2018-12-19 Nr. AB-23582-4-45-3-00357-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5839-502/2018

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00357-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Julijai Krinickienei,

dalyvaujant vertėjai Aušrai Katkutei,

(duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. (A. S.),

užsieniečio atstovui advokatui L. B.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui T. Č.,

uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. (A. S.) sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) 2018 m. spalio 18 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pakartotinai svarstyti A. S. sulaikymo klausimą, palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą sulaikyti A. S..

2. Centras paaiškino, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu A. S. buvo sulaikytas nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. kovo 19 d. Centre. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. vasario 21 d. sprendime atsisakė A. S. suteikti pabėgėlio statusą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje atmetė A. S. skundą dėl pastarojo Migracijos departamento sprendimo. Jis, būdamas sulaikytas Centre, 2018 m. spalio 2 d. pateikė pakartotinį prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamento 2018 m. spalio 24 d. sprendimu šis prašymas suteikti prieglobstį buvo priimtas nagrinėti iš esmės. 2018 m. spalio 16 d. A. S. įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Jo tapatybė nustatyta, jis yra prieglobsčio prašytojas, jo šeima – tėvas, motina, nepilnamečiai brolis ir sesuo apgyvendinti Rukloje.

3. A. S. atsiliepime į Centro teikimą prašė jo netenkinti.

4. A. S. teigė, kad Lietuvos Respublikoje jis su šeima buvo apgyvendinti Rukloje, kur gyveno apie 1 metus ir 3 mėnesius. Jo tėvai, jam būnant nepilnamečiu, buvo pateikę prašymą jų šeimai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, bet Migracijos departamentas šio prašymo netenkino. Kai A. S. sukako 18 metų, jis buvo sulaikytas, atskirtas nuo šeimos ir apgyvendintas Centre (Pabradėje). Jo šeima tebegyvena Rukloje. Tiek A. S., tiek jo tėvai yra pateikę pakartotinius prašymus suteikti prieglobstį, kurie dar vis yra nagrinėjami. A. S. nurodė, kad tėvai buvo vieną kartą atvažiavę jo aplankyti, su tėvais jis bendrauja taksofonu. A. S. tvirtino norintis gyventi su šeima.

5. A. S. atstovės nuomone, nagrinėjamu atveju nėra užsieniečio sulaikymo pagrindų, t. y. A. S. yra prieglobsčio prašytojas, jis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, labai jauno amžiaus, atskirtas nuo šeimos tik jam sulaukus pilnametystės, jo šeima gyvena Lietuvoje, nėra duomenų, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra, siekiant išvengti jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. A. S. atstovės teigimu, Centras nepagrįstai nurodė, jog A. S. prašymą suteikti prieglobstį pateikė pakartotinai. Anksčiau prašymą suteikti prieglobstį yra pateikę tik jo tėvai, bet jis buvo atmestas. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, A. S., būdamas sulaikytas Centre, pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kuris buvo priimtas nagrinėti.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. lapkričio 6 d. sprendime Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. taikytą sulaikymą ir jam skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki kol bus priimti sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. kovo 19 d.

7. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2018 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. (15/6-3) 12PR-39 A. S. prašymo dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo netenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi A. S. skundą dėl minėto Migracijos departamento sprendimo atmetė. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu A. S. sulaikytas Centre iki 2019 m. kovo 19 d. A. S., būdamas sulaikytas Centre, 2018 m. spalio 2 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento 2018 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. (15/6-8) 15PR-241 šis prašymas suteikti prieglobstį priimtas nagrinėti iš esmės. 2018 m. spalio 16 d. A. S. buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmasis A. S. prašymas suteikti prieglobstį nebuvo tenkintas, o būdamas sulaikytas, jis pateikė pakartotinį prašymą suteikti prieglobstį, priėjo išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu užsienietis siekia atidėti arba sutrukdyti vykdyti jo grąžinimo į kilmės šalį procedūrą ir tai būtų pagrindas jį sulaikyti. Tačiau, įvertinęs aplinkybes, kad A. S. yra prieglobsčio prašytojas ir nėra priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje, jis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašus, nėra duomenų, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra, jo asmens tapatybė nustatyta, jo prašymas dėl pabėgėlio statuso suteikimo priimtas nagrinėti iš esmės, jo šeima, t. y. tėvas, motina ir nepilnamečiai jo brolis ir sesuo, gyvena Lietuvos Respublikoje, teismas nusprendė pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir skirti A. S. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei iki 2019 m. kovo 19 d.

III. 9. A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir jam skirtą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų

10. A. S. apeliaciniame skunde apžvelgia ginčo aplinkybes, teismo sprendimo turinį, ginčui aktualias Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatas bei teismų praktiką. A. S. pabrėžia esantis pažeidžiamas asmuo. Jo nuomone, tam, kad pažeidžiamas prieglobsčio prašytojas būtų sulaikytas ar jam taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, byloje turi būti duomenų, leidžiančių teigti, jog toks asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Šiuo atveju nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad A. S., kuris yra priskirtas prie pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų, kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, arba nustatyta kokia nors kita ypatinga aplinkybė, dėl kurios jam galėtų būti taikomas sulaikymas ar alternatyvios sulaikymui priemonės. A. S. nesutinka su teismo išvada, kad dėl to, jog jis, būdamas sulaikytas, pateikė pakartotinį prašymą suteikti prieglobstį, laikytina, kad jis siekia atidėti arba sutrukdyti vykdyti jo grąžinimo procedūrą į kilmės šalį ir tai yra pagrindas jį sulaikyti. Tokią teismo išvadą paneigia aplinkybė, jog paskesnis prašymas yra nagrinėjamas iš esmės, o ne skubos tvarka, įtvirtinta Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 6 punkte. Be to, A. S. visą laikotarpį, kol buvo nagrinėjamas jo prašymas suteikti prieglobstį, laikėsi visų prieglobsčio prašytojams nustatytų pareigų, bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis nustatant jo teisinę padėtį, nepasitraukė į kitą Europos Sąjungos valstybę. A. S. taip pat teigia, kad teismas neatsižvelgė į jo individualią padėtį ir aplinkybes, nepakankamai motyvavo savo sprendimą. A. S. atkreipia dėmesį į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos paskelbtas Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gaires (jų 20 punktą). A. S. pabrėžia, kad alternatyvios sulaikymo priemonės taikymas jam užkertą kelią tęsti mokslus Jonavos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre, pradėtus 2018 m. rugsėjo 1 d., tokiu būdu suvaržydamas jo teisę į švietimą, lankyti bokso treniruotes, taip pat galimybes gyventi kartu su šeima.

11. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į A. S. apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

12. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą apžvelgia bylos aplinkybes, sutinka su teismo išvadomis ir motyvais. Pažymi, jog A. S. prašymą suteikti prieglobstį, remdamasis naujomis aplinkybėmis, pateikė tik jau atvykęs į Centrą, t. y. praėjus mėnesiui nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, nors tos aplinkybės atsirado anksčiau. Centro nuomone, pakartotinis A. S. prašymas suteikti prieglobstį yra nagrinėjamas iš esmės tik todėl, kad, nagrinėjant pirmąjį prašymą, jis buvo nepilnametis ir nebuvo apklaustas, o prašymo motyvus pateikė jo tėvai. Be to, Centre A. S. yra teikiama pakankamai dėmesio, jis yra nuolat konsultuojamas (psichologė jį konsultuoja pagal sudarytą planą), jam aiškinamos sulaikymo, vėliau – apgyvendinimo, priežastys, teisinis pagrindas. Centras teigia, kad vien asmens įtraukimas į pažeidžiamų asmenų sąrašą nesudaro pagrindo spręsti, jog sulaikymas nėra proporcinga priemonė, o nagrinėjamu atveju užsieniečiui buvo taikyta švelnesnė priemonė. Teismo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė nepažeidžia A. S. kaip prieglobsčio prašytojo teisių, jis gali lankyti tokius pačius arba alternatyvius mokymo centrus pagal gyvenamąją vietą kaip Jonavos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras, kuriame mokymus lankė tik 17 dienų. Jam taip pat nesuvaržyta teisė lankyti bokso ar kitų sporto šakų treniruotes, kurios vyksta ir Pabradėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. taikytų judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonių teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

15. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

16. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Alternatyvios sulaikymui priemonės yra išdėstytos to paties straipsnio 2 dalyje, tarp jų – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (5 p.). Teisėjų kolegija akcentuoja, jog alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra ir sulaikymui keliamų reikalavimų atitiktis, todėl nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei alternatyvios priemonės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-28/2014).

17. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai, 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendime byloje Nr. A20-2358-814/2018 išnagrinėję Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus teikimą, kuriame prašyta sulaikyti A. S. ilgiau kaip 48 valandoms, apgyvendinant jį Centre iki bus įgyvendintas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams, nusprendė šį teikimą tenkinti, t. y. sulaikyti A. S. Centre iki bus įvykdytas užsieniečio grąžinimas į (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. kovo 19 d.

18. Nagrinėjamoje administracinėje byloje Centras 2018 m. spalio 18 d. teismui pateikė teikimą, prašydamas pakartotinai svarstyti A. S. sulaikymo klausimą, palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą. Centras į teismą kreipėsi atsižvelgdamas į tai, kad A. S., būdamas sulaikytas Centre, 2018 m. spalio 2 d. pateikė pakartotinį prašymą suteikti prieglobstį. Tokie Centro veiksmai atitinka Įstatymo 118 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. kad, jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.

19. Pirmosios instancijos teismas nusprendė netenkinti Centro prašymo palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą sulaikyti A. S. ir užsieniečiui skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki kol bus priimti sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. kovo 19 d. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pateikdamas pakartotinį prašymą, A. S. siekia atidėti arba sutrukdyti vykdyti jo grąžinimo į kilmės šalį procedūrą ir tai galėtų būti pagrindu jam skirti sulaikymą, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. S. yra prieglobsčio prašytojas ir nėra priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje, jis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašus, nėra duomenų, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra, jo asmens tapatybė nustatyta, jo prašymas dėl pabėgėlio statuso suteikimo priimtas nagrinėti iš esmės, jo šeima gyvena Lietuvos Respublikoje, nusprendė A. S. skirti švelnesnę nei sulaikymas judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonę.

20. Iš užsieniečio bylos Centre matyti, kad Migracijos departamentas 2018 m. spalio 8 d. nusprendė nagrinėti A. S. prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka (Migracijos departamento 2018 m. spalio 8 d. sprendimas Nr. (15/6-8)15PR-219; Centro byla, l. 33). A. S. nuo 2018 m. spalio 16 d. yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, jam yra teikiamos bendros paslaugos (informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo), sisteminga psichologinė, socialinės ir medicininė pagalba bei nuolatinė priežiūra; jam yra reikalinga komfortabili ir saugi aplinka, išskirtinis dėmesys (Centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus 2018 m. spalio 23 d. tarnybinis pranešimas Nr. 15K-1359; Centro byla, l. 36). Migracijos departamentas 2018 m. spalio 24 d. nusprendė A. S. prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės (Migracijos departamento 2018 m. spalio 24 d. sprendimas Nr. (15/6-8)15PR-241; Centro byla, l. 37).

21. Teisėjų kolegija atkreipia ypatingą dėmesį į teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad A. S. yra pripažintas pažeidžiamu asmeniu. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva), 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva) 3 straipsnio 9 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamų asmenų, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnį ir Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį.

22. Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad „<...> pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016).

23. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018, 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5072-520/2018).

24. Kaip minėta, alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų užsienietis(-čiai) atitinka ir sulaikymui keliamus reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. S. buvo suteiktas prieglobsčio prašytojo statusas, abejonių dėl jo tapatybės nekyla, jis nuo 2018 m. spalio 16 d. yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad A. S. jo pakartotinio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu ar anksčiau būtų nebendradarbiavęs su valstybės institucijomis, išvykęs ar bandęs išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, pažeidęs buvimo Centre ar Pabėgėlių priėmimo centre prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tvarką, Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas (išskyrus susijusiąsias su neteisėtu buvimu Lietuvos Respublikoje), kėlęs grėsmę savo ar kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui, taip pat viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. A. S. pageidauja gyventi Pabėgėlių priėmimo centre, kuriame jau gyvena jo šeima. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių teismo posėdžio metu Centro atstovo išsakytus teiginius, jog nėra galimybės (trūksta vietų) A. S. apsigyventi Pabėgėlių priėmimo centre arba kitoje apgyvendinimo vietoje, kurią jam suteiktų nevyriausybinės organizacijos.

25. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2017 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 171 patvirtinto Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 16 punkte nurodyta, kad prieglobsčio prašytojai, kurie nėra sulaikyti arba kuriems nėra skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Migracijos departamento sprendimu gali būti apgyvendinami apgyvendinimo patalpose ar laikinajame būste, atsižvelgiant į Aprašo III skyriuje nustatytus apgyvendinimo reikalavimus. Taigi iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad A. S. gali būti apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre, laikinajame būste arba kitose prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo patalpose Aprašo prasme tik jeigu jam nėra taikomas sulaikymas arba alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Todėl šiuo atveju tik panaikinus alternatyvią sulaikymui priemonę A. S. gali pateikti prašymą dėl apgyvendinimo nurodytose patalpose ar laikinajame būste.

26. Įvertinusi minėtą aplinkybių visetą, teisinį reguliavimą ir nurodytą teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog šiuo metu egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytos aplinkybės sulaikyti A. S. ir (ar) kitaip riboti jo judėjimo laisvę. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pakartotinis prašymo suteikti prieglobstį pateikimas savaime sudaro pagrindą tokiam prieglobsčio prašytojui taikyti suėmimą ar alternatyvią suėmimui priemonę. Nors pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad, pateikdamas pakartotinį prašymą suteikti prieglobstį, A. S. siekia atidėti arba sutrukdyti vykdyti jo grąžinimo į kilmės šalį procedūrą (tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamai pagrįsta), atitinka Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtintą pagrindą prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės skubos tvarka (kaip minėta, A. S. prašymas suteikti prieglobstį šiuo metu nebėra nagrinėjamas skubos tvarka), tai nėra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodyta aplinkybė, kuriai esant gali atsirasti pagrindas jam skirti sulaikymą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas (t. y. apgyvendinimas Centre) A. S. šiuo metu nėra tikslingas ir proporcingas jo elgesiui, tai neatitinka šio pažeidžiamo asmens poreikių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė A. S. skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

27. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančias faktines aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas. Atsižvelgiant į tai, A. S. apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – Centro teikimą atmesti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. S. (A. S.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė