f3bb2cb5-e5eb-4e45-b467-cc66759634ff · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinės bylos Nr. e2YT-15659-1097/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10480-2020-6 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.1; 3.4.5.13 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja RÅ«ta Latvelė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų E. E. ir R. M. A. F. pareiÅ¡kimÄ dėl įpareigojimo atlikti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä , suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjai E. E. ir R. M. A. F. (toliau – pareiÅ¡kėjai) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. sausio 9 d. sprendimÄ Nr. A133-122/19(2.4.1.27-TD1); panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. kovo 19 d. sprendimÄ Nr. A136-1020/20(2.4.1.51-AD21); įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę į ,,(duomenys neskelbtini)“; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitÄ pareiÅ¡kėjų sÅ«naus gimimÄ , įraÅ¡ant vaikui pavardę ,,(duomenys neskelbtini)“.

2. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad 2016 m. liepos 16 d. Lietuvoje sudarė santuokÄ . Santuokos liudijime pareiÅ¡kėjos E. E. pavardė po santuokos neatitinka sutuoktinio pavardės ,,(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2020 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. A136-1020/20(2.4.1.51-AD2) atmetė praÅ¡ymÄ pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę į ,,(duomenys neskelbtini)“, nurodydamas, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba, o priebalsė „x“ sulietuvinta forma raÅ¡oma „ks“. 2018 m. birželio 2 d.

PrancÅ«zijoje pareiÅ¡kėjams gimė sÅ«nus R. M. F.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. A133-122/19(2.4.1.27-TD1) netenkino pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo įtraukti į apskaitÄ pareiÅ¡kėjų vaiko gimimÄ Ä¯raÅ¡ant pavardę ,,(duomenys neskelbtini)“ ir nurodė, kad pagal galiojančius norminius teisės aktus vaiko pavardė gali bÅ«ti įraÅ¡yta „R. M. F.“ ir tai laikytina pavardės „R.

M. F.“ grafiniu variantu. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad siÅ«lomi pavardės variantai pareiÅ¡kėjos ir vaiko atžvilgiu sukeltų problemų dėl jų tapatybės įrodymo, pažeistų teisę į privataus ir Å¡eimos gyvenimo neliečiamumÄ . Nurodyti sprendimai pažeidžia pareiÅ¡kėjų ir jų Å¡eimos teises bei teisėtus interesus.

3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad teismai, patenkindami tokio pobÅ«džio praÅ¡ymus, yra iÅ¡aiÅ¡kinę, jog asmens privataus ir Å¡eimos gyvenimo neliečiamumas turi bÅ«ti prioritetas prieÅ¡ valstybės pageidavimÄ saugoti kultÅ«rinį identitetÄ , neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sÄ lygas Lietuvai tapus Europos SÄ jungos nare. Suinteresuoto asmens teigimu, bÅ«tina atsižvelgti į tai, jog asmenims turint skirtingai raÅ¡omas Å¡eimos narių pavardes sukeliami dideli nepatogumai, suvaržomos jų teisės ir teisėti interesai.

4. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija iÅ¡vadoje nurodė, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas raÅ¡yti pavardę ,,(duomenys neskelbtini)“.“ prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „x“, todėl perraÅ¡ant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raidėmis „ks“. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų bÅ«ti raÅ¡omi lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos tam tikros iÅ¡imtys.

Viena jų – su užsienio valstybių piliečiais santuokÄ sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali bÅ«ti įraÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis, dokumento Å¡altiniu laikant užsienio valstybės piliečio asmens dokumentÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas.

5. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Vilniaus miesto CMS 2019 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. A133-122/19(2.4.1.27-TD1), kuriuo atmestas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas vaiko gimimÄ Ä¯ apskaitÄ Ä¯traukti iÅ¡laikant originaliÄ vaiko pavardę – ,,(duomenys neskelbtini)“.ir dėl CMS 2020 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. A136-1020/20(2.4.1.51-AD2), kuriuo atmestas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas pakeisti pavardę į sutuoktinio pavardę ,,(duomenys neskelbtini)“..

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnyje, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras (CK 3.281 straipsnis).

7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, patvirtintų Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.1. punkte nustatyta, kad Civilinės metrikacijos įstaigos registruoja CK 2.18 straipsnio 1–8 punktuose nurodytus civilinės bÅ«klės aktus. Civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ .

Registruojant ar įtraukiant į apskaitÄ užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės bÅ«klės aktus, Å¡ių asmenų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose raÅ¡omi juos paraidžiui perraÅ¡ant lotyniÅ¡ko pagrindo raÅ¡menimis iÅ¡ asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos iÅ¡duoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali bÅ«ti perraÅ¡yti be Å¡alutinių (diakritinių) ženklų, jei techniÅ¡kai jų įraÅ¡yti negalima.

Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31d. nutarimÄ â€žDėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės raÅ¡omi lietuvių kalbos raÅ¡menimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais vadovaujantis iÅ¡duodamas pasas, lietuviÅ¡kus įraÅ¡us.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba. Taigi, asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi bÅ«ti įraÅ¡yti valstybine kalba, nes toks įraÅ¡ymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimÄ , sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu vieÅ¡ajame Lietuvos gyvenime.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba.

Taigi, iÅ¡ oficialios konstitucinės doktrinos matyti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieÅ¡tarautų teisinis reglamentavimas, kuriuo bÅ«tų nustatyta ir tai, jog to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardÄ ir pavardę galima įraÅ¡yti nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja.

9. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iÅ¡ jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiÅ¡kios nuorodos į asmens vardÄ ir pavardę, jie yra ne kÄ mažiau susiję su asmens privačiu ir Å¡eimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai Å¡eimai priemonė (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ Sayn-Wittgenstein, C-208/09, 2011 m. gegužės 12 d. sprendimÄ Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09).

10. Savo jurisprudencijoje Teisingumo Teismas yra atskleidęs, kad užsienietiÅ¡kų vardų ir pavardžių raÅ¡yba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali bÅ«ti laikomas Å¡iame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimÄ Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09, 2016 m. birželio 2 d. sprendimÄ Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

Tokia situacija, kai Å¡eimos narių pavardės skirtingos, gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiesiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime, visų pirma, sunkumų vienoje valstybėje narėje, kurios piliečiai jie yra, pasinaudoti aktų arba dokumentų, suraÅ¡ytų kitoje valstybėje narėje, kurios piliečiai jie taip pat yra, pripažįstama pavarde, sukuriamais teisiniais padariniais (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2003 m. spalio 2 d. sprendimÄ C. G. Avello byloje C-148/02). Pasak Teisingumo Teismo, dėl to paties asmens turimų dviejų skirtingų asmenvardžių gali kilti painiavos ir nepatogumų, kiekvienÄ kartÄ , kai konkrečioje situacijoje naudojamas asmenvardis neatitinka nurodytojo dokumente, pateiktame siekiant įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodyti asmenvardžiai nesutampa, toks skirtumas gali sukelti abejonių dėl Å¡io asmens tapatybės ir pateiktų dokumentų autentiÅ¡kumo ar dėl juose nurodytų duomenų teisingumo.

Vienam iÅ¡ tėvų turint kitokiÄ pavardę, negu jo nepilnametis vaikas, gali kilti sunkumų įrodinėjant jų giminystės ryšį, kas gali bÅ«ti reikalinga daugelyje kasdienio gyvenimo situacijų tiek vieÅ¡oje, tiek privačioje sferoje (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimÄ Grunkin ir Paul, C-353/06, 2016 m. birželio 2 d. sprendimÄ Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

11. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartÄ pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamÄ privataus ir Å¡eimos gyvenimo sritį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendimÄ byloje Znamenskaya prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 77785/01, 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ byloje Johansson prieÅ¡ SuomijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 10163/02). Konvencija per se negarantuoja teisės naudoti savo pasirinktÄ kalbÄ santykiuose su vieÅ¡osiomis institucijomis, tačiau valstybės kalbos politika yra artimai susijusi su Konvencijos ginamomis sritimis, todėl valstybė turi teisę vykdyti savo oficialios kalbos naudojimo politikÄ , jeigu tai nepažeidžia Konvencijos ginamų teisių.

Vardų ir pavardžių naudojimas Europos Tarybos valstybėse narėse yra lemiamas daugybės istorinių, lingvistinių, religinių ir kultÅ«rinių veiksnių, todėl Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad sudėtinga rasti Å¡iuo klausimu vienÄ bendrÄ pozicijÄ visoms valstybėms narėms ir nacionalinėms institucijoms yra pripažįstama plati diskrecija. Vertinant, ar valstybės įsikiÅ¡imas į naudojimÄ si savo vardu ir pavarde atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia, atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais raÅ¡menimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota raÅ¡yba, ar adaptuota raÅ¡yba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ byloje Mentzen prieÅ¡ LatvijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 71074/01, 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimÄ byloje Bulgakov prieÅ¡ UkrainÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 59894/00).

12. IÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstamas sudėtine teisės į privatų ir Å¡eimos gyvenimÄ dalimi ir valstybės kiÅ¡imasis į jį, draudžiant originaliÄ asmens vardo ir pavardės raÅ¡ybÄ , gali bÅ«ti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teisė į žmogaus privatų ir Å¡eimos gyvenimÄ Ä¯tvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, pagal kurio nuostatas žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eimyninį gyvenimÄ .

Be to, kaip buvo minėta, Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 21 straipsnio pažeidimu gali bÅ«ti laikomi atvejai, kada dėl valstybės atsisakymo pakeisti asmens valstybės narės piliečio vardÄ ir pavardę, jis gali patirti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų.

13. Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ esmės tokio pobÅ«džio nepatogumais pareiÅ¡kėjai ir grindžia savo reikalavimus dėl pareiÅ¡kėjų vaiko gimimo įtraukimo į apskaitÄ , iÅ¡laikant originaliÄ vaiko pavardę, ir pareiÅ¡kėjos pavardės pakeitimo. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai 2016 m. liepos 16 d. sudarė santuokÄ . Santuokos liudijime pareiÅ¡kėjos pavardė po santuokos nurodyta ,,(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2020 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. A136-1020/20(2.4.1.51-AD21) atmetė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl pareiÅ¡kėjos pavardės pakeitimo į ,,(duomenys neskelbtini)“.IÅ¡ raÅ¡ytinių bylos duomenų taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjams 2018 m. birželio 2 d. gimė sÅ«nus R.

M. F.. PareiÅ¡kėjai savo vaikui suteikė ,,(duomenys neskelbtini)“.pavardę. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. A133-122/19(2.4.1.27-TD1) atmetė praÅ¡ymÄ dėl vaiko gimimo įtraukimo į apskaitÄ , iÅ¡laikant originaliÄ vaiko pavardę. PareiÅ¡kėjai, praÅ¡ydami panaikinti nurodytus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimus, nurodė, kad dėl nepagrįsto ir neteisėto apribojimo, Å¡eima nuolat patiria nepatogumų.

Šeima nuolat keliauja tarp Lietuvos ir Prancūzijos ir kitų šalių, todėl nuolat tenka įrodinėti visų šeimos narių tapatybes. Turint dokumentus su skirtingomis pavardėmis, šeimos nariams yra sukuriamos dvi skirtingos tapatybės. Originalios pavardės pakeitimas apriboja pareiškėjos ir pareiškėjų vaiko teises ir teisėtus interesus, sukelia daug nepatogumų.

14. Kaip minėta, vardų ir pavardžių rašymas nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma tam tikrais atvejais yra galimas. Pareiškėjų pateikta VĮ Registrų centro 2019 m. birželio 10 d. gyventojų registro pažyma patvirtina, kad Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių galiojančius Lietuvos Respublikos asmens dokumentus, kuriuose įrašyti vardai arba pavardės su raide „x“, yra iš viso – 62.

15. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjų nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ pripažinti pareiÅ¡kėjus įrodžius, kad atsisakymas įraÅ¡yti jų vaiko pavardę nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis ir atsisakymas pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę pažeidžia pareiÅ¡kėjos ir pareiÅ¡kėjų vaiko teisę į privatų ir Å¡eimos gyvenimÄ (CPK 185 straipsnis). Esant Å¡ioms byloje nustatytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog atsisakymas įtraukti į apskaitÄ bei iÅ¡duoti vaiko gimimo įtraukimo į apskaitÄ Ä¯raÅ¡Ä originalia pavarde bei pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę sukeltų administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų, įrodinėjant vaiko ir pareiÅ¡kėjos tapatybės bei pateikiamų dokumentų autentiÅ¡kumÄ , o ateityje galbÅ«t patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje.

Teismo vertinimu, draudimas įraÅ¡yti pavardę su raide „x“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiÅ¡kėjai, neįtraukus pareiÅ¡kėjų vaiko į gimimo apskaitÄ originalia pavarde ir nepakeitus pareiÅ¡kėjos pavardės pasirinkta sutuoktinio pavarde. Minėtas draudimas taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir Å¡eimos gyvenimo neliečiamumo principÄ , teisės į vardÄ pažeidimÄ (CK 2.20 straipsnis).

16. Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjų nurodytas aplinkybes, pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, nacionalinių bei tarptautinių teismų praktikÄ , suinteresuoto asmens nuomonę bei iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos pozicijÄ , jog galimos kai kurios iÅ¡imtys, o viena iÅ¡ jų – su užsienio valstybės piliečiais santuokÄ sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardės gali bÅ«ti įraÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis, dokumento Å¡altiniu laikant užsieniečio asmens dokumentÄ , konstatuoja, kad Å¡iuo metu susiklosčiusi situacija neatitinka teisingumo principo, yra neproporcinga, atsižvelgiant į galinčias kilti pasekmes, kurias pareiÅ¡kėjai patirtų, esant įraÅ¡ytoms skirtingoms sutuoktinių ir vaiko pavardėms.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, yra pagrindas nukrypti nuo esamo teisinio reguliavimo ir pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ tenkinti – panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. sausio 9 d. sprendimÄ Nr. A133-122/19(2.4.1.27-TD1) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitÄ pareiÅ¡kėjų sÅ«naus gimimÄ , įraÅ¡ant vaikui pavardę ,,(duomenys neskelbtini)“.panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. kovo 19 d. sprendimÄ Nr. A136-1020/20(2.4.1.51-AD21) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę į ,,(duomenys neskelbtini)“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 516 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. sausio 9 d. sprendimÄ Nr. A133-122/19(2.4.1.27-TD1). Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti pareiÅ¡kėjų vaiko R. M. F., gim. 2018 m. birželio 2 d., gimimÄ Ä¯ apskaitÄ , iÅ¡laikant originaliÄ pavardės raÅ¡ybÄ (Duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. kovo 19 d. sprendimÄ Nr. A136-1020/20(2.4.1.51-AD21). Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos E. E., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę į „(duomenys neskelbtini)“. Ä®siteisėjusį sprendimÄ iÅ¡siųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Rūta Latvelė