f3baa34a-28f4-41f2-b490-bf891ada71a3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1021-984/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15580-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos (S) 2.3.2.6.2, 3.2.6.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, sekretoriaujant Audronei Glambienei, G. Ž., Aistei Dubietytei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. J. ir jo atstovei advokatei I. B.-Zarembienei, atsakovei A. N. ir jos atstovei T. K., vieÅ¡ame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. J. ieÅ¡kinį atsakovei A. N. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti A. A. vardu įregistruotÄ (duomenys neskelbtini), esantį sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), A. A., mirusio (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovas yra testamentinis A. A. įpėdinis. Mirusysis 2010 m. vasario 17 d. sudarė TestamentÄ , notarinio registro Nr. JS-860, kuriuo jam nuosavybės teise priklausantį ginčo žemės sklypÄ paliko ieÅ¡kovui. Mirusiojo paveldėjimo byla Nr. 73/2010 užvesta Vilniaus miesto 40-jame notaro biure. IeÅ¡kovas 2010 m. gegužės 11 d. pareiÅ¡kimu priėmė mirusiojo palikimÄ . Mirusysis (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuokÄ su Vidute E. A.. Santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 220- 6608/1999 m.

Santuokos nutraukimas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotas (duomenys neskelbtini). V. E. A. mirė (duomenys neskelbtini)Mirusiosios palikimÄ priėmėjos įpėdinė atsakovė A. N.. IeÅ¡kovas nurodo, kad notaras neiÅ¡duoda paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo testamente nurodytÄ turtÄ , kadangi testatorius testamente nurodytÄ turtÄ Ä¯sigijo bÅ«damas santuokoje su V. E. A.. IeÅ¡kovo teigimu, ginčo žemės sklypas buvo įgytas santuokos metu, tačiau jis priklausė testatoriui asmeninės nuosavybės teise.

Žemės sklypas mirusiojo vardu buvo įgytas 1994 m. rugsėjo 20 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/94-0613 pagrindu. Sutartyje nurodyta, kad pirkėjas už perkamÄ Å¾emės sklypÄ sumokėjo valstybinėmis vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei tikslinėmis kompensacijomis 2 419 investiniais čekiais. Jis pateko į tinkamÄ amžiaus grupę, todėl jam buvo skirta 5 000 rub. vienkartinė iÅ¡moka. Nurodyta suma buvo sumokėta 1992 m. spalio 12 d., tai patvirtina PraneÅ¡imas apie nuraÅ¡ymÄ iÅ¡ nebalansinės sÄ skaitos Nr. 1-9963.

Žemės sklypas vieÅ¡ame registre buvo įregistruotas mirusiojo vardu. 1999 m. rugsėjo 22 d. sprendimu nutraukiant testatoriaus santuokÄ , nebuvo sprendžiamas klausimas dėl turto tarp sutuoktinių padalijimo. Nutraukdami santuokÄ sutuoktiniai nesiekė įforminti žemės sklypÄ kaip santuokinį turtÄ ir jį pasidalinti. Iki pat savo mirties Å¡iuo turtu rÅ«pinosi tik mirusysis ir jo įgalioti asmenys. Buvusi jo sutuoktinė neprisidėjo prie Å¡io turto iÅ¡laikymo, juo nesirÅ«pino, nemokėjo jokių mokesčių.

Tai, kad mirusysis laikė žemės sklypÄ savo asmenine nuosavybe patvirtina ir jo 2010 m. vasario 17 d. sudarytame testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia aiÅ¡kiai nurodant, kad visas ginčo žemės sklypas priklauso jam.

3. Atsakovė atsiliepime prašo ieškinį tenkinti iš dalies – pripažinti, kad testatorius asmenine nuosavybe įgijo ½ dalį ginčo sklypo. Nurodo, kad ginčo žemės sklypas buvo įsigytas jos motinai V. E. A. ir testatoriui gyvenant santuokoje. Valstybinės žemės sklypas dar iki pirkimo-pardavimo sutarties 1994 m. rugsėjo 20 d. sudarymo, galimai buvo paskirtas jos motinai, kuri dirbo (duomenys neskelbtini), todėl išpirktas iš valstybės bendru sutuoktinių sprendimu ir bendromis lėšomis. Atsakovės motina disponavo šiuo sklypu, prižiūrėjo, augino daržoves, gėles, vaiskrūmius. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu davė sutuoktiniui grynuosius pinigus, o sutuoktinis sumokėjo jam skirtais investiciniais čekiais, tai yra 2 419 dydžio jam skirta tikslinės kompensacijos suma.

4. Motinai sunkiai susirgus 1999 m., abu sutuoktiniai nusprendė santuokÄ nutraukti, kadangi sutuoktinė nebegalėjo rÅ«pintis savo sutuoktiniu, kuris taip pat turėjo sveikatos problemų. Santuokos nutraukimo metu, sutuoktinių turtas nebuvo padalintas, kadangi sutuoktiniai Å¡io klausimo nekėlė. Kol sutuoktiniai gyveno kartu, jų gaunamos pajamos ir iÅ¡mokos buvo bendros, kadangi sutuoktiniai vedė bendrÄ Å«kį ir ginčo dėl turto padalijimo niekada nebuvo. Atsakovė prižiÅ«rėjo motinÄ ir ja rÅ«pinosi. Atsakovei buvo žinoma, kad jos motina su patėviu, įsigijo žemės sklypÄ sodininkų bendrijoje, norėdami ateityje ten pasistatyti gyvenamÄ jį namÄ ir jame gyventi, tačiau dėl sveikatos bÅ«klės Å¡ie planai liko neįgyvendinti. Sodo sklype buvo pastatytas medinis sodo namelis, įvesta elektra, nupirktos statybinės medžiagos.

5. Atsakovės motina žinojo, kad po A. A. mirties, (duomenys neskelbtini)d. liko santuokoje įsigytas turtas, todėl 2011 m. sausio 14 d. notariniu įgaliojimu įgaliojo atsakovę vesti buvusios sutuoktinio paveldėjimo pagal testamentÄ bylÄ . Atsakovės motina žinojo, kad testamentas buvo suraÅ¡ytas jos ir jos vaikų naudai, o kad mirusysis testamentÄ pakeitė, jos motinai nebuvo žinoma. Testamentas ieÅ¡kovo naudai sudarytas 2010 m. vasario 17 d., tai yra likus nepilniems trims mėnesiams iki testatoriaus mirties (duomenys neskelbtini).

6. IeÅ¡kinyje nėra nurodytas testatoriaus asmeninių lėšų Å¡altinis, iÅ¡ kurių buvo įsigytas turtas bÅ«nant santuokoje, taip pat nenurodyta, kuo pasireiÅ¡kė aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta mirusiojo valia įgyti turtÄ asmeninės nuosavybės teise. Šį turtÄ pripažinti asmenine mirusiojo nuosavybe galima tik įrodžius asmeninių lėšų Å¡iam turtui panaudojimÄ ir aiÅ¡kų valios iÅ¡reiÅ¡kimÄ , įgyti šį turtÄ asmenine nuosavybe, tačiau tokių įrodymų su ieÅ¡kiniu nėra pateikta.

Atsakovei žinoma, kad jos motina su mirusiuoju pinigines lėšas naudojo bendrai ir net turėjo bendrÄ taupomÄ jÄ knygelę Lietuvos Taupomajame banke, iki 1999 m. nutraukinat santuokÄ . Atsakovės senelė J. E. (duomenys neskelbtini) padovanojo savo dukrai, atsakovės motinai B. V. E. 3 500 rublių. Atsakovės motina tuo metu ((duomenys neskelbtini)jau buvo iÅ¡tekėjusi už mirusiojo. Todėl ginčo žemės sklypas palikėjo mirties momentu sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

7. Atsakovė raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinį ir paneigiančių sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijÄ . Atsakovės pateiktas įrodymas – sutartis, kuria J. E. (atsakovės močiutė) padovanojo ieÅ¡kovės motinai B. V. E. 3 500 rublių 1992 m. sausio 28 d., o mokestis už sklypÄ buvo sumokėtas tų pačių 1992 m. spalio mėn. tik patvirtina aplinkybę, kad sutuoktiniai savo bendram naudojimui ir bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn privatizavo žemės sklypÄ , kuriame pastatė ir neįregistruotÄ sodo namelį, kuriame planavo gyventi.

Byloje nėra įrodymų, kad ginčo žemės sklypas buvo priskirtas tik mirusiajam. Ginčo sklypas buvo privatizuotas testatoriaus vardu, tačiau bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Be to, byloje nėra įrodymų, kad mirusysis sumokėjo iÅ¡mokomis iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos. Net vienos sÄ skaitos atidarymas vieno sutuoktinio vardu visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad joje buvo tik vieno sutuoktinio lėšos, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 11 straipsniu (Atsiskaitymų už perkamÄ privatizavimo objektÄ lėšos ir bÅ«dai) 5 dalį, asmenims, kuriems paskirta valstybės vienkartinė iÅ¡moka ar kita kompensacija, atidaromos asmeninės arba bendros Å¡eimos narių investicinės sÄ skaitos.

Tai buvo įprasta ir normali praktika.

8. Iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas pagal Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsnio 3 dalį, pagal kuriÄ turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus. Be to, mirusiajam turėjo bÅ«ti žinoma, kad pagal galiojusius teisės aktus visas santuokoje įgyjamas turtas tampa bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vien ta aplinkybė, kad prieÅ¡ mirtį ir sunkiai sirgdamas mirusysis sudarė testamentÄ , kuriuo žemės sklypÄ paliko svetimam asmeniui, neįrodo, kad privatizuojant žemės sklypÄ jis siekė ir suprato, kad privatizuoja jį asmeninėn nuosavybėn. To nepagrindžia ir įregistravimas vieno sutuoktinio vardu, kadangi tai buvo ir yra net iki Å¡iol įprasta praktika, nepaneigianti sutuoktinių turto bendrumo.

Atsakovė motina, save laikė ginčo žemės sklypo teisėta bendraturte, rÅ«pinosi sklypu. IeÅ¡kovui nėra ir negali bÅ«ti žinomos aplinkybės, kaip ir iÅ¡ kokių lėšų sutuoktiniai 1994 m. įsigijo žemės sklypÄ , ieÅ¡kovas negali teigti, kad sutuoktiniai neva nevedė bendro Å«kio ir neturėjo bendrų lėšų.

9. Byloje nėra ginčo, kad ginčo žemės sklype bendromis pastangomis ir iÅ¡ bendrų lėšų yra pastatytas sodo namas, Å¡alims gyvenant santuokoje. Nors sodo pastatas nėra įregistruotas registre, tačiau mirusysis jame gyveno po santuokos nutraukimo, o atsakovė savo motinÄ slaugė savo namuose. Sodo pastatas, kaip pastatytas bendromis jėgomis iÅ¡ bendrų lėšų (faktiÅ¡kai egzistuojantis nekilnojamasis daiktas) dalintinas laikantis lygių dalių prezumpcijos santuokiniame turte. O tai reiÅ¡kia, kad atsakovė paveldėjo ir ½ dalį sodo namo ir komunikacijų. IeÅ¡kinio tenkinimui nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Žemės sklypo pripažinimas A. A. asmenine nuosavybe neiÅ¡spręstų Å¡alių ginčo, o tik lemtų naujus ginčus ateityje dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi tvarkos nustatymo, dėl servitutų nustatymo ir pan.

10. Teismo posėdyje ieÅ¡kovas ir jo atstovė palaikė ieÅ¡kinį jame nurodytais motyvais. IeÅ¡kovo atstovė papildomai paaiÅ¡kino, kad sutuoktiniai santuokos metu buvo įsigiję du sodo žemės sklypus, iÅ¡ kurių vienas susidėjo iÅ¡ dviejų dalių, skirtingose vietose, todėl faktiÅ¡kai egzistavo trys sklypai. Iki santuokos nutraukimo sutuoktiniai vienÄ sklypÄ pardavė (1999 m.). Po santuokos nutraukimo atsakovės motina nesiėmė jokių veiksmų, siekiant pripažinti jos teisę į ½ dalį ginčo žemės sklypo, nors kreipėsi į notarÄ po testatoriaus mirties, siekdama priimti jo palikimÄ , tikėdamasi, kad visÄ savo turtÄ buvęs sutuoktinis paliko jai.

Po atsakovės motinos mirties, atsakovė nuo 2014 m. taip pat nesiėmė jokių teisinių veiksmų, siekiant paveldėti ½ dalį ginčo sklypo. Nurodo, kad atsakovės atstovė nepagrįstai remiasi Būtų privatizavimo įstatymu, kadangi šiuo atveju buvo privatizuotas sodo žemės sklypas ir šio įstatymo nuostatos, pagal kurias buvo laikoma, kad butas privatizuojamas šeimos poreikiams ir laikomas bendra sutuoktinių nuosavybe, netaikomos.

11. Teismo posėdyje atsakovė palaikė atsiliepimÄ jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad motina su buvusius sutuoktiniu ginčo sodo sklypÄ Ä¯sigijo Å¡eimos poreikiams. Sodo sklypuose augino daržoves, gėles, uogas, laikė ožkÄ ir kt. GautÄ derlių parduodavo turguje. Kadangi testatorius nevairavo automobilio, derlių ir gėles motinai buvo sunku nuvežti į turgų. Atsakovė motinai padėdavo kiek galėdavo. Testatorius save laikė Å«kininku, kito darbo niekada nedirbo. Buvo griežtas, reikalavo daug pagalbos sodo sklypuose.

Tuo tarpu atsakovės motinos sveikata buvo silpna, turėjo skandžio opÄ , o vėliau susirgo krÅ«ties vėžiu. Motinai susirgus, ji ir testatorius nutarė skirtis, kadangi motina nebegalėjo padėti sutuoktiniui sodo sklypuose. Iki santuokos nutraukimo, testatorius pardavė vienÄ Å¾emės sklypÄ , pinigų motinai nedavė. Po santuokos nutraukimo, motina ginčo sklype nebesilankė, žemės mokesčių nemokėjo, tačiau ji laikė, kad ginčo sklypas priklauso ir jai, tačiau dėl nesukalbamo testatoriaus bÅ«do, ginčo sklypo nepasidalijo.

Testatorius žadėjo sklypÄ testamentu palikti atsakovės motinai ir jos vaikams. Taip pat nurodė, kad testatorius po santuokos nutraukimo soduose buvo stipriai sumuÅ¡tas, todėl testamentu savo turtÄ buvo palikęs atsakovės motinai. Å iuo tikslu atsakovės motina atsakovei buvo iÅ¡davusi įgaliojimÄ tvarkyti paveldėjimo dokumentus po testatoriaus mirties, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad yra sudarytas naujas testamentas ir turtas paliktas ieÅ¡kovui. Motina buvo silpnos sveiktos, neiÅ¡simokslinusi, todėl nesiėmė jokių teisinių veiksmų dėl dalies sklypo susigražinimo.

Mirus testatoriui atsakovės motina vaikščiojo, buvo nuėjusi į testatoriaus Å¡ermenis. Motina atsakovei nieko nepasakojo, kam buvo suteiktas ginčo sklypas. Nurodė, kad atsakovės motina gyveno tarnybiniame bute, buto privatizuoti negalėjo, todėl visus investicinius čekius panaudojo sodo sklypų įsigijimui. Atsakovės motina Vilniaus universitete valė teritorijÄ .

12. Teismo posėdyje liudytojas A. A. nurodė, kad atsakovės motinos nepažinojo. Ginčo sklype esančiame namelyje gyveno testatorius. Testatorius augino ožkÄ ir Å¡unį, vėliau augintinių nebematė. Ginčo sklypo teritorijoje sklypai buvo suteikti “Petiorkos” gamyklos darbuotojams. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai 13. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimÄ dėl turto, įgyto santuokos metu iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).

14. CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali bÅ«ti pripažintas vieno iÅ¡ sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , gali bÅ«ti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Tam, kad bÅ«tų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi bÅ«ti nustatytos dvi sÄ lygos:

1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas;

2) buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamÄ turtÄ Ä¯gyti savo asmeninėn nuosavybėn.

15. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytÄ sÄ lygÄ , kad įgyjant turtÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, bÅ«tina įvertinti, koks atitinkamos valios iÅ¡reiÅ¡kimo bÅ«das buvo pripažįstamas pakankamu (aiÅ¡kiu) sudarant turto įgijimo sandorį.

Santuokos ir šeimos kodekso (toliau ir SŠK) 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

16. Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo žemės sklypas įgytas Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/94-0613 pagrindu už testatoriaus turėtus investicinius čekius (2 419 Eur), kurie nuskaityti nuo testatoriaus nebalansinės sÄ skaitos Nr. 1-9963.

18. Investiciniai čekiai buvo viena iÅ¡ Lietuvos Respublikos piliečiams valstybės suteiktų priemonių, leidžiančių įgyti valstybės valdomÄ turtÄ . Valstybinio turto privatizavimo tvarka buvo reglamentuota specialiu Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu. Valstybės vienkartinės iÅ¡mokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniÅ¡kai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos bÅ«klės ir kitų individualių aplinkybių (Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnis), todėl jos laikytinos asmenine nuosavybe. Tokios pozicijos kasacinis teismas laikėsi ir ankstesnėse bylose, pažymėdamas, kad investiciniai čekiai pripažįstami asmeninėmis lėšomis, asmeniniu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-529/2005; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009).

19. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , turi bÅ«ti sprendžiamas jau mirusių sutuoktinių turėto turto bendrumo klausimas. Todėl, siekiant nustatyti testatoriaus valiÄ , įsigyjant ginčo žemės sklypÄ už asmenines lėšas, investicinius čekius, yra svarbios visos aplinkybės, galinčios įrodyti vienokius ar kitokius sutuoktinių ketinimus, tvarkant savo bendrÄ Å«kį ir įgyjant bei paskirstant turtÄ . Sprendžiant turto teisinio režimo (bendroji jungtinė ar asmeninė nuosavybė) klausimÄ , aktualu yra ir tai, kokia buvo kito sutuoktinio pozicija Å¡iuo klausimu.

20. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra testamentinis A. A. įpėdinis. Mirusysis 2010 m. vasario 17 d. sudarė TestamentÄ , notarinio registro Nr. JS-860, kuriuo 0,12 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), paliko ieÅ¡kovui. Mirusiojo paveldėjimo byla Nr. 73/2010 užvesta Vilniaus miesto 40-jame notaro biure. IeÅ¡kovas 2010 m. gegužės 11 d. pareiÅ¡kimu priėmė mirusiojo palikimÄ . Mirusysis (duomenys neskelbtini)buvo sudaręs santuokÄ su V. E. A.. Santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimu civilinėje byloje Nr. 220- 6608/1999; turtas nepadalintas.

Santuokos nutraukimas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotas (duomenys neskelbtini). V. E. A. mirė (duomenys neskelbtini)Mirusiosios palikimÄ priėmė jos įpėdinė atsakovė A. N.. Ginčo žemės sklypas mirusiojo vardu buvo įgytas 1994 m. rugsėjo 20 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/94-0613 pagrindu už 2 419 investiniais čekius, kurie buvo nuskaityti nuo testatoriaus nebalansinės sÄ skaitos Nr. 1-9963. Žemės sklypas vieÅ¡ame registre buvo įregistruotas testatoriaus vardu.

Testatorius santuokos metu, 1994 m. gruodžio 7 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P01/94-2100, buvo įgijęs ir kitÄ Å¾emės sklypÄ savo vardu, kurio (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas 1999 m. liepos 30 d., t. y., prieÅ¡ testatoriaus ir atsakovės motinos santuokos nutraukimÄ . IÅ¡ Å¡alių ir liudytojo parodymų nustatyta, kad ginčo sklypu po santuokos nutraukimo rÅ«pinosi ir mokėjo mokesčius, tik testatorius. 2010 m. vasario 17 d. testatoriaus testamente nurodyta, kad testatorius visÄ ginčo sklypÄ palieka ieÅ¡kovui.

Liudytojo parodymais nustatyta, kad minėtoje sodų bendrijoje sodų sklypai buvo suteikti “Petiorkos” gamyklos darbuotojams.

21. Taigi, ginčo žemės sklypas įsigytas testatoriaus asmeninėmis lėšomis, įregistruotas testatoriaus vardu. Atsakovės dukra teismo posėdžiuose teigė, kad testatorius laikė save Å«kininku, kito darbo nedirbo, o atsakovės motina tik padėdavo jam sodo sklypuose, dirbo Vilniaus universitete. Atsakovės motinos sveikatai pablogėjus, testatoriaus ir atsakovės motinos santuoka buvo nutraukta, o iki santuokos nutraukimo buvo parduotas ir vienas iÅ¡ sklypų. Byloje nėra duomenų, kaip Å¡alys pasidalijo gautas lėšas už sklypÄ , nors atsakovė teigė, kad motina negavo pinigų už parduotÄ sklypÄ .

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli, viena vertus teigė, kad nesikiÅ¡o į motinos su vyru gyvenimÄ , daugelio dalykų (net kam buvo suteiktas ginčo sklypas), nežinojo, nors atsakovei sklypo įsigijimo metu buvo jau 33 metai; apie motinos gyvenimÄ su mama nesikalbėjo, tačiau teigė, kad motina už parduotÄ Å¾emės sklypÄ negavo pinigų. Pirmiau teigė, kad buvęs sutuoktinis savo turtÄ testamentu žadėjo palikti buvusiai sutuoktinei, vėliau jau pasakojo, kad testamentÄ buvo sudaręs dėl to, jog buvo stipriai sumuÅ¡tas ir bijojo dėl savo sveiktos.

Teismo vertinimu, sutuoktiniai vis tik iki santuokos nutraukimo sprendė turto pasidalijimo klausimus, pardavė vienÄ iÅ¡ sklypų, vėliau turto padalijimo klausimo nekėlė. Po testatoriaus mirties, atsakovės motina neginčijo testamento, ir nuo 2010 m. nepretendavo į ½ ginčo sklypo, nors po testatoriaus mirties nebuvo labai silpnos sveikatos, vaikščiojo – atsakovės teigimu, atsakovės motina dalyvavo testatoriaus Å¡ermenyse. Kita vertus, atsakovei buvo iÅ¡duotas motinos įgaliojimas, tvarkyti po testatoriaus mirties paveldėjimo ir kitus motinos turtinius klausimus, tačiau atsakovė dar motinai esant gyvai, jokių teisinių veiksmų nesiėmė, o ir jai mirus, ginčo sklypo priklausomybės klausimo nekėlė.

22. BÅ«tina pažymėti ir tai, kad gautos sutuoktinių lėšos iÅ¡ sodų žemės sklypų derliaus, buvo ir Å¡iuo metu bÅ«tų laikomos sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnis), tačiau dėl to ginčo sklypas netampa bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog sutuoktiniai ginčo sklype iki santuokos nutraukimo iÅ¡ Å¡eimos lėšų statė medinį namÄ , kuriame ketino gyventi, taip pat nesudaro ginčo sklypo laikyti bendrÄ ja sutuoktinių jungtine nuosavybe, kadangi visų pirma, statinys nėra įregistruotas, o antra, statinys gali bÅ«ti pastatytas ir ant vienam sutuoktiniui priklausančio žemės sklypo ir savaime nesudaro teisinio pagrindo viso turto laikyti bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe.

23. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė nors ir nurodo, jog po testatoriaus mirties su motina nesuprato teisinių pasekmių, kokių veiksmų turėtų imtis, tačiau ieškovui pareiškus ieškinį teisme, sugebėjo ne tik pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, tačiau ir sudaryti atstovavimo sutartį su kitu advokatu ir sumokėti už teisines paslaugas.

24. Taigi Å¡iuo atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės, testatoriaus, atsakovės motinos ir pačios atsakovės elgesys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad testatoriaus valia ginčo žemės sklypÄ buvo įsigyti asmeninės nuosavybės teise, todėl ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, o ginčo žemės sklypas pripažintinas asmenine A. A. nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, CPK 178 straipsnis).

25. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė savo atsikirtimus grindė ir tuo, kad nėra tokio žemės sklypo, kurį testatorius ieškovui paliko testamentu. Tačiau teismas laiko, kad testamente yra padarytas rašymo apsirikimas, sukeičiant kadastrinės vietovės numerio skaičius vietomis, nes tiek unikalus sklypo numeris testamente, tiek VĮ Registrų centre, yra vienodas, todėl rašymo apsirikimas testamente nesudaro pagrindo ieškinio atmetimui.

26. Teismas palaiko ieÅ¡kovo atstovės argumentus, kad atsakovės atstovė Å¡ioje byloje nepagrįstai remiasi BÅ«tų privatizavimo įstatymu, kadangi Å¡iuo atveju buvo privatizuotas sodo žemės sklypas ir Å¡io įstatymo nuostatos, pagal kurias buvo laikoma, kad butas privatizuojamas Å¡eimos poreikiams ir laikomas bendra sutuoktinių nuosavybe, netaikomos. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

28. I. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. liepos 7 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 2022 m. vasario 7 d. yra nutrauktas. Ieškovas byloje patyrė 1 452 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 75 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 1 527 Eur bylinėjimosi išlaidų.

29. Valstybei iš atsakovės priteistina 5,11 Eur pašto išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: Ieškinį tenkinti visiškai. Pripažinti, kad 0,1200 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), yra A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė. Priteisti ieškovui R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 527 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovės A. N. į valstybės biudžetÄ 5,11 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728821) sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB Swedbank; įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Ä®siteisėjusį sprendimÄ iÅ¡siųsti VÄ® Registrų centrui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Asta Katinienė