f3ba0048-fd96-4e87-bea6-abc590eb4b48 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-519-524/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01585-2022-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 26 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika MisiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos L. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos L.

S. pareiÅ¡kimÄ dėl neiÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ vienintelio bÅ«sto, suinteresuotas asmuo antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja L. S. su 2022 m. kovo 16 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti, kad įsiskolinimai nebÅ«tų iÅ¡ieÅ¡komi iÅ¡ paskutinio pareiÅ¡kėjai L. S. priklausančio bÅ«sto – buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę ir sustabdyti vykdymo veiksmus (dėl buto pardavimo iÅ¡ varžytynių) vykdomojoje byloje Nr. 0075/16/00450, kol bus priimtas teismo sprendimas.

Nurodė, kad antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė vykdomojoje byloje Nr. 0075/16/00450 areÅ¡tavo pareiÅ¡kėjai priklausantį turtÄ â€“ butÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. sausio 21 d. priėmė patvarkymÄ dėl areÅ¡tuoto turto įkainojimo, kadangi butas bus parduodamas iÅ¡ varžytynių. Nurodo, kad Å¡is turtas pareiÅ¡kėjai yra vienintelis bÅ«stas, jai pačiai bÅ«tinai reikalingas, nes kito jokio bÅ«sto nuosavybės teise pareiÅ¡kėja neturi, todėl egzistuoja visos sÄ lygos, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas nebÅ«tų nukreiptas į vienintelį bÅ«stÄ , reikalingÄ gyventi.

2. Teismas 2022 m. kovo 21 d. nutartimi pareiÅ¡kėjai nustatė 7 dienų terminÄ nuo nutarties įteikimo paÅ¡alinti pareiÅ¡kimo dėl neiÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ vienintelio bÅ«sto trÅ«kumus. PareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nustatytu terminu nepaÅ¡alinus nutartyje nurodytų trÅ«kumų, pareiÅ¡kimas bus laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 663 straipsnio 1 dalį, pinigų iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreipiamas į skolininko turtÄ , jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad iÅ¡ieÅ¡kotinÄ sumÄ ir vykdymo iÅ¡laidas galima iÅ¡ieÅ¡koti per Å¡eÅ¡is mėnesius, o iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ skolininkui priklausančio paskutinio bÅ«sto, kuriame jis gyvena, – per aÅ¡tuoniolika mėnesių, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio iÅ¡skaitas iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.

Å iuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtÄ , jei paaiÅ¡kėja, kad darant nurodytas iÅ¡skaitas iÅ¡ieÅ¡kotina suma ir vykdymo iÅ¡laidos per nustatytÄ terminÄ nebus iÅ¡ieÅ¡kotos. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkui priklausančio paskutinio bÅ«sto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai iÅ¡ieÅ¡koma suma ir vykdymo iÅ¡laidos virÅ¡ija 4 000 Eur. Nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio bÅ«sto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu iÅ¡ieÅ¡kotina suma ir vykdymo iÅ¡laidos (CPK 663 straipsnio 3 dalis).

Pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį, teismas skolininko ar jo Å¡eimos narių praÅ¡ymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis bÅ«stas, kuriame jis gyvena, iÅ¡ieÅ¡kant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos iÅ¡teklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areÅ¡tuotas, gali nustatyti, kad iÅ¡ Å¡io bÅ«sto nebÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir bÅ«tinumÄ gyventi Å¡iame bÅ«ste.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 663 straipsnio 4 dalis taikytina esant tokioms sÄ lygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos iÅ¡teklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, bÅ«tino skolininkui ir jo Å¡eimos nariams gyventi, areÅ¡tas; 3) skolininkas ar jo Å¡eimos nariai yra invalidai, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo Å¡eimos nariai yra padavę apylinkės teismui praÅ¡ymÄ nenukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į butÄ , gyvenamÄ jį namÄ ar jo dalį, bÅ«tinus Å¡iems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2006, 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014).

Taigi skolininkas, praÅ¡ydamas teismo nustatyti, kad nebÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ paskutinio jo bÅ«sto, pareiÅ¡kime turi atskleisti, jog yra pirmiau aptartos sÄ lygos jo praÅ¡ymui tenkinti, taip pat pateikti tokius argumentus patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nėra nurodyta, kokio dydžio ir pobÅ«džio įsiskolinimÄ vykdo antstolė, kada konkrečiai Å¡i skola susidarė, kokio dydžio ji yra dabar, ar skolos susidarymo metu pareiÅ¡kėja buvo darbinga ir gavo pajamas (jei taip – kokio dydžio), koks yra pareiÅ¡kėjos pragyvenimo Å¡altinis, ar pareiÅ¡kėja gyvena viena ar su kuo veda bendrÄ Å«kį, ar turi iÅ¡laikytinių ir kt.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju nėra pateikta pakankamai paaiškinimų bei įrodymų, kurie leistų nustatyti ir įvertinti pirmiau aptartas reikšmingas aplinkybes klausimui dėl neišieškojimo iš būsto išspręsti. Taip pat pažymėjo, kad pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau minėto žyminio mokesčio pareiškėja nesumokėjo ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjai nustatytinas terminas pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti, t. y. pateikti konkretų ir detalizuotÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriame atskleidžiamos reikÅ¡mingos klausimui spręsti aplinkybės, taip pat sumokėti 45 Eur žyminį mokestį už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 80 straipsnio 5, 7 dalys).

3. Teisme 2022 m. kovo 28 d. gautas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl trÅ«kumų Å¡alinimo, kuriuo pateikė papildomus dokumentus: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-849-796/2016, patvirtinantį pareiÅ¡kėjos L. S. įsiskolinimo pobÅ«dį (piniginis) ir skolos susidarymo laikotarpį (nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn.); 2) pažymÄ iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, patvirtinančiÄ pareiÅ¡kėjos L.

S. gautas pajamas skolos susidarymo laikotarpiu (2013–2015 metais); 3) darbo sutartį, patvirtinančiÄ pareiÅ¡kėjos L. S. pragyvenimo Å¡altinį Å¡iuo metu; 4) duomenis iÅ¡ vykdomosios bylos apie dabar esantį skolos dydį. PareiÅ¡kėja taip pat nurodė, kad gyvena viena, bendro Å«kio su niekuo neveda, yra iÅ¡situokusi, nepilnamečių vaikų ir (ar) kitų iÅ¡laikytinių neturi, taip pat kad pareiÅ¡kėjai yra suteikta valstybės lėšomis apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl ji vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, 100 procentų yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

4. Teisėjo 2022 m. kovo 29 d. rezoliucija nutarta pareiÅ¡kimÄ priimti po trÅ«kumų taisymo, iÅ¡reikalauti iÅ¡ antstolės vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0075/18/00450 ir praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti raÅ¡ytinio proceso tvarka gavus vykdomÄ jÄ bylÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi nutarė pareiÅ¡kėjos L. S. pareiÅ¡kimÄ dėl neiÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ vienintelio bÅ«sto laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai.

6. Teismas nurodė, kad nors pareiÅ¡kėja Å¡alino trÅ«kumus, nagrinėjamu atveju nėra pateikta pakankamai duomenų bei įrodymų, kurie leistų nustatyti ir įvertinti pirmiau reikÅ¡mingas aplinkybes klausimui dėl neiÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ bÅ«sto iÅ¡spręsti. Todėl teismas savo iniciatyva iÅ¡sireikalavo vykdomÄ sias bylas iÅ¡ antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės, iÅ¡ kurių duomenų nustatyta, kad yra daugiau antstolių, vykdančių kitų skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkės L.

S.. Tačiau iÅ¡ pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų negalima nustatyti, kiek vykdomųjų bylų yra pradėta prieÅ¡ skolininkę, kokio dydžio iÅ¡ieÅ¡kojimai yra vykdomi ir kokių iÅ¡ieÅ¡kotojų naudai. Å alindama pareiÅ¡kimo trÅ«kumus pareiÅ¡kėja Å¡ių duomenų bei aplinkybių nenurodo. Teismas pažymi, jog Å¡ios bylos nagrinėjimas turėtų įtakÄ ne tik antstolių teisėms ir pareigoms, bet ir iÅ¡ieÅ¡kotojams, kurie praÅ¡yme nėra nurodyti, nes nuo priimto sprendimo Å¡ioje byloje priklausys jų teisės gauti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ buto.

Taigi, Å¡alindama trÅ«kumus, pareiÅ¡kėja turėjo pateikti įrodymus apie visas prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ pradėtas vykdomÄ sias bylas, kuriuose bÅ«tų nurodomos iÅ¡ieÅ¡komos sumos, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdantys antstoliai ir iÅ¡ieÅ¡kotojai, kurių naudai vyksta iÅ¡ieÅ¡kojimas, taip pat visus Å¡iuos asmenis įtraukti į bylÄ suinteresuotais asmenimis, tačiau to nei pateikdama pareiÅ¡kimÄ , nei Å¡alindama pareiÅ¡kimo trÅ«kumus pareiÅ¡kėja nepadarė.

7. Teismas taip pat pažymėjo, jog įstatymų leidėjas CPK 663 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam draudimui suteikė socialinę paskirtį ir siekė apsaugoti ne visų sunkioje padėtyje esančių asmenų interesus, bet nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų teisę į paskutinį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimÄ , gali bÅ«ti svarbÅ«s įvairÅ«s aspektai. Vien tai, kad pareiÅ¡kėjos materialinė padėtis sunki, neleidžia spręsti, jog egzistuoja visuma sÄ lygų, leidžiančių taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį ir nenukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į paskutinį pareiÅ¡kėjos gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

Nagrinėjamu atveju Å¡alinant nustatytu terminus pareiÅ¡kimo trÅ«kumus, byloje neteikė ir duomenų, kad pareiÅ¡kėja turi nepilnamečių vaikų ar pilnamečių neįgalių iÅ¡laikytinių, taip pat pagrindžiančių jos, kaip socialiai remtino ar neįgalaus asmens, statuso. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo prasme, nepasiturintis asmuo yra asmuo, kuris įvertinus jo turimÄ turtÄ ir pajamas turi teisę gauti piniginę socialinę paramÄ (2 straipsnio 9 dalis).

Pareiškėja duomenų, kad jai būtų skirta socialinė pašalpa, būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos, neteikė.

8. Teismas nurodė, jog pareiÅ¡kime nurodoma, kad pareiÅ¡kėjos skolos suma nevirÅ¡ija įstatymo numatytos 4 000 Eur sumos (CPK 663 straipsnio 3 dalis), ir yra susidariusi už nesumokėtÄ socialinio bÅ«sto nuomos mokestį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tačiau, vykdomosios bylos duomenimis, matyti, kad pareiÅ¡kėjos turimų skolų suma žymiai virÅ¡ija 4 000 Eur ir įsiskolinimai susidarė jau nuo 2005 metų. Å alindama trÅ«kumus pareiÅ¡kėja nenurodo aplinkybių, kada konkrečiai Å¡ios skolos susidarė, kokio dydžio jos yra dabar, ar skolų susidarymo metu pareiÅ¡kėja buvo darbinga ir gavo pajamas (jei taip – kokio dydžio), nenurodo, ar Å¡iuo metu yra sumokami komunaliniai mokesčiaibei kaip per kokį laikotarpį ir kokiu bÅ«du bus padengtas susidaręs įsiskolinimas.

Taip pat nepateikė duomenų bei įrodymų, jog stengėsi mažinti turimus įsiskolinimus, iki antstolis areÅ¡tuos turtÄ . Taip pat nepateikė įrodymų dėl galimybės nerealizavus paskutinio gyvenamojo bÅ«sto padengti iÅ¡ieÅ¡kotinas sumas per 18 mėnesių, kaip numatyta CPK 663 straipsnio 1 dalyje.

9. Teismas pažymėjo, kad CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas reiÅ¡kia nukrypimÄ nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Taigi teismo sprendimo vykdymas uždraudžiant iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ buto ir gali bÅ«ti taikomas tik iÅ¡imtiniais atvejais. Sprendimo vykdymas neturi suteikti nepagrįsto pranaÅ¡umo skolininkui, tokiu bÅ«du pažeidžiant teisėtus iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, iÅ¡ieÅ¡kotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji teismo proceso stadija, vienas iÅ¡ civilinio proceso tikslų.

Vykdymo procese turi bÅ«ti atsižvelgiama lygiateisiÅ¡kai, protingai, proporcingai tiek į skolininko, tiek į iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėja neįvykdė teismo 2022 m. vasario 21 d. nutarties, Å¡alindama trÅ«kumus nepateikė teismui konkretaus ir detalizuoto pareiÅ¡kimo, kuriame bÅ«tų atskleidžiamos reikÅ¡mingos klausimui spręsti aplinkybės, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas pareiÅ¡kimÄ laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai 10. PareiÅ¡kėja L. S. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės, grÄ Å¾inant bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

11. Atskirajame skunde nurodoma, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ teismas turi patikrinti, ar pateiktame procesiniame dokumente nėra trÅ«kumų, jau spręsdamas klausimÄ dėl jo priėmimo. Å iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę nustatyti visus ieÅ¡kinio trÅ«kumus iki jo priėmimo ir bylos iÅ¡kėlimo momento, nes duomenys, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos L. S. vykdomas 53 bylose, buvo pateikti su pareiÅ¡kimu – tai pažymėta prie pareiÅ¡kimo pateiktame antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės 2022 m. sausio 21 d. patvarkyme Nr. S-22-75-1463.

Tačiau teismas 2022 m. kovo 29 d. rezoliucija nusprendė pareiÅ¡kimÄ po trÅ«kumų taisymo vis dėlto priimti. Vėliau, jau po pareiÅ¡kimo priėmimo, teismas priėmė skundžiamÄ 2022 m. balandžio 1 d. nutartį ir joje nurodė, jog, Å¡alindama trÅ«kumus, pareiÅ¡kėja turėjo pateikti įrodymus apie visas prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ pradėtas vykdomÄ sias bylas, kuriuose bÅ«tų nurodomos iÅ¡ieÅ¡komos sumos, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdantys antstoliai, ir iÅ¡ieÅ¡kotojai, dėl kurių vyksta iÅ¡ieÅ¡kojimas, taip pat visus Å¡iuos asmenis įtraukti į bylÄ suinteresuotais asmenimis.

Tačiau teismas 2022 m. kovo 21 d. nutartyje tokių trūkumų nebuvo nustatęs ir nebuvo nurodęs jų ištaisyti.

12. Atskirajame skunde teigiama, kad tam tikro asmens (-ų), kuris (-ie), teismo nuomone, taip pat turėtų bÅ«ti įtraukiami į bylÄ suinteresuotais asmenimis, nenurodymas neturėtų bÅ«ti kvalifikuojamas kaip ieÅ¡kinio trÅ«kumas ir neturėtų bÅ«ti taikomi tokio kvalifikavimo teisiniai padariniai. Pažymėtina, kad prieÅ¡ taikant trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ procesiniame dokumente nenurodžius visų, teismo nuomone, bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad suinteresuoti asmenys, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, į bylÄ gali bÅ«ti įtraukiami vėliau.

Suinteresuoti asmenys, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, jų pačių iniciatyva motyvuotu Å¡alių praÅ¡ymu arba teismo iniciatyva į procesÄ gali bÅ«ti įtraukti ir iÅ¡kėlus civilinę bylÄ . Tuo labiau pasirengimo stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylÄ dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 straipsnio 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 36).

13. Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiÅ¡kėja L. S. praÅ¡ymÄ dėl neiÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ vienintelio bÅ«sto teikė konkrečioje vykdomojoje byloje Nr. 0075/18/00450, kadangi bÅ«tent toje byloje buvo areÅ¡tuotas pareiÅ¡kėjai priklausantis vienintelis nekilnojamasis turtas ir sprendžiama, jog jis bus parduodamas iÅ¡ varžytynių. PareiÅ¡kėja pateikė duomenis iÅ¡ minėtos vykdomosios bylos, jog likusi iÅ¡ieÅ¡koti suma tėra 536,92 Eur. Atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus, nėra pagrindo pripažinti, kad 2022 m. kovo 21 d. nutartimi nustatyti pareiÅ¡kimo trÅ«kumai nebuvo paÅ¡alinti.

Ä®vertinus faktÄ , kad teismas pareiÅ¡kimÄ po trÅ«kumų taisymo priėmė ir iÅ¡kėlė civilinę bylÄ , pareiÅ¡kimo grÄ Å¾inimas, laikant jį nepaduotu dėl trÅ«kumų neiÅ¡taisymo, prieÅ¡tarauja tiek proceso įstatymo nuostatoms, tiek teismų praktikai. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi nepagrįstai pareiÅ¡kimÄ laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui. Atskirojo skundo argumentai sudaro prielaidas skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti.

Teismas konstatuoja: Atskirasis skundas tenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės bylos medžiagos. Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė 16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartis, kuria nutarta pareiÅ¡kėjos L. S. pareiÅ¡kimÄ dėl neiÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ vienintelio bÅ«sto laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai.

17. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos skundžiama nutartis prieÅ¡tarauja tiek proceso įstatymo nuostatoms, tiek teismų praktikai, kadangi pareiÅ¡kimas teisėjo rezoliucija jau buvo priimtas ir buvo iÅ¡kelta civilinė byla, be to, skundžiamoje nutartyje nurodyti trÅ«kumai nebuvo anksčiau nustatyti ir nebuvo nurodyta juos iÅ¡taisyti, o tam tikro asmens (-ų), kuris (-ie), teismo nuomone, taip pat turėtų bÅ«ti įtraukiami į bylÄ suinteresuotais asmenimis, nenurodymas neturėtų bÅ«ti kvalifikuojamas kaip ieÅ¡kinio trÅ«kumas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo 18. Apribojimus, taikomus iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ fizinio asmens turto, nustato CPK 663 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį pinigų iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreipiamas į skolininko turtÄ , jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad iÅ¡ieÅ¡kotinÄ sumÄ ir vykdymo iÅ¡laidas galima iÅ¡ieÅ¡koti per Å¡eÅ¡is mėnesius, o iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ skolininkui priklausančio paskutinio bÅ«sto, kuriame jis gyvena, – per aÅ¡tuoniolika mėnesių, darant Å¡io CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio iÅ¡skaitas iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų;

Å¡iuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtÄ , jei paaiÅ¡kėja, kad darant iÅ¡skaitas iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų iÅ¡ieÅ¡kotina suma ir vykdymo iÅ¡laidos per Å¡ioje dalyje nustatytÄ terminÄ nebus iÅ¡ieÅ¡kotos. Papildomas apribojimas nustatytas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ skolininko gyvenamojo bÅ«sto, kuriame jis gyvena, – pagal CPK 663 straipsnio 3 dalį, jeigu skolininkas nepateikia antstoliui Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiÅ¡kėja, kad iÅ¡ieÅ¡kotina suma ir vykdymo iÅ¡laidos nebus iÅ¡ieÅ¡kotos per Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ , iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkui priklausančio paskutinio bÅ«sto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai iÅ¡ieÅ¡kotina suma ir vykdymo iÅ¡laidos virÅ¡ija keturis tÅ«kstančius eurų;

Å¡ioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio bÅ«sto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu iÅ¡ieÅ¡kotina suma ir vykdymo iÅ¡laidos. CPK 663 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta dar viena lengvata skolininkui: teismas skolininko ar jo Å¡eimos narių praÅ¡ymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis bÅ«stas, kuriame jis gyvena, iÅ¡ieÅ¡kant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos iÅ¡teklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areÅ¡tuotas, gali nustatyti, kad iÅ¡ Å¡io bÅ«sto nebÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma; tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir bÅ«tinumÄ gyventi Å¡iame bÅ«ste.

PraÅ¡ymas dėl to paduodamas ir nagrinėjamas apylinkės teisme CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ įkeisto turto (CPK 663 straipsnio 5 dalis). CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ XLI skyriaus „Bendrosios vykdymo veiksmų atlikimo taisyklės“ 593 straipsnis reglamentuoja pareiÅ¡kimų teismui nagrinėjimÄ vykdymo proceso metu. CPK VI dalies normos atskirai nenustato pareiÅ¡kimų trÅ«kumų Å¡alinimo tvarkos.

19. CPK 138 straipsnis nustato, kad jeigu ieÅ¡kinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieÅ¡kinio trÅ«kumai Å¡alinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trÅ«kumams paÅ¡alinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamÄ terminÄ , tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trÅ«kumams paÅ¡alinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentÄ , pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu paÅ¡alina trÅ«kumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ ; prieÅ¡ingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trÅ«kumams paÅ¡alinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sÄ skaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento suraÅ¡ymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliÅ«tis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra praÅ¡oma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti Å¡io straipsnio 2 dalį (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

20. CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiÅ¡kėja, kad pareiÅ¡kimas neatitinka ieÅ¡kinio turiniui keliamų reikalavimų, teismas pareiÅ¡kimÄ palieka nenagrinėtÄ . Å io straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieÅ¡kinys gali bÅ«ti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu Å¡alis per teismo nustatytÄ terminÄ trÅ«kumų nepaÅ¡alina, ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 straipsnio 2 dalis). CPK 137 straipsnio 1 dalyje ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ teismas iÅ¡sprendžia priimdamas rezoliucijÄ ; Å¡is procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iÅ¡kėlimu.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėja L. S. 2022 m. kovo 16 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti, kad įsiskolinimai nebÅ«tų iÅ¡ieÅ¡komi iÅ¡ paskutinio pareiÅ¡kėjai L. S. priklausančio bÅ«sto – buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 21 d. nutartimi pareiÅ¡kėjai nustatė 7 dienų terminÄ nuo nutarties įteikimo paÅ¡alinti pareiÅ¡kimo dėl neiÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ vienintelio bÅ«sto trÅ«kumus.

Teisme 2022 m. kovo 28 d. gautas pareiÅ¡kėjos dėl trÅ«kumų Å¡alinimo, kuriuo pateikė papildomus dokumentus ir nurodė papildomÄ informacijÄ . Teisėjo 2022 m. kovo 29 d. rezoliucija nutarta pareiÅ¡kimÄ priimti po trÅ«kumų taisymo. Tačiau skundžiama pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi nutarta pareiÅ¡kėjos L. S. pareiÅ¡kimÄ dėl neiÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ vienintelio bÅ«sto laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai.

22. Pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį, teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais. Taigi priimdamas nutartį dėl procesinio dokumento trÅ«kumų paÅ¡alinimo, teismas privalo aiÅ¡kiai bei suprantamai nurodyti paÅ¡alintinus pareiÅ¡kimo trÅ«kumus, kad pareiÅ¡kėjas galėtų juos tinkamai ir laiku paÅ¡alinti, o laikydamas, kad pareiÅ¡kėjas nepaÅ¡alino teismo nurodytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų, privalo motyvuotai tai nurodyti teismo nutartyje.

Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti trÅ«kumai, t. y. nepateikti įrodymai apie visas prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ pradėtas vykdomÄ sias bylas, kuriuose bÅ«tų nurodomos iÅ¡ieÅ¡komos sumos, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdantys antstoliai ir iÅ¡ieÅ¡kotojai, kurių naudai vyksta iÅ¡ieÅ¡kojimas, visi Å¡ie asmenys neįtraukti į bylÄ suinteresuotais asmenimis, pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartimi prieÅ¡ priimant pareiÅ¡kimÄ ir taikant pareiÅ¡kimo trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ nebuvo nustatyti.

Net ir vertinant prieÅ¡ingai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis prieÅ¡tarauja CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punktui, 2 daliai, kadangi pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ priėmus teisėjo 2022 m. kovo 29 d. rezoliucija laikoma, jog pirmosios instancijos teisme civilinė byla buvo iÅ¡kelta ir nagrinėjama. Tokiu atveju paaiÅ¡kėjus, jog pareiÅ¡kimas vis dėlto neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas turėjo jį palikti nenagrinėtÄ ir tik tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėja per teismo nustatytÄ terminÄ nebÅ«tų paÅ¡alinusi nustatytų trÅ«kumų.

23. Kita vertus, tinkamas teisės kreiptis į teismÄ realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieÅ¡kovui aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , nes tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du iÅ¡spręsti ginÄÄ ir apginti pažeistas teises, taip pat siejamas su atsakovo teise tiksliai žinoti ieÅ¡kovo reikalavimÄ jam bei galimybe gintis nuo Å¡io reikalavimo arba su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019).

24. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieÅ¡kovas, jau paduodamas ieÅ¡kinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

Teismų praktikoje nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės, negali bÅ«ti pagrindas nepriimti ieÅ¡kinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018).

25. Teismas, nustatęs, kad prie ieÅ¡kinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , negali iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalauti tų ieÅ¡kinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, bÅ«tų pakankami ieÅ¡kiniui patenkinti, nes ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmestas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. PrieÅ¡ingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iÅ¡kėlimas, bet ir bÅ«tų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismÄ , nes ieÅ¡kovas bÅ«tų verčiamas teismui pateikti tokius ieÅ¡kinio įrodymus, kurių galbÅ«t iÅ¡ viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013).

Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimÄ ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieÅ¡kinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl Å¡ių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų bÅ«ti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.

26. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėja nepateikė pakankamai duomenų bei įrodymų, kurie leistų nustatyti ir įvertinti reikÅ¡mingas aplinkybes klausimui dėl neiÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ bÅ«sto iÅ¡spręsti ir kad vien tai, jog pareiÅ¡kėjos materialinė padėtis sunki, neleidžia spręsti, kad egzistuoja visuma sÄ lygų, leidžiančių taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį ir nenukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į paskutinį pareiÅ¡kėjos gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , nesudaro pagrindo nepriimti pareiÅ¡kimo. Nėra pagrindo konstatuoti, kad nenurodyti duomenys yra reikÅ¡mingi bÅ«tent sprendžiant pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ ar kad jie negali bÅ«ti pateikti vėlesniuose proceso etapuose.

27. Kaip nurodyta atskirajame skunde, duomenys, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos L. S. vykdomas 53 bylose, buvo pateikti su pareiÅ¡kimu – tai pažymėta prie pareiÅ¡kimo pateiktame antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės 2022 m. sausio 21 d. patvarkyme Nr. S-22-75-1463. PareiÅ¡kėja atskirajame skunde paaiÅ¡kino, jog praÅ¡ymÄ dėl neiÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ vienintelio bÅ«sto teikė konkrečioje vykdomojoje byloje Nr. 0075/18/00450, kadangi bÅ«tent toje byloje buvo areÅ¡tuotas pareiÅ¡kėjai priklausantis vienintelis nekilnojamasis turtas ir sprendžiama, jog jis bus parduodamas iÅ¡ varžytynių. PareiÅ¡kėja pateikė duomenis iÅ¡ minėtos vykdomosios bylos, jog likusi iÅ¡ieÅ¡koti suma tėra 536,92 Eur. Å ias pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes teismas turėtų įvertinti bÅ«tent nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ esmės.

28. Pažymėtina, kad, prieÅ¡ taikant ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ ieÅ¡kinyje nenurodžius visų, teismo nuomone, bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, į bylÄ gali bÅ«ti įtraukiami vėliau. Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, jų pačių iniciatyva motyvuotu Å¡alių praÅ¡ymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis) į procesÄ gali bÅ«ti įtraukti ir iÅ¡kėlus civilinę bylÄ .

Be to, pasirengimo stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylÄ dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 straipsnio 5 punktas). Tačiau nurodytos galimybės trečiuosius asmenis, nepareiÅ¡kiančius savarankiÅ¡kų reikalavimų, į procesÄ Ä¯traukti iÅ¡kėlus civilinę bylÄ nepaneigia ieÅ¡kovo pareigos trečiuosius asmenis, nepareiÅ¡kiančius savarankiÅ¡kų reikalavimų, iÅ¡ karto nurodyti ieÅ¡kinyje, nes naujų byloje dalyvaujančių asmenų įtraukimas sunkina procesÄ ir kenkia bylos nagrinėjimo koncentruotumui (CPK 7 straipsnis).

Bendroji civilinio proceso taisyklė, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas, laisvai disponuodamas savo procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), sprendžia, kam pareikÅ¡ti savo materialinį teisinį reikalavimÄ . Dėl to tam tikro asmens, kuris, teismo nuomone, taip pat turėtų atsakyti pagal ieÅ¡kinį, nenurodymas neturėtų bÅ«ti kvalifikuojamas kaip ieÅ¡kinio trÅ«kumas ir neturėtų bÅ«ti taikomi tokio kvalifikavimo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d.

IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika Nr. 36). Atsižvelgiant į tai, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai, kad pareiÅ¡kėja turėjo įtraukti į bylÄ suinteresuotais asmenimis visus dėl josiÅ¡ieÅ¡kojimus vykdančius antstolius ir visus iÅ¡ieÅ¡kotojus, kurių naudai vyksta iÅ¡ieÅ¡kojimas, taip pat nesudaro pagrindo nepriimti pareiÅ¡kimo.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nebuvo pagrindo pareiÅ¡kėjos L. S. pareiÅ¡kimÄ dėl neiÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ vienintelio bÅ«sto laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta. Dėl bylos procesinės baigties 30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nagrinėjamu atveju netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias pareiÅ¡kimo dėl neiÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ vienintelio bÅ«sto trÅ«kumų Å¡alinimÄ , todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartis naikintina ir byla perduotina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas nutaria: AtskirÄ jį skundÄ tenkinti. Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartį ir bylÄ perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Erika MisiÅ«nienė