f3b5ccb3-72c3-4351-a13f-c3eaba1ea8b3 · KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedpripažinti negaliojanÄiu ir panaikinti 2011 m. gegužÄs 25 d. perdavimo-priÄmimo aktÄ , sudarytÄ tarp LR VyriausybÄs įgalioto asmens aplinkos viceministro ir KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybÄs, pagal kurį LR VyriausybÄ perdavÄ KaiÅ¡iadorių savivaldybÄs nuosavybÄn ieÅ¡kovo E. B. nuosavybÄs teise priklausanÄiame sklype esantį keliÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Legislator headnote
AI generatedf3b5ccb3-72c3-4351-a13f-c3eaba1ea8b3 · KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismas: Jo į atliekamus matavimus nekvietÄ, apie kelio perdavimÄ savivaldybei sužinojo tik paskutiniame teismo posÄdyje. PraÅ¡o patenkinti ieÅ¡kinį. Jo parengtas kadastrinių matavimų planas atitinka įstatymo reikalavimus. 1989-1990 metais dabartinio kelio vietoje buvo arimas, laukas ir (duomenys neskelbtini) aiÅ¡kinamajame raÅ¡te raÅ¡o, kad tai plikas laukas, buvo neseniai atlikta melioracija. Melioracija buvo įvykdyta prieÅ¡ žemÄs matavimÄ 1-2 metai atgal. Vienoje dalyje dar nebuvo priduoti melioracijos darbai.
Full text
CivilinÄ byla Nr CivilinÄ byla Nr. 2-7-787/2012Proceso Nr. 2-20-3-01343-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.2; 30.10; 30.12; 116.1. KAIÅ IADORIŲ RAJONO APYLINKÄS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužÄs 7 d. KaiÅ¡iadorys KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismo teisÄjas Vytautas Turauskis,sekretoriaujant Dalei JuÅ¡keviÄienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui E. B. jo įgaliotam atstovui E. B., atstovei advokatei S. Ž.,atsakovo NacionalinÄ Å¾emÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos įgaliotai atstovei E. M., atsakovei K.
P.,atsakovo KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybÄs įgaliotai atstovei A. P.,atsakovo Lietuvos Respublikos VyriausybÄs įgaliotam atstovui V. S.,tretiesiems asmenims D. J., (duomenys neskelbtini) atstovui A. L., H. G. vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. B. ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemÄs tarnybai prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, H. O., J. O., K. P., KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini), D.
J., VÄ® âRegistrų centroâ Kauno filialui, H. G. dÄl žemÄs sklypo ribų nustatymo, perdavimo â priÄmimo akto panaikinimo ir n u s t a t Ä:IeÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ su 2011-11-04 patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o:
1) pripažinti negaliojanÄiu ir panaikinti 2011 m. gegužÄs 25 d. perdavimo-priÄmimo aktÄ , sudarytÄ tarp LR VyriausybÄs įgalioto asmens aplinkos viceministro ir KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybÄs, pagal kurį LR VyriausybÄ perdavÄ KaiÅ¡iadorių savivaldybÄs nuosavybÄn ieÅ¡kovo E. B. nuosavybÄs teise priklausanÄiame sklype esantį keliÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
2) nustatyti E. B. ( a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybÄs teise priklausanÄio 8,7600 ha žemÄs Å«kio paskirties žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2010-03-01 parengtÄ (duomenys neskelbtini) planÄ ir atliktus kadastrinius matavimus;
3) pripažinti E. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) teisÄ registruoti VÄ® âRegistrų centreâ jam priklausanÄio nuosavybÄs teise 8,7600 Ha žemÄs Å«kio paskirties žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir 2010-03-01 parengtÄ (duomenys neskelbtini) planÄ be atsakovų sutikimo (t. 3, b. l. 98-102). Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovo atstovas E. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikÄ ir paaiÅ¡kino, kad 1989-07-04 Lietuvos Respublikos VyriausybÄ priÄmÄ ValstieÄių Å«kio įstatymÄ .
Tais metais jis paraÅ¡Ä pareiÅ¡kimÄ , kad jam iÅ¡skirtų 10 ha žemÄs sklypÄ . Å is pareiÅ¡kimas iÅ¡ archyvo yra dingÄs. ŽemÄ jam atmatavo 1989 metų gale ar 1990 metų pradžioje. Jam pamatavo 10 ha. ir sukalÄ kuolus, Å¡ie matavimai buvo preliminarÅ«s. Pavasarį jis įsikÅ«rÄ plikame lauke, žemÄ jam pamatavo 1990 metais. Tada visi nuvyko į vietÄ , bet nebuvo daroma jokio brÄžinio. Matininkas (duomenys neskelbtini) paklausÄ, kur jis nori žemÄs, jis parodÄ ir jam jis pamatavo.
Jis paÄmÄ 10 ha. dÄl to, kad pietinÄje pusÄje žemÄ ribojosi su jo senelio J. B. ir su P. G. â jo senelio pagal mamÄ Å¾eme. Jam atmatavÄ Å¾emÄ sukalÄ kuolus ir nieko nepildÄ. Jis kitÄ pavasarį pradÄjo Å«kininkauti ir statytis. Jis nuo 1990 metų yra Å«kininkų sÄ jungos narys. Vyko ilgas procesas, žemÄ jam įteisino tik 1990 metų vasarÄ . ŽemÄ jam yra suteikta pagal ValstieÄių Å«kio įstatymÄ . ŽemÄs matavimo metu jis nebuvo Å«kininkas. 1990 metais pamatavo žemÄ ir tada jis tapo Å«kininku.
Keliuko perdavimo - priÄmimo akte yra netiesa, atsakovai negalÄjo perduoti jo nuosavybÄs, tai - žemÄs nusavinimas. Ä® jo žemÄs ribas ginÄo keliukas įÄjo, tada keliuko dar nebuvo, nes jį pats iÅ¡pylÄ. GavÄs žemÄs sklypÄ jis pradÄjo pilti keliukÄ , daryti privažiavimÄ , ir veÅ¾Ä Å¾vyrÄ bei jį lygino. Jie įsirengÄ keliukÄ savo lÄÅ¡omis, bet neturi įrodymų kiek buvo investuota į jį. Å is keliukas yra naudojamas iki Å¡iolei, jis yra ne pagal planÄ , jį kiekvienÄ pavasarį reikia atstatinÄti.
SavivaldybÄ jį buvo nubaudusi 200 Lt baudÄ , bet vÄliau jÄ panaikino. GinÄai dÄl keliuko kyla, nes pastoviai P. ir G. važinÄdavo tuo keliuku. GinÄai kilo dÄl to, kad jis atveža žvyrÄ , dirba, o jie neprisideda ir juo važinÄja, Å¡is keliukas yra jo nuosavybÄ. Jo žemÄs sklype buvo atlikti tik preliminarÅ«s matavimai. Jis kadastrinius matavimus užsakÄ, kai jį apskundÄ administraciniam teismui. Jam teisÄjas (duomenys neskelbtini)patarÄ daryti kadastrinius matavimus ir jis juos pradÄjo daryti.
Paskui jis Å«kį perdavÄ sÅ«nui. Atlikus kadastrinius matavimus kreipÄsi į žemÄtvarkos skyrių dÄl atliktų matavimų suderinimo, bet jam buvo atsisakyta derinti šį planÄ . Jis buvo nuvažiavÄs į žemÄtvarkos skyrių ir gavo raÅ¡tÄ iÅ¡ J. Ž., kad Å¡is kelias nuosavybÄs teise priklauso E. B. ir jis yra servitutinis, todÄl privalo leisti gretimų sklypų naudotojus naudotis Å¡iuo keliu. VÄliau jis gauna iÅ¡ A. Ž. raÅ¡tÄ , kad kelias neįmatuotas į jo sklypÄ .
Jis nuvažiavo pas A. Ž., norÄjo viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, bet jis su juo nekalbÄjo nepadoriai elgÄsi atsisakÄ tvirtinti planÄ , sakÄ, kad keliukas jam nepriklauso. Geodeziniai matavimai yra padaryti, bet neįregistruoti, nes žemÄtvarka jų netvirtina. Registre yra įregistruoti tik sklypo preliminarÅ«s matavimai. Kelias yra jo nuosavybÄ, apie jo perdavimÄ savivaldybei jis nieko nežinojo. Kai savivaldybÄ darÄ keliuko kadastrinius matavimus, jis matÄ ir jam pasakÄ, kad jie matuoja keliÄ i,r kad juos atsiuntÄ Streikauskas.
Jo į atliekamus matavimus nekvietÄ, apie kelio perdavimÄ savivaldybei sužinojo tik paskutiniame teismo posÄdyje. PraÅ¡o patenkinti ieÅ¡kinį. Jo parengtas kadastrinių matavimų planas atitinka įstatymo reikalavimus. 1989-1990 metais dabartinio kelio vietoje buvo arimas, laukas ir (duomenys neskelbtini) aiÅ¡kinamajame raÅ¡te raÅ¡o, kad tai plikas laukas, buvo neseniai atlikta melioracija. Melioracija buvo įvykdyta prieÅ¡ žemÄs matavimÄ 1-2 metai atgal. Vienoje dalyje dar nebuvo priduoti melioracijos darbai.
Jis iÅ¡ arimo savo lÄÅ¡omis įsirengÄ keliÄ nuo 1990 metų pavasario. Prie Å¡io kelio dirbo sÅ«nus, yra du liudytojai, kiti yra iÅ¡vykÄ Ä¯ užsienį. Jis pirko žvyrÄ , smÄlį, veÅ¾Ä su kamazais. KeliÄ jis įsirengÄ savo lÄÅ¡omis. Kiti gretimų sklypų savininkai neprisidÄjo. 1990 metų brÄžinyje yra keliai iÅ¡ pietų pusÄs, ten yra atskiri privažiavimai. Yra 1934 metų bendras Armanų kaimo planas (b. l. 110, 3 tomas). Å iame plane nÄra pažymÄtas ginÄo kelias.
Plane pažymÄtas sklypas Nr. 12 yra jo žemÄs sklypas, kurį paveldÄjo iÅ¡ senelių. Å iame plane nÄra pažymÄto kelio per jo sklypÄ . Jis nežino, kÄ reiÅ¡kia plane pažymÄti punktyrai, einantys palei sklypo ribÄ . Tie punktyrai pietinÄje jo sklypo pusÄje tai nÄra kelio žymÄjimas, yra iÅ¡tisine juoda linija pažymÄta jo sklypo riba. 1990 metais ten nebuvo jokio kelio, Å¡i aplinkybÄ Ä¯rodo nuosavybÄs dokumentai ir geodeziniai matavimai. Jis remiasi J. Ž. raÅ¡tu. 1990 metais buvo sukalti riboženkliai, riboženkliai buvo mediniai.
Kelio rengimo metu riboženkliai buvo.IeÅ¡kovas E. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikÄ ir parodÄ, kad 2006 ar 2005 metais jis gavo palikimu žemÄs Å«kį ir tapo jaunuoju Å«kininku. 1990 metais dar nebuvo nepriklausomybÄs, plyname lauke tÄvas gavo žemÄs ir jis su tÄvu iÅ¡pylÄ privažiavimÄ . Tame pylime dalyvavo S. S. ir jo draugai Ž. ir B., tada padÄjo dar keletas draugų. Buvo pilama žemÄ, smÄlis, kiekio nežino, dar buvo naudojama skalda - kiek jos buvo sunaudota, nežino. TÄvas E. B. jam padovanojo žemÄs sklypÄ 2006 metais.
Jis Å¡iuo metu valdo sklypÄ , yra atlikti geodeziniai matavimai, juos atliko (duomenys neskelbtini). Atsakovo NacionalinÄs žemÄs tarnybos atstovÄ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir parodÄ, kad savo nesutikimÄ grindžia raÅ¡ytiniais dokumentai. B. žemÄs sklypo plano negali derinti dÄl to, kad jie neatitinka ankstesnių dokumentų. Taip pat pažymi, kad Å¡ito sklypo planas yra pateiktas ir registrui ir registro pozicija yra tokia pat kaip ir jų. Tokio žemÄs sklypo plano nebÅ«tų įmanoma įregistruoti valstybiniame registre, nes sklypų ribos dengiasi viena su kitomis (UAB â(duomenys neskelbiniâ 2010-03-01 planas).
ValstieÄių Å«kiui suteikiamos žemÄs sklypo ribų ir vietos apžiÅ«rÄjimo 1991-05-08 akte, 2 lape yra žemÄs sklypo nustatytų ribų apraÅ¡ymas, pacituoja âpietuose 4 m ploÄio keliuko kraÅ¡tuâ. Tai vienas įrodymas, kad riba eina keliuko kraÅ¡tu. 74 lape 2 tome - antrame lape per vidurį yra nustatytų ribų apraÅ¡ymas âpietuose žemÄs sklypo riba eina 4 m. ploÄio keliuko kraÅ¡tuâ. Jie remiasi KaiÅ¡iadorių raj. Kruonio apylinkÄs Armanų kaimo E. B., Stepo žemÄs planais. 1991-05-28 plane- kur eksplikacijos lentelÄ yra grafa âkeliaiâ, joje nÄra pažymÄto kelio, ten yra brÅ«kÅ¡nys, reiÅ¡kia, kad kelių nÄra.
Tai pat 2 tomo 76 lape yra âTaÅ¡kų deÅ¡ifravimo žurnalasâ â Å¡is žurnalas ir abrisas tikrintas 1991-05-29. IÅ¡ to dokumento matyti, kad yra pažymÄti riboženkliai 6,5,4,3,2, o kelias pažymÄtas už tų riboženklių ribos (proceso dalyviams rodomas 76 lapas) ir parodoma pietinÄ Å¾emÄs sklypo riba, bei nurodo riboženklius 6,5,4,3,2, tenai kelias pažymÄtas už žemÄs sklypo ribų. Prie to žurnalo (2 tomas, 76 lapas) yra pritraukti konkretÅ«s taÅ¡kai. Yra konkretÅ«s paaiÅ¡kinimai, kad taÅ¡kas Nr. 2 ir Nr. 6, yra Å¡alia 4 m ploÄio kelio A-231 tai patvirtina, kad riboženkliai yra Å¡alia kelio.
Inžinieriaus (duomenys neskelbtini) aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas (2 tomas, 77 lapas) nurodo, kad skirtame sklype įvykdyta melioracija, atsirado nauji keliukai, kurie iÅ¡ Å¡iaurÄs ir pietų atribojo Å«kininko sklypÄ . IÅ¡matavus sklypÄ gavosi 8.76 ha. nurodo, kad keliukai atribojo sklypÄ , Å¡is dokumentas yra be datos. Kitas dokumentas 1993-01-25 ŽemÄs naudojimo plotų eksplikacija (2 tomas, 78 lapas), vÄl situacija ta pati, yra grafa âkeliaiâ, kurioje parodyta, kad kelių yra nulis - brÅ«kÅ¡nelis. Jeigu bÅ«tų kelias, tai bÅ«tų pažymÄtas kelio plotas.
ReiÅ¡kia, kad Å¡iame žemÄs sklype kelių užimamo ploto nÄra, jeigu bÅ«tų krÅ«mai, pelkÄs, vandenys, tai bÅ«tų pažymÄta. 1996-06-11 Valstybinio žemÄs kadastro duomenų registro iÅ¡raÅ¡e (2 tomas, 79 lapas) antrame lape yra grafa âkeliaiâ, iÅ¡ viso - kiek užima žemÄs sklypo ploto, vÄl yra brÅ«kÅ¡nelis. To paties tipo naujesniame dokumente - Nekilnojamo turto registro banko iÅ¡raÅ¡e (2 tomas, 81 lapas) eksplikacijoje niekur nÄra pažymÄta, kiek žemÄs užimtų keliai.
Ten pažymÄta tik ariamos žemÄs plotas, kitos žemÄs yra, o jeigu bÅ«tų keliai, tai bÅ«tų toks įraÅ¡as, o jo nÄra. 2 p. turÄtų bÅ«ti pažymÄti keliai. IÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų, kurie yra esminiai dokumentai matyti, kad keliukas žemÄs sklypo dokumentuose nepažymÄtas. DÄl priÄmimo perdavimo akto taip pat nesutinka, nes jeigu kelias yra valstybinÄ Å¾emÄ, tai nereikÄjo turÄti jokio leidimo ar praÅ¡ymo. Keliukas yra valstybinÄje žemÄje. Jų skyrius kelio kadastrinių matavimų nederino.
Kadastriniai matavimai yra įregistruoti VÄ® âRegistrų centreâ, registras yra viskÄ suderinÄs. Jiems yra pateikti dokumentai derinimui tik Å¡iuo metu. Jie pateikti, kai jau yra įregistruoti Registrų centre nuosavybÄs teise pagal Specialų norminį aktÄ , kuris reglamentuotų kitokiÄ tvarkÄ , negu yra bendra privaloma kitiems atliekamiems kadastriniams matavimams. NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba žinojo apie šį teisminį ginÄÄ dÄl kelio. Atsakovo KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybÄs atstovÄ A.
P. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodÄ, kad ieÅ¡kinys yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir neteisingas. IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinio pagrįstumui įrodyti naudoja vienintelį dokumentÄ t.y. 2005-05-28 specialistÄs (duomenys neskelbtini) pažyma, kuriÄ nurodo ieÅ¡kinyje ir apie kuriÄ kalbÄjo ieÅ¡kovas. Apie Å¡iÄ pažymÄ Å¾emÄtvarka iÅ¡aiÅ¡kino, kad yra padaryta klaida, yra sumaiÅ¡yti kaimų pavadinimai. IeÅ¡kovas teigia, kad jo sklype buvo kelias, bet be žodžių nieko daugiau to pagrįsti negali.
ŽemÄtvarkos skyriaus dokumentai įrodo, kad kelias visada buvo Å¡alia jo sklypo. Tai įrodo ir B. žemÄs sklypo ribų pažymÄjimas planuose, kurie buvo iÅ¡nagrinÄti teisme ir Registro pažymÄjimai. Jeigu toks statinys, kaip kelias bÅ«tų buvÄs jo sklype, visuose pažymÄjimuose ir parduodant valstybinÄ Å¾emÄ ir vÄliau jÄ dovanojant sÅ«nui, visur bÅ«tų pažymima, kad sklype yra inžinierinis statinys kelias ir kad yra servitutas, nei vienam pažymÄjime Å¡ito nÄra. Å itÄ matÄ ir žinojo ir E. B. ir jo tÄvas, kuris padovanojo sklypÄ ir nei vienas neginÄijo nei vieno registro pažymÄjimo, sakydami, kad jo sklype yra kelias.
Jei nebuvo kelio, tai neaiÅ¡ku kaip kiti kaimynai per jo sklypÄ patekdavo į savo sklypus. SavivaldybÄ gavo iÅ¡ žemÄtvarkos skyriaus pažymÄ Ä¯ užklausimÄ , kurioje yra nurodyti keli keliai. Pažyma yra pridÄta prie bylos. Tame skaiÄiuje paraÅ¡yta ir Armanų kelias yra laisvoje valstybinÄje žemÄje. TodÄl buvo inventorizuoti visi tos apylinkÄs keliai, visi žvyrkeliai, įtraukti į apskaitÄ , kaip vietinÄs reikÅ¡mÄs keliai ir buvo perduoti savivaldybei, kadangi jie yra laisvoje valstybinÄje žemÄje.
IeÅ¡kovas nurodo, kad negalÄjo perduoti, kad atsakovai pažeidÄ teisÄs normÄ ir pertvarkÄ teisinio ginÄo objektu esantį žemÄs objektÄ . B. žemÄs sklypas yra su aiÅ¡kiomis ribomis ir valstybÄ turÄdama įrodymus, kad kelias yra valstybÄs laisvoje žemÄje neprivalÄjo derinti su B. ir jo nei teisių nepažeidÄ, nes jis neįÄjo į jo žemÄs sklypo ribas, nesumažino jo sklypo ploto. Sklypas ir nupirktas ir dovanotas yra 8,76 ha, jis toks ir liko savivaldybei įregistravus keliÄ .
IeÅ¡kovas ginÄija, kad jo nebuvo galima jo perduoti, bet pagal LR CK 4.108 str. turto patikÄjimo teisÄs atsiradimo pagrindas gali bÅ«ti įstatymas, aktas ir kt. ValstybÄs turto perdavimo savivaldybių nuosavybÄm įstatymas (1997-12-07 d., 2 str.) kad savivaldybÄs dar neperduotÄ valstybÄs turtÄ valdo patikÄjimo teise. To paties įstatymo 3d. 3p. kad gatvÄs ir vietinÄs reikÅ¡mÄs keliai su visais jiems priklausanÄiais statiniais, perdavimo sÄ lygose nÄra nurodyta, kad valstybÄs turtÄ turÄtų derinti su kitais kaimynais, sklypų savininkais.
IeÅ¡kovas nurodo, kad keliÄ Ä¯sirengÄ savo lÄÅ¡omis ir tik nuginÄijus įgijimo pagrindus, galimas nuosavybÄs paÄmimas. Jo žemÄs sklypo įgijimo pagrindų niekas neginÄija ir nesiruoÅ¡ia jų ginÄyti. NuosavybÄs iÅ¡ jo paimti niekas nesisuoÅ¡ia ir niekas nepaÄmÄ, sklypo ribos nepažeistos ir žemÄs sklypo plotas po kelio perdavimo savivaldybei nepasikeitÄ. IeÅ¡kovas tvirtina, kad kelias jam priklauso, todÄl, kad jis jį taisÄ, prižiÅ«rÄjo, veÅ¾Ä Å¾vyrÄ , bet daikto svetimo pagerinimas, pritaikymas sau naudoti, tai neįrodo nuosavybÄs teisÄs į daiktÄ Ä¯gijimÄ .
ŽemÄtvarkos pateiktais dokumentais yra pilnai įrodyta, kad žemÄ po keliu buvo valstybinÄ nuo pat pradžių, nuo 1991 metų. Nei savivaldybÄ, nei valstybÄ niekaip nepažeidÄ ieÅ¡kovo nei teisių, nei jo nuosavybÄs. Buvo inventorizuoti visi tos apylinkÄs keliai. Kruonio seniÅ«nija įregistravo visu kelius toje apylinkÄje kiek jų buvo - viso 60 ir žvyrkeliai ir kitokie. Juos perdavÄ savivaldybei, savivaldybÄ pirko paslaugÄ , UAB âGeosomaâ parengÄ kelių planus ir atliko kadastrinius matavimus.
Å ie matavimai niekur nesikirto su jokiais kitais žemÄs sklypais, todÄl buvo suderinti su VÄ® âKauno regiono keliaiâ, yra jų atspaudas ir paraÅ¡as. Paprastai, jeigu yra bet koks neatitikimas, VÄ® âRegistrų centrasâ nederina ir grÄ Å¾ina atgal. Registras suderino, tada savivaldybÄ Å¡Ä¯ planÄ su nekilnojamojo turto registro duomenų iÅ¡raÅ¡u pateikÄ derinti žemÄtvarkos skyriui, pateikÄ jau po įregistravimo. Jeigu registras randa klaidÄ , jie nederina, jie tada turi iÅ¡ naujo kažkÄ taisyti ir tik tada galima pateikti žemÄtvarkai.
Registrų centrui buvo pateikta pradinei patikrai ir tada teikÄ Å¾emÄtvarkos skyriui. Kadastriniai matavimai yra įregistruoti, kadangi viskas tiko, ant kito sklypo nesiklojo, ginÄo su ieÅ¡kovo sklypu nebuvo, jo ribų nepažeidÄ ir yra įregistruota ir teismui pateikta. Kadastriniai matavimai pateikti žemÄtvarkai tik dabar. Kelias yra inžinerinis įrenginys â statinys, ne žemÄs sklypo planas. Kadangi buvo iÅ¡ankstinis žemÄtvarkos raÅ¡tas, kad jis yra valstybÄs žemÄje, todÄl jis kaip statinys ir buvo įregistruotas valstybÄs žemÄje.
Atsakovo LR VyriausybÄs atstovÄ A. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir parodÄ, kad ValstybÄs turto perdavimo savivaldybÄms nuosavybÄs teise įstatymas įpareigoja VyriausybÄ perduoti tam tikros kategorijos turtÄ savivaldybÄms nuosavybÄs teise, viena iÅ¡ kategorijų yra vietinÄs reikÅ¡mÄs keliai su jam priklausanÄiais statiniais. 1998 m. VyriausybÄs nutarimas Nr. 870 numato tvarkÄ ir pagrindus kaip Å¡itas turtas yra perduodamas savivaldybÄms nuosavybÄs teise. Jis perduodamas pagal savivaldybÄs pateiktÄ informacijÄ .
VyriausybÄ remdamasi savivaldybÄs pateikta informacija, Kelių inventorizacijos komisijos posÄdžio protokolu, NacionalinÄs žemÄs tarnybos KaiÅ¡iadorių skyriaus pažyma, Kruonio sen. vietinÄs reikÅ¡mÄs kelių sÄ raÅ¡u ji priÄmÄ sprendimÄ perduoti bÅ«tent šį ginÄo keliÄ nuosavybÄs teise valdyti savivaldybei. Pažymi, kad priÄmimo perdavimo akto pasiraÅ¡ymo metu nebuvo duomenų ar įrodymų, kad ginÄo kelias yra kažkieno privaÄiame sklype ar, kad patenka į jÄ , ar yra registruotas, kaip einantis kelias per kito asmens nuosavybÄ.
Tai teigdama, remiasi NacionalinÄs žemÄs tarnybos pažyma, kuri konstatuoja, kad kelias yra laisvoje valstybinÄje žemÄje. KaiÅ¡iadorių raj. savivaldybÄs pateiktais dokumentais, kurie konstatuoja, kad kelias yra vietinÄs reikÅ¡mÄs, bendrojo naudojimo kelias ir yra laisvoje valstybinÄje žemÄje, kuriuo naudojasi visi seniÅ«nijos gyventojai. PriÄmimo perdavimo aktas yra visiÅ¡kai pagrįstas ir teisÄtas, nÄra jokių pagrindų jų naikinti. Vertinant dabartinį ginÄÄ , ieÅ¡kovas nepateikÄ jokių įrodymų, iÅ¡skyrus nuomonÄ, pasisakymus, apie tai, kad kelias patenka į jo žemÄs sklypÄ .
NÄra nei kadastrinių matavimų patvirtintų, kurie tai įrodytų. Jie palaiko NacionalinÄs žemÄs tarnybos iÅ¡sakytÄ pozicijÄ , kuri grindžiama raÅ¡ytiniais įrodymais, kad Å¡is kelias nepatenka į B. žemÄs sklypÄ , jis yra Å¡alia ir yra ne ieÅ¡kovo lÄÅ¡omis sukurtas. PraÅ¡o ieÅ¡kinio netenkinti. GinÄo kelias niekada nebuvo registruotas valstybÄs nuosavybÄs vardu jį iÅ¡ karto įsiregistravo KaiÅ¡iadorių r. savivaldybÄ nuosavybÄs teise. Pagal jų atliktus kadastrinius matavimus jie registravo savo nuosavybÄs teisÄ.
Perdavimo priÄmimo aktu perdavÄ savivaldybei, neatlikus kadastrinių matavimų, dÄl to, kad matavimai atliekami registruojant nuosavybÄs teisÄ, yra pagrindas ribas nustatyti. Pagal įstatymÄ kelias priklausÄ valstybei nuosavybÄs teise ir patikÄjimo teisÄ valdÄ savivaldybÄ kelio perdavimo metu. SavivaldybÄ valdÄ keliÄ patikÄjimo teise tai numato įstatymas, ValstybÄs turto perdavimo savivaldybių nuosavybÄn įstatymo, 2 str. 1d., numato, kad savivaldybių jų nuosavybÄn priskirtinÄ turtÄ , bet dar neperduotÄ valstybÄs turtÄ , valdo patikÄjimo teise.
Kad turtas priskirtinas - numato įstatymas, nes jis patenka į 3 str. kategorijÄ . Priskirtinas turtas, nes yra kategorija vietinÄs reikÅ¡mÄs kelias, tai objektas, kuris patenka į įstatymo kategorijÄ , reiÅ¡kia, kad jis perduotinas valstybei. Kad kelias priskirtinas keliams patvirtina nacionalinÄs žemÄs tarnybos pažyma ir savivaldybÄs atsiųsti dokumentai - komisijos posÄdžio protokolas ir priedai. Akte nenurodyti dokumentai, dÄl to, kad nÄra reikalavimo akte nurodyti tuos dokumentus. Ministerija iÅ¡aiÅ¡kinimų nerengia dÄl teisÄs aktų taikymo.
Nerengia teisÄs aktų iÅ¡aiÅ¡kinimų, tai reiÅ¡kia neturi. Atsakovas H. O. parodÄ, kad ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies pripažįsta iÅ¡ dalies nepripažįsta. GinÄo keliukas buvo visÄ laikÄ , tik tiek, kad jis buvo, kai padarÄ keliÄ , panaikintas. Kai darÄ melioracijÄ , tai keliukÄ buvo sugadinÄ, nes kasÄ, stumdÄ. Kai jam matavo žemÄ, jis neatsimena kokio stovio buvo keliukas. Kai jam matavo žemÄ, tai jam visÄ keliukÄ Ä¯matavo į žemÄ. Tai gal ir B. įmatavo į žemÄ, bet keliukas jau buvo, keliukas buvo visÄ laikÄ juo buvo galima važiuoti su vežimais.
Paskui apie 1980-1978 metus darÄ elektrinÄ ir naujÄ keliÄ panaikino. AnksÄiau asfaltuoto kelio nebuvo, jį padarÄ tik 1978 m. GinÄo keliukas Äjo iki asfaltuoto seno kelio, juo važiuodavo su vežimais. Jo sklypas yra gretimai. Tuo keliuku buvo rÅ«pinamasi tais laikais, nes statÄ elektrinÄ, smÄlis buvo pigus, jį veÅ¾Ä Mitkus ir ten pylÄ, G. taip pat pylÄ. Tada dar nebuvo ieÅ¡kovas gavÄs tos žemÄs. Iki B. tvarkÄ Å¡Ä¯ keliukÄ visi, paskui darÄ melioracijÄ . Po melioracijos, kažkiek buvo kelias apgadintas, bet privažiuoti buvo galima.
PrieÅ¡ 1990 metus vyko melioracija, kiek sugadino tÄ keliukÄ nežino, jis juo nevažinÄjo. 1990 m. suteikÄ Å¾emÄ B.. Kai darÄ Å¡Ä¯ keliukÄ , jam siÅ«lÄ daryti bendrÄ keliukÄ su ginÄo keliuku, bet jis nesutiko ir pasidarÄ atskirÄ keliukÄ ir jį įmatavo į jo sklypÄ . 1990 metais G. toliau tvarkÄ keliukÄ ir veÅ¾Ä bei pylÄ smÄlį.AtsakovÄ K. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad ten yra jos tÄviÅ¡kÄs sodyba. Kad tas keliukas ten buvo įrodo 1934 metų dokumentai.
Å iÄ sodybÄ paveldÄjo jos tÄtis, iÅ¡ jo paveldÄjo ji. Kol turÄjo nuosavybÄs teisÄ tÄvukas, tai tuo keliu ji važiuodavo į sodybÄ . 1981 m. buvo padarytas kelias Antakalnis - Jieznas buvo baigtas statyti ir iÅ¡asfaltuotas. Ji mano, kad 1981 m. statant šį keliÄ , senas keliukas buvo pertrauktas, kuriuo anksÄiau patekdavo į sodybÄ . Nuo Antakalnio plento iki jos tÄvų sodybos buvo kelias, jį melioracija apgadino, todÄl nuo 1981 m. jos mama I. G. investavo į 400 m keliuko gerinimÄ - pirko smÄlį ir žvyrÄ .
Tada buvo prasidÄjusi elektrinÄs statyba, jiems reikÄjo nuolat juo važiuoti. Tada dar B. nebuvo paÄmÄs žemÄs, nes jo tÄviÅ¡kÄ - kitoje plento pusÄje. B. pradÄjo statyti trobesius ir naudotis Å¡ia keliuko dalimi, be to juo važiavo traktoriai ir kombainai. Ji gerino keliukÄ , bet pradžioje jį gerino ir jos tÄvai. B. pradÄjo gerinti keliukÄ gal 2002 - 2001 metais, pirmasis gerinimas buvo kai buvo atvežtas betonas. Kai B. pagerino keliukÄ , tada ir prasidÄjo draudimai. Jis apie 2003 metus pradÄjo juos auklÄti, užpylÄ didelius akmenis, kad jie negalÄtų patekti į savo sodybÄ . 2002 m. jos tÄvukas atgulÄ Ä¯ patalÄ , 2 metus gulÄjo, negalÄjo kalbÄti, pas jį atvažiuodavo dažnai.
Konfliktai su B. buvo nuolatinai. Paskui tuos akmenis paÅ¡alino su policija ir seniÅ«nija. Ji nesutinka, kad keliukas yra jo nuosavybÄ. Kai B. atlikinÄjo kadastrinius matavimus, tai turÄjo bÅ«ti derinami su ja. Ji jokio Å¡aukimo negavo, Apie UAB (duomenys neskelbini) matavimus nežinojo, nors jos žemÄ ribojasi su B. žemÄ. Ji nebuvo kviesta į kadastrinius matavimus, tai yra norÄjimas privatizuoti ir pasisavinti keliukÄ , kuris yra bendro naudojimo. Jei Å¡is keliukas bÅ«tų įmatuotas B., tai nebÅ«tų pravažiavimas visiems kitiems, kurie kito pravažiavimo neturi.
Ji ir kiti gyventojai kitos galimybÄs patekti į sodybÄ neturi. Jos sklypo kadastriniai matavimai nÄra atlikti. Jos sklypas ribojasi su keliuku, o kitoje pusÄje yra B. žeme, tik ginÄo keliukas skiria jų žemes. Ji turi registrų centro pažymÄjimÄ ir paveldÄjimo dokumentus. 1934 m. plane sklype Nr. 12 matyti keliukas. Ji teigia, kad tas keliukas buvo ir todÄl pateikÄ Å¡Ä¯ dokumentÄ , įrodyti, kad keliukas buvo. Kito įvažiavimo nei į jo, nei į H. G. nei į J. sodybas nÄra. Jos mama pylÄ keliÄ .AtsakovÄ J.
O. į teismo posÄdį neatvyko, apie teismo posÄdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Tretysis asmuo VÄ® âRegistrų centrasâ Kauno filialas praÅ¡Ä bylÄ nagrinÄti jiems nedalyvaujant. TreÄiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovas A. L. su patikslintu ieÅ¡kiniu sutiko ir parodÄ, kad jis nuo 2008 metų dirba matininku. Ä® jį kreipÄsi B. praÅ¡Ä padaryti geodezinius matavimus jo valstieÄių Å«kyje. Jis juos padarÄm remiantis valstieÄių Å«kio planu ir rastais 3 riboženkliais.
Jie buvo iÅ¡likÄ mediniai ir apkasti, keliukas buvo riboženklių viduje. Ä® pamatavimus kaimynų nekvietÄ, nes riba Äjo natÅ«raliu keliu. Remiantis LR Kadastro įstatymu, valstieÄių Å«kis buvo prilyginamas geodeziniams matavimams. Matavimai daryti dirbant UAB âTireteâ, matavimų data yra âTiretoâ plane. Dirbant UAB â(duomenys neskelbiniâ naujų matavimų nedarÄ, perdarÄ planÄ , nes praÄjo daug laiko, pasikeitÄ formos. Geodeziniams matavimams prilyginami sklypai, kurie yra pamatuoti geodeziniais prietaisais.
ValstieÄių Å«kis pamatuotas geodeziniais prietaisais sÄ lyginÄje koordinaÄių sistemoje, byloje yra matavimų žiniaraÅ¡tis, yra abrisai, tik labai neryÅ¡kÅ«s. Dabartiniame LR Kadastro įstatymo redakcijoje, geodeziniams matavimams prilyginami sklypai, kurie yra pamatuoti geodeziniais prietaisas valstybinÄje koordinaÄių sistemoje. Kadastro įstatymas keitÄsi dažnai, buvo papildomas kiekvienais metais. Keliukas yra B. sklype, nes yra dokumentai - preliminarus planas, kuriame tas keliukas įpieÅ¡tas į sklypÄ , yra 1934 m.
Smetoninis planas, tas keliukas aiÅ¡kiai yra B. sklype, net keliuko plotas lentelÄje įraÅ¡ytas. Remiantis visais Å¡iais dokumentais jis padarÄ kadastrinius matavimus. Ä® matavimus kaimynų nekvietÄ, nes riboženkliai buvo iÅ¡likÄ, jų neperstatÄ. PlanÄ pataisÄ, nes ŽemÄs tarnyba netvirtino plano. PataisÄ sklypo ribÄ , sumažindami jos dalį ir dalį kelio paliko kitam sklypui. Jis pasiliko keliÄ iki įvažiavimÄ vien dÄl kompromiso. Planas buvo suderintas su regioniniais keliais, jie pretenzijų nereiÅ¡kÄ, yra pažyma iÅ¡ seniÅ«nijos, kad kelias ne seniÅ«nijos.
ŽemÄs ploto skirtumas yra atsiradÄs remiantis visom metodinÄm leistinumo ribom, svetimų žemių nÄra užimta. Regioniniai keliai pasidarÄ pagrindinio kelio J. A. kadastrinius geodezinius matavimus, B. valstieÄių sklypo plotas keitÄsi, nes kelio juosta keitÄsi, kai kur ji padidÄjo, kai kur sumažÄjo. DÄl to keitÄsi sklypo plotas. Paženklinimo akte raÅ¡oma, kad rytinÄje dalyje riba eina griovio kraÅ¡tu, planuose matyti, kad eina griovio viduriu. Kad ribojasi su keliu, taip nÄra paraÅ¡yta.
Registrų centro koordinatÄmis negalima remtis atliekant geodezinius matavimus, nes jie nÄra tikslÅ«s. ValstieÄių Å«kio žemÄs sklypo planas yra kitoks, nei įregistruotas registrų centre, pietinÄ riba kitokia. Jie radÄ 3 riboženklius, statÄ instrumentÄ , pagal senuosius matavimų žiniaraÅ¡Äius, dÄjo tÄ patį kampÄ , linijų ilgius ir atstatÄ trÅ«kstamus riboženklius. Prie kelio buvo iÅ¡likÄ riboženkliai, Å¡iaurinÄje pusÄje prie griovio taip pat buvo iÅ¡likÄs riboženklis.
Dabar tokia pat matavimų procedÅ«ra kaip ir anksÄiau, yra nežymus pakitimai. GeodeziÅ¡kai pamatuotas sklypas laikomas pamatuotas geodeziniais prietaisais, o dabar - valstybinÄje koordinaÄių sistemoje. NekvietÄ gretimybių kaimynų, nes buvo iÅ¡likÄ riboženkliai ir riba Äjo natÅ«ralia riba - kelio riba. ValstieÄių Å«kio planas buvo prilyginamas geodeziniams matavimams, ir jeigu daro geodezinius matavimus, kuriam jau padaryti matavimai, nekeiÄiant jo ribų, kaimynų kviesti nereikÄdavo.
Dabar iÅ¡imtis yra kadastro įstatyme, kad gretimų sklypų savininkai nekvieÄiami, kai natÅ«rali riba eina griovio karÅ¡tu ar griovio viduriu. Kad riba eina kelio kraÅ¡tu nÄra tokios iÅ¡imties. Jeigu atstato riboženklius, tada turi kviesti kaimynus. Kvietimas ir praneÅ¡imas yra tas pats, dabar tik registruotu laiÅ¡ku yra kvieÄiama. Atliekant ginÄo kelio geodezinius matavimus turÄjo bÅ«ti kvieÄiami visi kaimynai. Jeigu eina griovio viduriu ar kraÅ¡tu, tada nereikia kviesti. O kelio nÄra įraÅ¡yta į kadastro įstatymÄ .
NekvieÄiami kaimynai, kai gretimam sklype atlikti geodeziniai matavimai ir iÅ¡likÄ riboženkliai ir riba eina natÅ«raliu objektu. Jeigu daro kelio kadastrinius matavimus turi kviesti visus kaimynus, turi bÅ«ti sukalti riboženkliai. Dabar yra padidÄjÄs sklypas keliais arais. Rado iÅ¡likusius 3 riboženklius, jų nereikÄjo nurodyti, kur koks rastas riboženklis, tik yra įraÅ¡oma į aktÄ keliais riboženkliais pažymÄtas žemÄs sklypas. Vienas riboženklis prie pagrindinio kelio ir ginÄo kelio, kitas kitame gale, treÄias prie griovio.
Likusius riboženklius atstatinÄjo pagal valstieÄių Å«kio nustatytas riba, ir žiniaraÅ¡Äius. 1991-05-08 paženklinimo aktu jis nesirÄmÄ, nes darant geodezinius matavimus remiamasi teritorijų planavimo dokumentais ar preliminariu žemÄs sklypo planu, o ne paženklinimo aktais. Jis vadovavosi valstieÄių Å«kio žemÄs planu â spalvotu planu (1 tomas, 27 lapas). Å iame plane nÄra pažymÄti keliai, paraÅ¡yta gretimybÄje - kolÅ«kio žemÄ. Vienintelis kelias - pagrindinis kelias vakarinÄje pusÄje.
Jeigu yra kelias jį matuojant yra privalu pažymÄti. Jis vadovavosi iÅ¡trauka iÅ¡ žemÄtvarkos projekto (2 tomas, 35 lapas) â ten matosi, kad yra įpieÅ¡tas keliukas į sklypo ribÄ , pagal kuriÄ matyti, kad kelias yra sklype. Jeigu yra neaiÅ¡ku, kur yra riba, tai jis stengiasi surinkti kuo daugiau dokumentų, kuriuose yra pagal reglamentÄ tinkami atlikti matavimams. Jis vadovavosi 1991-04-15 žemÄtvarkinio projekto plano iÅ¡trauka ir ValstieÄių Å«kio matavimų žiniaraÅ¡Äiu, kuriame yra suraÅ¡yti kampai, linijų atstumai.
Eksplikacijos grafoje âkeliaiâ yra brÅ«kÅ¡nys, bet eksplikacijoje nÄra ir pastatų, nÄra kÅ«dros, bet dabar jie yra. Viskas priklauso nuo matininko noro ar nenoro suraÅ¡yti. Atliekant geodezinius matavimus reikia remtis preliminariu planu ir abrisu (1 tomas, 15 lapas) planas - abrisas nÄra prilyginamas jokiam teritorijų planavimo dokumentui, abrisas braižomas matavimų dienÄ lauke, po to braižomi planai. Darant tikrÄ Å¾emÄs sklypo planÄ , dažnai bÅ«na pokyÄiai ir abrisas dažnai skiriasi nuo plano linijų ilgiais ir kt.
Abrisas paiÅ¡omas vietoje atliekant matavimus, kad grįžÄs į kontorÄ atsimintum kaip kas yra. Jis paiÅ¡omas vietoje, gali keistis nuo plotų ar kitų parametrų. Tiksliausias yra žemÄs sklypo planas, kuris braižomas kabinete jis - dokumentas. Abrisų niekas po to netaiso. KodÄl nepažymÄti keliai, nežino jis, jo nedarÄ. Abrisas 1991 05 mÄn., o preliminarus planas tai pat 1991 05 mÄn., kodÄl jame nepažymÄtas B. keliukas, nežino, reikia klausti matininko. KodÄl tas kelias, kuris yra abrise 1991 m., nepažymÄtas žemÄs sklypo plane, taip pat nežino.
Jis privalomas pažymÄti, nes jis ribojasi su sklypu. Plane kelio nÄra, abrise yra, jei jis buvo, tai privaloma pažymÄti plane. KodÄl matininkas plane nepažymÄjo, jis nežino. Planas ir abrisas yra tų paÄių metų. Kai darÄ matavimus - abrisÄ , kelio pas jį sklype nebuvo, darant planÄ kelio nebeliko, nes sklypo plane kelio nÄra. GretimybÄje jo nÄra nubrÄžta, darant abrisÄ 1991 m. 05 mÄn. kelias buvo, o 06 mÄn. nebuvo. Jis atlikdamas kadastrinius matavimus nekvietÄ P., nes valstieÄių Å«kis yra prilyginamas geodeziniams matavimas. 2010 m. planas rengtas teisminiam ginÄui nagrinÄti.
ValstieÄių Å«kio planas - pietinÄje dalyje 4-5 riboženkliai, o registrų centre 9 ar 10. Registrų centre visai kitaip įklota situacija. Jis rado riboženklius, ankstesnių matavimų duomenys buvo, pasistaÄius instrumentÄ yra kampai, azimutai, matavo su âGeodimetru 600â, antras žmogus neÅ¡ioja gairelÄ, jÄ pastato ant 2 riboženklio, tada imamas kampas, duodamas atstumas, jeigu jie atitinka, tada jis yra įsitikinÄs, kad riboženklis stovi savo vietoje. Abrise nÄra koordinaÄių pažymÄta, riboženkliai buvo rasti vietoje, kai atlikinÄjo UAB âTiretasâ geodezinius matavimus, Å¡is dokumentas turi bÅ«ti byloje, tai bus kokie 2005 metai. 1991 m. pastatÄ riboženklius, tai praÄjo gal 15 metų iki matavimų.
Pirmiausia jie remiasi matavimų žiniaraÅ¡Äiu, kuriame yra linijų, ilgiai tarp riboženklių, kampai, tai buvo patikrinta, ar tinka ilgiai ir kampai, jeigu bÅ«tų nevietoje, tai matytųsi. Viskas atitiko, tai reiÅ¡kia, kad riboženkliai stovi ten, kur buvo. Jis rÄmÄsi preliminariu planu, abrisu nesirÄmÄ, nes jo nÄra motininÄje byloje, yra preliminarus planas ir matavimų žiniaraÅ¡Äis. Jis rÄmÄsi dokumentais, kurie buvo reikalingi atliekant matavimus, pagal to meto įstatymus. DÄl kelio padidÄjo plotas, preliminariame valstieÄių Å«kio plane riba eina griovio viduriu, jis buvo nuskaitomas grafiÅ¡kai, nematuojamas, jau duoda įtakÄ tikslumui, buvo atlikti kelio kadastriniai matavimai, tai plotui duoda įtakÄ .
Sklypo riba Äjo griovio viduriu Å¡iaurinÄje pusÄje. KeliÄ Ä¯paiÅ¡Ä Ä¯ sklypÄ nes buvo 3 riboženkliai, kurie jau buvo pamatuoti. Jis bet kada kampÄ gali atstatyti. Jeigu kampas nesutampa, reiÅ¡kia riboženklis stovi ne vietoje, tada ieÅ¡koma, kodÄl ne vietoje. Äia visi kampai atitiko, todÄl kelias patenka į B. sklypÄ , todÄl jis keliÄ âdarÄâ pas save. MotininÄje byloje nÄra abriso, iÅ¡ kur jį žemÄtvarka gavo jis nežino. Ties keliu buvo rasti 2 riboženkliai, jų pakako kampams nustatyti, nes treÄias buvo prie griovio.
Perkelti riboženklius - paprastas procesas, specialistas juos gali perkelti. Specialistas gali perkelti kampus, jeigu perkelsi vienÄ , turi kelti visus, bet visų neperkelsi. Jis taÅ¡kus pasitikrino pagal žiniaraÅ¡tį ir jie atitiko. KodÄl preliminariuose dokumentuose pietinÄ riba yra vingiuota, nežino, to klausti reikia, kas darÄ projektÄ . Tretysis asmuo H. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad yra bandyta įrodyti, kad to keliuko iÅ¡ vis nebuvo. Jo mama I. G. šį keliukÄ pylÄ savo jÄgomis su tÄvuku V.
G.. Jam trukdoma juo naudotis, keliukas reikalingas, nes neturi kur kitur privažiuoti. Buvo pastebÄta, kad riboženkliai dabar yra keliuko pietinÄje riboje, laikini - mediniai riboženkliai, jis atsimena nes vasaras praleisdavo kaime. B. buvo pasistatÄs Å¡iaurinÄje keliuko riboje betoninius ilgalaikius ir greitai nesupÅ«vanÄius su VyÄio ženklu riboženklius. Po valstieÄių Å«kio žemÄs grÄ Å¾inimo 1989-1990 metais. Tada jam buvo 15-16 metų. Jis puikiai atsimenu, kad važiuojant žvyruotu keliuku su dviraÄiu, riboženkliai buvo prie keliuko jie buvo betoniniai su VyÄio ženklu ir jie buvo Å¡iaurinÄje keliuko pusÄje.
Dabar atlikus geodezininkų matavimus laikini riboženkliai - mediniai įkalti pietinÄje keliuko pusÄje ir pagal tai atlikti matavimai. Jam neatsakÄ Ä¯ klausimÄ , kodÄl pagal ValstieÄių Å«kio įstatymÄ ir kitus dokumentus plane pietinÄ sklypo riba yra vingiuota jei prieÅ¡ tai nebuvo keliuko. Koks matininkas nesant gretimybei - keliuko, griovio modeliuotų nuosavybÄs dokumentuose kampuotÄ pietinÄ sklypo ribÄ . Jis ir jo Å¡eima naudojasi tuo keliuku kito privažiavimo neturi. E. B. yra Å«maus bÅ«do.
Kai jis buvo paauglys â jam buvo įdomu apžiÅ«rinÄti ženkliukÄ esantį betoniniam stulpelyje - VyÄio ženklÄ , todÄl ir jį atsimena gerai. Matininko įkalti ženklai su VyÄio ženklu dingo iÅ¡ pietinÄs pusÄs apie 2000 metus, kai buvo pradÄta blokuoti keliuko atkarpÄ . Dabar riboženkliai yra Å¡iaurinÄje keliuko pusÄje laikini - mediniai. Mediniai riboženkliai atsirado maždaug nuo 2000 metų, maždaug tuo metu kai dingo tie tikrieji. Tas keliukas turi bÅ«ti valstybinis, jis nesutinka, kad bÅ«tų panaikintas kelio perdavimo aktas.
Tas kelias tegu bÅ«na bendro naudojimo keliu. Tretysis asmuo D. J. su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, parodÄ, kad jis nusipirko sodybÄ 2005 metų gale. Å is ginÄo kelias buvo užverstas, jam teko važinÄti per K. P. arimus. KeliukÄ nuo B. įvažiavimo iki jo jis yra pagerinÄs su PaÄesiene nuo 2005 m., jis yra iÅ¡pylÄ 24 tonas asfalto atliekų, taÄiau jokių dokumentų pagrindžianÄių iÅ¡laidas negali pateikti, lygiai kaip nei viena Å¡alis to negali įrodyti, nei iÅ¡laidų nei darbo kaÅ¡tų, nors visi gerino keliukÄ .
Kai jis nusipirko sodybÄ ir pradÄjo važinÄti į savo sodybÄ , jokių riboženklių prie kelio nebuvo, dabar yra sukalti mediniai, kurie atsirado apie 2007 metus. Jis matÄ, jog buvo matuojama B. žemÄ ir matÄ, kaip matininkams iÅ¡ paskos Äjo B. ir rodÄ matininkams, o Å¡ie kalÄ medinius kuolus, kurie dabar yra. Jis nematÄ, kad bÅ«tų iÅ¡likÄ riboženkliai, nes visi yra naujai sukalti mediniai kuolai. Palei keliukÄ tikrai nebuvo riboženklių, jis tai atsimena, ten nebuvo jokio riboženklio.
Mitkus jam sakÄ, kad keliukas nÄra B. ir niekada jo nebuvo. B. yra šį keliÄ užvaldÄs, jie seniai jo bijo. Jie kreipÄsi daug kartų į policijÄ Ä¯ savivaldybÄ ir jiems sakydavo, kad kelias yra valstybinÄje žemÄje ir tuo laiku ir dabar didžioji dalis seniÅ«nijos kelių nepriklauso niekam. Jiems sakydavo, kad tas kelias yra bendras ir jie turi teisÄ važinÄti. Jis absoliuÄiai neturi jokio kelio iÅ¡važiuoti iÅ¡ savo žemÄs sklypo. Liudytoja I. A. Å . paaiÅ¡kino, kad ji su P. mama bendravo apie 40 metų.
Kai ji važiuodavo pas jÄ , kol nebuvo elektrinÄs, tai ten buvo kaimo keliukas. Kai statÄ elektrinÄ, 1981-1983 m. prasidÄjo statybos, ten buvo paprastas kaimo keliukas, ten gyveno ji ir M.. Ten buvo vienintelis kelias. I. dirbo kelių valdyboje, todÄl nebuvo problemų tvarkyti keliuko, ji užveÅ¾Ä ant kelio skaldÄ . Po nepriklausomybÄs, ten pradÄjo vykti statybos, ji statÄsi namÄ ir tas kelias buvo. Jai pastaÄius namÄ , kelias buvo užverstas akmenim ir uždarytas. Jį uždarÄ B. juo nebuvo galima pravažiuoti.
Ji važiuodavo į savo sodybÄ ir kas savaitÄ atvažiuodavo pas G,, kai dar gyva buvo. Kai ji mirÄ, tai dabar atvažiuoja pas P., bet retai. Ji 1991-1995 m. atvažiuodavo dažnai į savaitÄ po 2 kartus vasarÄ , o žiemÄ 1 kartÄ . B. įsikÅ«rÄ jau ant padaryto kelio. Ji matÄ tÄ keliÄ nuo 1980 metų iki 1990 metų. Ji nežino, ar jis pakito.Liudytojas V. B. paaiÅ¡kino, kad jis pas B.s darÄ keliÄ nuo pat pradžios. 1990 metais, ten buvo vežamas gruntas ant lauko, lyginomas kastuvais. TÄvukas atveždavo, iÅ¡pildavo ir jie dirbo prie Å¡io kelio kokie Å¡eÅ¡iese.
Jie keliÄ darÄ neatlygintinai, nes buvo visi draugai. Pradžioje žemÄ veÅ¾Ä su zilu, bÅ«davo krÅ«vos iÅ¡piltos. Buvo atvežamas žvyras, nuo statybų likÄ plytgaliai, viskas iÅ¡pilamas kas tinka keliukui, kad tik privažiuoti prie sklypo. Keliukas buvo daromas tik iki B. sodybos. Ten jis dirbo ne vienÄ dienÄ , ten jis važiavo gal keturias vasaras. Gali patvirtinti, kad keliÄ Ä¯sirengÄ B., ten anksÄiau kelio nebuvo. Liudytojas G. Ž. paaiÅ¡kino, kad jis B.s pažįsta. Apie keliuko įrengimÄ Å¾ino, ten nebuvo jokio kelio, buvo tik laukai.
Tai teigia, nes pats darÄ Å¡Ä¯ keliÄ , ten buvo tik laukai ir bala, žolÄs augo. Jis keliÄ darÄ prieÅ¡ 20 metų, jam tada buvo 17-18 metų. PrieÅ¡ 20 metų, galÄjo bÅ«ti 1990 metais. Jo praÅ¡Ä padÄti dirbti draugas E.. Jie draugai yra vienam kieme užaugÄ, toje pat mokykloje mokÄsis. Tvirtina, kad kelio nebuvo, buvo tik pieva. Ten veÅ¾Ä Å¾vyrÄ , skaldÄ , akmenis dÄdÄ su maÅ¡ina, o jie su kastuvais, grÄbliais darydavo keliÄ . Kaip daryti keliÄ rodÄ Å¡eimininkas B., nes jis vadovavo jiems, jie buvo tik fizinÄ jÄga.
Tada kuoliukai buvo sukalti, nes už kuoliukų buvo negalima daryti to kelio. Jie keliÄ darÄm prie pat ribos, po deÅ¡ine buvo kuoliukai. Platesnio nedarÄ, nes sakÄ, kad ne jo žemÄs.Liudytojas D. S. paaiÅ¡kino, parodyta byla yra jo vesta. Pagal abrisÄ nurodyta, kad keliukas yra už sklypo ribos. Kokia Abriso juridinÄ reikÅ¡mÄ yra sunku atsakyti, galutinis dokumentas yra planas, bet tuo metu matuodami valstieÄių Å«kius jie vesdavo lauko matavimo abrisÄ ir jame žymÄdavome matuojamus taÅ¡kus, ribÄ , gretimus kontÅ«rus. Dabar daugiausia abrisai yra parengti ne jų, o tos kadastro vietovÄs projekto autorių.
Jais vadovaujantis jie atlieka kadastrinius, geodezinius matavimus. Tuo metu tokių projektų autorių nebuvo ir jie vesdavome patys abrisÄ , o vadovaujantis ŽemÄtvarkos parengta schema nustatydavo ribÄ . Abrisas, tai buvo jų lauko darbas. Esant ginÄui, negalima vadovautis abrisu nustatant tiesÄ , nes jis atsiranda matavimo metu. Tuo metu abrisas buvo darbinis dokumentas. JuridinÄ reikÅ¡mÄ turÄjo žemÄtvarkos skyriaus parengta schema su paraÅ¡ais, antspaudais. Abrisas nÄra pagrindinis dokumentas. KoordinatÄs jame suraÅ¡omos atvykus į darbo vietÄ , skaiÄiuojami prieaugiai.
NustatÄ koordinates pagal lauko matavimo duomenis. PrieÅ¡ važiuojant į laukÄ turÄdavo patvirtintÄ Å¾emÄtvarkos schemÄ . Schemoje nubrÄžtÄ plotÄ pažymÄdavo lauke kuolais. AbrisÄ paiÅ¡o lauke matavimo metu, koordinates skaiÄiuoja grÄ¯Å¾Ä Ä¯ darbo vietÄ , pagal matematines formules. Pagal metodikÄ matavimo metu sklypÄ reikalinga žymÄti riboženkliais, bet ar pažymÄjo, neatsimena. Tuo metu buvo paženklinimo aktas ir ten paraÅ¡Ä kiek taÅ¡kų pažymÄta riboženkliais.
Tuo metu (1991m) buvo naudojami gelžbetoniniai riboženkliai su vyÄiu. ValstieÄių Å«kio matavimai kokiÄ reikÅ¡mÄ turi dabar negali pasakyti. Tie matavimai ar prilyginami Å¡iandien kadastriniams matavimams negali atsakyti. Gali Å¡iek tiek pasakyti, bet nebus pilnas atsakymas â jie negali bÅ«ti pilnai prilyginti kadastriniams matavimams, nes jie nebuvo atlikti. Dabar Lietuvoje naudojamoje kadastrinių matavimų sistemoje. Jis yra matininkas, turi licenzijÄ . Riboženkliai nÄra garantija, kad jie yra įteisinti kaip nuosavybÄ Å¾ymintys sklypÄ .
Sklypų ribas žymi riboženkliai, taÄiau jie gali bÅ«ti jau negaliojantys, jie gali bÅ«ti pripažinti nacionalinÄs žemÄs tarnybos negaliojanÄiais. Jis rengdamas abrisÄ tada paiÅ¡Ä vietoje ir jis atspindÄdavo faktinÄ sklypo padÄtį. Dabar irgi vadovaujasi abrisu, bet jis turi visiÅ¡kai kitokiÄ reikÅ¡mÄ, dabar ima jį už pagrindÄ . Dabar riboženkliais nesivadovauja, nes ne visi pagal valstieÄių Å«kį pamatuoti sklypai prilyginami preliminariems matavimams. Jei buvo pažymÄtas kelias už sklypo ribos, tai jo dislokacijos vieta galÄjo pasikeisti, reikÄtų daryti ekspertizÄ, ar galÄjo. 1991m.
žemÄs sklypo plane nepažymÄtas ginÄijamas keliukas o abrine pažymÄtas, nes matuojant žemÄs sklypus pagal valstieÄių Å«kį, žemÄs sklypo riba nežymima riboženkliais, jei Å¡alia žemÄs sklypo yra kelias su sankasa. Jei yra lauko keliukas, jis negali bÅ«ti pavadintas natÅ«raliu ar dirbtiniu kontÅ«ru, palei kuriuos nÄra žymima dabar riboženkliais ir todÄl riba toje vietoje turÄtų bÅ«ti pažymÄta bÅ«tent riboženkliu. Kai matavo iÅ¡ dokumentų matÄ, kad keliukas kažkoks turÄtų bÅ«ti, bet negalÄjo nustatyti griežtai ribÄ vienu ar kitu kraÅ¡tu ir skaitÄ, kad kelias neturi sankasos, todÄl buvo pažymÄtas riboženkliu.
Jis tuo metu buvo eilinis matininkas ir klausÄ savo virÅ¡ininkų, kaip jam pasielgti geriau, bet nebuvo tikslaus atsakymo. TodÄl dabar yra užfiksuota dviprasmiÅ¡kai. IÅ¡ kitų dokumentų, iÅ¡ aiÅ¡kinamojo raÅ¡to, iÅ¡ taÅ¡kų deÅ¡ifravimo žurnalo yra aiÅ¡ku, kad riba nustatyta keliuko kraÅ¡tu ir keliukas paliktas už ribos. TaÄiau pagrindiniame plane, to neparodyta. Jei bÅ«tų parodÄs keliÄ už sklypo ribos, tada bÅ«tų nereikÄjÄ statyti kelio posÅ«kiuose riboženklių, bet kadangi kelias be sankasos, to jis padaryti negalÄjo.
Jo pirminÄje byloje dokumentai neprieÅ¡tarauja vienas kitam, taÄiau tas faktas, kad riba nustatyta keliuko kraÅ¡tu ir keliukas yra už ribos nÄra aiÅ¡kiai parodytas pagrindiniame plane, vien iÅ¡ jo tik žiÅ«rint į tÄ planelį pasakyti, tvirtinti to negalima, reikÄtų papildomų dokumentų. IÅ¡ visos bylos matosi ir galima sprÄsti, kad keliukas yra už ribos. (duomenys neskelbini parengto plano negaliu vertinti pilnai. 1991 m. plane apatinÄ sklypo linija yra vingiuota linija, nes kaip rodo visi kiti dokumentai - abrisas, paženklinimo aktas, taÅ¡kų deÅ¡ifravimo žurnalas, riba nustatyta keliuko kraÅ¡tu.
Visi dokumentai rodo, kad tuo keliu eina vingiuota linija. Abrise yra užbrÄžtas keliukas. Punktyrine linija yra pažymÄtas kelias be sankasos, o linija eina tarp riboženklių. Jis tÄ patį keliÄ matavo prieÅ¡ du metus, bet nerado riboženklių su vyÄio ženklu, bet ir neieÅ¡kojo. Buvo KaiÅ¡iadorių savivaldybÄs užsakymas pamatuoti šį keliÄ , kad įteisinti savivaldybÄs vardu, o buvo pasakyta, kad visi kiti dokumentai yra Å¡iuo metu negaliojantys. Tada atsidarÄ Registrų centre žemÄlapį ir pamatÄ, kad žemÄs sklypas pamatuotas ant Å¡ito kelio yra užmatuotas, patenka jau į B.
žemÄs sklypo ribas. Vykdydamas savivaldybÄs užsakymÄ pasidomÄjo Registrų centre ir pamatÄ, kad yra į bendrÄ Å¾emÄlapį įklotos B. žemÄs sklypo ribos ir jos dengia Å¡itÄ keliÄ . Tai buvo pažymÄta raudonai, o tai reiÅ¡kia, kad yra neįteisintas ir yra problemų jį įteisinti. IeÅ¡kinys atmestinas.Nustatyta, kad ieÅ¡kovui E. B. nuosavybÄs teise priklauso 8,7600 Ha. žemÄs Å«kio paskirties žemÄs sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Å¡i ieÅ¡kovo nuosavybÄ Ä¯registruota VÄ® âRegistrų centreâ atlikus preliminarius matavimus.
VÄ® â Registro centroâ pažymÄjimo 9 grafoje âspecialios naudojimo sÄ lygosâ užregistruotos tokios sÄ lygos: RyÅ¡ių linijų, elektros linijų apsaugos zonos ir nurodyta, kad žemÄs sklype įrengta melioracijos sistema, duomenys užregistruoti 2006-03-10 (E. B. valstieÄio Å«kiui suteiktos žemÄs dokumentacija Kauno žemÄtvarkos skyriaus bylos 44 l., valstybinÄs žemÄs nuosavybÄs Aktas Nr. 68 (originalas) t. 2, b. l. 32, ).Nustatyta, kad ieÅ¡kovas žemÄs sklypÄ kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)įgijo 1991-05-28 ValstybinÄs žemÄs nuosavybÄs akto Nr. 68 pagrindu valstieÄių Å«kiui steigti.
Akto priede - sklypo plane (originale) sklypas pietinÄje pusÄje pažymÄtas taÅ¡kais 6.5.4.3.2. ginÄo kelias nepažyumÄtas, eksplikacijoje kelio buvimas nenurodytas (E. B. valstieÄio Å«kiui suteiktos žemÄs dokumentacija Kauno žemÄtvarkos skyriaus bylos 43, 42).Nustatyta, kad E. B. valstieÄio Å«kio dokumentacijoje esanÄiame D. S. aiÅ¡kinamajame raÅ¡te (originalas) raÅ¡oma: E. B. skirtame sklype, žemÄ iÅ¡skirta viename masyve, be sodybos, prie valstybinio kelio. Skirtame sklype neseniai buvo įvykdytas melioracijos projektas, atsirado nauji keliukai, kurie iÅ¡ Å¡iaurÄs ir pietų atribojo Å«kininko sklypÄ .
IÅ¡matavus sklypÄ gauta 8 ha. 76 arai žemÄs plotas (buvusios paskirtos 10 ha) (E. B. valstieÄio Å«kiui suteiktos žemÄs dokumentacija Kauno žemÄtvarkos skyriaus bylos 22 l).Nustatyta, kad Kauno žemÄtvarkos skyriaus Teodolitinių Äjimų žurnalo ir abriso lape Nr. 2 matyti Å¡alia riboženklių 6.5.4.3.2. yra sklypo iÅ¡orinÄje pusÄje pažymÄta punktyrinÄ linija (dokumentas originalus) (E. B. valstieÄio Å«kiui suteiktos žemÄs dokumentacija Kauno žemÄtvarkos skyriaus bylos 11 l).Nustatyta, kad TaÅ¡kų deÅ¡ifravimo žurnale Nr. 3954 taÅ¡kas Nr. 2 apraÅ¡ytas taip âtaÅ¡kas Nr.2 yra Å¡alia 4 m. ploÄio kelio, atstumu ligi keliuko aÅ¡ies 4 m. ligi keliuku sankryžos rytuose 87 m. ligi riboženklio Nr. 6, kuris yra keliuko ir kelio A-39 sankryžojeâ (E. B. valstieÄio Å«kiui suteiktos žemÄs dokumentacija Kauno žemÄtvarkos skyriaus bylos 16).Nustatyta, kad ieÅ¡kovo pavedimu (duomenys neskelbtini) parengÄ nekilnojamo turtoâžemÄs sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)o bylÄ , kurioje yra Å¡ie dokumentai: ŽemÄs sklypo kadastriniai duomenys;
ŽemÄs sklypo ribų paženklinimo â parodymo aktas; žemÄs sklypo planas; ŽemÄs Å«kio paskirties žemÄs sklypo vertÄs apskaiÄiavimas; ŽemÄs Å«kio paskirties sklypo vidutinÄs rinkos vertÄs paskaiÄiavimas; Kauno apygardos administracinio teismo nutarimas; PažymÄjimas apie nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių įregistravimÄ nekilnojamo turto registre 2006-03-10; ŽemÄs sklypo planas pagal valstieÄių Å«kį; preliminarus žemÄs sklypo planas (t. 2, b. l. 21-22).
UAB âTiretasâ parengtame žemÄs sklypo kadastro duomenyse fiksuota, kad sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) Kruonio seniÅ«nijoje, KaiÅ¡iadorių rajone, Kauno apskrityje, žemÄs sklypo formavimo juridinio dokumento tipas - 01 (preliminarus žemÄs reformos žemÄtvarkos projektas) grafoje âDuomenys apie žemÄs naudmenų kiekybines charakteristikosâ nurodyta - žemÄs Å«kio naudmenos iÅ¡viso (8,0324), ariama (7.8306), sodai (0.2018), pievų-miÅ¡kų ( -), keliai (0.0990), užstatyta teritorija (0.3294), vandenys ( 0.3296), želdiniai (0.0290), pelkÄs-pažeista (-), nenaudojamos (0.0052), nusausinta žemÄ (8.7349) grafoje âDuomenys apie žemÄs naudojimo apribojimusâ nurodyta, kad žemÄs sklype yra melioracijos sistemos, elektros linijų, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, II- kelių apsaugos zona, saugotini medžių ir krÅ«mų želdiniai ne miÅ¡ko žemÄje (t. 2, b. l. 23), ŽemÄs sklypo ribų paženklinimo â parodymo akte 2007-01-11 Nr.0004, (duomenys neskelbtini) priklausanÄiame E. B.
žemÄs sklypo plotas 8.8219 ha (atliktas taisymas ranka), suderinimų su kitais atsakingais asmenimis nÄra (t. 2, b. l. 25). ŽemÄs sklypo plane nurodytas plotas 8.8219 ha. sklypo riboženkliai. žemÄs sklypo plane suderinimų nÄra (t. 2, b. l. 26). Preliminariame žemÄs sklypo plane pietinÄje sklypo pusÄje riba pažymÄta riboženkliais 6, 5, 4, 3, 2 ( t. 2, b. l. 34).Nustatyta, kad NacionalinÄ Å¾emÄs tarnybos prie ŽŪM KaiÅ¡iadorių žemÄtvarkos skyrius pateikÄ Å¾emÄs sklypo kadastro duomenų tikrinimo kamerialinį aktÄ , kuriame nurodÄ neatitikimus, matavimų trÅ«kumus (t. 2, b.l. 19).
Nustatyta, kad V Ä® âRegistro centroâ pateiktame žemÄlapio iÅ¡traukoje nurodytas sklypo ribų neatitikimas dÄl kelio ir kitų sklypo ribų (t. 2, b. l. 50). Nustatyta, kad ValstieÄių Å«kiui suteikiamo žemÄs sklypo ribų nustatymo ir vietos apžiÅ«rÄjimo akte 1991 gegužÄs 8 d. nurodyta, kad yra skirta E. B. 8,7 ha žemÄs sklype nÄra: draustinių, gamtos, kultÅ«ros ir kitų paminklų, vandens objektų pakrantÄs juostos bei apsaugos zonų, kelių ir jų sanitarinių zonų.
Nustatytos ribos apraÅ¡ytos âÅ¡iaurÄje 4 m. ploÄio keliuko kraÅ¡tu, rytuose dirbtine riba, 7 m. ploÄio griovio kraÅ¡tu, pietuose 4 m. ploÄio keliuko kraÅ¡tu, vakaruose kelio A-231 kraÅ¡tu (t. 2 b. l. 74) (t. 2, b. l. 74).Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos VyriausybÄ 2011-05-25 perdavimo - priÄmimo aktu perdavÄ KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybei vietinÄs reikÅ¡mÄs keliÄ (duomenys neskelbtini), KaiÅ¡iadorių rajone. Aktas suraÅ¡ytas LR ValstybÄs turto perdavimo savivaldybių nuosavybÄn įstatymo 3 str. 3 d. 1,2,3 ir 4 punktuose nustatyta tvarka ( 3 t. b. l. 83).Teismas, iÅ¡tyrÄs visus įrodymus, vadovaudamasis juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄiais dokumentais, ieÅ¡kinį atmeta kaip neįrodyta.GinÄo esmÄ sudaro vietinÄs reikÅ¡mÄs keliuko, einanÄio (duomenys neskelbtini) patekimo - nepatekimo į į ieÅ¡kovo nuosavybÄs teise valdomo žemÄs sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) ribas, bei su Å¡ia faktine aplinkybe susietu KaiÅ¡iadorių rajono žemÄtvarkos skyriaus atsisakymas suderinti pateiktÄ Å¾emÄs sklypo kadastrinÄ bylÄ , bei ginÄo keliuko priÄmimo - perdavimo savivaldybÄs nuosavybÄn.IeÅ¡kovas teisminio proceso metu neįrodÄ, kad jo nuosavybÄs teise valdomame sklype, jo suteikimo metu, dabartinio ginÄo keliuko nebuvo ir kad tik jis jį įsirengÄ savo sklypo ribose.Surinkti byloje dokumentai vienas kita papildydami įrodo, kad ginÄo keliukas sklypo suteikimo metu egzistavo ir jo forma sÄ lygojo ieÅ¡kovo pietinÄs sklypo ribos formÄ (riboženklių iÅ¡sidÄstymÄ ne tiesiogine linija).
Surinkti įrodymai patvirtina, kad į žemÄs sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini) Kruonio seniÅ«nijoje, KaiÅ¡iadorių rajone, Kauno apskrityje ribas ginÄo kelias nepateko. TodÄl atlikto kadastrinio matavimo plane nurodytas keliuko patekimas į ieÅ¡kovo sklypo ribas prieÅ¡tarauja nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms ir toks planas negali bÅ«ti derinamas valstybÄs ir savivaldybÄs institucijose bei registruojamas VÄ® âRegistrų centreâ. Teismas laiko nustatytu, kad ieÅ¡kovas yra pagerinÄs kito savininko daiktÄ â ginÄo keliukÄ , taÄiau Å¡i aplinkybÄ neleidžia ieÅ¡kovui įgyti nuosavybÄs teisių į ginÄo keliukÄ .   VyriausybÄ perduodama KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybei vietinÄs reikÅ¡mÄs keliÄ , esantį ne ieÅ¡kovo sklypo ribose, įstatymų ir nustatytos tvarkos nepažeidÄ.
IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinÄjimosi iÅ¡laidos â 201,90 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybÄs naudai, 117, 64 Lt LR VyriausybÄs naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.), .Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 270 str., teismasn u s p r e n d ž i a:IeÅ¡kovo E. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemÄs tarnybai prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, H. O., J. O., K. P., KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini), D.
J., VÄ® âRegistrų centroâ Kauno filialui, H. G. dÄl žemÄs sklypo ribų nustatymo, perdavimo â priÄmimo akto panaikinimo atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo E. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 201,90 Lt (du Å¡imtus vienÄ litÄ 90 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybÄs naudai (paÅ¡to iÅ¡laidos mokamos į ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbankâ, įmokos kodas â 5660, paskirtis â žyminis mokestis ir iÅ¡laidos susijusios su bylos nagrinÄjimu) bei 117, 64 Lt LR VyriausybÄs (188604574, Gedimino pr. 11, Lt -01103 Vilnius)  naudai. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundÄ paduodant per KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismÄ .
        TeisÄjas                                                                                                                             Vytautas Turauskis