Legislator Case Law & Legislation
f3b5ccb3-72c3-4351-a13f-c3eaba1ea8b3 AI generated

f3b5ccb3-72c3-4351-a13f-c3eaba1ea8b3 · KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas

Case Number f3b5ccb3-72c3-4351-a13f-c3eaba1ea8b3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2011 m. gegužės 25 d. perdavimo-priėmimo aktÄ , sudarytÄ tarp LR Vyriausybės įgalioto asmens aplinkos viceministro ir KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės, pagal kurį LR Vyriausybė perdavė KaiÅ¡iadorių savivaldybės nuosavybėn ieÅ¡kovo E. B. nuosavybės teise priklausančiame sklype esantį keliÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Legislator headnote

AI generated

f3b5ccb3-72c3-4351-a13f-c3eaba1ea8b3 · KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas: Jo į atliekamus matavimus nekvietė, apie kelio perdavimÄ savivaldybei sužinojo tik paskutiniame teismo posėdyje. PraÅ¡o patenkinti ieÅ¡kinį. Jo parengtas kadastrinių matavimų planas atitinka įstatymo reikalavimus. 1989-1990 metais dabartinio kelio vietoje buvo arimas, laukas ir (duomenys neskelbtini) aiÅ¡kinamajame raÅ¡te raÅ¡o, kad tai plikas laukas, buvo neseniai atlikta melioracija. Melioracija buvo įvykdyta prieÅ¡ žemės matavimÄ 1-2 metai atgal. Vienoje dalyje dar nebuvo priduoti melioracijos darbai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2-7-787/2012Proceso Nr. 2-20-3-01343-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.2; 30.10; 30.12; 116.1. KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 7 d. Kaišiadorys Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Turauskis,sekretoriaujant Dalei Juškevičienei, dalyvaujant ieškovui E. B. jo įgaliotam atstovui E. B., atstovei advokatei S. Ž.,atsakovo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgaliotai atstovei E. M., atsakovei K.

P.,atsakovo KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės įgaliotai atstovei A. P.,atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotam atstovui V. S.,tretiesiems asmenims D. J., (duomenys neskelbtini) atstovui A. L., H. G. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. B. ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, H. O., J. O., K. P., KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini), D.

J., VÄ® „Registrų centro“ Kauno filialui, H. G. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, perdavimo – priėmimo akto panaikinimo ir n u s t a t ė:IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su 2011-11-04 patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o:

1) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2011 m. gegužės 25 d. perdavimo-priėmimo aktÄ , sudarytÄ tarp LR Vyriausybės įgalioto asmens aplinkos viceministro ir KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės, pagal kurį LR Vyriausybė perdavė KaiÅ¡iadorių savivaldybės nuosavybėn ieÅ¡kovo E. B. nuosavybės teise priklausančiame sklype esantį keliÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

2) nustatyti E. B. ( a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio 8,7600 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2010-03-01 parengtÄ (duomenys neskelbtini) planÄ ir atliktus kadastrinius matavimus;

3) pripažinti E. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) teisę registruoti VÄ® „Registrų centre“ jam priklausančio nuosavybės teise 8,7600 Ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir 2010-03-01 parengtÄ (duomenys neskelbtini) planÄ be atsakovų sutikimo (t. 3, b. l. 98-102). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas E. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė ir paaiÅ¡kino, kad 1989-07-04 Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė Valstiečių Å«kio įstatymÄ .

Tais metais jis parašė pareiÅ¡kimÄ , kad jam iÅ¡skirtų 10 ha žemės sklypÄ . Å is pareiÅ¡kimas iÅ¡ archyvo yra dingęs. Žemę jam atmatavo 1989 metų gale ar 1990 metų pradžioje. Jam pamatavo 10 ha. ir sukalė kuolus, Å¡ie matavimai buvo preliminarÅ«s. Pavasarį jis įsikÅ«rė plikame lauke, žemę jam pamatavo 1990 metais. Tada visi nuvyko į vietÄ , bet nebuvo daroma jokio brėžinio. Matininkas (duomenys neskelbtini) paklausė, kur jis nori žemės, jis parodė ir jam jis pamatavo.

Jis paėmė 10 ha. dėl to, kad pietinėje pusėje žemė ribojosi su jo senelio J. B. ir su P. G. – jo senelio pagal mamÄ Å¾eme. Jam atmatavę žemę sukalė kuolus ir nieko nepildė. Jis kitÄ pavasarį pradėjo Å«kininkauti ir statytis. Jis nuo 1990 metų yra Å«kininkų sÄ jungos narys. Vyko ilgas procesas, žemę jam įteisino tik 1990 metų vasarÄ . Žemė jam yra suteikta pagal Valstiečių Å«kio įstatymÄ . Žemės matavimo metu jis nebuvo Å«kininkas. 1990 metais pamatavo žemę ir tada jis tapo Å«kininku.

Keliuko perdavimo - priėmimo akte yra netiesa, atsakovai negalėjo perduoti jo nuosavybės, tai - žemės nusavinimas. Ä® jo žemės ribas ginčo keliukas įėjo, tada keliuko dar nebuvo, nes jį pats iÅ¡pylė. Gavęs žemės sklypÄ jis pradėjo pilti keliukÄ , daryti privažiavimÄ , ir vežė žvyrÄ bei jį lygino. Jie įsirengė keliukÄ savo lėšomis, bet neturi įrodymų kiek buvo investuota į jį. Å is keliukas yra naudojamas iki Å¡iolei, jis yra ne pagal planÄ , jį kiekvienÄ pavasarį reikia atstatinėti.

Savivaldybė jį buvo nubaudusi 200 Lt baudÄ , bet vėliau jÄ panaikino. Ginčai dėl keliuko kyla, nes pastoviai P. ir G. važinėdavo tuo keliuku. Ginčai kilo dėl to, kad jis atveža žvyrÄ , dirba, o jie neprisideda ir juo važinėja, Å¡is keliukas yra jo nuosavybė. Jo žemės sklype buvo atlikti tik preliminarÅ«s matavimai. Jis kadastrinius matavimus užsakė, kai jį apskundė administraciniam teismui. Jam teisėjas (duomenys neskelbtini)patarė daryti kadastrinius matavimus ir jis juos pradėjo daryti.

Paskui jis Å«kį perdavė sÅ«nui. Atlikus kadastrinius matavimus kreipėsi į žemėtvarkos skyrių dėl atliktų matavimų suderinimo, bet jam buvo atsisakyta derinti šį planÄ . Jis buvo nuvažiavęs į žemėtvarkos skyrių ir gavo raÅ¡tÄ iÅ¡ J. Ž., kad Å¡is kelias nuosavybės teise priklauso E. B. ir jis yra servitutinis, todėl privalo leisti gretimų sklypų naudotojus naudotis Å¡iuo keliu. Vėliau jis gauna iÅ¡ A. Ž. raÅ¡tÄ , kad kelias neįmatuotas į jo sklypÄ .

Jis nuvažiavo pas A. Ž., norėjo viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, bet jis su juo nekalbėjo nepadoriai elgėsi atsisakė tvirtinti planÄ , sakė, kad keliukas jam nepriklauso. Geodeziniai matavimai yra padaryti, bet neįregistruoti, nes žemėtvarka jų netvirtina. Registre yra įregistruoti tik sklypo preliminarÅ«s matavimai. Kelias yra jo nuosavybė, apie jo perdavimÄ savivaldybei jis nieko nežinojo. Kai savivaldybė darė keliuko kadastrinius matavimus, jis matė ir jam pasakė, kad jie matuoja keliÄ i,r kad juos atsiuntė Streikauskas.

Jo į atliekamus matavimus nekvietė, apie kelio perdavimÄ savivaldybei sužinojo tik paskutiniame teismo posėdyje. PraÅ¡o patenkinti ieÅ¡kinį. Jo parengtas kadastrinių matavimų planas atitinka įstatymo reikalavimus. 1989-1990 metais dabartinio kelio vietoje buvo arimas, laukas ir (duomenys neskelbtini) aiÅ¡kinamajame raÅ¡te raÅ¡o, kad tai plikas laukas, buvo neseniai atlikta melioracija. Melioracija buvo įvykdyta prieÅ¡ žemės matavimÄ 1-2 metai atgal. Vienoje dalyje dar nebuvo priduoti melioracijos darbai.

Jis iÅ¡ arimo savo lėšomis įsirengė keliÄ nuo 1990 metų pavasario. Prie Å¡io kelio dirbo sÅ«nus, yra du liudytojai, kiti yra iÅ¡vykę į užsienį. Jis pirko žvyrÄ , smėlį, vežė su kamazais. KeliÄ jis įsirengė savo lėšomis. Kiti gretimų sklypų savininkai neprisidėjo. 1990 metų brėžinyje yra keliai iÅ¡ pietų pusės, ten yra atskiri privažiavimai. Yra 1934 metų bendras Armanų kaimo planas (b. l. 110, 3 tomas). Å iame plane nėra pažymėtas ginčo kelias.

Plane pažymėtas sklypas Nr. 12 yra jo žemės sklypas, kurį paveldėjo iÅ¡ senelių. Å iame plane nėra pažymėto kelio per jo sklypÄ . Jis nežino, kÄ reiÅ¡kia plane pažymėti punktyrai, einantys palei sklypo ribÄ . Tie punktyrai pietinėje jo sklypo pusėje tai nėra kelio žymėjimas, yra iÅ¡tisine juoda linija pažymėta jo sklypo riba. 1990 metais ten nebuvo jokio kelio, Å¡i aplinkybė įrodo nuosavybės dokumentai ir geodeziniai matavimai. Jis remiasi J. Ž. raÅ¡tu. 1990 metais buvo sukalti riboženkliai, riboženkliai buvo mediniai.

Kelio rengimo metu riboženkliai buvo.IeÅ¡kovas E. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė ir parodė, kad 2006 ar 2005 metais jis gavo palikimu žemės Å«kį ir tapo jaunuoju Å«kininku. 1990 metais dar nebuvo nepriklausomybės, plyname lauke tėvas gavo žemės ir jis su tėvu iÅ¡pylė privažiavimÄ . Tame pylime dalyvavo S. S. ir jo draugai Ž. ir B., tada padėjo dar keletas draugų. Buvo pilama žemė, smėlis, kiekio nežino, dar buvo naudojama skalda - kiek jos buvo sunaudota, nežino. Tėvas E. B. jam padovanojo žemės sklypÄ 2006 metais.

Jis Å¡iuo metu valdo sklypÄ , yra atlikti geodeziniai matavimai, juos atliko (duomenys neskelbtini). Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir parodė, kad savo nesutikimÄ grindžia raÅ¡ytiniais dokumentai. B. žemės sklypo plano negali derinti dėl to, kad jie neatitinka ankstesnių dokumentų. Taip pat pažymi, kad Å¡ito sklypo planas yra pateiktas ir registrui ir registro pozicija yra tokia pat kaip ir jų. Tokio žemės sklypo plano nebÅ«tų įmanoma įregistruoti valstybiniame registre, nes sklypų ribos dengiasi viena su kitomis (UAB „(duomenys neskelbini“ 2010-03-01 planas).

Valstiečių ūkiui suteikiamos žemės sklypo ribų ir vietos apžiūrėjimo 1991-05-08 akte, 2 lape yra žemės sklypo nustatytų ribų aprašymas, pacituoja „pietuose 4 m pločio keliuko kraštu“. Tai vienas įrodymas, kad riba eina keliuko kraštu. 74 lape 2 tome - antrame lape per vidurį yra nustatytų ribų aprašymas „pietuose žemės sklypo riba eina 4 m. pločio keliuko kraštu“. Jie remiasi Kaišiadorių raj. Kruonio apylinkės Armanų kaimo E. B., Stepo žemės planais. 1991-05-28 plane- kur eksplikacijos lentelė yra grafa „keliai“, joje nėra pažymėto kelio, ten yra brūkšnys, reiškia, kad kelių nėra.

Tai pat 2 tomo 76 lape yra „Taškų dešifravimo žurnalas“ – šis žurnalas ir abrisas tikrintas 1991-05-29. Iš to dokumento matyti, kad yra pažymėti riboženkliai 6,5,4,3,2, o kelias pažymėtas už tų riboženklių ribos (proceso dalyviams rodomas 76 lapas) ir parodoma pietinė žemės sklypo riba, bei nurodo riboženklius 6,5,4,3,2, tenai kelias pažymėtas už žemės sklypo ribų. Prie to žurnalo (2 tomas, 76 lapas) yra pritraukti konkretūs taškai. Yra konkretūs paaiškinimai, kad taškas Nr. 2 ir Nr. 6, yra šalia 4 m pločio kelio A-231 tai patvirtina, kad riboženkliai yra šalia kelio.

Inžinieriaus (duomenys neskelbtini) aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas (2 tomas, 77 lapas) nurodo, kad skirtame sklype įvykdyta melioracija, atsirado nauji keliukai, kurie iÅ¡ Å¡iaurės ir pietų atribojo Å«kininko sklypÄ . IÅ¡matavus sklypÄ gavosi 8.76 ha. nurodo, kad keliukai atribojo sklypÄ , Å¡is dokumentas yra be datos. Kitas dokumentas 1993-01-25 Žemės naudojimo plotų eksplikacija (2 tomas, 78 lapas), vėl situacija ta pati, yra grafa „keliai“, kurioje parodyta, kad kelių yra nulis - brÅ«kÅ¡nelis. Jeigu bÅ«tų kelias, tai bÅ«tų pažymėtas kelio plotas.

Reiškia, kad šiame žemės sklype kelių užimamo ploto nėra, jeigu būtų krūmai, pelkės, vandenys, tai būtų pažymėta. 1996-06-11 Valstybinio žemės kadastro duomenų registro išraše (2 tomas, 79 lapas) antrame lape yra grafa „keliai“, iš viso - kiek užima žemės sklypo ploto, vėl yra brūkšnelis. To paties tipo naujesniame dokumente - Nekilnojamo turto registro banko išraše (2 tomas, 81 lapas) eksplikacijoje niekur nėra pažymėta, kiek žemės užimtų keliai.

Ten pažymėta tik ariamos žemės plotas, kitos žemės yra, o jeigu būtų keliai, tai būtų toks įrašas, o jo nėra. 2 p. turėtų būti pažymėti keliai. Iš rašytinių įrodymų, kurie yra esminiai dokumentai matyti, kad keliukas žemės sklypo dokumentuose nepažymėtas. Dėl priėmimo perdavimo akto taip pat nesutinka, nes jeigu kelias yra valstybinė žemė, tai nereikėjo turėti jokio leidimo ar prašymo. Keliukas yra valstybinėje žemėje. Jų skyrius kelio kadastrinių matavimų nederino.

Kadastriniai matavimai yra įregistruoti VÄ® „Registrų centre“, registras yra viskÄ suderinęs. Jiems yra pateikti dokumentai derinimui tik Å¡iuo metu. Jie pateikti, kai jau yra įregistruoti Registrų centre nuosavybės teise pagal Specialų norminį aktÄ , kuris reglamentuotų kitokiÄ tvarkÄ , negu yra bendra privaloma kitiems atliekamiems kadastriniams matavimams. Nacionalinė žemės tarnyba žinojo apie šį teisminį ginÄÄ dėl kelio. Atsakovo KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės atstovė A.

P. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad ieÅ¡kinys yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir neteisingas. IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinio pagrįstumui įrodyti naudoja vienintelį dokumentÄ t.y. 2005-05-28 specialistės (duomenys neskelbtini) pažyma, kuriÄ nurodo ieÅ¡kinyje ir apie kuriÄ kalbėjo ieÅ¡kovas. Apie Å¡iÄ pažymÄ Å¾emėtvarka iÅ¡aiÅ¡kino, kad yra padaryta klaida, yra sumaiÅ¡yti kaimų pavadinimai. IeÅ¡kovas teigia, kad jo sklype buvo kelias, bet be žodžių nieko daugiau to pagrįsti negali.

Žemėtvarkos skyriaus dokumentai įrodo, kad kelias visada buvo Å¡alia jo sklypo. Tai įrodo ir B. žemės sklypo ribų pažymėjimas planuose, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisme ir Registro pažymėjimai. Jeigu toks statinys, kaip kelias bÅ«tų buvęs jo sklype, visuose pažymėjimuose ir parduodant valstybinę žemę ir vėliau jÄ dovanojant sÅ«nui, visur bÅ«tų pažymima, kad sklype yra inžinierinis statinys kelias ir kad yra servitutas, nei vienam pažymėjime Å¡ito nėra. Å itÄ matė ir žinojo ir E. B. ir jo tėvas, kuris padovanojo sklypÄ ir nei vienas neginčijo nei vieno registro pažymėjimo, sakydami, kad jo sklype yra kelias.

Jei nebuvo kelio, tai neaiÅ¡ku kaip kiti kaimynai per jo sklypÄ patekdavo į savo sklypus. Savivaldybė gavo iÅ¡ žemėtvarkos skyriaus pažymÄ Ä¯ užklausimÄ , kurioje yra nurodyti keli keliai. Pažyma yra pridėta prie bylos. Tame skaičiuje paraÅ¡yta ir Armanų kelias yra laisvoje valstybinėje žemėje. Todėl buvo inventorizuoti visi tos apylinkės keliai, visi žvyrkeliai, įtraukti į apskaitÄ , kaip vietinės reikÅ¡mės keliai ir buvo perduoti savivaldybei, kadangi jie yra laisvoje valstybinėje žemėje.

IeÅ¡kovas nurodo, kad negalėjo perduoti, kad atsakovai pažeidė teisės normÄ ir pertvarkė teisinio ginčo objektu esantį žemės objektÄ . B. žemės sklypas yra su aiÅ¡kiomis ribomis ir valstybė turėdama įrodymus, kad kelias yra valstybės laisvoje žemėje neprivalėjo derinti su B. ir jo nei teisių nepažeidė, nes jis neįėjo į jo žemės sklypo ribas, nesumažino jo sklypo ploto. Sklypas ir nupirktas ir dovanotas yra 8,76 ha, jis toks ir liko savivaldybei įregistravus keliÄ .

IeÅ¡kovas ginčija, kad jo nebuvo galima jo perduoti, bet pagal LR CK 4.108 str. turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindas gali bÅ«ti įstatymas, aktas ir kt. Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėm įstatymas (1997-12-07 d., 2 str.) kad savivaldybės dar neperduotÄ valstybės turtÄ valdo patikėjimo teise. To paties įstatymo 3d. 3p. kad gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai su visais jiems priklausančiais statiniais, perdavimo sÄ lygose nėra nurodyta, kad valstybės turtÄ turėtų derinti su kitais kaimynais, sklypų savininkais.

IeÅ¡kovas nurodo, kad keliÄ Ä¯sirengė savo lėšomis ir tik nuginčijus įgijimo pagrindus, galimas nuosavybės paėmimas. Jo žemės sklypo įgijimo pagrindų niekas neginčija ir nesiruoÅ¡ia jų ginčyti. Nuosavybės iÅ¡ jo paimti niekas nesisuoÅ¡ia ir niekas nepaėmė, sklypo ribos nepažeistos ir žemės sklypo plotas po kelio perdavimo savivaldybei nepasikeitė. IeÅ¡kovas tvirtina, kad kelias jam priklauso, todėl, kad jis jį taisė, prižiÅ«rėjo, vežė žvyrÄ , bet daikto svetimo pagerinimas, pritaikymas sau naudoti, tai neįrodo nuosavybės teisės į daiktÄ Ä¯gijimÄ .

Žemėtvarkos pateiktais dokumentais yra pilnai įrodyta, kad žemė po keliu buvo valstybinė nuo pat pradžių, nuo 1991 metų. Nei savivaldybė, nei valstybė niekaip nepažeidė ieÅ¡kovo nei teisių, nei jo nuosavybės. Buvo inventorizuoti visi tos apylinkės keliai. Kruonio seniÅ«nija įregistravo visu kelius toje apylinkėje kiek jų buvo - viso 60 ir žvyrkeliai ir kitokie. Juos perdavė savivaldybei, savivaldybė pirko paslaugÄ , UAB „Geosoma“ parengė kelių planus ir atliko kadastrinius matavimus.

Å ie matavimai niekur nesikirto su jokiais kitais žemės sklypais, todėl buvo suderinti su VÄ® „Kauno regiono keliai“, yra jų atspaudas ir paraÅ¡as. Paprastai, jeigu yra bet koks neatitikimas, VÄ® „Registrų centras“ nederina ir grÄ Å¾ina atgal. Registras suderino, tada savivaldybė šį planÄ su nekilnojamojo turto registro duomenų iÅ¡raÅ¡u pateikė derinti žemėtvarkos skyriui, pateikė jau po įregistravimo. Jeigu registras randa klaidÄ , jie nederina, jie tada turi iÅ¡ naujo kažkÄ taisyti ir tik tada galima pateikti žemėtvarkai.

Registrų centrui buvo pateikta pradinei patikrai ir tada teikė žemėtvarkos skyriui. Kadastriniai matavimai yra įregistruoti, kadangi viskas tiko, ant kito sklypo nesiklojo, ginčo su ieškovo sklypu nebuvo, jo ribų nepažeidė ir yra įregistruota ir teismui pateikta. Kadastriniai matavimai pateikti žemėtvarkai tik dabar. Kelias yra inžinerinis įrenginys – statinys, ne žemės sklypo planas. Kadangi buvo išankstinis žemėtvarkos raštas, kad jis yra valstybės žemėje, todėl jis kaip statinys ir buvo įregistruotas valstybės žemėje.

Atsakovo LR Vyriausybės atstovė A. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir parodė, kad Valstybės turto perdavimo savivaldybėms nuosavybės teise įstatymas įpareigoja Vyriausybę perduoti tam tikros kategorijos turtÄ savivaldybėms nuosavybės teise, viena iÅ¡ kategorijų yra vietinės reikÅ¡mės keliai su jam priklausančiais statiniais. 1998 m. Vyriausybės nutarimas Nr. 870 numato tvarkÄ ir pagrindus kaip Å¡itas turtas yra perduodamas savivaldybėms nuosavybės teise. Jis perduodamas pagal savivaldybės pateiktÄ informacijÄ .

Vyriausybė remdamasi savivaldybės pateikta informacija, Kelių inventorizacijos komisijos posėdžio protokolu, Nacionalinės žemės tarnybos KaiÅ¡iadorių skyriaus pažyma, Kruonio sen. vietinės reikÅ¡mės kelių sÄ raÅ¡u ji priėmė sprendimÄ perduoti bÅ«tent šį ginčo keliÄ nuosavybės teise valdyti savivaldybei. Pažymi, kad priėmimo perdavimo akto pasiraÅ¡ymo metu nebuvo duomenų ar įrodymų, kad ginčo kelias yra kažkieno privačiame sklype ar, kad patenka į jÄ , ar yra registruotas, kaip einantis kelias per kito asmens nuosavybę.

Tai teigdama, remiasi Nacionalinės žemės tarnybos pažyma, kuri konstatuoja, kad kelias yra laisvoje valstybinėje žemėje. KaiÅ¡iadorių raj. savivaldybės pateiktais dokumentais, kurie konstatuoja, kad kelias yra vietinės reikÅ¡mės, bendrojo naudojimo kelias ir yra laisvoje valstybinėje žemėje, kuriuo naudojasi visi seniÅ«nijos gyventojai. Priėmimo perdavimo aktas yra visiÅ¡kai pagrįstas ir teisėtas, nėra jokių pagrindų jų naikinti. Vertinant dabartinį ginÄÄ , ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, iÅ¡skyrus nuomonę, pasisakymus, apie tai, kad kelias patenka į jo žemės sklypÄ .

Nėra nei kadastrinių matavimų patvirtintų, kurie tai įrodytų. Jie palaiko Nacionalinės žemės tarnybos iÅ¡sakytÄ pozicijÄ , kuri grindžiama raÅ¡ytiniais įrodymais, kad Å¡is kelias nepatenka į B. žemės sklypÄ , jis yra Å¡alia ir yra ne ieÅ¡kovo lėšomis sukurtas. PraÅ¡o ieÅ¡kinio netenkinti. Ginčo kelias niekada nebuvo registruotas valstybės nuosavybės vardu jį iÅ¡ karto įsiregistravo KaiÅ¡iadorių r. savivaldybė nuosavybės teise. Pagal jų atliktus kadastrinius matavimus jie registravo savo nuosavybės teisę.

Perdavimo priėmimo aktu perdavė savivaldybei, neatlikus kadastrinių matavimų, dėl to, kad matavimai atliekami registruojant nuosavybės teisę, yra pagrindas ribas nustatyti. Pagal įstatymÄ kelias priklausė valstybei nuosavybės teise ir patikėjimo teisė valdė savivaldybė kelio perdavimo metu. Savivaldybė valdė keliÄ patikėjimo teise tai numato įstatymas, Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo, 2 str. 1d., numato, kad savivaldybių jų nuosavybėn priskirtinÄ turtÄ , bet dar neperduotÄ valstybės turtÄ , valdo patikėjimo teise.

Kad turtas priskirtinas - numato įstatymas, nes jis patenka į 3 str. kategorijÄ . Priskirtinas turtas, nes yra kategorija vietinės reikÅ¡mės kelias, tai objektas, kuris patenka į įstatymo kategorijÄ , reiÅ¡kia, kad jis perduotinas valstybei. Kad kelias priskirtinas keliams patvirtina nacionalinės žemės tarnybos pažyma ir savivaldybės atsiųsti dokumentai - komisijos posėdžio protokolas ir priedai. Akte nenurodyti dokumentai, dėl to, kad nėra reikalavimo akte nurodyti tuos dokumentus. Ministerija iÅ¡aiÅ¡kinimų nerengia dėl teisės aktų taikymo.

Nerengia teisės aktų iÅ¡aiÅ¡kinimų, tai reiÅ¡kia neturi. Atsakovas H. O. parodė, kad ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies pripažįsta iÅ¡ dalies nepripažįsta. Ginčo keliukas buvo visÄ laikÄ , tik tiek, kad jis buvo, kai padarė keliÄ , panaikintas. Kai darė melioracijÄ , tai keliukÄ buvo sugadinę, nes kasė, stumdė. Kai jam matavo žemę, jis neatsimena kokio stovio buvo keliukas. Kai jam matavo žemę, tai jam visÄ keliukÄ Ä¯matavo į žemę. Tai gal ir B. įmatavo į žemę, bet keliukas jau buvo, keliukas buvo visÄ laikÄ juo buvo galima važiuoti su vežimais.

Paskui apie 1980-1978 metus darė elektrinę ir naujÄ keliÄ panaikino. Anksčiau asfaltuoto kelio nebuvo, jį padarė tik 1978 m. Ginčo keliukas ėjo iki asfaltuoto seno kelio, juo važiuodavo su vežimais. Jo sklypas yra gretimai. Tuo keliuku buvo rÅ«pinamasi tais laikais, nes statė elektrinę, smėlis buvo pigus, jį vežė Mitkus ir ten pylė, G. taip pat pylė. Tada dar nebuvo ieÅ¡kovas gavęs tos žemės. Iki B. tvarkė šį keliukÄ visi, paskui darė melioracijÄ . Po melioracijos, kažkiek buvo kelias apgadintas, bet privažiuoti buvo galima.

PrieÅ¡ 1990 metus vyko melioracija, kiek sugadino tÄ keliukÄ nežino, jis juo nevažinėjo. 1990 m. suteikė žemę B.. Kai darė šį keliukÄ , jam siÅ«lė daryti bendrÄ keliukÄ su ginčo keliuku, bet jis nesutiko ir pasidarė atskirÄ keliukÄ ir jį įmatavo į jo sklypÄ . 1990 metais G. toliau tvarkė keliukÄ ir vežė bei pylė smėlį.Atsakovė K. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad ten yra jos tėviÅ¡kės sodyba. Kad tas keliukas ten buvo įrodo 1934 metų dokumentai.

Å iÄ sodybÄ paveldėjo jos tėtis, iÅ¡ jo paveldėjo ji. Kol turėjo nuosavybės teisę tėvukas, tai tuo keliu ji važiuodavo į sodybÄ . 1981 m. buvo padarytas kelias Antakalnis - Jieznas buvo baigtas statyti ir iÅ¡asfaltuotas. Ji mano, kad 1981 m. statant šį keliÄ , senas keliukas buvo pertrauktas, kuriuo anksčiau patekdavo į sodybÄ . Nuo Antakalnio plento iki jos tėvų sodybos buvo kelias, jį melioracija apgadino, todėl nuo 1981 m. jos mama I. G. investavo į 400 m keliuko gerinimÄ - pirko smėlį ir žvyrÄ .

Tada buvo prasidėjusi elektrinės statyba, jiems reikėjo nuolat juo važiuoti. Tada dar B. nebuvo paėmęs žemės, nes jo tėviÅ¡kė - kitoje plento pusėje. B. pradėjo statyti trobesius ir naudotis Å¡ia keliuko dalimi, be to juo važiavo traktoriai ir kombainai. Ji gerino keliukÄ , bet pradžioje jį gerino ir jos tėvai. B. pradėjo gerinti keliukÄ gal 2002 - 2001 metais, pirmasis gerinimas buvo kai buvo atvežtas betonas. Kai B. pagerino keliukÄ , tada ir prasidėjo draudimai. Jis apie 2003 metus pradėjo juos auklėti, užpylė didelius akmenis, kad jie negalėtų patekti į savo sodybÄ . 2002 m. jos tėvukas atgulė į patalÄ , 2 metus gulėjo, negalėjo kalbėti, pas jį atvažiuodavo dažnai.

Konfliktai su B. buvo nuolatinai. Paskui tuos akmenis paÅ¡alino su policija ir seniÅ«nija. Ji nesutinka, kad keliukas yra jo nuosavybė. Kai B. atlikinėjo kadastrinius matavimus, tai turėjo bÅ«ti derinami su ja. Ji jokio Å¡aukimo negavo, Apie UAB (duomenys neskelbini) matavimus nežinojo, nors jos žemė ribojasi su B. žemė. Ji nebuvo kviesta į kadastrinius matavimus, tai yra norėjimas privatizuoti ir pasisavinti keliukÄ , kuris yra bendro naudojimo. Jei Å¡is keliukas bÅ«tų įmatuotas B., tai nebÅ«tų pravažiavimas visiems kitiems, kurie kito pravažiavimo neturi.

Ji ir kiti gyventojai kitos galimybės patekti į sodybÄ neturi. Jos sklypo kadastriniai matavimai nėra atlikti. Jos sklypas ribojasi su keliuku, o kitoje pusėje yra B. žeme, tik ginčo keliukas skiria jų žemes. Ji turi registrų centro pažymėjimÄ ir paveldėjimo dokumentus. 1934 m. plane sklype Nr. 12 matyti keliukas. Ji teigia, kad tas keliukas buvo ir todėl pateikė šį dokumentÄ , įrodyti, kad keliukas buvo. Kito įvažiavimo nei į jo, nei į H. G. nei į J. sodybas nėra. Jos mama pylė keliÄ .Atsakovė J.

O. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Tretysis asmuo VÄ® „Registrų centras“ Kauno filialas prašė bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant. Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovas A. L. su patikslintu ieÅ¡kiniu sutiko ir parodė, kad jis nuo 2008 metų dirba matininku. Ä® jį kreipėsi B. prašė padaryti geodezinius matavimus jo valstiečių Å«kyje. Jis juos padarėm remiantis valstiečių Å«kio planu ir rastais 3 riboženkliais.

Jie buvo iÅ¡likę mediniai ir apkasti, keliukas buvo riboženklių viduje. Ä® pamatavimus kaimynų nekvietė, nes riba ėjo natÅ«raliu keliu. Remiantis LR Kadastro įstatymu, valstiečių Å«kis buvo prilyginamas geodeziniams matavimams. Matavimai daryti dirbant UAB „Tirete“, matavimų data yra „Tireto“ plane. Dirbant UAB „(duomenys neskelbini“ naujų matavimų nedarė, perdarė planÄ , nes praėjo daug laiko, pasikeitė formos. Geodeziniams matavimams prilyginami sklypai, kurie yra pamatuoti geodeziniais prietaisais.

Valstiečių Å«kis pamatuotas geodeziniais prietaisais sÄ lyginėje koordinačių sistemoje, byloje yra matavimų žiniaraÅ¡tis, yra abrisai, tik labai neryÅ¡kÅ«s. Dabartiniame LR Kadastro įstatymo redakcijoje, geodeziniams matavimams prilyginami sklypai, kurie yra pamatuoti geodeziniais prietaisas valstybinėje koordinačių sistemoje. Kadastro įstatymas keitėsi dažnai, buvo papildomas kiekvienais metais. Keliukas yra B. sklype, nes yra dokumentai - preliminarus planas, kuriame tas keliukas įpieÅ¡tas į sklypÄ , yra 1934 m.

Smetoninis planas, tas keliukas aiÅ¡kiai yra B. sklype, net keliuko plotas lentelėje įraÅ¡ytas. Remiantis visais Å¡iais dokumentais jis padarė kadastrinius matavimus. Ä® matavimus kaimynų nekvietė, nes riboženkliai buvo iÅ¡likę, jų neperstatė. PlanÄ pataisė, nes Žemės tarnyba netvirtino plano. Pataisė sklypo ribÄ , sumažindami jos dalį ir dalį kelio paliko kitam sklypui. Jis pasiliko keliÄ iki įvažiavimÄ vien dėl kompromiso. Planas buvo suderintas su regioniniais keliais, jie pretenzijų nereiÅ¡kė, yra pažyma iÅ¡ seniÅ«nijos, kad kelias ne seniÅ«nijos.

Žemės ploto skirtumas yra atsiradęs remiantis visom metodinėm leistinumo ribom, svetimų žemių nėra užimta. Regioniniai keliai pasidarė pagrindinio kelio J. A. kadastrinius geodezinius matavimus, B. valstiečių sklypo plotas keitėsi, nes kelio juosta keitėsi, kai kur ji padidėjo, kai kur sumažėjo. Dėl to keitėsi sklypo plotas. Paženklinimo akte rašoma, kad rytinėje dalyje riba eina griovio kraštu, planuose matyti, kad eina griovio viduriu. Kad ribojasi su keliu, taip nėra parašyta.

Registrų centro koordinatėmis negalima remtis atliekant geodezinius matavimus, nes jie nėra tikslÅ«s. Valstiečių Å«kio žemės sklypo planas yra kitoks, nei įregistruotas registrų centre, pietinė riba kitokia. Jie radę 3 riboženklius, statė instrumentÄ , pagal senuosius matavimų žiniaraščius, dėjo tÄ patį kampÄ , linijų ilgius ir atstatė trÅ«kstamus riboženklius. Prie kelio buvo iÅ¡likę riboženkliai, Å¡iaurinėje pusėje prie griovio taip pat buvo iÅ¡likęs riboženklis.

Dabar tokia pat matavimų procedūra kaip ir anksčiau, yra nežymus pakitimai. Geodeziškai pamatuotas sklypas laikomas pamatuotas geodeziniais prietaisais, o dabar - valstybinėje koordinačių sistemoje. Nekvietė gretimybių kaimynų, nes buvo išlikę riboženkliai ir riba ėjo natūralia riba - kelio riba. Valstiečių ūkio planas buvo prilyginamas geodeziniams matavimams, ir jeigu daro geodezinius matavimus, kuriam jau padaryti matavimai, nekeičiant jo ribų, kaimynų kviesti nereikėdavo.

Dabar iÅ¡imtis yra kadastro įstatyme, kad gretimų sklypų savininkai nekviečiami, kai natÅ«rali riba eina griovio karÅ¡tu ar griovio viduriu. Kad riba eina kelio kraÅ¡tu nėra tokios iÅ¡imties. Jeigu atstato riboženklius, tada turi kviesti kaimynus. Kvietimas ir praneÅ¡imas yra tas pats, dabar tik registruotu laiÅ¡ku yra kviečiama. Atliekant ginčo kelio geodezinius matavimus turėjo bÅ«ti kviečiami visi kaimynai. Jeigu eina griovio viduriu ar kraÅ¡tu, tada nereikia kviesti. O kelio nėra įraÅ¡yta į kadastro įstatymÄ .

Nekviečiami kaimynai, kai gretimam sklype atlikti geodeziniai matavimai ir iÅ¡likę riboženkliai ir riba eina natÅ«raliu objektu. Jeigu daro kelio kadastrinius matavimus turi kviesti visus kaimynus, turi bÅ«ti sukalti riboženkliai. Dabar yra padidėjęs sklypas keliais arais. Rado iÅ¡likusius 3 riboženklius, jų nereikėjo nurodyti, kur koks rastas riboženklis, tik yra įraÅ¡oma į aktÄ keliais riboženkliais pažymėtas žemės sklypas. Vienas riboženklis prie pagrindinio kelio ir ginčo kelio, kitas kitame gale, trečias prie griovio.

Likusius riboženklius atstatinėjo pagal valstiečių ūkio nustatytas riba, ir žiniaraščius. 1991-05-08 paženklinimo aktu jis nesirėmė, nes darant geodezinius matavimus remiamasi teritorijų planavimo dokumentais ar preliminariu žemės sklypo planu, o ne paženklinimo aktais. Jis vadovavosi valstiečių ūkio žemės planu – spalvotu planu (1 tomas, 27 lapas). Šiame plane nėra pažymėti keliai, parašyta gretimybėje - kolūkio žemė. Vienintelis kelias - pagrindinis kelias vakarinėje pusėje.

Jeigu yra kelias jį matuojant yra privalu pažymėti. Jis vadovavosi iÅ¡trauka iÅ¡ žemėtvarkos projekto (2 tomas, 35 lapas) – ten matosi, kad yra įpieÅ¡tas keliukas į sklypo ribÄ , pagal kuriÄ matyti, kad kelias yra sklype. Jeigu yra neaiÅ¡ku, kur yra riba, tai jis stengiasi surinkti kuo daugiau dokumentų, kuriuose yra pagal reglamentÄ tinkami atlikti matavimams. Jis vadovavosi 1991-04-15 žemėtvarkinio projekto plano iÅ¡trauka ir Valstiečių Å«kio matavimų žiniaraščiu, kuriame yra suraÅ¡yti kampai, linijų atstumai.

Eksplikacijos grafoje „keliai“ yra brÅ«kÅ¡nys, bet eksplikacijoje nėra ir pastatų, nėra kÅ«dros, bet dabar jie yra. Viskas priklauso nuo matininko noro ar nenoro suraÅ¡yti. Atliekant geodezinius matavimus reikia remtis preliminariu planu ir abrisu (1 tomas, 15 lapas) planas - abrisas nėra prilyginamas jokiam teritorijų planavimo dokumentui, abrisas braižomas matavimų dienÄ lauke, po to braižomi planai. Darant tikrÄ Å¾emės sklypo planÄ , dažnai bÅ«na pokyčiai ir abrisas dažnai skiriasi nuo plano linijų ilgiais ir kt.

Abrisas paiÅ¡omas vietoje atliekant matavimus, kad grįžęs į kontorÄ atsimintum kaip kas yra. Jis paiÅ¡omas vietoje, gali keistis nuo plotų ar kitų parametrų. Tiksliausias yra žemės sklypo planas, kuris braižomas kabinete jis - dokumentas. Abrisų niekas po to netaiso. Kodėl nepažymėti keliai, nežino jis, jo nedarė. Abrisas 1991 05 mėn., o preliminarus planas tai pat 1991 05 mėn., kodėl jame nepažymėtas B. keliukas, nežino, reikia klausti matininko. Kodėl tas kelias, kuris yra abrise 1991 m., nepažymėtas žemės sklypo plane, taip pat nežino.

Jis privalomas pažymėti, nes jis ribojasi su sklypu. Plane kelio nėra, abrise yra, jei jis buvo, tai privaloma pažymėti plane. Kodėl matininkas plane nepažymėjo, jis nežino. Planas ir abrisas yra tų pačių metų. Kai darė matavimus - abrisÄ , kelio pas jį sklype nebuvo, darant planÄ kelio nebeliko, nes sklypo plane kelio nėra. Gretimybėje jo nėra nubrėžta, darant abrisÄ 1991 m. 05 mėn. kelias buvo, o 06 mėn. nebuvo. Jis atlikdamas kadastrinius matavimus nekvietė P., nes valstiečių Å«kis yra prilyginamas geodeziniams matavimas. 2010 m. planas rengtas teisminiam ginčui nagrinėti.

Valstiečių Å«kio planas - pietinėje dalyje 4-5 riboženkliai, o registrų centre 9 ar 10. Registrų centre visai kitaip įklota situacija. Jis rado riboženklius, ankstesnių matavimų duomenys buvo, pasistačius instrumentÄ yra kampai, azimutai, matavo su „Geodimetru 600“, antras žmogus neÅ¡ioja gairelę, jÄ pastato ant 2 riboženklio, tada imamas kampas, duodamas atstumas, jeigu jie atitinka, tada jis yra įsitikinęs, kad riboženklis stovi savo vietoje. Abrise nėra koordinačių pažymėta, riboženkliai buvo rasti vietoje, kai atlikinėjo UAB „Tiretas“ geodezinius matavimus, Å¡is dokumentas turi bÅ«ti byloje, tai bus kokie 2005 metai. 1991 m. pastatė riboženklius, tai praėjo gal 15 metų iki matavimų.

Pirmiausia jie remiasi matavimų žiniaraščiu, kuriame yra linijų, ilgiai tarp riboženklių, kampai, tai buvo patikrinta, ar tinka ilgiai ir kampai, jeigu bÅ«tų nevietoje, tai matytųsi. Viskas atitiko, tai reiÅ¡kia, kad riboženkliai stovi ten, kur buvo. Jis rėmėsi preliminariu planu, abrisu nesirėmė, nes jo nėra motininėje byloje, yra preliminarus planas ir matavimų žiniaraščis. Jis rėmėsi dokumentais, kurie buvo reikalingi atliekant matavimus, pagal to meto įstatymus. Dėl kelio padidėjo plotas, preliminariame valstiečių Å«kio plane riba eina griovio viduriu, jis buvo nuskaitomas grafiÅ¡kai, nematuojamas, jau duoda įtakÄ tikslumui, buvo atlikti kelio kadastriniai matavimai, tai plotui duoda įtakÄ .

Sklypo riba ėjo griovio viduriu Å¡iaurinėje pusėje. KeliÄ Ä¯paišė į sklypÄ nes buvo 3 riboženkliai, kurie jau buvo pamatuoti. Jis bet kada kampÄ gali atstatyti. Jeigu kampas nesutampa, reiÅ¡kia riboženklis stovi ne vietoje, tada ieÅ¡koma, kodėl ne vietoje. Čia visi kampai atitiko, todėl kelias patenka į B. sklypÄ , todėl jis keliÄ â€ždarė“ pas save. Motininėje byloje nėra abriso, iÅ¡ kur jį žemėtvarka gavo jis nežino. Ties keliu buvo rasti 2 riboženkliai, jų pakako kampams nustatyti, nes trečias buvo prie griovio.

Perkelti riboženklius - paprastas procesas, specialistas juos gali perkelti. Specialistas gali perkelti kampus, jeigu perkelsi vienÄ , turi kelti visus, bet visų neperkelsi. Jis taÅ¡kus pasitikrino pagal žiniaraÅ¡tį ir jie atitiko. Kodėl preliminariuose dokumentuose pietinė riba yra vingiuota, nežino, to klausti reikia, kas darė projektÄ . Tretysis asmuo H. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad yra bandyta įrodyti, kad to keliuko iÅ¡ vis nebuvo. Jo mama I. G. šį keliukÄ pylė savo jėgomis su tėvuku V.

G.. Jam trukdoma juo naudotis, keliukas reikalingas, nes neturi kur kitur privažiuoti. Buvo pastebėta, kad riboženkliai dabar yra keliuko pietinėje riboje, laikini - mediniai riboženkliai, jis atsimena nes vasaras praleisdavo kaime. B. buvo pasistatęs Å¡iaurinėje keliuko riboje betoninius ilgalaikius ir greitai nesupÅ«vančius su Vyčio ženklu riboženklius. Po valstiečių Å«kio žemės grÄ Å¾inimo 1989-1990 metais. Tada jam buvo 15-16 metų. Jis puikiai atsimenu, kad važiuojant žvyruotu keliuku su dviračiu, riboženkliai buvo prie keliuko jie buvo betoniniai su Vyčio ženklu ir jie buvo Å¡iaurinėje keliuko pusėje.

Dabar atlikus geodezininkų matavimus laikini riboženkliai - mediniai įkalti pietinėje keliuko pusėje ir pagal tai atlikti matavimai. Jam neatsakė į klausimÄ , kodėl pagal Valstiečių Å«kio įstatymÄ ir kitus dokumentus plane pietinė sklypo riba yra vingiuota jei prieÅ¡ tai nebuvo keliuko. Koks matininkas nesant gretimybei - keliuko, griovio modeliuotų nuosavybės dokumentuose kampuotÄ pietinę sklypo ribÄ . Jis ir jo Å¡eima naudojasi tuo keliuku kito privažiavimo neturi. E. B. yra Å«maus bÅ«do.

Kai jis buvo paauglys – jam buvo įdomu apžiÅ«rinėti ženkliukÄ esantį betoniniam stulpelyje - Vyčio ženklÄ , todėl ir jį atsimena gerai. Matininko įkalti ženklai su Vyčio ženklu dingo iÅ¡ pietinės pusės apie 2000 metus, kai buvo pradėta blokuoti keliuko atkarpÄ . Dabar riboženkliai yra Å¡iaurinėje keliuko pusėje laikini - mediniai. Mediniai riboženkliai atsirado maždaug nuo 2000 metų, maždaug tuo metu kai dingo tie tikrieji. Tas keliukas turi bÅ«ti valstybinis, jis nesutinka, kad bÅ«tų panaikintas kelio perdavimo aktas.

Tas kelias tegu bÅ«na bendro naudojimo keliu. Tretysis asmuo D. J. su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, parodė, kad jis nusipirko sodybÄ 2005 metų gale. Å is ginčo kelias buvo užverstas, jam teko važinėti per K. P. arimus. KeliukÄ nuo B. įvažiavimo iki jo jis yra pagerinęs su Pačesiene nuo 2005 m., jis yra iÅ¡pylę 24 tonas asfalto atliekų, tačiau jokių dokumentų pagrindžiančių iÅ¡laidas negali pateikti, lygiai kaip nei viena Å¡alis to negali įrodyti, nei iÅ¡laidų nei darbo kaÅ¡tų, nors visi gerino keliukÄ .

Kai jis nusipirko sodybÄ ir pradėjo važinėti į savo sodybÄ , jokių riboženklių prie kelio nebuvo, dabar yra sukalti mediniai, kurie atsirado apie 2007 metus. Jis matė, jog buvo matuojama B. žemė ir matė, kaip matininkams iÅ¡ paskos ėjo B. ir rodė matininkams, o Å¡ie kalė medinius kuolus, kurie dabar yra. Jis nematė, kad bÅ«tų iÅ¡likę riboženkliai, nes visi yra naujai sukalti mediniai kuolai. Palei keliukÄ tikrai nebuvo riboženklių, jis tai atsimena, ten nebuvo jokio riboženklio.

Mitkus jam sakė, kad keliukas nėra B. ir niekada jo nebuvo. B. yra šį keliÄ užvaldęs, jie seniai jo bijo. Jie kreipėsi daug kartų į policijÄ Ä¯ savivaldybę ir jiems sakydavo, kad kelias yra valstybinėje žemėje ir tuo laiku ir dabar didžioji dalis seniÅ«nijos kelių nepriklauso niekam. Jiems sakydavo, kad tas kelias yra bendras ir jie turi teisę važinėti. Jis absoliučiai neturi jokio kelio iÅ¡važiuoti iÅ¡ savo žemės sklypo. Liudytoja I. A. Å . paaiÅ¡kino, kad ji su P. mama bendravo apie 40 metų.

Kai ji važiuodavo pas jÄ , kol nebuvo elektrinės, tai ten buvo kaimo keliukas. Kai statė elektrinę, 1981-1983 m. prasidėjo statybos, ten buvo paprastas kaimo keliukas, ten gyveno ji ir M.. Ten buvo vienintelis kelias. I. dirbo kelių valdyboje, todėl nebuvo problemų tvarkyti keliuko, ji užvežė ant kelio skaldÄ . Po nepriklausomybės, ten pradėjo vykti statybos, ji statėsi namÄ ir tas kelias buvo. Jai pastačius namÄ , kelias buvo užverstas akmenim ir uždarytas. Jį uždarė B. juo nebuvo galima pravažiuoti.

Ji važiuodavo į savo sodybÄ ir kas savaitę atvažiuodavo pas G,, kai dar gyva buvo. Kai ji mirė, tai dabar atvažiuoja pas P., bet retai. Ji 1991-1995 m. atvažiuodavo dažnai į savaitę po 2 kartus vasarÄ , o žiemÄ 1 kartÄ . B. įsikÅ«rė jau ant padaryto kelio. Ji matė tÄ keliÄ nuo 1980 metų iki 1990 metų. Ji nežino, ar jis pakito.Liudytojas V. B. paaiÅ¡kino, kad jis pas B.s darė keliÄ nuo pat pradžios. 1990 metais, ten buvo vežamas gruntas ant lauko, lyginomas kastuvais. Tėvukas atveždavo, iÅ¡pildavo ir jie dirbo prie Å¡io kelio kokie Å¡eÅ¡iese.

Jie keliÄ darė neatlygintinai, nes buvo visi draugai. Pradžioje žemę vežė su zilu, bÅ«davo krÅ«vos iÅ¡piltos. Buvo atvežamas žvyras, nuo statybų likę plytgaliai, viskas iÅ¡pilamas kas tinka keliukui, kad tik privažiuoti prie sklypo. Keliukas buvo daromas tik iki B. sodybos. Ten jis dirbo ne vienÄ dienÄ , ten jis važiavo gal keturias vasaras. Gali patvirtinti, kad keliÄ Ä¯sirengė B., ten anksčiau kelio nebuvo. Liudytojas G. Ž. paaiÅ¡kino, kad jis B.s pažįsta. Apie keliuko įrengimÄ Å¾ino, ten nebuvo jokio kelio, buvo tik laukai.

Tai teigia, nes pats darė šį keliÄ , ten buvo tik laukai ir bala, žolės augo. Jis keliÄ darė prieÅ¡ 20 metų, jam tada buvo 17-18 metų. PrieÅ¡ 20 metų, galėjo bÅ«ti 1990 metais. Jo prašė padėti dirbti draugas E.. Jie draugai yra vienam kieme užaugę, toje pat mokykloje mokęsis. Tvirtina, kad kelio nebuvo, buvo tik pieva. Ten vežė žvyrÄ , skaldÄ , akmenis dėdė su maÅ¡ina, o jie su kastuvais, grėbliais darydavo keliÄ . Kaip daryti keliÄ rodė Å¡eimininkas B., nes jis vadovavo jiems, jie buvo tik fizinė jėga.

Tada kuoliukai buvo sukalti, nes už kuoliukų buvo negalima daryti to kelio. Jie keliÄ darėm prie pat ribos, po deÅ¡ine buvo kuoliukai. Platesnio nedarė, nes sakė, kad ne jo žemės.Liudytojas D. S. paaiÅ¡kino, parodyta byla yra jo vesta. Pagal abrisÄ nurodyta, kad keliukas yra už sklypo ribos. Kokia Abriso juridinė reikÅ¡mė yra sunku atsakyti, galutinis dokumentas yra planas, bet tuo metu matuodami valstiečių Å«kius jie vesdavo lauko matavimo abrisÄ ir jame žymėdavome matuojamus taÅ¡kus, ribÄ , gretimus kontÅ«rus. Dabar daugiausia abrisai yra parengti ne jų, o tos kadastro vietovės projekto autorių.

Jais vadovaujantis jie atlieka kadastrinius, geodezinius matavimus. Tuo metu tokių projektų autorių nebuvo ir jie vesdavome patys abrisÄ , o vadovaujantis Žemėtvarkos parengta schema nustatydavo ribÄ . Abrisas, tai buvo jų lauko darbas. Esant ginčui, negalima vadovautis abrisu nustatant tiesÄ , nes jis atsiranda matavimo metu. Tuo metu abrisas buvo darbinis dokumentas. Juridinę reikÅ¡mę turėjo žemėtvarkos skyriaus parengta schema su paraÅ¡ais, antspaudais. Abrisas nėra pagrindinis dokumentas. Koordinatės jame suraÅ¡omos atvykus į darbo vietÄ , skaičiuojami prieaugiai.

Nustatė koordinates pagal lauko matavimo duomenis. PrieÅ¡ važiuojant į laukÄ turėdavo patvirtintÄ Å¾emėtvarkos schemÄ . Schemoje nubrėžtÄ plotÄ pažymėdavo lauke kuolais. AbrisÄ paiÅ¡o lauke matavimo metu, koordinates skaičiuoja grįžę į darbo vietÄ , pagal matematines formules. Pagal metodikÄ matavimo metu sklypÄ reikalinga žymėti riboženkliais, bet ar pažymėjo, neatsimena. Tuo metu buvo paženklinimo aktas ir ten parašė kiek taÅ¡kų pažymėta riboženkliais.

Tuo metu (1991m) buvo naudojami gelžbetoniniai riboženkliai su vyčiu. Valstiečių Å«kio matavimai kokiÄ reikÅ¡mę turi dabar negali pasakyti. Tie matavimai ar prilyginami Å¡iandien kadastriniams matavimams negali atsakyti. Gali Å¡iek tiek pasakyti, bet nebus pilnas atsakymas – jie negali bÅ«ti pilnai prilyginti kadastriniams matavimams, nes jie nebuvo atlikti. Dabar Lietuvoje naudojamoje kadastrinių matavimų sistemoje. Jis yra matininkas, turi licenzijÄ . Riboženkliai nėra garantija, kad jie yra įteisinti kaip nuosavybę žymintys sklypÄ .

Sklypų ribas žymi riboženkliai, tačiau jie gali bÅ«ti jau negaliojantys, jie gali bÅ«ti pripažinti nacionalinės žemės tarnybos negaliojančiais. Jis rengdamas abrisÄ tada paišė vietoje ir jis atspindėdavo faktinę sklypo padėtį. Dabar irgi vadovaujasi abrisu, bet jis turi visiÅ¡kai kitokiÄ reikÅ¡mę, dabar ima jį už pagrindÄ . Dabar riboženkliais nesivadovauja, nes ne visi pagal valstiečių Å«kį pamatuoti sklypai prilyginami preliminariems matavimams. Jei buvo pažymėtas kelias už sklypo ribos, tai jo dislokacijos vieta galėjo pasikeisti, reikėtų daryti ekspertizę, ar galėjo. 1991m.

žemės sklypo plane nepažymėtas ginčijamas keliukas o abrine pažymėtas, nes matuojant žemės sklypus pagal valstiečių Å«kį, žemės sklypo riba nežymima riboženkliais, jei Å¡alia žemės sklypo yra kelias su sankasa. Jei yra lauko keliukas, jis negali bÅ«ti pavadintas natÅ«raliu ar dirbtiniu kontÅ«ru, palei kuriuos nėra žymima dabar riboženkliais ir todėl riba toje vietoje turėtų bÅ«ti pažymėta bÅ«tent riboženkliu. Kai matavo iÅ¡ dokumentų matė, kad keliukas kažkoks turėtų bÅ«ti, bet negalėjo nustatyti griežtai ribÄ vienu ar kitu kraÅ¡tu ir skaitė, kad kelias neturi sankasos, todėl buvo pažymėtas riboženkliu.

Jis tuo metu buvo eilinis matininkas ir klausė savo virÅ¡ininkų, kaip jam pasielgti geriau, bet nebuvo tikslaus atsakymo. Todėl dabar yra užfiksuota dviprasmiÅ¡kai. IÅ¡ kitų dokumentų, iÅ¡ aiÅ¡kinamojo raÅ¡to, iÅ¡ taÅ¡kų deÅ¡ifravimo žurnalo yra aiÅ¡ku, kad riba nustatyta keliuko kraÅ¡tu ir keliukas paliktas už ribos. Tačiau pagrindiniame plane, to neparodyta. Jei bÅ«tų parodęs keliÄ už sklypo ribos, tada bÅ«tų nereikėję statyti kelio posÅ«kiuose riboženklių, bet kadangi kelias be sankasos, to jis padaryti negalėjo.

Jo pirminėje byloje dokumentai neprieÅ¡tarauja vienas kitam, tačiau tas faktas, kad riba nustatyta keliuko kraÅ¡tu ir keliukas yra už ribos nėra aiÅ¡kiai parodytas pagrindiniame plane, vien iÅ¡ jo tik žiÅ«rint į tÄ planelį pasakyti, tvirtinti to negalima, reikėtų papildomų dokumentų. IÅ¡ visos bylos matosi ir galima spręsti, kad keliukas yra už ribos. (duomenys neskelbini parengto plano negaliu vertinti pilnai. 1991 m. plane apatinė sklypo linija yra vingiuota linija, nes kaip rodo visi kiti dokumentai - abrisas, paženklinimo aktas, taÅ¡kų deÅ¡ifravimo žurnalas, riba nustatyta keliuko kraÅ¡tu.

Visi dokumentai rodo, kad tuo keliu eina vingiuota linija. Abrise yra užbrėžtas keliukas. Punktyrine linija yra pažymėtas kelias be sankasos, o linija eina tarp riboženklių. Jis tÄ patį keliÄ matavo prieÅ¡ du metus, bet nerado riboženklių su vyčio ženklu, bet ir neieÅ¡kojo. Buvo KaiÅ¡iadorių savivaldybės užsakymas pamatuoti šį keliÄ , kad įteisinti savivaldybės vardu, o buvo pasakyta, kad visi kiti dokumentai yra Å¡iuo metu negaliojantys. Tada atsidarė Registrų centre žemėlapį ir pamatė, kad žemės sklypas pamatuotas ant Å¡ito kelio yra užmatuotas, patenka jau į B.

žemės sklypo ribas. Vykdydamas savivaldybės užsakymÄ pasidomėjo Registrų centre ir pamatė, kad yra į bendrÄ Å¾emėlapį įklotos B. žemės sklypo ribos ir jos dengia Å¡itÄ keliÄ . Tai buvo pažymėta raudonai, o tai reiÅ¡kia, kad yra neįteisintas ir yra problemų jį įteisinti. IeÅ¡kinys atmestinas.Nustatyta, kad ieÅ¡kovui E. B. nuosavybės teise priklauso 8,7600 Ha. žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Å¡i ieÅ¡kovo nuosavybė įregistruota VÄ® „Registrų centre“ atlikus preliminarius matavimus.

VÄ® „ Registro centro“ pažymėjimo 9 grafoje „specialios naudojimo sÄ lygos“ užregistruotos tokios sÄ lygos: RyÅ¡ių linijų, elektros linijų apsaugos zonos ir nurodyta, kad žemės sklype įrengta melioracijos sistema, duomenys užregistruoti 2006-03-10 (E. B. valstiečio Å«kiui suteiktos žemės dokumentacija Kauno žemėtvarkos skyriaus bylos 44 l., valstybinės žemės nuosavybės Aktas Nr. 68 (originalas) t. 2, b. l. 32, ).Nustatyta, kad ieÅ¡kovas žemės sklypÄ kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)įgijo 1991-05-28 Valstybinės žemės nuosavybės akto Nr. 68 pagrindu valstiečių Å«kiui steigti.

Akto priede - sklypo plane (originale) sklypas pietinėje pusėje pažymėtas taÅ¡kais 6.5.4.3.2. ginčo kelias nepažyumėtas, eksplikacijoje kelio buvimas nenurodytas (E. B. valstiečio Å«kiui suteiktos žemės dokumentacija Kauno žemėtvarkos skyriaus bylos 43, 42).Nustatyta, kad E. B. valstiečio Å«kio dokumentacijoje esančiame D. S. aiÅ¡kinamajame raÅ¡te (originalas) raÅ¡oma: E. B. skirtame sklype, žemė iÅ¡skirta viename masyve, be sodybos, prie valstybinio kelio. Skirtame sklype neseniai buvo įvykdytas melioracijos projektas, atsirado nauji keliukai, kurie iÅ¡ Å¡iaurės ir pietų atribojo Å«kininko sklypÄ .

IÅ¡matavus sklypÄ gauta 8 ha. 76 arai žemės plotas (buvusios paskirtos 10 ha) (E. B. valstiečio Å«kiui suteiktos žemės dokumentacija Kauno žemėtvarkos skyriaus bylos 22 l).Nustatyta, kad Kauno žemėtvarkos skyriaus Teodolitinių ėjimų žurnalo ir abriso lape Nr. 2 matyti Å¡alia riboženklių 6.5.4.3.2. yra sklypo iÅ¡orinėje pusėje pažymėta punktyrinė linija (dokumentas originalus) (E. B. valstiečio Å«kiui suteiktos žemės dokumentacija Kauno žemėtvarkos skyriaus bylos 11 l).Nustatyta, kad TaÅ¡kų deÅ¡ifravimo žurnale Nr. 3954 taÅ¡kas Nr. 2 apraÅ¡ytas taip „taÅ¡kas Nr.2 yra Å¡alia 4 m. pločio kelio, atstumu ligi keliuko aÅ¡ies 4 m. ligi keliuku sankryžos rytuose 87 m. ligi riboženklio Nr. 6, kuris yra keliuko ir kelio A-39 sankryžoje“ (E. B. valstiečio Å«kiui suteiktos žemės dokumentacija Kauno žemėtvarkos skyriaus bylos 16).Nustatyta, kad ieÅ¡kovo pavedimu (duomenys neskelbtini) parengė nekilnojamo turto–žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)o bylÄ , kurioje yra Å¡ie dokumentai: Žemės sklypo kadastriniai duomenys;

Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas; žemės sklypo planas; Žemės Å«kio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimas; Žemės Å«kio paskirties sklypo vidutinės rinkos vertės paskaičiavimas; Kauno apygardos administracinio teismo nutarimas; Pažymėjimas apie nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių įregistravimÄ nekilnojamo turto registre 2006-03-10; Žemės sklypo planas pagal valstiečių Å«kį; preliminarus žemės sklypo planas (t. 2, b. l. 21-22).

UAB „Tiretas“ parengtame žemės sklypo kadastro duomenyse fiksuota, kad sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) Kruonio seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, Kauno apskrityje, žemės sklypo formavimo juridinio dokumento tipas - 01 (preliminarus žemės reformos žemėtvarkos projektas) grafoje „Duomenys apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikos“ nurodyta - žemės ūkio naudmenos išviso (8,0324), ariama (7.8306), sodai (0.2018), pievų-miškų ( -), keliai (0.0990), užstatyta teritorija (0.3294), vandenys ( 0.3296), želdiniai (0.0290), pelkės-pažeista (-), nenaudojamos (0.0052), nusausinta žemė (8.7349) grafoje „Duomenys apie žemės naudojimo apribojimus“ nurodyta, kad žemės sklype yra melioracijos sistemos, elektros linijų, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, II- kelių apsaugos zona, saugotini medžių ir krūmų želdiniai ne miško žemėje (t. 2, b. l. 23), Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte 2007-01-11 Nr.0004, (duomenys neskelbtini) priklausančiame E. B.

žemės sklypo plotas 8.8219 ha (atliktas taisymas ranka), suderinimų su kitais atsakingais asmenimis nėra (t. 2, b. l. 25). Žemės sklypo plane nurodytas plotas 8.8219 ha. sklypo riboženkliai. žemės sklypo plane suderinimų nėra (t. 2, b. l. 26). Preliminariame žemės sklypo plane pietinėje sklypo pusėje riba pažymėta riboženkliais 6, 5, 4, 3, 2 ( t. 2, b. l. 34).Nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnybos prie ŽŪM KaiÅ¡iadorių žemėtvarkos skyrius pateikė žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kamerialinį aktÄ , kuriame nurodė neatitikimus, matavimų trÅ«kumus (t. 2, b.l. 19).

Nustatyta, kad V Į „Registro centro“ pateiktame žemėlapio ištraukoje nurodytas sklypo ribų neatitikimas dėl kelio ir kitų sklypo ribų (t. 2, b. l. 50). Nustatyta, kad Valstiečių ūkiui suteikiamo žemės sklypo ribų nustatymo ir vietos apžiūrėjimo akte 1991 gegužės 8 d. nurodyta, kad yra skirta E. B. 8,7 ha žemės sklype nėra: draustinių, gamtos, kultūros ir kitų paminklų, vandens objektų pakrantės juostos bei apsaugos zonų, kelių ir jų sanitarinių zonų.

Nustatytos ribos apraÅ¡ytos „šiaurėje 4 m. pločio keliuko kraÅ¡tu, rytuose dirbtine riba, 7 m. pločio griovio kraÅ¡tu, pietuose 4 m. pločio keliuko kraÅ¡tu, vakaruose kelio A-231 kraÅ¡tu (t. 2 b. l. 74) (t. 2, b. l. 74).Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011-05-25 perdavimo - priėmimo aktu perdavė KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybei vietinės reikÅ¡mės keliÄ (duomenys neskelbtini), KaiÅ¡iadorių rajone. Aktas suraÅ¡ytas LR Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str. 3 d. 1,2,3 ir 4 punktuose nustatyta tvarka ( 3 t. b. l. 83).Teismas, iÅ¡tyręs visus įrodymus, vadovaudamasis juridinę reikÅ¡mę turinčiais dokumentais, ieÅ¡kinį atmeta kaip neįrodyta.Ginčo esmę sudaro vietinės reikÅ¡mės keliuko, einančio (duomenys neskelbtini) patekimo - nepatekimo į į ieÅ¡kovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) ribas, bei su Å¡ia faktine aplinkybe susietu KaiÅ¡iadorių rajono žemėtvarkos skyriaus atsisakymas suderinti pateiktÄ Å¾emės sklypo kadastrinę bylÄ , bei ginčo keliuko priėmimo - perdavimo savivaldybės nuosavybėn.IeÅ¡kovas teisminio proceso metu neįrodė, kad jo nuosavybės teise valdomame sklype, jo suteikimo metu, dabartinio ginčo keliuko nebuvo ir kad tik jis jį įsirengė savo sklypo ribose.Surinkti byloje dokumentai vienas kita papildydami įrodo, kad ginčo keliukas sklypo suteikimo metu egzistavo ir jo forma sÄ lygojo ieÅ¡kovo pietinės sklypo ribos formÄ (riboženklių iÅ¡sidėstymÄ ne tiesiogine linija).

Surinkti įrodymai patvirtina, kad į žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Kruonio seniÅ«nijoje, KaiÅ¡iadorių rajone, Kauno apskrityje ribas ginčo kelias nepateko. Todėl atlikto kadastrinio matavimo plane nurodytas keliuko patekimas į ieÅ¡kovo sklypo ribas prieÅ¡tarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir toks planas negali bÅ«ti derinamas valstybės ir savivaldybės institucijose bei registruojamas VÄ® „Registrų centre“. Teismas laiko nustatytu, kad ieÅ¡kovas yra pagerinęs kito savininko daiktÄ â€“ ginčo keliukÄ , tačiau Å¡i aplinkybė neleidžia ieÅ¡kovui įgyti nuosavybės teisių į ginčo keliukÄ .   Vyriausybė perduodama KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybei vietinės reikÅ¡mės keliÄ , esantį ne ieÅ¡kovo sklypo ribose, įstatymų ir nustatytos tvarkos nepažeidė.

IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 201,90 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai, 117, 64 Lt LR Vyriausybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.), .Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 270 str., teismasn u s p r e n d ž i a:IeÅ¡kovo E. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, H. O., J. O., K. P., KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini), D.

J., VÄ® „Registrų centro“ Kauno filialui, H. G. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, perdavimo – priėmimo akto panaikinimo atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo E. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 201,90 Lt (du Å¡imtus vienÄ litÄ 90 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai (paÅ¡to iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir iÅ¡laidos susijusios su bylos nagrinėjimu) bei 117, 64 Lt LR Vyriausybės (188604574, Gedimino pr. 11, Lt -01103 Vilnius)  naudai. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundÄ paduodant per KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismÄ .

        Teisėjas                                                                                                                             Vytautas Turauskis