A-520-2397-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520–2397/2012

Proceso Nr. 3-63-3-00231-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui E. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas E. B. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės apskrities VPK) viršininko 2011 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. 85-TE-229 „Dėl 2009 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 85-TE-211 „Dėl kompensacijos už sveikatos sutrikdymą išmokėjimo E. B.“ pakeitimo“, palikti galioti Tauragės apskrities VPK viršininko 2011 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 85-TE-211 „Dėl kompensacijos už sveikatos sutrikdymą išmokėjimo E. B.“ ir įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio (toliau – ir VDU) dydžio kompensaciją.

Pareiškėjas nurodė, jog 2009 m. kovo 2 d. buvo sužalotas tarnybos metu, o 2009 m. birželio 30 d. Tauragės apskrities VPK viršininkas išleido įsakymą Nr. 85-TE-211 „Dėl kompensacijos už sveikatos sutrikdymą išmokėjimo E. B.“, kuriuo nurodė išmokėti pareiškėjui 12 mėnesių VDU dydžio kompensaciją.

Pareiškėjas skundą grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-870/2011, kuria nutarta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria panaikintas 2010 m. kovo 2 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 85-IS-17 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato veiksmų“ 5 punktas, ir šią bylos dalį nutraukti; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu jo skundą patenkino ir paliko galioti atsakovo 2009 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 85-TE-211 „Dėl kompensacijos už sveikatos sutrikdymą išmokėjimo E. B.“. Pareiškėjo teigimu, šis įsakymas paliktas galioti galutine ir neskundžiama LVAT nutartimi, todėl betarpiškai turi būti vykdomas. Pabrėžė, jog atsakovas skundžiamu įsakymu nutarė pakeisti 2009 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 85-TE-211, nurodydamas vietoje 12 mėnesių VDU dydžio kompensacijos už sveikatos sutrikdymą pareiškėjui išmokėti 1 mėnesio VDU kompensaciją. Teigė, kad tokį sprendimą atsakovas priėmė neteisėtai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1V-125 „Dėl kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.1 punktu. Pažymėjo, kad šis Aprašas įsigaliojo tik 2009 m. balandžio 9 d., o pareiškėjas sužalotas tarnyboje 2009 m. kovo 2 d., todėl atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, negalėjo vadovautis minėtu Aprašu. Be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui priklauso ne 12 mėnesių VDU kompensacija, o tik 1 mėnesio VDU kompensacija. Manė, kad ginčijamas įsakymas pažeidžia jo teises ir pagrįstus teisėtus lūkesčius į kompensaciją.

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

Nurodė, kad 2009 m. birželio 30 d. Tauragės apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 85-TE-211 „Dėl kompensacijos už sveikatos sutrikdymą išmokėjimo E. B.“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 40 straipsnio 3 dalies 7 punktu ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir Komisija) 2009 m. birželio 17 d. pažymą Nr. 2361, Finansų skyriui buvo nurodyta išmokėti dėl lengvo sveikatos sutrikdymo 12 mėnesių VDU dydžio kompensaciją E. B., Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui. Įsiteisėjus Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimui, Tauragės apskrities VPK prieš jį vykdant pastebėta klaida, t. y. kad pareiškėjui pagal galiojančius 2009 m. birželio 30 d. teisės aktus, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punktu ir Aprašo 4.1 punktu, priklausė tik 1, o ne 12 mėnesių VDU dydžio kompensacija. Teigė, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo keliamas klausimas dėl 2009 m. birželio 30 d. įsakyme Nr. 85-TE-211 nurodytos kompensacijos dydžio pagrįstumo, teismas pasisakė, kad įstaigos vadovas pats negalėjo panaikinti savo priimto sprendimo, tačiau neįvertino, ar pagal galiojančius teisės aktus 2009 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 85-TE- 211 atitiko tuo metu reguliuojančių teisės aktų reikalavimus. Nurodė, jog dėl šių aplinkybių 2011 m. birželio 30 d. buvo kreiptasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl proceso atnaujinimo naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms. Teigė, kad atsakovas vykdo teismo sprendimą ir pareiškėjui sumokėjo 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo E. B. prašymą tenkino iš dalies: panaikino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. 85-TE-229 „Dėl 2009 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 85-TE-211 „Dėl kompensacijos už sveikatos sutrikdymą išmokėjimo E. B.“ pakeitimo“, kitą pareiškėjo E. B. prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis: Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punktu (žr. Valstybės žinios, 2003, Nr. 42-1927, akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d.), kuriame nustatyta, kad lengvo sveikatos sutrikdymo atveju pareigūnui išmokoma nuo 1 iki 12 mėnesių VDU dydžio kompensacija; Aprašo 4.1 punktu, kuriame nustatyta, kad, kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 11 iki 20 dienų, pareigūnui išmokama 1 mėnesio VDU dydžio kompensacija. Pažymėjo, jog šalys neginčija ir byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjui sveikata buvo sutrikdyta 2009 m. kovo 2 d. ir jis buvo nedarbingas nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2009 m. kovo 17 d. Tačiau teismas darė išvadą, jog vien tai, kad pareiškėjo laikinojo nedarbingumo laikotarpis atitinka Aprašo 4.1 punkto nuostatą, esant kitoms, byloje nustatytoms aplinkybėms, nesudaro pagrindo pripažinti, kad minėtą Aprašo nuostatą atsakovas taikė pagrįstai ir teisėtai.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgęs į tai, kad Aprašas įsigaliojo tik nuo 2009 m. balandžio 9 d., o sveikata pareiškėjui sutrikdyta 2009 m. kovo 2 d., o ginčo 12 mėnesių VDU dydžio kompensacija jam skirta išmokėti 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 85-TE-211, kuris yra galiojantis bei kurio teisėtumas teismo preziumuojamas, remiantis minėta LVAT 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi, teismas konstatavo, kad priimdamas skundžiamą įsakymą atsakovas neturėjo nei faktinio, nei juridinio pagrindo taikyti Aprašo 4.1 punkto nuostatas ir (ar) tokiu būdu keisti ankstesnį savo sprendimą. Darė išvadą, jog tokiu būdu atsakovas pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius į ginčo kompensacijos išmokėjimą, t. y. tokiomis sąlygomis ir tokio dydžio, kokia ji priklausė pagal sveikatos sutrikdymo pareiškėjui dieną galiojusius teisės aktus. Pripažino, kad skundžiamas įsakymas neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimo pagrįsti individualų administracinį aktą teisės aktų normomis, todėl naikintinas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas, 89 straipsnio1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Teismas nustatė, jog faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas yra išmokėjęs pareiškėjui 3 195,38 Lt skundžiamo įsakymo pagrindu. Vertindamas tai, kad skundžiamas įsakymas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, o minėto 2009 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 85-TE-211 vykdymo klausimų sprendimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad minėta pinigų suma pareiškėjui išmokėta neteisėto sprendimo pagrindu, tačiau tai nėra kliūtis atsakovui tinkamai įvykdyti 2009 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 85-TE-211 (ABTĮ 10 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs tiriamo reikalavimo turinį, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis kreipimosi į teismą pagrindus, administracinio teismo ginčo bylose priimamų sprendimų rūšis, teismas darė išvadą, kad prašymo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti ginčo veiksmą yra juridiškai nepagrįstas ir (ar) netinkamas, kadangi ginčo kompensaciją pareiškėjas turi galimybę išsiieškoti pasinaudodamas sprendimo vykdymo tvarka.

III. Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo prašymą.

Apeliaciniame skunde išdėstyti iš esmės tokie patys argumentai, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodomi tokie argumentai:

1) Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo keliamas klausimas dėl 2009 m. birželio 30 d. įsakyme Nr. 85-TE-211 nurodytos kompensacijos dydžio pagrįstumo. Atsakovas teigia, jog nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą, pasisakė, kad įstaigos vadovas pats negalėjo panaikinti savo priimto sprendimo, tačiau neįvertino, ar pagal galiojančius teisės aktus aptariamasis 2009 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 85-TE- 211 atitiko tuo metu reguliuojančių teisės aktų reikalavimus.

2) E. B. sveikatos sutrikdymo momentu galiojo naujos Vidaus tarnybos statuto nuostatos dėl kompensacijos dydžio nustatymo. Pažymi, jog 2008 m. gruodžio 23 d. Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta, kad pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto - su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos, galiojusios iki šio įstatymo įsigaliojimo). Nurodo, jog Aprašas įsigaliojo 2009 m. balandžio 2 d., tačiau aukštesnę juridinę galią šiuo atveju turi įstatymas ir tokiu atveju, kol nebūtų patvirtintas Aprašas, tikėtina, kad E. B. nebūtų apskaičiuotas išmokėtinos kompensacijos dydis.

Pareiškėjas E. B. atsiliepimu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie argumentai:

1) Tiek Klaipėdos apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau išnagrinėjo administracines bylas dėl kompensacijos pareiškėjui išmokėjimo, kartu ir Tauragės apskrities VPK iškeltą klausimą dėl kompensacijos dydžio pagrįstumo.

2) Kritiškai vertintinas atsakovo teiginys, jog tik įsiteisėjus Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimui buvo nustatyta, kad pareiškėjui priklauso ne 12, o 1 mėnesio VDU dydžio kompensacija. Pareiškėjas teigia, jog Tauragės apskrities VPK viršininkas net nesiruošė išmokėti jam priklausančios kompensacijos, nes manė, kad ji jam nepriklauso.

3) Tauragės apskrities VPK viršininkas, neteisingai taikydamas teisės aktus ir keisdamas savo paties įsakymus, vilkina bylos procesą, negerbia ir nevykdo jau įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas - Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 85-TE-229 „Dėl 2009 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 85-TE-211 „Dėl kompensacijos už sveikatos sutrikdymą išmokėjimo E. B.“ pakeitimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punktu, Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1V-125 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo 4.1 punktu, 2011 m. birželio 8 d. priėmė įsakymą Nr. 85-TE-229, kuriuo nusprendė pakeisti atsakovo 2009 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 85-TE-211 „Dėl kompensacijos už sveikatos sutrikdymą išmokėjimo E. B.“, nurodydamas Finansų skyriui išmokėti dėl lengvo sveikatos sutrikdymo 1 mėnesio VDU dydžio kompensaciją vyresniajam policininkui E. B. (pareiškėjui). 2009 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 85-TE-211 buvo priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punktu ir atsižvelgiant į Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2009 m. birželio 17 d. pažymą Nr. 2361, nurodant pareiškėjui išmokėti dėl lengvo sveikatos sutrikdymo 12 mėnesių VDU dydžio kompensaciją. Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2009 m. birželio 17 d. pažymoje nurodyta, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2009 m. kovo 2 d., ir pareigūno (pareiškėjo) sveikatos sutrikdymo ryšys; sveikatos sutrikdymas priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui ir kt.

Pagal bylos duomenis atsakovas 2009 m. liepos 16 d. buvo priėmęs įsakymą, kuriuo buvo pripažinęs 2009 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 85-TE-211 negaliojančiu, tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu 2009 m. liepos 16 d. įsakymą panaikino ir nusprendė laikyti galiojančiu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 85-TE-211 „Dėl kompensacijos už sveikatos sutrikdymą išmokėjimo E. B.“. Šiuo sprendimu taip pat išspręsti ir kiti pareiškėjo reikalavimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi paliko galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas 2009 m. liepos 16 d. įsakymas ir nuspręsta laikyti galiojančiu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 85-TE-211 „Dėl kompensacijos už sveikatos sutrikdymą išmokėjimo E. B.“ (administracinė byla Nr. Nr. A143-870/2011).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 10 d. nutartyje nurodė, jog atsakovo 2009 m. birželio 30 d. įsakymas buvo priimtas po to, kai Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138 patvirtintų Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu taisyklių nuostatų nustatyta tvarka buvo atliktos visos tokio pobūdžio (sprendimui) įsakymui priimti būtinos aplinkybių aiškinimosi procedūros, t. y. buvo įvykdytos visos tokiam įsakymui priimti būtinos sąlygos ir konstatavo, kad, nesant teisės akto specialiai aptartam pagrindui, administracinį sprendimą priėmęs vidaus administravimo subjektas (atsakovas) neturi teisės pats panaikinti šį sprendimą.

Nagrinėjamu atveju atsakovas 2011 m. birželio 8 d. priimdamas įsakymą pakeitė 2009 m. birželio 30 d. įsakymą, nurodydamas Finansų skyriui išmokėti pareiškėjui 1 VDU dydžio kompensaciją. Įsakyme nėra konkrečiai nurodyta kokiu faktiniu ar/ir teisiniu pagrindu priimamas naujas įsakymas dėl ankstesnio įsakymo pakeitimo. Taip pat nenurodytas įstatymas ar kitas teisės aktas, atsakovui suteikiantis teisę keisti priimtą įsakymą dėl kompensacijos išmokėjimo. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą nurodė, kad įsiteisėjus Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimui, Tauragės apskrities VPK prieš jį vykdant buvo pastebėta klaida, t. y. kad pareiškėjui pagal galiojančius 2009 m. birželio 30 d. teisės aktus, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punktu ir Aprašo 4.1 punktu, priklausė tik 1, o ne 12 mėnesių VDU dydžio kompensacija.

Vertinant atsakovo nurodytus argumentus, kurių pagrindu jis pakeitė 2009 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 85-TE-211, o būtent šiuo įsakymu nustatytą kompensaciją, būtina pažymėti, kad 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 85-TE-211 pareiškėjui buvo nustatyta kompensacija už sveikatos sutrikdymą 2009 m. kovo 2 d. Pagal bylos duomenis pareiškėjas buvo nedarbingas nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2009 m. kovo 17 d. Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punktas numato, jog lengvo sveikatos sutrikdymo atveju pareigūnui išmokama nuo 1 iki 12 mėnesių VDU dydžio kompensacija. Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1V-125 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo 4.1 punktas numato, kad kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 11 iki 20 dienų, pareigūnui išmokama 1 mėnesio VDU dydžio kompensacija. Pažymėtina, kad vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1V-125 priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927; 2006, Nr. 87-3412; 2008, Nr. 149-6042) 40 straipsnio 5 dalimi, kuri numato, kad vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustatoma, ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis. Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakyme nėra nustatyta, kad Aprašo nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai pareigūno sveikata buvo sutrikdyta iki šio Aprašo patvirtinimo. Tuo metu, kai buvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata, Aprašo nuostatos negaliojo. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad Aprašo nuostatos turėjo būti taikomos pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą panaikinti 2011 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. 85-TE-229, rėmėsi anksčiau tarp tų pačių šalių išnagrinėtoje byloje, kurioje buvo apgintos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai atstatant 2009 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 85-TE-211 galiojimą, nustatytomis aplinkybėmis. Iš išnagrinėtos bylos medžiagos matyti, kad atsakovas išnagrinėtoje administracinėje byloje buvo pateikęs prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame buvo nurodęs tas pačias aplinkybes, kaip ir nurodo šioje byloje, t. y. aplinkybes, dėl kurių priėmė 2011 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. 85-TE-229, tačiau procesas nebuvo atnaujintas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, proceso šalių nurodytus argumentus dėl faktinių ir teisinių ginčo aplinkybių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog atsakovas, priimdamas 2011 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. 85-TE-229, pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius į ginčo kompensacijos išmokėjimą, t. y. tokiomis sąlygomis ir tokio dydžio, kokia ji priklausė pagal sveikatos sutrikdymo pareiškėjui dieną galiojusius teisės aktus ir kokią nustatė pats atsakovas, pripažino, jog šis įsakymas yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimo pagrįsti individualų administracinį aktą teisės aktų normomis, ir įsakymą panaikino.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Irmantas Jarukaitis Dalia Višinskienė