f3b02783-4e61-4540-a196-059a8ebf1972 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr2 -

2010 m. rugpjūčio 27 d.

 (S)

Å iauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Marytė Švažienė,

sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,

nedalyvaujant pareiškėjui A. T.,

nedalyvaujant atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovui, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos atstovui,

      raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

T. skundÄ atsakovui Å iaulių tardymo izoliatoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir kitų reikalavimų,

           n u s t a t ė:

pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, kuri atsirado neteisingai skaičiuojant valstybės tarnautojams mokamus priedus ir priemokas. IÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriame konstatuota, kad: „ valstybės tarnautojų darbo užmokestis turi bÅ«ti mokamas įstatymų nustatytu laiku, Å¡i asmens teisė garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė, pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , už šį darbÄ nebÅ«tų mokama, bÅ«tų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus". Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas nutarė, jog Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje ( 2002 m. balandžio 23 d. ir 2007 m. birželio

7 d. redakcijos) nustatytas teisinis reguliavimas savaime neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, tačiau kartu pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis" (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2.007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>, konstituciniam teisinės valstybės principui".

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo teismui pateiktuose atsiliepimuose praÅ¡o teismo pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatorius vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais. PareiÅ¡kėjų nurodytais laikotarpiais, kaip ir kitais laikotarpiais, Å iaulių tardymo izoliatorius mokėdamas dirbantiems pareigÅ«nams darbo užmokestį už faktiÅ¡kai dirbtÄ darbÄ vadovavosi tuo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis, t.y. Valstybės tarnybos įstatymu, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutu, Darbo kodeksu ir kitais aktualiais teisės aktais. Pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d. statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Å io įstatymo 23 str. 2 d. buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Atkreipė dėmesį, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio

2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis" nuostatos, kurios taikytos apskaičiuojant ir mokant atlyginimÄ pareigÅ«nams, prieÅ¡taravo Konstitucijai. Pažymėjo, kad pripažintas prieÅ¡taraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-264/2003).

Konstitucijos 102 str. 1 d. nustato, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucijos 7 str. negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, prieÅ¡ingas Konstitucijai. Tačiau Konstitucijos 7 str. nuostata turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ir taikoma sistemiÅ¡kai su kitomis Konstitucijos nuostatomis, įtvirtinančiomis teisės aktų konstitucingumo kontrolę bei Konstitucinio Teismo nutarimų teisinę galiÄ .

Remiantis Konstitucijos 6 str. 1 d., Konstitucija yra vientisas aktas. Konstitucijos 102 str. ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas iÅ¡imtinę teisę spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, suteikia Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui. Jokia kita valstybės institucija spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , nėra įgaliota. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami (Konstitucijos 107 str. 2 d.).

Todėl darytina išvada, kad kol nustatyta tvarka nebuvo nustatyta ir pripažinta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostata, jog pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 70 procentų pareiginės algos prieštarauja Konstitucijai, Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostatos buvo teisėtos ir valstybės institucijos privalėjo vykdyti įstatymo reikalavimus mokėdamas priedus ir priemokas valstybės pareigūnams. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek pareigūnams, tiek valstybės valdžios institucijoms.

Teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, kuri reiškia, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius, skaičiuojant ir išmokant darbo užmokestį pareiškėjai, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Kaip matyti, pareiÅ¡kėjo kreipimasis į teismÄ dėl savo buvusių praeityje pažeistų teisių gynimo, motyvuojant Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo yra pripažinta, kad įstatymas ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta tam tikro teisinio reguliavimo, prieÅ¡taravo Konstitucijai, priėmimu, yra susijęs su teisės akto pripažinimo prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai pasekmių taikymu, bÅ«tent su Å¡ių pasekmių taikymu atgal. PareiÅ¡kėja, formuluodama skundo dalykÄ ir pagrindÄ , praÅ¡o taikyti Konstitucinio Teismo nutarimÄ praeityje susiformavusiems teisiniams santykiams.

Todėl, teismo nuomone, Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui yra aktualus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos taikymas. Teismui kyla abejonės, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata „Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo“ neprieÅ¡taravo/-auja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai; ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis, nustatantis teisės akto pripažinimo prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai pasekmes, ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį galima bÅ«tų tiksliai nustatyti Konstitucinio Teismo nutarimų pasekmių taikymÄ laike - nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį galima bÅ«tų tiksliai nustatyti ar teisės aktas negalioja nuo jo priėmimo ar nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos neprieÅ¡taravo/-auja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai.

Todėl Å¡ioje byloje bÅ«tų tikslinga kreiptis į Konstitucinį teismÄ dėl Å¡ių teisės nuostatų iÅ¡tyrimo, tačiau Konstituciniame Teisme jau yra priimti nagrinėjimui Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymai iÅ¡tirti, ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis, nustatantis teisės akto pripažinimo prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai pasekmes, ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį galima bÅ«tų nustatyti Konstitucinio Teismo nutarimų pripažinti, kad teisės aktas prieÅ¡tarauja Konstitucijai ar įstatymams ar pripažinti, kad teisės aktas prieÅ¡tarauja Konstitucijai ar įstatymams ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta tam tikro teisinio reguliavimo, pasekmių taikymÄ laike - ex tunc ar retroaktyviai, t.y. nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį galima bÅ«tų nustatyti, ar teisės aktas negalioja nuo jo priėmimo ar nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, neprieÅ¡taravo/-auja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai", Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatai „Galioja tik paskelbti įstatymai"; ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata „Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagristi teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo" neprieÅ¡taravo/-auja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai „Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai", Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatai „Galioja tik paskelbti įstatymai".

Šiems prašymams suteikti bylos numeriai 35/2010; 36/2010; 39/2010; 40/2010.

Atsižvelgiant į tai, kad į LR Konstitucinį TeismÄ jau yra kreiptasi dėl tų pačių norminių aktų nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo, teismo nuomone, netikslinga kreiptis į LR Konstitucinį TeismÄ dar kartÄ su analogiÅ¡ku praÅ¡ymu. LR Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas bus privalomas, priimant sprendimÄ nagrinėjamoje administracinėje byloje, todėl byla sustabdytina iki bus iÅ¡nagrinėtos LR Konstitucinio Teismo bylos Nr. 35/2010; 36/2010; 39/2010; 40/2010.

           Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 str.1 d. 4 p., 99 str.

3 p.,

           n u t a r i a :

           sustabdyti administracinę bylÄ Nr. I-541-84/2010, kol LR Konstituciniame Teisme bus iÅ¡nagrinėtos bylos Nr. 35/2010; 36/2010; 39/2010; 40/2010.

           Nutartis per 7d. nuo jos paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismÄ .

Teisėja                                                                                                            Marytė Švažienė