f3ad3c51-e508-4d87-aba9-b0dfb4daa7bf · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?e2-85-721/2019Civilinė byla Nr. e2-85-721/2019 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01791-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.5; 2.6.39.2.5.1.1.; 3.2.6.1. (S) TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 13 d. Mažeikiai TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų teisėja Nadežda Kiubienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei JÅ«ratei Svobutienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. K., jo atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui, atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovei advokatei Violetai Zabielienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A.

K. ir L. K. ieÅ¡kinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl teisės į draudimo iÅ¡mokÄ pripažinimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, iÅ¡vadÄ teikianti institucija TelÅ¡ių apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Mažeikių prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo tarnyba. Teismas nustatė: IeÅ¡kovai A. K. ir L. K. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje praÅ¡ydami pripažinti jiems draudimo iÅ¡mokos reikalavimo teisę dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), gaisro.

Ieškinyje nurodė, kad A. K. 2017 m. sausio 16 d. su atsakovu sudarė ieškovams priklausančių – gyvenamojo namo, garažo, tvarto, šiltnamio, viralinės, ūkinio pastato, pavėsinės, esančių (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį. 2018 m. kovo 1 d. apdraustas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudegė. Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba nustatė, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – dūmtraukio įrengimo taisyklių pažeidimas.

IeÅ¡kovai kreipėsi į atsakovÄ dėl draudimo iÅ¡mokos, tačiau atsakovas 2018 m. balandžio 25 d. raÅ¡tu informavo, kad priėmė sprendimÄ draudimo iÅ¡mokos nemokėti. Tokį sprendimÄ atsakovas motyvavo tuo, kad ieÅ¡kovai name negyveno, be to, pažeidė prieÅ¡gaisrinės saugos taisykles – draudimÄ palikti be priežiÅ«ros kÅ«renamas krosnis, židinius. Atsakovo nuomone, gaisras kilo todėl, kad ieÅ¡kovai neįsitikino, kad krosnis visiÅ¡kai užgeso ir paliko jÄ be priežiÅ«ros. Anot atsakovo, Å¡ie veiksmai/neveikimas turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su žalos atsiradimu ir jos mastu.

IeÅ¡kovų įsitikinimu atsakovo atsisakymas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ yra formalistinis, iÅ¡ esmės nepagrįstas, neatitinka Draudimo įstatymo nuostatų bei Å¡iuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. IeÅ¡kovų įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai negyveno name daugiau kaip 250 dienų per metus, be to, nepaaiÅ¡kino kaip Å¡i aplinkybė susijusi su gaisro priežastimi. Taip pat neaiÅ¡ku, kodėl atsakovas nusprendė, jog draudėjas paliko be priežiÅ«ros kÅ«renamÄ krosnį, be to, atsakovas nedetalizuoja, kokiu bÅ«du krosnies priežiÅ«ra susijusi su aplinkybe, kad gaisras kilo kamine.

Akivaizdu, kad atsakovas neįvykdė įstatyme jam nustatytos pareigos įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį juo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad draudimo sutartis sukelia tam tikras pareigas ne tik draudikui, bet ir draudėjui bei naudos gavėjui. Prisiimtų sutartimi pareigų nevykdymas, nesukuria pareigos draudikui, iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , kadangi atsakovas priimdamas sprendimus vadovaujasi tiek draudimo įstatymu, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis bei Draudimo taisyklėse įtvirtintais pagrindais. 2017 m. sausio 16 d. draudimo sutartis sudaryta pagal atsakovo Gyventojų turto draudimo taisykles Nr. 039, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis.

Draudimo poliso skiltyje – pastabos – nurodyta, jog butas/namas nuolat gyvenamas daugiau kaip 250 dienų per metus. IeÅ¡kovo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, kad ieÅ¡kovai gyvenamajame name nuolat negyveno, ieÅ¡kovai į jį atvykdavo tik pakÅ«renti. 2018 m. kovo 1 d., t. y. gaisro dienÄ ieÅ¡kovas A. K. po darbo taip pat atvažiavo pakÅ«renti pečiaus. Draudimo taisyklių Bendrosios dalies 3 punkte įtvirtinta pareiga atskleisti informacijÄ , kuri gali bÅ«ti svarbi draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai.

Tokia pat nuostata įtvirtinta ir CK (CK 6.993, 6.1010 straipsniai). IeÅ¡kovas A. K., pasiraÅ¡ydamas draudimo sutartį, buvo informuotas apie draudimo taisyklių sÄ lygas. Akivaizdu, kad draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, nurodė faktinės padėties neatitinkančiÄ informacijÄ ir žinodamas pilnÄ informacijÄ apie tai, kad ieÅ¡kovai nuolatinai negyvena draudžiamame objekte, draudikas, įvertinęs visas rizikas, bÅ«tų pasiÅ«lęs ženkliai didesnę įmokÄ arba aplamai nebÅ«tų sudaręs draudimo sutarties.

Draudžiamas buvo nuolatinai gyvenamas namas, tuo tarpu įvykio dienai paaiÅ¡kėjo, kad nukentėjusiame name nuolatinai niekas negyveno. Draudimo taisyklių Nr. 039.1 12.2.4. punkte nurodoma kuriais atvejais draudikas gali atsisakyti mokėti ar sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ , o bÅ«tent – jeigu po draudžiamojo įvykio iÅ¡aiÅ¡kėja, kad sudarant sutartį buvo nepateikta arba pateikta klaidinga esminė informacija apie draudžiamÄ objektÄ (2.2. punktas) ar nebuvo praneÅ¡ta apie pasikeitusias aplinkybes ir/ar padidėjusiÄ rizikÄ (8.1. punktas).

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovas pagrįstai 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo esminį Taisyklių pažeidimÄ . IeÅ¡kovo argumentas, jog tai nėra priežastiniame ryÅ¡yje su įvykiu turėtų bÅ«ti atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi iÅ¡ faktinės bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas, nuolatinai negyvendamas nuo gaisro nukentėjusiame name, 2018 m. kovo 1 d. po darbo atvyko pakÅ«renti pečių ir apie 22.00 val. iÅ¡vyko.

Kadangi gaisras kilo jam iÅ¡vykus, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįsitikino, kad krosnis visiÅ¡kai užgeso ir paliko jÄ be priežiÅ«ros taip pažeisdamas BendrÄ sias gaisrinės saugos taisykles. Kita vertus, jei ieÅ¡kovas nebÅ«tų pažeidęs draudimo sutarties sÄ lygų ir bÅ«tų nuolatinai gyvenęs gyvenamajame name, galimai savalaikiai bÅ«tų pastebėjęs gaisrÄ ir bÅ«tų galima buvę užbėgti skaudžioms pasekmėms arba jas ženkliai sumažinti. BÅ«tent todėl, draudikas vertina rizikas ar namas yra gyvenamas ir nuolatinai prižiÅ«rimas ar nėra gyvenamas. 2018 m. kovo 9 d.

Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rašte Nr. 3-1-12(2.7-1) aiškiai įvardinta labiausiai tikėtina gaisro priežastis – dūmtraukio įrengimo taisyklių pažeidimas, o pareiga užtikrinti, kad dūmtraukis būtų techniškai tvarkingas yra draudėjo pareiga. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas atsiliepime į ieškinį prašo ieškovų ieškinį tenkinti.

Nurodo, kad turtas buvo apdraustas banko naudai. Nurodo, jog ne bet kuris draudėjo draudimo sutarties vykdymo pažeidimas aiÅ¡kintinas kaip atimantis teisę į draudimo iÅ¡mokÄ , nes ne visi draudimo sutarties pažeidimai yra draudžiamųjų įvykių priežastys, o kai kurie apskritai gali neturėti įtakos draudžiamajam įvykiui ar žalos dydžiui. Draudimo įstatymo nuostatomis nėra įtvirtinama draudiko teisė besÄ lygiÅ¡kai atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl draudėjo draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimų, prieÅ¡ingai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, Draudimo įstatymo normų paskirtis – riboti draudiko galimybę piktnaudžiauti teise, t. y. dėl nereikÅ¡mingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Bankas sutinka su ieÅ¡kovų pozicija, kad atsakovo atsisakymas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ yra nepagrįstas, daugiau formalaus pobÅ«džio, deklaratyvus, o atsakovo padarytos iÅ¡vados dėl galimų ieÅ¡kovų veiksmų/neveikimo, kas neva turėjo priežastinį ryšį su žalos turtui atsiradimu ir jos mastu, paremtos tik atsakovo prielaidomis. PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Å iaulių prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo valdyba 2019 m. vasario 19 d. pateikė iÅ¡vadÄ , kad labiausiai tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl dÅ«mtraukio įrengimo taisyklių pažeidimo.

Nurodė, kad atlikus gaisravietės apžiÅ«rÄ , įvertinus konstrukcijų iÅ¡degimÄ sudegusiame pastate ir visas gaisro kilimo priežasčių galimybes, bei apklausus pastato savininkÄ A. K., 2018 m. kovo 6 d. buvo suraÅ¡ytas aktas dėl kilusio gaisro Nr. VPP-1-77 (8.34-1.), kuriame nurodyta, jog spėjama (labiausiai tikėtina) gaisro kilimo priežastis – dÅ«mtraukio įrengimo taisyklių pažeidimas. Su spėjama (labiausiai tikėtina) gaisro kilimo priežastimi A. K. sutiko ir jokių pastabų ir (ar) pretenzijų neturėjo.

UAB Gaisriniai tyrimai ekspertas pagal pateiktus dokumentus dėl 2018 m. kovo 1 d. gaisro, kilusio (duomenys neskelbtini), padarė iÅ¡vadÄ , jog tiesioginę gaisro priežastį nustatyti nėra galimybės. Tikimybės atžvilgiu, versijos dėl dÅ«mtraukio konstrukcijos, arba nedegių medžiagų (stiklo vatos) izoliacijos, perdangos lygyje, nusidėvėjimo (defekto), elektros instaliacijos (prietaisų) avarinio darbo režimo ir paÅ¡alinio ugnies Å¡altinio poveikio (padegimo) laikomos lygiavertėmis ir labiausiai tikėtinomis.

Kitos galimos gaisro kilimo versijos laikomos mažiau tikėtinomis. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas A. K. paaiÅ¡kino, kad įsigijo namÄ daugiau nei prieÅ¡ 2 metus. Kolega jam padėjo jam apdrausti turtÄ pas draudimo brokerę J. Å .. Ä® J. Å . kreipėsi jo draugas. Draudimo sutartį atsiuntė jo kolegai į elektroninį paÅ¡tÄ ir jis jam jÄ atspausdino. Draudimo sutarties sÄ lygos jam buvo netiesiogiai iÅ¡aiÅ¡kintos, jis su jomis susipažino, klausimų neiÅ¡kilo. Kai draugas gavo pasiÅ«lymÄ , jis jį perskaitė ir pasirašė.

Nusipirkę namÄ , su sutuoktine norėjo Å¡iek tiek apsitvarkyti, ruoÅ¡tis gyventi, tvarkėsi, name ne nuolat, bet gyveno, dažnai ten miegojo. Kai įvyko gaisras buvo Å¡altas sezonas ir reikėjo stipriai kÅ«renti krosnį, tad kai nuolat name nebÅ«davo, visada atvažiuodavo pakÅ«renti krosnį, visuomet įsitikindavo, kad krosnis bÅ«tų tvarkingai palikta, užgesusi ugnis. 2018 m. vasario 28 d. vakare po darbo apie 17.30 val. atvažiavo, užkÅ«rė ugnį, kÅ«reno gal tris valandas, gal daugiau, įsitikino, kad užgeso ugnis ir iÅ¡važiavo namo.

Jis įsitikino, kad ugnis užgeso, pakrapÅ¡tė pelenus, uždarė pečiaus duris ir tada įsitikinęs, kad ugnis jau nebedega, užrakino duris ir apie 22.00 val. iÅ¡važiavo. Gaisras, pagal prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenis kilo naktį, apie 1.00 val. Apie gaisrÄ jis sužinojo tik kita dienÄ iÅ¡ prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nų. Atvykęs į gaisravietę, jis iÅ¡ pradžių laukė vieno draudimo eksperto, kuris, atvažiavęs, apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , nufotografavo ir pan., pasirašė popierius dėl žalos.

Vėliau iÅ¡ Vilniaus atvyko kitas ekspertas. Antrajam ekspertui atvažiavus prie sudegusio namo, jis liepė jo automobilyje raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ apie įvykio aplinkybes. TÄ pasiaiÅ¡kinimÄ jis rašė ekspertui padedant. PasiaiÅ¡kinimas suraÅ¡ytas jo ranka. PasiaiÅ¡kinime jis parašė, kad pastoviai name negyvendavo, nes iÅ¡ tiesu ne kiekvienÄ dienÄ kartu su žmona bÅ«davo ten. Kai pasirašė draudimo sutartį, jis deklaravo tÄ namÄ kaip nuolat gyvenamÄ , tačiau namÄ reikėjo kažkiek pasitvarkyti, todėl nuolat jame negyveno, bet į namÄ dažnai atvažiuodavo, nakvodavo, didžiÄ jÄ dalį laiko jame praleisdavo.

Žmona dirbo pamaininį darbÄ , važinėti į darbÄ Mažeikiuose jie neturėjo dviejų automobilių, todėl buvo patogiau pasilikti Mažeikiuose, bet ir name jie leisdavo laikÄ , dažnai ten nakvodavo. Mažeikiuose jie su žmona gyveno draugo, kuris iÅ¡vyko į užsienį bute. Sudegęs namas buvo jų Å¡eimos vienintelis gyvenamasis bÅ«stas, įgytas paėmus 30 000 Eur paskolÄ iÅ¡ banko. Planavo pavasarį pirkti dar vienÄ automobilį, kad žmonai bÅ«tų patogu važinėtis į darbÄ ir galutinai apsigyventi tame name.

Kai jam paskambino iÅ¡ draudimo bendrovės, pasakė, kad draudimo bendrovė jiems gali draudimo iÅ¡mokos nemokėti, tačiau kadangi jauna Å¡eima, jeigu jie sutinka, draudimo bendrovė iÅ¡mokės 15 000 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Jam buvo paaiÅ¡kinta, kad iÅ¡kart atsiųs dokumentus, kuriuos jiems reikės pasiraÅ¡yti. Jis iÅ¡ karto nesutiko su tokiu pasiÅ«lymu, nusprendė pagalvoti ir kreiptis į advokatÄ konsultacijai. Pasikonsultavęs su advokatu, nusprendė kreiptis į teismÄ . Dėl prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos iÅ¡vadoje nurodytos gaisro kilimo priežasties paaiÅ¡kino, kad dÅ«mtraukis buvo tvarkingas, prieÅ¡ rudenį kaminÄ buvo tvarkingai iÅ¡sivalęs. Patirties kaip elgtis su pečiumi ir dÅ«mtraukiu turi, nes gyveno kaime, namuose buvo kÅ«renama malkomis.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas papildomai paaiÅ¡kino, kad draudikas nurodo tris priežastis, dėl kurių mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsisako. Pirma, neva ieÅ¡kovai nuolat negyveno apdraustame name, bet byloje nėra įrodymų, kad gaisras name kilo dėl to, kad ieÅ¡kovai ten negyveno. Ne bet kuris draudimo sutarties vykdymo pažeidimas, jeigu tai vertiname kaip pažeidimÄ , aiÅ¡kintinas, kaip atimantis teisę į draudimo iÅ¡mokÄ , nes ne visi draudimo sutarties pažeidimai yra draudžiamųjų įvykių priežastys.

Ä®statymas riboja draudiko galimybę piktnaudžiauti teise, tai yra dėl nereikÅ¡mingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Å iuo atveju tai, kad ieÅ¡kovai nuolat negyveno name, kuris sudegė gaisro metu, su gaisro priežastimi neturi nieko bendro. Vertinant, kad ieÅ¡kovai dėl to pažeidė draudimo sutarties sÄ lygÄ , tai bÅ«tų formalus pažeidimas. Pasakymas, kad jeigu ieÅ¡kovai bÅ«tų buvę tame name, tai bÅ«tų kažkokia žala galbÅ«t mažesnė, tik prielaida, gal žmones bÅ«tų sudegę tame name.

Nuolat gyventi name nereiÅ¡kia, kad jame reikia bÅ«ti 24 valandas per parÄ , net pagal sutartį nuolat gyventi reiÅ¡kia gyventi daugiau negu 250 dienų. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovai nuolat negyveno name, kuris sudegė gaisro metu, niekaip priežastiniu ryÅ¡iu nesusijusi su atsiradusiomis pasekmėmis. Antra priežastį, dėl ko atsisakoma mokėti draudimo iÅ¡mokÄ â€“ atsakovas neįsitikino, kad krosnis visiÅ¡kai užgeso. Å i aplinkybę taip pat visiÅ¡kai neįrodyta atsakovo, tai yra tiesiog prielaida, kad užsidegė, nes prieÅ¡ tai kÅ«reno pečių ir iÅ¡vykdamas neįsitikino, kad užgeso.

PrieÅ¡gaisrinė gelbėjimo tarnyba netgi įvardina ne patį židinį, ne pačiÄ krosnį ir joje kilusį kažkokį gaisrÄ , ne tai, kad pro dureles galbÅ«t iÅ¡krito kažkokios žarijos ir užsidegė, ji kalba apie tai, kad tai gaisro židinys buvo dÅ«mtraukyje. UAB Gaisrinių tyrimų ekspertai specialistai pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodo, kad staigÅ«s statybinių medžiagų, Å¡iluminio savaiminio įkaitimo laikas, esant palankioms sÄ lygoms, gali bÅ«ti nuo kelių valandų iki kelių parų.

Kitaip tariant, net ir užgesinus patį židinį, krosnį, net už kelių parų dÅ«mtraukyje užsilikusi žiežirba, susiklosčius tam tikroms sÄ lygoms, gali užsiliepsnoti. Trečiasis argumentas, dėl ko nėra mokama draudimo iÅ¡moka, įvardytas dÅ«mtraukio įrengimo taisyklių pažeidimas. Čia kalbama bÅ«tent apie dÅ«mtraukio įrengimÄ , t. y. ne apie jo eksploatavimÄ , ne naudojimÄ , bet įrengimÄ . IeÅ¡kovai nusipirko 35 metų senumo namÄ ir jei statant namÄ buvo kažkas įrengta padarant pažeidimus, kaip nurodė specialistai, Å¡ie dÅ«mtraukio įrengimo pažeidimai bÅ«tų iÅ¡ryÅ¡kėję per kelis pirmus eksploatavimo metus.

Kita vertus, įvardintos Å¡ildymo sistemų, naudojančių kietojo kuro gaisrinės saugos taisyklės įsigaliojo nuo 2014 m. gegužės 1 d., taigi, jos netaikytinos bÅ«tent Å¡iam įrengimui, todėl laiko, kad Å¡i aplinkybė, kuria remiantis atsisakoma iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , taip pat yra neįrodyta. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Violeta Zabielienė paaiÅ¡kino, kad į gaisravietę atvykusiems ekspertams ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kad su žmona pastoviai name, kuriame kilo gaisras, negyvena.

Tai, kad teisme ieÅ¡kovas ir ieÅ¡kovo atstovas aiÅ¡kina, kad Å¡iame name ieÅ¡kovai praleisdavo daug laiko, ji vertina tai kaip gynybinę pozicijÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad draudimo sutarties nuostatos jam buvo žinomos, o draudimo sutarties sÄ lygose yra iÅ¡skirtos pastoviai gyvenamos patalpos ir nepastoviai gyvenamos patalpos sÄ vokos. IeÅ¡kovas draudimo ekspertui paaiÅ¡kinimÄ , kuriame aiÅ¡kiai įvardinta, kad name yra negyvenama, atvažiuojama žiemÄ tik pakÅ«renti, surašė savo ranka. IeÅ¡kovų namas buvo įsigytas ir draudimo sutartis sudaryta 2017 m. sausio mėnesį, tuo tarpu gaisras įvyko 2018 kovo 1 d., tai reiÅ¡kia, kad yra pakankamai ilgas laiko tarpas, kuomet Å¡alys galėjo pradėti gyventi name pastoviai.

Draudikas turi teisę atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ arba jÄ mažinti, kuomet draudėjas pažeidžia tam tikras draudimo sutarties sÄ lygas. Gaisro kilimas ir Å¡io gaisro pasekmės susijusios priežastiniu ryÅ¡iu su ieÅ¡kovo sudarytos draudimo sutarties sÄ lygos, jog name nebuvo nuolat gyvenama, nevykdymu. IÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų byloje matyti sÄ lyga, kad ieÅ¡kovas pastoviai negyveno Å¡iame name ir pagal draudimo taisykles draudikas turėjo teisę atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Nuostata kas yra nuolat gyvenamasis bÅ«stas ir ne nuolat gyvenamas bÅ«stas yra aiÅ¡kiai įvertinta specialiosiose sÄ lygose, įtvirtinta ir pačioje draudimo sutartyje. Å ios nuostatos nevykdymas yra laikomas esminiu Draudimo sutarties pažeidimu, kadangi, nepraneÅ¡us draudėjui apie draudimo rizikos padidėjimÄ , draudikas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, taip pat draudikas turi teisę nemokėti draudimo iÅ¡mokos, jeigu draudėjas nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimÄ ir nuostolio priežastis yra draudikui nepraneÅ¡tos aplinkybės, padidinusios draudimo rizikÄ .

Galima daryti aiÅ¡kiÄ prielaidÄ , kad jeigu ieÅ¡kovas tame bÅ«ste gyventų pastoviai, galbÅ«t nebÅ«tų tokių skaudžių pasekmių, ieÅ¡kovas galbÅ«t bÅ«tų buvęs namuose, galbÅ«t bÅ«tų pajutęs pirminius smilkimo ar kažkokius kitus požymius ir bÅ«tų galėjęs užbėgti įvykiams už akių. Tai galioja ir kitiems atvejams kuomet yra nustatyta gyvenamoji ar negyvenamoji patalpa. Kitas aspektas, dėl ko buvo atsisakyta iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , bÅ«tent Å¡iurkščiai pažeisti bendrieji prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių reikalavimai ir tai įtvirtinta prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos visuose dokumentuose.

IÅ¡vadoje nurodyta, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl dÅ«mtraukių įrengimo taisyklių pažeidimo. Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl neatidėliotinos informacijos apie gaisrÄ pateikimo nurodyta, kad tikėtina, jog krosnis dar galėjo kÅ«rentis, t. y. bÅ«tent kuomet ieÅ¡kovas paliko savo nuosavybę, akte nurodyta spėjama gaisro kilimo priežastis – dÅ«mtraukio taisyklių pažeidimas. Su spėjama gaisro kilimo priežastimi sudegusio namo ieÅ¡kovas sutiko ir jokių pastabų, pretenzijų dėl to neturėjo.

Tai yra kita labai svarbi priežastis, kurios pagrindu atsakovas galėjo ir atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nes tokie veiksmai kaip galėjimas palikti besikÅ«renančiÄ krosnį arba dÅ«mtraukio pažeidimai yra tikrai priežastiniame ryÅ¡yje su įvykusiu nelaimingu atsitikimu. UAB Gaisrinių tyrimų ataskaitoje yra aiÅ¡kiai užfiksuota, kad jų specialistas įvykio vietos apžiÅ«ros neatliko, tad labiau patikima yra medžiaga, kuriÄ iformino specialistas iÅ¡kart po įvykio apžiÅ«rėjęs gaisravietę, o ne ta, kurioje iÅ¡vados padarytos įvertinant pateiktas fotonuotraukas.

BÅ«tent PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Å iaulių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos pareigÅ«nai betarpiÅ¡kai iÅ¡ karto po įvykio apžiÅ«rėjo gaisravietę ir padarė tokias iÅ¡vadas, kokias turime. Mano, kad UAB Gaisrinių tyrimų centro pateiktas iÅ¡vadas reikėtų vertinti kritiÅ¡kai, nes Å¡i iÅ¡vada buvo pateikta tokia todėl, kad UAB Gaisriniai tyrimai specialistai nedalyvavo betarpiÅ¡kai apžiÅ«rint patį pastatÄ ir nebuvo gaisravietėje.

Draudimo kompanija įvykio aplinkybes iÅ¡tyrė taip, kaip priklauso pagal įstatymÄ priėjo bÅ«tent tokiÄ iÅ¡vadÄ , priėmė teisėtÄ sprendimÄ atsisakyti ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Pats ieÅ¡kovas, duodamas paaiÅ¡kinimus draudimo kompanijos atstovui nedviprasmiÅ¡kai nurodė, jog negyvena nuolat draustame name, turi kitÄ nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , tik teisme jis pradėjo aiÅ¡kinti, kad dažnai su žmona pasilikdavo name, jame nakvojo, tokie jo parodymai taip[ pat turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.

Namas buvo pastoviai negyvenamas, ieÅ¡kovas galėjo kreiptis ir tikslinti tas aplinkybes draudimo kompanijai, tačiau jis jokių pareiÅ¡kimų po to paaiÅ¡kinimo nedavė. IeÅ¡kovas privalo rÅ«pintis ir vagystės atveju, kad durys bÅ«tų užrakintos, kad nebÅ«tų patekimas laisvas jo gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kad bÅ«tų langai uždaryti, taip pat jis privalėjo rÅ«pintis ir visais prieÅ¡gaisriniais reikalavimais. IeÅ¡kovas pažeidė prieÅ¡gaisrinius reikalavimus, bÅ«tent, kad jis galimai paliko dar besikÅ«renant krosnį ir kita, kad Å¡ildymo įrenginiai, dÅ«mtraukiai turi bÅ«ti techniÅ¡kai sutvarkyti, o Å¡iuo atveju iÅ¡ PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos iÅ¡vados, bÅ«tent dÅ«mtraukis buvo techniÅ¡kai netvarkingas.

Nuo draudimo sutarties sudarymo iki įvykusio gaisro buvo pakankamas laiko tarpas ieÅ¡kovui reaguoti į sutarties sÄ lygas ir inicijuoti arba sutarties pakeitimÄ , arba nutraukimÄ . Liudytojas M. G. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kitÄ dienÄ po įvykio atliko įvykio aplinkybių tyrimÄ , iÅ¡orinių padegimo požymių nebuvo nustatyta. Pastatas buvo stipriai sudegęs, jokių įvykio liudytojų nepavyko rasti. ApžiÅ«rėjęs įvykio vietÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad gaisras kilo namo viduje.

Atmetimo bÅ«du padarė iÅ¡vadÄ , kad gaisro priežastis dÅ«mtraukio įrengimo pažeidimai, atsižvelgiant į pastato senumÄ . Tuo metu kada namas buvo statytas, negaliojo taisyklės, kurios dabar galioja įrengiant dÅ«mtraukius prie Å¡ildymo sistemų. Namas buvo senas, todėl nėra galimybės nustatyti kaip buvo įrengtas tas dÅ«mtraukis, bet iÅ¡ darbo patirties žino, kad dažniausiai gaisrai kyla kada užsidega suodžiai kamine, kada neiÅ¡sivalomi kaminai. Namo savininkas jam paaiÅ¡kino, jog jis namo kaminÄ buvo valęs, todėl jis atmetė, kad gaisras galėjo kilti dėl dÅ«mtraukio neiÅ¡valymo.

Kada dega kamino suodžiai, susidaro 900 laipsnių temperatÅ«ra ir tas gali įtakoti dÅ«mtraukio yrimÄ ir įtrÅ«kimų atsiradimus, taip pat kaupiasi dervos. Jis nurodė galimÄ gaisto priežastį– dÅ«mtraukio įrengimo taisyklių pažeidimÄ , kas atitinka tokių priežasčių klasifikatorių. Atmetimo bÅ«du padegimÄ atmetė, nes iÅ¡ iÅ¡orės iÅ¡daužtų langų pėdsakų nerado, degių skysčiu ir talpų kažkokių taip pat nerado. Elektros skydinę apžiÅ«rėjo su kolegomis, nesimatė, kad saugikliai bÅ«tų iÅ¡Å¡ovę.

Atmetimo bÅ«du atmetė nevalytus suodžius, elektrÄ , padegimÄ , tad teoriÅ¡kai liko palei židinio zonÄ kažkas dėl dÅ«mtraukio įrengimo. Pabrėžė, kad jų akte ta priežastis nėra nustatyta 100 proc., labiausiai tikėtina, kad gaisro priežastis buvo bÅ«tent tokia, spėjama. Apie eksploatavimÄ bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse yra nurodyta, kad eksploatuojant pečių, kieto kuro krosnelę privaloma iÅ¡sivalyti prieÅ¡ kiekvienÄ Å¡ildymo sezonÄ , o Å¡ildymo sezono metu ne rečiau kaip trys mėnesiai.

Namo savininkas teigė, kad valė, įrodymų, kad kuro krosnelė ir kaminas nebuvo valyti nėra. Teigti, kad dÅ«mtraukis buvo techniÅ¡kai netvarkingas, įvertinat kad viskas iÅ¡degė ir nuo karščio poveikio galėjo kažkas iÅ¡sikraipyti neginčijamai negalima, nes pažeidimai galėjo ir po gaisro atsirasti. IÅ¡ darbo patirties žino, jog kÅ«renant kietu kuru, dažniausia gaisro priežastis, bÅ«na užsidegę suodžiai arba atsiradę kažkokie įtrÅ«kimai. Dar gaisro priežastis kai darant name remontÄ , nežinodami taisyklių žmonės per arti kamino įtaiso degias medžiagas.

Dėl gaisro židinio tiksliai sunku pasakyti, ar pastogė, ar perdanga. Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl neatidėliotino informacijos ir gaisrų patikrinimo buvo nurodyta, kad krosnis dar galėjo kÅ«rentis, nes kiek pamena, namo savininkas, duodamas paaiÅ¡kinimÄ , minėjo, kad kÅ«reno tame pastate krosnį, tad daro prielaidÄ , kad galėjo dar žarijos užgesti. Kamine suodžiai gali smilkti kelias paras. Liudytoja J. Å . teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra draudimo brokerių bendrovės „Draudimo brokerių aljansas“ Klaipėdos skyriaus vadovė.

PaaiÅ¡kino, kad 2017 m. liepos 9 d. gavo paklausimÄ dėl sodybos draudimo už vertės kainÄ . Jai buvo atsiųsta medžiaga – Registro centro iÅ¡raÅ¡as, nuotraukos ir Nekilnojamojo turto vertinimas. Draudimas turėjo bÅ«ti sudarytas SEB banko naudai 21 metams, draudėjas A. K.. Buvo paklausimas kokia verte bÅ«tų galima apdrausti – nauja ar likutine. Pagal Registrų centro iÅ¡raÅ¡Ä buvo matyti tik statybos metai, o pagal nuotraukas, kad namas buvo nuolat gyvenamas – apmÅ«rytas, matėsi radiatoriai, centrinio Å¡ildymo sistema, Å«kiniai pastatai.

Kadangi Registrų centro pažymoje to nesimatė, ji paprašė patikslinti, kada buvo apmÅ«rytas namas ir kokie pakeitimai buvo padaryti, todėl kad Å¡ie duomenys svarbÅ«s sudarant draudimo sutartį. Namas buvo apmÅ«rytas, perdengtas stogas, buvo pakeista elektros instaliacija, buvo padarytas centrinis Å¡ildymas1997 metais Å«kio bÅ«du. Draudimo kompanijose ji turi nurodyti investicijų sumÄ , o kadangi darbai buvo atlikti Å«kio bÅ«du, sÄ skaitų savininkai neturėjo, todėl ji galėjo paskaičiuoti tik dviejose draudimo bendrovėse, kurios leidžia įvesti neregistruotÄ Registrų centre rekonstrukcijÄ , t. y. suskaičiuoja draudimo sumas ir draudimo sÄ lygas pagal faktÄ , o ne pagal Registrų centro pažymÄ .

Su draudėju ji pasitikslino, kokiu tikslu perkamas namas, ar nuolat gyvens name, tokios rizikos reikalingos. Jai buvo paaiÅ¡kinta, kad jauna Å¡eima perka sau gyvenamÄ namÄ , jame gyvens nuolat, kad sodyba yra labai gražioje vietoje, Å¡alia regioninio parko ir negali palikti be priežiÅ«ros todėl, kad vasara yra daug poilsiautojų. Kadangi yra centrinis Å¡ildymas, radiatoriai, savininkai vis tiek privalo žiemÄ Å¡ildyti, prižiÅ«rėti namÄ . Buvo supažindinta, kad jeigu yra nuolat gyvenamas, tai reiÅ¡kia 250 dienų ir kad žiemÄ bus gyvenamas, Å¡ildomas ir prižiÅ«rimas namas, todėl kad jeigu, sakykim žiemÄ negyventų ir nuo Å¡alčio sutrÅ«kinėtų radiatoriai, tai bÅ«tų kaip ir nedraudiminis įvykis.

Tada dar žiÅ«rėjo sÄ lygas, kokiomis sÄ lygomis, kokios rizikos jam reikalingos. Galimi keli variantai – minimalus, kai yra draudžiama tik nuo pagrindinių rizikų, ugnis ir gamtinės jėgos, vandens ir trečiųjų asmenų tyčinės veikos, Å¡ito bankui pakanka, jeigu taip formaliai žiÅ«rėti, bet draudėjui buvo aktualu ir stiklo dūžis, nes kaip jis paaiÅ¡kino, vasarÄ daug jaunimo atvažiuoja. Tada dar buvo aktualu dėl elektros įtampos svyravimų ir transporto priemonės atsitrenkimo.

Kadangi jai pasakė tokias draudimo sÄ lygas, ji paskaičiavo ir iÅ¡siuntė derinimui tuos pasiÅ«lymus – pateikė draudimo bendrovėms Lietuvos draudimas ir BTA, tada pateikė draudėjui, kad jis galėtų palyginti sÄ lygas, kadangi buvo draudimo sumos skirtingos ir pačios sÄ lygos skirtingos. Lietuvos draudime skaičiuojamas didesnis nusidėvėjimas negyvenamosioms patalpoms ir jie automatiÅ¡kai draudžiami likutinė vertė. BTA draudimas skaičiuoja tÄ patį nusidėvėjimÄ , kaip ir gyvenamajam namui, t. y. jie draudžiami atkuriamÄ ja verte.

Tie du pasiÅ«lymai buvo iÅ¡siųsti draudėjui, juos peržiÅ«rėjo, draudėjui buvo palankiau BTA draudimas, kadangi mÅ«riniai Å«kiniai pastatai yra draudžiami nauja atkuriamÄ jÄ verte. Å iuos pasiÅ«lymus pateikė bankui, bet bankas BTA draudimo pasiÅ«lymÄ atmetė ir paprašė Lietuvos draudimo sÄ lygų, kadangi buvo paskaičiuota, buvo pateiktas ir Å¡is pasiÅ«lymas, tačiau jiems netiko pagalbinių pastatų draudimo vertė, jie pageidavo, kad bÅ«tų drausta nauja atkuriamÄ ja verte mÅ«riniai pastatai.

Bankui Lietuvos draudimo pasiÅ«lymas buvo nepriimtinas ir jį atmetė, tada ji persiuntė bankui dar kartÄ BTA draudimo pasiÅ«lymÄ , paaiÅ¡kindama, kodėl buvo namo skaičiuojama atkuriamoji vertė. Bankas davė sutikimÄ drausti Å¡ia draudimo sutartimi. Ugnis, vanduo, gamtinės jėgos ir trečiųjų asmenų veika įeina į visus draudimo variantus todėl, kad tai yra pagrindas visų draudimų. Draudimo taisyklėse yra sÄ lyga, kad žmogus turi pasakyti, ar jis nuolat gyvens draudžiamame name.

Jeigu keičiasi Å¡ios sÄ lygos draudėjas privalo apie tai jÄ informuoti. Nuolat gyvenamos patalpos yra kai jose gyvenama daugiau kaip 250 dienų. IeÅ¡kovas teigė, kad jie gyvens daugiau kaip 250 dienų per metus, nes tai yra jų pirmas bÅ«stas ir jie neturi kitos gyvenamosios vietos. IeÅ¡kinys tenkintinas. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 2017 m. sausio 16 d. ieÅ¡kovas A. K. sudarė ieÅ¡kovams priklausančių gyvenamojo namo, garažo, tvarto, Å¡iltnamio, viralinės, Å«kinio pastato, pavėsinės, esančių (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį su atsakovu AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialu Lietuvoje.

Draudimo sutartimi turtas buvo apdraustas nuo ugnies, gamtinių jėgų, vandens rizikų, stiklo dužio, transporto priemonės atsitrenkimo, elektros įtampos svyravimo, nuo trečiųjų asmenų neteisėtos veikos, savaiminio medžių, stulpo, kitų daiktų užvirtimo, piktavaliÅ¡ko pastato sugadinimo ar sunaikinimo. Draudimo sutarties sudarymo faktÄ patvirtina 2017 m. sausio 16 d. draudimo liudijimas /polisas Nr. GT 286812, draudimo sutarties galiojimo pradžia – 2017 m. sausio 24 d., pabaiga – 2039 m. sausio 23 d.

Draudimo sutartis buvo sudaryta SEB bankas, AB naudai. Bendra turtinių nuostolių draudimo suma –105123,60 Eur, draudimo įmoka –2086,26 Eur. 2018 m. kovo 1 d. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio metu ieÅ¡kovams priklausantis apdraustas gyvenamasis namas sudegė. Apie 2018 m. kovo 1 d. įvykį ieÅ¡kovas pranešė draudimo kompanijai (atsakovui). 2018 m. balandžio 25 d. praneÅ¡imu Nr. PD 2522073 atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ , jog nustačius, kad ieÅ¡kovai pažeidė esmines Draudimo sutarties sÄ lygas - nuolat negyveno apdraustame gyvenamajame name, be to, pažeidė prieÅ¡gaisrinės saugos taisykles - draudimÄ palikti be priežiÅ«ros kÅ«renamas krosnis, židinius, Å¡is įvykis neatitinka esminės draudimo sutarties sÄ lygas ir draudikui negali kilti pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokos.

TelÅ¡ių apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Mažeikių prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo tarnyba nustatė, jog labiausiai tikėtina, kad gaisras apdraustame name adresu (duomenys neskelbtini), kilo dėl dÅ«mtraukio įrengimo taisyklių pažeidimo. Kaip matyti, iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje ir ieÅ¡kovas A. K., sudarydami sutartį, į draudimo liudijimÄ Ä¯traukė sÄ lygÄ , kad draudžiamas gyvenamasis namas nuolat gyvenamas (daugiau kaip 250 dienų per metus).

Pagrindinis atsakovo argumentas, kuris, jo nuomone, patvirtina, kad ieÅ¡kovas pateikė žinomai neteisingus duomenis, neatskleidė informacijos apie rizikÄ (nuslėpė jÄ ), yra faktas, kad apdraustame name ieÅ¡kovai nuolat negyveno. Ginčo draudimo sutartimi Å¡alys aiÅ¡kiai sutarė dėl rizikos paskirstymo, t. y. Å¡alys sutarė, kad draudiminė apsauga apdraustam turtui galioja tik jei apdraustame gyvenamajame name ieÅ¡kovai nuolat gyvens. Atsakovas nurodo, kad nuostolių kilimo rizikÄ ir gaisro atveju prisiėmė iÅ¡skirtinai tik esant Å¡iai sÄ lygai ir nesant minėtos sÄ lygos – draudimo apsauga negalioja.

Anot atsakovo, faktas, jog ieÅ¡kovas nuolat negyveno apdraustame gyvenamajame name turi esminės reikÅ¡mės gaisro iÅ¡plitimui, plėtojimuisi ir pasekmėms, nes kuo greitesnis ir trumpesnis gaisro aptikimo laiko tarpas, tuo galimi mažesni nuostoliai turtui. Pagal CK 6.987 straipsnio nuostatas draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

CK 6.993 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga draudėjui prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį suteikti draudikui visÄ Å¾inomÄ informacijÄ apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtakÄ draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir Å¡io įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi bÅ«ti žinomos draudikui. Esminėmis aplinkybėmis, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudikÄ , pripažįstamos aplinkybės, nurodytos standartinėse draudimo sutarties sÄ lygose (draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse), taip pat aplinkybės, apie kurias draudikas raÅ¡tu prašė draudėjo suteikti informacijÄ (6.993 straipsnio 2 dalis).

Draudimo sutarties galiojimo metu iÅ¡ esmės pasikeitus draudimo sutartyje numatytoms aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai draudėjas privalo praneÅ¡ti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus jis sužinojo (CK 6.1010 straipsnio 1 dalis). Draudikas, kuriam buvo praneÅ¡ta apie draudimo rizikos padidėjimÄ , turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sÄ lygas arba padidinti draudimo įmokÄ (premijÄ ). Jeigu draudėjas tokiu atveju nesutinka pakeisti draudimo sutarties sÄ lygų ar mokėti didesnės draudimo įmokos (premijos), draudikas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms.

Jeigu draudėjas neįvykdo pirmiau nurodytos pareigos, draudikas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius tiek, kiek jų nepadengia gautos draudimo įmokos (premija). Kasacinis teismas išaiškinęs, kad turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius.

Nuostolių atsiradimo rizikÄ pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugÄ â€“ įsipareigodamas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykus draudžiamajam įvykiui. Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visÄ Ä¯manomÄ , bet ribotÄ draudimo rizikÄ . Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėmis (standartinės sÄ lygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sÄ lygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-695/2018; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017).

Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiÅ¡kinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau Å¡alys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiÅ¡kiai draudimo sutartyje nustatytų sÄ lygų Å¡is įvykis nelemia draudiko pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sÄ lygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Tokios sÄ lygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sÄ lygų laikymusi. Nedraudžiamieji įvykiai paÅ¡alina draudiko pareigÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ab initio (iÅ¡ anksto), o sÄ lygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo iÅ¡mokos, buvimas įpareigoja draudikÄ arba ginÄÄ sprendžiantį teismÄ vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumÄ , jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.

Å ios sÄ lygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu ir sutarties sÄ lygų laikymusi. Kaip buvo paminėta, tarp Å¡alių 2017 m. sausio 16 d. pasiraÅ¡yto draudimo liudijimo (poliso) Nr. GT 286812 pastabose buvo nustatyta individuali papildoma sÄ lyga – draudžiamas namas nuolat gyvenamas (daugiau kaip 250 dienų per metus). Taigi, ieÅ¡kovas A. K., su kurio buvo sudaryta draudimo sutartis, žinojo apie tai, kad name turi nuolat gyventi ne mažiau 250 dienų per metus. Kaip ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino ir atsakovo atstovams iÅ¡ karto po įvykio, ir teisme, apdraustame gyvenamajame name po draudimo sutarties sudarymo (2017 m. sausio 16 d.) iki gaisro kilimo (2018 m. kovo 1 d. d.) jis su sutuoktine nuolat negyveno, nes namÄ dar reikėjo paremontuoti, kad jame galima bÅ«tų apsigyventi nuolat.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovas A. K. nurodė, kad apdraustame name jie su sutuoktine pasilikdavo dažnai, jame nakvodavo, nes Å¡is namas jų vienintelis gyvenamasis bÅ«stas. Butas, kuriame jie gyvena Mažeikiuose, Gamyklos gatvėje, nėra jų nuosavybė, jie Å¡iame bute gyvena draugui, iÅ¡vykusiam į užsienį, leidus. Nagrinėjamu atveju atsakovas (draudikas) atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovui A. K. adresuotame 2018 m. balandžio 25 d. praneÅ¡ime nurodydamas, kad bylos administravimo metu buvo nustatyta, jog namas, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo nuolat gyvenamas ir šį faktÄ ieÅ¡kovas patvirtino 2018-03-29 įvykių aplinkybių paaiÅ¡kinime, nurodydamas, kad nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomnys neskelbtini).

Be to, raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime ieÅ¡kovas nurodė, kad į gyvenamÄ jį namÄ atvykdavo tik pakÅ«renti krosnies, kad namo konstrukcijos neperÅ¡altų, neatsirastų drėgmė ir pelėsis. PrieÅ¡ gaisrÄ , 2018 m. vasario 28 d. ieÅ¡kovas vakare buvo atvykęs į namÄ , kÅ«reno krosnį, jam iÅ¡vykus apie 22.00 val., name 2018 m. kovo 1 d. apie 01.00 val. kilo gaisras, todėl atsakovas daro iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįsistikino, kad krosnis visiÅ¡kai užgeso, jÄ paliko be priežiÅ«ros, taip pažeisdamas Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 159.6 punkto, numatančio, kad eksploatuojant Å¡ildymo įrenginius, draudžiama palikti be priežiÅ«ros kÅ«ranamas krisnis, židinius, reikalavimus.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai numato, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Tai yra bendro pobÅ«džio proceso teisės normos, nustatančios bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokiÄ Ä¯rodinėjimo tvarkÄ , nurodydamos, kuri Å¡alis ir kÄ konkrečiai turi įrodyti. Viena tokių materialiosios teisės normų – Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ .

Draudimo įstatymo 96 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo iÅ¡mokÄ dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sÄ lygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo sunkumÄ , jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl draudiko kaltės, dydį. Ä®vertinęs Å¡alių sudarytÄ Draudimo sutartį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų gyvenamÄ jame name kilęs gaisras patenka į Draudimo sutarčių suteiktos draudimo apsaugos ribas ir yra draudiminis įvykis.

Teismo vertinimu, atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje savo pareigos neįvykdė ir neįrodė, jog tai, kad ieÅ¡kovai nuolat negyveno apdraustame name Å¡iuo konkrečiu atveju realiai galėjo apsaugoti gyvenamÄ jį namÄ nuo gaisro kilimo. TokiÄ sÄ lygÄ Å¡alys numatė akivaizdžiai siekiant kvalifikuoti įvykį nedraudžiamuoju tuo atveju, jei tarp apdraustojo veiksmų (negyvenimo daugiau nei 250 dienų apdraustame name), ir įvykio (Å¡iuo atveju gaisro) bÅ«tų pakankamas priežastinis ryÅ¡ys.

Nagrinėjamu atveju teismo iÅ¡vadai apie tai, kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp draudimo sutartyje aptartos sÄ lygos ir kilusio gaisro, reikÅ¡mės turi tinkamai ir iÅ¡samiai atliktas PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Å iaulių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos tyrimas dėl kilusio gaisro (2018 m. kovo 6 d. aktas dėl kilusio gaisro Nr. VPP-1-77(8.34-1) ir 2019 m. vasario 18 d. pateikta iÅ¡vada, jog labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl dÅ«mtraukio įrengimo taisyklių pažeidimo.

Analizuojant draudimo liudijime nurodytÄ sÄ lygÄ akivaizdu, jog pats faktas, kad ieÅ¡kovai nuolat negyveno apdraustame name nesudaro pagrindo kiekvienu atveju nelaimingo atsitikimo nelaikyti (nepripažinti) draudžiamuoju įvykiu. Turi bÅ«ti nustatytas aiÅ¡kus loginis ryÅ¡ys tarp nelaimingo atsitikimo ir aplinkybės, kad apdraustame name nuolat negyvenama. Å iuo atveju konstatuotina, kad draudimo liudijime nustatyta sÄ lyga yra priskiriama prie padidinančių draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę arba galimos žalos dydį aplinkybių ir neteikia pagrindo draudikui atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , paneigiant pačiÄ draudimo sutarties esmę, o tik sudaro pagrindÄ jÄ sumažinti.

Ä® bylÄ atsakovas taip pat nepateikė, neginčijamų įrodymų dėl to, kad ieÅ¡kovas, 2018 m. vasario 28 d. kÅ«renęs name krosnį ir apie 22.00 val. iÅ¡vykęs į Mažeikius, neužgesino ugnies, apsiribojęs vien teiginiais, kad gaisras kilo dėl ieÅ¡kovo netinkamų veiksmų, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo veiksmai (krosnies kÅ«renimas, iÅ¡vykimas iÅ¡ namo baigius kÅ«renti krosnį) nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su nelaimingu atsitikimu (gyvenamajame name kilusiu gaisru).

Atsakovas, nepateikdamas jokių įrodymų, daro tik prielaidÄ , kad gaisro kilimas susijęs priežastiniu ryÅ¡iu bÅ«tent su tuo, kad, iÅ¡vykdamas iÅ¡ namo, ieÅ¡kovas krosnį paliko neužgesintÄ . Teismas, įvertinęs Å¡iÄ konkrečiÄ nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiÄ situacijÄ bei nelaimingo atsitikimo aplinkybes, sprendžia, kad draudimo rizikos padidėjimas esminę reikÅ¡mę nagrinėjamu atveju turėtų tik tuo atveju, jei bÅ«tent dėl draudėjo (ieÅ¡kovo A. K.) veikimo (neveikimo) – neiÅ¡valyto kamino, paliktos neužgesintos krosnies ir pan., bÅ«tų kilęs gaisras.

Tai, kad ieškovai nuolat negyveno apdraustame name, kilus gaisrui, galėjo turėti įtakos gaisro padariniams, t. y. galimai greičiau būtų užgesinta ugnis ir būtų išvengta didelių nuostolių, bet ir tai galėjo atsitikti tik jei ieškovai būtent lemiamu momemtu būtų namuose, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovams nuolat gyvenant name nebūtų jame kilęs gaisras. Teorinis aplinkybių vertinimas leidžia kelti hipotezes dėl nelaimingo atsitikimo priežasčių, ko įrodymų vertinimo procese akivaizdžiai nepakanka formuluoti atitinkamas išvadas, jas siejant su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis.

Ä®vertinus byloje surinktus duomenis konstatuotina, kad, atsakovas (draudikas) AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje Å¡iuo konkrečiu atveju neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovui A. K., savo pozicijÄ grindžia deklaratyvaus pobÅ«džio argumentais, kurie savaime negali bÅ«ti pagrindas atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Patenkinus ieÅ¡kinį, bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovui neatlygintinos. IeÅ¡kovai pateikė įrodymus, patvirtinančius 2500 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti paruoÅ¡iant procesinius dokumentus ir bylÄ nagrinėjant teisme. Å ių iÅ¡laidų atlyginimas priteistinas ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 7, 8.11 punktai).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio be to, patyrė 968 Eur išlaidų, susijusių su UAB Gaisriniai tyrimai specialisto išvados parengimu. Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : Ieškinį patenkinti. Pripažinti ieškovams A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) draudimo išmokos reikalavimo teisę iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo (j. a. k. 300665654) dėl gyvenamojo namo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), , esančio (duomenys neskelbtini), gaisro.

Priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo (j. a. k. 300665654), ieškovams A. K. ir L. K. 3543,00 Eur ( tris tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus. Teisėja Nadežda Kiubienė