f3ac8d76-7f7c-4bb9-9abd-69b89992f87b · Alytaus rajono apylinkės teismas

Administracinė byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-763-791/2016Procesinio sprendimo Nr. 4-13-3-00650-2016-1Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3. ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2016 m. birželio 22 d.Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., nukentėjusiajai A. T., Institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei N. Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo R.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) profesinio iÅ¡silavinimo, vedusio, neįgalaus (50 proc. darbingumas), neteisto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ . Teismas n u s t a t ė : R. M. 2016-05-02 apie 07.30 val. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje Alytuje prie (duomenys neskelbtini) namo, vairuodamas automobilį Mazda Premacy, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iki Å¡alia stovinčio automobilio Opel Vectra, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį – sukdamas į deÅ¡inę, deÅ¡iniu Å¡onu kliudė stovinčio automobilio priekinį kairės pusės bamperį ir jį apgadino.

Išlipęs iš automobilio matė, kad yra apgadintos abi transporto priemonės, tačiau apie eismo įvykį policijai, automobilio savininkui nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 126, 219, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R.

M. kaltės dėl pažeidimo neneigė ir parodė, kad jo žalios spalvos automobilis „Mazda Premacy“. Å alia, iÅ¡ deÅ¡inės pusės, stovėjo nukentėjusiosios automobilis „Opel Vectra“. Jis suko į deÅ¡inę, pajuto įvykusį kontaktÄ , sustojo ir iÅ¡lipo pasižiÅ«rėti. Pro Å¡alį ėjo praeivis. Jis pasakė „susuk į kitÄ pusę vairÄ â€œ, padėjo iÅ¡vairuoti maÅ¡inÄ . IÅ¡vairavo savo automobilį ir dar kartÄ iÅ¡lipo pažiÅ«rėti. Matė, kad ant nukentėjusiosios automobilio plastmasės liko jo automobilio žali dažai, bet niekas neįlenkta, viskas gražu.

Ant jo automobilio liko per pusę automobilio nubrėžimas, per deÅ¡inės pusės dureles. Abu (su praeiviu) nusprendė, kad kitam automobiliui nieko nepadarė, tik dažai liko ant plastmasės, todėl sėdo ir nuvažiavo. Jo tėvas gyvena kitoj laiptinėj, prie nukentėjusiosios, todėl jis kiekvienÄ dienÄ praeinant pažiÅ«rėdavo. Dar ant nukentėjusiosios automobilio matėsi balta sprindžio dydžio žymė, bet ten ne nuo jo automobilio. Nurodė, kad vairuoja 10 metų, Kelių eismo taisykles žino, todėl jei bÅ«tų įlenkęs, bÅ«tų niekur nevažiavęs, stovėjęs. Patikino, kad nuvažiavo, nes su tuo praeiviu nusprendė, kad žalos nepadarė.

Buvo blaivus. Neturėjo jokios priežasties pasiÅ¡alinti. Dabar supranta, kokia atsakomybė gresia. Buvo įsitikinęs, kad tai nėra įvykis, dėl kurio reikia praneÅ¡ti policijai. PraÅ¡o skirti Å¡velnesnę bausmę.Institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , Alytaus apskrities VPK atstovė N. Z. parodė, kad R. M. eismo įvykio tyrimo metu pripažino, kad vairavo automobilį „Mazda Premacy“, jautė, kad kliudė kitÄ automobilį, iÅ¡lipęs matė, kad apgadino ir savo, ir kitÄ automobilį „Opel Vectra“, tačiau iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino.

ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas priskiriamas prie Å¡iurkščių pažeidimų. R. M., bÅ«damas apdairus ir patyręs vairuotojas, turintis 10 metų vairavimo staÅ¾Ä , turėjo elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sukėlęs eismo įvykį, apie jį turėjo praneÅ¡ti nukentėjusiam asmeniui arba policijai, kaip tai numato Kelių eismo taisyklės, tačiau pasielgė prieÅ¡ingai, ignoravo kito asmens turtui padarytÄ Å¾alÄ ir kelių eismo taisykles. Motyvai, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino dėl pasimetimo ar dėl to, kad jo nuomone apgadinimas nežymus, ar, kad jam taip patarė praeivis, turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.

Jis pats turi pakankamÄ vairavimo patirtį ir turėjo pasirinkti adekvatų elgesio variantÄ . Pažeidimas padarytas gegužės 2 d., o transporto priemonė nustatyta gegužės 6 d. Taigi akivaizdu, kad pažeidėjo elgesio motyvas yra nuslėpti eismo įvykį ir iÅ¡vengti atsakomybės. Reikėtų pažymėti, kad kovo 12 d. R. M. leido vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui – A. S., kuriam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kuris nesuvaldęs automobilio, sukėlė eismo įvykį. R.

M. važiavo kartu, tai labai neigiamai charakterizuoja pažeidėjÄ ir rodo jo neatsakingÄ požiÅ«rį. Mano, kad yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad R. M. sukėlė eismo įvykį, matė, kad apgadino savo ir kitÄ automobilį, suprato, kad sukėlė eismo įvykį ir, niekam apie tai nepranešęs, tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, todėl teismo praÅ¡o taikyti R. M. atžvilgiu administracinio poveikio priemones, numatytas ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijos ribose.Nukentėjusioji A.

T. parodė, kad ryte 7.30 val. vežė vaikÄ Ä¯ mokyklÄ ir pamatė apgadintÄ savo automobilio buferį. Visas buferio kraÅ¡tas nubrauktas, nulupti nuo buferio dažai. Laukė parÄ laiko, gal kaltininkas atsiras, atsipraÅ¡ys, susitars. Kaltininko nesulaukė, todėl iÅ¡kvietė policijÄ , atvažiavo, nufotografavo. Užtruko kelias dienas, kol rado kaltininkÄ . Buvo lengviau surasti, nes jo automobilio spalva iÅ¡skirtinė. Ji su vyru nuvažiavo, iÅ¡matavo aukÅ¡tį, kad neapkaltintų nepagrįstai. Ant pažeidėjo automobilio matėsi nubraukta juosta.

Jis nubraukė jos automobilio plastmasę durelėmis ir galiniu sparnu. Ratu jis kabino buferį ir nulupo dažus, dėl to ant jo maÅ¡inos lieto ratlankio nieko ir neliko. Ji pareigÅ«nams davė maÅ¡inos numerius, nes pati surado kaltininko automobilį. Kai ji su vyru vakare stovinėjo, apžiÅ«rinėjo maÅ¡inÄ , iÅ¡ sekančios laiptinės išėjo moteris ir pasakė, kad ryte matė įvykį. PaaiÅ¡kino, kokia buvo maÅ¡ina, kad vyrukas iÅ¡lipo, apžiÅ«rinėjo vienas, paskui priėjo praeivis, padėjo iÅ¡vairuoti maÅ¡inÄ .

Plastmasė tikrai neatsivalo, ant juodos spalvos likę dažai, nuo buferio dažai nusilupę. Draudimas paskaičiavo 112 eurų žalÄ , jie laukia teismo sprendimo. Po to, kai viskas jau buvo suraÅ¡yta, jis paprašė pareigÅ«nės jos kontaktų. Galvojo, gal nori atsipraÅ¡yti. Susitiko, kaltininkas atėjo prie maÅ¡inos, pradėjo ginčytis, sakė, kad apgadinimai padaryti ne jo. Supranta, kad žmogui gal sunkus laikas. Jei bÅ«tų atsiprašęs, būčiau atleidus, bet jis pabėgo. Daviau parÄ laiko, bet jis nieko nedarė, jos neieÅ¡kojo.

Iki šiol nesulaukė atsiprašymo. Kadangi pabėgo, neatsiprašė, tai jau pasidarė ir principo reikalas. Iš autoavarijos vietos schemos (b. l.

3) nustatyta automobilio Opel Vectra, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadinimo vieta – automobilių stovėjimo aikštelė prie namo, esančio Jaunimo g. 62, Alytuje.Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l.

4) matyti automobilio Opel Vectra, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai – priekinis bamperis.Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l.

7) matyti automobilio Mazda Premacy, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai – dešinės pusės bamperis, dešinės pusės galinis sparnas, dešinės pusės galinės durelės.Laikmena su fotonuotraukomis (b. l. 49-57, 59), iš kurių matosi automobilio Opel Vectra, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nubrauktas priekinis bamperis ir automobilio Mazda Premacy, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dešinio bamperio įbrėžimai, matosi, kad apgadinimų aukštis sutampa.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos ir ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

IÅ¡ paminėtų teisės normų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pažeidė KET, jeigu tas pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), t. y. administracinio teisės pažeidimo sudėtis materiali – atsakomybė taikoma tik tada, kai padaroma reali žala (jie apgadinami ar sugadinami) minimo straipsnio dispozicijoje iÅ¡vardintam turtui ir Å¡iÄ Å¾alÄ turi padaryti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, vieÅ¡oje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.Pagal KET 222 punktÄ (2014 m. spalio 3 d. redakcija), jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.Å is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-54-648-2016). Visų teisme iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma ir paties pažeidėjo paaiÅ¡kinimas patvirtina, kad R. M. vairuodamas automobilį Mazda Premacy, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiuodamas iÅ¡ aikÅ¡telės lietė Å¡alia stovinčio automobilio Opel Vectra, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) deÅ¡inės pusės bamperį.

Po Å¡io įvykio R. M. sustojo, apžiÅ«rėjo automobilį, matė, kad jį apgadino ir nepranešęs nei transporto priemonės savininkui, nei policijai iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo. Automobilio Opel Vectra, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) sugadinimo fakto R. M. visiÅ¡kai neginčija. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patikino, kad jis neturėjo tyčios pasiÅ¡alinti, nes buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir su kitu asmeniu, mačiusiu įvykį, apžiÅ«rėjo apgadintÄ automobilį ir pamatęs, kad rimti apgadinimai nepadaryti (tik nubraukti bamperio dažai), sÄ Å¾iningai tikėdamas, kad dėl tokio apgadinimo nereikia niekam praneÅ¡ti, iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Teismas pažymi, kad pažeidėjas turi 10 metų vairavimo staÅ¾Ä , turi žinoti kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Taigi Å¡iais savo veiksmais R. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., jo kaltė įrodyta visiÅ¡kai, todėl jis baustinas.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Pagal teismų praktikÄ administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015).Skiriant nuobaudÄ atsižvelgiama į padarytų pažeidimų pobÅ«dį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pasekmes.

Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad pažeidimus pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Tokį Å¡iurkÅ¡tų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ padarė pirmÄ kartÄ , duomenų. Atsižvelgus į Å¡ioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apibÅ«dinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį R. M. asmenybę, jo suvokimÄ po eismo įvykio, yra pagrindas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo laikotarpį.ATPK 313 str. 3 d. numatyta, kad atsižvelgdamas į pažeidėjo turtinę padėtį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylÄ organas (pareigÅ«nas) gali paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį.

Atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjas nuo 2007-12-22 yra neterminuotai neįgalus (50 proc. darbingumas), dirba su verslo liudijimu (darbas sezoninis), darytina iÅ¡vada, kad jis neiÅ¡gali sumokėti 868 Eur paskirtos baudos įstatymo nustatytu terminu, todėl yra pagrindas baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti įstatyme numatytam maksimaliam laikotarpiui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 301 str., 302 str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : R. M. už pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d., skirti 289 (dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių) eurų baudÄ , už pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d., taikant ATPK 301 str., skirti 868 (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių) eurų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 868 (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių) eurų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti per dvideÅ¡imt keturis mėnesius, įpareigojant pirmÄ jÄ baudos dalį – 63 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris) Eur sumokėti iki 2016-07-30, likusias dalis – kas mėnesį mokėti po 35 (trisdeÅ¡imt penkis) Eur, baigiant mokėti iki 2018-06-30.Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutarimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                                                            Vilma Dapkevičienė Papildoma informacija: baudÄ patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per teismo nustatytÄ terminÄ , mokant kiekvienÄ mėnesį iki 30 d. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant unikalų mokėjimo kodÄ â€“ ROIK 16057688703, įmokos kodÄ â€“ 1001 ir bylos Nr. A2.6.-763-791/2016.Laiku nesumokėjus baudos, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gresia papildomos iÅ¡laidos.

Jeigu nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka, teks atlyginti antstoliui vykdymo iÅ¡laidas, kurios gali bÅ«ti didesnės už baudÄ .