Legislator Case Law & Legislation
f3a97af4-e0a8-445d-b982-2879dd9b37b9 AI generated

f3a97af4-e0a8-445d-b982-2879dd9b37b9 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number f3a97af4-e0a8-445d-b982-2879dd9b37b9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti pagal apyraÅ¡Ä pratęsimo, n u s t a t ė :I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas O. A. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kurį patikslinęs, prašė pratęsti terminÄ kreiptis į teismÄ dėl palikėjo V. V. palikimo apyraÅ¡o sudarymo. Teigė, kad 2010-11-15 mirė jo senelis V. V., su kuriuo pareiÅ¡kėjas palaikė labai gerus santykius, tačiau apie jo mirtį pareiÅ¡kėjas sužinojo tik 2011 m. gruodį atvykęs į LietuvÄ , nes paskutiniu metu jie mažai bendravo, o pareiÅ¡kėjas gyveno ir dirbo Sirijoje.

Legislator headnote

AI generated

f3a97af4-e0a8-445d-b982-2879dd9b37b9 · Vilniaus apygardos teismas: Pasak apeliantės, teismas padarė neteisingas iÅ¡vadas, kad pareiÅ¡kėjas, dar prieÅ¡ palikėjo mirtį galėjo bÅ«ti iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos į SirijÄ , kad terminas priimti palikimÄ praleistas dėl svarbių priežasčių, bei pažeidė LR CPK 176-177 str., 185 str. nuostatas, todėl skundžiama nutartis turi bÅ«ti panaikinta. Atskirajame skunde apeliantė iÅ¡dėstė pozicijÄ , kad Å¡i civilinė byla turi bÅ«ti sustabdyta iki bus galutinai iÅ¡nagrinėta civilinė byla pagal O.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1994-560/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-19292-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 102.4.; 122.3.; 128.19. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. gruodžio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs suinteresuoto asmens O. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo O.

A. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti pagal apyraÅ¡Ä pratęsimo, n u s t a t ė :I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas O. A. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kurį patikslinęs, prašė pratęsti terminÄ kreiptis į teismÄ dėl palikėjo V. V. palikimo apyraÅ¡o sudarymo. Teigė, kad 2010-11-15 mirė jo senelis V. V., su kuriuo pareiÅ¡kėjas palaikė labai gerus santykius, tačiau apie jo mirtį pareiÅ¡kėjas sužinojo tik 2011 m. gruodį atvykęs į LietuvÄ , nes paskutiniu metu jie mažai bendravo, o pareiÅ¡kėjas gyveno ir dirbo Sirijoje.

Apie senelio mirtį jo niekas neinformavo. Anot pareiÅ¡kėjo, jis buvo atvykęs į LietuvÄ 2011-03-07, 2011-04-12 ir 2011-12-05. Paskutinio vizito metu apie velionio mirtį jis sužinojo iÅ¡ savo brolio. Kadangi velionis yra panaikinęs savo testamentÄ , o kiti paveldėtojai pagal įstatymÄ nepriima palikimo, tokia teisė liko pareiÅ¡kėjui.Suinteresuotas asmuo O. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kurį prašė atmesti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas niekada nepalaikė santykių su V. V..

PareiÅ¡kėjas nuo 2002-08-31 iki 2006-04-21 bei nuo 2007 metų vasario mėnesio iki 2010-09-30 studijavo ir gyveno Lietuvoje, 2011-03-07, 2011-04-12 ir 2011-12-05 taip pat buvo atvykęs į LietuvÄ . Taigi, jei pareiÅ¡kėjas bÅ«tų palaikęs ryÅ¡ius su velioniu, bÅ«tų domėjęsis jo sveikatos bÅ«kle, apie mirties faktÄ bÅ«tų sužinojęs daug anksčiau. Todėl terminas praleistas tik dėl paties pareiÅ¡kėjo aplaidumo, minėto termino praleidimo priežastys negali bÅ«ti laikomos svarbiomis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-08-28 nutartimi pareiÅ¡kimÄ patenkino ir atnaujino pareiÅ¡kėjui O. A. terminÄ priimti velionio V. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ pagal turto apyraÅ¡Ä . Taip pat priteisė iÅ¡ O. V. pareiÅ¡kėjo O. A. naudai 163,90 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo suformuluotus praÅ¡ymus bei į tai, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , norėdamas įgyvendinti savo kaip įpėdinio teises, pareiÅ¡kimo dalykÄ vertino kaip praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui pagal apyraÅ¡Ä priimti.

Nurodė, kad sutinkamai su Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, po velionio mirties pirmumo teisę paveldėti jo palikimÄ pagal įstatymÄ Ä¯gijo jo vaikai R. A. ir G. D. V.. Pastariesiems tokios teisės nerealizavus per tris mėnesius, ji perėjo V. V. vaikaičiams – O. A., N. M. A., K. V., M. V., A. V. ir J. V., kurie palikimÄ turėjo priimti per 3 mėnesius, einančius po 3 mėnesių termino, skirto R. A. ir G. D. V. palikimui priimti pabaigos. Vadinasi, velionio vaikaičiai turėjo teisę priimti palikimÄ iki 2011-06-16, tačiau pastarieji taip pat tokios teisės nerealizavo.

Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas ir velionis nepalaikė santykių, o byloje esantys duomenys sudaro pagrindÄ labiau tikėti, nei netikėti, kad kaip ir pats pareiÅ¡kėjas nurodė, jis dar prieÅ¡ velionio mirtį galėjo bÅ«ti iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos į SirijÄ . Teismas pripažino, kad bet kuris įpėdinis turi pareigÄ bÅ«ti pakankamai rÅ«pestingas ir atidus, kad laiku įgyvendintų savo teisę į palikimÄ , tačiau nagrinėjamu atveju, esant nustatytoms aplinkybėms, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tų neprotinga tikėtis, jog pareiÅ¡kėjas nuolatos domėsis, ar V.

V. dar nėra miręs. Dėl Å¡ių aplinkybių teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės laikytinos pakankamai svarbiomis, kad pateisintų termino priimti palikimÄ praleidimo faktÄ . Teismas laikė, kad ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas nepalaikė jokių santykių su velioniu, pateisina O. A. nesidomėjimo V. V. sveikata faktÄ , tačiau dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti laikomas pažeidusiu rÅ«pestingumo ir atidumo pareigÄ . Teismas kartu atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas turėjo teisę priimti velionio palikimÄ iki 2011-06-16, o į teismÄ dėl termino atnaujinimo kreipėsi 2011-12-20, tai yra praėjus kiek mažiau nei 6 mėnesiams, į tai, kad pareiÅ¡kėjo esminiai interesai nėra susiję su Å¡alimi, kurioje gyveno ir mirė velionis, todėl teismas pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į teismÄ nelaikė neprotingai uždelstu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo O. V. praÅ¡o sustabdyti Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1986-864/2012 pagal O. V. ieÅ¡kinį O. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-28 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - pareiÅ¡kėjo O. A. pareiÅ¡kimo dėl termino palikimui priimti pagal turto apyraÅ¡Ä pratęsimo netenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai taikė LR CK 5.50 str. 4 d. įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , nes antros eilės įpėdiniui teisė priimti palikimÄ atsiranda ne per tris mėnesius, einančius po trijų mėnesių termino, skirto V. V. vaikams palikimui priimti pabaigos, o, nesant pirmos eilės įpėdinių pagal įstatymÄ , antros ir paskesnių eilių įpėdiniams teisė priimti palikimÄ atsiranda palikėjo mirties momentu ir palikimÄ jie turi priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo.

TÄ nurodė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-10-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009, taigi teismas padarė netinkamas iÅ¡vadas apie laiko tarpÄ , kurį praleido pareiÅ¡kėjas palikimui priimti. Pasak apeliantės, pareiÅ¡kėjas palikimÄ turėjo priimti iki 2012-02-16, tačiau to nepadarė, o į teismÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo kreipėsi praėjus 10 mėnesių nuo minimo termino pabaigos. Taigi, apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, netinkamai jas įvertinęs, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ nutartį.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja viena kitai. Pažymi, kad pagal esamus duomenis pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vyko 2010-11-24, o V. V. mirė 2010-11-15. Taigi palikėjo mirties momentu pareiÅ¡kėjas buvo Lietuvoje, o ne užsienyje. Be to, pareiÅ¡kėjas ir vėliau buvo kelis sykius grįžęs į LietuvÄ , todėl jam nebuvo kliūčių dėl termino atnaujinimo kreiptis į teismÄ gerokai anksčiau. Dėl Å¡ių aplinkybių, apeliantės manymu, pareiÅ¡kėjas savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai ir aplaidžiai.

Pasak apeliantės, teismas padarė neteisingas iÅ¡vadas, kad pareiÅ¡kėjas, dar prieÅ¡ palikėjo mirtį galėjo bÅ«ti iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos į SirijÄ , kad terminas priimti palikimÄ praleistas dėl svarbių priežasčių, bei pažeidė LR CPK 176-177 str., 185 str. nuostatas, todėl skundžiama nutartis turi bÅ«ti panaikinta. Atskirajame skunde apeliantė iÅ¡dėstė pozicijÄ , kad Å¡i civilinė byla turi bÅ«ti sustabdyta iki bus galutinai iÅ¡nagrinėta civilinė byla pagal O.

V. ieÅ¡kinį atsakovui O. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes minimoje civilinėje byloje pripažinus V. V. 2009-10-21 pareiÅ¡kimÄ , kuriuo panaikintas 2004-12-10 testamentas, negaliojančiu, sutinkamai su LR CK 5.2 str. 2 d. O. V. įgytų teisę paveldėti V. V. turtÄ pagal 2004-12-10 testamentÄ , todėl pareiÅ¡kėjas O. A. netektų teisės paveldėti pagal įstatymÄ . Taigi, kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomÄ jį ir prejudicinį ryšį su nagrinėjama byla. Pažymi, kad praÅ¡ymÄ sustabdyti bylÄ apeliantė buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui, kuris atsisakė jį tenkinti, todėl pažeidė LR CK 163 str. 3 d. nuostatas.

Taip pat atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, kadangi, nagrinėjant pareiÅ¡kimÄ pirmosios instancijos teisme tarp pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens kilo ginčas dėl teisės, todėl Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti priimtas sprendimas, o ne nutartis. Tokiu bÅ«du teismas pažeidė byloje dalyvaujančių asmenų procesines teises. Apeliantė taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė ne pagal pareiÅ¡kėjo suformuluotÄ pareiÅ¡kimo dalykÄ .

PareiÅ¡kėjo suformuluotas praÅ¡ymas savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo skundžiamoje nutartyje suformuluoto nutarimo atnaujinti terminÄ priimti palikimÄ pagal turto apyraÅ¡Ä , todėl pirmosios instancijos teismas peržengė pareikÅ¡to reikalavimo ribas, dėl ko skundžiama nutartis turi bÅ«ti panaikinta.PareiÅ¡kėjas O. A. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kurį prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas nesutinka su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinių bei procesinių teisės normų reikalavimus.

Nurodo, kad mirus V. V., pirmos eilės įpėdiniais buvo jo vaikai, kurie savo teisės dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytÄ 3 mėn. terminÄ neįgyvendino, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas galėjo priimti palikimÄ dar per 3 mėnesius, atitinka LR CK 5.50 str. 4 d. reikalavimus. Atsiliepime pažymima, kad pareiÅ¡kėjui apie senelio mirtį tapo žinoma tik 2011-12-10. IÅ¡ Lietuvos pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko dar iki senelio mirties, su seneliu iki jo mirties nebendravo.

PareiÅ¡kėjas gyvena Sirijoje, retai grįžta į LietuvÄ , todėl jam nebuvo žinoma apie senelio mirtį. PareiÅ¡kėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino bylos įrodymus bei padarė teisingas iÅ¡vadas. Taip pat pareiÅ¡kėjo teigimu, nepagrįstas apeliantės nurodymas, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas sustabdyti nagrinėjamÄ bylÄ , pažeidė LR CPK 163 str. 3 d. nuostatas. Teismas pagrįstai atsisakė sustabdyti Å¡iÄ bylÄ , nes nėra LR CPK 163 str. 3 d. numatytų pagrindų.

Atsiliepime pažymima, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ir iÅ¡spręstas klausimas tik dėl įstatyme numatyto termino atnaujinimo. Å ios bylos eiga neturi jokios įtakos Vilniaus m. 1 apylinkės teisme nagrinėjamai bylai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Be to, pareiÅ¡kėjas teigia, kad nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ dėl termino atnaujinimo, tarp O. A. ir O. V. nebuvo sprendžiami jokie ginčai dėl teisės. Å ioje dalyje atskirojo skundo teiginiai abstraktÅ«s, nekonkretÅ«s. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas Å¡ioje byloje nutartį, nepažeidė LR CPK 578 str. nuostatų.

Be to, pareiÅ¡kėjas nesutinka su apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas peržengė byloje pareikÅ¡to reikalavimo ribas. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas bylos nagrinėjimo metu palaikė pozicijÄ dėl raÅ¡ymo klaidos apsirikimo, nurodant, kad pateiktu pareiÅ¡kimu praÅ¡o atnaujinti jam terminÄ priimti velionio palikimÄ pagal turto apyraÅ¡Ä . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ , atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu, bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį.

Atskirajame skunde nurodyti teiginiai nesudaro prielaidų panaikinti Å¡iÄ nutartį.IÅ¡ bylos duomenų seka, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. V.. Jo vaikai R. A. ir G. D. V. per nustatytÄ terminÄ nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Palikimo laiku nepriėmė ir antros eilės paveldėtojai, todėl pareiÅ¡kėjas O. A. su pareiÅ¡kimu dėl termino palikimui priimti pagal turto apyraÅ¡Ä pratęsimo kreipėsi į teismÄ . Taip pat Å¡alių paaiÅ¡kinimai, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad velionis 2004-12-10 buvo sudaręs testamentÄ , tačiau 2009-10-21 pareiÅ¡kimu jį panaikino.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1986-864/2012 pagal O. V. ieÅ¡kinį O. A. dėl minimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. 2012-10-12 ieÅ¡kinys buvo patenkintas, tačiau Å¡iuo metu Å¡is teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Nagrinėjamoje byloje skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-28 nutartimi pareiÅ¡kėjui O. A. buvo atnaujintas terminas priimti velionio V. V. palikimÄ pagal turto apyraÅ¡Ä . Su Å¡ia teismo nutartimi apeliantė nesutinka, teigdama, kad teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas, padarė neteisingas iÅ¡vadas, suvaržė bylos dalyvių procesines teises.

Su Å¡iais apeliantės teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, laiko juos nepagrįstais.Pateiktame atskirajame skunde apeliantė praÅ¡o sustabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ LR CPK 163 str. 3 d. pagrindu iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1986-864/2012 pagal O. V. ieÅ¡kinį O. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – paÅ¡alinti tam tikras esančias įstatymo nurodytas kliÅ«tis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai iÅ¡nagrinėti civilinės bylos.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ CPK 163 str. 3 p. įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka nagrinėjamoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis ryÅ¡ys, t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikÅ¡mę priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje. Be to, negalėjimas iÅ¡nagrinėti civilinės bylos, kol nebus iÅ¡nagrinėta kita byla, reiÅ¡kia, kad teismui, siekiančiam iÅ¡spręsti byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , reikalingi tam tikri faktai, kuriuos bÅ«tina nustatyti kitoje byloje, ir bylÄ nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti.

Jeigu teismas visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje ir tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryÅ¡io, tai nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 str. 3 p. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007, 2009-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009, kt.). Pagrindiniu kriterijumi, kuriuo remiantis byla turi bÅ«ti sustabdoma CPK 163 str. 3 p. nustatytu pagrindu, yra fakto, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje iÅ¡nagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, konstatavimas, t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikÅ¡mę priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje teismui, siekiančiam iÅ¡spręsti byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , arba kad reikalingi tam tikri faktai, kuriuos bÅ«tina nustatyti kitoje byloje, ir bylÄ nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti.

Nagrinėjamoje byloje yra keliamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimas, o apeliantės nurodomoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1986-864/2012 buvo nagrinėjamas klausimas dėl V. V. 2009-10-21 pareiškimo dėl testamento anuliavimo pripažinimo negaliojančiu. Priešingai nei teigia apeliantė, tarp nagrinėjamos bylos ir teisinio rezultato nurodomoje civilinėje byloje Nr. 2-1986-864/2012 nėra prejudicinio ar kito tiesioginio ryšio. Nors minimos civilinės bylos ir vyksta iš esmės tarp tų pačių šalių, tačiau jos nėra susijusios, jose reiškiami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai.

Vien tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-1986-864/2012 pripažinus V. V. 2009-10-21 pareiÅ¡kimÄ , kuriuo panaikintas 2004-12-10 testamentas, negaliojančiu, O. V. įgytų teisę paveldėti pagal 2004-12-10 testamentÄ , o pareiÅ¡kėjas O. A. netektų teisės paveldėti pagal įstatymÄ , nesudaro pagrindo sustabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ CPK 163 str. 3 p. tvarka. Kaip minėta, byla negali bÅ«ti sustabdyta LR CPK 163 str. 3 p. pagrindu, jei teismas visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patenkinti suinteresuoto asmens O.

V. praÅ¡ymÄ dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti kitas iÅ¡vadas, todėl prieÅ¡ingi apeliantės argumentai bei praÅ¡ymas sustabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ atmestini. LR CK 5.57 str. 1 d. numatyta, kad civilinio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytÄ palikimui priimti terminÄ teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. KlausimÄ , ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar Å¡ios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (LR CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino bylos įrodymus bei padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog terminÄ palikimui priimti pareiÅ¡kėjas praleido dėl svarbių priežasčių. Apeliantės teiginiai, kad palikėjo mirties metu pareiÅ¡kėjas buvo Lietuvoje ir kad jis terminÄ priimti palikimÄ praleido dėl to, kad nerÅ«pestingai ir aplaidžiai įgyvendino savo teises, neatitinka bylos duomenų. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuo 2010-09-30 pareiÅ¡kėjas Lietuvoje nebesimoko, nėra saistomas darbo santykiais, 2010-10-23, t.y. dar iki V.

V. mirties, kartu su broliu N. M. A. iÅ¡skrido iÅ¡ Lietuvos į BeirutÄ . Kaip seka iÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų, jis paskutiniu metu nuolatos gyvena ir dirba Sirijoje, retai atvyksta į LietuvÄ (kÄ patvirtina aviabilietų kopijos), paskutiniu metu iki senelio mirties jis nepalaikė su juo ryÅ¡io. Visos Å¡ios byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudarė teismui pagrindÄ konstatuoti, kad jis nežinojo apie senelio mirtį, todėl dėl objektyvių priežasčių negalėjo laiku įgyvendinti savo teisės priimti palikimÄ .

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas, nustatydamas terminÄ kada pareiÅ¡kėjas pagal įstatymÄ galėjo priimti palikimÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir taikė LR CK 5.50 str. 4 d. Minimo civilinio kodekso straipsnio 3 d. numatyta, kad Å¡iame straipsnyje nurodyti veiksmai palikimui priimti turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikÅ¡ti sutikimÄ priimti palikimÄ per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimÄ atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 4 d.).

Å ioje byloje nustatyta, kad velionio V. V. pirmos eilės paveldėtojai yra jo vaikai R. A. ir G. D. V., kurie savo teisės dėl palikimo priėmimo per įstatyme nustatytÄ terminÄ neįgyvendino, todėl, suėjus 3 mėnesiams po palikėjo mirties, Å¡i teisė perėjo antros eilės įpėdiniams. Dėl Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas turėjo teisę priimti palikimÄ iki 2011-06-16, o į teismÄ dėl termino atnaujinimo (pratęsimo) kreipėsi praėjus vos 6 mėnesiams po Å¡io termino pabaigos, iÅ¡karto po to, kai sužinojo apie senelio mirtį bei pareiÅ¡kėjo teisę į palikimÄ .

Aukščiau paminėtų faktinių bylos aplinkybių apeliantė nepaneigė, todėl apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs visus bylos įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad terminÄ palikimui priimti pareiÅ¡kėjas praleido dėl svarbių priežasčių, bei pagrįstai šį terminÄ atnaujino. Apeliantė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas Å¡ioje byloje nutartį, pažeidė procesines teisės normas ir taip suvaržė jos teises.

Pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) šioje byloje buvo pagrįstai išnagrinėtas Civilinio proceso kodekso V dalyje nustatyta tvarka (576-578 str.). Pagal LR CPK 578 str. 1 d. pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo išsprendžiamas teismo nutartimi. Nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad šioje byloje tarp jos ir pareiškėjo kilo ginčas dėl teisės, tačiau tokio ginčo net neįvardija. Iš bylos duomenų seka, kad šioje byloje pagal pareiškėjo O.

A. pareiÅ¡kimÄ buvo nagrinėjamas klausimas dėl termino priimti velionio V. V., mirusio 2010-11-15, palikimÄ pagal turto apyraÅ¡Ä atnaujinimo. Apeliantė O. V. jokių prieÅ¡inių reikalavimų Å¡ioje byloje nereiÅ¡kė, todėl apeliantės teiginiai, kad byloje buvo kilęs ginčas dėl teisės bei kad teismas privalėjo Å¡iuo atveju priimti ne nutartį, o sprendimÄ , atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat atmestini apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo peržengdamas pareikÅ¡to reikalavimo ribas.

Nors skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje pažodžiui neatkartojamas pareiškime bei patikslintame pareiškime išdėstytas reikalavimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad tokiu būdu pirmosios instancijos teismas peržengė nagrinėjamos bylos ribas ar pažeidė procesines teisės normas. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas, neatsižvelgiant į tai kokia forma jis yra priimtas (sprendimas ar nutartis), neturi būti vien formalus, o turi sukurti byloje dalyvaujančioms šalims teises ir pareigas, tam tikras teisines pasekmes.

Civilinio proceso kodekso nuostatos įpareigoja teismÄ , nagrinėjantį pareikÅ¡tÄ klausimÄ ypatingosios teisenos tvarka, bÅ«ti aktyviam, imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės (LR CPK 443 str. 8 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , norėdamas įgyvendinti savo kaip įpėdinio teises, siekdamas, kad jam bÅ«tų pratęstas (atnaujintas) terminas palikimui pagal turto apyraÅ¡Ä priimti, bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vien tik termino sudaryti palikimo turto apyraÅ¡Ä pratęsimas ar atnaujinimas nesuteiktų teisės priimti palikimÄ , t.y. pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiÅ¡kime (jo patikslinime) suformuluoto praÅ¡ymo patenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, bei, pagrįstai atsižvelgęs į pareiÅ¡kėjo tikruosius tikslus kreipiantis į teismÄ , skundžiama nutartimi atnaujino pareiÅ¡kėjui terminÄ priimti palikimÄ pagal turto apyraÅ¡Ä .

AtskirÄ jį skundÄ nagrinėjantis teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad tokiu bÅ«du teismas netinkamai taikė procesines teise ar priėmė neteisėtÄ ar nepagrįstÄ procesinį sprendimÄ . Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde minimos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas. Atmetus atskirÄ jį skundÄ ir palikus pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ , apeliantės O.

V. praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkintinas.PareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ , atmetus atskirÄ jį skundÄ , iÅ¡ suinteresuoto asmens O. V. jo naudai priteisti patirtas iÅ¡laidas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ â€“ 665,50 Lt. Atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas (8.15 p.), į bylos pobÅ«dį, bylos aplinkybes, procesinių dokumentų kiekį, bylos dydį, kitas svarbias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas minimÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkina tik iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ O.

V. pareiÅ¡kėjo naudai 200 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų rengiant atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r ė: Suinteresuoto asmens O. V. atskirÄ jį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens O. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjo O. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 200 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka.

Teisėjas                                                          Dainius Rinkevičius                                                                                      Â