2013-09-16 Nr. AB-5095-3-61-3-02511-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1277/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02511-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 70.3. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ingai Grišutinienei,

dalyvaujant atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei I. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. O. (T. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo ir įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. O. su skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2012 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. (23.2)-2D-13538 „Dėl planavimo sąlygose nustatyto reikalavimo“ išdėstytą sprendimo dalį, kuria pareiškėjo reikalavimas pakeisti planavimo sąlygų 6 punktą įrašant „gyvenamųjų namų statybai sklypus formuoti ne mažesnius kaip 0,10 ha“ buvo pripažintas nepagrįstu;

2) įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono savivaldybę pakeisti 2012 m. birželio 18 d. Planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. Sp-540-12 6 punktą, t. y. vietoje reikalavimo gyvenamųjų namų statybai sklypus formuoti ne mažesnius kaip 0,25 ha įrašant reikalavimą gyvenamųjų namų statybai sklypus formuoti ne mažesnius kaip 0,10 ha;

3) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. A27-244 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo, esančio Marijampolės sen., Vilniaus raj., koncepcinės schemos patvirtinimo“ 5 punktą;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, jog jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 6,0601 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. savivaldybėje. Pasirašius Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir planavimo skyrius 2012 m. birželio 18 d. išdavė Planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SSp-540-12 bei Planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. Sp-540-12 (toliau – ir Planavimo sąlygos), kurių 6 punkte buvo įrašytas reikalavimas gyvenamųjų namų statybai sklypus formuoti ne mažesnius kaip 0,25 ha. Pareiškėjas, remdamasis tuo, kad Planavimo sąlygų 7 punkte buvo nurodyta, kad planuojamam žemės sklypui taikomi Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas bei Vilniaus rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas, iš kurių nei viename nėra numatyta apribojimų projektuojamų sklypų dydžiui ir manydamas, kad reikalavimas formuoti ne mažesnius kaip 0,25 ha sklypus yra nepagrįstas ir neteisėtas, kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pakeisti Planavimų sąlygų 6 punktą, nustatant, jog gyvenamųjų namų statybai sklypus formuoti ne mažesnius kaip 0,10 ha. Tuo tarpu Vilniaus rajono savivaldybė 2012 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. A33(l)-4390-(2521) „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., Marijampolio sen., Vilniaus r. detaliojo planavimo sąlygų“ bei Inspekcija 2012 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (23.2)-2D-13538 „Dėl planavimo sąlygose nustatyto reikalavimo“ pareiškėjo skundus atmetė, motyvuodami tuo, kad 2011 m. vasario 8 d. yra priimtas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos įsakymas Nr. A27-244 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo, esančio Marijampolio sen., Vilniaus r., koncepcinės schemos patvirtinimo“, kurio 5 punkte numatyta detaliojo planavimo metu žemės sklypus gyvenamųjų namų statybai formuoti ne mažesnius kaip 0,25 ha.

Pareiškėjas pažymėjo, jog reikalavimas dėl minimalaus 0,25 ha sklypo dydžio gyvenamųjų namų statybai prieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. Dl-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“) 9 priedo 3 punktui, kuriame nustatyta, kad nauji namai gali būti statomi ne mažesniuose kaip 400 kv. m sklypuose. Ši nuostata taikoma tais atvejais, kai formuojami nauji sklypai namų statybai. Pabrėžė, kad dėl šios priežasties atsakovai neturi teisės numatyti didesnius suvaržymus nei numato STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“.

Pareiškėjo nuomone, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2011 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A27-244 taip pat nesivadovautina, nes Planavimo sąlygose minėtas įsakymas nenurodytas kaip teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo privalu remtis, taip pat jis nėra registruotas teritorijų planavimo dokumentų registre. Be to, koncepcinė schema negali būti vertinama kaip teritorijų planavimo dokumentas, o vertintina tik kaip pasiūlymas dėl kaimo ar gyvenvietės plėtros krypties ir bendrųjų vystymo principų. Pabrėžė, kad minėto įsakymo 5 punktas turėtų būti panaikintas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 2 daliai, nes Vilniaus rajono savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje turi įgyvendinti teisės aktus, o ne kurti naujus, t. y. administracija be teisinio pagrindo siekia didesnių apribojimų nei nustatyta STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 39-42) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas dėl pareiškėjo argumentų panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2011 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. A27-244 nurodė, kad minėtu įsakymu yra patvirtinta koncepcinė schema, kuri yra tik rekomendacinio pobūdžio procedūrinis dokumentas ir kuri nėra priskirtina prie aktų, kurie galėtų būti ginčo dalyku byloje. Nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog terminas minėtam įsakymui apskųsti nėra praleistas. Pabrėžė, kad kiekvienas atidus, protingas asmuo supranta, kokie įsakymai yra nurodyti planavimo sąlygose, todėl apie ginčijamą įsakymą pareiškėjui buvo žinoma anksčiau nei jis teigia.

Atsakovas dėl 2012 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. (23.2)-2D-13538 pagrįstumo nurodė, kad jis tinkamai vadovavosi teisės aktais ir nurodytų teisės aktų nuostatų kontekste tinkamai atsakė pareiškėjui.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 52-54) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog apie Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2011 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. A27-244 pareiškėjui buvo žinoma 2011 m. balandžio 23 d., kai buvo pasirašyta 2011 m. balandžio 23 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 240-12, be to, įsakymas po jo priėmimo buvo skelbiamas Vilniaus rajono savivaldybės interneto puslapyje. Atsakovo nuomone, pareiškėjas dėl nurodyto įsakymo panaikinimo į teismą kreipėsi praleidęs terminą jam skųsti.

Atsakovas pabrėžė, jog STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimai yra taikomi projektuojant naują namą, o tuo tarpu pareiškėjui, esant teritorijų planavimo organizatoriumi, negalima remtis ir vadovautis reglamento nuostata, kurioje nustatyta, kad nauji namai gali būti statomi ne mažesniuose kaip 400 kv. m sklypuose, nes pareiškėjas neatitinka reglamento 4 punkto reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad nuostata, jog nauji namai gali būti statomi ne mažesniuose kaip 400 kv. m sklypuose, nėra imperatyvi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 30 d. sprendimu (b. l. 93-98) administracinę bylą dėl pareiškėjo T. O. reikalavimo panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. A27-244 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo, esančio Marijampolės sen., Vilniaus raj., koncepcinės schemos patvirtinimo“ 5 punktą nutraukė, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso 6,0601 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus raj. savivaldybėje. Pareiškėjas 2012 m. balandžio 23 d. su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktore pasirašė Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį detaliajam planui pareiškėjo sklype rengti. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir planavimo skyrius 2012 m. birželio 18 d. išdavė Planavimo sąlygas, kurių 6 punkte buvo įrašytas reikalavimas gyvenamųjų namų statybai sklypus formuoti ne mažesnius kaip 0,25 ha. Pareiškėjas nesutikdamas su dokumento 6 punktu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas, kad Planavimų sąlygų 6 punktas būtų pakeistas reikalavimu – gyvenamųjų namų statybai sklypus formuoti ne mažesnius kaip 0,10 ha. Keitimo pagrindu nurodė STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pasatai“ 9 priedo 3 punktą, numatantį, kad nauji namai gali būti statomi ne mažesniuose kaip 400 kv. m. sklypuose. Ši nuostata taikoma tais atvejais, kai formuojami nauji sklypai namų statybai. Tuo tarpu Inspekcija, atsižvelgdama į Vilniaus rajono savivaldybės 2012 m. rugpjūčio 28 d. raštą Nr. A33(1)-4390-(2521), kuriuo pareiškėjui buvo paaiškinta, jog pareiškėjo minima STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pasatai“ nuostata nėra imperatyvi, o be to, 2011 m. vasario 8 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A27-244 5 punkte nustatyta, jog detaliojo planavimo metu žemės sklypus gyvenamųjų namų statybai formuoti ne mažesnius kaip 0,2500 ha, 2012 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (23.2)-2D-13538 pareiškėjo prašymą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2011 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. A27-244 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo, esančio Marijampolės sen., Vilniaus raj., koncepcinės schemos patvirtinimo“ 5 punktą pažymėjo, jog iš byloje pateiktos 2012 m. balandžio 23 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. 240 matyti, kad, kaip priedas prie sutarties, be kitų dokumentų (sutarties priedų), taip pat buvo pridėtas ir byloje ginčijamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2011 m. vasario 8 d. įsakymas. Minėta sutartis patvirtinta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorės ir pareiškėjo parašais. Ši aplinkybė teismui leido spręsti, kad pareiškėjui apie Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2011 m. vasario 8 d. įsakymo priėmimą buvo žinoma 2012 m. balandžio 23 d., t. y pasirašant Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį.

Teismas nurodė, jog ši minėta aplinkybė prieštarauja pareiškėjo argumentams, kad apie Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2011 m. vasario 8 d. įsakymo priėmimą jis sužinojo tik iš Inspekcijos 2012 m. rugpjūčio 28 d. rašto Nr. A33(1)-4390-(2521). Be to, faktą, kad pareiškėjui buvo žinomos aplinkybės dėl 2011 m. vasario 8 d. įsakymo priėmimo, patvirtina ir Planavimo sąlygos, kurių 4 punkte yra nurodytas ginčo įsakymas.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėjas skundo argumentais siekia pakeisti Planavimo sąlygų 6 punktą, t. y. vietoje reikalavimo gyvenamųjų namų statybai sklypus formuoti ne mažesnius kaip 0,25 ha, įrašant reikalavimą gyvenamųjų namų statybai sklypus formuoti ne mažesnius kaip 0,10 ha. Teismas, remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, sprendė, jog pareiškėjas nuo 2012 m. balandžio 23 d. būdamas rūpestingas ir apdairus turėjo galimybę realizuoti savo teisę laiku kreiptis į teismą, kad būtų apgintos galimai pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 6 punktu ir pažymėjo, kad byloje pateikti raštiniai įrodymai (2012 m. balandžio 23 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, 2012 m. birželio 18 d. Planavimo sąlygos) patvirtina, kad skundo reikalavimas dėl 2011 m. vasario 8 d. įsakymo panaikinimo buvo priimtas praleidus nustatytus skundo padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė atnaujinti termino skundui paduoti.

Teismas taip pat pabrėžė, jog 2011 m. vasario 8 d. įsakymas, kuriuo patvirtinta (duomenys neskelbtini) kaimo, esančio Marijampolės sen., Vilniaus raj., koncepcinės schemos koncepcija, yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo numatomos tam tikros teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys. Pabrėžė, jog koncepcijoje nėra įtvirtinti konkretūs sprendiniai, kurie ateityje galėtų turėti įtakos pareiškėjo teisėms, nes atitinkamas teises ir pareigas galimai sukelsiantys sprendiniai įtvirtinami detaliajame plane, kuris, tuo atveju jeigu sukeltų pareiškėjui teisines pasekmes, galėtų būti ginčijamas teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad net ir tuo atveju, jei reikalavimas dėl skundžiamo įsakymo 5 punkto panaikinimo būtų pareikštas nepraleidus ABTĮ nustatyto termino, bylos dalis dėl 2011 m. vasario 8 d. įsakymo 5 punkto panaikinimo turėtų būti nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes rekomendacinio pobūdžio įsakymas negalėtų būti ginčo administracinėje byloje dalyku (ABTĮ 15 str.). Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, nurodė, jog šiuo atveju nespręstinas įsakymo teisėtumas bei pagrįstumas, o bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti atsakovo 2011 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. A27-244 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo, esančio Marijampolės sen., Vilniaus raj., koncepcinės schemos patvirtinimo“ 5 punktą nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2012 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. (23.2)-2D-13538 „Dėl planavimo sąlygose nustatyto reikalavimo“ išdėstytą sprendimo dalį, kuria pareiškėjo reikalavimas pakeisti Planavimo sąlygų 6 punktą įrašant „gyvenamųjų namų statybai sklypus formuoti ne mažesnius kaip 0,10 ha“ buvo pripažintas nepagrįstu, nurodė, jog šiuo raštu buvo atsakyta į pareiškėjo 2012 m. liepos 17 d. skundą.

Teismas pažymėjo, jog Inspekcija, konstatuodama Planavimo sąlygose įrašyto reikalavimo – gyvenamųjų namų statybai formuoti žemės sklypus ne mažesnius kaip 0,2500 ha – teisingumą, vadovavosi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2011 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A27-244 bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtinto Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 8.3 punktu, kuriame nustatyta, kad planavimo sąlygas rengianti institucija sąlygas rengia vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais. Pabrėžė, jog Planavimo sąlygos buvo išduotos pareiškėjui rengti vietovės lygmens detalųjį planą (duomenys neskelbtini) km, Marijampolio sen., Vilniaus rajone. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano (žr. www.vilnius-r.lt) 11.3.2 punkte nustatyta, kad atskirų savininkų kaimo gyvenamųjų teritorijų detaliuosius planus rekomenduojama rengti atsižvelgiant į kaimo gyvenvietės vystymo koncepcinę schemą (šiuo atveju koncepcinėje schemoje nustatytas ne mažesnis nei 0,2500 ha), kuriai turi pritarti savivaldybės administracijos direktorius bei kurioje būtent ir yra geriausiai atskleisti planuojamos teritorijos ypatumai (visuomenės poreikiai, planuojamos teritorijos kraštovaizdis, geografinė padėtis, architektūra, aplinkosauga, paveldosauga ir kt.), kai tuo tarpu bendrojo plano paskirtis nėra planuoti gyvenvietes. Taigi šios bendrajame plane minėtos nuostatos tik patvirtino Inspekcijos ginčo rašte nurodytų teiginių, jog Planavimo sąlygose įrašytas reikalavimas gyvenamųjų namų statybai formuoti žemės sklypus turėtų būti ne mažesnius kaip 0,2500 ha, pagrįstumą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog 2012 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. (23.2)-2D-13538 „Dėl planavimo sąlygose nustatyto reikalavimo“ išdėstyta sprendimo dalis, kuria pareiškėjo reikalavimas pakeisti Planavimo sąlygų 6 punktą įrašant „gyvenamųjų namų statybai sklypus formuoti ne mažesnius kaip 0,10 ha“ buvo pripažintas nepagrįstu, yra teisinga. Bendrojo plano tekstinėje dalyje yra nurodyta, jog rengiant atskirų savininkų kaimo gyvenamųjų teritorijų detaliuosius planus rekomenduojama rengti atsižvelgiant į kaimo gyvenvietės vystymo koncepcinę schemą, o tuo tarpu reikalavimas sklypo plotui nustatyti ir priklauso nuo koncepcijoje nustatytų teritorijos ypatumų, kas buvo nustatyta (0.25000 ha) ir šiuo konkrečiu atveju. Remdamasis tuo teismas sprendė, jog naikinti Inspekcijos 2012 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. (23.2)-2D-13538 išdėstyto sprendimo dalį, kuria pareiškėjo reikalavimas pakeisti Planavimo sąlygų 6 punktą įrašant „gyvenamųjų namų statybai sklypus formuoti ne mažesnius kaip 0,10 ha“ netenkintas, nėra pagrindo.

Teismas nurodė, jog pareiškėjas, nesutikdamas su nustatytu 0,2500 ha apribojimui, be kita ko, nurodė, kad šis reikalavimas prieštarauja STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pasatai“ 9 priedo 3 punktui, kuriame nustatyta, kad nauji namai gali būti statomi ne mažesniuose kaip 400 kv. m. sklypuose. Teismas šiuo aspektu pabrėžė, jog STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pasatai“ paskirtis yra nustatyti vienbučio gyvenamojo pastato ar sublokuotų vienbučių namų, mažiausius techninius reikalavimus (reglamento 1 p.). Tuo tarpu STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pasatai” 4 punkte taip pat nustatyta, kad reglamento reikalavimai yra privalomi fiziniams ir juridiniams asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, namų statytojams (užsakovams), kitiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, kitiems asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra teritorijų planavimo organizatorius, pareiškėjui STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pasatai“ nuostatos netaikytinos.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog, nenustačius Planavimo sąlygų 6 punkto neteisėtumo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybę pakeisti 2012 m. birželio 18 d. Planavimo sąlygų 6 punktą.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad netenkino pareiškėjo skundo, taip pat netenkino jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 44 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas T. O. apeliaciniu skundu (b. l. 104-107) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, taip pat priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui.

Papildomai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė termino kreiptis su skundu į teismą pradžią ir nepagrįstai vertino, kad terminas buvo praleistas. Nurodo, jog Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. 240-12 14 punkte nurodyta, kad sutartyje įvardinti sutarties priedai lieka tik Vilniaus rajono savivaldybėje ir tokiais priedais nurodyti 2011 m. vasario 8 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A27-244 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo, esančio Marijampolio sen., Vilniaus r., koncepcinės schemos patvirtinimo” kopija, (duomenys neskelbtini) kaimo, esančio Marijampolio sen., Vilniaus r., koncepcinės schemos Ml: 10000 kopija. Ši aplinkybė paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad kartu su Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 240-12 pareiškėjas gavo ir skundžiamą viešojo administravimo aktą dėl koncepcijos patvirtinimo ir nuo to momento sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Pabrėžia, jog nurodytoje sutartyje įvardintas tik akto pavadinimas, o tai neatskleidžia jo turinio ir neduoda pagrindo manyti, kad asmeniui tapo žinoma apie jo teisės pažeidimą. Remiasi Planavimo sąlygų 7 punktu ir nurodo, jog (duomenys neskelbtini) kaimo koncepcinė schema nenurodyta kaip dokumentas, kuriuo pareiškėjui privalu vadovautis rengiant detalųjį planą. Planavimo sąlygos taip pat tinkamai neatskleidė skundžiamų viešojo administravimo aktų turinio įtakos pareiškėjo teisėms.

Pažymi, jog atsakovas visiems suinteresuotiems asmenims ir teismui nurodo, kad koncepcinės schemos nėra teritorijų planavimo dokumentas, kad tai yra tik rekomendacinio pobūdžio aktas, visuomenės pasiūlymas dėl teritorijų planavimo, kuriuo neprivalu vadovautis ir kuris nesukelia teisinių pasekmių. Pareiškėjas nurodo, jog iš Inspekcijos 2012 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. (23.2)-2D-13538 „Dėl planavimo sąlygose nustatyto reikalavimo” jis sužinojo, kad 2011 m. vasario 8 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A27-244 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo, esančio Marijampolio sen., Vilniaus r., koncepcinės schemos patvirtinimo” yra privalomojo pobūdžio aktas ir jo pagrindu Planavimo sąlygų 6 punkte nustatytas apribojimas, neleidžiantis pareiškėjui projektuoti mažesnius kaip 0,25 ha sklypus.

Pareiškėjas dėl koncepcinės schemos teisinės reikšmės, remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 40 punktu, nurodo, jog teritorijų planavimo dokumentai yra bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai ir tai yra baigtinis sąrašas teritorijų planavimo dokumentų rūšių. Pabrėžia, jog atsakovas negali kurti naujų teritorijų planavimo dokumentų (Tvarkos aprašo 8 p.).

Pareiškėjas teigia, kad Planavimo sąlygų 6 punkto apribojimas, draudžiantis projektuoti mažesnius nei 0,25 ha sklypus, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nustatytas (duomenys neskelbtini) kaimo koncepcinės schemos pagrindu, kuri tiek atsakovo, tiek teismo požiūriu yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis teisinių pasekmių. Pareiškėjas pažymi, jog jam atsirado teisinės pasekmės, buvo nustatyti apribojimai detaliojo plano rengimo procese.

Pareiškėjas dėl STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” taikymo, remdamasis nurodyto reglamento 1 punktu, nurodo, jog Planavimo sąlygų 6 punkte yra nurodoma, kad be kitų detaliojo planavimo tikslų siekiama nustatyti statybos reglamentus naujai statomiems/rekonstruojamiems statiniams. Nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Pabrėžia, jog toks detalaus planavimo tikslų apibrėžimas rodo, kad Planavimo sąlygos patenka į STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” reguliavimo sferą ir sprendžiant ginčą taikytinas reglamento 9 priedo 3 punktas.

Nurodo, jog, nustatydamas apribojimą gyvenamojo namo statybai sklypus projektuoti ne mažesnius nei 0,25 ha, atsakovas šio reikalavimo nepagrindė galiojančiomis teisės normomis, be to, jo argumentai dėl būtinumo atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumus, geografinę padėtį, geologines sąlygas, urbanistinius, techninius, aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimus, savininkų ir trečiųjų asmenų teises yra abstraktaus pobūdžio.

Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A27-244 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo, esančio Marijampolio sen., Vilniaus r., koncepcinės schemos patvirtinimo“ yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, dėl ko byla nutrauktina, tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad reikalavimą panaikinti Inspekcijos 2012 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. (23.2)-2D-13538 „Dėl planavimo sąlygose nustatyto reikalavimo“ išdėstytą sprendimą toje dalyje, kuria pareiškėjo reikalavimas pakeisti Planavimo sąlygų 6 punktą „įrašant gyvenamųjų namų statybai sklypus formuoti ne mažesnius kaip 0,10 ha“ atmeta kaip nepagrįstą, nes Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-244 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo, esančio Marijampolio sen., Vilniaus r., koncepcinės schemos patvirtinimo“ numatyta sklypus gyvenamųjų namų statybai formuoti ne mažesnius, kaip 0,25 ha. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo motyvai prieštarauja vieni kitiems.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 117-119) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis su skundu į teismą.

Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pareiškėjo interesai buvo pažeisti ginčijamu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos įsakymu, kuriuo patvirtinta koncepcinė schema. Remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Detaliųjų planų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-239 (toliau – ir Detaliųjų planų taisyklės), 27.2.2 papunkčiu ir nurodo, jog koncepcinė schema yra procedūrinis dokumentas, kuris pagal savo pobūdį nėra priskirtinas prie aktų, kurie yra ginčo dalykas administraciniame teisme (ABTĮ 15 str.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-230/2011).

Remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-473 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės) 29 punktu ir nurodo, jog minėtame punkte aiškiai apibrėžiamas planavimo užduoties turinys. Planavimo sąlygų parengimo ir išdavimo tvarką nustato Tvarkos aprašas, taip pat šiuo atveju taikytinas Tvarkos aprašo 9 punktas.

Atsakovas pažymi, jog Planavimo sąlygos buvo išduotos pareiškėjui rengti vietovės lygmens detalųjį planą (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolio sen., Vilniaus rajone, todėl pagrįstai rengiamam detaliajam planui keliami reikalavimai pagal bendrąjį planą. Remiasi bendrojo plano 11 punktu ir nurodo, jog vykdant atskiro sklypo detalųjį planavimą pagrįstai, vadovaujantis bendrojo plano reikalavimais, privaloma atsižvelgti į 2011 m. vasario 8 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A27-244 „Dėl kaimo dalies, esančios Marijampolio sen., Vilniaus r., koncepcinės schemos“.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 115-116) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, jog palaiko savo argumentus, pateiktus atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai atsakovas remiasi 2013 m. vasario 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. AS438-239/2013 ir nurodo, jog pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą su skundu.

Atsakovas dėl koncepcinės schemos teisėtumo pabrėžia, jog 2009 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-323 buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas. Bendrojo plano 11.3.2 punktas numato, kad zonose (M, Ml, H, Z, ZK) kaimo gyvenamųjų vietovių detalieji planai (Ml:5000, M 1:2000) rengiami, kai atsiranda poreikis vystyti gyvenvietę. Bendrajame plane rekomenduojama atskirų savininkų sklypų detaliuosius planus rengti kartu pateikiant kaimo, kaimo gyvenvietės vystymo koncepcinę schemą (M1: 10000, M 1:5000), kuriai turi pritarti savivaldybės administracijos direktorius. Koncepcija atskleidžia planuojamos teritorijos ypatumus, kaip tai numato Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis.

Pažymi, jog pareiškėjo žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., Marijampolio sen., Vilniaus r., patenka į Z (Zg) funkcinio prioriteto zoną (Z (Zg) – žemės ūkio vyraujančios paskirties žemės, papildomai vystomos atsižvelgiant į Gamtinio karkaso nuostatų reikalavimus). Z zonų kaimo gyvenvietės gali būti plečiamos tiek žemės ūkio paskirties, tiek ir kitos paskirties žemėje pagal planavimo dokumentus. 2011 m. vasario 8 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A27-244 5 punkte numatyta detaliojo planavimo metu žemės sklypus gyvenamųjų namų statybai formuoti ne mažesnius kaip 0,2500 ha. Šia koncepcija įrodytas žemės paskirties pakeitimo tikslingumas, ekonominis efektyvumas, numatyta racionali kaimo plėtros galimybė ir planuojamos kaimo plėtros atitikimas bendrojo plano sprendiniams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog koncepcine schema yra nustatomos tam tikros teritorijos naudojimo ir apsaugos kryptys, o teises ir pareigas sukelsiantys sprendiniai bus nustatyti patvirtintame detaliajame plane.

Pabrėžia, jog STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 4 punktas apibrėžia reglamento taikymo sritį. Pareiškėjas, esantis teritorijų planavimo organizatoriumi, negali remtis ir vadovautis teisės normomis, taikomomis jau statybos procese.

Pareiškėjas T. O. pateikė atsisakymą nuo pateikto skundo (b. l. 126-127), kuriuo prašo priimti atisakymą nuo skundo ir administracinę bylą nutraukti, priteisti jo naudai 1 950 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas paaiškino, jog po apeliacinio skundo pateikimo atsakovai jo skundo reikalavimus pripažino pagrįstais ir juos tenkino geruoju, t. y. 2013 m. kovo 15 d. ginčo sklypui buvo išduotas naujas Planavimo sąlygų sąvadas Nr. SSp-132-13 bei naujos Planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. Sp-132-13, kuriuose neliko reikalavimo „gyvenamųjų namų statybai sklypus formuoti ne mažesnius kaip 0,25 ha“ ir neliko jokio apribojimo ploto atžvilgiu, t. y. pareiškėjo reikalavimai ir lūkesčiai buvo tenkinti daugiau nei jis prašė. Be to, planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti 4 punkte neliko įrašo ir reikalavimo vadovautis „2011 m. vasario 8 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-244 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo, esančio Marijampolio sen., Vilniaus r., koncepcinės schemos“. Nurodytos aplinkybės rodo, kad ginčo objektas, atsakovams tenkinus pareiškėjo reikalavimus geruoju, išnyko. Pareiškėjas remiasi ABTĮ 52 straipsniu, 101 straipsnio 3 punktu ir prašo administracinę bylą nutraukti. Nurodo, jog jam yra žinoma apie skundo atsisakymo teisines pasekmes.

Pareiškėjas taip pat prašo jam priteisti 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias jis patyrė dėl skundo parengimo ir atstovavimo pirmosios instancijos teisme, 100 Lt žyminį mokestį už skundo padavimą pirmosios instancijos teismui, 600 Lt už apeliacinio skundo parengimą bei 50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinė byla nutrauktina.

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės pareigos pakeisti 2012 m. birželio 18 d. Planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. Sp-540-12 6 punktą, t. y. vietoje reikalavimo gyvenamųjų namų statybai sklypus formuoti ne mažesnius kaip 0,25 ha, įrašant reikalavimą gyvenamųjų namų statybai sklypus formuoti ne mažesnius kaip 0,10 ha, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. (23.2)-2D-13538 „Dėl planavimo sąlygose nustatyto reikalavimo“ išdėstytos sprendimo dalies, kuria pareiškėjo reikalavimas pakeisti planavimo sąlygų 6 punktą įrašant „gyvenamųjų namų statybai sklypus formuoti ne mažesnius kaip 0,10 ha“ buvo pripažintas nepagrįstu, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. A27-244 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo, esančio Marijampolės sen., Vilniaus raj., koncepcinės schemos patvirtinimo“ 5 punkto teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas T. O. 2013 m. gegužės 10 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atsisakymą nuo pateikto skundo ir prašymą nutraukti administracinę bylą. Pareiškėjas pateiktą prašymą grindė tuo, kad jo reikalavimai buvo patenkinti geruoju ir 2013 m. kovo 15 d. ginčo žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) k., Marijampolio sen., Vilniaus r., buvo išduotas naujas Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SSp-132-13 bei Planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. Sp-132-13, kuriuose neliko reikalavimo gyvenamųjų namų statybai sklypus formuoti ne mažesnius kaip 0,25 ha, bei reikalavimo vadovautis 2011 m. vasario 8 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-244 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo, esančio Marijampolio sen., Vilniaus r., koncepcinės schemos” (b. l. 126-127).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjo atsisakymo nuo skundo klausimą, atsižvelgęs į administracinėje byloje kilusius neaiškumus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsniu, 2013 m. birželio 12 d. nutartimi įpareigojo atsakovą Vilniaus rajono savivaldybės administraciją paaiškinti jos ir pareiškėjo T. O. pateiktų 2013 m. kovo 15 d. Planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SSp-132-13, 2013 m. kovo 15 d. Planavimo sąlygų detaliojo dokumentui rengti Nr. Sp-132-13 turinio neatitikimus, kiek tai yra susiję su ribojimu gyvenamųjų namų statybai sklypus formuoti ne mažesnius kaip 0,25 ha, taip pat įpareigojo atsakovą pateikti 2013 m. kovo 15 d. Planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SSp-132-13, 2013 m. kovo 15 d. Planavimo sąlygų detaliojo dokumentui rengti Nr. Sp-132-13 originalus.

2013 m. birželio 27 d. atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas buvo informuotas, kad teikiant dokumentus teismui įvyko klaida ir 2013 m. kovo 15 d. Planavimo sąlygų sąvade detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SSp-132-13, 2013 m. kovo 15 d. Planavimo sąlygose detaliajam dokumentui rengti Nr. Sp-132-13 prie planavimo tikslų ir uždavinių, numatomos veiklos, kaip ir pareiškėjas nurodo, neliko ribojimo gyvenamųjų namų statybai sklypus formuoti ne mažesnius kaip 0,25 ha. Atitinkamai, ir buvo pateikti šiuos atsakovo teiginius patvirtinantys įrodymai (b. l. 165, 175).

Atsižvelgusi į nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija nurodo, jog administracinėje byloje buvo išspręsti kilę neaiškumai dėl byloje esančių duomenų neatitikimo ir atitinkamai gali būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo atsisakymo nuo jo pateikto skundo administracinėje byloje ir kiti pareiškėjo byloje pateikti prašymai.

Pasisakydama dėl pareiškėjo atsisakymo nuo jo pateikto skundo, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo teisė atsisakyti teismui paduoto skundo yra numatyta ABTĮ 52 straipsnyje, pagal kurį pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 52 straipsnyje įtvirtintą procesinės teisės normą, yra nurodęs, jog joje yra įtvirtintas proceso šaliai – pareiškėjui – taikytinas dispozityvumo principas, pagal kurį pareiškėjas turi apsisprendimo teisę kreiptis į teismą, siekiant apginti teismine tvarka savo (tariamai) pažeistą teisę ar įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 5 str. 1 d., 3 d. 1 p., 22 str. 1 d.), ir teisę atsisakyti šios gynybos po tokio kreipimosi (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1116/2013). Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog, atsižvelgiant į tai, kad nurodyta teisės norma yra bendroji, ir į tai, kad samprata „bylos nagrinėjimo stadija“ nėra ribojama proceso pirmosios instancijos teisme, svarstomo straipsnio nurodytos galimybės atsisakyti skundo riba (iki teismui išeinant į pasitarimo kambarį) aiškintina tik kaip nustatyta, siekiant išvengti priešingu atveju galimo sutrukdymo teismui paskelbti priimtą procesinį sprendimą (nutartį). Todėl toks teisės atsisakyti skundo apribojimas negali būti vertinamas (aiškinamas) kaip minėto dispozityvumo ribų suvaržymas. Atitinkamai, buvo padaryta išvada, jog tokia nuostata taikytina ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, t. y. pareiškėjas gali atsisakyti pirmosios instancijos teismui paduoto skundo ir po to, kai byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-226/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1206/2012). Taigi, vadovaujantis ABTĮ 52, 133 straipsniais, tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundo atsisakymą, gali nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Atsižvelgus į nurodytus argumentus, į tai, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nurodė atsisakantis pateikto skundo ir pažymėjo, jog skundo atsisakymo teisinės pasekmės jam yra žinomos, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimas naikintinas ir administracinė byla nutrauktina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pareiškėjas atsisakyme nuo pateikto skundo taip pat prašė priteisti jo naudai 1 950 Lt bylinėjimosi išlaidų: 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų už skundo parengimą pirmosios instancijos teismui, 100 Lt už žyminio mokesčio sumokėjimą, skundą teikiant pirmosios instancijos teismui, 600 Lt bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir 50 Lt už žyminio mokesčio sumokėjimą, teikiant apeliacinį skundą (b. l. 126-127).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką proceso šalių išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-280/2009, 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2303/2011). Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso ekonomiškumo ir operatyvumo bei protingumo principais, vertina, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir pareiškėjo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą spręsti apeliacinės instancijos teisme.

Vertindama teisines prielaidas pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui. Pažymėtina, jog tokiais atvejais pareiškėjas tai pat turi teisę reikalauti jam atlyginti ir atstovavimo išlaidas (ABTĮ 44 str. 6 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog ta aplinkybė, kad atsakovas nekeitė ar nenaikino pareiškėjo ginčytų sprendimų, reikšmės neturi, nes pareiškėjo reikalavimų patenkinimu laikytini ir tokie veiksmai, kai anksčiau priimti aktai tiesiogiai nebuvo pakeisti, tačiau buvo priimti nauji aktai, patikslinantys ankstesniųjų taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442 -151/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šiuo atžvilgiu esminės reikšmės neturi ir tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra ta, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2012 m., 369–374 p.).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo reikalavimus geruoju patenkino būtent atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija, t. y. iš esmės administracinėje byloje pareiškėjo interesas, kad būtų panaikintas, jo nuomone, neteisėtas ir nepagrįstas reikalavimas formuoti ne mažesnius kaip 0,25 ha sklypus buvo patenkintas geruoju, t. y. buvo išduoti 2013 m. kovo 15 d. Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SSp-132-13, 2013 m. kovo 15 d. Planavimo sąlygos detaliojo dokumentui rengti Nr. Sp-132-13, kuriuose neliko nurodyto apribojimo, reikalavimo vadovautis 2011 m. vasario 8 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-244 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo, esančio Marijampolio sen., Vilniaus r., koncepcinės schemos” (b. l. 175), o 2012 m. birželio 18 d. Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SSp-540-12 neteko galios. Atsižvelgus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėjo esminis interesas, paskatinęs jį kreiptis teisminės gynybos, iš esmės buvo atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos patenkintas geruoju po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (iš esmės visa apimtimi) ir atitinkamai jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 3 d.). Remiantis tuo, kad pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos veiksmai, ji turėtų ir atlyginti pareiškėjui atsiradusias bylinėjimosi išlaidas. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinės sąlygos bylinėjimosi išlaidų priteisimui iš nurodyto atsakovo (ABTĮ 44 str. 3 d.).

Pasisakydama dėl pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų, teisėjų kolegija nurodo, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Kiek tai susiję su bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimu, pažymėtina, jog šias išlaidas patvirtina 2012 m. rugsėjo 26 d. atstovavimo sutartis, sudaryta tarp advokato A. S. ir pareiškėjo, kuria pareiškėjas įgalioja nurodytą advokatą jį atstovauti Vilniaus apygardos administraciniame teisme (b. l. 5), 2012 m. rugsėjo 27 d. sąskaita už teisines paslaugas SEB Nr. 12/290, kurioje nurodyta, kad už skundo parengimą buvo sumokėta 1 200 Lt (b. l. 6), 2012 m. spalio 5 d. mokėjimo nurodymas Nr. 451 (b. l. 87), 100 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis kvitas (b. l. 35).

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali galima priteisti už skundo parengimą suma yra 2 550 Lt (3 x 850 Lt minimali mėnesinė alga, galiojusi teisinių paslaugų suteikimo metu ir patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” Nr. 718 (b. l. 1-4). Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Remdamasi Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, įvertinusi bylos sudėtingumą, teiktų teisinių paslaugų pobūdį, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjo pateiktus reikalavimus ir atsakovo patenkintus reikalavimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui šioje dalyje priteistina patirtų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, šiuo atveju pareiškėjui už skundo parengimą priteistina 1 100 Lt. Ši suma vertintina kaip pagrįsta ir protinga, kuri užtikrina bylinėjimosi išlaidų tikslų įgyvendinimą, šalių interesų pusiausvyrą, nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pareiškėjui taip pat yra priteistinas 100 Lt žyminis mokestis, sumokėtas teikiant skundą pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 44 str. 2 d.).

Kiek tai susiję su bylinėjimosi išlaidomis, patirtomis apeliacinės instancijos teisme, pažymėtina, jog šias patirtas išlaidas patvirtina 2013 m. vasario 7 d. advokato orderis (b. l. 107), 2013 m. vasario 6 d. sąskaita už teisines paslaugas SEB Nr. 13/11, kuri nurodo, jog apeliacinio skundo parengimas buvo įvertintas 600 Lt (b. l. 109), 2013 m. vasario 7 d. banko sąskaitas išrašas (b. l. 110), 50 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis kvitas (b. l. 108)

Teisėjų kolegija nurodo, jog, vadovaujantis Rekomendacijų 8.10 punktu, pareiškėjui priteistina maksimali suma už advokato teikiamas paslaugas surašant apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, yra 2 000 Lt (2 x 1 000 Lt minimali mėnesinė alga, galiojusi teisinių paslaugų suteikimo metu ir patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” (b. l. 104-107). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgusi Rekomendacijų 2, 8.10 punktus, į apeliacinio skundo turinį, apimtį, byloje nagrinėtus klausimus, nurodo, jog pareiškėjui priteistina 500 Lt suma už apeliacinio skundo parengimą. Pareiškėjui iš atsakovo taip pat priteistinas 50 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinio skundo pateikimą (ABTĮ 44 str. 2 d.).

Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos bendrai priteistina 1 750 Lt (50 Lt + 100 Lt + 500 Lt + 1 100 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 44 straipsnio 3 dalimi, 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti, administracinę bylą nutraukti.

Priteisti pareiškėjui T. O. (T. O.) iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 1 750 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis