2022-04-06 Nr. AB-10341-3-61-3-00551-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-215-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00551-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 57.1.1; 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo C. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo C. U. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas C. U. 2022 m. sausio 31 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 21S36888 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo C. U. skundą.

Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, aktualios Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) redakcijos, galiojusios nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. sausio 1 d., nuostatos, nes pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį pateikė iki šio įstatymo pakeitimo. Pagal aktualų teisinį reglamentavimą, Sprendimas turi būti skundžiamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Departamentui (Įstatymo 1351 str. 1, 3 d.). Skunde nepateikti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl pareiškėjo skundą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas C. U. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo nuomone, skundo dėl Departamento sprendimo pateikimo procedūra turėtų būti vykdoma vadovaujantis Įstatymo redakcija, įsigaliojusia 2022 m. sausio 1 d., t. y. galiojusia skundo teismui pateikimo metu. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymo (toliau – ir Įstatymo pakeitimo įstatymas) nuostatos neturėtų būti aiškinamos plečiamai. Įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatos suponuoja, kad, jei iki Įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2022 m. sausio 1 d.) skundas nebuvo paduotas Departamentui nagrinėti ikiteismine tvarka, tai toks skundas teiktinas teismui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Įstatymo pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstytas priežastis, dėl kurių siūloma atsisakyti ikiteisminės skundų nagrinėjimo tvarkos. Teigia, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. atsisakyta Departamento komisijų veiklos, todėl dėl įstatymų leidėjo valios pareiškėjas nebegali pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) paduoti skundą laikantis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme taisyklių.

Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Akcentuotina, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai), o pareiškėjas prieš kreipdamasis į administracinį teismą tokia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017, 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-479-552/2019). Privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte – įstatyme (žr., pvz., 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-12-261/2020).

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ IX1 skyriuje (2021 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 31 d.) buvo įtvirtintas sprendimų dėl prašymų suteikti prieglobstį apskundimas ikiteismine tvarka. Įstatymo 1351 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad skundas dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnio 3 dalyje ir 87 straipsnio 3 dalyje, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti paduotas Migracijos departamentui per 7 dienas nuo užsieniečio supažindinimo su sprendimu dienos.

2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo pakeitimo įstatymas (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymas Nr. XIV-816), kuriuo, be kita ko, Įstatymo IX1 skyrius buvo pripažintas netekusiu galios. Įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Įstatymo nuostatomis. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, užsieniečių skundai, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paduoti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudarytam kolegialiam organui, šio kolegialaus organo baigiami nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Įstatymo nuostatomis. Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaryto kolegialaus organo sprendimai, kurie priimti įsigaliojus šiam įstatymui arba kurių apskundimo terminas baigiasi įsigaliojus šiam įstatymui, gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos. Apygardų administracinių teismų sprendimai dėl vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaryto kolegialaus organo sprendimų, priimti įsigaliojus šiam įstatymui, gali būti skundžiami vadovaujantis šio įstatymo 23 straipsnyje išdėstyto Įstatymo X2 skyriaus 14024 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Įstatymo 14024 straipsnio (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-816 redakcija, įsigaliojusi 2022 m. sausio 1 d.) 1 dalyje nustatyta, kad skundas dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnio 3 dalyje, 87 straipsnio 3 dalyje, 125, 126 ir 133 straipsniuose, gali būti paduotas atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia nuginčyti Sprendimą, kuriuo nuspręsta nesuteikti jam prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką ir kt., t. y. sprendimus, nurodytus Įstatymo 86 straipsnio 3 dalyje, 87 straipsnio 3 dalyje, 126 ir 133 straipsniuose. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas 2021 m. lapkričio 4 d., pareiškėjas skundą teismui padavė 2022 m. sausio 31 d. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kaip tai numatyta Įstatymo 1351 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 31 d.); pareiškėjas privalėjo pasinaudoti tokia tvarka, nes jis prašymą suteikti prieglobstį pateikė iki Įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2022 m. sausio 1 d.).

Teisėjų kolegija nepritaria anksčiau minėtai pirmosios instancijos teismo pozicijai. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymų leidėjas Įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnyje, įtvirtinęs įstatymo įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo tvarką ir siekdamas atsisakyti skundų dėl Departamento sprendimų privalomos ikiteisminės tvarkos, nustatė tokius skundus nagrinėjančiam Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudarytam kolegialiam organui įgaliojimus, kurie padėtų sklandžiai pereiti prie naujoje Įstatymo redakcijoje įtvirtintos skundų nagrinėjimo tvarkos. Pagal Įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, šis kolegialus organas užbaigia nagrinėti užsieniečių skundus, paduotus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, pagal Įstatymo redakciją, galiojusią iki Įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Kadangi šiam kolegialiam organui nenumatyta įgaliojimų nagrinėti skundus, gautus po Įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, tokiems skundams taikytina apskundimo tvarka, numatyta Įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje 2022 m. sausio 1 d., t. y. pateikiant skundą tiesiogiai apygardos administraciniam teismui. Pažymėtina, jog pasikeitęs reglamentavimas yra palankesnis pareiškėjams nei ankstesnėje Įstatymo redakcijoje įtvirtintos nuostatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir kitose panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-139-756/2022, 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-140-815/2022).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai laikė, kad pareiškėjo keliamam ginčui yra privaloma išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka, ir, pareiškėjui tokia tvarka nepasinaudojus, atsisakė priimti jo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo C. U. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė