2019-04-10 Nr. AB-9038-3-65-3-00297-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-281-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00297-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų P. B. ir R. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. B. ir R. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Anykščių skyriaus (trečiasis suinteresuotas asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Anykščių Vosinta“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai P. B. ir R. B. (toliau – ir pareiškėjai) 2018 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2018 m. liepos 31 d. ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimus: Nr. 38SK-660-(14.38.110.); Nr. 38SK-659-(14.38.110.); Nr. 38SK-661-(14.38.110.); Nr. 38SK-665-(14.38.110.); Nr. 38SK-664-(14.38.110.); Nr. 38SK-663-(14.38.110.); Nr. 38SK-662-(14.38.110.); Nr. 38SK-669-(14.38.110.); Nr. 38SK-670-(14.38.110.); Nr. 38SK-671-(14.38.110.); Nr. 38SK-672-(14.38.110.); Nr. 38SK-668-(14.38.110.); Nr. 38SK-667-(14.38.110.); Nr. 38SK-666-(14.38.110.); Nr. 38SK-684-(14.38.110.); Nr. 38SK-683-(14.38.110.); Nr. 38SK-691-(14.38.110.); Nr. 38SK-690-(14.38.110.); Nr. 38SK-689-(14.38.110.); Nr. 38SK-688-(14.38.110.); Nr. 38SK-687-(14.38.110.); Nr. 38SK-686-(14.38.110.); Nr. 38SK-685-(14.38.110.) (toliau – ir Sprendimai).

Pareiškėjai, teismui pasiūlius, 2019 m. vasario 6 d. pateikė prašymą dėl termino skundui paduoti, kuriuo prašė: 1) laikyti, kad pareiškėjai nepraleido termino skundui paduoti, kadangi jie apie Sprendimus sužinojo tik 2018 m. rugsėjo mėn. pradžioje, gavę Skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. raštą Nr. 38SD-4116-(14.38.105); 2) tuo atveju, jei teismas laikytų, kad pareiškėjai praleido terminą skundui paduoti, atnaujinti šį terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, t. y. pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo informuoti apie Sprendimų priėmimą, o į teismą kreipėsi iš karto po to, kai gavo 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštą Nr. 38SD-3718-(14.38.105). Pareiškėjų nuomone, Skyrius privalėjo juos informuoti tiek apie numatomą Sprendimų priėmimą, tiek apie jau priimtus Sprendimus, bet pažeidė šią pareigą, o pareiškėjai apie Sprendimus sužinojo tik juos jau įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr. 38SD-3718-(14.38.105) pareiškėjams nebuvo tinkamai įteiktas (šis raštas siųstas R. B. registruotos gyvenamosios vietos adresu, bet ne P. B. registruotos gyvenamosios vietos adresu, nors pastarasis adresas Skyriui buvo žinomas). Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštas buvo išsiųstas 2018 m. rugpjūčio 1 d. ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. įteiktas bent vienam iš pareiškėjų. Kadangi pareiškėjai nežinojo ir negalėjo numatyti, kad jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, nesant teisės aktų nustatyta tvarka priimto dokumento, patvirtinančio uždarosios akcinė bendrovės (toliau – ir UAB) „Anykščių Vosinta“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) veikimą ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą, šios gali būti nustatytos, o Skyrius, pareiškėjų teigimu, vengė juos informuoti apie Sprendimų priėmimą, Sprendimus jiems pateikė tik kai jie jau buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjai negali būti laikomi praleidusiais terminą skundui paduoti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Anykščių skyriaus, atsiliepime į pareiškėjų prašymą dėl termino skundui paduoti ir teismo posėdžio metu prašė neatnaujinti pareiškėjų praleisto termino skundui paduoti.

Atsakovas tvirtino, kad Skyriaus 2018 m. birželio 11 d. raštas Nr. 38SD-2817-(14.38.105), kuriuo pareiškėjai buvo informuojami apie jiems priklausančių žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimus ir siūloma pateikti pastabas, kartu su kadastro duomenų pakeitimo formų kopijomis ir žemės sklypams taikytinų žemės naudojimo sąlygų planų kopijomis, pareiškėjams buvo išsiųstas ir, akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Lietuvos pašto duomenimis, įteiktas 2018 m. birželio 12 d. Skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr. 38SD-3718-(14.38.105), kartu su ginčijamų Sprendimų kopijomis (23 lapai), pareiškėjams buvo išsiųstas 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir, AB Lietuvos pašto duomenimis, pareiškėjams įteiktas 2018 m. rugpjūčio 3 d. Dėl aplinkybės, kad P. B. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu minėti dokumentai nebuvo siunčiami, atsakovas paaiškino, jog pareiškėjai Skyriui yra žinomi, jie daug kartų šiam skyriui teikė įvairius prašymus, kuriuose patys nurodydavo vieną bendrą adresą – (duomenys neskelbtini). Visi atsakymai į pareiškėjų prašymus, skirtus Skyriui, taip pat buvo siunčiami abiem pareiškėjams tuo pačiu jų nurodytu adresu. Skyriui žinoma, kad pareiškėjai yra sutuoktiniai ir faktiškai gyvena tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini). Tą patį bendrą adresą pareiškėjai nurodė ir teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose. Dokumentų įteikimą pareiškėjams patvirtina AB Lietuvos pašto duomenys ir aplinkybė, kad registruotos siuntos siuntėjui – Skyriui – nebuvo grąžintos. Atsakovo nuomone, dar 2018 m. birželio 12 d. gavę Skyriaus 2018 m. birželio 11 d. raštą su priedais pareiškėjai žinojo, kad ginčo žemės sklypams yra numatoma nustatyti papildomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Atsakovo vertinimu, pareiškėjai nenurodė jokių svarbių termino skundui paduoti praleidimo priežasčių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Anykščių Vosinta“ atsiliepime į pareiškėjų prašymą dėl termino skundui paduoti prašė neatnaujinti pareiškėjų praleisto termino skundui paduoti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad tiek Skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštas, kurio, pareiškėjų atstovo teigimu, jie negavo, tiek ir 2018 m. rugpjūčio 27 d. raštas, kurį jie pripažįsta gavę, buvo siunčiami tuo pačiu būdu ir tuo pačiu adresu, todėl nemanytina, kad vieno iš šių raštų pareiškėjai negavo, o kitą – gavo. Be to, aplinkybė, kad P. B. yra (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnaitis, patvirtina, jog faktinė nuolatinė jo gyvenamoji vieta yra būtent tuo adresu, kuriuo ir buvo siunčiami Skyriaus raštai. Šį adresą pareiškėjai nurodo visuose byloje esančiuose dokumentuose. Dėl pareiškėjų argumentų, kad Sprendimai, kiti dokumentai turėjo būti siunčiami ir kiekvienam iš jų įteikiami atskirai, trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog pareiškėjai yra sutuoktiniai, ginčo sklypus valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, be to, pagal teismų praktiką, tinkamu dokumentų įteikimu yra laikoma, jei dokumentas įteikiamas vienam iš suaugusiųjų šeimos narių. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad apie Sprendimus jie nebuvo informuoti įstatymų nustatyta tvarka ir kad apie juos sužinojo tik 2018 m. rugsėjo mėn.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. vasario 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjų P. B. ir R. B. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir nutraukė administracinę bylą.

Teismas iš atsakovo pateiktų dokumentų ir jo atstovės paaiškinimų nustatė, kad Skyrius visų ginčijamų Sprendimų, priimtų 2018 m. liepos 31 d. ir 2018 m. rugpjūčio 1 d., kopijas pareiškėjams registruota siunta Nr. RN477059224LT išsiuntė kartu su 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 38SD-3718-(14.38.105.), kuriame įvardyti siunčiami sprendimai. Siunčiamų dokumentų adresatais rašte nurodyti R. B., P. B., jų adresas: (duomenys neskelbtini). Iš AB Lietuvos pašto siuntų sąrašo matyti, kad mažoji korespondencija, siuntos Nr. RN477059224LT, buvo išsiųsta 2018 m. rugpjūčio 2 d., pirminiu gavėju nurodant R. B., adresu: (duomenys neskelbtini). Iš AB Lietuvos pašto siuntų paieškos duomenų nustatyta, kad minėta siunta gavėjui įteikta 2018 m. rugpjūčio 3 d. Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovės paaiškinimais, kurie yra patvirtinti byloje esančiais AB Lietuvos pašto duomenimis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai yra sutuoktiniai, ginčo žemės sklypus valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, Skyriui teikiamuose prašymuose pareiškėjai dažniausiai nurodo, jog gyvena (duomenys neskelbtini), šis adresas nurodytas ir su advokatu sudarytoje atstovavimo sutartyje bei teismui pateiktame skunde, P. B. yra (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnaitis, priėjo išvadą, jog P. B. gyvenamoji vieta pagrįstai gali būti laikoma jo sutuoktinės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Todėl Skyrius tinkamai įvykdė savo pareigą ir apie priimtus Sprendimus 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu informavo abu pareiškėjus. Registruota siunta išsiųstas 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštas ir prie jo pridėti Sprendimai 2018 m. rugpjūčio 3 d. buvo įteikti pareiškėjams arba vienam iš jų pareiškėjų gyvenamojoje vietoje.

Teismas, išanalizavęs pareiškėjų atstovo paaiškinimus, jog P. B. įmonė registruota Šiauliuose, todėl jis ten praleidžia daug laiko, o R. B., gavusi P. B. skirtą laišką, voko neatplėšė, pareiškėjai su jo turiniu susipažino tik grįžus P. B., atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjų atstovas teismui nepateikė voko, kuriame gavėju būtų buvęs nurodytas tik vienas P. B. ar tik viena R. B.. Atsakovo atstovė patvirtino, kad ant voko buvo įrašyti abu siuntos gavėjai: R. B. ir P. B.. Taigi, nė vienam iš pareiškėjų nebuvo kliūčių susipažinti su 2018 m. rugpjūčio 3 d. iš Skyriaus gautu 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu ir prie jo pridėtais Sprendimais. Be to, byloje surinkti duomenys patvirtina, jog apie numatomus atlikti ginčo žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimus, kurie ir buvo padaryti Sprendimais, pareiškėjai buvo informuoti Skyriaus 2018 m. birželio 11 d. raštu Nr. 38SD-2817-(14.38.105), kuris (kartu su priedais) jiems buvo įteiktas 2018 m. birželio 12 d. Vadinasi, pareiškėjai jau turėjo informaciją apie numatomą ginčo žemės sklypų kadastro duomenų keitimą, o tuo atveju, jei delsė atplėšti voką, kuris buvo skirtas jiems abiem, dėl subjektyvių priežasčių elgėsi neatsargiai ir nerūpestingai. Be to, pareiškėjų atstovas teismui pateiktame prašyme dėl termino skundui paduoti pripažino, kad pareiškėjai gavo Skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštą (prašymo rezoliucinėje dalyje).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą dėl Sprendimų panaikinimo 2018 m. rugsėjo 24 d., praleido terminą skundui paduoti, kuris baigėsi 2018 m. rugsėjo 3 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai svarbiomis šio termino praleidimo priežastimis laikė tai, kad jie teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo apie Sprendimus informuoti. Prašyme dėl termino skundui paduoti pareiškėjai nenurodė, kokia konkrečia teisės aktų nustatyta tvarka jie turėjo būti informuoti apie ginčijamus sprendimus, o minėtame prašyme ir teismo posėdyje pareiškėjų atstovas nurodė prieštaringas aplinkybes: prašyme teigė, kad registruota siunta Nr. RN477059224LT pareiškėjams iš viso nebuvo įteikta, vėliau teigė, kad tik vienam iš pareiškėjų – P. B. – skundžiami sprendimai nebuvo išsiųsti, galiausiai teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja R. B. gavo siuntą, tačiau neatplėšė voko, nes ant jo buvo nurodyta gavėjo P. B. pavardė. Teismo vertinimu, bylos duomenys įrodo, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. siunta su Sprendimais buvo gauta R. B. deklaruotoje ir abiejų pareiškėjų, kurie yra sutuoktiniai, įvairiuose dokumentuose nurodomoje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Todėl abu pareiškėjai turėjo realią galimybę susipažinti su jiems abiem skirtu Skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu ir prie jo pridėtais Sprendimais. Teismas nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjai praleido terminą skundui paduoti, todėl jų prašymas atnaujinti tokį praleistą terminą nebuvo tenkintas.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjų skundas buvo priimtas jiems praleidus terminą skundui paduoti, todėl, atmetus prašymą šį praleistą terminą atnaujinti, byla nutrauktina. Atitinkamai nebuvo pagrindo pareiškėjams priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Pareiškėjai P. B. ir R. B. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 21 d. nutartį; 2) laikyti, kad jie nepraleido termino skundui paduoti, kadangi jie apie Sprendimus sužinojo tik 2018 m. rugsėjo mėn. pradžioje, gavę Skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. raštą Nr. 38SD-4116-(14.38.105); 3) tuo atveju, jei teismas laikytų, kad pareiškėjai praleido terminą skundui paduoti, atnaujinti šį terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, t. y. pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo informuoti apie Sprendimų priėmimą, o į teismą kreipėsi iš karto po to, kai gavo 2018 m. rugpjūčio 27 d. raštą Nr. 38SD-4116-(14.38.105); 4) perduoti skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjai nesutinka su teismo pozicija, jog nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovės paaiškinimais, kad Skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr. 38SD-3718-(14.38.105) jiems buvo išsiųstas registruota pašto siunta Nr. RN477059224LT, kadangi byloje nėra objektyvių tai patvirtinančių duomenų. Byloje taip pat nėra duomenų apie konkretų subjektą, kuriam buvo įteikta siunta Nr. RN477059224LT, nors praktikoje gausu atvejų, kai registruotos siuntos įteikiamos ne adresatams, o tretiesiems asmenims, neturintiems teisės siuntas priimti. Teismas nepagrįstai preziumavo, kad siunta Nr. RN477059224LT buvo įteikta pareiškėjams arba vienam iš jų. Pareiškėjai pabrėžia byloje laikęsi nuoseklios pozicijos, kad apie Sprendimus jie buvo informuoti tik gavę Skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. raštą, o prašyme dėl termino skundui paduoti buvo padaryta techninė klaida. Jie pakartoja, kad Skyrius pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) (toliau – ir Nuostatai), 544.2–544.5 papunkčiuose įtvirtintą pareigą informuoti savininkus (t. y. kiekvieną iš pareiškėjų) apie numatomus priimti ir jau priimtus Sprendimus, nes 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštą, skirtą abiem pareiškėjams, iš anksto numatė siųsti vienam asmeniui – R. B., jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir tik vienu egzemplioriumi. Pareiškėjai akcentuoja, jog teisės aktai neįtvirtina prezumpcijos ar pareigos sutuoktiniams gyventi kartu, ir paaiškina, kad P. B. vykdo aktyvią komercinę veiklą ir Anykščiuose, ir Šiauliuose, pastaruosiuose praleidžia didžiąją laiko dalį ir gyvena savo registruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad P. B. yra (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnaitis, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog jo gyvenamoji vieta yra būtent tuo adresu, kuriuo buvo išsiųstas Skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštas, kadangi pareiškėjui (duomenys neskelbtini) seniūnijoje priklauso daug žemės sklypų. Pareiškėjų teigimu, anksčiau atsakovas priimamus sprendimus P. B. siuntė jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pareiškėjai pažymi, kad jų argumentai yra ne prieštaringi, o vienas kitą papildantys.

Pareiškėjai, pasisakydami dėl pagrindo atnaujinti terminą, atkreipia dėmesį į tai, jog Sprendimais pakeičiami jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastro duomenys, numatant jiems papildomą specialiąją žemės naudojimo sąlygą (sanitarinės apsaugos zona), t. y. apribojamos jų nuosavybės teisės. Pareiškėjai kelia abejones dėl Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, kad Sprendimais atlikti veiksmai turėjo būti padaryti dar prieš 30 metų, o jie terminą skundui paduoti praleido tik 2 savaitėmis (tuo atveju, jei jis buvo praleistas). Pareiškėjų nuomone, tokiame kontekste atsisakymas atnaujinti terminą skundui paduoti yra netoleruotinas ir gali iškreipti neteisėtais Sprendimais formuojamų santykių stabilumą. Teismas formaliai taikė teisės aktų nuostatas ir neatsižvelgė į pareiškėjų nurodytas aplinkybes, neatnaujindamas praleisto termino pažeidė jų teisę kreiptis teisminės gynybos. 2 savaitės, kuriomis buvo praleistas terminas skundui paduoti, pareiškėjų nuomone, negali būti laikomos reikšmingu laikotarpiu, kuris iš esmės iškreiptų teisinės sistemos stabilumą, juolab kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nepriklausiusių nuo pareiškėjų valios, t. y. atsakovas nesudarė objektyvių galimybių pareiškėjams pateikti skundą anksčiau nei jie gavo Skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. raštą Nr. 38SD-4116-(14.38.105).

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Anykščių skyriaus, atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas tvirtina, kad nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjams nebuvo parengtas, registruotas ir išsiųstas kitas raštas nei Skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr. 38SD-3718-(14.38.105), kuris išsiųstas registruota pašto siunta Nr. RN477059224LT. Numerį siuntai suteikia AB Lietuvos paštas, kuris taip pat išduoda sąrašą, kuriame yra nurodyti siuntų numeriai. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog siunta Nr. RN477059224LT buvo įteikta ne jiems. Atsakovas pažymi, jog Nuostatų 544 punkte nėra nurodyta, kad sprendimo kopija turi būti būtent registruota pašto siunta išsiųsta kiekvienam žemės sklypo savininkui atskirai, jų deklaruojamais gyvenamųjų vietų adresais. Sprendimų kopijos kartu su Skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu buvo išsiųstos registruotu laišku, skirtu abiem pareiškėjams, R. B. deklaruojamos gyvenamosios vietos adresu, kuris dažnai nurodomas kaip gyvenamoji vieta P. B. prašymuose. Atsakovo nuomone, sutuoktiniams, kurie savo prašymuose dažniausiai nurodo tą patį adresą, siųsti dviem egzemplioriais didelės apimties dokumentus (daugiau nei 20 lapų), kaip to reikalaujama atskirajame skunde, yra neracionalu valstybės resursų naudojimo prasme. Teismų praktikoje tinkamu dokumentų įteikimu adresato šeimos nariui pripažįstami atvejai, kai dokumentas įteikiamas ir jame pasirašo pilnametis kartu su adresatu gyvenantis šeimos narys. Be to, tai, kad P. B. savo gyvenamąja vieta laiko (duomenys neskelbtini), patvirtina aplinkybė, jog jis procesiniuose dokumentuose (taip pat sutartyje su advokatu) savo adresu nurodo R. B. adresą. Atsakovas pastebi, kad pareiškėjai nepateikė voko kopijos, kuri galėtų patvirtinti, jog minėta siunta buvo skirta vien tik R. B.. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjai buvo informuoti tinkamai, o pareiškėjai elgiasi nesąžiningai, nerūpestingai, neatidžiai, 2 savaičių laikotarpį nepagrįstai laiko nereikšmingu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Anykščių Vosinta“ atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, skundžiama teismo nutartis yra išsamiai pagrįsta ir teisėta, jis pažymi jau nurodęs išsamius argumentus dėl pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (liet. tarp jų, įskaitant) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skundą dėl Skyriaus 2018 m. liepos 31 d. ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimų teismui pateikė 2018 m. rugsėjo 24 d. (žyma ant skundo, I t., b. l. 1). Pareiškėjai nesutinka, kad Sprendimų kopijos kartu su Skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 38SD-3718-(14.38.105) jiems buvo išsiųstos 2018 m. rugpjūčio 1 d. registruota siunta Nr. RN477059224LT, kuri įteikta 2018 m. rugpjūčio 3 d., ir tvirtina apie Sprendimus sužinoję tik 2018 m. rugsėjo mėn. pradžioje, kai gavo Skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. raštą Nr. 38SD-4116-(14.38.105).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus ir atsakovo atstovės paaiškinimus, patvirtinančius, kad Sprendimai (jų kopijos) pareiškėjams arba vienam iš jų buvo įteikti 2018 m. rugpjūčio 3 d., kad Sprendimai (jų kopijos) P. B. buvo pagrįstai siųsti R. B., kuri yra jo sutuoktinė, jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, bei atsižvelgęs į pareiškėjų (jų atstovo) pateiktų paaiškinimų prieštaringumą, priėjo išvadą, kad pareiškėjai buvo tinkamai informuoti apie Sprendimus, todėl terminas Sprendimams apskųsti suėjo 2019 m. rugsėjo 3 d., pareiškėjai praleido šį terminą.

Pareiškėjai atskirajame skunde nesutinka su teismo išvadomis, kad Sprendimai (jų kopijos) kartu su Skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 38SD-3718-(14.38.105) jiems buvo išsiųsti 2018 m. rugpjūčio 1 d. būtent registruota siunta Nr. RN477059224LT ir kad ši registruota siunta buvo įteikta pareiškėjams arba vienam iš jų, pakartoja, kad jie nebuvo tinkamai informuoti apie Sprendimų priėmimą, nes siunta buvo išsiųsta tik vienu egzemplioriumi ir skirta tik vienam iš jų – R. B., šių dokumentų kopijos nebuvo išsiųstos P. B. jo registruotu gyvenamosios vietos adresu, ir tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas jų argumentus nepagrįstai laikė prieštaringais.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. sausio 10 d. teismo posėdžio metu (garso įrašas) pareiškėjų atstovas, atsakydamas į teismo pasiūlymą pateikti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, nurodė, kad kai kurie dokumentai buvo nusiųsti ne tuo adresu (į kažkokį (duomenys neskelbtini) paštą); jo supratimu, atsakovas yra 30 metų praleidęs terminą paprašyti įregistruoti sanitarinės apsaugos zonas, o jie (pareiškėjai) terminą skundui paduoti yra praleidę keliomis dienomis, tokios aplinkybės nesuderinamos su teisingumu. Pareiškėjai 2019 m. vasario 6 d. pateiktame prašyme dėl termino skundui paduoti (VIII t., b. l. 79–82) nurodė nebuvę tinkamai informuoti apie Sprendimų priėmimą, kadangi nepaisant to, jog Skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštas buvo skirtas abiem pareiškėjams, jį numatyta siųsti tik vieno iš jų – R. B. – registruotu gyvenamosios vietos adresu, be to, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pašto siunta Nr. RN477059224LT buvo išsiųstas būtent Skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr. 38SD-3718-(14.38.105) ir kad minėta pašto siunta 2018 m. rugpjūčio 3 d. buvo įteikta bent vienam iš pareiškėjų. 2019 m. vasario 21 d. teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas paaiškino, jog pareiškėjai turi atskirus verslus skirtingose vietose, daug laiko praleidžia ne kartu, neatplėšia vienas kito laiškų; teigė, kad „taip, laiškas pragulėjo“ (~17 min. 54 s.), bet, P. B. atvykus į (duomenys neskelbtini) ir susipažinus su laišku, pareiškėjai nedelsiant kreipėsi į advokatus; pakartojo, kad dokumentai buvo siunčiami ir įvairiais kitais adresais, ne į (duomenys neskelbtini) ; tvirtino, kad valstybės institucijos ir trečiasis suinteresuotas asmuo daug daugiau praleido terminus; teigė, jog gali būti, kad laiškas buvo įteiktas žmonai, bet jame vyras nebuvo nurodytas (~22 min. 41 s.).

Apibendrinant pareiškėjų argumentus, matyti, jog, viena vertus, jie teigia, kad Skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr. 38SD-3718-(14.38.105) kartu su priedais (Sprendimų kopijomis), t. y. registruota pašto siunta Nr. RN477059224LT, buvo skirtas tik R. B. ir siųstas jos gyvenamosios vietos adresu, ši siunta P. B. atskirai nebuvo siųsta, todėl jis nebuvo tinkamai informuotas apie priimtus Sprendimus. Kita vertus, pareiškėjų atstovas nurodo, kad pareiškėjai vienas kito laiškų neatplėšinėja, todėl R. B., gavusi P. B. skirtą laišką, jo neatplėšė, su jo turiniu pareiškėjai susipažino tik P. B. grįžus į (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjai vienu metu tvirtina ir kad pašto siunta buvo skirta tik R. B., o P. B. nebuvo atskirai informuotas, ir kad pašto siunta buvo skirta tik / ir P. B., todėl R. B. jos neatidarė iki sugrįžtant P. B.. Pareiškėjai paties voko, kuriame gavo dokumentus, teismui nepateikė, todėl nėra galimybės nustatyti, kas konkrečiai buvo ant jo nurodyta, tačiau byloje yra išrašas iš AB Lietuvos pašto pateikto sąrašo apie priimtą korespondenciją (III t., b. l. 166), kuriame nurodyta, jog siuntos Nr. RN477059224LT gavėjas – R. B., gavėjo adresas – (duomenys neskelbtini) (atsakovas teigė, kad dėl vietos formoje trūkumo AB Lietuvos paštas sąraše galėjo nurodyti tik pirmąjį gavėją, nors ant voko buvo užrašyti abu gavėjai). Galiausiai pastebėtina, jog pareiškėjų atstovas 2019 m. vasario 21 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog R. B. gavo siuntą su 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 38SD-3718-(14.38.105) ir jo priedais, tačiau delsė laišką atplėšti (laukė sugrįžtant P. B.). Teisėjų kolegija prieina išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjų (jų atstovo) paaiškinimus pagrįstai laikė prieštaringais ir nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovės teiginiais, jog ant voko siuntos Nr. RN477059224LT gavėjais buvo nurodyti abu pareiškėjai, jie apie Sprendimus buvo informuoti tinkamai.

Teisėjų kolegija pareiškėjų argumentus, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad registruota pašto siunta Nr. RN477059224LT jiems buvo siųstas būtent Skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr. 38SD-3718-(14.38.105) kartu su Sprendimų kopijomis ir kad ši pašto siunta buvo įteikta būtent pareiškėjams ar vienam iš jų, laiko deklaratyviais, nepagrįstais jokiais konkrečiais duomenimis. Pastebėtina, kad pareiškėjai yra kilusio teisminio ginčo iniciatoriai, jie siekia, kad administracinė byla nebūtų nutraukta, tvirtindami, jog nebuvo savalaikiai informuoti apie ginčijamus Sprendimus ir nepraleido termino skundui paduoti, todėl, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių taisykle, numatančia, jog kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-976-492/2018, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1616-629/2019), būtent pareiškėjai, o ne atsakovas, turi įrodyti, jog Sprendimai jiems nebuvo įteikti laiku. Taip pat nėra reikšmingi pareiškėjų teiginiai, kad tam tikrus ankstesnius raštus atsakovas jiems siuntė galbūt netinkamu adresu (atsakovo atstovė šiuo aspektu tvirtino, jog neteisingą informaciją duomenyse apie siuntą galėjo įrašyti pats AB Lietuvos paštas), nes šiuo atveju dėl siuntos Nr. RN477059224LT išsiuntimo teisingu R. B. adresu ginčo nėra, byloje nėra paneigta, kad pareiškėjai šią siuntą gavo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai neįrodė, jog jie, į teismą kreipdamiesi 2018 m. rugsėjo 24 d., nepraleido 1 mėnesio termino skundui dėl 2018 m. liepos 31 d. ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. priimtų Sprendimų paduoti, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas terminą skundui paduoti pagrįstai pripažino praleistu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Pareiškėjai prašyme dėl termino skundui paduoti ir atskirajame skunde, posėdžių pirmosios instancijos teisme metu iš esmės išdėsto argumentus tik teiginiams, kad jie nepraleido termino skundui paduoti, pagrįsti, t. y. kad jie nebuvo tinkamai informuoti, ir manydami, kad jie šio termino nepraleido, nepaaiškina termino praleidimo priežasčių. Savo poziciją, jog terminas skundui paduoti, jei jis buvo praleistas, turėtų būti atnaujintas, pareiškėjai sieja su tuo, kad šis terminas, skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 3 d., buvo praleistas tik 2 savaites, be to, kiti proceso dalyviai terminus atitinkamiems veiksmams atlikti praleido daug daugiau (apie 30 metų).

Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai terminą skundui paduoti praleido ne 2 savaitėmis, o 3 savaitėmis (21 diena), šis laikotarpis, lyginant su praleisto termino trukme (1 mėnuo), negali būti laikomas nedideliu ar nereikšmingu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog kiti asmenys galbūt praleido terminus teisės aktuose įtvirtintoms pareigoms įvykdyti ar teisėms įgyvendinti, nesudaro pagrindo nepaisyti proceso teisės normų pareiškėjų atžvilgiu. Pareiškėjai, siekdami nuginčyti administracinius aktus, kaip priimtus pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, patys privalo šių reikalavimų laikytis, o priešinga situacija yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu bei bendruoju teisės principu „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti yra grindžiamas abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie neįrodo egzistavus objektyvias ir nuo jų valios nepriklausiusias aplinkybes, pakankamai svarbias atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjai šiuo atveju dėl subjektyvių priežasčių elgėsi neatsargiai ir nerūpestingai. Aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė teisinį ir faktinį pagrindą neatnaujinti pareiškėjams praleisto termino skundui paduoti ir, atitinkamai, administracinę bylą nutraukti.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai nutraukė administracinę bylą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų P. B. ir R. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 21 d. palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė