f3a40e09-dede-4dbb-a2c5-e3286cde7751 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-259-961/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39462-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.14.5.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 8 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei, Ramintai BraÅ¡kienei, Solveigai Pervenei, dalyvaujant prokurorui Dariui Å neideriui, nukentėjusiesiems V. J., E. J., kaltinamajai S. G., jos gynėjui advokatui Girdučiui Vainiui, vertėjams Helenai Žemaitel, Olgai Macijauskienei, Erikai Vencevičienei, Giedriui Račkauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

S. G., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡tekėjusi, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose, teista: 1) 2016-08-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1883 eurų) dydžio bauda, 2016-12-19 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-22 nuosprendžio dalis – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinta, paliekant galioti nuosprendžio dalį, kuria pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta 40 MGL (1506,40 euro) bauda; 2) 2018-01-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 9 dalį, 75 straipsnį paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams ir 40 MGL (1560,40 euro) dydžio bauda, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus; 3) 2019-12-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (9 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (5 nusikalstamos veikos), 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus, 69 straipsnį, 75 straipsnį paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės laikÄ atidedant 3 metų terminui, paskiriant įpareigojimus; 2020-06-19 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu panaikinta 2019-12-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria S. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta galutinė 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 40 MGL (1506,40 euro) dydžio bauda, į paskirtÄ galutinę subendrintÄ bausmę įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-26 nuosprendį atlikta bausmės dalis, bausmė neatlikta, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: S. G., turėdama tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , laikotarpyje nuo 2018-01-04 iki 2020-05-08 paskelbė internetinėje svetainėje skelbiu.lt, kad tarpininkauja suteikiant paskolas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini), su ja dėl nurodomų paslaugų susisiekus nukentėjusiesiems E. J. ir V. J., apgaule įtikino juos, kad turi ryÅ¡ių UAB „Medicinos bankas“ ir AB „Šiaulių bankas“ ir galės padėti gauti paskolÄ nekilnojamam turtui įsigyti, nors žinojo, kad paskolos gauti nepadės ir savo įsipareigojimų nevykdys, taip piktnaudžiaudama E. J. ir V.

J. pasitikėjimu, 2018-07-13 pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kasos iÅ¡laidų orderį, kurio pagrindu E. J. ir V. J. bÅ«dami suklaidinti apgaulės, perdavė jai 600 eurų už tarpininkavimo paslaugas gaunant paskolÄ , po to tęsdama savo nusikalstamÄ sumanymÄ , apgaule įtikino E. J. ir V. J., kad atsakingam UAB „Medicinos bankas“ valdybos nariui reikia sumokėti 7000 eurų, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio mėn., (duomenys neskelbtini), E. J. jai perdavė, po to, tęsdama savo nusikalstamÄ sumanymÄ , apgaule įtikino E. J. ir V.

J., kad pastarosios gaunamų pajamų padidinimui reikia įsidarbinti ir pusę metų dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio mėn. pabaigoje, (duomenys neskelbtini), V. J. perdavė jai per nenustatytÄ asmenį 2000 eurų, ir 2019 m. pavasarį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Å¡alia PC „Akropolis“, adresu Ozo g. 25, Vilniuje, per V. K. perdavė 1500 eurų, po to ji (S. G.), tęsdama savo nusikalstamÄ sumanymÄ , apgaule įtikino E. J. ir V.

J., kad norint gauti AB „Šiaulių bankas“ suteiktÄ paskolÄ reikalingas paskutinis įnaÅ¡as, 2020 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „Šiaulių bankas“ patalpose, Å eimyniÅ¡kių g. 1A Vilniuje, E. J. ir V. J. bÅ«dami suklaidinti apgaulės perdavė jai 4000 eurų, tačiau ji (S. G.) pagal minėtÄ susitarimÄ jokių veiksmų neatliko, paslaugų E. J. ir V. J. nesuteikė, kredito nekilnojamam turtui įsigyti negavo, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo svetimÄ didelės vertės turtÄ â€“ E. J. ir V.

J. priklausančius 15100 eurų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji S. G. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2018 m. vasarÄ gavo užklausÄ el. paÅ¡tu, atsakė į jÄ ir sulaukė skambučio iÅ¡ J. Susitiko, konsultavo dėl nekilnojamo turto kainų rinkoje, padarė pilnÄ rinkos apžvalgÄ , jie turėjo apsispręsti. Nutarė susitikti kitÄ kartÄ . Susitiko po gero mėnesio, ji supažindino su sutartimi, davė laiko susipažinti. Jie (nukentėjusieji) sako, kad sutartis buvo tarpininkaujant gauti kreditÄ , bet sutartis buvo tarpininkavimo įsigyjant nekilnojamÄ turtÄ .

Pagal tÄ sutartį ji turėjo pateikti 3 objektus, iÅ¡ kurių vienÄ jie iÅ¡sirinktų. Jie tÄ sutartį pasirašė, ji iÅ¡rašė kasos pajamų orderį, PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Nukentėjusieji pagal jÄ sumokėjo 600 eurų. Grynai legalÅ«s civiliniai santykiai. Siekiant padidinti kreditingumÄ , ponia J. turėjo padidinti savo pajamas. Buvo įdarbinta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip projektų vadovė. Visam įdarbinimo procesui vadovavo S. M. ir už tai buvo paimta 1500 eurų.

Tai buvo 2019 m., pinigai buvo paimti iÅ¡ pono K. Jie pradėjo žiÅ«rėti objektus: 1. 100 m2 namas Antakalnyje su 10 a, pilnai įrengtas, 80 000 eurų, 2. Mokslininkų g., 80 m2 kotedžas, įrengtas, 150 000 eurų, 3. Galgiai, 100 m2 kotedžas, įrengtas, 4. Prie Pilaitės statomas namas arba kotedžas su 4 automobilio vietomis, 5. Kairėnai, 2 namai su sodais, perkant vienÄ iÅ¡ jų, pilnai įrengtas, 6. Pavasario g. Riešėje, kotedžas su baldais arba be, su aikÅ¡tele, 7. Antakalnyje 1 aukÅ¡to namas, 130 000 eurų, įrengtas, garažas, galimybė įsigyti dar 10 a, Å¡alia stotelė, 8.

Pavilnys, 2 namai pilnai įrengti, su baldais, 10 a. pilnai viskas sutvarkyta, ten vyko filmavimai ir reikėjo labai staigiai atsakyti. Tai objektai, kurie buvo pasiÅ«lyti, tačiau iÅ¡ visų objektų nebuvo niekas iÅ¡sirinkta. JÄ (S. G.) jau spaudė turto vystytojai ir ji turėjo pasakyti, kokį objektÄ iÅ¡sirinko. Ponia J. vis tempė laikÄ . Kažkaip jau buvo nusprendę Pavilnyje, ir tada 2020 m. Å eimyniÅ¡kių g. Å iaulių banke buvo paimti 4000 eurų neįgaliųjų įrangai sutvarkyti. Pinigai buvo iÅ¡ karto ten pat perduoti statybos vadovui R.

R. Pripažįsta, kad iš J. gavo 600 eurų. Pripažįsta, kad iš K. gavo 1500 eurų. Pripažįsta 4000 eurų. Pinigų gavimas nebuvo niekur fiksuojamas. 7000 eurų ir 2000 eurų sumų gavimo nepripažįsta. Rašytinė sutartis buvo tarp „(duomenys neskelbtini) “ ir J. Paslaugos tiekėjas buvo „(duomenys neskelbtini) “, ji tik atstovavo. Direktorius buvo V. Jis vystė savo objektus, ji dirbo su savo objektais ir statybininkais, ir tai nereiškia, kad ji dirbo su juo kaip vystytoja, objektų pritraukėja.

Per jÄ jis darbÄ gaudavo. K. sakė, jog negavo per jÄ darbo, bet tai nereiÅ¡kia, kad taip ir buvo. J. buvo perduota originali sutartis. Ji (S. G.) iÅ¡ viso paėmė 600 eurų už darbÄ . Daugiau jokių pinigų negavo. 1500 eurų buvo mokėta „(duomenys neskelbtini)“, bet ji atsiskaitė už savo paslaugas. 4000 eurų buvo atiduoti iÅ¡ karto tÄ pačiÄ minutę. Su J. buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis pasirenkant nekilnojamÄ jį objektÄ . Ji iÅ¡ tos sutarties turėjo uždirbti 600 eurų.

Tai tie patys 600 eurų pagal kasos pajamų orderį, kurį ji iÅ¡rašė. Ji turėjo parodyti 3 namus. Sutarties laikas buvo neribotas, nurodyti 3 objektai. IÅ¡ viso ji parodė 8 namus. Realiai ji suinteresuota galutiniu rezultatu. Kaina buvo 600 eurų nepriklausomai nuo to, kiek parodytų objektų. Kasos orderį ji iÅ¡rašė. „(duomenys neskelbtini) “ nuomavo jai patalpas. Pagal kasos iÅ¡laidų orderį gavėjas „(duomenys neskelbtini) “, nes viskas buvo įneÅ¡ta į „(duomenys neskelbtini) “ sÄ skaitÄ .

Buvo brokerių mokymai, „(duomenys neskelbtini) “ samdė dėstytojus, kurie mokino. Bendrai buvo sudaryta sutartis, kad vykdo statybas, ieÅ¡ko objektų, ir t. t., todėl 600 eurų sumokėta „(duomenys neskelbtini) “. Ji dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal individualios veiklos pažymėjimÄ . Visi pinigai buvo skirti UAB. Kol kas ji nieko neuždirbo. Pirmas etapas buvo nekilnojamojo turto iÅ¡sirinkimas. Ji bÅ«tų suderinusi kreditingumÄ ir jie gautų kreditÄ . Negavo kredito, nes jie dar nebuvo apsisprendę.

Buvo krÅ«va dokumentų, kuriuos reikėjo sutvarkyti. Nukentėjusieji galutinai nesusirado namo. Ji (S. G.) įdarbino V. J. į „(duomenys neskelbtini)“, nes per vienÄ dienÄ neįmanoma sutvarkyti kreditingumÄ . Jie nemokėjo mokesčių ir naudojosi kitų taksi paslaugomis. Tada buvo vertinamas 6 mėnesių kreditingumas. Kadangi jie (nukentėjusieji) nemokėjo mokesčių, tai jų kreditingumas buvo žemas. „(duomenys neskelbtini)“ norėjo plėstis, buvo reikalinga vadybininkė, J. puikiai tiko tam darbui.

„(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. M. buvo jos (S. G.) klientas. Tai buvo įdarbinimas su perspektyva, kad J. dirbs. Ji (S. G.) nežinojo, kad realiai J. nedirbo. Patys J. jos prašė, kad pažiÅ«rėtų jų kreditingumÄ . Kai pakilo kreditingumas, ji (S. G.) kalbėjo su kolegomis iÅ¡ banko, su kredito unija, su telktinio finansavimo įmonės darbuotojais. Tai buvo ir skambutis, ir ėjimas, visaip buvo. Su J. banke ji nebuvo, turėjo jų visus dokumentus. 1500 eurų jai prie Akropolio perdavė K. Tai buvo pinigai už J.

įdarbinimÄ , toks garantas, kad žmonės paskui nenorėtų iÅ¡eitinių, iÅ¡mokų ir pan. Tuos pinigus ji (S. G.) turėjo kartu su savimi. Ji kalbėjo su M., kad jis paims J. dirbti, apmokys ir jei bus kažkokios problemos, tai tie pinigai buvo pas jÄ (S. G.), kaip garantas. J. nereikalavo iÅ¡eitinių. Tų 1500 eurų ji V. J. negrÄ Å¾ino, paliko „(duomenys neskelbtini)“ tuos pinigus, kaip garantÄ . IÅ¡ pradžių tie pinigai buvo pas jÄ (S. G.), kol V. J. dirbo keletÄ mėnesių. Paskui ji perdavė pinigus S. M., nes jis jai buvo skolingas.

Ji perdavė S. M. pinigus ir jis paliko juos jai. Ji tuos pinigus paliko sau kaip garantÄ ir pasakė S. M., kad jis įdarbintų J. Ir kad paskui nebÅ«tų problemų, tai pas jÄ (S. G.) 1500 eurų guli. S. M. jai buvo skolingas, o ji pinigus buvo davusi jam. O paskui iÅ¡ tų pačių pinigų jis su ja atsiskaitė. Tų 1500 eurų V. J. negrÄ Å¾ino, nes J. ir nedirbo, o už jÄ buvo sumokėti mokesčiai. Tie pinigai buvo kaip garantas, bet buvo ir mokesčiai mokėti. M. mokėjo mokesčius. Pinigus (1500 eurų) M. atidavė jai (S. G.), nes jos paslauga jam buvo daug didesnė. 1500 eurų buvo perduoti M. ir jis juos iÅ¡ karto grÄ Å¾ino jai.

Jis pats buvo atvažiavęs pas jÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), jie aptarė reikalus, pasitikrino buhalterijÄ , ir jis fiziÅ¡kai jai tada grÄ Å¾ino pinigus. RaÅ¡tiÅ¡kai pinigų perdavimas nebuvo užfiksuotas. 2020 m. 4000 eurų buvo perduoti neįgaliųjų liftui padaryti, nes jau buvo suderinta, kad nukentėjusieji perka namÄ (duomenys neskelbtini), tik nežinojo, kurį, mažesnį ar didesnį. Buvo iÅ¡sirinkę konkretų namÄ . Jiems patiko keli namai, reikėjo tik pasakyti, kurio nori. Jie norėjo namo (duomenys neskelbtini).

Dėl Å¡ių pinigų ji buvo susitikusi banke su J. Daugiau jai niekas neperdavinėjo pinigų. Pinigus 4000 eurų ji perdavė, nes čia toks draugiÅ¡kas bendravimas. LiftÄ ketino daryti bet kur. Ne tik liftas daromas, bet ir bėgeliai. Nukentėjusieji norėjo ir kelių automobilio stovėjimo vietų (duomenys neskelbtini) g. Link (duomenys neskelbtini) kur buvo, tai jie neturėjo pinigų už baldus sumokėti. Klientas norėjo tÄ pačiÄ dienÄ gauti pinigus už baldus ir dar tada buvo R. R., nukentėjusieji paprasčiausiai jo neprisimena.

Ji (S. G.) tikrai nepristatinėjo nieko kaip savo giminaičio. Paskutinis objektas buvo (duomenys neskelbtini). Ten buvo du namai, kurie patiko nukentėjusiosios vyrui, juos buvo aptarę, jiems tik reikėjo iÅ¡sirinkti. Pavilnyje reikėjo liftÄ daryti, kur buvo pateiktas objektas su 2 namais, vienas mažesnis, kitas įrengtas, 2 aukÅ¡tų. Nukentėjusioji ten ((duomenys neskelbtini)) nebuvo, nes tas objektas jau buvo uždarytas unijos. Jiems buvo pateiktos visos namo nuotraukos. Nukentėjęs sakė, kad buvo su žmona nuvažiavęs apžiÅ«rėti ir jiems labai patiko namas.

Sakė, kad geresnio bÅ«ti negali, kad su žmona nuspręs ir ant dienų susisieks su ja (S. G.). El. paÅ¡tu E. J. parašė laiÅ¡kÄ , kad geresnio namo negali bÅ«ti, ir jie dar telefonu kalbėjo. Pirmiausiai jie turėjo pasiraÅ¡yti preliminariÄ sutartį, tada bÅ«tų pradėti darbai. Lietuvoje statybos darbai vykdomi labai lėtai, todėl ji sumokėjo tuos 4000 eurų iÅ¡ anksto kaip avansÄ . Ji tikrai gavo laiÅ¡kÄ iÅ¡ nukentėjusiųjų, kad objektas (duomenys neskelbtini) jiems tinka. Buvo praÅ¡ymas, kad jiems reikia lifto.

Kiekvienam praÅ¡yme buvo praÅ¡ymas pritaikyti neįgaliajam, o tas pritaikymas, tai čia ir liftas, ir slenksčiai, ir t.t. Pinigus ji gavo po to laiÅ¡ko, kai jie parašė, kad sutiks pirkti tÄ namÄ (duomenys neskelbtini). Garso įraÅ¡e atpažįsta savo balsÄ . Apie teiginį „Šiaulių banke yra viena persona, kuri viskÄ sutvarko, realiai tau nieko nereikia įneÅ¡ti, 3000 eurų jam bÅ«tinai reikia paduoti, jis ima gaudamas praÅ¡ymÄ , 1000 eurų reikia duoti“ (garso įraÅ¡o 9 psl., 1 t., b. l. 150) paaiÅ¡kino, kad tokių asmenų ji turi labai daug ir kiekvienoje unijoje, su kuria ji dirba, bet ji nenori įvelti tų žmonių.

Visi puikiai žino, kÄ ji pažįsta bankuose. Tie pinigai, „1000 eurų reikia duoti“, yra visur mokami, pradedant kreditingumo patikrinimu, baigiant paskolos iÅ¡davimu. Paslaugų sutartis buvo pasiraÅ¡yta pirmam etapui. Antram etapui sutartį dėl kreditingumo ji norėjo pasiraÅ¡yti, o J. norėjo gauti paskolÄ , bet nenorėjo pasiraÅ¡yti sutarties, jie patys nežinojo, ko iÅ¡vis nori. Tai girdėti iÅ¡ garso įrašų. IÅ¡ pradžių norėjo namo, paskui kotedžo, pusės apdailos, paskui pilnos, tai su baldais, tai be baldų.

Visi norai buvo pildomi. Bankui buvo pateikti kai kurie dokumentai iš J.: kreditingumo pažymos, neįgalumo, asmens dokumentai, šeimos sudėtis, nekilnojamojo turto objektai. Ji nenori sakyti, kokiems bankams teikė dokumentus. Teikė neoficialiai. Atsakymas buvo, kai J. su taksi dirbo, tai viskas buvo tvarkoje, bet jie dar neapsisprendę buvo. Antras dalykas, nekilnojamas turtas neįgaliam žmogui yra pakankamai problematiškas, nes reikia ir su kaimynais suderinti, ir tam, kad uždirbti, tai pigių objektų ji nenorėjo siūlyti.

KeletÄ variantų siÅ«lė: Galgiai, Mokslininkų g., bet jiems tie variantai buvo nepriimtini. Ji turėjo sutvarkyti tik kreditingumÄ , bet ne paskolÄ duoti. Jie iÅ¡sirinko namÄ (duomenys neskelbtini), bet ji nespėjo visko sutvarkyti. Parduodamas namas „degė“. Jie turėjo susitvarkyti su kredito unija. Ji kalbėjo su unija, kur buvo įkeistas tas namas, bet ji nespėjo, nes turėjo sveikatos problemų. Apie tai ji sakė J. Sakė jiems neskubėti, kad ji viskÄ padarys. Sandoris nebuvo baigtas, nes jai (S. G.) per tÄ laikÄ buvo stuburo operacija, apie metus buvo ligoninėje, tada J. sirgo, o J. be vyro nenorėjo galutinio sprendimo priimti.

Nepamena elektroninio paÅ¡to, kuriuo bendravo su J. Bendravo pastoviai su J. PaÅ¡tas berods (duomenys neskelbtini). Paskelbus garso iÅ¡klotinės 21 psl., paaiÅ¡kino, kad paskola turėjo bÅ«ti 210 000 eurų, bet ji nespėjo sutvarkyti. Ji siÅ«lė J. pasiraÅ¡yti sutartį dėl pinigų. Jie banke tikrai nebÅ«tų gavę paskolos. Ji jiems paaiÅ¡kino, kur jų pinigai. Ji juos labai gerbia, bÅ«tų sutvarkius tÄ paskolÄ ir dabar galėtų sutvarkyti, bet jÄ â€žpasodino“. V. J. labai stabdė, nes reikėjo įneÅ¡ti pinigus.

Pardavėjas labai skubėjo su savo kreditu. Jam reikėjo įneÅ¡ti per savaitę 30 000 eurų. Tas žmogus nenorėjo, kad visa suma bÅ«tų fiksuota banke. O pas juos (S. G.) buvo oficiali paskola. Jeigu jos nebÅ«tų suėmę ir nebÅ«tų susirgus, tai viskÄ bÅ«tų padariusi. J. ji rodė ne „(duomenys neskelbtini) “ objektus. Viena paslauga rodyti objektus, kita – sutvarkyti kreditingumÄ . Apie 5 000 eurų kainuoja sutvarkyti hipotekÄ , paklausimus ir pan. Ä®sipareigoja grÄ Å¾inti pinigus, kuriuos paėmė – 4000 eurų.

Mano, kad statybininkai grÄ Å¾intų tuos 4000 eurų, o 600 eurų ir 1500 eurų ji sÄ Å¾iningai uždirbo. J. sako, kad jie sumokėjo 15 000 eurų, gali sakyti ir 20 000. Ji su J. nesipyko. Jos draugai jai nemokamai daro paslaugas, nes ji jiems irgi daro. Kai klientai atsiskaito, tai ji atsiskaito su visais. Ji tikėjosi, kad su ja atsiskaitys, kai baigs darbÄ . Bankas atsakymÄ duoda per 5 min. nelabai gilindamasis ir žodis neįgalus daug kÄ reiÅ¡kia. Su kaimynais reikia sutarti, nes buvo reikalavimas 4-6 automobiliams, bėgiukai, erdvė pailsėti ir t. t.

Stengėsi viskÄ padaryti. Su menamais bankininkais atsiskaitoma po to, kai gaunama paslauga. Atsiskaitoma grynais pinigais. Be kasos pajamų ir be orderių. UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo biuro administratorė. Ofise buvo daug žmonių, bet ji (S. G.) mažai ten bÅ«davo. Su administratore jos nesiejo jokie santykiai. Daug kÄ perduodavo, bet jokių pinigų ji negavo. Ji asmeniÅ¡kai gaudavo po 300 skambučių per dienÄ ir nepamena tokio pokalbio, kad J. skambino dėl pinigų perdavimo per biuro administratorę.

IÅ¡ V. J. 2000 eurų nėra gavusi. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. J. parodė, kad su S. G. susipažino per skelbimus. Norėjo įsigyti didesnį bÅ«stÄ , surado skelbimÄ ir atvažiavo į ofisÄ . Sumokėjo 600 Eur pradinį įnaÅ¡Ä , jiems davė kvitÄ , kad sumokėjo. Ir pradėjo taip bendrauti. Čia buvo pasiÅ«lytas ir mažesnis procentas palÅ«kanų, nei banke. Ä®monė buvo (duomenys neskelbtini) g., ten juos priėmė kaltinamoji. S. buvo įmonės vadovė, buvo dar viena darbuotoja.

S. prisistatė vardu ir pavarde. Jie pasirašė sutartį, sumokėjo 600 Eur. S. sakė, kad padės paskolÄ gauti ir namÄ parodys, sakė paieÅ¡kos, sakė už (duomenys neskelbtini). Sutartyje nebuvo nurodyta, po kiek laiko pasižada surasti bÅ«stÄ . Nebuvo nustatyta ribų, kiek konkrečiai paskolins. Žmona su dukra važinėjo žiÅ«rėti namus, rodė joms 5 objektus. Jie laukdavo laiÅ¡ko arba skambučio. Per kiekvienÄ susitikimÄ jiems sakydavo, kad mėnesio laikotarpyje jau gyvens savo name. Po pirmojo pasiraÅ¡ymo jiems paskambino po dviejų – trijų savaičių.

Tas pirmas namas, kurį jiems rodė, jiems netiko. Jis siuntė banko iÅ¡raÅ¡us, kad Å¡iam dalykui pasiskolino 40 000 eurų. Po dviejų savaičių jiems parodė pirmÄ objektÄ , o vėliau sakė reikia duoti daugiau pinigų, taip ir prasidėjo, ji sakė gali per bankÄ padėti paskolÄ gauti, dar kažkoks vyras su ja buvo atvažiavęs. Sakė, iÅ¡ Medicinos banko padės gauti paskolÄ . Buvo skambutis, sakė, reikia 2000 Eur į bankÄ nuneÅ¡ti, už tai, kad gautų paskolÄ , ji sakė atvažiuos pas jį į namus.

Ji atvažiavo, jis jai padavė tuos pinigus, dar yra garso įraÅ¡as, nes jis pradėjo abejoti. Parašų iÅ¡ jų neėmė. PirmÄ kartÄ 600 Eur, antrÄ kartÄ neatsimena kiek sumokėjo. Po 600 Eur vėliau sumokėjo 7000 Eur. Nuo pirmos įmokos praėjo maždaug 3-4 mėnesiai. Kai sumokėjo 7000 Eur, ji sakė, kad tie pinigai paduoti atsakingiems žmonėms. Jis suprato, kad komisijoje banke, kur sprendžia už tÄ paskolÄ atsakingi, tai gaus paskolÄ . Apie pusmetį praėjo iki kitos įmokos, bet rodė dar namus.

Tada sumokėjo 2000 Eur, tada sako vėl reikia palaukti, kad kažkas negrįžęs, tokie laikai, kad visi nori. Tada 1500 Eur svainis vežė. Jis (E. J.) gulėjo ligoninėje, tai S. buvo atvažiavusi jo aplankyti kaip draugo. Pačioje pabaigoje buvo 1000 Eur ir 4000 Eur, nes žmonai už įdarbinimÄ dar reikėjo sumokėti, nes S. žmonÄ Ä¯darbino, kadangi trÅ«ksta banke parodyti jų pajamų, tai kad bankui užtektų tų pajamų parodyti. Kai jis nuėjo 2018-07-13 į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten vietoje ir sumokėjo 600 Eur.

O 7000 Eur S. sumokėjo namuose, 2000 Eur vežė žmona prie banko, nežino, prie kokio banko, lygtais jau į Å iaulių bankÄ Å eimyniÅ¡kiu g., o (duomenys neskelbtini) g. reiÅ¡kia dar antrÄ kartÄ vežė. 1500 Eur – kai svainis į Akropolį vežė, 4000 Eur žmona perdavė prie banko Å eimyniÅ¡kių g. Dar jis buvo į kitÄ ofisÄ nuvažiavęs (duomenys neskelbtini) g., bet ten pinigų nedavė. V. J. „(duomenys neskelbtini) “ įmonėje dirbo. G. mokėjo, kad gautų paskolÄ ir kad ji sumokėtų atsakingiems asmenims.

Jie namÄ prie (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡sirinkę. KvitÄ turi tik dėl 600 Eur. Turi susiraÅ¡inėjimus, laiÅ¡kus. IÅ¡ viso sumokėjo 15 100 Eur, nė kiek jiems negrÄ Å¾ino. S. G. sakė, kad buvo komisijos posėdis, bet trÅ«ko vieno nario, sakė, jis atvyks ir bus viskas gerai, ir vis atsiranda priežastis, kad reikia dar sumokėti. TÄ paskolÄ kad gauti, sakė, bus procentai mažesni, sako, tu atgausi tuos pinigėlius, bus pigiau formalumai. Sako, J. susisieks, ji kažkokia atstovė. Jau galutinis turėjo bÅ«ti finiÅ¡as ir tada jis pamatė Delfi, kad finiÅ¡as kitur.

Galima buvo rinktis iÅ¡ namų, tik laiko tarpas didesnis ėjo, tik sugalvodavo, kad vis primokėti už kÄ nors reikėdavo. Žmona buvo į vienÄ Ä¯monę įdarbinta. Apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“ nepamena, žmona pusmetį turėjo pradirbti, buvo įdarbinimo pati pradžia. Kai namÄ iÅ¡sirinko, buvo prieÅ¡ Naujus metus, ir S. sakė, kad per Naujus metus ten Å¡ampanÄ gers. Kaltinamoji naudojosi el. paÅ¡tu (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji aiÅ¡kino tikslius veiksmus, už kÄ jie moka, pačio kredito gavimÄ sutvarkys, kad iÅ¡vis gautų kreditÄ , kad sutvarkys.

Kaltinamoji nebuvo davusi iÅ¡ Medicinos banko ar Å iaulių banko praÅ¡ymų. Garso įraÅ¡e skaičiai girdėjosi kiek reikės paduoti, 2000 Eur ir 4000 Eur. Kasos iÅ¡laidų orderyje (1 t., b. l. 196) paraÅ¡as ne jo, neatsimena, kas čia pasirašė už 600 Eur iÅ¡laidų orderį. Tik dabar pastebėjo, kad tai iÅ¡laidų orderis, kad atseit jiems sumokėjo. Jie nebuvo sutarę, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ sumokės jiems. 2018-07-13 sutartis buvo pasiraÅ¡yta gauti banke paskolÄ . Sutartis buvo pasiraÅ¡yta su įmone.

Toje sutartyje nebuvo nurodyta konkreti suma, kokiÄ gaus S. G., tik proceso metu pagal namo vertę sakė tokiÄ ir paskolÄ gaus. Nepamena, kokio dydžio sutartyje buvo nurodyta suma paskolai gauti, apie 100 000 Eur. Jis asmeniÅ¡kai į bankÄ nesikreipė, nes mažos pajamos. PrieÅ¡ tai kreipėsi į DNB bankÄ , prašė iki 100 000 eurų, bankas atsakė, kad Å¡iuo metu negali gauti paskolos, per mažos pajamos. Buvo numatęs bankui įkeisti savo bÅ«stÄ . Turi hipotekÄ , kad mėgino įkeisti savo bÅ«stÄ .

Ä®keitė bÅ«stÄ tam, kad ieÅ¡koti paskolos. S. G. teikė dokumentų tvarkymo paslaugas. Jis norėjo vieno aukÅ¡to namo, nes yra neįgalus. IÅ¡ pradžių planavo 100 000 Eur, bet laikui einant, bendraujant, kad jeigu atsiras geresnis namas, tai galima ir padidinti tÄ sumÄ , jiems buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, iki 200 000 Eur galima buvo padidinti. Kai kreipėsi į S. G., jo ir žmonos pajamos buvo apie 2000 Eur. Å ių pajamų neužteko bankui, net įkeičiant bÅ«stÄ . Formaliai įdarbino žmonÄ , parodyti bankui, kad ji daugiau uždirba, rodė gal 1000 Eur, kad ji uždirba.

Mano, 3000 Eur bankui bÅ«tų užtekę. Jie viskÄ darė, kaip jiems sakė S. Mokėjo tiek pinigų, kiek S. pasakydavo, kad reikia. 2018-07-13 susitikimo metu G. teikė pasus ir pinigus, o vėliau banko iÅ¡raÅ¡us siuntė. Namus pirmÄ kartÄ apžiÅ«rėjo su G., bet jam nepatiko, o vėliau važiuodavo tik žmona su dukra. G. jo žmonai su dukra aprodė apie 6 objektus. 7000 Eur perdavimas vyko namuose. Ji paskambino, paklausė, ar gali susitikti, perduodant pinigus buvo namuose žmona. Tuos 7000 Eur jis buvo pasiskolinęs, užstatęs butÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolino.

Nesidomėjo, kokio dydžio mokesčius turi mokėti už įdarbinimÄ . Apie atlygį jo žmonai neminėjo. Už sutuoktinės įdarbinimÄ UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2000 Eur perdavė pas save namuose, tuo metu jis buvo vienas. Sumokėjo pinigus G. 1500 Eur už įdarbinimÄ , arba už komisijÄ , kad paduotų paskolai gauti, nes sakė, kad ant dienų galima gauti paskolÄ . Pinigus jis perdavė V. K. 2020 m. balandžio mėn. žmona perdavė S. G. 4000 Eur Å eimyniÅ¡kių g. esančiame banke. 4000 Eur perduoti už paskutinį etapÄ , finiÅ¡as, kad gaus paskolÄ ir turės namÄ . 4000 Eur kai perdavė, žadėjo Medicinos banke, o vėliau Å iaulių banke.

S. G. sakė, kad visi bankai suriÅ¡ti, nepergyventi. Pastebėjus straipsnį, paskambino dar vienas žmogus, ir jie parašė ieÅ¡kinį. Greičiausiai nebÅ«tų kreipęsis, jeigu tas žmogus nebÅ«tų paskambinęs. Jis reikalavo (grÄ Å¾inti pinigus) paÅ¡tu. Tuo metu jis gulėjo ligoninėje, rašė grasinimo laiÅ¡kÄ , S. prašė nesikreipti, atvežė vaiÅ¡ių, sakė viskas bus gerai. Savo ieÅ¡kinį palaiko. Jis tikrai bÅ«tų paminėjęs iÅ¡ karto, kad namas jiems tiko, jei bÅ«tų matęs namÄ (duomenys neskelbtini).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. J. parodė, kad su S. susipažino per Skelbiu.Lt ar Google, kad duoda paskolÄ , susiskambino. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini) g., ten buvo tuščia, administracijoje sėdėjo mergina. S. sakė nekreipti dėmesio, neseniai dar čia persikėlė. Jie padavė pasus, pasirašė popierių, kad sumokėjo. S. prisistatė kaip padedanti gauti kreditus ir galinti padėti rasti bÅ«stÄ , ir jie sutiko. G. prisistatė, kad ji vadybininkė, nepasakė, kas direktorius.

PirmÄ kartÄ jie sumokėjo 600 Eur, ji davė kasos iÅ¡laidų orderį. Kasos iÅ¡laidų orderį pildė S. G. KvitÄ ji davė, kai jie sumokėjo. Žodžiu buvo sutarta, nes ji sakė, kad dar reikės tvarkyti dokumentus. Nepamena, ar S. žadėjo, kad bus suraÅ¡yta sutartis. Po kažkiek laiko dar mokėjo, antra įmoka 7000 Eur namuose, o paskui ji (V. J.) vežė į ofisÄ . PirmÄ kartÄ su vyru važiavo (apžiÅ«rėti namo). S. buvo su kažkokiu vyru. Jiems nepatiko namas už Antakalnio, jie atsisakė.

Ä® Galgius ji su dukra važiavo, ten buvo kolega – ta pati mergina, kuri ofise sėdi. Kadangi tÄ merginÄ matė ofise, tai nekilo abejonių, S. pasakė, kad čia kolega. Pinigus vežė ir jos sesers vyras. Ji (V. J.) tuo metu dirbo, ir S. paskambino, o tuo metu svainis buvo namie ir jis nuvežė apie 2000 Eur. Jis pasakė, kad slidi moteris yra S. Ji (V. J.) dirbo „(duomenys neskelbtini) “. Jie (J.) pasakė, kad jų mažos pajamos paskolai gauti. Kaltinamoji sakė gali įforminti jų darbÄ , surado tÄ darbÄ , jie pasirašė sutartį, ji gavo pasiÅ«lymÄ Ä¯ DanijÄ braÅ¡kių rinkti.

Liepė jai praÅ¡ymÄ atvežti, buvo įforminta. Turėjo dirbti su statybomis susijusį darbÄ sodyboje, pasirašė tÄ sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirbo pagal individualiÄ veiklÄ . Pinigus ji mokėjo S. į rankas. Nebuvo taip, kad nuo tos sumos, kuriÄ ji mokėjo, S. bÅ«tų kažkokia suma mokama. Ä®raÅ¡inėjo pokalbius su S. G., atidavė juos tyrėjai. Ä®raÅ¡inėjo, kad pinigus atgautų. Atrodo, darė garso įraÅ¡Ä dėl 3000 eurų. Aplinkybės buvo su Å iaulių banku.

Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai pasakė tyrėja, nieko nežino apie Å¡iÄ Ä¯monę. Ji (V. J.) asmeniÅ¡kai perdavė 600 Eur, 3000 Eur Å iaulių bankas, 4000 Eur Žvėryne, prie banko, automobilyje. Supranta, kad dirbo fiktyviai, kad tai yra apgaudinėjimas. Kad už teikiamas paslaugas atsiskaityti S. G., apie tai nekalbėjo, už paslaugas asmeniÅ¡kai nieko jai nemokėjo. S. G. teikė paslaugas 2 metus ir nuo jos nebuvo priekaiÅ¡tų, kad su ja neatsiskaito. Jie gavo konsultacijas, buvo rodomas nekilnojamas turtas.

Nekilnojamojo turto rodymas nevertas 15 000 Eur. Å iaulių banke G. iÅ¡eidinėjo su kortele. Kai jie atvažiavo, telefonu paskambino, ji (S. G.) sakė, kad pas jÄ ten yra žmonės. Kai atidavė jai pinigus, S. G. nuėjo į Å iaulių bankÄ , ji (V. J.) nelaukė, kol Å¡i vėl iÅ¡eis. S. į bankÄ užėjo(duomenys neskelbtini) ir išėjo iÅ¡ Medicinos banko. Jie susitardavo, kelintÄ važiuos objektÄ apžiÅ«rėti. Paskambinus sakydavo, kad ji (S. G.) dabar banke, pildo dokumentÄ , kai iÅ¡eis, paskambins.

Po kelių valandų perskambindavo, sakydavo rytoj važiuosim, ir taip pastoviai, sakydavo, kad ji banke. Jautė paskutiniu metu, kad kažkas ne taip, ir rašė S. G., kad eis į policijÄ . Ji daug kartų buvo atvykusi (duomenys neskelbtini) g. į ofisÄ . Neprisimena, kada buvo pasiraÅ¡yta sutartis. AntrÄ kartÄ kalbėjo, kad įsidarbinti reikia, nepamena, ar tÄ kartÄ pasirašė sutartį. Ji nesupranta, kokiam (duomenys neskelbtini) liudytojas R. R. ruošėsi statyti liftÄ , jei ten jie tik vienÄ butÄ Å¾iÅ«rėjo ir ten tik vienas aukÅ¡tas.

PirmÄ kartÄ iÅ¡vis girdi, kad pinigai buvo imami liftui. Su dukra apžiÅ«rėjo vienÄ objektÄ Riešėje, ten buvo antras aukÅ¡tas ir buvo kalbėta, kad galbÅ«t reikės daryti liftÄ . Tačiau visi kiti objektai buvo vieno aukÅ¡to. Nesupranta, kur jie ruošėsi liftÄ statyti. Kai jie buvo tame objekte, S. G. kažkokį statybininkÄ pristatinėjo kaip savo giminaitį, bet čia tikrai nebuvo Å¡itas R. (R.). Name (duomenys neskelbtini) ji iÅ¡ viso nebuvo ir jo nematė. Neprašė įrenginėti liftÄ konkrečiame objekte.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. K. parodė, kad labai trumpai bendravo su S. Jai pretenzijų neturi. Jie susitikdavo, pasiÅ¡nekėdavo epizodiÅ¡kai, bet kažkokių ypatingų ryÅ¡ių nebuvo nei verslo, nei ko kito. Sunku atsakyti, kaip susipažino su S. Daug susitikdavo visokiais klausimais. Klausimų pobÅ«dis buvo susijęs su statybom. Buvo nusižiÅ«rėję sklypų kvartalÄ ir pritraukė S. pagal sutartį bendradarbiauti. Norėjo gauti pinigų tam sklypui įsigyti, ji turėjo padėti. Paskui kažkas gavosi ne taip ir negavo kredito.

Tuo viskas ir pasibaigė. Jis ketino pradėti statybų veiklÄ . S. turėjo ieÅ¡koti klientų, pirkėjų. Kai pasidaro statybų projektÄ , vizualizacijÄ , tai pradeda reklamuoti, kad pritrauktų žmonių. Kadangi nepavyko gauti kreditų, tai veikla sustojo. Sklypas buvo (duomenys neskelbtini), buvo tuščias, tiesiog buvo suskirstytas į 30 pozicijų (sklypų) ir ant jų turėjo stovėti namukai. S. nepritraukė klientų, nepavyko. Jis pats buvo važiavęs į „Kredito unijÄ â€œ. Pas juos keitėsi įstatymai, tai kredito nesuteikė, o tie žmonės nelaukė, kurie pardavinėjo sklypÄ .

Ä®monės S. nepadėjo atidaryti, nes buvo taip, kad jos advokatas buvo iÅ¡vykęs, o jiems reikėjo greičiau tvarkytis, tai patys greičiau padarė. Neatsimena, kažkiek S. sumokėjo, bet labai nedaug, o paskui daugmaž iÅ¡silygino. Ä® darbo vietÄ S. žmonių nesivesdavo, kažkur kitur bendraudavo. S. turėjo individualiÄ veiklÄ . Jis nuomavo patalpas, bet kadangi nepavyko su derybom, tai iÅ¡važiavo į mažesnę patalpÄ . S. buvo irgi tose patalpose. Ji nebuvo jų darbuotoja. Dirbo ne pagal darbo sutartį, o pagal bendradarbiavimo sutartį.

Ä®monė užsiiminėjo statybų darbais, nes iÅ¡ kažko gyventi tai reikia, o lygiagrečiai užsiiminėjo klientų pritraukimais. Kadangi jie negavo kreditų pirkti sklypo, tai tų klientų ir nepritraukė. Kai jau turi savo sklypÄ , tada jį vizualizuoja ir pritraukinėja klientus. Bendrovė neturėjo savo nekilnojamojo turto. E. J. ir V. J. nematė, bet pavardės girdėtos. S. G. bendrovės vardu buvo iÅ¡raÅ¡ius gal 3 sÄ skaitas faktÅ«ras tiems žmonėms, su kuriais turėjo reikalų.

Jis buvo bendrovės vadovas, bet tame procese nedalyvavo. S. G. nebuvo atsakingas asmuo už bendrovės darbus. S. turėjo pagrindÄ bendrovės vardu iÅ¡raÅ¡inėti faktÅ«ras pagal sutartį. Jis leido jai naudotis bendrovės vardu. Tai truko apie mėnesį. Taip trumpai leido naudotis, nes nesimatė naudos iÅ¡ to. Tiesiog nebedirbo kartu, tai abipusiai nutraukė sutartį. Mano, kad S. jam neliko skolinga. Ä®monėje S. teikdavo finansavimo paslaugas, tardavosi dėl kreditų, ieÅ¡kojo objektų. S. buvo suvedus juos su „Vilniaus unija“ ar kažkaip kitaip, bijo ne taip pasakyti.

Tai buvo 2018 metais. Bankas per jį eidavo, jam iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas, jei kažkÄ reikėdavo mokėt. Pati S. iÅ¡ kasos paimti pinigų negalėjo. Tik jis galėjo paimti iÅ¡ kasos pinigus. Buhalterę turėjo, bet ji vesdavo finansinius klausimus su valstybe. Buhalterė buvo berods T. Dabar ta buhalterė neveda įmonės buhalterijos, nes pristabdyta įmonės veikla. Bijo pasakyt, ar jie (E. J. ir V. J.) gavo kažkokių pinigų iÅ¡ jo įmonės. Pavardės girdėtos. Bendradarbiavimo sutartis su S. G. buvo sudaryta 2018 m. vasario pabaigoje.

Oficialiai nenutraukinėjo sutarties. Ä®galiojimus ji turėjo bendradarbiauti su unijom, ieÅ¡koti pirkėjų, objektų. Jie iÅ¡ anksto nieko neperdavinėjo, nes sklypas dar nebuvo nupirktas, jie norėjo sklypÄ nupirkti. Pardavėjas nelaukė, kol jie gaus pinigų, tai ir nenusipirko to sklypo. Pavedimai S. G. vardu buvo gauti. Apie pavedimus už S. G. suteiktas paslaugas J. neatsimena, negali pasakyti. Už S. G. suteiktas paslaugas buvo atsiskaitoma grynais. Jis pats iÅ¡mokėdavo ir iÅ¡raÅ¡ydavo kasos iÅ¡laidų orderį.

Dalies dokumentų neranda, kadangi pavogė automobilį su dokumentais. S. G. klientai buvo padarę kelis pavedimus. 2-3 pavedimai. Å ie sumokėti pinigai buvo naudoti ne įmonės naudai, nes jis buvo PVM mokėtojas. S. tvarkydavo visus tuos reikalus su tais avansais. S. savo klientų susiranda. Jis davė S. įmonės sÄ skaitÄ . PrieigÄ prie bankininkystės turi jis. Kai matydavo pinigus sÄ skaitoje, žinojo, kad tai jos klientai, nes ji iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas, jas pateikdavo jam ir klientui. Tie pinigai jai buvo reikalingi kažkokiems veiksmams atlikti.

Pagal bendradarbiavimo sutartį jis leisdavo S. naudotis tais pinigais. Jis ypatingai nekontroliavo, kur ji iÅ¡leisdavo tuos pinigus, nes jis dirbo objektuose. Jis žinojo apie tuos konkrečius pinigus, kur jau uždirbti buvo, kas ėjo mokesčiams, už ofisus. Negali prisiminti, kaip S. turėjo atsiskaityt už padarytÄ ar nepadarytÄ darbÄ , kokios buvo bendradarbiavimo sÄ lygos. Buvo paskui kelios mažos sumos, bet jis S. pasakė, kad jau nebereikia, nes nėra naudos. Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo V.

K. parodymus (1 t., b. l. 52-54), liudytojas parodė, kad dėl jo įmonės nevyko greitai, S. tempdavo laikÄ . Jis pats susitvarkė dokumentus dėl įmonės. Jis susitarė bendradarbiauti su S. dėl įmonės. Jis vystė statybas, o ji lygiagrečiai savo veiklÄ darė. IÅ¡ pradžių jis neprieÅ¡taravo, kad S. įmonės vardÄ naudotų. Paskui jie iÅ¡siskyrė draugiÅ¡kai. Jis S. neturi jokių pretenzijų. Sutartį nutraukė, nes kažkas pradėjo Å¡nekėti, kad S. nepatikima. Apie nutraukimÄ susitarė žodžiu.

Jis neliko skolingas S. už paslaugas. Teisiamajame posėdyje liudytojas V. K. parodė, kad J. yra jo giminaičiai. Pažįsta kaltinamÄ jÄ , matė jÄ prie Akropolio, kai padavė jai pinigus. Nežino nei jos vardo, nei pavardės. Jis atvažiavo kažko pas E. J., jam buvo pakeliui paduoti jai pinigus prie Akropolio. Jis privažiavo prie 6 išėjimo ir padavė jai 1500 Eur tiesiai į rankas. Pinigų sumÄ jam perdavė E. Paprašė perduoti pinigus todėl, kad S. padeda jiems gauti kažkokiÄ paskolÄ .

Nors prieÅ¡ tai E. jam pasakojo, kad tai jo pažįstama ir padeda gauti paskolÄ . Jis (V. K.) jau prieÅ¡ tai, kai dar nedidelę sumÄ jai buvo padavęs, sakė, kad žmogus nepatikimas, kad E. labai naiviai į viskÄ Å¾iÅ«ri. Kaip suprato, kažkiek didesnę sumÄ jis jai buvo jau davęs. E. jokių popierių neturėjo, buvo nusivylęs ir nenorėjo prarasti vilties, kad kažkÄ visgi gaus. Neatsimena gerai, kiek jau buvo davęs, gal 5000 Eur. Kai E. jam davė tuos 1500 Eur, jis E. paklausė, kam jis jai dar duoda pinigų, bet žmogus kaip užhipnotizuotas.

Su juo net susikalbėti negalėjo. E. paprašė nuvažiuoti, pažiÅ«rėti, kaip žmogus atrodo. Jis kai privažiavo prie Akropolio, tai Å¡itos akys, Å¡itas veidas, Å¡ita Å¡ypsena, iÅ¡ karto suprato, kad čia žiauri afera. Jis jau nenorėjo duoti tų pinigų, nes jaučia žmones, turi verslÄ . Akivaizdžiai viskas, bet E. paprašė, jis ir padavė. Praėjus kažkuriam laikui, jis klausė E., ar kokie nors veiksmai atsirado. Sakė, kad kažkoks darbas atsirado, bet per klaustukÄ . Nieko konkretaus.

Kai jis perdavė S. G. pinigus, nieko Å¡alia nebuvo. Tiesiog perdavė, čia gi ne jo pinigai buvo, jokio lapelio nepasirašė. Jis žinojo, už kÄ veža tuos J. pinigus – už paslaugas, kad iÅ¡ banko gauti paskolÄ bÅ«stui. Jam tai pasakė V. J. daug kartų skundėsi dėl S. G. nesuteiktų paslaugų. Už Å¡ias paslaugas buvo didelės sumos. J. minėjo, kad jie duoda pinigus, o ji nieko iÅ¡ to nepadaro. Pagal E. J. pasakojimÄ , kaltinamoji kiekvienÄ kartÄ kažkÄ turėjo atlikti. Tik paskui sužinojo, kad E. J. jam melavo, jog ji draugė.

Jis bÅ«tų jam pasakęs atsikvošėti. Kai E. S. buvo davęs kažkur apie 7000 Eur, tik tada prisipažino. IÅ¡ pirmo S. sakė, jog turi pažįstamÄ , kuris turi statybinę įmonę. Ta įmonė stato namus ir tas pažįstamas gali gauti banko paskolÄ , kaip laiduotojas, tiksliai dabar nepasakys, kaip ten buvo. J. minėjo, kad buvo nuvažiavę apžiÅ«rėti objektų. Kiek kartų buvo nuvažiavę, konkrečiai nepasakys. Jis (V. K.) jos paslaugomis neketino pasinaudoti, nes jÄ greitai patikrino, bet buvo per vėlu, kadangi E. jau buvo davęs jai daug pinigų.

Jis (V. K.) pasikvietė jÄ pas save namo, žmona su ja pakalbėjo, davė 400 Eur užstatÄ ir viskas. Nieko nebuvo padaryta, tai čia jau viskas aiÅ¡ku. NegrÄ Å¾ino pinigų. Jie nereikalavo pinigų grÄ Å¾inti. 400 eurų perdavimas nebuvo užfiksuotas, tik žodinis susitarimas. Dėl leidimo namo rekonstrukcijai. Tokios paslaugos buvo praÅ¡yta S., kai mokėjo jai 400 E. J. buvo sakęs, kad S. turi daug pažįstamų ir gali daug kur padėti. S. sakė, kad daugelyje sričių turi pažįstamų, kas liečia statybas, bankus, visur gali prieiti, gauti paskolÄ , leidimus ir pan.

Jis su S. G. nebendravo asmeniÅ¡kai dėl leidimo savo namo rekonstrukcijai. Jis kartu su žmona norėjo gauti paslaugÄ dėl rekonstrukcijos. Sumokėjo 400 erų S. G., kad prasidėtų procesas. Apie procedÅ«ras su S. kalbėjo žmona. S. G. iÅ¡ karto nepristatė, kad jai reikia sumokėti už jos paslaugas. Vadybininkai suteikia tam tikras paslaugas nemokamai. Ji juos konsultavo ir įvardino, kad tai yra pirmutiniai pinigai leidimui gauti. Jis nežino, kur kaltinamoji buvo susitikusi su jo žmona. Pasitiki savo žmona ir tiki tuo, kÄ ji jam pasakojo.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo V. K. parodymus (1 t., b. l. 45-46), jis juos patvirtino. Teisiamajame posėdyje liudytojas S. M. parodė, kad su kaltinamÄ ja susipažino per skelbimÄ . Ji turėjo tarpininkauti dėl įmonės pirkimo. Buvo sudaryta neoficiali sutartis, bet ji negaliojanti; sudaryta apie 3 metus atgal. Sutartis buvo ir žodžiu, ir raÅ¡tu, bet be antspaudų. Tarpininkavimas turėjo bÅ«ti, t. y. važiuoti kartu į įmonę, kalbėti su savininkais. UAB „(duomenys neskelbtini) “ jis yra pardavęs. Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “ savininkas.

S. G. žadėjo jo įmonei nusipirkti kitÄ Ä¯monę. Žadėjo, žadėjo, bet taip ir nieko nenupirko. Buvo daugiau pažadai. V. J. jis buvo priėmęs į darbÄ porÄ mėnesių. Ji įmonėje nieko nedirbo. Jis jÄ priėmė ir iÅ¡ karto atleido. Kai buvo žadėta nupirkti įmonę, tai jis žadėjo V. J. įdarbinti. Kadangi įmonės nenupirko, tai ir jÄ atleido. Jis atleido V. J. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini) “. Jis sumokėjo už J. mokesčius Sodrai, kokia tai buvo suma, nepamena.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo S. M. parodymus (1 t., b. l. 42-43), liudytojas juos palaikė. Parodė, kad skelbime duomenys buvo nurodyti teisingi. Su S. G. tarėsi dėl atlygio, tik dėl konkrečios sumos nesusitarė. Dėl paslaugų teikimo daugiau buvo S. G. imitacija, nes nesiekė galutinio rezultato. Nei vienas bankas neduos paskolos, kol nėra apyvartos. Jis galvojo, kad S. G. ras, kas duos paskolÄ . Jis nežinojo visų kredito gavimo niuansų, galvojo, gal ji patars, pasakys. Jis su S. G. į bankus nevaikščiojo.

Važiavo į Kauno „(duomenys neskelbtini)“ ir Šilutės „(duomenys neskelbtini)“ įmones. S. G. neturėjo jo įgaliojimų kreiptis į kredito įstaigas. UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo įsigyta S. G. siūlymu. Jis S. G. pasakymų nevadintų paaiškinimais, reikalavimais. UAB „(duomenys neskelbtini) “ neturėjo apyvartos. S. G. davė nerealius klientus. Su S. G. važiavo dar į įmonę Vilniuje „(duomenys neskelbtini)“. Į S. G. buvo kreiptasi dėl pinigų ir lėšų.

Jie su S. G. aptarinėdavo kas 3-4 mėn. finansines ataskaitas, bet neaiÅ¡ku, kiek tai buvo rimta. Jam iÅ¡ minėtų įmonių buvo atsiųsta pelno-nuostolių ataskaitos ir iÅ¡ „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ lygtai buvo atsiuntę turto vertinimÄ . Tada jis vertino tai kaip konsultacijas, dabar tai ne. Atsimena, kad buvo rasta įmonė Vilniuje, ir ruošėsi dirbti, bet detalių nepamena. Teisiamajame posėdyje liudytojas R. R. parodė, kad seniai pažįstamas su S. Susipažino darbo reikalais.

Jis nelabai supranta lietuvių kalbÄ . Dirbo su statybom ir jam buvo reikalingas vertėjas. S. jam padėdavo su klientais susitarti, su dokumentais. Statybose dirbo. S. jam perdavė pinigus, tikslas buvo – neįgaliems liftÄ padaryti. Bet nespėjo to padaryti. 4000 eurų buvo duoti kaip avansas, kad jis surinktų komandÄ , kuri dirbtų ties užsakymu. Jis sumokėjo pinigus darbininkams kaip avansÄ . Nespėjo padaryti, nes S. jau nekėlė ragelio. Paskui sužinojo, kad ji jau „sėdi“. Jis negalėjo įvykdyti užsakymo, nes nežinojo, kur yra objektas, o pinigus buvo davęs kaip avansÄ darbuotojams.

Tuos pinigus grÄ Å¾ins S. Už tuos pinigus jis turėjo padaryti liftÄ (duomenys neskelbtini). Jam neparodė namo, kur turėjo daryti liftÄ . Jis nežino, kokia kaina lifto, tai buvo kaip avansas. Nebuvo sutartis sudaryta. Jis nepasirašė, kad gavo pinigus. Tiesiog pasitikėjo žmogumi, draugiÅ¡kai susitarė. Negali dabar grÄ Å¾inti nukentėjusiesiems pinigų, iÅ¡leido juos. Pirko kampinį Å¡lifuoklį, perforatorių ir pan. Jis bankrutavo, kai S. sėdo. Ä®rankius pirko, nes norėjo dirbti. Geras kampinis Å¡lifuoklis kainuoja apie 400 eurų.

Už tuos pinigus, kÄ gauna, viskÄ statybininkams perka. Jis nežino, kiek bÅ«tų kainavęs darbas. Apie 30 000 eurų kainuotų darbas už liftÄ . Patvirtina, kad S. davė jam 4 000 eurų. Sutarties nesudarė, termino nebuvo nustatyta, per kiek laiko reikia padaryti liftÄ . Kur buvo objektas, nežino. Nepažįsta Å¡ių žmonių salėje. Niekur nedalyvavo su S., jokiuose susitikimuose. Negali patvirtinti, kad Å¡iems žmonėms (salėje) reikėjo liftÄ padaryti. Nebuvo daug klientų pas S., kuriems reikėjo liftų.

Ji sakė, kad reikia liftÄ padaryti neįgaliems, bet kokiems konkretiems, nesakė. Jis žinojo, kad namas kažkur (duomenys neskelbtini). Jis statybų veiklÄ vykdė legaliai. Turėjo firmÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paėmė pinigus kaip fizinis asmuo. Nebuvo 4000 eurų įskaityti į buhalterijÄ . Pinigus iÅ¡ S. gavo balandžio mėnesį. Po mėnesio jau negalėjo susisiekti su S. Jam kaip pasakė, kad reikės lifto, taip jis ir suprato. Jis nespėjo su S. susitarti dėl objekto. Ji davė jam pinigus ir pasakė, kad paskambins.

Tačiau paskui dingo. Ikiteisminio tyrimo metu 2020-12-17 apklausta kaip įtariamoji S. G. atsisakė duoti parodymus (2 t., b. l. 54-55). Papildomos apklausos metu S. G. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta, įtarimo esmė ir įtariamojo teisės jai yra aiÅ¡kios. Psichinėmis ligomis nesirgo, narkotinių medžiagų nevartoja. Apie įtarimo esmę gali paaiÅ¡kinti, kad jei gerai atsimena 2018 m. pavasarį ar vasarÄ jai el. paÅ¡tu parašė, po to pasiskambino E. J. ir V. J. Jos el. paÅ¡tas tuo metu buvo (duomenys neskelbtini).

Jos telefono numeris (duomenys neskelbtini). Jie susitarė susitikti jos ofise, adresu (duomenys neskelbtini). Ji tuo metu dirbo pagal individualiÄ veiklÄ , neprisimena, su kokia firma tuo metu buvo sudariusi sutartį dėl ofiso patalpų naudojimo, nekilnojamo turto veiklos ir kreditingumo. E. J. ir V. J. ieÅ¡kojo didesnio namo arba buto. Jie turėjo pakankamai lėšų, bet neatitiko kreditingumo sÄ lygų norimam nekilnojamam turtui įsigyti, kurias kelia komerciniai bankai. Turimas savo lėšas jie norėjo panaudoti nekilnojam turui įsigyti, bet jiems trÅ«ko lėšų, jie paprašė sutvarkyti kreditingumÄ , t. y. ji (S. G.) turėjo sureguliuoti jų kreditingumÄ , be to jų ieÅ¡komas nekilnojamas turtas turėjo atitikti E. J. fizinę padėtį, nes jis yra neįgalus.

Tikslios datos neprisimena, bet pirmo susitikimo metu jos ofise jie iÅ¡siaiÅ¡kino, kokio nekilnojamo turto jie norėtų, kokiuose rajonuose, ar su daline ar su pilna apdaila, kokių metų statybos. Jie dar aiÅ¡kinosi kainų politikÄ ir aiÅ¡kinosi jų galimybę paimti paskolÄ . Kai J. jai pateikė visus duomenis apie savo finansines galimybes, turimas paskolas ir darbo patirtį (apie savo kreditingumÄ ), susitarė susitikti kitÄ kartÄ , kai ji iÅ¡analizuos visus jų pateiktus duomenis ir pageidavimÄ . Tikslios datos neprisimena, po kažkiek laiko vėl susitiko visi trys tame pačiame ofise ir pasirašė tarpininkavimo sutartį, kuri turėtų bÅ«ti saugoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V.

K.), nes ji tuo metu pagal individualiÄ veiklÄ buvo sudariusi sutartį su minėta įmone. Minėta įmonė užsiima statybos ir vystymo projektu. Pagal sutartį E. J. ir V. J. jai sumokėjo 600 eurų, ji jiems iÅ¡rašė kasos pajamų orderį. Minėtus pinigus ji įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasÄ . Tam momentui ji J. buvo suradusi kelis nekilnojamo turto objektus. Tuo metu E. J. dirbo (duomenys neskelbtini), taip pat veždavo taksi automobilius iÅ¡ Å vedijos ir gaudavo neoficialias pajamas, V.

J. dirbo taksi firmoje, taip pat gaudavo neoficialias pajamas. Per ilgÄ laikotarpį ji jiems aprodė daug nekilnojamo turto. Keletas jų Sodų bendrijoje Antakalnyje už 80 000 eurų, sekantį namÄ ji jiems aprodė Antakalnyje už kapinių su įrengtu gerbÅ«viu ir 10 arų žemės, su galimybe plėstis už 112 000 eurų, namÄ 80 kv.m. Mokslininkų gatvėje už 150 000 eurų, Pilaitės rajone prie ežero su daline statyba, kaina nebuvo nustatyta, dar rodė namÄ Gulbinuose, naujai pastatytÄ namÄ Riešėj Pavasario g., namÄ Pavilnyje įrengtÄ namÄ su baldais, žiÅ«rėjo Kairėnuose su dideliu sklypu.

J. netiko Å¡ie namai. Ji (S. G.) šį nekilnojamÄ turtÄ rasdavo dirbdama su nekilnojamo turto brokeriais ir agentÅ«romis. Po to J. pasakė, kad gal jie norėtų namo Tailande, kur jis su Å¡eima atostogavo, ir jie paėmė pertraukÄ . JÄ (S. G.) tuo metu spaudė vystytojai, reikėjo apsispręsti dėl nekilnojamo turto pirkimo. Kai jie grįžo iÅ¡ Tailando, J. pasakė, kad ji dabar ilsisi ir užsiregistravo užimtumo tarnyboje. Ji (S. G.) labai nustebo, nes siekiamybė buvo dirbti, kad sutvarkyti jų kreditingumÄ .

Vėl peržiÅ«rėjo jų kreditingumÄ , reikėjo, kad J. laikinai įsidarbintų. Ji V. J. padėjo įsidarbinti į UAB „(duomenys neskelbtini) “. Už tai V. J. jai nieko nesumokėjo. Apie darbo sutarties pasiraÅ¡ymÄ nieko nežino, V. J. pati susitvarkė. Kaip garantÄ , kad J. nereikalaus iÅ¡eitinių, susimokės mokesčius SODRAI, buhalteriai ir pan., J. sesers vyras, kurio duomenų nežino, jai perdavė 1500 eurų, kuriuos ji atidavė UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriui S., kurio pavardės nežino, jis taip pat jos pastovus klientas, ji (S. G.) jį pastoviai konsultuodavo.

Kažkurį laikÄ J. dirbo, bet į UAB „(duomenys neskelbtini) “ ruošėsi imti paskolÄ , jiems reikėjo kitų darbuotojų ir J. norėjo gauti už savo vyro priežiÅ«rÄ pinigų, todėl S. jÄ atleido. Tuo metu E. J. parodytos oficialios pajamos jau buvo pakankamos, kad jie galėtų gauti kreditÄ . Tuo metu tai ji sirgo, tai E. J. sirgo, jis prašė neskubėti. Ji (S. G.) jiems sakė, kad jie turi apsispręsti dėl parodytų objektų. Jie pasakė, kad jiems patinka pasiÅ«lytas namas (duomenys neskelbtini), ji jiems siuntė nuotraukas, tada jie pasiÅ«lė susitikti.

Neprisimena tikslios datos, ar su abiem J., ar tik su viena J. jie susitiko Å iaulių banke, Å eimyniÅ¡kių g., kur jie jai perdavė 4000 eurų, kurie buvo skirti turto vystytojui, kurio pavadinimo neprisimena, patikslins vėliau. Ji iki Å¡ių pinigų paėmimo paaiÅ¡kino J., kad Å¡ie pinigai yra skirti vystytojui, kuris turėjo name įrengti specialiai neįgaliajam pritaikytÄ Ä¯rangÄ . Tuo metu tas vystytojo vadovas buvo Å iaulių banke, kur tvarkėsi savo paskolas ir ji (S. G.) jam perdavė tuos 4000 eurų.

Joks dokumentas dėl 4000 eurų perdavimo nebuvo pasiraÅ¡ytas nei tarp jos su J., nei tarp jos ir minėto vystytojo. Nepasirašė jokio dokumento, nes buvo pasitikėjimas, o be to dėl didelio kliento skaičiaus buvo didelis tempas, reikėjo visur skubėti. Nėra tikra, bet gali bÅ«ti, kad vystytojas jai yra iÅ¡rašęs vėliau sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 4000 eurų sumai. Daugiau jokių pinigų iÅ¡ J. ji nėra paėmusi. Ji jiems visas sutartas paslaugas suteikė, nepavyko visko užbaigti dėl jos teismų, be to Apeliacinis teismas pakeitė jai paskirtÄ lygtinę bausmę į realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

Negalėjo visko užbaigti dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių. Ji tikrai J. žadėjo tarpininkauti tarp jų ir komercinių bankų UAB „Medicinos bankas“ ir AB „Šiaulių bankas“ gaunant kreditÄ nekilnojamam turtui įsigyti, tai ir yra kreditingumo sutvarkymas. Dėl visų savo klientų, tame tarpe ir dėl J., minėtuose bankuose bendravo nuolat su įvairių bankų akcininkais ir valdybos nariais, kurių duomenų tikrai nenurodys, su jais derino galimus variantus ir jų keliamus reikalavimus.

Jokių pinigų jiems neperdavinėjo ir iÅ¡ J. tuo tikslų pinigų tikrai neėmė (2 t., b. l. 57-59). 2021-05-11 papildomos apklausos metu įtariamoji S. G. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta, pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų (2 t., b. l. 69-70). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. J. parodė, kad 2018 m. kovo mėnesį su žmona V. J., ieÅ¡kodami bÅ«sto paskolos, skelbiu.lt aptiko patalpintÄ skelbimÄ , kur buvo nurodoma, kad bendrovė, kurios pavadinimo neprisimena, teikia kredito ir finansavimo bei tarpininkavimo paslaugas tarp klientų ir Medicinos banko, suteikiant bÅ«sto paskolÄ .

Ä® komercinius bankus kreipėsi, tačiau jų Å¡eimai bankai nesutiko suteikti paskolos, nes Å¡eimos pajamos buvo nepakankamos. Nors pajamų ir nėra pakankamai, tačiau tikėjosi nuomoti turimÄ butÄ ir dengti paskolÄ . Elektroniniu paÅ¡tu: (duomenys neskelbtini) susisiekė su minėta bendrove, paaiÅ¡kino situacijÄ , bendravo elektroniniais laiÅ¡kais ir telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Å ios bendrovės atstovė prisistatė S. Ji jį įtikino, kad paskolÄ jiems gauti nebus problemų, sakė, kad ji jau ne vienam žmogui yra padėjusi, tačiau reikės banke „atsidėkoti“, ji sakė, kad ir paskolÄ gaus, ir namÄ nusipirks, ir dar liks pinigų.

Tik daug vėliau jis sužinojo jos tikruosius duomenis – S. G. 2018 m. liepos 13. d. dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, susitarė susitikti S. G. ofise, esančiame verslo centre (duomenys neskelbtini). Minėtame verslo centre juos pasitiko S. G. ir palydėjo į antrame aukÅ¡te esantį savo ofisÄ . Jos ofisas buvo bendroje salėje, nepilnai įrengtas, aplinkui dar vaikščiojo statybininkai, jokių bendrovės iÅ¡kabų nebuvo. Prie vieno iÅ¡ stalų pasirašė 2018-07-13 kasos iÅ¡laidų orderį (kopijÄ pateikė kartu su pareiÅ¡kimu, esant bÅ«tinumui galės pateikti originalÄ ), šį kasos iÅ¡laidų orderį prie jų akių savo ranka supildė S. G. ir jį pasirašė, jie su žmona niekur jame nepasiraÅ¡inėjo ir sumokėjo jai grynaisiais 600 eurų įmokÄ už paslaugas.

Susitarimas buvo toks, kad S. G. turėjo tarpininkauti tarp jų ir Medicinos arba Å iaulių banko, ji sakė, kad turi ryÅ¡ių Å¡iuose bankuose. S. G. apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kÅ«no sudėjimo, Å¡viesių trumpų plaukų, jÄ vėliau atpažino naujienų portale „Delfi“ perskaitęs 2020 birželio mėn. straipsnyje apie jos nusikaltimus. Å io susitikimo ir vėlesnio bendravimo metu S. G. sudarė patikimos verslininkės įspÅ«dį, kalbėjo labai įtikinamai ir nuoÅ¡irdžiai.

Kurį laikÄ S. G. su jais bendravo labai aktyviai, pasakojo, kad viskas vyksta, Medicinos bankas praÅ¡o daugybės dokumentų – banko iÅ¡rašų apie gaunamas pajamas, įsiskolinimus, iÅ¡ Registrų centro apie turimÄ nekilnojamÄ turtÄ , darbovietes ir t.t., Å¡iuos dokumentus jie surinko ir pateikė S. G., tiksliau jo žmona susitikdavo įvairiose Vilniaus miesto vietose, S. G. privažiuodavo automobiliu Toyota, valst. numerių nežino. 2018 m. lapkričio mėnesį S. G. pasakė, kad viskas eina į pabaigÄ ir atsakingiems Medicinos banko darbuotojams, kurie sudės paskutinius paraÅ¡us sutartyje, reikalinga atsidėkoti (ji sakė, kad visus reikia „maitinti“, nes norint gauti reikia duoti) – 7000 eurų suma.

Ji patikino, kad Å¡i pinigų suma nedings, kadangi yra praÅ¡oma didesnė suma, t. y. apie 140 000 eurų, ir netgi yra namas, kurį iÅ¡ karto galės įsigyti, gyventi ir iÅ¡simokėti paskolÄ . Jie su žmona paaiÅ¡kino, kad neturi tokios sumos, tai S. G. jos kurį laikÄ nereikalavo, siuntė elektroninius laiÅ¡kus su gyvenamųjų namų nuotraukomis, kuriuos gali įsigyti, tikino, kad viskas oficialiai ir neabejotų, kad gali nepavykti. KeletÄ namų jie su žmona ir su S. G. yra nuvažiavę apžiÅ«rėti, S. G. turėjo raktus nuo Å¡ių namų, jie apžiÅ«rinėjo Å¡iuos namus. 2018 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėn., tikslios datos neprisimena, S. G.

įkalbėjo jį visgi sumokėti tuos 7000 eurų mokestį Medicinos banko atsakingam valdybos nariui, kuris gali įtakoti paskolos sutarties pasiraÅ¡ymÄ , tačiau kaip minėjo, S. G. tikino, kad Å¡ie pinigai turėjo bÅ«ti užskaityti kaip pradinis įnaÅ¡as už nekilnojamo turto paskolÄ . Å iuos pinigus jis perdavė rugpjūčio ar rugsėjo mėn. grynais S. G. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jam 2018 m. lapkričio mėnesį gulint po operacijos, į ligoninę jo aplankyti atvyko S. G., ji jam atvežė medaus, vaisių ir pasiÅ«lė užstatyti savo turimÄ bÅ«stÄ ((duomenys neskelbtini)).

Ji patarė nesinervuoti, neskubėti, tik sveikti, tikrai viskas bus sutvarkyta. Tuomet 2018 m. gruodžio mėnesį, atvykus pas juos į namus, labai nuoÅ¡irdžiai apgailestavo, kad jiems trÅ«ksta gaunamų pajamų (kadangi yra 4 asmenų Å¡eima, du nepilnamečiai vaikai iÅ¡ jo žmonos pirmos santuokos), S. G. pasisiÅ«lė jo žmonÄ Ä¯darbinti UAB „(duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir patikino, kad tuomet tikrai užteks bankui jų gaunamų pajamų ir turės savo svajonių namÄ .

Žmona sutiko fiktyviai įsidarbinti, t. y. tik sumokėti Sodrai mokesčius. 2018-12-18 jo žmona nuvažiavo į S. G. ofisÄ (duomenys neskelbtini) g. ir ten sudarė darbo sutartį. Su S. G. susitarė, kad už žmonos fiktyvų įdarbinimÄ ir visus Sodros mokesčius sumokės jai 2000 eurų. Vieno iÅ¡ pokalbių metu S. G. priminė apie bÅ«sto užstatÄ , kaip lengviausiÄ bÅ«dÄ gauti paskolÄ , tačiau dar 2018-04-17 taip pat pagal skelbimÄ internete jis pasiėmė 40 000 eurų paskolÄ iÅ¡ fizinio asmens ir užstatė jam nuosavybės teise priklausantį butÄ , apie tai nenorėjo sakyti S. G., tačiau jei gerai supranta, tai pamačiusi Registrų centro pažymoje įraÅ¡Ä , kad jo butas įkeistas, S. G. ir iÅ¡gavo informacijÄ iÅ¡ jo, kad jis jau yra paėmęs 40 000 eurų paskolÄ , t. y. gali turėti pinigų iÅ¡ Å¡ios gautos paskolos, ir sumokėjo minėtus 2000 eurų S. G. už žmonos įdarbinimÄ UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir Sodros mokesčius.

Å iuos pinigus S. G. perdavė jo žmona 2018 m. gruodžio mėn., tikslios datos neprisimena, bet po darbo sutarties pasiraÅ¡ymo. Ji nuvežė Å¡iuos pinigus į S. G. ofisÄ , (duomenys neskelbtini) ir paliko pas administratorę, nes pačios S. nebuvo. Kad užbaigti viskÄ iki galo, jo žmonai reikėjo fiktyviai atidirbti pusę metų UAB „(duomenys neskelbtini) “, t. y. sumokėti dar 1500 eurų, kuriuos 2019 m. pavasarį, tikslios datos neprisimena, jo žmonos sesers vyras V. K. jo praÅ¡ymu nuvežė į Akropolį ir ten perdavė S. G.

Kurį laikÄ vėl laukė, jis rašė ir skambino S. G., o ji jį vis ramino, kad tikrai nesinervuotų, viskas bus padaryta iki galo, tik Å¡iuo metu (2019 m. antroje pusėje, tikslios datos neprisimena) S. G. turinti sveikatos problemų dėl stuburo, sakė, kad jai buvo atlikta operacija, o jo žmona tuo metu buvo SantariÅ¡kėse, kur matė S. G., todėl įtarimų nekilo, kad yra apgaudinėjami. 2020 m. balandžio mėn., tikslios datos neprisimena, paskambino S. G. ir pasiÅ«lė susitikti pasikalbėti.

Atvykusi į jų namus, ji paaiÅ¡kino, kad bus reikalingas tikrai paskutinis įnaÅ¡as – 4000 eurų bankui, kuomet pasiraÅ¡omos banko paskolos sutartys ir gaunamas jų iÅ¡sirinktas namas. Kadangi jiems tuo laiku jau pradėjo kilti abejonės, sutiko duoti tuos likusius pinigus, tik su sÄ lyga, kad tai atliks banko skyriuje. S. G., nei kiek nesuabejojusi, sutiko tai padaryti banko skyriuje kai tik suderins laikÄ ir dienÄ . Tos pačios dienos vakare perskambinusi, pasakė datÄ ir laikÄ (kurių Å¡iuo metu jau neprisimena), kuomet turės atvykti į „Šiaulių banko“ skyrių, esantį Å eimyniÅ¡kių g., Vilniuje.

Tikslios datos neprisimena, bet tai buvo 2020 m. balandžio mėn., tikslios datos neprisimena, nurodytu laiku kartu su žmona nuvyko į Å iaulių bankÄ , ten S. G. paaiÅ¡kino, kad posėdis atidėtas, pinigus vis tiek reikia nuneÅ¡ti (kam tiksliai nežino, ji tik minėjo, kad žmogui, kuris vykdo paskolos iÅ¡davimo procesÄ ), ir sutartį kitÄ dienÄ (kada įvyks posėdis ir pasiraÅ¡ymas dokumentų), visÄ Ä¯raÅ¡Ä garso pokalbį banke turi, taip pinigus – 4000 eurų padavė S. G., perskaičiuodami prie vaizdo stebėjimo kameros, esančios banko skyriaus viduje.

S. G., paėmusi pinigus, nuėjo per tarnybines banko duris, todėl jiems vėlgi nekilo įtarimų, kad yra apgaudinėjami. Taip pat nori patikslinti, kad S. G., paimdama iÅ¡ jų pinigus neva perdavimui banko darbuotojams, minėjo, kad jie bus „užskaityti“ kaip pradinis įnaÅ¡as už nekilnojamÄ turtÄ . Jam nekilo tuo metu joks klausimas dėl anksčiau neva Medicinos banko darbuotojui perduotų 7000 eurų. Jokių raÅ¡ytinių dokumentų, patvirtinančių S. G. perduodamų pinigų faktÄ , jis neturi, iÅ¡skyrus dėl minėtų 600 eurų, kai buvo jos ranka 2018-07-13 iÅ¡raÅ¡ytas kasos iÅ¡laidų orderis.

Laukė iki 2020 m. liepos. 4 d., kol „Delfi“ straipsnyje perskaitė apie S. G. žygius, apgavystes ir kad yra nemažai žmonių, nukentėjusių nuo minimos ponios, vienas iÅ¡ jų susisiekė su juo ir pasakė, kad kartu su dar keliais nukentėjusiaisiais taip pat yra parašęs pareiÅ¡kimÄ Ä¯ policijÄ dėl analogiÅ¡kų sukčiavimo atvejų. Supranta, kad ir pats elgėsi neapdairiai ir nepakankamai rÅ«pestingai, pasitikėjo žmogumi, kuris tikrai mokėjo šį pasitikėjimÄ Ä¯gauti, nuolat jį ramindavo, tikindavo, kad viskas bus gerai, gaus paskolÄ su nedidelėmis palÅ«kanomis (S. G. buvo paskaičiavusi, kad į mėnesį jiems reikėtų grÄ Å¾inti bendrai apie 1200 eurų) (1 t., b. l. 20-23).

Papildomai apklaustas nukentėjusysis E. J. parodė, kad jis kartu su žmona V. J. nukentėjo nuo moters vardu S., jo žmona jam sakė, kad Å¡ioje byloje ji tvirtai atpažino S. G. Nori patikslinti, kad pinigai, kuriuos jis su savo žmona perdavė S. G., buvo skirti už jo žmonos įdarbinimÄ arba kaip sakė S. - banko valdybai, kad jie suteiktų kreditÄ namui pirkti jiems palankiomis sÄ lygomis. Niekada pinigų nemokėjo jokiems statytojams ar namo pardavėjams kaip užstato ar rankpinigių, nebÅ«tų mokėję statytojams ar namo pardavėjams, kol nebuvo pilnos garantijos, kad jiems bus tikrai suteikta paskola.

Nori patikslinti savo pirmÄ apklausÄ , kad 7000 eurų S. G. perdavė bÅ«damas savo namuose 2018 m. lapkričio mėn. pradžioje, tikslios datos neprisimena. Ji sakė, kad Å¡ie pinigai yra skirti Medicinos banko darbuotojams, kurie spręs dėl jiems duodamo kredito. Nori taip pat patikslinti, kad apie tai, kad S. G. juos apgaudinėjo, jis suprato tik po to, kai 2020 m. liepos mėnesį perskaitė straipsnį internete apie jos nusikaltimus. Iki tol visiÅ¡kai ja pasitikėjo, jį tik piktino, kad S. vilkino paskolos gavimo klausimÄ .

Jis jai rašė, kad jei ji negali padėti, tai tegul grÄ Å¾ina, kÄ jai sumokėjo, ir jie iÅ¡siskirsto, tačiau ji vis nuramindavo ir įtikindavo, kad viskas bus gerai, tik reikia kantrybės. Be to, ji jiems (E. J. ir V. J.) nuolat siÅ«lydavo ir rodydavo namus, kuriuos jie galės įsigyti. Kadangi pinigus S. perdavinėjo be jokių dokumentų, jis įsigijo garso įraÅ¡ymo įrangÄ , kuria įrašė tris paskutinius pinigų perdavimo atvejus. Å iuos pokalbius įrašė tik kaip garantÄ , kad pinigai buvo perduoti (1 t., b. l. 24-26).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. J. parodė, kad 2018 m. ji su vyru E. J. bandė gauti paskolÄ didesniam bÅ«stui, kreipėsi į komercinius bankus, tačiau bankai nesutiko suteikti paskolos, nes Å¡eimos pajamos buvo nepakankamos. Nors oficialių pajamų ir neturėjo pakankamai, tačiau tikėjosi iÅ¡nuomoti turimÄ butÄ ir dengti paskolÄ . 2018 m. kovo mėnesį, tikslios datos neprisimena, su vyru internetiniame skelbimų portale skelbiu.lt aptiko patalpintÄ skelbimÄ apie teikiamas kredito, finansavimo bei tarpininkavimo tarp klientų ir banko paslaugas.

Skelbime nurodytu elektroniniu paÅ¡tu: (duomenys neskelbtini) susisiekė, paaiÅ¡kino situacijÄ , bendravo elektroniniais laiÅ¡kais ir telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Skelbimo autorė prisistatė S. vardu. Daugiau su ja bendravo jos vyras E. S. juos įtikino, kad paskolÄ jiems gauti nebus problemų, sakė, kad ji jau ne vienam žmogui yra padėjusi, tačiau reikės banke „atsidėkoti“, ji sakė, kad paskolÄ namui tikrai gaus. S. nei karto jiems neužsiminė apie rizikÄ negauti paskolos. 2018 m. liepos 13. d. dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, susitarė susitikti S. ofise, esančiame verslo centre (duomenys neskelbtini).

Minėtame verslo centre jÄ su vyru pasitiko S., jos požymiai: apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kÅ«no sudėjimo, Å¡viesių trumpų plaukų. Tik daug vėliau iÅ¡ žiniasklaidos ji sužinojo jos tikruosius duomenis – S. G. Iki Å¡io susitikimo S. G. iÅ¡ matymo nepažinojo, su ja susitikusi nebuvo. Jos ofisas buvo antrame aukÅ¡te, bendroje salėje, nepilnai įrengtas, jokių bendrovės iÅ¡kabų nebuvo. Å io susitikimo metu jie S. G. sumokėjo 600 eurų už jos tarpininkavimo paslaugas ir pasirašė 2018-07-13 kasos iÅ¡laidų orderį, šį kasos iÅ¡laidų orderį prie jų akių savo ranka supildė S. G. ir jį pasirašė, ji (V.

J.) Å¡iame dokumente nepasiraÅ¡inėjo. Tai buvo tik vienas egzempliorius, kurį S. G. atidavė jai, sau jokios kopijos nepasiliko. Daugiau jokių sutarčių ar kitų dokumentų nepasiraÅ¡inėjo. Pagal jų žodinį susitarimÄ S. G. turėjo tarpininkauti gaunant kreditÄ bÅ«stui tarp jų ir Medicinos arba Å iaulių banko, nes ji sakė, kad turi ryÅ¡ių Å¡iuose bankuose. Tiek Å¡io susitikimo, tiek vėlesnio bendravimo metu S. G. jiems su vyru sudarė patikimos verslininkės įspÅ«dį, kalbėjo labai įtikinamai ir nuoÅ¡irdžiai.

Kurį laikÄ S. G. su jais bendravo labai aktyviai, pasakojo, kad viskas vyksta, sakė, kad Medicinos bankas praÅ¡o daugybės dokumentų, t. y. banko iÅ¡rašų apie gaunamas pajamas ir įsiskolinimus, iÅ¡ Registrų centro apie turimÄ nekilnojamÄ turtÄ , darbovietes ir t.t., Å¡iuos dokumentus jie surinko ir perdavė S. G. jos ofise (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena, S. G. pasakė, kad viskas eina link pabaigos, o kažkokiems atsakingiems Medicinos banko darbuotojams, kurie sudės paskutinius paraÅ¡us sutartyje, reikia atsidėkoti 7000 eurų suma.

Ji paaiÅ¡kino, kad Å¡i pinigų suma niekur neprapuls, nes yra praÅ¡oma didesnė suma, t. y. apie 140 000 eurų, ir netgi yra namas, kurį iÅ¡ karto galės įsigyti, gyventi ir iÅ¡simokėti paskolÄ . Ji su vyru S. G. pasakė, kad tokios sumos neturi, o S. G. jos kurį laikÄ ir nereikalavo, siuntė elektroninius laiÅ¡kus su gyvenamųjų namų nuotraukomis, kuriuos galėtų įsigyti, visaip įtikinėjo, kad viskas daroma oficialiai ir jie neabejotų, kad gali nepavykti. KeletÄ namų jie kartu su S. G. yra nuvažiavę apžiÅ«rėti, S. G. turėjo raktus nuo Å¡ių namų, jie apžiÅ«rinėjo Å¡iuos namus.

Paprastai šių namų apžiūroje dalyvaudavo ji (V. J.), S. G. ir savininkas arba statytojas. Vieno namo apžiūroje dalyvavo brokerė, kurios jokių duomenų nežino, tada jai S. G. pasakė, kad ji nieko brokerei nepasakotų. Jos tokiu būdu apžiūrėjo namus Pilaitės rajone prie ežero, Galgiuose, Gulbinuose Minsko plente, Antakalnio rajone. Tačiau jiems netikdavo kaina, nes buvo labai didelė, be to statytojai prašydavo avanso, arba netiko išplanavimas, nes turi būti vieno aukšto ir pritaikomas neįgaliems.

Neprisimena tikslių Å¡ių namų adresų. 2018 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėn. tikslios datos neprisimena, S. G. įtikino juos visgi sumokėti tuos 7000 eurų mokestį Medicinos banko atsakingam valdybos nariui, kuris gali įtakoti paskolos sutarties pasiraÅ¡ymÄ , ji tikino, kad Å¡ie pinigai bus užskaityti kaip pradinis įnaÅ¡as už nekilnojamo turto paskolÄ . Å iuos pinigus jos vyras E. J. perdavė rugpjūčio ar rugsėjo mėn., tikslios datos neprisimena, S. G. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Å¡ių pinigų perdavimo fakto niekas negali patvirtinti, nes namuose nieko daugiau nebuvo, ji buvo iÅ¡važiavusi. 2018 m. lapkričio mėnesį jos vyras gulėjo ligoninėje ir ten pas jį atvyko S. G., ji jam pasiÅ«lė užstatyti savo turimÄ bÅ«stÄ ((duomenys neskelbtini)).

Kaip jai pasakojo vyras, S. G., Å¡io apsilankymo metu atvežė jam lauktuvių, jį ramino, sakė nesinervuoti, neskubėti, tik sveikti, tikrai viskas bus sutvarkyta. 2018 m. gruodžio mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, S. G. vėl atvažiavo į jų namus adresu (duomenys neskelbtini), apgailestavo, kad gauti paskolÄ jiems trÅ«ksta oficialių pajamų, nes yra 4 asmenų Å¡eima, ji su vyru ir du jos nepilnamečiai vaikai. Ji pasisiÅ«lė jÄ Ä¯darbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir patikino, kad tuomet tikrai užteks bankui jų gaunamų pajamų ir turės savo namÄ .

Ji sutiko fiktyviai įsidarbinti, t. y. tik sumokėti Sodrai mokesčius. 2018-12-18 ji nuvažiavo į S. G. ofisÄ (duomenys neskelbtini) g. ir ten pasirašė darbo sutartį. Su S. G. susitarė, kad už šį fiktyvų įdarbinimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir visus Sodros mokesčius sumokės jai 2000 eurų. 2018 m. gruodžio mėn., tikslios datos neprisimena (maždaug savaitės laikotarpyje nuo darbo sutarties pasiraÅ¡ymo), ji perdavė minėtus 2000 eurų S. G. PrieÅ¡ tai susiskambino su S. G. ir ji pasakė, kad turi kažkokių skubių reikalų, ji pasakė, kad pinigus paliktų pas (duomenys neskelbtini) verslo centro administratorę.

Todėl ji taip ir padarė, paliko pinigus administratorei, pasakė, kad perduotų S. Pinigus tiesiog padavė, jie nebuvo į kÄ nors įdėti, tai buvo suma iÅ¡ 100 ir 50 eurų kupiÅ«rų. Administratorės jokių duomenų nežino, ji apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, liekno kÅ«no sudėjimo, rudų iki pečių plaukų. Ji tiesiog pasidėjo pinigus ant savo stalo ir pažadėjo perduoti S. S. G. nurodymu, kad užbaigti viskÄ iki galo, jai reikėjo fiktyviai atidirbti pusę metų UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. sumokėti dar 1500 eurų, kuriuos jų praÅ¡ymu 2019 m. pavasarį, tikslios datos neprisimena, jos sesers vyras V.

K. nuvežė į Akropolį ir ten perdavė S. G., nežino kas dar be V. K. ir S. G. dalyvavo perduodant šiuos pinigus. Ji nežino, kokios tiksliai turėjo būti įmokos SODRAI ir kiek ji laiko buvo įdarbinta. Neprisimena, kad būtų dirbusi nuo 2018-06-06 iki 2018-08-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), nepasirašinėjo su šia įmone jokių darbo sutarčių. S. G. jai neminėjo šios įmonės pavadinimo. 2019 metais vėl laukė, rašė ir skambino S. G., daugiau su ja bendravo jos vyras, o S. G. vis ramino, kad viskas bus padaryta iki galo.

Tais pačiais metais, datos neprisimena, ji buvo sutikusi S. G. Santariškių ligoninėje, ji sakė, kad turi sveikatos problemų, todėl negali užsiimti jų paskolos gavimo klausimu. 2020 m. balandžio mėn., tikslios datos neprisimena, S. G. pasiūlė susitikti, pasikalbėti. Ji atvažiavo į jų namus, paaiškino, kad bus reikalingas dabar jau tikrai paskutinis įnašas – 4000 eurų bankui, kuomet pasirašomos banko paskolos sutartys ir gaunamas jų išsirinktas namas. Kadangi jiems tuo laiku jau pradėjo kilti abejonės, bet nebuvo kur trauktis, nes daug pinigų jai buvo sumokėję ir vis dar tikėjo jos pažadais, sutiko duoti tuos likusius pinigus.

Jos vyras pasakė, kad pinigus duos tik banko skyriuje. Tai iÅ¡girdusi, S. G. nei kiek nepasimetė ir sutiko tai padaryti banko patalpose, kai tik suderins tiksliÄ dienÄ ir laikÄ . Tikslios datos neprisimena, S. G. perskambino jos vyrui ir pasakė datÄ ir laikÄ , kuomet turės atvykti į „Šiaulių banko“ skyrių, esantį (duomenys neskelbtini). S. G. tikino, kad Å¡ie pinigai bus „užskaityti“ kaip pradinis įnaÅ¡as už nekilnojamÄ turtÄ . 2020 m. balandžio mėn., tikslios datos neprisimena, nurodytu laiku kartu su vyru atvažiavo į Å iaulių bankÄ , ten S. G. paaiÅ¡kino, kad posėdis dėl paskolos iÅ¡davimo atidėtas, bet pinigus vis tiek reikia nuneÅ¡ti žmogui, kuris vykdo paskolos iÅ¡davimo procesÄ , ir sutarti kitÄ dienÄ .

Å io susitikimo garso įraÅ¡Ä galės pateikti. Jos S. G. perdavė - 4000 eurų. S. G. paėmusi pinigus nuėjo per tarnybines banko duris, į banko vidaus patalpas, todėl jiems nekilo įtarimų, kad vėl yra apgaudinėjami. Nei jai (V. J.), nei jos vyrui tuo metu neiÅ¡kilo klausimas dėl anksčiau neva Medicinos banko darbuotojui perduotų 7000 eurų. Jokių raÅ¡ytinių dokumentų, patvirtinančių S. G. perduodamų pinigų faktÄ , neturi, nes nuoÅ¡irdžiai pasitikėjo S. G. Ji kartais S. G. paklausdavo, kas tie jos pažįstami banke, kurie jiems turi padėti gauti paskolÄ , ir kokius konkrečiai veiksmus ji atlieka gavusi iÅ¡ jų pinigus, bet ji atsakydavo, kad negali daug pasakoti.

BÅ«davo tokių atvejų, kad kai paskambindavo pasidomėti, kaip einasi jų reikalai, S. G. telefonu pasakydavo, kad negali Å¡iuo metu kalbėti, nes su klientu pasiraÅ¡inėja sutartį banke. Arba po kokio nors jos griežtesnio skambučio ar SMS žinutės dėl to, kad ji nieko nedaro, ji pradėdavo siųsti jiems elektroninius laiÅ¡kus su parduodamų namų skelbimais ir nuotraukomis, kviesdavo nuvažiuoti ir apžiÅ«rėti tuos namus, tokiu bÅ«du vėl juos nuramindavo. Negali pasakyti, kad S. G. visiÅ¡kai dingdavo, nes jiems su vyru sudarydavo įspÅ«dį, kad ji kažkÄ daro dėl jų iki kitos jai sumokamos pinigų sumos.

Liudytojų, kurie bÅ«tų dalyvavę perduodant pinigus S. G., paprastai nebÅ«davo, nes S. G. taip skubiai suorganizuodavo susitikimus, kad jie susitikdavo nedalyvaujant jokiems liudytojams ir net kai pinigus perduodavo ji (V. J.), nedalyvaudavo jos vyras ir atvirkščiai, kai jis perduodavo, jos nebÅ«davo. Apie pinigų, kuriuos iÅ¡ jų iÅ¡viliojo S. G., kilmę gali paaiÅ¡kinti, kad jos vyras taip pat pagal skelbimÄ internete bÅ«sto padidinimui yra paėmęs 40 000 eurų paskolÄ , pagal kuriÄ yra įkeitęs jų butÄ , adresu (duomenys neskelbtini).

Ji su vyru pasitikėjo S. G. nuoÅ¡irdumu ir profesionalumu, tol, kol 2020 m. liepos. 4 d. „Delfi“ straipsnyje perskaitė apie S. G. nusikaltimus (1 t., b. l. 29-32). 2020-10-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu nukentėjusioji V. J. atpažino S. G., apie kuriÄ davė parodymus liudytojo apklausos metu (1 t., b. l. 35-38). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. M. parodė, kad tikslios datos neprisimena, galimai 2018 m. jis portale skelbiu.lt rado skelbimÄ dėl konsultacijų paramos ir kredito klausimais.

Skelbime buvo nurodytas kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini) ir el. paÅ¡tas: (duomenys neskelbtini) (vėliau bendravo ir el. paÅ¡tu: (duomenys neskelbtini)). Jam tuo metu buvo reikalingas kreditas, kad galėtų įsigyti veikiančiÄ Ä¯monę. Nesikreipė į bankus, nes Å¡iuo tikslu jokie bankai jam kredito nesuteiktų. Paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu atsiliepė moteris, kuri prisistatė S. vardu, tik vėliau žiniasklaidoje pamatė straipsnius apie S. G. ir iÅ¡ juose pateiktų nuotraukų atpažino jÄ kaip tÄ pačiÄ konsultantę.

PirmÄ kartÄ su S. susitiko Klaipėdoje, tikslios datos neprisimena, galimai 2018 m. liepos - rugpjūčio mėn. Ji jam pasiÅ«lė nusipirkti įmonę UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir jau Å¡ios įmonės vardu su jos (S.) pagalba, nes ji pažįsta visus bankų direktorius, gauti kreditÄ . Ji kalbėjo labai įtikinamai. Kartu su ja važinėjo ir pas pakankamai rimtos įmonės, kuriÄ jis ketino įsigyti gavęs paskolÄ , savininkus. Jinai ir juos įtikino, kad jis (S. M.) galės gauti kreditÄ ir įsigyti Å¡iÄ Ä¯monę.

Tačiau praėjus beveik dviem metams, S. jam taip ir nepadėjo gauti jokio kredito, nors už paslaugas, kurių negavo, jis jai sumokėjo, bet sumos nenori įvardinti, nes nesitiki jos atgauti, žino, kad S. G. nuteista realia laisvės atėmimo bausme. PareiÅ¡kimo neraÅ¡ys ir civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡. Apie V. J. gali paaiÅ¡kinti, kad jis jos asmeniÅ¡kai nepažinojo, bet tikslios datos neprisimena, galimai 2018 m. gruodžio mėn. su juo susisiekė S. G. ir paprašė pagalbos, mainais už jos tariamai teikiamÄ pagalbÄ .

Ji jam (S. M.) pasakė, kad reikia padėti vienai moteriÅ¡kei gauti paskolÄ ar paramÄ , jau tiksliai neprisimena, sakė, kad tos moters vyras invalidas sėdintis vežimėlyje, reikia jÄ Ä¯darbinti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jau ta moteris pati susimokės mokesčius. S. jam elektroniniu paÅ¡tu atsiuntė V. J. praÅ¡ymus ir duomenis, jis parengė darbo sutartį ir įdarbino tÄ moterį. Du mėnesius jokių pinigų (Sodros mokesčiams) nei V. J., nei S. G. jam nedavė, jis pats už du mėnesius sumokėjo Sodros mokesčius, telefonu pasiskambino V., nes norėjo sužinoti, ar ji ketina mokėti tuos mokesčius, o Å¡i atsakė, kad jis bendrautų su S., ir kai kalbėjo su S., ji tik žadėjo, kad sumokės artimiausiu laiku, bet taip ir nemokėjo, todėl po dviejų mėnesių jis atleido V.

J. iÅ¡ darbo. Paskutinį kartÄ su S. bendravo 2020 vasarÄ (1 t., b. l. 42-43). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad jo žmona N. ir V. J. yra seserys. Su V. Å¡eima jie palaiko labai artimus santykius. 2018 m. V. ir jos vyras E. J. jiems pasakė, kad norėtų parduoti savo butÄ ir paėmę papildomÄ paskolÄ Ä¯sigyti didesnį bÅ«stÄ , bet jų pajamų neužtenka ir bankai neduoda jiems paskolos. Kadangi jam buvo reikalinga konsultacija dėl namo rekonstrukcijos, jam taip pat reikėjo sutvarkyti ir suderinti visus klausimus su statybų leidimu, projektavimu ir kitų dokumentų gavimu, E. su V. parekomendavo savo gerÄ pažįstamÄ , kuri juos konsultuoja kredito gavimo klausimais, sakė, kad ji turi statybinę firmÄ .

Jis tuo metu suprato, kad ta konsultantė tikrai patikima ir gera E. pažįstama, suprato, kad E. jÄ susirado per neįgaliųjų asociacijÄ . IÅ¡ jų kalbos suprato, kad jie labai pasitiki Å¡ia konsultante, buvo jos namuose ir minėta konsultantė lankėsi jų namuose bei lankė E. ligoninėje, nešė jam lauktuves. E. ir V. pasakojo, kad ji labai maloni. Dar jie pasakojo, kad ji įdarbino V. į kažkokiÄ Ä¯monę, kad jie galėtų parodyti pajamas, sakė, kad jie perdavė Å¡iai konsultantei pinigus Sodros mokesčiams, bet sumos neįvardino.

Kadangi iÅ¡ E. ir V. žodžių suprato, kad jų konsultantė yra labai patikima, o jam (V. K.) taip pat buvo reikalingas kreditas ir tikėjosi palankesnių banko sÄ lygų, paprašė jos kontaktų. Jis tuo metu pats su ja nebendravo, jos kontaktų neprisimena, su ja bendravo jo žmona N. Jo žmona susitarė su ja susitikti tuo metu, kai jo nebuvo namuose. Jis prieÅ¡ tai žmonai pasakė, kad už paslaugas mokės ne daugiau kaip 200 avansÄ , dar jai sakė, kad bÅ«tinai pasiraÅ¡ytų dokumentÄ dėl pinigų perdavimo.

Tikslios datos neprisimena, galimai 2019 m. pavasarį, ta konsultantė atvyko pas jo žmonÄ Ä¯ namus, kaip minėjo, jo nebuvo. Po to jo žmona sakė, kad su ja bendravo labai maloniai, ta konsultantė padarė jai solidžios, protingos, labai elegantiÅ¡kos moters įspÅ«dį, kuri bendravo labai įtikinamai. PaaiÅ¡kėjo, kad ta konsultantė taip įtikino jo žmonÄ , kad galės padėti, kad Å¡i sumokėjo jai 400 eurų ir net nepasirašė jokio dokumento, Å¡ie pinigai buvo sumokėti už tai, kad minėta konsultantė pradės visÄ statybų, rekonstrukcijos ir reikiamų dokumentų ir leidimų gavimo procesÄ .

Ji už paslaugas norėjo gauti 1000 eurų. Tikslios datos neprisimena, galimai 2019 m. pavasarį, E. pasakė, kad jis turi perduoti minėtai konsultantei, jei gerai atsimena, 1500 eurų. Jo (V. K.) žmona jau tada buvo jai sumokėjusi 400 eurų ir jokių paslaugų negavo, todėl jis sutiko E. padėti ir nuvežti tuos pinigus į sutartÄ vietÄ ir perduoti juos tai konsultantei, nes norėjo pats jÄ pamatyti. Tuo metu jis (V. K.) jos duomenų nežinojo. Neprisimena jos kontaktinio numerio, bet lygtai telefono numerio galas buvo „(duomenys neskelbtini)“.

Jie tada susitarė susitikti prie PC Akropolis, prie Kazino įėjimo. Sutartoje vietoje prie jo priėjo moteris, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kiek atsimena, ji buvo Å¡viesių plaukų, stambesnio kÅ«no sudėjimo, buvo juodai apsirengusi, veido bruožus atsimena, galėtų jÄ atpažinti. Ji jam iÅ¡tiesė rankÄ pasisveikinti ir pasakė savo vardÄ , bet jis jo jau neprisimena. Jie trumpai pakalbėjo apie E. ir V. Nors kalbėjo labai maloniai ir dalykiÅ¡kai, bet jam jos žvilgsnis pasirodė labai gudrus, nepatikimas, jis paklausė, kaip sekasi su jo reikalais, ji atsakė, kad viskas procese, tačiau jis jokių rezultatų nematė, su jais niekas kaip buvo sutarta nesusisiekė, jis (V.

K.) jai taip ir pasakė, nusprendė daugiau su ja Å¡iuo klausimu nebendrauti ir pinigų jai nemokėti, o ji daugiau jo pinigų ir nebeprašė. Tada jis jai perdavė 1500 eurų nuo E. J. ir V. J. Kitų žmonių, kurie galėtų patvirtinti šį pinigų perdavimÄ , nebuvo, jokio dokumento nepasirašė. Vėliau iÅ¡ E. ir V. kalbų suprato, kad jie Å¡iai konsultantei per keletÄ kartų sumokėjo po keletÄ tÅ«kstančių, bet tikslios sumos nežino. Kai jis pradėjo sakyti E., kad jis elgiasi neapgalvotai, kad jį apgaudinėja, tada jis prisipažino, kad susirado Å¡iÄ konsultantę internete, sakė, kad jau jam nėra kelio atgal, nes per daug sumokėjo ir vis tikisi, kad Å¡i jam padės gauti paskolÄ .

Be to, kaip supranta, po kiekvieno jo pinigų sumokėjimo minėtai konsultantei ji vis atlikdavo kokį nors veiksmÄ , tai parodydavo kokį nors namÄ , tai kotedÅ¾Ä ir pan., t. y. nedingdavo ir palaikydavo su juo ryšį (1 t., b. l. 45-46). 2020-10-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ liudytojas V. K. atpažino S. G., apie kuriÄ davė parodymus apklausos metu (1 t., b. l. 47-50). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad jis yra kelių įmonių, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), direktorius.

Minėta įmonė užsiima statybos darbais. Å ios įmonės veikla nuo Å¡ių metų sustabdyta, yra skolų. 2018 m. minėtos bendrovės buhalterijÄ tvarkė įmonė, kurios pavadinimo neprisimena. Pažįsta S. G., 2017 m. pabaigoje juos supažindino bendras pažįstamas. Kartu su S. G. norėjo pradėti bendrÄ verslÄ kaip vystytojai, t. y. pirkti sklypus ir juose statyti kotedžus, S. G. jam pažadėjo, kad padės gaunant paskolas unijose, ji sakė, kad turi daug ryÅ¡ių kredito įstaigose.

Ji padėjo jam atidaryti įmonę „(duomenys neskelbtini) “ ir už tai jis jai sumokėjo apie 500 eurų, tikslios sumos neprisimena, kuriuos ji turėjo perduoti advokatui, kuris padėtų greičiau sutvarkyti įmonės dokumentus. Po to S. G. pradėjo tempti laikÄ , paaiÅ¡kėjo, kad ji jokiam advokatui pinigų neperdavė, bet kiek žino, ji kažkokius veiksmus atliko, kviesdavo jį į susitikimus su kažkokiais žmonėmis, bet jis dėl savo užimtumo negalėjo dalyvauti. Pamatęs, kad iÅ¡ S. G. jokios naudos nėra, įmonės steigimo dokumentus jis susitvarkė pats.

Ä®monė pradėjo veikti, 2018 m. kovo mėn. įmonė tikrai veikė, turėjo užsakymų. Ä®monės ofisas buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, nuo 2018 m. gegužės. mėn. pabaigos iki liepos mėn. pradžios ofisas buvo Verslo centre (duomenys neskelbtini). Matydavo, kad tame pačiame Verslo centre, toje pačioje salėje S. G. taip pat turėjo iÅ¡sinuomavusi stalÄ . Tuo laikotarpiu su S. G., t. y. nuo 2018 m. gegužės mėn. pabaigos, jokių bendrų reikalų neturėjo. Nors 2018 m. gegužės mėnesį S. G. praÅ¡ymu jis sutiko, kad ji turėdama individualios veiklos pažymÄ , UAB „(duomenys neskelbtini) “ vardu sudarinės sutartis su žmonėmis dėl kažkokių paslaugų teikimo, kiek suprato, tai buvo tarpininkavimo sutartys dėl paskolų gavimo.

Su S. G. dėl to buvo pasirašę kažkokiÄ bendradarbiavimo sutartį, bet kai to paties mėnesio pabaigoje ir vėliau į įmonę „(duomenys neskelbtini) “ pradėjo kreiptis įvairÅ«s jam nepažįstami žmonės su pretenzijomis, be to, per televizijÄ iÅ¡girdo, kad ji įtariama sukčiavimu, jis 2018 m. gegužės pabaigoje pasakė S. G., kad ji daugiau nesinaudotų „(duomenys neskelbtini) “ vardu, nors oficialiai sutarties nenutraukė, tik žodžiu su ja susitarė, ji sutiko ir, kiek žino, įkÅ«rė kitÄ Ä¯monę.

Paskutinį kartÄ su S. G. bendravo 2020 m. pavasarį, ji jam parašė žinutę, paklausė kaip gyvena, galvojo, gal ji nori jam skolÄ grÄ Å¾inti, bet tik pabendravo bendromis temomis. S. G. telefono numeris (duomenys neskelbtini). Å iÄ vasarÄ sužinojo, kad S. G. nuteista ir pasodinta į kalėjimÄ . Tuo laiku, kai susipažino su S. G. ir palaikė su ja verslo ryÅ¡ius, nežinojo, kad ji užsiima kokia nors neteisėta veikla, ji jam pasirodė labai patikima, turinti ryÅ¡ių, pats girdėjo, kaip ji skambino į KlaipėdÄ Ä¯ unijÄ , pavadinimo neprisimena, tarėsi dėl kreditų sklypui, tarėsi dėl susitikimo.

Tuo metu jis jau buvo nužiÅ«rėjęs sklypÄ , kuriam buvo reikalinga paskola, bet baigėsi tuo, kad kredito negavo, paaiÅ¡kėjo, kad S. G. yra visiÅ¡kai nepatikima, pažįstami perspėjo, kad dėl S. G. gali įlįsti į skolas, todėl su ja ryÅ¡ius nutraukė. Jis nei asmeniÅ¡kai, nei kaip „(duomenys neskelbtini) “ atstovas ir direktorius neturi nieko bendra su S. G. ir jos veikla, ji užsiėmė savo veikla, o jis savo statybų reikalais. Jis E. J. nepažįsta, o V. J. vardas ir pavardė girdėta, bet asmeniÅ¡kai jos nepažįsta, nežino, kur jis girdėjo jos duomenis, galimai ji taip pat S. G. klientė ir su ja taip pat buvo sudaroma sutartis, bet tvirtai to teigti negali.

Dėl 2018-07-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iÅ¡raÅ¡yto kasos iÅ¡laidų orderio, tuo laikotarpiu su S. G. buvo nutrauktas bendradarbiavimas, ji apie tai žinojo, ji tuo metu turėjo kitÄ firmÄ . S. G. neturėjo jokios galimybės paimti iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ kasos pinigus ir juos kažkam iÅ¡mokėti, taip pat ji tuo metu negalėjo ir įneÅ¡ti jokių pinigų į kasÄ , nors kol jie dar bendradarbiavo 2018 m. gegužės mėn., į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ buvo gauti keli S. G. klientų (jų skaičiaus ir tikslių duomenų neprisimena) pavedimai, pinigus pasiimdavo S. G., palikdavo tik PVM atitinkančiÄ sumÄ .

Pinigus ji pasiimdavo tokiu bÅ«du: ji iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitÄ , jis (V. K.) užpildęs kasos iÅ¡laidų orderį jai iÅ¡mokėdavo pinigus. 2018-07-13 kasos iÅ¡laidų orderis užpildytas tikrai ne jo ranka, kas jį pildė, nežino, jame nėra jo (V. K.) paraÅ¡o. Mato, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas, bet tikrai pagal šį orderį jis neiÅ¡mokėjo jokių pinigų, taip pat įmokėtų į kasÄ pinigų nebuvo. Be to, tvirtai gali teigti, kad tuometinė buhalterė taip pat negalėjo Å¡io dokumento iÅ¡raÅ¡yti, nes buhalterė atliko kitas funkcijas, suvesdavo jo pateiktus duomenis apie pajamas ir iÅ¡laidas ir tvarkydavo VMI ir Sodros reikalus.

S. G. ir jį apgavo, negrÄ Å¾ino skolos, bet jis pareiÅ¡kimo neraÅ¡ys, civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡, nes nesitiki iÅ¡ jos atgauti Å¡ios skolos (1 t., b. l. 52-54). 2021-05-04 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. V. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad 2021-04-29 liudytojui V. K. (UAB (duomenys neskelbtini) vadovui) buvo iÅ¡siųstas reikalavimas pateikti bendradarbiavimo sutartį, kuri buvo sudaryta 2018 m. tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir S. G. 2021-04-30 telefonu susisiekė V.

K., kuris informavo, kad minėtos sutarties pateikti neturi galimybės, nes minėta bendrovė ne vienÄ kartÄ kraustėsi į naujas patalpas, kraustymosi metu prarado dalį dokumentų, todėl Å¡ios sutarties negali surasti ir pateikti (2 t., b. l. 11-12). 2020-10-13 ir 2020-12-15 gauti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ praneÅ¡imai apie skelbimus dėl refinansavimo ir tarpininkavimo gaunat paskolas, paskelbtus Skelbiu.lt portale, kuriuose nurodytas kontaktinis telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir el. paÅ¡tas (duomenys neskelbtini), skelbimo turinį, paskelbusio asmens ir paskyros duomenis, skelbimo datÄ ir laikÄ laikotarpiu nuo 2018-01-04 iki 2020-05-08 (1 t., b. l. 65-85). 2020-12-10 nukentėjusysis E. J. elektroniniu paÅ¡tu pateikė elektroninių laiÅ¡kų susiraÅ¡inėjimÄ tarp jo ir S. G., naudojamu el. paÅ¡tu (duomenys neskelbtini), elektroniniai laiÅ¡kai gauti laikotarpiu nuo 2018-08-16 iki 2020-06-18 (1 t., b. l. 87-124). 2021-05-11 kitų objektų apžiÅ«ros protokole nurodoma, kad apžiÅ«rėti elektroniniai laiÅ¡kai, kuriuos pateikė E. J. el. paÅ¡tu (duomenys neskelbtini).

ApžiÅ«ros metu laiÅ¡kai atspausdinti ant 39 A4 formato lapų. Elektroninių laiÅ¡kų, gautų iÅ¡ elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini), autorius pasiraÅ¡o S., S., S. SusiraÅ¡inėjimas tarp E. J. (E J) (duomenys neskelbtini) ir S. G. (Kreditas refinansavimas) (duomenys neskelbtini) vyksta laikotarpiu nuo 2018-08-16 iki 2020-06-18. ApžiÅ«ros metu iÅ¡raÅ¡ytas elektroninių laiÅ¡kų turinys, kurie turi reikÅ¡mės ikiteisminiam tyrimui (1 t., b. l. 126-140). 2021-03-19 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad E. J. savanoriÅ¡kai pateikia USB laikmenÄ 8 GB pilkai juodos spalvos, kurioje yra garso įraÅ¡ai, reikÅ¡mingi ikiteisminiam tyrimui (1 t., b. l. 141). 2021-04-13 – 2021-04-15 kitų objektų apžiÅ«ros protokole nurodoma, kad USB laikmenos 8 GB, kuriÄ 2021-03-19 BPK 98 str. tvarka pateikė nukentėjusysis E. J., apžiÅ«ra.

ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad USB laikmena yra pilkos ir juodos spalvos, su garso įraÅ¡ymo funkcija. USB laikmenos Å¡oninėje dalyje yra juodos spalvos mygtukas Å¡alia kurio yra užraÅ¡as on off. Ant USB laikmenos yra blizgios spalvos ovalo formos lipdukas su užraÅ¡u 8 GB. USB laikmenos bendras ilgis - 6 cm, plotis - 2 cm. Panaudojant tarnybinį kompiuterį, į kurį įstačius Å¡iÄ USB laikmenÄ , matyti, kad jame yra failas su pavadinimu RECORD, atidarius šį failÄ , matyti, kad jame yra failas su pavadinimu VOICE, atidarius šį failÄ matyti, kad jame yra įraÅ¡yti 13 garso dokumentų, kurių pavadinimai:

REC001, REC002, REC003, REC004, REC005, REC006, REC007, REC008, REC009, REC010, REC011, REC012, REC013. ApžiÅ«ros metu bus padarytos reikÅ¡mingų ikiteisminiam tyrimui garso įrašų REC003, REC004, REC005, REC010 stenogramos, reikÅ¡mingi tyrimui įraÅ¡ai įraÅ¡yti į kompaktinį diskÄ . Taip pat padarytas vertimas (1 t., b. l. 142-167, 186-187, vertimas 1 t., b. l. 168-185). 2021-04-15 daiktų apžiÅ«ros protokole nurodoma, kad apžiÅ«ros objektai yra E. J. ir V. J. pareiÅ¡kimo priedai: 2018-12-18 darbo sutartis, praÅ¡ymas dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo ir 2018-07-13 kasos pajamų iÅ¡laidų orderis.

Apžiūros metu nustatyta:

1. Darbo sutartis atspausdinta ant trijų A4 formato lapų. Sutarties data – 2018 m. gruodžio 18 d. Nr.

02. SuraÅ¡ymo vieta Vilnius. Eilutėje darbdavys yra atspausdintas įraÅ¡as: Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Eilutėje atstovaujamas yra atspausdintas įraÅ¡as: Direktoriaus S. M., veikiančio pagal bendrovės įstatus. Eilutėje ir Darbuotojas yra atspausdintas įraÅ¡as: V. J., a.k. (įraÅ¡ytas asmens kodas), gyv. (įraÅ¡ytas adresas), tel.: (numeris). Eilutėje darbuotojas priimamas dirbti Å¡iomis bÅ«tinosiomis darbo sutarties sÄ lygomis yra atspausdintas įraÅ¡as: 1.1. Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). 1.2. projektų vadovė, 1.3. Darbo užmokestis 557 Eur, mokant vienÄ kartÄ per mėnesį sekančio mėnesio 12 d.

2. sudaroma terminuota darbo sutartis, 3. Numatomas darbo sutarties terminas 6 mėn.

4. Nustatoma darbo laiko forma Nustatoma darbo savaitės trukmė – 8 valandos per dienÄ , dirbant 5 darbo dienų savaitę.

6. Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2018 gruodžio mėn. 19 d. Apžiūros metu nustatyta, kad ši darbo sutartis yra nepasirašyta.

2. Prašymas dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, atspausdintas ant vieno A4 formato lapo. Viršutinėje lapo dalyje yra atspausdintas užrašas: Projektų vadovė V. J. Kairiajame kampe yra užrašas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ Buhalterei I. K. Prašymo data 2018-12-18. Apžiūros metu nustatyta, kad šis prašymas yra nepasirašytas.

3. Kasos pajamų išlaidų orderis. Viršutiniame kairiajame kampe, eilutėje įmonės pavadinimas, yra rankraštinis įrašas – V. J. Kasos išlaidų orderio data yra įrašytas rankraštinis įrašas 2018 liepos 13. Stulpelyje suma eur yra įrašytas rankraštinis įrašas – 600, stulpelyje ct yra rankraštinis įrašas – 00. Eilutėje išduoti yra rankraštinis įrašas – UAB (duomenys neskelbtini) ir parašas. Eilutėje pagrindas yra rankraštinis įrašas šeši šimtai Eur.

Eilutėje gavau yra rankraštinis įrašas šeši šimtai Eur ir 00 ct. Apžiūros metu nustatyta, kad šis kasos išlaidų orderis nenumeruotas ir nepasirašytas (1 t., b. l. 189-196). 2020-10-02 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. V. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad liudytojas E. J. nurodė, kad 2018 m. liepos 13 d. dienos metu, (duomenys neskelbtini), esančiame verslo centre S. G. perdavė 600 eurų už paslaugas ir pasirašė 2018-07-13 kasos išlaidų orderį.

Šį kasos iÅ¡laidų orderį savo ranka supildė S. G. ir jį pasirašė. Susitarimas buvo toks, kad S. G. turėjo tarpininkauti tarp pareiÅ¡kėjų ir Medicinos arba Å iaulių banko, ji sakė, kad turi ryÅ¡ių Å¡iuose bankuose. Prie savo pareiÅ¡kimo E. J. pridėjo 2018-07-13 kasos iÅ¡laidų orderio kopijÄ , be numerio, kuriame yra ranka įraÅ¡ytas bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas. Patikrinus VRIS juridinių asmenų registrÄ , nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), steigimo tikslas – pastatų remontas, restauravimas ir rekonstravimas; nekilnojamojo turto vertinimas; inžinerinė-technologinė veikla; projektiniai-konstruktoriniai darbai; geodezinė veikla; bet kokia kita veikla, kuri neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, įregistruota nuo 2018-03-20, vadovas V.

K. Patikrinus SODRA registrÄ , nustatyta, kad S. G. niekada nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, liudytojas E. J. apklausos metu parodė, kad 2018 m. gruodžio mėnesį S. G. atvykus į jo namus apgailestavo, kad jo Å¡eimai nepakanka gaunamų pajamų, ir pasisiÅ«lė jo žmonÄ Ä¯darbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei patikino, kad tuomet tikrai užteks bankui gaunamų pajamų. Žmona sutiko fiktyviai įsidarbinti, t. y. tik sumokėti Sodrai mokesčius. 2018-12-18 jo žmona V.

J. nuvažiavo į S. G. ofisÄ (duomenys neskelbtini) g. ir ten sudarė darbo sutartį. Už žmonos fiktyvų įdarbinimÄ ir visus Sodros mokesčius per kelis kartus sumokėjo 3500 eurų. Patikrinus VRIS juridinių asmenų registrÄ , nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), vadovas S. M., registruota adresu (duomenys neskelbtini). V. J. SODROS duomenimis nuo 2018-12-19 iki 2019-01-15 dirbo pagal terminuotÄ darbo sutartį laikotarpiu nuo 2018-12-19 iki 2018-12-31, iÅ¡mokų suma 115,62 euro, įmokų suma 48,08 euro, o laikotarpiu nuo 2019-01-15 iÅ¡mokų suma 28,97 euro, įmokų suma 6,89 euro (atleidimo įmoka).

Tyrimo metu nustatyta, kad S. G. 2019-12-04 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu nuteista už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, o 2020-06-19 Vilniaus apygardos nuosprendžiu jai paskirta reali 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (2 t., b. l. 1-2). Juridinių asmenų registro išrašas apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ (2 t., b. l. 3-5). Sodros duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojus (2 t., b. l. 6). Juridinių asmenų registro išrašas apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ (2 t., b. l. 7-9). 2020-10-05 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos G.

V. tarnybinis pranešime nurodoma, kad patikrinus VRIS registro Sodros duomenis, nustatyta, kad S. G. nuo 2017-12-28 iki 2018-06-29 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), kuri nuo 2020-02-11 įregistruota kaip bankrutuojanti. Sodros duomenimis pareiškėja V. J. taip pat dirbo minėtoje įmonėje nuo 2018-06-06 iki 2018-08-31. Sodros duomenimis V. J. išmokos už laikotarpį nuo 2018-06-06 iki 2018-06-30 sudarė 342,86 euro, įmokos minėtu laikotarpiu 137,76 euro (2 t., b. l. 14).

Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡as apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 15-17). Sodros duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus (2 t., b. l. 18-19). 2020-10-20 AB „Šiaulių bankas“ praneÅ¡ime nurodoma, kad E. J. ir V. J. vardu AB „Šiaulių banke“ laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2020-10-19 paskolų suteikta nebuvo. Duomenų, ar minėti klientai anksčiau nurodytu laikotarpiu kreipėsi į bankÄ , neturi. Taip pat pažymi, kad vaizdo medžiaga saugoma ne ilgiau 40 dienų, todėl pateikti vaizdo medžiagos ir informacijos, ar S. G. 2020 m. balandžio mėn. kreipėsi į bankÄ , negali (2 t., b. l. 21). 2020-10-22 UAB „Medicinos bankas“ praneÅ¡ime nurodoma, kad E. J., V.

J. ir S. G. vardu kredito paraiÅ¡kų UAB „Medicinos bankas“ 2018-2020 m. nenustatyta (2 t., b. l. 23). Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sukčiavimÄ kaip nusikalstamÄ veikÄ Ä¯statyme apibÅ«dina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Taigi sukčiavimui reikalinga nustatyti apgaulės bei turto užvaldymo faktÄ , nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-507/2012, 2K-309/2013, 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017).

Apgaulė pasireiÅ¡kia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigÄ apie jas praneÅ¡ti. Teismų praktikoje iÅ¡skiriami Å¡ie apgaulės kriterijai:

1) objektyvios tiesos iškraipymas;

2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidÄ );

3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sÄ moningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017 ir kt.). Kaltinamoji S. G. kaltės nepripažino, nurodė, kad buvo susitarimas su nukentėjusiaisiais dėl namo suradimo, tik antru etapu turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl kredito gavimo. Ji savo įsipareigojimus vykdė, aprodė nukentėjusiesiems ne vienÄ namÄ , pakėlė V.

J. kreditingumÄ , jÄ Ä¯darbinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, pavedė R. R. lifto įrengimÄ , tačiau sandorio neužbaigė dėl pačių nukentėjusiųjų veiksmų, t. y. neapsisprendimo, kurį namÄ pirkti. Ji (S. G.) ėmėsi veiksmų ir dėl kredito, nešė į bankÄ nukentėjusiųjų dokumentus. Uždirbo iÅ¡ to tik 600 eurų. IÅ¡ nukentėjusiųjų ji dar gavo 1500 eurų, kuriuos atidavė V. K. už V. J. įdarbinimÄ , bei 4000 eurų, kuriuos atidavė R. R. lifto įrengimui.

Daugiau jokių pinigų negavo. Sandorio negalėjo užbaigti dėl teismo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Teismas neturi pagrindo vadovautis kaltinamosios parodymais, nes jie ne tik prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s, bet ir paneigti kitais byloje surinktais įrodymais. Pirmiausia tai E. J. ir V. J. parodymai, kurie yra nuoseklÅ«s, jais netikėti pagrindo nėra. Nukentėjusysis parodė, kad jie norėjo nusipirkti namÄ , suradę skelbimÄ , kreipėsi į S. G., kuri pažadėjo ir namÄ surasti, ir paskolÄ gauti.

Jie sumokėjo 600 eurų. Jiems aprodė namÄ , po kelių mėnesių pasakė, kad reikia daugiau pinigų. Jis jai namuose sumokėjo 7000 eurų, kaltinamoji aiÅ¡kino, kad tai pinigai atsakingiems žmonėms banke. Vėl parodė kelis namus, gal po pusmečio vėl reikėjo mokėti. S. G. pasisiÅ«lė jo žmonÄ Ä¯darbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuomet tikrai užteks bankui jų gaunamų pajamų. Už tai jie sumokėjo 2000 eurų, juos vežė žmona, perdavė kaltinamajai kažkur prie banko.

Po to dar sumokėjo 1500 eurų, juos S. G. vežė svainis V. K. į Akropolį. Galiausiai dar buvo sumokėta 4000 eurų, juos perdavė žmona banke Å eimyniÅ¡kių g. S. G. aiÅ¡kino, kad bus reikalingas tikrai paskutinis įnaÅ¡as – 4000 eurų bankui, kuomet pasiraÅ¡omos banko paskolos sutartys ir gaunamas jų iÅ¡sirinktas namas. Jie S. G. mokėjo, kad Å¡i gautų paskolÄ ir sumokėtų atsakingiems asmenims. S. G. žadėjo, kad palÅ«kanos bus mažesnės, kad jie tuos pinigus atgaus, sakė, kad buvo komisijos posėdis, bet trÅ«ko vieno nario, sakė, jis atvyks ir bus viskas gerai, ir vis atsiranda priežastis, kad reikia dar sumokėti.

S. G. jie teikė pasus, pinigus, siuntė banko iÅ¡raÅ¡us. Jie buvo iÅ¡sirinkę namÄ prie Žaliųjų ežerų, namo Pavilnyje nesirinko. Å iuos parodymus iÅ¡ esmės atkartojo ir V. J. Aplinkybė, kad nukentėjusieji teisme skirtingai nurodė, ar 4000 eurų perdavė V. J., ar jie abu, arba kokia suma buvo perduota ofise, galimai administratorei, neatsiminė tikslių datų, nesudaro pagrindo jų parodymų vertinti kritiÅ¡kai, nes pinigai buvo perduodami įvairiose vietose, ne vienÄ kartÄ , nuo sandorio pradžios jau praėję 4 metai, taigi natÅ«ralu, kad nukentėjusieji negali tiksliai atsiminti visų aplinkybių, kÄ jie ir nurodė.

Nukentėjusiųjų parodymus patirtino liudytojas V. K., kad E. J. prašė perduoti pinigus todėl, kad S. padeda jiems gauti kažkokiÄ paskolÄ . E. jokių popierių neturėjo, buvo nusivylęs ir nenorėjo prarasti vilties, kad kažkÄ visgi gaus. Neatsimena gerai, kiek jau buvo prieÅ¡ tai davęs, gal 5000 Eur. J. daug kartų skundėsi dėl S. G. nesuteiktų paslaugų, minėjo, kad jie duoda pinigus, o ji nieko iÅ¡ to nepadaro. Didelės sumos buvo už S. G. paslaugas. Pinigus jis perdavė prie Akropolio.

Kai jis pamatė S. G., ji jam iš karto pasirodė nepatikima, jis bandė perkalbėti J., bet jie atrodė kaip užhipnotizuoti. S. G. kaltę patvirtina ir liudytojo V. K. parodymai, jog su S. G. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, ji turėjo surasti įmonei klientų, pirkėjų. Buvo sklypas Pavilnyje, bet įmonė jo taip ir neįsigijo, pardavėjas nelaukė. Įmonės S. nepadėjo atidaryti, nes buvo taip, kad jos advokatas buvo išvykęs, o jiems reikėjo greičiau tvarkytis, tai patys greičiau padarė.

S. G. bendrovės vardu buvo iÅ¡raÅ¡ius gal 3 sÄ skaitas faktÅ«ras tiems žmonėms, su kuriais turėjo reikalų. Jis tame procese nedalyvavo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė daugiau aplinkybių, t. y. kad 2018 m. gegužės mėnesį S. G. praÅ¡ymu jis sutiko, kad ji turėdama individualios veiklos pažymÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarinės sutartis su žmonėmis dėl kažkokių paslaugų teikimo, kiek suprato, tai buvo tarpininkavimo sutartys dėl paskolų gavimo.

Bet Å¡i sutartis buvo nutraukta to paties mėnesio pabaigoje, kai į įmonę „(duomenys neskelbtini) “ pradėjo kreiptis įvairÅ«s jam nepažįstami žmonės su pretenzijomis, be to, per televizijÄ iÅ¡girdo, kad ji įtariama sukčiavimu. Dėl 2018-07-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iÅ¡raÅ¡yto kasos iÅ¡laidų orderio liudytojas nurodė, kad tuo laikotarpiu su S. G. buvo nutrauktas bendradarbiavimas. Ji neturėjo jokios galimybės paimti iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ kasos pinigus ir juos kažkam iÅ¡mokėti, taip pat ji tuo metu negalėjo ir įneÅ¡ti jokių pinigų į kasÄ , nors kol jie dar bendradarbiavo 2018 m. gegužės mėn., į UAB „(duomenys neskelbtini) “ sÄ skaitÄ buvo gauti keli S. G. klientų pavedimai, pinigus pasiimdavo S. G., palikdavo tik PVM atitinkančiÄ sumÄ .

Pinigus ji pasiimdavo tokiu bÅ«du: ji iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitÄ , jis (V. K.) užpildęs kasos iÅ¡laidų orderį jai iÅ¡mokėdavo pinigus. Be to, nukentėjusiųjų parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir elektroniniai laiÅ¡kai tarp E. J. ((duomenys neskelbtini)) ir S. G. ((duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2018-08-16 iki 2020-06-18, iÅ¡ kurių matyti, kad jau nuo 2018-08-21 E. J. vis ragina susitikti, praneÅ¡a, kad jie yra pasiruošę, kad jie padarė viskÄ , ko ji prašė; vėliau vis pasikartoja jo pretenzijos, kad nevykdomi susitarimai susitikti, kad jie laukia, 2018-10-26 jis raÅ¡o, jei „nesigauna atsiskaitom draugiÅ¡kai“ ir pan., o atsakymai yra iÅ¡ esmės vienodo pobÅ«džio: kad ji susitikime, kad turi temperatÅ«ros, kad yra poliklinikoje, kad vyko mėnesinis tvirtinimas unijoje visų lizingo paslaugų, kad ji dabar Klaipėdoje, kad turėjo keletÄ iÅ¡keldinimų, kad ji po ligoninės, kad tvirtina paskolÄ bobulytei ir negali iÅ¡bėgti, ir pan.; kas paneigia kaltinamosios argumentus, kad nukentėjusieji niekaip negalėjo iÅ¡sirinkti iÅ¡ jos siÅ«lomų bÅ«stų.

Bylos nagrinėjimo metu S. G. teigė, kad 4000 eurų ji perdavė R. R. lifto įrengimui iÅ¡sirinktame name Pavilnyje. 2019-11-21 kaltinamoji iÅ¡ tiesų raÅ¡o, ar domina Pavilnys, graži vietelė. 2 kotedžai su uždaru kiemu, svečių namais, baldais. Kaina derinama. Jai atsakoma, kad domina. Tada ji papildomai nurodo, kad tai jos draugės namas; E. J. viskas tinka, nurodo, svarbu gauti paskolÄ . Tačiau pažymėtina, kad po pusės metų, 2020-06-18, ji vėl siunčia E. J. laiÅ¡kÄ , kuriame siÅ«lo susitikti (susibėgti) kitÄ savaitę, ji turi super pasiÅ«lymų 50 proc. pigiau, nurodo „startuosim“.

Pažymėtina, kad Å¡is laiÅ¡kas raÅ¡ytas jau po to, kai S. G. buvo perduoti 4000 eurų. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusieji sako tiesÄ , jog namo Pavilnyje jie neiÅ¡sirinko ir dėl lifto statymo nesitarė, nes prieÅ¡ingu atveju visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas S. G. naujas „super pasiÅ«lymas“, ir dar „50 proc. pigiau“. Kaltinamosios versija apie pinigų perdavimÄ lifto įrengimui dar labiau abejotina įvertinus tai, kad, pasak liudytojo R. R., jis nežino konkrečios vietos, kur bÅ«tent turėjo bÅ«ti įrengtas liftas („kažkur Pavilnyje“), jis namo neapžiÅ«rėjo, nežino, kas buvo namo pirkėjai, nukentėjusiųjų neatpažįsta, pinigų buhalteriniais dokumentais neapskaitė, pinigus iÅ¡leido įrankiams arba statybininkų komandos surinkimui, už pinigų gavimÄ nepasirašė, termino lifto įrengimui nenustatė, pinigų nebeturi.

Tokius paaiÅ¡kinimus susieti su nukentėjusiaisiais J., konkrečiu namu ir realiu darbu, juolab juos vertinti kaip S. G. realų įsipareigojimų vykdymÄ , pagrindo nėra. Nelabai suprantamas ir tikslas įrenginėti liftÄ name, kuris galimiems pirkėjams dar nepriklauso – byloje nėra jokių raÅ¡ytinių sutarčių, netgi preliminarių, patvirtinančių, kad nukentėjusieji perka namÄ ar kotedÅ¾Ä . Todėl didžiulės sumos investavimas į liftÄ (pasak R. R., tai kainuotų apie 30 000 eurų) svetimame name negali bÅ«ti logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamas.

Be to, pačios kaltinamosios parodymai Å¡iuo klausimu yra prieÅ¡taringi: ji nurodė, kad nukentėjusieji neiÅ¡sirinko nė vieno namo (tame tarpe ir Pavilnyje), po to nurodė, kad jie iÅ¡sirinko Pavilnyje, tačiau negalėjo apsispręsti – didesnį ar mažesnį, bet tuo pačiu, pasak kaltinamosios, davė pinigus lifto įrengimui (nors namo neiÅ¡sirinko); paskui jau teigė, kad namÄ Pavilnyje jie iÅ¡sirinko, bet sandoris nebuvo baigtas, nes jai (S. G.) per tÄ laikÄ atlikta stuburo operacija, apie metus buvo ligoninėje, tada J. sirgo, o J. be vyro nenorėjo priimti galutinio sprendimo; dar nurodė, kad sandorio neužbaigė dėl teismų, nes apeliacinė instancija pakeitė jai bausmę į realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

Tuo metu nukentėjusieji nuosekliai tvirtino, kad jie negalėjo gauti banko paskolos namui įsigyti, to neneigė ir pati kaltinamoji, taigi teismas neturi pagrindo tikėti, kad jie, negavę paskolos, jau pradėjo daryti esminius svetimo namo pakeitimus. Todėl kaltinamosios versija apie neva nukentėjusiųjų iÅ¡sirinktÄ namÄ Pavilnyje, ketinimÄ Ä¯rengti liftÄ vertintina kritiÅ¡kai. Atitinkamai, 4000 eurų panaudojimas neva nukentėjusiųjų interesais nepasitvirtino. Kaltinamosios paaiÅ¡kinimai dėl jos pripažįstamos kitos sumos, o bÅ«tent 1500 eurų, kuriuos jai prie Akropolio perdavė V.

K., taip pat neatlaiko jokios kritikos, nes kaltinamoji nurodė iÅ¡syk kelias versijas, kam jie buvo paimti ir kur tie pinigai galų gale pasidėjo. Bylos duomenimis, S. G. pasiÅ«lymu neva kreditingumo padidinimui V. J. buvo fiktyviai įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini) “. 2018-12-18 buvo sudaryta terminuota (6 mėn.) darbo sutartis Nr. 02, tÄ pačiÄ dienÄ â€žprojektų vadovė“ V. J. parašė praÅ¡ymÄ dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio nustatymo (1 t., b. l. 189-195). S. M. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad S. G. ir jam žadėjo gauti kreditÄ , jis jai mokėjo pinigus, tačiau kredito negavo. 2018 metais jos praÅ¡ymu jis įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini) “ V.

J., jam sakė, kad ji pati susimokės mokesčius. Tačiau du mėnesius jokių pinigų (Sodros mokesčiams) nei V. J., nei S. G. jam nedavė, jis pats už du mėnesius sumokėjo Sodros mokesčius, telefonu pasiskambino V., nes norėjo sužinoti, ar ji ketina mokėti tuos mokesčius, o ši atsakė, kad jis bendrautų su S., ir kai kalbėjo su S., ji tik žadėjo, kad sumokės artimiausiu laiku, bet taip ir nemokėjo, todėl po dviejų mėnesių jis atleido V. J. iš darbo. Sodros duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojus patvirtina, kad V.

J. įmonėje dirbo nepilnÄ mėnesį, nuo 2018-12-19 iki 2019-01-15. Tuo metu kaltinamoji S. G. nurodė kitokias aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė tik tai, kad pinigus ji atidavė S. (M.). Teisme ji pripažino, kad Å¡i suma susijusi su V. J. įdarbinimu UAB „(duomenys neskelbtini) “, skirta tam atvejui, jei iÅ¡eidama iÅ¡ darbo V. J. papraÅ¡ys sumokėti iÅ¡eitines iÅ¡mokas. Pripažino ir tai, kad jokių iÅ¡eitinių iÅ¡mokų V. J. negavo. Nurodė, kad Å¡iuos pinigus ji perdavė S. M.

Taip pat nurodė, kad neperdavė, kad pinigai liko pas jÄ (paliko sau kaip garantÄ ). Tada patikslino, kad pinigus ji vis tik perdavė S. M., nes jis buvo jai skolingas, o jis iÅ¡ karto juos jai atgal grÄ Å¾ino. Tų 1500 eurų V. J. ji negrÄ Å¾ino, nes J. ir nedirbo, o mokesčiai už jÄ buvo sumokėti. Tokie parodymai painÅ«s, visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki ir prieÅ¡taringi, todėl teismas jais nesivadovauja, o vertina, kad 1500 eurų kaltinamoji iÅ¡reikalavo turėdama iÅ¡ankstinį sumanymÄ juos pasisavinti, kÄ ir padarė.

Čia pažymėtina, kad nors fiktyvus įdarbinimas nelaikytinas teisėtu, tačiau iÅ¡ kaltinamosios elgesio ir nukentėjusiųjų nuolatinio klaidinimo akivaizdu, kad jie buvo paveikti kaltinamosios tikinimų, kad to reikia galutiniam tikslui – kredito gavimui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog sandorio Å¡alis dėl galimai neteisėtų veiksmų (sutikimo su fiktyviu įdarbinimu ir pinigų už tai sumokėjimu) neturi bÅ«ti grÄ Å¾inta į pradinę padėtį (t. y. grÄ Å¾inti sumokėti pinigai).

S. G. tvirtino, kad suitartis buvo sudaryta ne dėl tarpininkavimo gaunant kreditÄ , o dėl tarpininkavimo įsigyjant nekilnojamÄ turtÄ , patys J. jos prašė peržiÅ«rėti jų kreditingumÄ . Tačiau pažymėtina, jos pačios argumentus paneigia pirmiausia skelbimai skelbiu.lt portale laikotarpiu nuo 2018-01-04 iki 2020-05-08, kuriuose ji reklamavosi teikianti paslaugas bÅ«tent dėl refinansavimo ir tarpininkavimo gaunat paskolas. Nukentėjusieji nurodė, kad bÅ«tent pagal šį skelbimÄ jie susirado S. G. ir susitarė su ja ir dėl bÅ«sto suradimo, ir dėl kredito jiems gavimo.

Antra, tai kaltinamosios parodymai apie tai, kad buvo mokami pinigai už V. J. įdarbinimÄ , kurį ji pati organizavo savo pažįstamo, S. M., įmonėje, kad padidėtų V. J. kreditingumas. Jau vien iÅ¡ Å¡ių aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamosios įsipareigojimai apėmė ne tik bÅ«sto suradimÄ , bet ir kredito „organizavimÄ â€œ. Aplinkybė, kad susitarimai nebuvo formalizuoti, t. y. ne raÅ¡ytiniai, neÅ¡alina kaltinamosios atsakomybės. KritiÅ¡kai vertintinas ir argumentas, kad kaltinamoji neįsipareigojo gauti kreditÄ , o įsipareigojo tik sutvarkyti dokumentus.

Nukentėjusiųjų parodymus tiek dėl pažadų gauti kreditÄ , tiek dėl klaidinimo patvirtina ir garso įrašų turinys. Pavyzdžiui, garso įraÅ¡e REC004 S. G. sako „aÅ¡ jau viskÄ suderinau, suderinau viskÄ su žmonėm jau. Tau tik reikia pasiraÅ¡yt“ (1 t., b. l. 152), arba REC010, kuriame S. G. V. J. sako, kad jie apsispręstų, nes „pats brangiausias Å¡itas kotedžas, čia yra ir pigesnių“, tačiau kai V. J. tikslinasi, kiek Å¡itas kainuoja, S. G. atsako, kad nežino, to jai niekas nepasakys, toliau kalba apie 17 tÅ«kstančių įnaÅ¡Ä , kad „vertintojas vietoj 170 padarys 200“ ir pan. (1 t., b. l. 164-165, vertimas b. l. 182-183).

Tokios kalbos vertintinos ne tik kaip aiÅ¡kiai iÅ¡sakyti ketinimai gauti tinkančiomis sÄ lygomis paskolÄ , bet ir kaip akivaizdus klaidinimas, nes į tikslinančius klausimus atsakymas nekonkretus ir nelogiÅ¡kas. IÅ¡klausius garso įraÅ¡us kaltinamoji pripažino, kad byloje pateiktuose nukentėjusiųjų darytuose garso įraÅ¡uose yra jos balsas, paaiÅ¡kino, kad ji turi pažįstamų bankuose, unijose, o pinigai – „1000 eurų reikia duoti“, yra visur mokami, pradedant kreditingumo patikrinimu, baigiant paskolos iÅ¡davimu.

Taigi S. G. pasakojo nukentėjusiesiems, jog reikia pinigų sumokėti jos pažįstamiems asmenims, kurie gali įtakoti kredito bÅ«stui suteikimÄ palankiomis sÄ lygomis. Ir iÅ¡ minėto skelbimo turinio, ir iÅ¡ nukentėjusiųjų lÅ«kesčių, netgi pačios S. G. veiksmų, pavyzdžiui, 2019-02-20 žinutės „Jums jau realiai sutvarkyta paskola. Klientas nori gauti 15 proc. avansa“ (1 t., b. l. 130) matyti, kad sandorio su S. G. rezultatas turėjo bÅ«ti kredito gavimas bÅ«stui įsigyti. Dar daugiau, bankai teikia kreditÄ tik konkrečiam bÅ«stui įsigyti, t. y. prieÅ¡ gaunant paskolÄ turi bÅ«ti surastas bÅ«stas, kurį klientas pirks.

Todėl nėra pagrindo manyti, kad pareikÅ¡tas kaltinimas yra prieÅ¡taringas ar kaip kitaip neaiÅ¡kus. Akivaizdu, kad S. G. pasinaudojo nukentėjusiųjų padėtimi, kad dėl mažų pajamų jie negalėjo gauti bankuose paskolos bÅ«stui įsigyti. Netgi vertinant tik sumas, kurias ji pripažįsta gavusi iÅ¡ nukentėjusiųjų, tai ji nė karto neiÅ¡rašė pinigų gavimÄ patvirtinančio dokumento, net dėl 600 eurų iÅ¡rašė ne kasos pajamų, o kasos iÅ¡laidų orderį; teigė, kad Å¡i suma buvo skirta UAB „(duomenys neskelbtini) “, nors nėra jokių duomenų, kad Å¡i suma buvo apskaityta bendrovėje (juolab, kad iÅ¡raÅ¡ytas buvo ne kasos pajamų, o kasos iÅ¡laidų orderis), bendrovės vadovas V.

K. paneigė, kad įmonė gaudavo pajamų iÅ¡ S. G. klientų, o minimas kasos iÅ¡laidų orderis iÅ¡raÅ¡ytas ne jo ranka ir jau po to, kai bendradarbiavimas su S. G. buvo nutrauktas; ir pati S. G. vėliau pakeitė parodymus, nurodydama, kad ji uždirbo iÅ¡ sandorio su J. 600 eurų. Beje, vėliau ji pateikė vėl kitokiÄ nuomonę, t. y. nurodė mananti, kad 600 eurų ir 1500 eurų grÄ Å¾inti neprivalanti, nes juos sÄ Å¾iningai uždirbo. Be to, S. G. teigė, kad bankui buvo pateikti kai kurie dokumentai iÅ¡ J.: kreditingumo pažymos, neįgalumo, asmens dokumentai, Å¡eimos sudėtis, nekilnojamojo turto objektai.

IÅ¡ tokių teiginių iÅ¡eina, kad raÅ¡ytinio sandorio nebuvimas jai netrukdė vykdyti įsipareigojimus dėl paskolos gavimo. Kita vertus, bylos duomenimis, E. J. ir V. J. vardu AB „Šiaulių banke“ laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2020-10-19 paskolų suteikta nebuvo. Duomenų, ar minėti klientai anksčiau nurodytu laikotarpiu kreipėsi į bankÄ , neturi. Taip pat ir UAB „Medicinos bankas“ nurodė, kad E. J., V. J. ir S. G. vardu kredito paraiÅ¡kų 2018-2020 m. nenustatyta. Pati S. G. atsisakė nurodyti, kokiems bankams teikė dokumentus.

Taigi nėra jokių objektyvių duomenų, kad S. G., įsipareigojusi nukentėjusiesiems palankiomis sÄ lygomis gauti kreditÄ bÅ«stui įsigyti, šį įsipareigojimÄ iÅ¡ viso bent pradėjo vykdyti. Taip pat Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad Å¡alis sieja tik civiliniai teisiniai santykiai. Teismas pažymi, kad pagal teismų praktikÄ esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtÄ , yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimančius privalomai vykdytinÄ sprendimÄ , siekiant įgyti (užvaldyti) svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengti turtinės prievolės arba jÄ panaikinti.

Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko asmenybės, jo ketinimų, turimos tariamos teisės į turtÄ , taip pat dėl teisės disponuoti turtu, ir tokiu bÅ«du „privertimas“ jį perduoti kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokiÄ teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡vada, jog prieÅ¡ nukentėjusiuosius buvo panaudota iÅ¡ankstinė apgaulė, darytina ir dėl to, kad S. G. neiÅ¡rašė nė vieno tikro dokumento, kurio pagrindu nukentėjusieji galėtų ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, ir dėl to, kad S. G. neatliko nė vieno veiksmo nukentėjusiųjų lÅ«kesčiams patenkinti. Tai, kad ji prisistatė kaip veikianti įmonės vardu, rodė namus, vertintina tik kaip nukentėjusiųjų klaidinimas, sandorio vykdymo imitacija, turint tikslÄ pirmiausia įgyti nukentėjusiųjų pasitikėjimÄ ir nulemti jų apsisprendimÄ , o tada – apgaule įgyti nukentėjusiųjų turtÄ (pinigus), nesuteikiant jiems tÄ turtÄ atitinkančio ekvivalento.

Neįtikėtina atrodo ir S. G. versija, kad per dvejus metus asmuo, nuolat aprodydamas klientams vis kitus namus, įdarbindamas, bankuose derindamas paskolos gavimo klausimus, visa tai darytų už 600 eurų. Tuo labiau, kaip pati S. G. atviravo, jog pažįstamiems bankuose ir unijose už palankias sutartis reikėjo mokėti 1000, 3000 ar pan., todėl neįtikėtina, kad tie jos pažįstami, jei tokie yra, per visÄ tÄ laikÄ viskÄ darė nemokamai. Kaip bebÅ«tų, iÅ¡ minėto garso įraÅ¡o galima suprasti, kad ji teigia prieÅ¡ingai, t. y., kol nebus sumokėti pinigai, niekas nieko nedarys (sumokėtus pinigus paskui atgaus su paskola).

Vis tik, kadangi realaus rezultato nebuvo, pačios kaltinamosios parodymų prieÅ¡taringumas sudaro pagrindÄ manyti, kad ji gavo iÅ¡ nukentėjusiųjų visus jų nurodytus pinigus ir jų neperdavė jokiems tretiesiems asmenims, o pasisavino. Kaip minėta, bÅ«tent nukentėjusieji ragino S. G. vykdyti pažadus, o Å¡i beveik dvejus metus vis žadėjo, kad jau beveik padaryta arba netgi padaryta, tik ji labai užsiėmusi. Vertinant bendrai nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus pažymėtina, kad kiekvienas jų atsiminė ne visas aplinkybes, tam tikrais momentais parodymai skyrėsi, kas gali bÅ«ti paaiÅ¡kinama praėjusiu nuo įvykių laiko tarpu, be to natÅ«ralu, kad dažnai žmonės nenori kitiems prisipažinti buvę apgauti, tačiau esminių prieÅ¡taravimų parodymuose apie kaltinamosios veiksmus nenustatyta, prieÅ¡ingai nei kaltinamosios parodymuose.

Nors kaltinamoji dalį gautų sumų pripažino, tačiau to laikyti jos nuoÅ¡irdumu pagrindo nėra. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ji pripažino bÅ«tent tuos atvejus, kai pinigų perdavimas buvo arba užfiksuotas raÅ¡tu (kasos iÅ¡laidų orderis), arba galėjo bÅ«ti nufilmuotas ar matytas kitų asmenų, nes pinigai buvo perduoti vieÅ¡ose vietose – prie prekybos centro arba banke. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, o taip pat į kaltinamosios parodymų apie pinigų panaudojimÄ nelogiÅ¡kumÄ , prieÅ¡taringumÄ , nenuoseklumÄ , į kitus aptartus įrodymus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų parodymai yra nuoÅ¡irdÅ«s ir pagrįsti, todėl įrodytas ne tik kaltinamosios pripažįstamos 6100 eurų sumos (600 + 1500 + 4000), bet visos nukentėjusiųjų nurodytos bendros 15 100 eurų sumos perdavimas kaltinamajai jos apgaulės įtakoje.

Aplinkybė, kad nukentėjusieji į teisėsaugÄ kreipėsi tik paveikti kitų asmenų, jų parodymų nedaro neteisingais. Ir kiti byloje apklausti asmenys (V. K., V. K., S. M.) nurodė aplinkybes apie nesėkmingÄ bendradarbiavimÄ su S. G., jie nereikalauja savo praradimų atlyginimo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jų parodymai yra melagingi. Taigi jokių abejonių, kurios turėtų bÅ«ti vertinamos kaltinamosios naudai, jÄ teisinančios, byloje nenustatyta. Apibendrinant konstatuotina, kad S. G. veikė iÅ¡ anksto suplanuotai, tiesiogine tyčia, t. y.

žinojo, kad įsipareigojimų nevykdys, nes tikslingai nesudarė raÅ¡ytinių pinigų perdavimo-priėmimo sandorių, kasos iÅ¡laidų orderį iÅ¡rašė UAB „(duomenys neskelbtini) “ vardu, nors bendradarbiavimo santykiai su Å¡ia įmone jau buvo nutraukti, vilkino laikÄ , sugalvodavo vis naujas priežastis dėl nevykdymo, nuolat pabrėždavo savo įtakingumÄ â€“ užimtumÄ , pažintis ir pan., nors sandorio vykdyti neketino, periodiÅ¡kai įtikinėdavo nukentėjusiuosius bÅ«tinumu kažkam sumokėti.

Taip veikdama suvokė, kad dėl tokių jos veiksmų E. J. ir V. J. bus padaryta turtinė žala, ir norėjo tokių padarinių. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad bÅ«tent dėl kaltinamosios panaudotos apgaulės kilo ir pasekmės – nukentėjusieji neteko savo turto. Tačiau vertinant kaltinimÄ nustatyta, jog kaltinimo dalyje dėl 2000 ir 1500 eurų sumų perdavimo ne visiÅ¡kai tiksliai nurodytos kai kurios aplinkybės. Tiksliau, pagal kaltinimÄ , 1500 eurų kaltinamajai perdavė V. J. Tačiau tiek iÅ¡ nukentėjusiųjų, tiek iÅ¡ liudytojo V.

K., taip pat pačios kaltinamosios parodymų matyti, kad Å¡iuos pinigus perdavė ne tiesiogiai nukentėjusieji, o per liudytojÄ V. K. Todėl kaltinimas Å¡ioje dalyje patikslintas. Taip pat kaltinime nurodyta, kad V. J. 2000 eurų perdavė kaltinamajai ofise (duomenys neskelbtini); tačiau iÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jie nurodė, jog Å¡iuos pinigus nukentėjusioji perdavė ne S. G., o merginai, kuriÄ V. J. laikė administratore. Kaltinamoji apskritai neigė Å¡iÄ sumÄ gavusi.

Nors teismui patvirtino, kad ofise buvo administratorė, su kuria ji neturėjusi jokių reikalų, taip pat nurodė, kad „daug kÄ perduodavo, bet jokių pinigų negavo. Ji asmeniÅ¡kai gaudavo po 300 skambučių per dienÄ ir nepamena tokio pokalbio, kad J. skambino dėl pinigų perdavimo per biuro administratorę“. Å is asmuo ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas, tačiau apie Å¡ias aplinkybes nukentėjusieji davė parodymus, kurie užfiksuoti kaltinamajame akte, taip pat apie tai buvo aiÅ¡kinamasi posėdžio metu, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimo Å¡ioje dalyje patikslinimas, jog pinigus 2000 eurų perdavė ne tiesiogiai S. G., o nenustatytam asmeniui, nepažeidžia kaltinamosios teisės į gynybÄ , nes Å¡ios aplinkybės kaltinamajai buvo žinomos, ji turėjo galimybę dėl jų pasisakyti, be to, Å¡iuo patikslinimu nesikeičia kaltinimo esmė ir S. G. veiksmų kvalifikavimas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ darytina iÅ¡vada, kad įrodyta, jog S. G., turėdama tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , laikotarpyje nuo 2018-01-04 iki 2020-05-08 paskelbė internetinėje svetainėje skelbiu.lt, kad tarpininkauja suteikiant paskolas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini), su ja dėl nurodomų paslaugų susisiekus nukentėjusiesiems E. J. ir V. J., apgaule įtikino juos, kad turi ryÅ¡ių UAB „Medicinos bankas“ ir AB „Šiaulių bankas“ ir galės padėti gauti paskolÄ nekilnojamam turtui įsigyti, nors žinojo, kad paskolos gauti nepadės ir savo įsipareigojimų nevykdys, taip piktnaudžiaudama E. J. ir V.

J. pasitikėjimu, 2018-07-13 pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kasos iÅ¡laidų orderį, kurio pagrindu E. J. ir V. J., bÅ«dami suklaidinti apgaulės, perdavė jai 600 eurų už tarpininkavimo paslaugas gaunant paskolÄ , po to, tęsdama savo nusikalstamÄ sumanymÄ , apgaule įtikino E. J. ir V. J., kad atsakingam UAB „Medicinos bankas“ valdybos nariui reikia sumokėti 7000 eurų, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio mėn., (duomenys neskelbtini), E. J. jai perdavė, po to, tęsdama savo nusikalstamÄ sumanymÄ , apgaule įtikino E. J. ir V.

J., kad pastarosios gaunamų pajamų padidinimui reikia įsidarbinti ir pusę metų dirbti UAB „(duomenys neskelbtini) “, dėl ko tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio mėn. pabaigoje, (duomenys neskelbtini), V. J. perdavė jai per nenustatytÄ asmenį 2000 eurų, ir 2019 m. pavasarį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Å¡alia PC „Akropolis“, adresu Ozo g. 25, Vilniuje, per V. K. perdavė 1500 eurų, po to ji (S. G.), tęsdama savo nusikalstamÄ sumanymÄ , apgaule įtikino E. J. ir V.

J., kad norint gauti AB „Šiaulių bankas“ suteiktÄ paskolÄ reikalingas paskutinis įnaÅ¡as, 2020 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „Šiaulių bankas“ patalpose, Å eimyniÅ¡kių g. 1A Vilniuje, E. J. ir V. J., bÅ«dami suklaidinti apgaulės, perdavė jai 4000 eurų, tačiau ji (S. G.) pagal minėtÄ susitarimÄ jokių veiksmų neatliko, paslaugų E. J. ir V. J. nesuteikė, kredito nekilnojamam turtui įsigyti negavo, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo svetimÄ didelės vertės turtÄ â€“ E. J. ir V.

J. priklausančius 15100 eurų. Kaltinamoji, panaudojusi apgaulę, įgijo svetimÄ 15 100 eurų vertės turtÄ , todėl jos padaryta nusikalstama veika atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuota teisingai. Dėl bausmės S. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas S. G. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis, sunkus, baigtas nusikaltimas, nėra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

NusikaltimÄ pradėjo bÅ«dama du kartus teista ir neatlikusi bausmės, pabaigė – jau bÅ«dama tris kartus teista ir neatlikusi jai paskirtos bausmės. Du jos teistumai – už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, t. y. sukčiavimus, dokumentų suklastojimus; bendrai trimis nuosprendžiais nuteista už 17 nusikaltimų, padarytÄ Å¾alÄ daugybei žmonių ne vienai bendrovei (2 t., b. l. 88-161; 3 t., b. l. 1-80); Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 2020-10-07 buvo vykdomi 44 iÅ¡ieÅ¡kojimai įvairaus dydžio piniginių sumų pagal teismų sprendimus ir kt. (2 t., b. l. 28-40).

Iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo per 3 metus buvo du kartus bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau ir Å¡ių baudų nesumokėjo (2 t., b. l. 85-85-87). VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, Respublikiniame priklausomybės ligų centre, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (3 t., b. l. 82-84). Iki Å¡iol nesiėmė priemonių grÄ Å¾inti nukentėjusiesiems bent jau tas sumas, kurių gavimÄ pripažįsta. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«muose nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje S. G. vėl kaltinama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį.

Už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ baudžiamasis įstatymas numato iÅ¡imtinai laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų. Ä®vertinus aptartų aplinkybių visumÄ , S. G. asmenybę, tai, kad nuolat daro analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas ir veikdama pagal analogiÅ¡kÄ modelį, be to nusikalstamas veikas daro ne tik neiÅ¡nykus teistumui, bet ir neatlikusi jai paskirtų bausmių, kas rodo nusikalstamų veikų sistemingumÄ , tuo pačiu ir kaltinamosios didesnį pavojingumÄ , tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, neteisėtai pasisavinto turto vertę, be to Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, darytina iÅ¡vada, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajai griežčiausiÄ â€“ laisvės atėmimo bausmę (BK 42 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 50 straipsnis).

Teismui per paskutinį posėdį buvo pateikti S. G. charakterizuojantys duomenys, t. y. Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022-09-21 nutarimas taikyti S. G. lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra. Nors Å¡is nutarimas vėliau buvo panaikintas, iÅ¡ jo turinio galima spręsti, kad laisvės atlikimo vietoje S. G. charakterizuojama teigiamai. Tačiau teismas pažymi, kad nuteisto asmens elgesio pasikeitimas bausmės atlikimo vietoje yra reikÅ¡mingas bÅ«tent su bausmės vykdymu susijusiais klausimais, o ne skiriant bausmę už naujus nusikaltimus.

Pateikti duomenys apie S. G. sveikatos būklę, iš kurių matyti, kad ji turi sveikatos problemų, tačiau vėlgi, tame pačiame pranešime nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose jai teikiama medicininė pagalba. Pagal vykdomuosius raštus 2022 m. birželio mėnesį atskaityta 7,65 Eur, liepos – 8,83 Eur, rugpjūčio – 7,65 Eur. Čia pasisakytina, jog galima pritarti, kad esant apribotai laisvei dažniausiai apribotos ir asmens galimybės efektyviai vykdyti piniginius įsipareigojimus, tačiau, kita vertus, būdama laisvėje kaltinamoji apskritai neatlygino žalos.

Todėl nėra pagrindo spręsti, jog pateikti dokumentai reikÅ¡mingai įtakoja bausmės rūšį, dydį ar pagrindžia kaltinamosios mažesnį pavojingumÄ . Nustatant bausmės dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais jai buvo paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymÄ atidedant (vėliau subendrinus bausmes paskirta reali laisvės atėmimo bausmė), tačiau tai kaltinamosios nesulaikė nuo naujo nusikaltimo darymo. Be to, nors Å¡ioje byloje nukentėjo tik du asmenys, vienos Å¡eimos nariai, tačiau vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų yra neįgalus, neteisėtai pasisavinto turto vertė pakankamai didelė.

Visos Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti kaltinamosios veiksmų ciniÅ¡kumÄ . Todėl paskyrus mažesnę ar tokiÄ pačiÄ laisvės atėmimo bausmę, kaltinamoji galėtų pasijusti nebaudžiama. Todėl jai skirtina artima bausmės vidurkiui bausmė. Kadangi nusikalstamÄ veikÄ padarė neatlikusi ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių, bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Nustatyta, kad Å¡io nuosprendžio priėmimo dienÄ S. G. neatliktos bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-04 nuosprendį, pakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2020-06-19 nuosprendžiu, yra 2 metai 5 mėnesiai 17 dienų.

Ä®vertinus kaltinamosios asmenybę, pasikartojantį nusikalstamų veikų modelį, tai, kad nagrinėjamoje byloje skiriama bausmė didesnė, prie jos pridėtina neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies dalis, artima jos ½ daliai, t. y. 1 metai 3 mėnesiai. Baudos bausmė nekeičiama ir pridedama visa. S. G. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, laikinai sulaikyta ar suimta ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo. Å iuo metu kaltinamoji atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl skirti jai kardomÄ jÄ priemonę netikslinga.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Byloje nukentėjusieji pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 15 100 eurų sumai, kuriame nurodė, kad S. G., piktnaudžiaudama abiejų nukentėjusiųjų pasitikėjimu, apgaule bendrai įgijo jiems priklausantį turtÄ â€“ 15 100 eurų, taip padarydama jiems turtinę žalÄ . Prašė civiliniu ieÅ¡kovu pripažinti E. J. (1 t., b. l. 39). Teisiamajame posėdyje E. J. civilinį ieÅ¡kinį palaikė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).

Prievolė atlyginti turtinę žalÄ atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, bÅ«tinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.:

1) jis atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti;

2) yra padaryta turtinė žala;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos;

4) žalÄ padaręs asmuo yra kaltas. Pagal bylos duomenis akivaizdu, kad kaltinamosios neteisėtas veikimas panaudojant prieÅ¡ nukentėjusiuosius apgaulę sukÅ«rė sÄ lygas žalingiems padariniams atsirasti ir tokius padarinius sukėlė. Nustačius, kad teisinę pareigÄ pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Å¡iuo nuosprendžiu jau yra aptarti kaltinamosios veiksmai, jos kaltė, priežastinis ryÅ¡ys su padarinių – žalos kilimu, savo argumentų nekartoja, iÅ¡ esmės civilinį ieÅ¡kinį laiko pagrįstu.

Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiesiems nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, kuri pagrįsta byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir neatlyginta, kaltinamoji privalo Å¡iÄ Å¾alÄ atlyginti. Todėl civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas, iÅ¡ S. G. civiliniam ieÅ¡kovui E. J. priteistina 15 100 eurų turtinės žalos atlyginimo. Kiti klausimai Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: - USB laikmena, kuriÄ tvarka pateikė nukentėjusysis E. J., pagal pakvitavimÄ perduota saugojimui nukentėjusiajam E. J. (1 t., b. l. 141, 189), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina nukentėjusiajam; - kompaktinė plokÅ¡telė su pokalbių garso įraÅ¡ais, supakuota į vokÄ , prisegtÄ prie bylos virÅ¡elio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: S. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai bausmę – laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmę subendrinti su 2019-12-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2020-06-19 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos subendrintos ir neatliktos bausmės dalimi, ir galutinę bausmę S. G. paskirti laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams 3 (trims) mėnesiams bei 40 MGL (1506,40 euro) dydžio baudÄ .

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. E. J. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ S. G. E. J. 15 100 (penkiolika tÅ«kstančių vienÄ Å¡imtÄ ) eurų turtinei žalai atlyginti. USB laikmenÄ , saugomÄ nukentėjusiojo E. J., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti E. J. Kompaktinę plokÅ¡telę su garso įraÅ¡ais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ilona Mateikienė