2021-02-10 Nr. AB-3042-3-63-3-00259-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-177-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00259-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.1; 14.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Skuodo rajono savivaldybės administracijai, asociacijai „Skuodo medžiotojų klubas“ dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas asociacija Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubas „Judrė“ 2018 m. kovo 23 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD, Departamentas) direktoriaus 2018 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. LV1-17 „Dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Judrė“, esančiame Skuodo rajono savivaldybėje, patikslinimo“ (toliau – ir Įsakymas, skundžiamas sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1 Įsakymu nuspręsta patikslinti ir pakeisti naujais Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „Judrė“ 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. LV1-59 išduoto leidimo Nr. LG2-70 (toliau – ir leidimas) naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Judrė“ priedus – medžioklės plotų vieneto planą, medžioklės plotų vienetų ribų aprašymą, lentelę apie medžioklės plotų dydį bei paskirstymą pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis.

2.2 Klaipėdos RAAD 2018 m. vasario 20 d. rašte Nr. (4)-LV4-424 „Dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete priedų patikslinimo“ yra nurodytos (paaiškintos) aplinkybės, sudariusios pagrindą priimti ginčijamą Įsakymą, o būtent, šiame rašte nurodyta, jog: 1) Departamentas 2017 m. gruodžio 21 d. gavo asociacijos „Skuodo medžiotojų klubas“ prašymą „Dėl klaidos ištaisymo 2013 m. rugsėjo 18 d. išduodant leidimą Nr. LG2-70 naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete ištaisymo“; 2) Skuodo rajono savivaldybės administracija 2018 m. sausio 30 d. raštu Nr. (4.1.31)-R2-221 pateikdama dokumentų ir planų kopijas informavo, kad Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti komisija (toliau – ir Komisija) nėra gavusi prašymų iš medžiotojų klubo „Judrė“ ar asociacijos „Skuodo medžiotojų klubas“ dėl klubų naudojamų medžioklės plotų vienetų ribų keitimo; kad Komisija turi 2003 m. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos patvirtintą minėtų klubų medžioklės plotų vienetų planus ir dokumentus“; 3) dėl nurodytų priežasčių Departamentas, išnagrinėjęs turimą informaciją, patikslino Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „Judrė“ 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. LV1-59 išduoto leidimo Nr. LG2-70 priedus – medžioklės plotų vieneto planą, medžioklės plotų vienetų ribų aprašymą, lentelę apie medžioklės plotų dydį bei paskirstymą pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis, pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. 13.6-2530 patvirtintą „Judrė“ medžioklės plotų vieneto projektą.

2.3 2008 m. buvo parengtas „Judrė“ medžioklėtvarkos projektas, kuriuo nustatytos ir bendru kitų suinteresuotų medžioklės būrelių sutarimu nustatytos medžioklės plotų vienetų ribos bei užimamos teritorijos. Jokių ginčų dėl parengto medžioklėtvarkos projekto niekada nebuvo.

2.4 Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 13.6-2630, atsižvelgiant į Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2003 m. rugsėjo 1 d. raštą Nr. R3-(190784), patvirtinti Skuodo rajono medžioklės plotų vienetų projektai. Minėto įsakymo pagrindu 2003 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos RAAD 2003 m. rugsėjo 17 d. išdavė pareiškėjui leidimą naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Departamento direktoriaus 2003 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1-131 šio leidimo galiojimas nustatytas iki 2013 m. rugsėjo 17 d.

2.5 Klaipėdos RAAD 2013 m. rugsėjo 18 d. išdavė pareiškėjui leidimą Nr. LG2-70 dešimčiai metų naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Šis leidimas iki Įsakymo priėmimo niekada nebuvo ginčijamas, nebuvo keičiamas ar tikslinamas. Kaip matyti iš Klaipėdos RAAD 2016 m. lapkričio 26 d. rašto, buvo vadovautasi 2008 m. medžioklėtvarkos projektu, jame nustatytomis ribomis.

2.6 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-997-342/2017 panaikintas atsakovo Skuodo rajono savivaldybės administracijos medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijos 2016 m. lapkričio 10 d. protokolinis sprendimas Nr. AŽ3-4 (kuriuo, be kita ko, nutarta palikti galioti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. patvirtinti medžioklės plotų vienetų projektai medžiotojų klubui „Judrė“ ir Skuodo rajono „Skuodo“ klubui). Teismas konstatavo, kad Komisija nesprendė (nepriėmė ar neparengė) naujo medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto, tačiau paliko galioti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. patvirtintą medžioklės plotų vieneto projektą. Komisijos veikla skirta tik medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti, t. y. teisės aktais Komisijai nesuteikta teisė vienašališkai be įstatyme numatyto pagrindo keisti ankstesnius individualius administracinius teisės aktus, kuriais yra nustatytos medžioklės plotų vienetų ribos.

2.7 Departamentas žinojo apie minėtą teismo procesą, tačiau nesiėmė veiksmų nustatyti, ar nebuvo padaryta klaida išduodant leidimą „Judrė“ 2013 m. Departamentas nesprendė „klaidos“ taisymo 2013 m. leidime ne tik gavęs Komisijos pranešimą apie Komisijos priimtą protokolinį sprendimą, bet šios „klaidos“ nesprendė net minėtos bylos nagrinėjimo metu. Nurodytos aplinkybės rodo, jog Departamentas taisyti savo padarytą klaidą dėl 2013 m. leidimo, jei ji tokia būtų, galėjo tik gavęs Komisijos atitinkamą sprendimą dėl medžioklės plotų ribų keitimo, bet ne savo iniciatyva. Komisija pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo nuostatas medžioklės plotų ribų nepakeitė, nes jas keisdama šį klausimą išsprendė netinkamai, kaip nurodė teismas, o Departamentas, nebūdamas kompetentingas keisti tokias ribas, faktiškai išsprendė tokių ribų keitimo klausimą kitokiu būdu, t. y. patikslindamas ir pakeisdamas naujais Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „Judrė“ 2013 m. išduotame leidime nurodytas ribas.

2.8 Iš Departamento pranešimų matyti, kad ginčijamas Įsakymas dėl leidime padarytos klaidos ištaisymo buvo priimtas, atsižvelgus į Departamente 2017 m. gruodžio 21 d. gautą asociacijos „Skuodo medžiotojų klubas“ prašymą. Departamento Įsakymas buvo priimtas apie sprendžiamo klausimą nepranešus pareiškėjui, nesudarius jokių galimybių pareiškėjui pateikti savo argumentus, įrodymus, nuomonę. Kadangi sprendžiamas klausimas tiesiogiai susijęs su pareiškėju, todėl bet kokie klausimai, susiję su jam anksčiau išduoto leidimo tikslinimu bei keitimu (esmingai mažinant leidimu nustatytą medžioklės plotą) turėjo būti sprendžiamas apie tai pareiškėją informavus.

2.9 Departamentas, priimdamas ginčijamą Įsakymą niekaip nemotyvavo, nenurodė ir nepagrindė, kokia pareiškėjui išduoto leidimo dalis yra klaidinga, kada klaida buvo pastebėta, kokie įrodymai patvirtina klaidą ir t. t., nes nepakanka nurodyti, jog dėl padarytos klaidos keičiamas leidimas, bet būtina tai tinkamai ir aiškiai motyvuoti.

2.10 Vertinama ir tai, jog į Departamentą kreipęsis „Skuodo medžiotojų klubas“ pats 2016 m. lapkričio 7 d. prašymu kreipdamasis į Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktorių nurodė, kad 2008 m. medžioklėtvarkos projekto rengimo metu buvo padaryta klaida – žemėlapyje neteisingai pažymėtos „Skuodo“ medžioklės plotų vieneto ribos. Taigi Departamentas neturėjo teisės priimti ginčijamą Įsakymą ir dėl padarytos klaidos tikslinti bei keisti pareiškėjui išduotą leidimą, vadovaujantis 2003 m. patvirtintu Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymu, tačiau turėjo vadovautis 2008 m. parengtu „Judrė“ medžioklėtvarkos projektu. Departamentas viršijo jam suteiktų įgalinimų ribas, todėl skundžiamas Įsakymas naikintinas ir dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete laikotarpiui, kuriam jis buvo išduotas, jeigu šio leidimo gavėjas tinkamai vykdė visas jame nustatytas sąlygas ir pasibaigus šio leidimo galiojimui per 2 mėnesius pateikė prašymą pratęsti jo galiojimo laiką, šis leidimas pratęsiamas.

5. Skuodo rajono savivaldybės administracija 2018 m. sausio 30 d. raštu Nr. (4.1.32)-R2-221 pateikė dokumentų ir planų kopijas ir informavo, kad Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti komisija nėra gavusi prašymų iš medžiotojų klubo „Judrė“ ar asociacijos „Skuodo medžiotojų klubas“ dėl klubų naudojamų medžioklės plotų vienetų ribų keitimo. Komisija turi 2003 m. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos patvirtintus minėtų klubų medžioklės plotų vienetų planus ir dokumentus.

6. Departamentas, išnagrinėjęs turimą informaciją, patikslino Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „Judrė“ 2013 m. rugsėjo 18 įsakymu Nr. LV1-59 išduoto leidimo Nr. LG2-70 naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Judrė“, esančiame Skuodo rajono savivaldybėje, leidimo priedus – medžioklės plotų vieneto planą, medžioklės plotų vienetų ribų aprašymą, lentelę apie medžioklės plotų dydį bei paskirstymą pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 13.6-2630 patvirtintą „Judrė“ medžioklės plotų vieneto projektą.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo asociacija „Skuodo medžiotojų klubas“ atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad medžioklę vykdo pagal medžioklės plotų vieneto ribas, kurios patvirtintos Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 13.6-2657 ir prie jo pridėtu planu.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad:

9.1 Ginčas kilo dėl to, kad, pasak pareiškėjo, skundžiamu Įsakymu tikslinant 2013 m. rugsėjo 18 d. išduotą leidimą, buvo sumažintas pareiškėjui priskirtas medžioklės plotų vienetas ir taip pažeisti jo interesai.

9.2 Pagal bylos duomenis, 2003 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-2630 buvo patvirtintos „Judrė“ medžioklės plotų vieneto ribos.

9.3 2018 m. vasarį Klaipėdos RAAD pasiteiravo Skuodo rajono savivaldybės administracijos, ar nėra pradėtos medžioklės plotų vienetų keitimo procedūros. Gavęs patikinimą, kad nėra pradėta keitimo procedūrų ir kad išlikusios 2003 m. nustatytos ribos, atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą.

10. Teismo vertinimu, tai kad medžioklės plotų vienetų keitimo procedūros nebuvo atliekamos, patvirtina ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-997-342/17 įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės. Aplinkybė, kad 2008 m. buvo parengtas medžioklėtvarkos projektas medžioklės plotų vienetui „Judrė“ ploto vieneto ribų požiūriu nėra reikšminga, nes nebuvo priimti sprendimai dėl medžioklės plotų vieneto ribų keitimo. Pareiškėjas neginčija, kad prie skundžiamo 2018 m. vasario 19 d. įsakymo kaip leidimo priedas buvo pateiktos medžioklės plotų vieneto planas, kuris atitiko Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 13.6-2630 patvirtintą medžioklės plotų vieneto „Judrė“ planą. Prie skundžiamo Įsakymo buvo pridėtas patikslintas medžioklės plotų vieneto „Judrė“ ribų planas atitinkantis planą, kuris buvo patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 13.6-2630. Prie skundžiamo Įsakymo pridėta Medžioklės plotų vieneto „Judrė“ pasiskirstymo kategorijomis pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis lentelė taip pat atitiko prie 2003 m. išduoto leidimo pridėtą lentelę, kuri patvirtinta 2003 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu. Teismas darė išvadą, kad tiek priimant Klaipėdos RAAD 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymą, kuriuo buvo pratęstas 2003 m. leidimo galiojimas, tiek 2018 m. vasario 19 d. tikslinant šį įsakymą, medžioklės plotų vieneto ribos išliko tokios pačios, t. y. tokios, kokios buvo nustatytos Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 13.6-2630.

11. Teismas pažymėjo, kad Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalis, kuria 2013 m. vadovavosi Klaipėdos RAAD, numato tik leidimo pratęsimą, o ne naujo leidimo išdavimą. Klaipėdos RAAD, priimdamas 2003 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, taip pat 2013 m. rugsėjo 18 d. pratęsdamas leidimą, sprendė leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų gamtos išteklius klausimą, o ne medžioklės plotų vieneto ribų nustatymo klausimą, taigi taikė Medžioklės įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnio 5 dalį (leidimo pratęsimas vykdant sąlygas ir pateikus prašymą). Teismas vertino, kad, nepaisant to, jog Klaipėdos RAAD 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymo formuluotėje naudojo terminą „leidimo išdavimas“, vertinant teisines įsakymo pasekmes pagal Medžioklės įstatymą, laikytina, kad leidimą tik pratęsė.

12. Teismas taip pat pažymėjo, kad medžioklės plotų vieneto sudarymas ir leidimo naudoti gamtos išteklius išdavimas yra skirtingos administracinės procedūros. Klaipėdos RAAD neturėjo kompetencijos nustatyti ar keisti medžioklės plotų vieneto ribas. Klaipėdos RAAD, priimdamas 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymą (pratęsdamas leidimo galiojimą) veikė pagal Medžioklės įstatymo 10 straipsnį (5 d.) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. įsakymu Nr. 512 patvirtintą Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tvarką (toliau – ir Tvarka, 2018 m. vasario 19 d. galiojusi redakcija). Klaipėdos RAAD pagal Tvarkos 3 punktą pridėdamas prie leidimo planą, jį pateikė tik kaip papildomą informaciją (jau esantį faktą).

13. Teismo vertinimu, Departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės taikė klaidų ištaisymo procedūrą, numatytą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 35 straipsnyje, nes tikslino faktinę informaciją. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad Klaipėdos RAAD skundžiamu sprendimu nekeitė medžioklės plotų vieneto ribų, todėl šiuo aspektu ir negalėjo pažeisti pareiškėjo interesų.

14. Teismo nuomone, tai, kad atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą, neinformavo pareiškėjo, iš esmės neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui. Priėmęs skundžiamą sprendimą, atsakovas 2018 m. vasario 20 d. raštais apie tai informavo ir pareiškėją. Teismas taip pat nelaikė esminiu pažeidimu, dėl kurio reikėtų panaikinti Įsakymą tai, kad jame nebuvo detaliai nurodyta, kokia klaida taisoma ir kaip ji pastebėta. Teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog tarp šalių jau prieš tai vyko teisminis procesas, susijęs su medžioklės plotų vieneto ribomis. Įvertinęs šią aplinkybę bei tai, kad Klaipėdos RAAD 2018 m. vasario 20 d. raštais pateikė esminę informaciją apie priimtą Įsakymą, teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo žinoti esmines su skundžiamu sprendimu susijusias aplinkybes.

15. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą Įsakymą, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Atmetęs pagrindinį reikalavimą, teismas atmetė ir prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 16. Pareiškėjas asociacija Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubas „Judrė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2018 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. LV1-17 „Dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Judrė“, esančiame Skuodo rajono savivaldybėje patikslinimo“.

17. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas yra neteisingas, neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neteisingai taikė ir aiškino ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos tokios kategorijos bylose, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė neteisingas išvadas dėl ginčo, todėl neteisingai išsprendė bylą.

17.1 Pareiškėjas, vadovaudamasis VAĮ 20 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teigia, kad apie administracinės procedūros pradžią jis nebuvo informuotas. Susidarė situacija, kai administracinę procedūrą inicijuoja kitas ginčo dalyvis – suinteresuotas asmuo asociacija „Skuodo medžiotojų klubas“ ir šioje procedūroje aktyviai dalyvauja, siekdamas sau palankaus sprendimo rezultato, o pareiškėjas, kurio atžvilgiu pradedama administracinė procedūra, apie šią apskritai nėra informuojamas ir joje nedalyvauja. Taigi pareiškėjo interesas dalyvauti jo atžvilgiu atliekamoje administracinėje procedūroje taisant klaidas ir tikrinant faktus, egzistavo, todėl pareiškėjui turėjo būti suteikta teisė bent jau būti išklausytam. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad šioje byloje nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės, be to, teismas nevertino ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės.

17.2 Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog sprendime nebuvo nurodyta, kokia klaida taisoma ir kaip ji pastebėta, nelaikytina esminiu pažeidimu. Pareiškėjas pažymi, kad informacija, kuri vėliau buvo įvardinta kaip klaida, buvo žinoma bylos dalyviams nuo 2003 m., kai Klaipėdos RAAD 2003 m. rugsėjo 17 d. išdavė pareiškėjui leidimą naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, vėliau šis leidimas buvo pratęstas. Taigi, administracinės procedūros dėl klaidos taisymo pradėjimu ir užbaigimu turėjo būti nustatyta, kokia tai klaida, kurią atliekant ištaisymo procedūrą būtina ištaisyti, kokie faktiniai duomenys patvirtina būtinumą šią klaidą ištaisyti, kokiais duomenimis atsakovas vadovavosi priimdamas sprendimą, kurį atliekant klaidos ištaisymo procedūrą, padarė klaidą. Tačiau byloje nurodytos aplinkybės nebuvo atskleistos, dėl jų nebuvo pasisakyta, tokios aplinkybės nebuvo niekaip įvertintos. Pareiškėjo teigimu, padarius išvadą, jog atsakovas neatskleidė, kokią klaidą taiso ir kaip ją ištaisė, akivaizdu, kad tokia klaidos ištaisymo procedūra, nenurodant pačios klaidos, kurią siekiama ištaisyti, neatitinka VAĮ 35 straipsnyje nustatytos klaidų ištaisymo procedūros paskirties.

17.3 Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl VAĮ 35 straipsnio 1 dalies taikymo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje teisės normoje įtvirtinta nuostata negali būti aktų ar dokumentų taisymo pagrindu, kuomet kyla ginčas dėl teisės turinio ar tam tikrų akto turiniui reikšmingų faktinių aplinkybių; viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu; administracinį aktą priėmusi valstybės viešojo administravimo institucija gali ištaisyti šiame sprendime padarytas techninio pobūdžio klaidas ir tik su sąlyga, kad toks ištaisymas nepakeičia administracinės procedūros sprendimu nustatytų asmens (-ų) teisių ir pareigų. Šiuo atveju ginčijamu Įsakymu nuspręsta patikslinti ir pakeisti naujais pareiškėjui išduoto leidimo priedus, taip pat patikslinti, kad leidimas galioja iki 2023 m. rugsėjo 18 d. Pakeitus leidimo priedus, ginčijamu Įsakymu neteisėtai faktiškai buvo išspręstas abiejų ginče dalyvaujančių medžiotojų būrelių ginčas dėl medžioklės plotų ribų, kadangi Įsakymu pareiškėjo anksčiau ir ilgą laiką turėta teisė naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete sumažėjo 487,8 ha, o asociacijos „Skuodo medžiotojų klubas“ plotas padidėjo 487,8 ha. Pareiškėjas laikosi nuomonės, kad tai negali būti laikoma techninio ar faktinio pobūdžio klaida, taisytina VAĮ 35 straipsnio pagrindu.

17.4 Pareiškėjo manymu, reikėtų įvertinti ir tai, kad asociacija „Skuodo medžiotojų klubas“ ginčą dėl medžioklės ploto ribų siekė ne kartą spręsti ir Komisijoje naudojantis klaidų taisymo procedūra, o, teismui panaikinus Komisijos sprendimą, šis medžiotojų būrelis pasirinko kitokį iš esmės to paties ginčo sprendimą variantą – klaidų taisymo procedūrą, pasitelkiant Departamentą, sumažinant medžiojamųjų gyvūnų plotą, kuriame leidžiama naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius.

17.5 Įsakymas panaikinti administracinio akto dalį jį pakeičiant ir tikslinant buvo siejamas su VAĮ 35 straipsnio taikymu, tačiau šiuo atveju sąlygų naudotis klaidų taisymo institutu nebuvo, todėl pareiškėjas daro išvadą, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, neturėjo teisės (įgalinimų) spręsti ginčijamu įsakymu kilusio medžiotojų būrelio ginčo ir tikslinti (sumažinant) medžiojamųjų gyvūnų išteklių medžioklės plotų vienete naudojimo ribas.

18. Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

19. Atsakovo manymu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimas yra teisėtas bei pagristas, priimtas teisingai pritaikius teisės normas, jame teismas pasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, įvertino aplinkybes, turinčias reikšmės teisiniam aptariamų faktų vertinimui, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

20. Atsakovas sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo motyvais, kad šiuo atveju yra aiški aplinkybė, jog Departamentas skundžiamu Įsakymu nekeitė medžioklės plotų vieneto ribų, todėl ir negalėjo pažeisti pareiškėjo interesų. Byloje nėra duomenų, tokių duomenų nenustatė ir teismas, kad, aiškinantis pareiškėjo, Departamento bei suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes, Departamentas būtų buvęs kaip nors suinteresuotas pakeisti medžioklės plotų vieneto ribas. Pareiškėjo teiginys, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neteisingai išsprendė bylą, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, tai yra tik pareiškėjo subjektyvios aplinkybių interpretacijos.

21. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo skunduose nurodytos aplinkybės buvo nagrinėjamos, analizuojamos ir vertinamos Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-997-342/2019, tačiau ir tuomet buvo patvirtinta, kad medžioklės plotui vienetų keitimo procedūros nebuvo atliekamos (teismo sprendimai yra įsiteisėję).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Ginčas byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2018 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. LV1-17 „Dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Judrė“, esančiame Skuodo rajono savivaldybėje, patikslinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

25. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 13.6-2630 buvo patvirtintos „Judrė“ medžioklės plotų vieneto ribos (t. II, b. l. 5). Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2003 m. rugsėjo 19 d. išdavė leidimą medžioklės plotų vienete „Judrė“ naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius, kuris galiojo iki 2013 m. rugsėjo 17 d. (t. I, b. l. 137–142). Klubas „Judrė“ 2013 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Klaipėdos RAAD su prašymu pratęsti leidimo galiojimą, o Departamentas 2013 m. rugsėjo 18 d. priėmė įsakymą dėl leidimo naudoti gamtos išteklius medžioklės plote „Judrė“ dar 10 metų. Prie pastarojo leidimo buvo pridėtas žemėlapis, pavadintas „Gulbėms giesmininkėms tinkamos buveinės“ (t. I, b. l. 148). 2017 m. gruodžio 21 d. medžiotojų klubas „Skuodas“ kreipėsi į Klaipėdos RAAD su prašymu, kad būtų ištaisyta klaida 2013 m. išduodant leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų gamtos išteklius medžioklės plotų vienete „Judrė“. Į Klaipėdos RAAD užklausimą dėl „Judrė“ ir „Skuodas“ medžioklės plotų Skuodo rajono savivaldybės administracija 2018 m. sausio 30 d. raštu atsakė, kad plotų vienetai nebuvo pakeisti ir nėra iniciatyvos juos keisti (t. I, b. l. 67). Skundžiamu 2018 m. vasario 19 d. sprendimu Klaipėdos RAAD patikslino 2013 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. LV1-59 išduoto leidimo priedus – medžioklės plotų vieneto planą ir ribų aprašymą.

26. Pagal Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, medžioklės plotų vienetas – vientisa medžioklės plotų teritorija, kuri sudaryta vadovaujantis medžioklėtvarkos principais šio Įstatymo nustatyta tvarka ir kurioje planuojamas ir organizuojamas medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimas. Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Šio įstatymo 8 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad sprendimą dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto patvirtinimo savivaldybės administracijos direktorius. Minėto straipsnio 9 dalyje reglamentuota medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo procedūra. Ginčo medžioklės plotų vieneto formavimo metu galiojusio Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 10 dalis nustatė, kad medžioklės plotų vieneto sudarymo ar ribų pakeitimo projektą turėjo tvirtinti apskrities viršininkas.

27. Aptarto reguliavimo pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas nėra ir nebuvo kompetentingas subjektas medžioklės plotų vieneto ribų nustatymui ar keitimui, o priimdamas 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymą (pratęsdamas leidimo galiojimą) veikė pagal Medžioklės įstatymo 10 straipsnį (2, 5 d.) ir Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. įsakymu Nr. 512.

28. Ginčijamu atsakovo 2018 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. LV1-17 „Dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Judrė“, esančiame Skuodo rajono savivaldybėje, patikslinimo“ patikslinti ir pakeisti naujais Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „Judrė“ 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. LV1-59 išduoto leidimo Nr. LG2-70 naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Judrė“, esančiame Skuodo rajono savivaldybėje, leidimo priedai – medžioklės plotų vieneto planas, medžioklės plotų vienetų ribų aprašymas, lentelė apie medžioklės plotų dydį bei paskirstymą pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis bei nustatyta, kad leidimas Nr. LG2-70 galioja iki 2023 m. rugsėjo 18 d. Priedų patikslinimas buvo atliktas pagal galiojančiu administraciniu aktu (2003 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr. 13.6-2630) nustatytas medžioklės plotų vieneto ribas ir tuo pašalintas prieštaravimas tarp skirtingų administracinių sprendimų. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas, nustatęs faktinių duomenų neatitikimo klaidą, Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio pagrindu ėmėsi reikalingų priemonių klaidai ištaisyti ir priėmė ginčijamą įsakymą. Atkreiptinas dėmesys, jog paminėto straipsnio 3 dalis numato subjekto, ištaisiusio klaidą, pareigą per 3 darbo dienas nuo klaidų ištaisymo dienos įteikti ar išsiųsti pataisytą dokumentą (administracinės procedūros sprendimą) suinteresuotiems asmenims.

29. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčui aplinkybes, aiškino ir taikė teisę bei pagrįstai nusprendė, kad nenustatytas pakankamas pagrindas ginčijamam aktui panaikinti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė