2024-02-07 Nr. AB-2514-3-61-3-08616-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1091-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08616-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas U. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 23S158181 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

2. Pareiškėjas, kuris yra Baltarusijos Respublikos pilietis, skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 23 d. pateikė atsakovui prašymą leisti pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (apskųstas teismui), o 2023 m. rugsėjo 21 d. – Sprendimą, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjui nepalankūs sprendimai priimti atsižvelgiant į tai, kad jis 2015–2019 metais dirbo (duomenys neskelbtini).

2.2. Atsakovas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjo darbo Baltarusijos Respublikos įstaigoje faktas savaime suponuoja pareiškėjo lojalumą Baltarusijos valdžiai bei vykdomai politikai. Pareiškėjas dirbo gaisrininku-gelbėtoju, jo darbas jokia forma nebuvo susijęs su valstybės vykdoma agresyvia vidaus / išorės politika bei jos palaikymu. Pareiškėjas darbe siekė padėti žmonėms, sumažinti nelaimių skaičių, jis gelbėjo gyvybes ir turtą. Ne užsienietis turi paneigti savo lojalumą kilmės valstybei, o institucija turi pagrįsti inkriminuojamą lojalumą, pateikdama duomenis, o ne deklaratyvius, hipotetinius teiginius. Vien pareiškėjo veiklos faktas nėra pakankamas pareiškėjo pavojingumui valstybės saugumui konstatuoti.

2.3. Pareiškėjas pats nurodė darbo (duomenys neskelbtini) ministerijoje faktą, pildydamas Migracijos departamento klausimyną. Pareiškėjas darbo gaisrininku laikotarpį klausimyne nurodė netiksliai, nes neatsiminė tikslaus laikotarpio. Iš darbo knygutės matyti, kad pareiškėjas dirbo gaisrininku nuo 2012 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. liepos 12 d., todėl jo darbo santykiai minėtoje institucijoje pasibaigė prieš beveik 8 metus, pareiškėjo iniciatyva (nors oficialiai darbo sutartis nutraukta abipusiu šalių sutarimu). Vėliau pareiškėjas turėjo kelis nedarbo periodus, dirbo privačiose įmonėse vairuotoju ir / ar pardavėju, o 2022 metais įsidarbino Lietuvos įmonėje – uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „DD Transportas“. Taigi, nuo 2016 metų pareiškėjas nebetęsė darbo valstybinėse struktūrose ar panašiuose subjektuose, perėjo dirbti į privatų sektorių.

2.4. Pareiškėjas nėra lojalus Baltarusijos Respublikos valdžiai, nepalaiko jos vykdomos politikos. Pareiškėjas smerkia A. L. vykdomą politiką, aršiai ją kritikuoja. Pareiškėjas ne kartą dalyvavo aktyvistų-opozicionierių mitinguose kilmės valstybėje. Pareiškėjas ant rankos turi laisvos Baltarusijos simbolio – vėliavos balta-raudona-balta – tatuiruotę, už kurią kilmės valstybėje jam gali būti iškelta administracinė ar net baudžiamoji byla. Šias aplinkybes patvirtina pateiktos nuotraukos. Argumentas, kad pareiškėjas yra lojalus kilmės valstybės valdžiai ir gali būti išnaudotas jos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, yra niekuo nepagrįstas ir stokojantis logikos. Pareiškėjui yra taikomos neigiamos pasekmės už veiksmus, kurie galbūt įvyks ateityje ir bus inicijuoti ne pareiškėjo, o kitų asmenų. Pareiškėjas yra persekiojamas Baltarusijos režimo, todėl jis turėtų būti laikomas ne režimo rėmėju, o auka.

2.5. Pareiškėjas minėtame klausimyne nurodė, kad jis nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje ir kad Krymas priklauso Ukrainos Respublikai. Šiais atsakymais pareiškėjas išreiškė savo aiškią poziciją dėl vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą. Teismų praktikoje pažymėta, kad, vertinant asmens pavojingumą, privalu atsižvelgti į tokią pateiktą poziciją. Asmuo vienu metu negali būti ir lojalus Baltarusijos Respublikos valdžiai bei politikai, ir nepritarti Rusijos Federacijos vykdomai agresijai prieš Ukrainą, o priešingas vertinimas būtų loginė klaida. Sprendime nenurodyta, kokie duomenys ir įrodymai paneigia pareiškėjo išreikštą poziciją dėl vykdomos agresijos prieš Ukrainą.

2.6. Duomenys apie pareiškėjui išduotą vizą ir leidimą laikinai gyventi bei jo darbą Lietuvos įmonėje patvirtina, jog susiformavo pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuva. Metai laiko yra pakankamas laikas susiklostyti ryšiams su valstybe. Be to, pareiškėjas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, o tokios profesijos darbuotojų trūksta tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje, todėl pareiškėjo darbas daro teigiamą įtaką Lietuvos įmonės veiklai ir prisideda prie bendros ekonominės situacijos transporto sektoriuje gerinimo. Pareiškėjo darbinės veiklos faktai buvo tik formaliai išvardyti Sprendime, tačiau jie nebuvo tinkamai įvertinti.

2.7. Sprendime nurodyti motyvai nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, todėl sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSD) 2023 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. 18-9716 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo“ (toliau – ir VSD išvada) pateikė vertinimą, kad pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai, palaikyti jos valdžią ir vykdomą agresyvią politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl, atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas neturi teisinio pagrindo kvestionuoti VSD pateiktas išvadas ir jomis nesivadovauti.

3.2. Atsakovas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, 2023 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimus, kuriais atsisakė leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį ir panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, o 2023 m. rugsėjo 21 d. – Sprendimą, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos.

3.3. Pareiškėjas 4 metus dirbo (duomenys neskelbtini) ministerijoje, todėl pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui įvertinta tinkamai. Išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui yra pagrįsta pareiškėjo darbu Baltarusijos institucijoms, lojalumu joms, t. y. asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (darbine veikla (duomenys neskelbtini) ministerijoje). Reikalavimas nustatyti, kad užsienietis atliko konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas ir teismų praktikos neatitinkantis įrodinėjimo standartas.

3.4. Aplinkybės, kad pareiškėjas vėliau nebetęsė darbo valstybinėse struktūrose ir kad jis turi tatuiruotę, kurią tapatina su „laisvos“ Baltarusijos simboliu, savaime nepaneigia išvados dėl pareiškėjo lojalumo Baltarusijos institucijoms. Pareiškėjas nepateikė objektyvių ir išsamių įrodymų, kurie leistų spręsti apie jo nurodytas pažiūras. Tai, jog pareiškėjas, pildydamas klausimyną, nurodė, kad jis nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai, taip pat nepaneigia fakto, jog pareiškėjas tarnavo (duomenys neskelbtini) ministerijoje ir todėl yra potencialus verbavimo taikinys Baltarusijos režimo jėgos struktūroms.

3.5. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatė, kad pareiškėjas Lietuvoje dirbo nuo 2022 m. spalio 2 d., jis neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis. Pareiškėjo ryšiai su Lietuva vertintini kaip iš esmės darbinio, ekonominio pobūdžio ir neilgalaikiai. Be to, pareiškėjas periodiškai grįžta į Baltarusiją (nuo 2022 m. Lietuvos valstybės sieną kirto 14 kartų).

3.6. Atsakovas Sprendime tinkamai įvertino pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis yra proporcingas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjas klausimyne nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) ministerijoje dirbo nuo 2015 iki 2019 metų, bet skunde patikslino, jog jis šioje valstybinėje institucijoje dirbo nuo 2012 iki 2016 metų. Pareiškėjas nepateikė jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl jis, pildydamas klausimyną, „neprisiminė“, kad šioje institucijoje dirbo 3 metais anksčiau. Be to, pareiškėjas klausimyne nurodė, jog nuo 2019 iki 2021 metų niekur nedirbo, tačiau, vadovaujantis darbo knygelės duomenimis, pareiškėjas nuo 2017 iki 2020 metų dirbo įmonėse „Lefro“, „Jevroopt“, „BelVTI“, „ERNIS“, „Hypermarket Materik“ ir „InterAvtoTrans“. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir suteikia pagrindą jo teikiamus paaiškinimus bei įrodymus vertinti itin kritiškai, taip pat kelia abejonių dėl pareiškėjo pateiktos darbo knygelės įrašų patikimumo. Pastebėta, kad pačioje darbo knygelėje yra pastabų apie kai kurių darbo knygelės įrašų, susijusių su pareiškėjo darbo (duomenys neskelbtini) ministerijoje pabaiga, klaidingumą.

4.2. Pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo U. S. skundą.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas 2023 m. birželio 13 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį. Prašymo priėmimo metu pareiškėjui buvo pateiktas klausimynas dėl papildomos informacijos gavimo. Pareiškėjas klausimyne nurodė, kad 2015–2019 metais dirbo (duomenys neskelbtini).

6.2. VSD 2023 m. rugsėjo 14 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

6.3. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 23S157168, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760187614, taip pat 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 23S156445, kuriuo atsisakė leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 21 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 23S158181, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos.

7. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualias Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas bei jas aiškinančią teismų praktiką, pažymėjo, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė 5 metų laikotarpiui uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, t. y. trumpesnį terminą nei galima nustatyti asmenims, keliantiems grėsmę Lietuvos saugumui ir neturintiems šeiminių ryšių Lietuvoje. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjo teises. Be to, pritaikytas 5 metų draudimo laikotarpis laikytinas proporcingu ribojimu, pagal trečiojo suinteresuoto asmens ir atsakovo padarytas išvadas dėl pareiškėjo galimos grėsmės valstybės saugumui.

8. Teismas akcentavo VSD nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, jog, dirbdamas (duomenys neskelbtini) ministerijoje, turėjo seržanto laipsnį. Taigi, laikytini pagrįstais VSD teiginiai, jog buvę Baltarusijos kariškiai potencialiai gali būti panaudoti Baltarusijos ar Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalūs ir patikimi Baltarusijos valdžiai asmenys ir tuo kelia grėsmę valstybės saugumui. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti įrodymai apie jo turimą laisvos Baltarusijos tatuiruotę, teiginiai dėl jo dalyvavimo protestuose bei opozicinės veiklos rėmimo, nepaneigia VSD padarytos išvados dėl galimos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui.

10. Teismas konstatavo, jog atsakovas iš esmės turėjo pagrindą priimti Sprendimą, nes VSD pateikta informacija yra pakankama išvadai, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.). Toks vertinimas padarytas atsižvelgus į ginčo aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą. Surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

11. Teismas pažymėjo, kad VSD išvadoje taip pat nurodyta, jog VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kuri anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.

Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Baltarusijos valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami:

1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir Europos Sąjungos valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui Baltarusijos politinio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui.

Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikloms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Negalima leisti, jog išduodant leidimą laikinai gyventi (neuždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką) būtų sukuriama palanki terpė Lietuvoje įsikurti šį režimą palaikantiems ar su režimu bendradarbiaujantiems asmenims, o leidimo laikinai gyventi suteikiama teisė būti tiek Lietuvoje, tiek keliauti po visą Šengeno teritoriją būtų naudojama Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesus neatitinkančioms veikoms vykdyti, pvz., Baltarusijos prorežiminio turinio ir komentarų sklaida žodžiu, teigiamų pasisakymų apie režimą skleidimas.

Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, rodo akivaizdžią nepagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir, siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės ir valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms.

12. Teismas nurodė, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjo socialinius, šeiminius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, jog pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo 2022 m. birželio 8 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d., o 2022 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjas Lietuvoje dirbo nuo 2022 m. spalio 2 d. Vertinant šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas šiuo metu neturi tokių ryšių, kadangi Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie šeimos narius ir jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad jo šeima gyvena (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra iš esmės darbinio, ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Pareiškėjas Lietuvoje dirba nuo 2022 metų, periodiškai grįžta į Baltarusiją, ką patvirtina Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos duomenys apie 14 kartų pareiškėjo kirstą Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Taigi, pareiškėjo socialiniai, šeiminiai ryšiai yra tampresni su Baltarusijoje gyvenančiais artimaisiais, todėl laikytina, kad jo darbo laikotarpis Lietuvoje negali būti pripažįstamas svarbiu ryšiu su Lietuva, galinčiu atsverti grėsmės valstybės saugumui svarbą.

13. Teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją bei VSD išvadą, pritarė atsakovo pozicijai, jog surinkta pakankamai duomenų išvadai, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje (įvažiuoti į Lietuvą) negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi, lankytis Lietuvos Respublikoje, taip pat laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

14. Teismas, aptaręs VAĮ įtvirtintus reikalavimus administraciniam sprendimui, nustatė, kad Sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek suformuotos teismų praktikos reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą administracinį sprendimą.

15. Teismas, nusprendęs atmesti pareiškėjo skundą, netenkino jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 16. Pareiškėjas U. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde teismui išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo:

17.1. Teismas pažeidė proceso teisės normas ir neišnagrinėjo daugelio pareiškėjo argumentų, išdėstytų procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje, be kita ko, dėl naujausios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos (pvz., 2023 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023, 2023 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2136-822/2023, 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023), ir nepateikė motyvų, kodėl su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes vertino kitaip nei panašios aplinkybės buvo įvertintos nurodytoje teismų praktikoje. Teismo sprendimas priimtas formaliai, kitą dieną po teismo posėdžio, todėl pareiškėjo paaiškinimai nebuvo įvertinti.

17.2. Nei iš VSD išvados, nei iš Sprendimo turinio negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad buvo atliktas kompleksinis visų pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimas, todėl, vadovaujantis teismų praktika, yra pagrindas panaikinti Sprendimą. Iš naujausios LVAT praktikos matyti, jog tokio pobūdžio bylose privalo būti papildomai įvertinamos tokios aplinkybės: 1) atliktos tarnybos (darbo) pobūdis; 2) pareigos; 3) tarnybos (darbo) trukmė; 4) tarnybos pasibaigimo pagrindas; 5) praėjęs laiko tarpas nuo atliktos karinės tarnybos; 6) duomenys apie asmens tolesnį darbą (tarnybą) Baltarusijos įvairiose valdžios institucijose; 7) pareiškėjo ryšiai su valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis; 8) pareiškėjo pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo. Šiuo atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui vertinimas, individualiai neištirtos visos reikšmingos aplinkybės.

17.3. Teismas padarė išvadas, kurios nepagrįstos byloje esančiais duomenimis ir argumentais. Teismas nurodė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) ministerijoje turėjo seržanto laipsnį, o buvę kariškiai potencialiai gali būti panaudoti Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, tačiau byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas yra buvęs kariškis, o pareiškėjas paaiškino, jog jis tik formaliai turėjo laipsnį, jo funkcijos nebuvo niekaip susijusios su karine tarnyba (jis buvo greitosios medicinos pagalbos darbuotoju-reanimatologu); teismas vadovavosi teismų praktika bylose, kurių faktinės aplinkybės (ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas)) yra skirtingos ir kuriose LVAT padarė kitokias išvadas. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo pateikti įrodymai apie turimą laisvos Baltarusijos tatuiruotę ir teiginiai apie jo dalyvavimą protestuose bei opozicinės veiklos rėmimą, nepaneigia VSD padarytų išvadų, tačiau teismas netinkamai įvertino pareiškėjo turimą tatuiruotę ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo dalyvavimo mitinguose faktas yra pagrįstas ne tik jo teiginiais, bet ir įrodymais (nuotraukomis). Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra iš esmės darbinio, ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai, bet neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuva nebuvo paneigti, o aplinkybė, jog pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, nesuteikia pagrindo pareiškėją laikyti pavojingu. Be to, šiame kontekste akcentuotina, jog pareiškėjas 8 kartus kirto Lietuvos Respublikos sieną iki įsidarbinimo Lietuvos įmonėje 2022 m. birželio 10 d., kai dirbo tolimųjų reisų vairuotoju Baltarusijos-Vokietijos įmonėje, o, įsidarbinęs Lietuvos įmonėje, pareiškėjas į Baltarusiją pas šeimą (sutuoktinę ir 3 mažamečius vaikus) vyko 3 kartus (atitinkamai, kirto valstybės sieną 6 kartus).

18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su teismo padarytomis išvadomis ir jų motyvais bei papildomai akcentuoja, jog naujausioje teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose LVAT sutikdavo su Migracijos departamento ir VSD atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu (žr., pvz., 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2581-463/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą̨ administracinėje byloje Nr. eA-2505-463/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2552-525/2023, 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2409-552/2023). Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog teismas tik formaliai išnagrinėjo skundą, o tai, kad teismo sprendimas buvo paskelbtas kitą dieną po teismo posėdžio, nepatvirtina, kad šis sprendimas nepagrįstas.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su teismo padarytomis išvadomis ir jų motyvais bei teigia, kad teismas nenukrypo nuo suformuotos LVAT praktikos (pvz., baigiamieji teismo aktai administracinėse bylose Nr. eA-2474-415/2023, Nr. eA-2563-789/2023, Nr. eA-2383-442/2023, Nr. eA-2409-552/2023, Nr. eA-2344-442/2023, Nr. eA-2463-1188/2023, Nr. eA-2381-1047/2023, Nr. eA-2391-415/2023, Nr. eA-2376-525/2023, Nr. eA-2340-575/2023, Nr. eA-2313-525/2023), o pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika buvo suformuota bylose, kuriose susiklostė kitokios aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje. Be to, vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodė pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, o pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, paneigiančių VSD išvadoje nustatytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 23S158181, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog Sprendime ir VSD išvadoje yra pakankamai pagrįsta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo tik dalį jo argumentų ir juos išnagrinėjo netinkamai, taip pat nesivadovavo naujausia teismų praktika panašaus pobūdžio bylose.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, akcentuoja, kad, pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD.

24. Įstatymo 133 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

25. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Kriterijų 38 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis.

26. LVAT praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir/ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

27. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07)). Administracinių teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).

28. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99); LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr. EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17)).

29. Atsakant į bylos proceso šalių argumentus dėl nagrinėjamam ginčui aktualios LVAT praktikos, akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymų 33 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Kaip ne kartą konstatuota LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT išplėstinės kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3147-662/2019), teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (nepatikrinus faktų, iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas); taigi tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, būtina, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė.

30. Nagrinėjamu atveju Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, atsižvelgiant į tai, jog jis Migracijos departamento klausimyne (teismui pateiktas vertimas į lietuvių kalbą) nurodė, kad 2015–2019 metais dirbo ugniagesiu Baltarusijoje, (duomenys neskelbtini). Pagal pareiškėjo pateiktą darbo knygelę (teismui pateiktas ir vertimas į lietuvių kalbą), pareiškėjas dirbo gaisrininku (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. liepos 12 d. (atleistas šalim susitarus).

31. Pareiškėjas skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo naujausia LVAT praktika panašaus pobūdžio bylose, konkrečiai, 2023 m. spalio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023, 2023 m. liepos 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2136-822/2023 ir 2023 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023 kilo ginčas dėl atsisakymo pakeisti užsieniečiui (negyveno Baltarusijoje 6 metus, gyveno ir dirbo Lietuvoje nuo 2017 m., aktyviai padėjo pabėgėliams iš Ukrainos ir kt.) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis buvo pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, atsižvelgiant į jo tarnybą Baltarusijos Respublikos įstaigoje ugniagesiu-gelbėtoju 2002–2008 metais.

Administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023 kilo ginčas dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų, kuriais atsisakyta išduoti užsieniečiui nacionalinę vizą ir leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei nuspręsta uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, atsižvelgiant į tai, kad užsienietis 1995–2000 metais studijavo karinės inžinerijos akademijoje, po studijų gavo paskyrimą ir 2000–2002 metais dirbo (duomenys neskelbtini) karinio dalinio darbų vykdytoju (karinis laipsnis – vyr. leitenantas).

Administracinėje byloje Nr. eA-2136-822/2023 kilo ginčas dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų, kuriais panaikintas užsieniečiui (dirbo Lietuvos įmonėse nuo 2012 m.) išduotas leidimas laikinai gyventi bei uždrausta jam atvykti į Lietuvos Respubliką, dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, atsižvelgiant į tai, kad užsienietis tarnavo Baltarusijos kariuomenėje 1990–2001 metais. Administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023 kilo ginčas dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų, kuriais atsisakyta užsieniečiui pakeisti leidimą laikinai gyventi ir uždrausta jam atvykti į Lietuvos Respubliką, dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, atsižvelgiant į tai, kad užsienietis 2009–2011 metais atliko privalomąją karinę tarnybą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti atvejai nėra pakankamai panašūs į pareiškėjo individualią situaciją, todėl jie nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, prieidamas prie priešingų išvadų, tikrinamame sprendime nukrypo nuo suformuotos vieningos LVAT praktikos.

32. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, įvertino tai, kad pareiškėjas nuo 2012 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. liepos 12 d. dirbo gaisrininku (duomenys neskelbtini) ir, pareiškėjo teigimu, buvo įgijęs seržanto laipsnį. Iš byloje esančių duomenų ir pareiškėjo pateiktų paaiškinimų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo šeima gyvena (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje, ir pareiškėjas periodiškai grįžta į Baltarusiją, o Lietuvoje pareiškėjas dirba nuo 2022 metų, pareiškėjo ryšiai su Lietuva vertinti kaip iš esmės darbinio, ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Taigi, pareiškėjo socialiniai, šeiminiai ryšiai yra tampresni su Baltarusijoje gyvenančiais artimaisiais, o jo darbo laikotarpis Lietuvoje negali būti pripažįstamas tuo svarbiu ryšiu su Lietuva, kuris gali atsverti grėsmės valstybės saugumui svarbą.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šios bylos faktinės aplinkybės buvo išsamiau išnagrinėtos ir įvertintos grėsmės nacionaliniam saugumui kontekste Migracijos departamentui priimant 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 23S157168 ir vykstant teisminiam ginčui dėl pastarojo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes ir pasisakė dėl esminių ginčo šalių argumentų. Nors pirmosios instancijos teismas atskirai neišskyrė kiekvieno aspekto, kuriuo buvo vertinamas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, kaip tai buvo padaryta pareiškėjo akcentuotoje teismų praktikoje, tačiau tai savaime nereiškia, kad tikrinamas teismo sprendimas yra nesuderinamas su nurodyta teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtais įrodymų vertinimo principais ir taisyklėmis, įvertinusi Sprendime ir VSD išvadoje išdėstytas aplinkybes, su tuo susijusius į bylą pateiktus viešai prieinamus įrodymus, sprendžia, kad, kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, VSD išvadoje pateikta informacija ir Sprendime išdėstyti motyvai yra pakankami spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 133 str. 5 d.), nes jis 2012–2016 metais dirbo gaisrininku (duomenys neskelbtini).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateikti įrodymai (apie turimą tatuiruotę su laisvos Baltarusijos vėliava, nuotraukos iš, kaip jis teigė, mitingo (nuotraukose matyti žmonių grupė su balta-raudona-balta vėliavomis, tarp kurių buvo pareiškėjas ir jo sutuoktinė) ir kt.) nepaneigia kompetentingos valstybės institucijos – VSD – padarytų išvadų apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui: pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos įstaigoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui; Baltarusijos Respublikos valdžios įstaigose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys; VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

35. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (darbas Baltarusijos valdžios įstaigoje) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Vien faktas, jog pareiškėjas esant kitokiai geopolitinei situacijai (2012–2016 m.) dirbo (duomenys neskelbtini) ministerijoje, t. y. gan seniai, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šiuo ir kitais valstybės valdžios subjektais yra išnykusi. Taigi laikytini pagrįstais VSD teiginiai, jog, turėdamas leidimą gyventi Lietuvoje, pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, dėl ko ji kelia grėsmę valstybės saugumui.

36. Vadovaudamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo vertinimu, pateiktu Sprendime, kad pareiškėjas pripažintinas grėsmę valstybės saugumui keliančiu asmeniu, o draudimas jam atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, įvertino individualią pareiškėjo situaciją, be kita ko, tai, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje trukmę.

37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo U. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė