f39f271b-8d73-47b2-be9e-d48e2b8441d6 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-711-557/2015Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01123-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.; 2.1.4.; 3.26.1.; 2.7.4.3 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 06 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Tauragės apskrities VPK Pagėgių policijos komisariato apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimo, kuriuo K.

B. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 126 str. 4 d. nutraukta. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teisėjasn u s t a t ė:K. B. 2015-06-14 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 29P-32338130-15 už tai, kad jis 2015 m. birželio 14 d. apie 14 val. 00 min. Vilniaus g. 13, Pagėgių m., vairavo automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2.02 promilės). Parkavimosi vietoje automobiliu kliudė priekyje stovintį automobilį, tačiau jo neapgadino.

Įvykio metu svetimas turtas nesugadintas. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus. Tokie K. B. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 126 str.

4. d.Tauragės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylÄ K. B. pagal ATPK 126 str. 4 d. nutraukė konstatavęs, kad nenustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis K. B. veiksmuose. Be kita ko, apylinkės teismas pažymėjo, kad liudytojoms iÅ¡ karto kilo įtarimų dėl K. B. blaivumo. Tiek V. V., tiek J. V. nurodė, kad nuo K. B. sklido alkoholio kvapas, jis sunkiai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, vos paėjo kojomis, net nesiorientavo, matėsi, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus.

Netikėti tokiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. Tuo pačiu nurodė, kad K. B. neblaivumas iÅ¡ karto, įvykio metu, tai yra 14.00 val. betarpiÅ¡kai alkotesterio pagalba nustatytas nebuvo, K. B. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2.02 promilės) tik 14.38 val., ir pabrėžė, kad joks teisės aktas neleidžia asmenį pripažinti kaltu vairavus transporto priemonę neblaiviam vien liudytojų parodymais.Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities VPK Pagėgių policijos komisariatas praÅ¡o panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimÄ ir K.

B. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 4 d. bei paskirti jam administracinę nuobaudÄ . Nurodo, kad teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas, o priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Policijos pareigÅ«nas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ K. B. už tai, kad 2015-06-14 apie 14.00 val. jis vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis 2,02 prom.

Tauragės rajono apylinkės teismas savo nutarimÄ motyvuoja tuo, kad nėra pakankamai surinkta įrodymų, jog K. B. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus. Mano, kad administracinėje medžiagoje yra surinkta pakankami įrodymų, kad K. B. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus. Visų pirma pažymi, kad teismas nesirėmė visiÅ¡kai neÅ¡aliÅ¡kais liudininkių V. V. ir J. V. paaiÅ¡kinimais, kurios nurodo, jog iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus dėl to, jog parvažiavusios savo automobiliu apie 14.00 val. ir nuėjusios į gyvenamÄ jį namÄ , po keleto minučių aiÅ¡kiai iÅ¡girdo lauke garsÄ , ir nedelsdamos išėjusios į laukÄ prie savo automobilio pamatė K.

B., kuris sėdėjo savo automobilyje vairuotojo vietoje. Moterims apžiÅ«rint, ar neapgadintas V. V. priklausantis automobilis, kadangi abu automobiliai buvo atsirėmę vienas į kitÄ , iÅ¡ kito automobilio iÅ¡lipo K. B., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, sunkiai vaikščiojo, svirduliavo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Dėl to kilo pasipiktinimas, jog pastarasis neblaivus vairuoja automobilį ir dėl to paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad K. B. vairuodamas automobilį ir bÅ«damas neblaivus atsitrenkė į stovintį automobilį.

K. B. nuėjo į gyvenamÄ jį namÄ , kur jo teigimu per trumpÄ laiko tarpÄ su pažįstamu R. P. iÅ¡gėrė butelį degtinės. Policijos registruojamų įvykių registre (PRIR) užfiksuotas tikslus skambinimo į bendrÄ jį pagalbos centrÄ laikas 14.01.42 val., ir policijos pajėgų tikslus atvykimo laikas 14.24.58. PrieÅ¡ įvykį jokio automobilio Å¡alimais nebuvo. Atkreiptinas dėmesys į liudininko G. P. parodymus, kuris teigia, kad jis namo grįžo tada, kai K. B. automobilis stovėjo jau prie jo namų, matė įvykio liudininkes, kurios triukÅ¡mavo, tik po kurio laiko sužinojo apie įvykusį įvykį, todėl kyla pagrįstų abejonių, jog Å¡ie du asmenys, tarp jų ir K.

B. per labai trumpÄ laiko tarpÄ â€“ 24 minutes - prisigėrė iki vidutinio 2,02 promilių girtumo laipsnio. Teismas konstatavo tik K. B. girtumo nustatymo laikÄ 14.38 val., o tai visai paaiÅ¡kinama dėl to, kad K. B. nebuvo įvykio vietoje, todėl visiÅ¡kai logiÅ¡ka, kad kol pareigÅ«nai jį rado ir aiÅ¡kinosi įvykio aplinkybes, laiko trukmė galėjo bÅ«ti 14-15 min. Esant Å¡ioms aplinkybėms manytina, jog tai tik K. B. gynybinė versija.Antra, teismas teigia, jog į įvykio vietÄ policija galėjo bÅ«ti nekviečiama, bet bÅ«tent pagrindinė pranešėjo skambinimo į policija priežastis - K.

B. neblaivumas. Ä®vykio liudininkai iÅ¡ pilietiÅ¡kų paskatų iÅ¡kvietė policijÄ , nes darytina prielaida, jei K. B. bÅ«tų atvažiavęs blaivus, policija nebÅ«tų buvusi kviečiama. Trečia, teismas visiÅ¡kai nesirėmė paaiÅ¡kinimu, kurį K. B. pateikė pradinio tyrimo metu suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , bei policijos pareigÅ«nų pateiktu garso įraÅ¡u, kur aiÅ¡kiai K. B. iÅ¡dėstė visas įvykio aplinkybes po įvykio bei nurodė, kad automobilį vairavo iÅ¡gėręs alkoholinių gėrimų, kÄ vėliau patvirtino ir nustatytas girtumas.

K. B. jau yra baustas anksčiau už įvairius KET pažeidimus, tame tarpe yra trauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 4 d., o tai daro prielaidÄ , jog iÅ¡ savo ankstesnių padarytų pažeidimų nedaro jokių iÅ¡vadų, nors tokio pobÅ«džio pažeidimai ypač pavojingi visuomenės saugumui. Institucijos nuomone, kiekvienas pilietiÅ¡kas, neabejingas, aktyvus visuomenės narys turėtų nedelsdamas, pastebėjęs negatyvius reiÅ¡kinius, o ypač neblaivius vairuotojus, apie tai praneÅ¡ti policijai žinodamas, jog neblaivÅ«s vairuotojai sulauks atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka.Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs K.

B. administracinio teisės pažeidimo bylÄ negali sutikti, kad nagrinėjamu atveju buvo iÅ¡naudotos visos įstatymo numatytos galimybės ir surinkti visi bylai reikÅ¡mingi įrodymai, o apylinkės teismo sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ priimtas, remiantis visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos iÅ¡nagrinėjimu.ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Byloje keliamas klausimas, ar K. B. 2015 m. birželio 14 d. apie 14 val. 00 min. Vilniaus g. 13, Pagėgių m., vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes jam vidutinis girtumo laipsnis (2.02 promilės) nustatytas 14.38 val.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad K. B. 2014-06-14 apie 14.00 val. statėsi savo automobilį ir atsirėmė į V. V. automobilį. Moterims iÅ¡bėgus iÅ¡ namo ir pradėjus aiÅ¡kintis įvykio aplinkybes, K. B. nuėjo į namÄ ir teigia pradėjęs girtauti, o moterys iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Taigi alkoholio matuokliu K. B. neblaivumas buvo patikrintas tik 14.38 val., kai policijos pareigÅ«nai atvyko į įvykio vietÄ . Apylinkės teismas atsižvelgė į liudytojų V. S., G. P. bei iÅ¡ dalies V.

P. (b. l. 40-42) parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje, kurie nurodė, kad K. B. su G. P. išgėrė butelį degtinės jau po konflikto ir tik po kurio laiko (apie 30-40 min.) atvyko policijos ekipažas ir išsivedė K. B., todėl, konstatavęs, kad joks teisės aktas neleidžia asmenį pripažinti kaltu vairavus transporto priemonę neblaiviam vien liudytojų parodymais nusprendė, jog nėra galimybės panaikinti abejonių, kad K. B. vairavo būdamas neblaivus.Institucija skunde nurodo, kad apylinkės teismas visiškai nesirėmė paaiškinimu, kurį K.

B. pateikė pradinio tyrimo metu suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ . Tačiau iÅ¡ byloje esančio K. B. paaiÅ¡kinimo negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad K. B. po įvykio sutiko, jog automobilį vairavo bÅ«damas neblaivus – tokios aplinkybės jis nenurodė. PaaiÅ¡kinime, suraÅ¡ytame policijos pareigÅ«no ir patvirtinto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paraÅ¡u dėstomos aplinkybės, kad K. B., atvažiavęs pas gyvenimo draugę, neužtraukė rankinio stabdžio, automobilis kliudė priekyje stovėjusiÄ maÅ¡inÄ , iÅ¡ namo iÅ¡bėgo moterys, kurios prašė 600 eurų už tai, kad jos nekviestų policijos ir nepraneÅ¡tų apie tai, jog jis vairuoja girtas ir atsitrenkė į stovintį automobilį, jis atsisakė norimÄ sumÄ sumokėti, po kurio laiko atvyko policijos pareigÅ«nai ir jam nustatė vidutinį 2.02 prom. girtumÄ .

Pripažįsta, kad automobilį vairavo jis, su padarytu pažeidimu sutinka ir gailisi (b. l. 8), tačiau nenurodo, dėl kokio pažeidimo sutinka – ar dėl vairavimo išgėrus, ar dėl atsitrenkimo į stovėjusį automobilį. Pažymėtina, kad K. B. paaiškinime nenurodo, jog vartojo alkoholį prieš vairuodamas automobilį ir vairavo būdamas neblaivus. Institucijos manymu, tai, kad K. B. vairavo išgėręs, patvirtina policijos pareigūnų pateiktas garso įrašas, kur K. B., pasak apelianto, aiškiai išdėstė visas įvykio aplinkybes po įvykio bei nurodė, kad automobilį vairavo išgėręs alkoholinių gėrimų.

Apygardos teismas pažymi, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-554 patvirtintos „Policijos patrulių veiklos instrukcijos“ 20.9 punktas nustato, kad naudojant vaizdo ir (arba) garso įraÅ¡ymo įrangÄ , asmenį reikia įspėti apie tai ir informuoti, kad viskas, kÄ jis pasakys, gali bÅ«ti panaudota nagrinėjant administracinę bylÄ ar atliekant ikiteisminį tyrimÄ . IÅ¡ pateikto garso įraÅ¡o girdėti, kad policijos pareigÅ«nas įraÅ¡o pradžioje nurodo, jog „yra įraÅ¡inėjamas garsas bei filmuojama, taip esam visi filmuojami, dėl to nereikia jokių iÅ¡daigų, tvarkingai viskÄ susitvarkom“ (b. l. 14, 0.30-0.40 sec), tačiau nenurodo, kad viskas, kÄ K.

B. pasakys, gali bÅ«ti panaudota nagrinėjant administracinę bylÄ . Dėl Å¡ios priežasties teismas, vertindamas šį administracinėje byloje esantį garso įraÅ¡Ä (b. l. 14), turėtų papildomai aiÅ¡kintis, ar policijos pareigÅ«nai tinkamai vykdė „Policijos patrulių veiklos instrukcijos“ 20.9 punkto reikalavimus, ir kokios įtakos galimas Å¡ių reikalavimų nesilaikymas turi garso įraÅ¡e užfiksuotų K. B. pasisakymų vertinimui įrodinėjant pažeidėjo kaltę, taip pat tikrinant kitus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir nustatinėjant kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, pavyzdžiui, kiek laiko užtruko K.

B. neblaivumo patikra ir pan.Kita vertus, apeliacinis teismas negali sutikti su apylinkės teismo pozicija, kad asmens neblaivumas (girtumas) negali bÅ«ti įrodinėjamas liudytojų parodymais. Pagal teismų praktikÄ , administracinių teisės pažeidimų bylose turi bÅ«ti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieÅ¡ tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K–237/2009 pažymėjo, kad „Apsvaigimas nuo alkoholio paprastai nustatomas medicininės apžiÅ«ros metu vadovaujantis galiojančiais teisės aktais - Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, <...> Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika ir Bendros asmens bÅ«klės įvertinimo metodika.

Minėta nutartimi kasacinis teismas konstatavo, kad „medicininės apžiÅ«ros metu gauti duomenys vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti įrodymai, todėl, abejojant medicininės apžiÅ«ros rezultatais, apsvaigimas nuo alkoholio gali bÅ«ti nustatomas ir kitais duomenimis, pavyzdžiui, liudytojų, tiesiogiai bendravusių su kaltininku iki eismo įvykio ar po jo, parodymais ir pan. Tokia praktika nepažeidžia įstatymo reikalavimų, nes asmens apsvaigimÄ siejat tik su biologinės terpės (kraujo, Å¡lapimo) bandinių tyrimo rezultatais, bÅ«tų sudaromos prielaidos kaltininkams, pavyzdžiui, pasiÅ¡alinusiems iÅ¡ eismo įvykio vietos ir dėl to nesant galimybės atlikti medicininės apžiÅ«ros, iÅ¡vengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės. Be to, BPK nenustato kokių nors privalomų įrodinėjimo bÅ«dų, todėl apsvaigimas nuo alkoholio įrodinėjamas pagal bylos duomenų pripažinimo įrodymais taisykles.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla.“ Taigi ir administracinio teisės pažeidimo atveju liudytojų parodymai, kad asmuo vos iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, svyravo, sunkiai pastovėjo ant kojų, nuo jo sklido alkoholio kvapas, gali bÅ«ti vertinami greta kitų byloje esančių įrodymų nustatinėjant asmens neblaivumÄ .Konstatuojant, jog padarytas ATPK 126 str. 4 d. numatytas pažeidimas, bÅ«tina nustatyti, jog asmuo vairavo bÅ«damas neblaivus, t. y. turi bÅ«ti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis.

Be to, nustatant asmens neblaivumo laipsnį, jis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl egzistavusi galimybė, kad asmuo vartojo alkoholį jau pavairavęs transporto priemonę, pati savaime nenuneigia, jog asmuo buvo blaivus vairavimo metu, o ši aplinkybė (kad asmuo turėjo laiko alkoholio vartojimui) turi būti vertinama pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jie yra prieštaringi – liudytojos V.

V. bei J. V. parodė, kad K. B. tik iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio buvo akivaizdžiai neblaivus, tuo tarpu liudytojai V. S., G. P. ir V. P. tvirtina, kad K. B. grįžo blaivus, todėl jų pagrindu negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad K. B. padarė ar nepadarė ATPK 126 str. 4 d. numatytÄ pažeidimÄ . Nagrinėjamu atveju teismas turėjo imtis priemonių prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti ir bylos aplinkybėms visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad policijos ekipažas buvo iÅ¡kviestas 14.01 val., taigi Å¡is laikas laikytinas K.

B. galimo alkoholio vartojimo pradžia, nes tuo momentu jis pasiÅ¡alino į butÄ . Blaivumo testas K. B. atliktas 14.38 val., tačiau iÅ¡ byloje esančio garso įraÅ¡o (b. l.

14) matyti, kad K. B. kelias minutes nesėkmingai pÅ«tė į alkotesterį, taip pat įvertinus laikÄ , kurį K. B. užtruko eidamas iÅ¡ buto į policijos automobilį laikytina, jog jis bute alkoholį su G. P. galėjo vartoti ne ilgiau kaip 30 minučių. Apylinkės teismas apklausė liudytojus, kurie nurodė, jog į Vilniaus gatvę K. B. atvyko blaivus ir alkoholį vartojo jau po įvykusio konflikto su V. V. bei J. V.: V. S. duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad pas jÄ K.

B. atvyko blaivas (b. l. 41-42), G. P. duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad jo akimis K. B. tikrai buvo blaivas (b. l. 41), V. P. duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pat negalėjo pasakyti, kad K. B. buvo girtas (b. l. 42). Tai, kad buvo blaivus, nurodė ir pats K. B.. KitokiÄ Ä¯vykio versijÄ pateikė liudytojos V. V. ir J. V.. Duodama parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu, V. V. parodė, kad suveikus jos automobilio signalizacijai ji išėjo iÅ¡ namų, priėjo prie maÅ¡inos, iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo vairuotojas, kuris buvo neblaivus, vos paėjo kojomis, nesiorientavo, buvo kvapas, svyruodamas nuėjo laiptinės link. (b. l.

40) Tokius jos parodymus patvirtino ir pirmos instancijos teismo posėdyje apklausta J. V., kuri parodė, jog ji stebėjo bendraujančius V. V. ir K. B., K. B. vizualiai buvo neblaivus, akys didelės, iš automobilio išlipo sunkiai, akivaizdžiai matėsi kad jis buvo neblaivus (b. l. 39-40). Tai, kad policijos ekipažas buvo kviečiamas būtent dėl K. B. neblaivumo, matyti ir iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo (b. l. 3), kuriame užfiksuota, jog gautas pranešimas, kad į automobilį atsitrenkė AUDI A6, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vairuotojas yra neblaivus. Tokiu bÅ«du teismas, remdamasis iÅ¡imtinai K. B. teisinančiais liudytojų parodymais, neiÅ¡sklaidydamas abejonių ir nepaÅ¡alindamas prieÅ¡taravimų dėl liudytojų, kurie teigė, kad K. B. buvo neblaivus, parodymų, nustatęs, kad po apie 30 minučių trukusio alkoholio vartojimo, 14.38 val. K. B. iÅ¡kvepiamame ore nustatytas 2,02 ‰ girtumo laipsnis nesiaiÅ¡kino, ar per tokį laiko tarpÄ (iki 30 min), K. B. galėjo taip apsvaigti, t. y. ar įmanoma situacija, kad bÅ«damas blaivus K.

B., per pusę valandos iÅ¡gėręs daugiausiai pusę butelio (gėrė kartu su G. P.) alkoholinio gėrimo ir iÅ¡kart pasitikrinęs blaivumÄ , galėjo pasiekti 2,02 ‰ alkoholio koncentracijÄ , t. y. ar tokia greita alkoholio absorbcija į organizmÄ yra įmanoma. Nustačius, kad tai neįmanoma, turėtų bÅ«ti vertinami liudytojų parodymai, kurie nurodė, kad K. B. buvo neblaivus ir aiÅ¡kinamasi, ar tokiÄ alkoholio koncentracijÄ kraujyje K. B. galėjo pasiekti per pusę valandos iÅ¡gėręs pusę butelio, jei pradėjęs gerti alkoholinius gėrimus jis jau buvo neblaivus, ir kokio laipsnio tuomet galėjo bÅ«ti jo neblaivumas, prieÅ¡ pradedant vėl vartoti alkoholinius gėrimus apie 14.00 val.

Taip pat turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamasi, ar alkotesterio parodymams reikÅ¡mės neturėjo trumpas laiko tarpas, praėjęs nuo K. B. alkoholinių gėrimų vartojimo iki neblaivumo (girtumo) patikros. Apygardos teismas pažymi, kad iÅ¡ K. B. parodymų pirmos instancijos teismo posėdyje matyti, kad jis su G. P. iÅ¡gėrė butelį (b. l. 37), iÅ¡ liudytojo G. P. parodymų matyti, kad jie su K. B. gėrė kaimynės buteliukÄ , iÅ¡gėrė visÄ butelį (b. l. 41), tuo tarpu liudytoja V. S., kurios butelis buvo geriamas, parodė, kad iÅ¡gėrė nemažai, daugiau kaip pusę bonkės (b. l. 41).

Tačiau teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, nei kokį, nei kokios etilo alkoholio koncentracijos gėrimÄ gėrė K. B. ir G. P., o esant liudytojų parodymų prieÅ¡taravimams nesiaiÅ¡kino ir to, koks kiekis (ar pusė butelio, ar visas, taip pat ir kokia butelio talpa) gėrimo buvo iÅ¡gertas, bei kokiomis proporcijomis K. B. ir G. P. ta gėrimÄ gėrė. Å ios aplinkybės taip pat svarbios nustatinėjant, ar K. B. galėjo pasiekti 2,02 ‰ alkoholio koncentracijÄ kraujyje per 30 min. alkoholinių gėrimų vartojimo.

Pagal ATPK 256 str. 2 d., be kita ko, įrodymais laikomi eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimai, todėl esant aukščiau nurodytoms abejonėms, teismas turėtų svarstyti galimybę apklausti specialistÄ , o to nepakankant, skirti byloje ekspertizę. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panaÅ¡iais atvejais gali padėti iÅ¡sklaidyti visas abejones dėl bylai reikÅ¡mingų faktų ir gali padėti nustatyti, ar medicininiu požiÅ«riu nėra prieÅ¡taravimų tarp dalies liudytojų parodymų, kad K.

B. pradėdamas gerti (2015 m. birželio 14 d. 14.01 val.) buvo visiÅ¡kai blaivus, ir policijos pareigÅ«nų alkotesteriu atlikto K. B. blaivumo testo rodmenų, pagal kuriuos 2015 m. birželio 14 d. 14.38 val. nustatyta 2,02 ‰ etilo alkoholio koncentracija iÅ¡kvėptame ore, kai per nurodytÄ laiko tarpÄ K. B. su G. P. kartu iÅ¡gėrė ne daugiau kaip vienÄ butelį alkoholinio gėrimo.Remdamasis iÅ¡dėstytu apeliacinis teismas konstatuoja, kad nagrinėjant K. B. administracinio teisės pažeidimo bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai iÅ¡tirti ir įvertinti visi įrodymai, svarbÅ«s bylos baigčiai.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog iÅ¡kilusios abejonės dėl K. B. nustatyto neblaivumo gali bÅ«ti paÅ¡alintos tik atlikus didelės apimties papildomÄ Ä¯rodymų rinkimÄ bei iÅ¡samų jų tyrimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 126 str. 4 d. K. B. atžvilgiu nutraukimo naikinamas ir byla grÄ Å¾inama tam pačiam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nutarimas naikinamas, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinis teismas plačiau nepasisako.Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a:Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimÄ panaikinti, ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ perduoti Tauragės rajono apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                 Linas Pauliukėnas