f39e82a9-9cc5-4b68-9db8-e907f8eeb184 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-2800-1015/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22671-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 13 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai, kaltinamajam E. M., jo gynėjui advokatui Viktorui Muravskiui,vertėjai Vandai Žitkauskaitei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeE.

M. (E. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ liejiku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : E. M. vairavo transporto priemonę, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o bÅ«tent: jis 2017 m. gegužės 10 d., apie 22.39 val., Vilniuje, Didlaukio g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi 80, valstybinis.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia 2,38 promilių etilo alkoholio). Å iais veiksmais E. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje. Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ po darbo Å¡ventė bendradarbio gimtadienį, iÅ¡gėrė apie 300-350 g degtinės. Tuo metu jam paskambino kaimynas bei pranešė, kad yra iÅ¡laužtos jo buto durys.

Jis, skubėdamas ir bÅ«damas streso bÅ«senoje, užsimetė striukę, sėdo į savo automobilį, nors buvo iÅ¡gėręs, ir nuvažiavo namo. Tuo metu žmonos namuose nebuvo, ji buvo iÅ¡važiavusi. Jis negali paaiÅ¡kinti, kodėl taip pasielgė, nes anksčiau niekuomet nesėsdavo už vairo, bÅ«damas neblaivus. Jo buto durys tÄ dienÄ iÅ¡ tikrųjų buvo iÅ¡laužtos, tačiau pareiÅ¡kimo policijai nerašė, nes tai padarė jo sÅ«nus, kuris nedirba bei vartoja svaigalus. Teigė, jog teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 1986 metų ir anksčiau tokio įvykio nėra buvę.

Automobilis AUDI buvo pirktas 2007 metais žmonos ir dukters lėšomis. Å is automobilis yra registruotas jo vardu ir dažniausiai Å¡iuo automobiliu jis naudojasi pats, žmona neturi vairuotojo pažymėjimo. Duktė turi vairuotojo pažymėjimÄ , tačiau Å¡iuo automobiliu važinėja labai retai. Å iuo metu jis dirba ir gauna 450-500 eurų dydžio atlyginimÄ per mėnesį, problemų su alkoholiu neturi. Gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ bei praÅ¡o jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Å¾monai.

Prižada ateityje laikytis įstatymų reikalavimų. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja siekianti bÅ«ti T. M. paaiÅ¡kino, kad yra E. M. žmona, santuokoje jie gyvena jau 38 metus. Nagrinėjamo įvykio dienÄ ji buvo Baltarusijoje, nes mirė jos mama, reikėjo tvarkyti reikalus, ir apie tai, kad jos vyras buvo sulaikytas policijos, vairuojantis automobilį neblaivus, sužinojo iÅ¡ jo skambučio. Jeigu ji tuo metu bÅ«tų namuose, tai toks įvykis tikrai nebÅ«tų įvykęs. Å iuo metu ji jau nedirba, nes yra pensininkė, anksčiau nebuvo teista bei bausta administracine tvarka.

Ji turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ ir jos darbo stažas yra nuo 1974 metų iki 2000 metų. T. M. praÅ¡o atleisti jos vyrÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir skirti jÄ laiduotoja, nes ji galinti daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo vyrui, nes jis jos klauso. Vyras yra ramaus charakterio, padeda materialiai iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , labai pergyvena dėl to, kas įvyko. Po Å¡io įvykio vyras nevartoja alkoholio, jam pablogėjo sveikata. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, davė iÅ¡samius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieÅ¡taraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje iÅ¡tyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, E. M. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2017 m. gegužės 10 dienÄ , po darbo, maždaug po 18.00 val., tiksliai laiko nurodyti negali, nes nepamena, užėjo į svečius pas vienÄ darbuotojÄ vardu I., kurio pavardės ir tikslaus gyvenamosios vietos adreso nežino. BÅ«damas pas jį svečiuose iÅ¡gėrė apie 300 gramų degtinės. BÅ«nant svečiuose jam paskambino kažkoks vyriÅ¡kis, galimai kaimynas ir telefonu pranešė, kad yra iÅ¡laužtos jo buto durys.

Streso bÅ«senoje jis išėjo iÅ¡ bendradarbio buto, įsėdo į jam priklausantį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris tuo metu stovėjo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje Å¡alia minėto namo ir, bÅ«damas neblaivus, važiavo link savo namų. Apie 22.30 val. važiuojant Didlaukio g., ties namu Nr. 82, Vilniuje jį sustabdė policijos pareigÅ«nai, kurie patikrino jo blaivumÄ alkotesteriu. Jis pripÅ«tė daugiau nei 2 promiles ir iÅ¡ karto prisipažino pareigÅ«nams, kad yra neblaivus.

PareigÅ«nai jį nuvežė į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ kraujo pridavimui. Jis dirbantis žmogus, teistumų neturi, slapstytis nesiruoÅ¡ia. Gyvenime neblaivus niekada nevairavo, tai buvo pirmas kartas. Nori praneÅ¡ti, kad jokių psichikos sutrikimų ir ligų neturi ir niekada neturėjo, galvos traumų gyvenime neturėjo, neregistruotas psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje. Prisipažįsta esantis kaltas dėl įvykio, nuoÅ¡irdžiai gailisi (b.l. 35). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D.

P. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje. 2017 m. gegužės 10 d. dirbo ekipaže V1840 kartu su vyriausiuoju patruliu A. G.. Apie 22.34 val. iÅ¡ VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad Didlaukio gatve važiuoja automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Pasiviję minėtÄ automobilį matė vairavimo faktÄ , sustabdė automobilį. Vairuotojas akivaizdžiai buvo neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Patikrinus asmenį alkotesteriu Alkotest 6810, sertifikato numeris 0510308, nustatytas 2,21 promilės girtumas.

Automobilis, nepažeidžiant KET, paliktas šalikelėje, užrakintas, automobilyje butelių ar kitokių daiktinių gėrimo įrodymų nebuvo. Automobilio vairuotojas, kaip paaiškėjo E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų skyrių, kur paimtas kraujas ir perduotas Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus policijos pareigūnams (b.l. 17). Kaip matyti iš BIRT ataskaitų žiūryklės, 2017 m. gegužės 10 d., 22.31 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad pranešėjas važiuoja paskui tamsiai žalios spalvos automobilį AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra neblaivus, pavojingai manevruoja, važiuoja priešpriešine eismo juosta (b.l. 4);VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad žalios spalvos automobilio AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra E. M. (b.l. 6);VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, jog vidutinė automobilio AUDI 80 (1993 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 740 eurų (b.l. 7, 8);

IÅ¡ alkoholio kiekio matuoklio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARBL 0750 rodmenų matyti, kad E. M. 2017 m. gegužės 10 d., 22.39 val., buvo nustatytas 2,21 promilių girtumas. Patikros sertifikatas patvirtina, kad nusikaltimo nustatymo dienÄ alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. (b.l. 19, 20). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 4614/2017(01) konstatuota, jog E. M. kraujyje, paimtame 2017 m. gegužės 10 d., 23.15 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,38 promilės etilo alkoholio (b.l. 25).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir sutrumpinto įrodymų tyrimų tvarka iÅ¡tirti duomenys visiÅ¡kai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ , todėl jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas iÅ¡vadas.

Å ie įrodymai patvirtina, kad E. M. 2017 m. gegužės 10 d., apie 22.39 val., Vilniuje, Didlaukio g. 82, vairavo automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje mažiausia etilo alkoholio koncentracija buvo 2,38 promilių. Å ias aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, juos patvirtina taip pat liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklausto policijos pareigÅ«no D. P. parodymai, bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017 m. gegužės 12 d. specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 4614/2017(01), kurioje konstatuota, kad E. M. kraujyje, paimtame tÄ dienÄ , 23.15 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,38 promilės etilo alkoholio.Ä®vertinus nustatytas aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį aspektu, pažymėtina, kad nurodytais veiksmais E. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir, konstatavus, kad E. M. kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (t. y. 2,38 promilės), pripažintina, kad kaltinamojo kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra neabejotinai įrodyta.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimoSpręsdamas klausimÄ dėl E. M. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytÄ kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamÄ jį – anksčiau neteistas (b.l. 41), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, 2014 m. baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , bauda sumokėta (b. l. 48), Sodros duomenimis nuo 2009 metų dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 43), darbovietėje charakterizuojamas iÅ¡imtinai teigiamai (b.l. 52).Teismui pateiktas T. M. praÅ¡ymas atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti E. M. jos, t. y.

T. M. atsakomybėn pagal laidavimÄ . Nurodoma, kad kaltinamasis pirmÄ kartÄ gyvenime padarė nusikalstamÄ veikÄ , jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi, žala nebuvo padaryta. Taip pat T. M. nurodo, kad ji su E. M. santuokoje gyvena jau 38 metus, kÄ patvirtina byloje esantis santuokos liudijimas (b.l.50), vyras jos klauso, yra ramaus bÅ«do, labai pergyvena dėl padaryto nusikaltimo. Ji pati turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , Å¡iuo metu nedirba, nes yra pensininkė (b.l. 51), anksčiau nebuvo teista ir bausta administracine tvarka (b.l. 48, 49), todėl, jos manymu, ji turi realiÄ galimybę daryti E. M. teigiamÄ Ä¯takÄ bei tvirtai mano, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ ; laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sÄ lygas nurodyto instituto taikymui, o bÅ«tent:asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ irvisiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ irbent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, iryra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamÄ veikų.Pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.Vertinant galimybę E. M. atžvilgiu taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi, taigi sÄ lygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ių, kurias padarius gali bÅ«ti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sÄ lygų, numatytų Å¡io straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos.

Žala nagrinėjamu atveju nepadaryta, taigi sÄ lyga, numatyta nurodyto straipsnio 2 dalies 3 punkte, nėra aktuali. Vertinant kitų BK 40 straipsnyje numatytų sÄ lygų buvimÄ , bÅ«tina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamÄ veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), be to, bÅ«tina įvertinti ir asmens, kuris siekia bÅ«ti laiduotoju, asmenybę bei Å¡io asmens galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam.

Taigi iÅ¡ esmės Å¡ios aplinkybės vertintinos kompleksiÅ¡kai. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius nurodytų sÄ lygų buvimÄ , teismas turi teisę, bet ne pareigÄ taikyti atleidimo pagal laidavimÄ institutÄ , atsižvelgdamas į tam tikras reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principÄ . Nagrinėjamu atveju E. M. charakterizuojančių duomenų visuma – jau minėta aplinkybė, kad jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , dirba, per visÄ laikotarpį, kai turėjo teisę vairuoti transporto priemones, t.y. nuo 1986 metų jis tik vienÄ kartÄ buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ (greičio virÅ¡ijimÄ ), nuobauda nebegalioja, bauda buvo sumokėta, taip pat kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu, iÅ¡reikÅ¡ta pozicija dėl padarytos nusikalstamos veikos (neigiamas savo veiksmų vertinimas, prisipažinimas ir gailėjimas) – leidžia teismui vertinti, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sÄ lyga, o bÅ«tent – kad yra pagrindo manyti, jog E. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Savo ruožtu vertinant byloje esančius duomenis apie T. M., jos paaiÅ¡kinimus teisiamojo posėdžio metu, teismas turi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ji yra verta teismo pasitikėjimo (BK 40 str. 3 d.) ir gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo sutuoktiniui E. M.– tiek dėl savo pačios požiÅ«rio į aktualiÄ nusikalstamÄ veikÄ , tiek ir dėl ilgametės santuokos su kaltinamuoju, santykių su juo bei savo bei sutuoktinio asmenybių.Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytos bÅ«tinos sÄ lygos taikyti E. M. atžvilgiu atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kadangi yra pagrindo manyti, jog tai atitiks baudžiamosios atsakomybės tikslus, o T.

M. gali bÅ«ti paskirta E. M. laiduotoja. Taip pat, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kaltinamojo E. M. bei jo laiduotoja skirtinos T. M. asmenybę, teismas nustato laidavimÄ be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 2 (dvejiems) metams bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė E. M.. Taigi E. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. E. M. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo bÅ«tinumÄ , teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , t. y. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 2,38 promilės. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimÄ . BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų.

Todėl įvertinus reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, žymiai virÅ¡ijantis minimaliÄ vidutinio girtumo ribÄ , kita vertus – jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams. E. M. 2017 m. gegužės 11 d. buvo paskirta kardomoji priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) – paėmimas (b. l. 36-38).

Å i kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas perduotinas VÄ® „Regitra“. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad faktiÅ¡kai paėmus vairuotojo pažymėjimÄ iÅ¡ kaltinamojo, jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, be to, duomenų, kad jis bÅ«tų naudojęsis nurodyta teise po to, kai minėtas dokumentas buvo paimtas, byloje nėra, sprendžia, kad uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones skaičiuotinas nuo 2017 m. gegužės 11 d. (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį byloje Nr. 1A-563-843/2017).

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iÅ¡ nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamÄ veikÄ panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Å ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtÄ panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi bÅ«ti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu.

Jeigu to nebÅ«tų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimÄ turtÄ galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neiÅ¡vengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės bÅ«tų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ bei pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti bÅ«tų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros (iÅ¡skyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sÄ lygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ .

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. M. nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, VÄ® „Regitra“ duomenimis, priklauso kaltinamajam (b. l. 6). Todėl Å¡io automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir bÅ«tinas.

Vertinant Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo nagrinėjamu atveju proporcingumÄ , teismas atsižvelgia į jau minėtas aplinkybes, ypač akcentuojant, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, aplinkybių, dėl kurių Å¡i priemonė (įvertinus duomenis apie transporto priemonės vertę, b. l. 7, 8) bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Taigi teismas sprendžia, kad E. M. priklausanti transporto priemonė turi bÅ«ti konfiskuojama.

Kadangi E. M. priklausantis automobilis turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos 2017 m. gegužės 16 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (b.l. 9-14) paliktinas iki automobilio konfiskavimo įvykdymo. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :

E. M. (E. M.), padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimÄ T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimÄ paskiriant be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ E. M. atžvilgiu nutraukti. Paskirti E. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Nustatyti, kad Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuotina nuo 2017 m. gegužės 11 d.Paskirti E. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ ir konfiskuoti E. M. priklausantį automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)). E. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimÄ â€“ nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vairuotojo pažymėjimÄ perduoti valstybės įmonei Regitra.Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos 2017 m. gegužės 16 d. nutarimu skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį turtÄ â€“ automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas – (duomenys neskelbtini)), palikti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.

IÅ¡aiÅ¡kinti E. M., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).IÅ¡aiÅ¡kinti T.

M., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja             Ingrida Mikužytė