Legislator Case Law & Legislation
f39e161f-9284-4e9c-98b0-08bf1167d16e AI generated

f39e161f-9284-4e9c-98b0-08bf1167d16e · Kauno apylinkės teismas

Case Number f39e161f-9284-4e9c-98b0-08bf1167d16e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

I. V. M. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1048-192/2012, patvirtintÄ jo ir atsakovės G. M. nepilnametės dukters V. M., gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkÄ nustatant, kad ieÅ¡kovas bendrauja su dukterimi ir dalyvauja jos auklėjime tokia tvarka:

Legislator headnote

AI generated

f39e161f-9284-4e9c-98b0-08bf1167d16e · Kauno apylinkės teismas: Å¡alys keičiasi informacija SMS trumposiomis žinutėmis telefonu arba laiÅ¡kais elektroniniu paÅ¡tu (1 b. t. 1-10 l.).

Keywords

AI generated
abandoned child change of residence endangerment of child welfare return of the child expulsion of family members prolonged absence
AI generated
eeeea57d-923a-4d8d-8733-2b7477a47e7d
L., trečiojo asmens tradicinės religinės bendruomenės Švč.
f68d57f0-85e0-4270-9c82-0d8d6579cf0c
Varėna. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis LukoÅ¡iÅ«nas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo D. J. atstovei adv.Nijolei RauluÅ¡aitienei,iÅ¡vadÄ duodančios institucijos-Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Urbelionienei vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo pagal D.
52ff4061-7517-48f3-929e-263440be0b89
          Administracinio teisės pažeidimo byla Nr.
971af2b4-34d7-4d71-bdfe-55c01e6cffbd
Administracinė byla Nr    Administracinė byla Nr.A2.9.-107-284/2010m.     Proceso Nr.
49525a02-a60b-4384-bba4-05d59d793c64
D., a. k. (duomenys neskelbtini) KupiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Nijolei Urbonavičienei, nedalyvaujant atsakovui G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) (Å¡aukimas įteiktas nustatyta tvarka), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. D. ieÅ¡kinį atsakovui G. D. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo jam priteisimo bei santuokinio turto padalijimo, n u s t a t ė :             IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir proceso metu prašė nutraukti santuokÄ dėl sutuoktinio kaltės ir iÅ¡spręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, atsisakė ieÅ¡kinio dalyje dėl 4000,00 Lt piniginės kompensacijos priteisimo už atsakovui tenkančiÄ didesnę santuokinio turto dalį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-1127-1070/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09979-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.7; 2.3.4.4.3; 3.2.6.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 10 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Svetlana Panina, sekretoriaujant Kristinai Dambrauskaitei ir Enrikai Venslauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei advokatei A. B. RekÅ¡tienei, atsakovės atstovei advokato padėjėjai E. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. M. ieÅ¡kinį atsakovei G. M. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl leidimo iÅ¡vežti vaikÄ Ä¯ užsienį iÅ¡davimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Teismas n u s t a t ė :

1. I. V. M. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1048-192/2012, patvirtintÄ jo ir atsakovės G. M. nepilnametės dukters V. M., gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkÄ nustatant, kad ieÅ¡kovas bendrauja su dukterimi ir dalyvauja jos auklėjime tokia tvarka:

1) kiekvienų metų lyginės savaitės savaitgalį tėvas paima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos penktadienį 16:30 - 17.00 val. ir grÄ Å¾ina vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ to paties savaitgalio sekmadienį 17.00 - 18.00 val.;

2) kiekvienų metų antrÄ Å v. Velykų dienÄ tėvas paima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10:30-11:00 val. ir grÄ Å¾ina vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekančiÄ dienÄ 17.00 - 18.00 val.;

3) kiekvienų metų antrÄ Å v. Kalėdų dienÄ tėvas paima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10:30 - 11:00 val. ir grÄ Å¾ina vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekančiÄ dienÄ 17.00 - 18.00 val.;

4) lyginių metų gruodžio 31 d. (N. M. iÅ¡vakarės) tėvas paima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10:30-11:00 val. ir grÄ Å¾ina vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekančiÄ dienÄ (sausio 1 d.) 17.00 - 18.00 val.;

5) mokinių vasaros atostogų metu ieÅ¡kovas paima vaikÄ pusei savo kasmetinių atostogų, bet ne daugiau kaip 14 kalendorinių dienų. IeÅ¡kovas paima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip pirmÄ jÄ savo kasmetinių atostogų dienÄ nuo 10:30 - 11:00 val. ir grÄ Å¾ina vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip paskutinę atostogų dienÄ 17.00 - 18.00 val. Å iomis atostogomis ieÅ¡kovas naudojasi apie pasirinktÄ atostogų laikÄ , trukmę ir vietÄ praneÅ¡damas atsakovei elektroniniu laiÅ¡ku ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 mėnesį iki atostogų pradžios. Atsakovė pateikia vaiko drabužius, kitus asmeninius vaiko daiktus ir dokumentus reikalingus atostogoms;

6) negalėdamas vaiko paimti nustatytu laiku ieškovas apie tai praneša atsakovei ne vėliau kaip prieš 24 val. (išskyrus force majeure situacijas). Vaiko nepaėmimas bendravimui nustatytu laiku dėl ieškovo darbinės komandiruotės nelaikomas bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos pažeidimu;

7) vaikui patekus į gydymo įstaigos stacionarÄ , atsakovė apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 1 val., informuoja ieÅ¡kovÄ . Jeigu vaikas suserga ir gydomas ambulatoriÅ¡kai, atsakovė informuoja apie tai ieÅ¡kovÄ ne vėliau kaip per 4 val. IeÅ¡kovas turi teisę lankyti sergantį vaikÄ jo ligos metu;

8) jeigu yra iÅ¡ anksto suplanuoti renginiai, įvairÅ«s pasirodymai mokykloje ar bÅ«reliuose, iÅ¡ anksto užsakyta poilsinė kelionė, atsakovė apie tai informuoja ieÅ¡kovÄ ne vėliau kaip likus 24 val. Tokiais atvejais ieÅ¡kovo bendravimas su vaiku perkeliamas į artimiausiÄ savaitgalį arba kitÄ dienÄ po to, kai iÅ¡nyks Å¡iame punkte nurodytos aplinkybės;

9) jeigu vaiko susirgimo atvejai, iÅ¡ anksto suplanuoti renginiai, įvairÅ«s pasirodymai mokykloje ar bÅ«reliuose, iÅ¡ anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku dienomis, ieÅ¡kovo bendravimas su vaiku perkeliamas į artimiausiÄ savaitgalį arba kitÄ dienÄ po to, kai iÅ¡nyks Å¡iame punkte nurodytos aplinkybės;

10) atsakovė informuoja ieÅ¡kovÄ apie gydymo įstaigas, kurios turi ryšį su vaiku;

11) atsakovė informuoja ieÅ¡kovÄ apie vaiko lankomas / pasikeitusias ugdymo įstaigas, papildomus užsiėmimus; 12) atsakovė užtikrina vaikui galimybę bendrauti su IeÅ¡kovu ryÅ¡io priemonėmis (telefonu, Skype);

13) šalys keičiasi informacija SMS trumposiomis žinutėmis telefonu arba laiškais elektroniniu paštu (1 b. t. 1-10 l.).

2. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės dukra V. M. gimė 2008 m. sausio 12 d. Kauno apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu buvo nutraukta Å¡alių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje Å¡alys susitarė, kad jų nepilnametės dukros gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo bus nustatyta su motina. Teismo patvirtintoje sutartyje Å¡alys, be kita ko, susitarė, kad ieÅ¡kovo teisė bendrauti su dukra neribojama, ieÅ¡kovas bendrauja su dukra iÅ¡ anksto suderinęs susitikimo vietÄ ir bendravimo trukmę su atsakove. 2018 m. gegužės 23 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų civilinėje byloje Nr. 2-8063-886/2018 pagal G. M. ieÅ¡kinį V. M. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo tarp Å¡alių buvo patvirtinta taikos sutartis. Derindama taikos sutarties sÄ lygas G. M. reikalavo, kad V. M. duotų jai leidimÄ iÅ¡vežti dukrÄ nuolat gyventi į užsienio valstybę. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su G. M. reikalavimu, nurodė, kad tokiu atveju bÅ«tų apribota vaiko teisė bendrauti su tėvu ir kitais artimais giminaičiais, bÅ«tų pažeistas abiejų tėvų bendros atsakomybės už vaiko auklėjimÄ ir vystymÄ si principas, sumažėtų vaiko galimybė iÅ¡saugoti savo identiÅ¡kumÄ .

Tokia ieÅ¡kovo pozicija sukėlė prieÅ¡iÅ¡kÄ atsakovės reakcijÄ , ji visiÅ¡kai nutraukė bendravimÄ su ieÅ¡kovu. IeÅ¡kovas visiÅ¡kai nuÅ¡alintas nuo vaiko auklėjimo nuo 2018 m. birželio mėn. IeÅ¡kovas neturi galimybės susisiekti su atsakove telefonu, nes ji blokavo jo abonentinį numerį. IeÅ¡kovas bandė susitarti su atsakove elektroniniu paÅ¡tu, bet jam tai nepavyko. IeÅ¡kovui nepavyko susisiekti ir su savo dukra, kadangi ji neatsiliepia į skambučius, kai atsiliepia – nekalba su ieÅ¡kovu.

IeÅ¡kovas bandė susisiekti su dukra per programÄ â€žViber“, per kuriÄ jis bendravo su dukra tuo metu, kai buvo darbinėse komandiruotėse, Å¡i programa užblokuota / atjungta. Pastaruoju metu ieÅ¡kovas gauna informacijÄ apie dukrÄ tik iÅ¡ elektroninio dienyno K. A. ieÅ¡kovas dalyvavo vaiko auklėjime ir kontaktuodamas su atsakovės motina N. A., tačiau 2018 m. buvusi ieÅ¡kovo uoÅ¡vė nurodė jam daugiau neskambinti ir neklausti apie dukrÄ , nes dėl to kyla konfliktų su atsakove. Atsakovė nesitaria su ieÅ¡kovu ir neinformuoja jo apie svarbius įvykius dukters gyvenime, priima sprendimus dėl vaiko auklėjimo vienasmeniÅ¡kai, demonstruodama tėvų valdžiÄ .

IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas į tai, kad dukra baigia pradinę mokyklÄ 2019 m., žinodamas atsakovės siekį iÅ¡vežti dukrÄ Ä¯ Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV), negaudamas iÅ¡ atsakovės jokios informacijos apie vaikÄ , per elektroninį dienynÄ EDUKA kreipėsi į vaiko auklėtojÄ V. R., klausdamas, kaip sekasi jo dukrai, ar auklėtoja žino, kur vaikas tęs mokslus. Auklėtoja atsakė, kad neturi informacijos apie tai, kur V. M. tęs savo mokslus. 2019 m. gegužės 16 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – ir VVTAÄ®T) Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, praÅ¡ydamas pravesti pokalbį su atsakove G.

M., tarpininkauti dėl bendravimo su dukra, iÅ¡reiÅ¡kė savo nerimÄ dėl vaiko iÅ¡vežimo į užsienį. Ir po pravesto pokalbio su atsakove Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje, vykusio 2019 m. gegužės 24 d., ieÅ¡kovui nepavyko susisiekti nei su atsakove, nei su dukra. Dėl ieÅ¡kinyje nurodytos situacijos iÅ¡gyvena ir ieÅ¡kovo sesuo L. Ž., kurios vaikai yra V. M. pusbrolis ir pusseserė. Vaikai gerai sutardavo, tačiau nuo 2018 m. birželio mėn. V. M. nebendrauja su pusbroliu ir pussesere.

IeÅ¡kovo nuomone, atsakovė manipuliuoja dukra, nuteikinėja jÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , trukdo dukrai susitikti su juo, ir tai, ieÅ¡kovo nuomone, vertintina kaip atsakovės emocinis smurtas, traumuojantis ir vaikÄ , ir ieÅ¡kovÄ bei jo Å¡eimÄ .

3. Atsakovė padavė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka (1 b. t. 52-58 l.). Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovui pirmiausia reikia užmegzti emocinį ryšį su dukra bendraujant nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis, nes jų bendravimas nebuvo konstruktyvus, dukra iÅ¡gyvena stresÄ dėl nesusiklosčiusių santykių su tėvu. Iki 2017 m. pavasario ieÅ¡kovas praleisdavo su dukra savaitgalius labai retai, vos 1, 2 kartus per 6 mėnesius. Nuo 2017 m. pavasario iki 2018 m. gegužės mėnesio ieÅ¡kovas pats pasakė dukrai, kad su ja nesimatys, neįvardindamas jokių priežasčių.

Kai ieÅ¡kovas visgi bendravo su dukra, atsakovė matė jÄ ne kartÄ verkiančiÄ ir drebančiÄ . Dukra skųsdavosi atsakovei, kad ieÅ¡kovas keistai Å¡neka, yra Å¡iurkÅ¡tus, jÄ ir atsakovę kaip motinÄ Ä¯Å¾eidinėja necenzÅ«riniais žodžiais, tardo įvairiais klausimais ir kelia jai baimę bei nerimÄ . Dukra po susitikimų su tėvu bÅ«davo įsitempusi, sutrikusios psichologinės bÅ«senos. Atsakovės požiÅ«riu, ieÅ¡kovas gali bendrauti su dukra bet kuria programėle, ypač video kameros pagalba.

IeÅ¡kovas niekada nesirÅ«pino dukters mobiliojo ryÅ¡io įrenginiu, neprisidėdavo organizuojant svarbias dukters gyvenime Å¡ventes, niekada nedalyvavo jos edukacinėje veikloje, nesidomėjo jos sveikata. Dukra pati nenori bendrauti su ieÅ¡kovu ir praÅ¡o, kad jos niekas neverstų to daryti tuomet, kai ji pati to nenori. Atsakovė prieÅ¡tarauja bendravimo tvarkai, nurodytai ieÅ¡kinyje, kadangi ieÅ¡kovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir pagal savo grafikÄ 3 mėnesius praleidžia užsienyje, o 1 mėnesį – Lietuvoje.

Tuo metu, kai ieÅ¡kovas buvo Lietuvoje, jis dukrai skirdavo tik 1, 2 dienas, todėl ieÅ¡kinyje nurodyta bendravimo tvarka nėra logiÅ¡ka, yra daugiau manipuliacinio pobÅ«džio. Atsakovė neatsisako teikti ieÅ¡kovui įvairiÄ su dukra susijusiÄ informacijÄ dėl ligos, gydymo ar ugdymo įstaigų elektroniniu paÅ¡tu.

4. Atsakovė padavė byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o leisti jai iÅ¡vežti nepilnametę dukrÄ V. M. nuolat gyventi į JAV be ieÅ¡kovo sutikimo, nustatyti tokiÄ ieÅ¡kovo ir dukros bendravimo tvarkÄ vaikui gyvenant Lietuvoje:

1) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra ir dalyvauti jos auklėjime toliau nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, o nepilnametei dukrai pageidaujant ar sutinkant — intensyviau nei numatyta Å¡ioje tvarkoje, neribojant bendravimo dažnumo, trukmės, tačiau atsižvelgiant į nepilnametės dukros užimtumÄ ir interesus. Nustatyta tėvo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra gali bÅ«ti ribojama atsižvelgiant į jos norus, interesus;

2) Tėvas turi teisę neribotai bendrauti su nepilnamete dukra elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, telefono programėlėmis ir kt.), atsižvelgdamas į nepilnametės dukros užimtumÄ ir interesus;

3) Tėvas ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi savaites elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) informuoja motinÄ apie laikotarpį, kurį jis praleis Lietuvoje, ir tuo laikotarpiu, nepilnametei dukrai sutinkant, bendrauja su nepilnamete dukra lyginiais mėnesio savaitgaliais, pasiimdamas nepilnametę dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grÄ Å¾indamas dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 18 val.;

4) Tėvas ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi savaites elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) informuoja motinÄ apie pageidavimÄ bendrauti su nepilnamete dukra jos atostogų metu ir nepilnametei dukrai sutinkant, vasaros, žiemos, rudens ir pavasario atostogų metu tėvas bendrauja su nepilnamete dukra ne mažiau kaip 3 dienas atostogų, o iÅ¡ jų nemažiau kaip vienÄ Å¡ventinę dienÄ , pasiimdamas nepilnametę dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos pirmÄ jÄ bendravimo dienÄ 18 val. ir grÄ Å¾indamas nepilnametę dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ trečiÄ bendravimo dienÄ 18 val.;

5) Motina įsipareigoja netrukdyti ir nedrausti tėvui bendrauti su nepilnamete dukra, skatinti nepilnametę dukrÄ bendrauti su tėvu, teikti tėvui pageidaujamÄ informacijÄ apie nepilnametės dukros ugdymÄ , sveikatos priežiÅ«rÄ ;

6) Tais atvejais, jei nepilnametė dukra ketina dalyvauti iÅ¡ anksto suplanuotose renginiuose, keliauti iÅ¡ anksto suplanuotose kelionėse, arba dėl kitų svarbių priežasčių negali bendrauti su tėvu nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, tai motina informuoja tėvÄ apie tokias priežastis likus ne mažiau kaip 24 val. Tokiais atvejais tėvo bendravimas su nepilnamete dukra yra perkeliamas į artimiausiÄ savaitgalį arba kitÄ dienÄ po to, kai iÅ¡nyksta Å¡iame punkte nurodytos aplinkybės. Nepilnametei dukrai V.

M. gyvenant JAV, nustatyti tokiÄ vaiko ir ieÅ¡kovo bendravimo tvarkÄ : 1) Tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra ir dalyvauti jos auklėjime toliau nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, o nepilnametei dukrai pageidaujant ar sutinkant — intensyviau nei numatyta Å¡ioje tvarkoje, neribojant bendravimo dažnumo, trukmės, tačiau atsižvelgiant į nepilnametės dukros užimtumÄ ir interesus. Nustatyta tėvo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra gali bÅ«ti ribojama atsižvelgiant į jos norus, interesus;

2) Tėvas turi teisę neribotai bendrauti su nepilnamete dukra elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, telefono programėlėmis ir kt.), atsižvelgdamas į nepilnametės dukros užimtumÄ ir interesus;

3) Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per metus tėvas su nepilnamete dukra bendrauja jos vieÅ¡nagės Lietuvoje metu. Tėvas ir motina nepilnametės dukros pirmos kelionės per metus iÅ¡laidas (lėktuvų bilietų kainÄ ) iÅ¡ JAV į LietuvÄ ir iÅ¡ Lietuvos į JAV apmoka lygiomis dalimis, likusių kelionių iÅ¡laidas apmoka motina. Tėvas privalo pervesti lėšas nepilnametės dukros lėktuvų bilietams įsigyti iki tokių bilietų įsigijimo į atsakovės nurodytÄ banko sÄ skaitÄ ; 4) Motina ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi savaites elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) informuoja tėvÄ apie planuojamÄ atvykimÄ Ä¯ LietuvÄ , nurodydama vieÅ¡nagės Lietuvoje laikotarpį ir tuo laikotarpiu, ne mažiau kaip pusę visos vieÅ¡nagės Lietuvoje laiko, nepilnametei dukrai sutinkant, tėvas bendrauja su nepilnamete dukra pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos buvimo Lietuvoje vietos pirmÄ vieÅ¡nagės dienÄ 18 val. ir grÄ Å¾indamas nepilnametę dukrÄ Ä¯ jos buvimo Lietuvoje vietÄ paskutinę jam tenkančiÄ bendravimo su nepilnamete dukra dienÄ 18 val.;

5) Tėvas turi teisę ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi savaites elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) informuoti motinÄ apie planuojamÄ kelionę į JAV ir, nepilnametei dukrai sutinkant, bendrauti su nepilnamete dukra ne ilgiau kaip dvi savaites sutartoje vietoje JAV, atsižvelgdamas į jos užimtumÄ ir interesus. Tėvo atvykimų į JAV per metus skaičius yra neribojamas. Tėvas savo kelionių ir vieÅ¡nagės JAV iÅ¡laidas apmoka pats; 6) Motina įsipareigoja netrukdyti ir nedrausti tėvui bendrauti su nepilnamete dukra, skatinti dukrÄ bendrauti su tėvu, teikti tėvui pageidaujamÄ informacijÄ apie nepilnametės dukros ugdymÄ , sveikatos priežiÅ«rÄ . (2 b. t. 1-12 l.).

5. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyta, kad po Å¡alių santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas vangiai bendravo su nepilnamete dukra, susitikdavo su ja retai ir nepraleisdavo su ja daug laiko. Susitikimų su dukra metu ieÅ¡kovas nepaisė jos norų, interesų, bendraudamas su ja dažnai bÅ«davo Å¡iurkÅ¡tus, užgaulus, nedėmesingas. IeÅ¡kovas nuteikinėdavo dukrÄ prieÅ¡ atsakovę, pasakojo iÅ¡galvotas žeminančias istorijas apie atsakovę. Vaikui nepatiko toks bendravimas su tėvu, dukra pamažu tolo nuo ieÅ¡kovo ir 2018 m. iÅ¡reiÅ¡kė nenorÄ su juo susitikti, leisti laikÄ , kalbėtis telefonu.

Pastaruoju metu dukra teigia, kad bijo tėvo, kad jai nemalonus jo Å¡iurkÅ¡tus bendravimas. Teismo patvirtintame Å¡alių susitarime dėl ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku buvo numatyta, kad ieÅ¡kovas privalo derinti susitikimus su atsakove, tačiau nuo 2015 m. ieÅ¡kovas derino savo susitikimus su pačia dukra, susisiekdamas su ja telefonu. 2018 m. dukrai iÅ¡reiÅ¡kus nenorÄ bendrauti su ieÅ¡kovu, jis pradėjo kaltinti atsakovę, jog ji neužtikrina tėvo ir dukros bendravimo. Atsakovė, sulaukusi ieÅ¡kovo reikalavimų susitikti su dukra, ragino vaikÄ bendrauti ir susitikti su tėvu, tačiau dukra atsisakė tai daryti.

Po atsakovės raginimų pati dukra atsiribojo nuo atsakovės, pradėjo slėpti, jog ieÅ¡kovas skambina jai ir praÅ¡o susitikti, tam, kad atsakovė neverstų jos bendrauti su tėvu. Tai, kad dukra dažnai nenori bendrauti su tėvu, lėmė paties ieÅ¡kovo netinkamas elgesys su vaiku. IeÅ¡kovas niekada nesiekė sukurti su dukra tvirto ryÅ¡io, elgėsi taip, lyg norėdamas atstumti jÄ nuo savęs: retai su ja susitikdavo ir bendraudavo, o susitikimų metu neužsiimdavo su ja, neturėjo kokybiÅ¡ko laisvalaikio.

Vaikui prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo teismui metu buvo 11,5 metų, ji yra protinga ir atsakinga paauglė, gebanti formuoti savo nuomonę ir norus, jos sprendimas nebendrauti su tėvu priimtas jos pačios ir nebuvo nulemtas atsakovės elgesio. Atsakovė niekada nedraudė ieÅ¡kovui bendrauti su dukra, prieÅ¡ingai – tik skatino vaikÄ bendrauti su tėvu. Atsakovė ketina sudaryti santuokÄ su savo sužadėtiniu E. G. R. M. ir kurti savo gyvenimÄ A. A. dukra nori kartu su atsakove persikelti į A. A. ir jos sužadėtinis pasirÅ«pino vaiko adaptavimu naujoje Å¡alyje, suplanavo gyvenimÄ po persikėlimo.

Dukra pageidauja bendrauti su ieÅ¡kovu po persikėlimo į JAV nuotoliniu bÅ«du ir atostogų Lietuvoje metu. Be to, ieÅ¡kovas galės lankyti dukrÄ ir A. I. nesutinka iÅ¡duoti atsakovei leidimÄ iÅ¡vežti vaikÄ Ä¯ JAV, todėl atsakovė praÅ¡o teismo leisti jai iÅ¡vežti vaikÄ Ä¯ užsienį be ieÅ¡kovo sutikimo ir nustatyti prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytÄ ieÅ¡kovo ir vaiko bendravimo tvarkÄ , dukrai gyvenant A. A. teigimu, ieÅ¡kovo atsisakymas leisti vaikÄ iÅ¡vežti į JAV yra nepagrįstas bei neatitinkantis dukros interesų.

Atsakovė viena auklėja nepilnametę dukrÄ , rÅ«pinasi jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, o ieÅ¡kovas itin retai dalyvauja dukros gyvenime. IeÅ¡kovas prisideda prie vaiko bÅ«tinųjų poreikių tenkinimo 170 Eur suma kas mėnesį. Atsakovė siekia maksimaliai aprÅ«pinti dukrÄ ateičiai, suteikti jai geriausiÄ iÅ¡silavinimÄ , darniÄ Å¡eimÄ . Tai atsakovė gali padaryti iÅ¡vykusi gyventi su dukra į A. I. dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl jo dažnai ir ilgai nebÅ«na Lietuvoje.

Paprastai ieÅ¡kovas praleidžia Lietuvoje kas ketvirtÄ mėnesį, po tris mėnesius bÅ«na iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos. Kai ieÅ¡kovas bÅ«na iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos, jis nesimato su dukra, mažai bendrauja su ja telefonu, vangiai domisi dukros gyvenimu. Teismui leidus atsakovei iÅ¡vežti vaikÄ gyventi į JAV ir vaikui gyvenant JAV, dukra nepraras artimo ryÅ¡io su tėvu ir jo giminaičiais, nes toks ryÅ¡ys nėra užsimezgęs. Vaikas prisirišęs prie atsakovės ir jos tėvų. IeÅ¡kovas prie vaiko poreikių tenkinimo po Å¡alių skyrybų prisideda minimaliai, geruoju ir savanoriÅ¡kai neprisidėjo prie iÅ¡augusių nepilnametės dukros poreikių, dėl to atsakovė turėjo kreiptis į teismÄ 2018 m., siekdama padidinti ieÅ¡kovo teikiamÄ iÅ¡laikymÄ vaikui.

Po Å¡alių santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas beveik nebendravo su dukra, praleisdavo su ja labai mažai laiko, per metus bendravo su vaiku daugiausiai iki dviejų savaičių. Dukra nori gyventi su atsakove JAV, ji gerai sutaria su atsakovės sužadėtiniu, pati pageidauja gyventi ir mokytis JAV. Po Å¡alių skyrybų atsakovė gyvena jos tėvų namuose, kadangi dėl savo finansinės padėties ji negali iÅ¡sinuomoti ir įsigyti nuosavÄ bÅ«stÄ . Atsakovės finansinė padėtis, iÅ¡sikėlus jai į JAV, pagerės keletÄ kartų, ji galės visapusiÅ¡kai aprÅ«pinti savo vaikÄ , suteikti dukrai geriausiÄ gyvenimÄ , skatinti jos saviraiÅ¡kÄ , prie to finansiÅ¡kai ketina prisidėti ir atsakovės sužadėtinis.

Dukros ryÅ¡ys su tėvu yra menkas, jų santykiai – Å¡alti, ieÅ¡kovas nedalyvauja vaiko gyvenime. Nuo 2017 m. N. M. iki 2018 m. vasaros ieÅ¡kovas nebuvo susitikęs su dukra, nesikreipė dėl susitikimų nei į vaikÄ , nei į atsakovę. 2018 m. vasarÄ ieÅ¡kovas susitiko su dukra, jie praleido kartu vienÄ savaitę, po to dukra grįžo namo ypatingai prastos savijautos, stipriai verkė. Dukra papasakojo atsakovei, kad ieÅ¡kovas tyčiojasi, pasijuokia iÅ¡ jos, kad ji nedrįsta pasakyti jam savo nuomonės. Po Å¡io susitikimo vaikas nusivylė ieÅ¡kovu ir pradėjo vengti bendravimo su juo.

IeÅ¡kovo ir vaiko bendravimas nebuvo kokybiÅ¡kas, ieÅ¡kovas nežaidė su dukra žaidimų. Bendravimas su tėvu vaikui kėlė diskomfortÄ dėl įdomios veiklos nebuvimo, ieÅ¡kovo negražių atsiliepimų apie atsakovę, jo piktų replikų, nepilnametės dukros nuomonės nepaisymo. Tikėtina, kad dukra patirdavo stresÄ ir dėl to, kad ieÅ¡kovas susitikdavo su ja labai retai, jie neturėjo bendravimo pastovumo, aiÅ¡kumo, kada vėl pasimatys su ieÅ¡kovu. Å alys gyvena atskirai 9 metus, visÄ Å¡Ä¯ laikÄ vaiko ir tėvo bendravimas buvo tokio pobÅ«džio, kuris nurodytas prieÅ¡ieÅ¡kinyje.

Todėl labiausiai tikėtina, kad ieÅ¡kovo elgesys nepasikeis ir liks toks pat, kaip ir dabar. Vaiko santykiai su ieÅ¡kovo giminaičiais taip pat yra Å¡alti, dukra neturi su jais artimo ryÅ¡io. Atsakovės ir dukros santykiai yra labai Å¡ilti ir glaudÅ«s, jie praleidžia labai daug laiko kartu, dukra pasitiki atsakove, rÅ«pinasi ja ir gerbia. Vaiko ir atsakovės sužadėtinio santykiai yra labai geri. Atsakovė intensyviai bendrauja su savo sužadėtiniu Internetu, keletÄ kartÄ Ä¯ metus susitinka gyvai. Dukra dalyvauja atsakovės ir jos sužadėtinio susitikimuose, kartu su jais keliauja.

Dukra kartu su atsakove ir jos sužadėtiniu aplankė BarselonÄ , KiprÄ , keliavo Lietuvoje, Å¡ventė Å v. Kalėdas kartu su atsakovės tėvais ir seserimi jų namuose. Vaikas bendrauja su atsakovės sužadėtiniu anglų kalba, drÄ siai kalba visomis temomis, juokauja, kartais paraÅ¡o jam žinutes, sveikina su Å¡ventėmis. Jų leidžiamas laisvalaikis yra turiningas žaidimais, sportu, muziejų lankymu. Dukra moka anglų kalbÄ , domisi kitomis kalbomis. Å alių dukra turi įvairių interesų, lanko bÅ«relį „(duomenys neskelbtini)“, mėgsta maudytis baseine, keliauti, eiti į kinÄ , važinėti dviračiu, čiuožti pačiūžomis, jodinėti žirgais, jai patinka įvairÅ«s renginiai, koncertai.

Dukra galėtų užsiimti Å¡iais pomėgiais be jokių kliūčių ir A. Å . dukra puikiai mokosi, yra savarankiÅ¡ka, atsakinga, draugiÅ¡ka, puikiai įsilieja į kolektyvÄ . Dukra iÅ¡ pradžių Å¡iek tiek nerimavo dėl to, kad iÅ¡vykus į JAV jai teks keisti mokyklÄ , draugus, bet tiek pat ji nerimavo tuomet, kai pradėjo mokytis gimnazijoje. Atsakovė ir jos sužadėtinis yra pasiruošę padėti vaikui mokytis bei adaptuotis, suteikti dukrai gerÄ iÅ¡silavinimÄ , apmokėti aukÅ¡tÄ jį mokslÄ , kuris ateityje padės jai karjeroje.

Dukros pagrindinis ryÅ¡ys su Lietuva yra atsakovės Å¡eima, tačiau vaikui iÅ¡vykus į JAV Å¡is ryÅ¡ys nenutrÅ«ktų, nes vaikas ir toliau bendrautų su atsakovės Å¡eimos nariais atvykimo į LietuvÄ metu bei nuotoliniu bÅ«du. Atsakovė, iÅ¡vykusi į JAV, gyventų su dukra sužadėtinio namuose, esančiuose Arizonos valstijoje, Gilbert mieste. Mieste gyvena pasiturintys asmenys, nusikalstamumas yra mažas, nėra benamių. Atsakovės sužadėtinio namuose vaikui bÅ«tų skirtas kambarys su visais reikiamais baldais, technika.

Sužadėtinis nuomoja bÅ«stÄ , tačiau ateityje planuoja įsigyti nuosavÄ bÅ«stÄ . Persikėlusi gyventi į JAV dukra galės lankyti Gilberto B. E. S. A. (tarptautinę pradinę mokyklÄ ), kuriÄ lanko įvairių tautybių vaikai. Å ioje mokykloje mokymo metodika pritaikyta įvairiataučiams vaikams, kad jie galėtų lengvai suprasti užduotis, dėstomÄ medžiagÄ . Atsakovė yra įgijusi lietuvių filologijos bakalauro ir profesinio mokymo vadybos magistro laipsnius. Atsakovė yra diplomuota Å¡vietimo kokybės ekspertė, pastaruosius 8 metus ji dirba Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro raÅ¡tinės vedėjos pareigose, jos darbo užmokestis į mėnesį sudaro 693,33 Eur.

Laisvu nuo darbo laiko metu atsakovė savarankiÅ¡kai gilinasi ir mokosi interjero dizaino, raÅ¡o apie tai straipsnius, publikuojamus namų interjero žurnaluose. Atsakovė planuoja pakeisti savo darbo sritį, persikėlusi gyventi į JAV pradėtų dirbti interjero dizaino srityje. Atsakovė surado potencialų darbdavį, kuris siÅ«lo jai įsidarbinti bandomajam laikotarpiui, mokant atsakovei 2500 JAV dolerių į mėnesį. Atlyginimas po bandomojo laikotarpio bÅ«tų apie 4000-5000 JAV dolerių. 2001 m. ieÅ¡kovė gyveno ir dirbo JAV su „Work and Travel“ viza, turi socialinio draudimo pažymėjimÄ , privalomÄ kiekvienam siekiančiam darbo asmeniui.

Atsakovės finansinė padėtis JAV lyginant su finansine padėtimi Lietuvoje pagerės, ir ji galės pasirÅ«pinti ne tik dukros bÅ«tinaisiais poreikiais, bet ir maksimalių vaiko poreikių tenkinimu. Atsakovės sužadėtinis nuolat gyvena ir dirba JAV, prieÅ¡ 5-6 metus jis sukÅ«rė savo verslÄ privačių lėktuvų restauravimo-dažymo srityje. Jam pakanka gaunamų lėšų bÅ«sto nuomai, savo poreikiams tenkinti ir dalį lėšų skirti savo namo įsigijimui. Atsakovės sužadėtinis ketina prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo finansiÅ¡kai.

IeÅ¡kovo siÅ«loma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka neatitinka ir pažeidžia vaiko interesus. Tuo atveju, jei teismas nustatytų ieÅ¡kovo teisę pasiimti vaikÄ bendravimui prieÅ¡ dukros valiÄ tai sukeltų vaikui žalÄ , bendravimas su ieÅ¡kovu pasidarytų nepakeliamas, sukeltų neigiamus iÅ¡gyvenimus.

6. IeÅ¡kovas atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinį (2 b. t. 124-138 l.). IeÅ¡kovas atsiliepime nurodo iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir ieÅ¡kinyje. Papildomai nurodoma, kad ieÅ¡kovas informavo atsakovę apie tai, jog tik jai pateikus duomenis, patvirtinančius, kad gyvenimas užsienio valstybėje atitiktų geriausius vaiko interesus, jis sutiktų iÅ¡duoti leidimÄ vaiko iÅ¡vežimui. Tačiau atsakovė nepateikė ieÅ¡kovui tokių duomenų. IeÅ¡kovo teigimu, jam susitikus su dukra 2018 m. ji iÅ¡reiÅ¡kė nerimÄ dėl to, kad jai teks iÅ¡vykti kartu su motina gyventi į A.

A. gali iÅ¡vykti viena gyventi į JAV, o vaiko gyvenamoji vieta gali bÅ«ti nustatyta su juo, ieÅ¡kovas užtikrins maksimalų vaiko ir motinos bendravimÄ , esant tokioms aplinkybėms. Jei atsakovė iÅ¡vyktų gyventi į užsienio valstybę, ieÅ¡kovas yra pasiruošęs pakeisti darbo profilį, kad galėtų deramai kasdien rÅ«pintis dukra. IeÅ¡kovas kreipėsi į savo darbdavį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl galimybės dirbti įmonėje kitose pareigose, nereikalaujančiose iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos ribų.

IeÅ¡kovas skaudžiai iÅ¡gyvena atskirtį nuo dukters, jos ilgisi, patiria dėl susiklosčiusios situacijos emocinę krizę. Tuo metu, kai vaikas leido laikÄ su ieÅ¡kovu, jie bÅ«davo įvairiose vietose (lankėsi Trakuose, lėlių teatre, boulingo klube, T. I. muziejuje, zoologijos sode, vykdavo prie ežero), lankėsi ir bendravo su ieÅ¡kovo Å¡eimos nariais. IeÅ¡kovas laiku ir pilnai vykdo savo pareigÄ iÅ¡laikyti vaikÄ , ieÅ¡kovė nepateikė į bylÄ duomenų, kad vaikui reikia didesnio iÅ¡laikymo.

Atsakovė nepateikė į bylÄ jokių objektyvių duomenų apie savo sužadėtinį, byloje nepateikta sužadėtinio užpildyta ir JAV Pilietybės ir imigracijos tarnybai paduota peticija sužadėtinio ar kitokiai vizai gauti. Atsakovė nenurodė, kokios vizos ji siektų, ketindama iÅ¡vykti į JAV, nepateikė teismui įrodymų, kad ji turi vizÄ nuolatiniam gyvenimui JAV, kad turi galimybę gauti JAV vizÄ , todėl neaiÅ¡ku, ar atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo patenkinimas sukels materialines pasekmes.

Å alių dukra nėra tiek brandi, kad galėtų įvertinti galimos emigracijos pasekmes jos gyvenimui. IÅ¡ byloje pateiktos atsakovės sužadėtinio bÅ«sto nuomos sutarties matyti, kad tam, jog atsakovė galėtų gyventi sužadėtinio nuomojamame name kaip nuomininkė, ji turi bÅ«ti įraÅ¡yta į sutartį. Tačiau atsakovė nėra įraÅ¡yta kaip nuomininkė, todėl darytina iÅ¡vada, kad ji negalėtų teisėtai gyventi sužadėtinio namuose. Byloje esantys duomenys apie atsakovės sužadėtinio bÅ«stÄ nepatvirtino prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių dėl visų bÅ«tinų vaikui vystytis sÄ lygų buvimo.

Atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad ji dirbdama JAV gaus prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytÄ atlyginimÄ . Atsakovė, siekdama iÅ¡vykti į užsienį, turi tikslÄ pagerinti savo finansinę padėtį, bet ne užtikrinti vaiko teisę į socialinę aplinkÄ , ugdymÄ , identitetÄ , ryÅ¡ius su giminaičiais. Atsakovė neįrodė, kad ji, gyvendama Lietuvoje, dėjo visas pastangas, kad gautų geriau apmokamÄ darbÄ . Atsakovės siÅ«loma nustatyti ieÅ¡kovo ir vaiko bendravimo tvarka yra sÄ lyginė, tiesiogiai susieta su vaiko noru / nenoru bendrauti su tėvu.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog bendravimas su tėvu pažeidžia dukros interesus, bendravimo tvarkos sÄ lygos neturėtų bÅ«ti susaistytas vaiko noro. IeÅ¡kovas nesutinka su prieÅ¡ieÅ¡kinyje siÅ«loma nustatyti bendravimo tvarka, nes atsakovė nesilaikė anksčiau nustatytos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos tuo metu, kai vaikas gyvena Lietuvoje. Todėl yra pagrindas manyti, kad atsakovei iÅ¡vežus vaikÄ Ä¯ užsienį jai bus sudarytos palankesnės sÄ lygos ir toliau nesilaikyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos.

Vaiko matymasis su tėvu vienÄ kartÄ Ä¯ metus neatitinka dukros interesų, neužtikrina pilnaverčio ir nuolatinio bendravimo. Vaiko ir tėvo bendravimas telefonu nėra pilnavertis, jis neatstoja gyvo bendravimo su tėvu pastovių susitikimų metų. IeÅ¡kovas nesutinka apmokėti dukros pirmos kelionės per metus iÅ¡laidų lėktuvų bilietams iÅ¡ JAV į LietuvÄ ir iÅ¡ Lietuvos į JAV lygiomis dalimis su atsakove.

7. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė byloje raÅ¡ytines iÅ¡vadas (1 b. t. 73, 74, 83, 84 l.; 2 b. t. 118, 119 l.). Tarnyba nurodo, kad, atsižvelgiant į pateiktÄ informacijÄ , jog tėvo ir dukros ryÅ¡ys galimai nutrÅ«kęs, bus reikalingas ne tik pereinamasis laikotarpis priprasti prie naujos bendravimo tvarkos, tačiau neatmestina ir tai, jog siekiant harmoningų ir pozityvių tėvo ir dukros santykių gali bÅ«ti reikalinga psichologo pagalba.

8. IeÅ¡kovas V. M. bylos nagrinėjimo metu palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas patvirtino aplinkybes, iÅ¡dėstytas jo procesiniuose dokumentuose. Papildomai nurodė, kad jis buvo kursuose dėl pozityvios tėvystės, lankėsi vyrų krizių centre, buvo privačioje konsultacijoje pas vaikų psichologÄ . Jis nori pagerinti bendravimÄ su dukra, nori normalių santykių, tačiau nuo 2018 m. spalio mėnesio jam tai nepavyksta. Vaikas nenori bendrauti, ieÅ¡kovo nuomone, prie to prisideda atsakovė savo veiksmais ir įtaiga.

IeÅ¡kovas nurodė, kad iÅ¡ dalies prisiima atsakomybę dėl bendravimo su vaiku. Jo teigimu, visos problemos prasidėjo tada, kai atsakovė norėjo iÅ¡vykti į JAV, kai jis nesuteikė leidimo iÅ¡sivežti vaikÄ , todėl dabar atsakovė tokiu bÅ«du kerÅ¡tauja manipuliuodama vaiku. IeÅ¡kovas bendraudavo su vaiku tik savaitgaliais, ankščiau jokių problemų dėl to nebuvo. Kartu su vaiku jis buvo iÅ¡vykęs atostogauti, bendraudavo nenuobodžiai, aktyviai. Jis domėjosi vaiko mokslu, buvo nuvykęs į mokyklÄ .

Nuo 2018 m. ieškovas pradėjo derinti susitikimus su atsakove elektroniniu paštu. Ieškovo ir vaiko kokybiškas bendravimas nutrūko nuo 2018 m. gegužės mėnesio. Ieškovas neduos leidimo išvykti vaikui į JAV, kadangi neaišku, kur dukra važiuos ir gyvens. Atsakovė nepateikė svarių ir įtikinamų argumentų, patvirtinančių, kad vaiko išvežimas į užsienį nuolatiniam gyvenimui atitiktų geriausius vaiko interesus. Ieškovas šiuo metu dirba tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau, esant poreikiui, jis gali dirbti ir mechaniku, šis darbas nereikalaus išvykų į užsienį.

9. IeÅ¡kovo atstovė advokatė A. B. RekÅ¡tienė teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė patenkinti ieÅ¡kinį bei atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinį. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo ir vaiko bendravimas vyko, ieÅ¡kovas visada domėjosi vaiku, užsirašė pas psichologÄ , nori bendrauti, pagerinti santykius su dukra, sukurti darnų ryšį su ja. Pati atsakovė nesikooperavo ir nesiėmė jokių priemonių, kad ieÅ¡kovas bendrautų, pagerintų santykius su dukra. IeÅ¡kovo charakteristika yra gera, darbovietėje nėra jokių nusiskundimų, jis neteistas, nevartoja alkoholio, turi turto, automobilį, dirba, moka iÅ¡laikymÄ vaikui laiku, lankosi pas psichologÄ .

Atsakovė neįrodė būtinumo vaikui išvykti, nepateikė JAV gyvenančio sužadėtinio peticijos, byloje nėra jokių duomenų apie sužadėtinį, jo dokumentų kopijos nėra legalizuotos įstatymo nustatyta tvarka. JAV esančio būsto nuomos sutartis negalioja, sudaryta ne su atsakove. Atsakovė neturi finansų nei išvykimui į JAV, nei gyvenimui ten, vadovaujasi tik deklaratyviais teiginiais. Šalių dukra negali įvertinti visų emigracijos padarinių. Atsakovė, gyvendama Lietuvoje neužtikrina ieškovo ir dukros bendravimo tvarkos, neskatina vaiko bendrauti su tėvu, o jai išvykus su vaiku į JAV, labiau tikėtina, kad ieškovo ir jo dukros bendravimas iš viso nutruks.

Atsakovė neįrodė, kad vaiko iÅ¡vežimas atitiktų geriausius vaiko interesus ir nepažeistų abiejų tėvų teisės bendrauti ir auklėti savo vaikÄ . IeÅ¡kovas sutinka, kad esant poreikiui bÅ«tų nustatytas pereinamasis laikotarpis jo bendravimui su dukra, bet nesutinka iÅ¡duoti leidimÄ iÅ¡vežti dukrÄ Ä¯ A. B. nėra patikimų įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovės sužadėtinis apskritai gali sudaryti su ja santuokÄ . Atsakovė neįrodė, kad iÅ¡silavinimas JAV yra geresnis nei Lietuvoje.

Pati atsakovė nebuvo jos sužadėtinio namuose ir neturėjo galimybės įsitikinti tuo, kad jai ir vaikui bus sukurtos tinkamos gyvenimo sÄ lygos. Byloje liudytoju apklaustas atsakovės tėvas J. A. davė subjektyvius parodymus, jis yra suinteresuotas tuo, kad dukra su anÅ«ke iÅ¡vyktų iÅ¡ Lietuvos, todėl atstovė prašė nesiremti jo parodymais. Atsakovė neįrodė, kad gali užtikrinti tėvo ir vaiko bendravimÄ , dukrai gyvenant JAV.

10. Atsakovė G. M. 2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio metu palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė jį tenkinti, o ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė patvirtino aplinkybes, nurodytas jos procesiniuose dokumentuose. Papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas darė vaikui psichologinį spaudimÄ , terorizavo įvairiais klausimais, todėl dukra atsiribojo nuo jo. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovui bÅ«tina pirmiausia atkurti prarastÄ ryšį su dukra, nes tarp jų niekada nebuvo normalaus bendravimo, bendravimas buvo epizodinis.

IeÅ¡kovas pažeisdavo jų sudaryto susitarimo sÄ lygas, paimdavo ir parveždavo vaikÄ bet kada, kai jam tai bÅ«davo patogu, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į vaiko interesus. Å alių dukrai Å¡iuo metu yra 12 metų, ji turi teisę į tobulėjimÄ , geresnį gyvenimÄ , mokslÄ , todėl atsakovė mano, kad iÅ¡vykimas į JAV geriausiai atitiktų vaiko interesus. Dukra puikiai moka anglų kalbÄ , lengvai integruotųsi JAV, iÅ¡ karto lankytų mokyklÄ . Atsakovė turi sužadėtinį nuo 2018 m. Ji negali Å¡iuo metu sudaryti nuomos sutarties dėl bÅ«sto JAV, nes neturi leidimo vaikui iÅ¡vežti.

Atsakovė dabar gyvena tėvų bÅ«ste, ji miega su dukra vienoje lovoje, nes nėra vietos, o dukrai reikalingas atskiras kambarys. Atsakovė neturi galimybės iÅ¡sinuomoti atskiro buto dėl sunkios finansinės padėties, mano, kad gali iÅ¡leisti pinigus, skirtinus bÅ«sto nuomai, kitiems dalykams. Pradžiai gyvenimo JAV ji pasiskolintų pinigų iÅ¡ tėvo. Atsakovės sužadėtinis negali atsiųsti peticijos dėl santuokos sudarymo, kadangi atsakovė pirmiausiai turi gauti leidimÄ iÅ¡vežti vaikÄ , o po to ambasada sprendžia dėl tolimesnių veiksmų.

11. Atsakovės atstovė advokato padėjėja E. A. teismo posėdžio metu palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė jį tenkinti, o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė sudarė sÄ lygas bendrauti ieÅ¡kovui su dukra, ieÅ¡kovas pats tardavosi su dukra dėl susitikimo. Jis tik epizodiÅ¡kai bendraudavo su vaiku, todėl dukra atsiribojo nuo jo, jų bendravimas buvo nekokybiÅ¡kas. IeÅ¡kovas nesidomėjo dukra, jos aplinka, visiÅ¡kai nesistengė sukurti darnaus ryÅ¡io su ja. Tik iÅ¡kėlus bylÄ teisme ieÅ¡kovas užsiregistravo į įvairius psichologinius kursus, konsultacijas.

IeÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovė trukdo jam bendrauti su dukra, byloje surinkta medžiaga įrodo, jog atsakovė skatina vaikÄ bendrauti su ieÅ¡kovu. IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu nesiėmė jokių priemonių, nemėgino bendrauti su vaiku, atkurti prarastÄ ryšį. IeÅ¡kinyje nurodyta bendravimo tvarka yra nelogiÅ¡ka, kadangi ieÅ¡kovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir užsienyje bÅ«na 6 savaites iÅ¡ eilės, jis nepateikė darbo grafiko, nepagrindė teiginio, jog gali dirbti kitÄ darbÄ .

Vaikas pats nori iÅ¡važiuoti į JAV, moka anglų kalbÄ . Atsakovei bankas nesuteikia paskolos kitam bÅ«stui, kadangi nutraukiant santuokÄ su ieÅ¡kovu jie liko bendraskoliais bankui, o bÅ«sto nuomos kaina labai didelė, todėl atsakovė su vaiku yra priversta gyventi pas savo tėvus. Peticija dėl sužadėtuvių rengiama tada, kai bus gautas leidimas iÅ¡vežti vaikÄ , be jo dokumentai netvarkomi. BÅ«sto nuomos JAV sutarties atsakovė negali sudaryti, nes neturi leidimo ten gyventi. IeÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra per didelės, ginčas nėra sudėtingas, pats ieÅ¡kovas sugriovė santykius su vaiku, nesistengė bendrauti ir užmegzti glaudesnio ryÅ¡io, dėl to buvo pradėta Å¡i byla.

IeÅ¡kovas iÅ¡ tikrųjų nesiekia nuoÅ¡irdžiai bendrauti su dukra, bet siekia vaiko kontrolės. Atsakovė negalėtų įsigyti nuosavo bÅ«sto, paimdama paskolÄ iÅ¡ banko, nes ji yra solidari skolininkė su ieÅ¡kovu pagal sutartį, sudarytÄ santuokos metu. Todėl labiau tikėtina, kad jos pajamų neužtektų tam, jog, turint pradinį įnaÅ¡Ä , esant solidariai paskolai su ieÅ¡kovu, jai bÅ«tų suteikta dar viena bÅ«sto paskola. Sužadėtinio peticija bÅ«tų gauta po to, kai teismas leistų atsakovei iÅ¡vežti vaikÄ Ä¯ užsienį, esant tokiam leidimui, atsakovė gautų ir kitus reikÅ¡mingus dokumentus iÅ¡vykimui į JAV (vizÄ ), galėtų atlikti veiksmus, reikÅ¡mingus įsidarbinant JAV, įregistruojant vaikÄ Ä¯ mokyklÄ A.

N. atveju tėvo interesai negali būti pripažinti svarbesniais, nes jis ir pats dėl darbo pobūdžio praleidžia daug laiko užsienyje. Dokumentai dėl išvykimo į JAV yra tvarkomi kelis metus, todėl patenkinus atsakovės priešieškinį, ji neišvyktų iš karto su dukra į JAV.

12. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė A. M. 2020 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog tarp ieÅ¡kovo ir Å¡alių dukros nebuvo prieraiÅ¡umo. Matyti, kad tarp atsakovės ir vaiko yra glaudus ryÅ¡ys. Atsakovė numatė, kaip vaikas bendraus su tėvu tuo atveju, jei iÅ¡vyks į JAV, tačiau nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga tai, kad pati atsakovė nebuvo JAV pas savo sužadėtinį, neįsitikino jo gyvenimo sÄ lygomis. Todėl neaiÅ¡ku, kÄ darys atsakovė tuo atveju, jei nepasitvirtins jos lÅ«kesčiai dėl gyvenimo su sužadėtiniu.

Byloje nėra pakankamai įrodymų, kad vaiko interesai bus užtikrinti atsakovei ir Å¡alių dukrai iÅ¡vykus į A. A. nuomone, ieÅ¡kovo ir dukros santykiams atkurti bÅ«tinas pereinamasis laikotarpis. Tuo atveju, jei bus iÅ¡duotas teismo leidimas iÅ¡vežti vaikÄ Ä¯ užsienį be ieÅ¡kovo sutikimo, jis galėtų kreiptis į Tarptautinį bendradarbiavimo skyrių dėl bendravimo su vaiku. 13. 2019 m. spalio 2 d. teismo posėdžio metu buvo iÅ¡klausyta nepilnametės V. M. nuomone, dalyvaujant teismo psichologei J.

G.. Mergaitė paaiÅ¡kino, kad ji gyvena 3 kambarių bute su mama ir seneliais, neturi savo atskiro kambario. Jos mama yra gera ir rÅ«pestinga, ji gerai sutaria su seneliais. Mergaitė kartais bendrauja su tėvu žinutėmis, paskutinį kartÄ gyvai matė jį gal 2018 m. Ji kartÄ parašė tėvui, tačiau jis nieko neatrašė. Mergaitė, bÅ«dama kartu su tėvu, girdėdavo kaip jis Å¡aukia ant močiutės, kaip jis pravardžiavo krikÅ¡to tėvÄ . Nurodė, kad tėvas dažnai neturėdavo laiko susitikti su ja.

Susitikus su tėvu, ji nori, kad jis nekalbėtų blogų dalykų apie mamÄ , kad kalbėtų maloniai. KartÄ tėvas pasakojo, jog buvo prirakinęs mamÄ prie medžio, daugiau detalių neatsimena. Kai tėvas paskambindavo motinai telefonu, įžeidinėdavo jÄ . KartÄ mergaitė pamatė tėvÄ gatvėje per „Hanza dienų“ Å¡ventę, tačiau tėvas su ja tada nebendravo, nepasisveikino. Mergaitė pažįsta mamos draugÄ EdgarÄ , jis iÅ¡ Amerikos ir yra geras žmogus, pagarbus mamai, rÅ«pestingas.

Mergaitė bendrauja su juo gerai, nori gyventi kartu su mama ir Edgaru. Jeigu ji gyventų JAV, norėtų grįžti aplankyti senelių. Mergaitei susitikus su tėvu, jis pradeda klausti jos įvairių keistų dalykų. Mama skatina bendrauti su tėvu, tačiau neverčia. Mergaitė nebendrauja su tėvo gimine, su seneliais iÅ¡ tėvo pusės nelabai nori bendrauti, bet norėtų, kad jie paskambintų. Pasak vaiko, susitikimai su tėvu bÅ«davo nuobodÅ«s, jie niekur neidavo, vaikui trÅ«kdavo veiklos, kartÄ jie buvo prie jÅ«ros. 14. 2020 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu taip pat buvo iÅ¡klausyti teismo psichologės J.

G. paaiÅ¡kinimai dėl nepilnametės V. M. nuomonės. Teismo psichologė paaiÅ¡kino, kad V. M. aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė savo mintis, iÅ¡sakydama savo nuomonę apie tėvus. Tokio amžiaus vaikui labai svarbu, kad bÅ«tų atsižvelgta į jos nuomonę. Nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga tai, kad vaikas pradėjo nuo negatyvių dalykų, kalbėdamas apie tėvÄ , nesakė teigiamų atvejų. Mergaitė mažai bendravo su tėvu, minėjo skaudžius momentus bendravime su tėvu. Psichologės nuomone, ieÅ¡kovui trÅ«ksta tėvo įgÅ«džių bendraujant su dukra, jis sako dukrai tam tikrus dalykus, apie kuriuos neturi bÅ«ti kalbama su vaiku.

Mergaitei kalbant apie motinos sužadėtinį, vaiko emocijos buvo pozityvios. Psichologės teigimu, jei mergaitei reikėtų keisti mokyklÄ , ji greitai adaptuotųsi. V. M. pozityviai atsiliepia apie AmerikÄ . Mergaitė deda pastangas į bendravimÄ su tėvu, jai yra skaudu, todėl tikėtina, kad ji nori bendrauti su tėvu, jai trÅ«ksta bendravimo su tėvu. Mergaitė pozityviai atsiliepia apie mamÄ . 15. 2020 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu liudytojas J. A. parodė, kad atsakovė yra jo dukra, kuri kartu su anÅ«ke V.

M. gyvena liudytojo namuose apie 7 metus. Liudytojas visiÅ¡kai nebendrauja su ieÅ¡kovu nuo Å¡alių vestuvių. IÅ¡siskyrus Å¡alims, anÅ«kė kartais leisdavo laikÄ su ieÅ¡kovu, po to grįžusi namo verkdavo. Liudytojui paklausius, kas atsitiko, vaikas nieko neatsakydavo. Liudytojas nebuvo pastebėjęs, kad ieÅ¡kovas smurtautų prieÅ¡ anÅ«kę. IeÅ¡kovas dažnai apgaudavo vaikÄ , sakydamas, kad savaitgalį susitiks su dukra. Ji susiruoÅ¡davo, laukdavo ieÅ¡kovo, tačiau jis neatvykdavo. IeÅ¡kovas susitikdavo su dukra 2-3 kartus per metus.

Liudytojo nuomone, tarp anÅ«kės ir ieÅ¡kovo nėra ryÅ¡io, pats ieÅ¡kovas jį sugadino. Vaikas tiesiog nenori bendrauti su ieÅ¡kovu. Niekas niekada nėra draudęs vaikui susitikti su ieÅ¡kovu, atvirkščiai tik skatino susitikti ir bendrauti. Liudytojas matė atsakovės draugÄ iÅ¡ JAV, jis buvo atvykęs į KaunÄ , liudytojui jis pasirodė normalus. Liudytojas yra pasiruošęs padėti atsakovei finansiÅ¡kai tuo atveju, jei ji iÅ¡vyktų į JAV. 16. 2020 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu apklausta I.

G. parodė, kad atsakovė yra jos draugė, jos palaiko artimus santykius nuo studijų laikų. Liudytoja mažai žino apie ieÅ¡kovÄ , žino, kad jis su atsakovės dukra bendraudavo retai, o paskutiniu laiku iÅ¡vis nebendrauja. Liudytoja mano, jog iÅ¡vykimas į JAV bus naudingas atsakovei. Liudytoja girdėjo, kad ieÅ¡kovas pažadėdavo paimti vaikÄ , bet taip ir neatvykdavo. Atsakovė visada skatindavo dukrÄ bendrauti su tėvu, niekada to nedraudė, tiesiog pats ieÅ¡kovas nerodė iniciatyvos. V. M. yra protinga, subrendusi, turi savo nuomonę. 17. 2020 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu liudytojas S. A. parodė, kad jis yra geras atsakovės draugas, V.

M. krikšto tėvas. Jis žino, kad ieškovo ir V. M. santykiai nesiklosto, trūksta tarp jų ryšio, todėl vaikas vengia susitikimų. Liudytojas matė, kaip per „Hanza“ dienas ieškovas nepažino dukters ir su ja nepasisveikino, matė kaip dėl to mergaitės nuotaika pasikeitė. Atsakovė yra atsakinga, rūpestinga motina, jos santykiai su vaiku yra glaudūs, o ieškovas niekaip neranda ryšio su juo. Vaikas yra stropus bei savarankiškas. 18. 2020 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu liudytoja L.

Ž. parodė, kad ji yra ieÅ¡kovo sesuo, su atsakove nebendrauja nuo ieÅ¡kovo ir atsakovės vestuvių, santykiai su ja neutralÅ«s. Liudytojos teigimu, ieÅ¡kovas visada bendravo su dukra, važinėdavo į keliones, zoologijos sodÄ , kavines, pirko jai dovanas, prižiÅ«rėjo. Liudytoja matė Å¡alių dukrÄ prieÅ¡ du metus. VasarÄ V. M. leisdavo laikÄ kartu su liudytojos vaikais, tačiau niekada nenakvojo pas liudytojÄ . Liudytoja su ieÅ¡kovu ir jo dukra dažnai Å¡vęsdavo kartu įvairiais Å¡ventes.

Ieškovas niekada negerdavo, kadangi atvažiuodavo su automobiliu. Liudytoja nekalbėjo su V. M. apie atsakovę. Liudytojos nuomone, ieškovo kaip tėvo įgūdžiai yra geri, jis moka bendrauti su vaikais.

19. IeÅ¡kovas, atsakovė ir iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė neatvyko į teismo posėdį, kuriame buvo iÅ¡klausytos baigiamosios kalbos. Apie posėdį jiems praneÅ¡ta tinkamai (3 b. t. 116, 120, 121 l.). Å alys teismo posėdžio metu buvo tinkamai atstovaujamos advokatės ir advokato padėjėjos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 51 straipsnio 2 dalis), iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė pateikė iÅ¡vadÄ iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Todėl baigiamosios kalbos buvo iÅ¡klausytos, nedalyvaujant ieÅ¡kovui, atsakovei ir iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovei. Teismas k o n s t a t u o j a: IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. PrieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas iÅ¡ dalies. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 20. Å alys susituokė (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra V. M. (1 b. t. 11 l.). Kauno apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1048-192/2012 Å¡alių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punkte susitarta, kad V. M. gyvenamoji vieta nustatoma su motina G. M.. Sutarties 3 punkte numatyta, kad V. M. teisė bendrauti su dukterimi neribojama; V. M. bendrauja su dukterimi iÅ¡ anksto suderinęs susitikimo vietÄ ir bendravimo trukmę su G. M. (1 b. t. 12-14, 68 b. l.).

21. IÅ¡ Kauno mokyklos-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugpjūčio 13 d. V. M. charakteristikos nustatyta, kad Å¡alių dukra mokėsi nurodytoje mokykloje iki 2019 m. birželio 13 d. (2 b. t. 82 l.). Tuo metu mergaitė buvo draugiÅ¡ka, paslaugi, pastabi, aktyviai dalyvavo klasės gyvenime ir mokyklos renginiuose, puikiai sutardavo su klasės draugais, atliekant darbÄ grupėse, dalyvaudama projektuose. Vaiko motina labai rÅ«pinosi dukra, dažnai ateidavo į mokyklÄ , skambindavo, teiraudavosi, kaip sekasi vaikui, ar nereikia kažkokios pagalbos, lankėsi tėvų susirinkimuose, mokyklos renginiuose ir Å¡ventėse.

V. M. tėvas per paskutinius dvejus metus mokykloje buvo apsilankęs vienÄ kartÄ dėl slaptažodžio prie elektroninio dienyno prisijungimo, tačiau su dukra nebendravo. 2019 m. gegužės 16 d. V. M. klasės vadovė gavo iÅ¡ V. M. laiÅ¡kÄ , kuriame jis teiravosi, kur dukra tęs mokslus. V. M. po pamokų pasiimdavo senelis (motinos tėvas), kuris taip pat domėdavosi vaiku, V. M. seneliai taip pat aktyviai dalyvaudavo mokyklos renginiuose. Byloje pateiktos pažymos apie studijų lankymÄ duomenimis, nepilnametė V.

M. laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. lankė Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų tautinių šokių ansamblį „Malūnėlis“ (2 b. t. 45 l.).

22. IeÅ¡kovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, yra pateikęs pažymÄ , jog, esant poreikiui, gali dirbti ir mechaniku, Å¡is darbas nereikalaus iÅ¡vykų į užsienį, jis pastoviai bus Lietuvoje (2 b. t. 167 l.). Atsakovė dirba raÅ¡tinės vedėja (duomenys neskelbtini), jos mėnesio pajamos yra apie 700 Eur į mėnesį, yra įgijusi humanitarinių mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir socialinių mokslų edukologijos magistro kvalifikacinį laipsnį. Atsakovė taip pat periodiÅ¡kai raÅ¡o straipsnius į tokius žurnalus, kaip „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, bei gauna už tai atlygį (2 b. t. 67, 69, 70, 71, 96-108 l.).

23. Byloje abi Å¡alys pripažįsta aplinkybę, kad ieÅ¡kovas palaikė tėvo-vaiko santykius su V. M. iki 2018 m. vasaros. Å alys nesutaria dėl tų santykių intensyvumo: ieÅ¡kovas nurodo, kad jis pakankamai skyrė laiko bendravimui su dukra, atsakovė teigia, kad vaiko ir tėvo bendravimas buvo retas, epizodiÅ¡kas dėl atsakovo darbo pobÅ«džio. 24. 2018 m. tarp Å¡alių kilo ginčas teisme dėl iÅ¡laikymo jų vaikui padidinimo. Atsakovė buvo pasiÅ«liusi ieÅ¡kovui padidinti iÅ¡laikymÄ dukrai iki 180 Eur, mokėtinų kas mėnesį, bei duoti sutikimÄ iÅ¡vežti nepilnametę dukrÄ gyventi į užsienį. 2018 m. gegužės 17 d. raÅ¡tu atsakovas nurodė, kad gali mokėti vaikui po 160 Eur į mėnesį, bet nesutinka iÅ¡duoti leidimÄ iÅ¡vežti dukrÄ Ä¯ užsienį nuolatiniam gyvenimui (1 b. t. 15-21 l.).

IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė nepateikė jam duomenų dėl to, ar ji turi bÅ«stÄ užsienyje, darbÄ , kad vaikui yra surasta ugdymo įstaiga. IeÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad dukros iÅ¡vežimas padarys jai žalÄ , sukeldamas emocinius iÅ¡gyvenimus, bÅ«tų apribota vaiko teisė bendrauti su tėvu ir jo giminaičiais. IeÅ¡kovas paminėjo, kad gavęs objektyvius duomenis apie tai, jog vaiko iÅ¡vežimas į užsienį atitiks dukros geriausius interesus, jis neprieÅ¡taraus vaiko iÅ¡vežimui į užsienį nuolatiniam gyvenimui.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. 2-8063-886/2018 tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis, patvirtinta 2018 m. gegužės 23 d. teismo nutartimi. Šalys susitarė, kad ieškovas kas mėnesį skirs dukros išlaikymui po 170 Eur į mėnesį (.

25. IÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės susiraÅ¡inėjimo elektroniniu paÅ¡tu (1 b. t. 22 l.) matyti, kad į ieÅ¡kovo 2018 m. rugsėjo 18 d. elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame jis prašė atsakovės užtikrinti jo bendravimÄ su dukra, atsakovė atsakė 2018 m. rugsėjo 19 d. elektroniniame laiÅ¡ke. Atsakovė G. M. nurodė ieÅ¡kovui, jog jis gali susitikti su dukra bet kada. LaiÅ¡ke nurodoma, kad dukra norėjo susitikti su tėvu dar gegužės mėn., bet ieÅ¡kovas atsisakė. Atsakovė neturi pagrindo neleisti ieÅ¡kovui susitikti su dukra, nes taip pat nori turėti savo laisvalaikį, tačiau nuolat rÅ«pinasi Å¡alių bendra dukra. Atsakovė taip pat nurodė elektroniniame laiÅ¡ke, kad ieÅ¡kovas turi galimybę susisiekti su dukra ir telefonu, kadangi vaikas turi savo mobilųjį telefonÄ .

26. IeÅ¡kovas kreipėsi į atsakovę dėl bendravimo su vaiku ir 2019 m. sausio 13 d. elektroniniu laiÅ¡ku (1 b. t. 23 l.), kuriame nurodė, kad negali susitikti su dukra nuo 2018 m. liepos mėn., kad dukra neatsiliepia į jo skambučius, kad skambinant atsakovei jos telefono numerio linija nuolat užimta. IeÅ¡kovui paraÅ¡ius SMS žinutes vaikui, dukra atsako, kad negali kalbėti, nes turi darbo, praÅ¡o neraÅ¡yti, klausia, ko jis nori. IeÅ¡kovas paminėjo, kad keletÄ kartų buvo nuvykęs prie mokyklos, siekdamas pasimatyti su dukra, tačiau jam bendraujant su dukra, ji elgėsi gana keistai, ieÅ¡kovui susidarė įspÅ«dis, kad atsakovė draudžia dukrai bendrauti su juo.

Atsakovė, atsakydama į šį elektroninį laiÅ¡kÄ 2019 m. sausio 13 d., patarė ieÅ¡kovui kreiptis į specialistus dėl bendravimo su dukra. Atsakovė dar kartÄ paminėjo, kad ji nedaro įtakos dukros ir ieÅ¡kovo bendravimui, nedraudžia vaikui susitikti su tėvu, bet kartu ir neverčia vaiko to daryti. Atsakovė laiÅ¡ke praÅ¡o nustoti Å¡meižti jÄ , skleisti tikrovės neatitinkančius duomenis apie jos netinkamÄ elgesį.

27. IeÅ¡kovas bandė susitarti su atsakove dėl susitikimo su dukra, iÅ¡siųsdamas atsakovei 2019 m. sausio 19 d. laiÅ¡kÄ (1 b. t. 25 l.), kuriame nurodė, kad skambino dukrai, tačiau ji neatsiliepia. Atsakovė tÄ pačiÄ dienÄ atsakė ieÅ¡kovui elektroniniu laiÅ¡ku, kad jis gali susitikti su dukra bet kada, kad jis susitartų su pačia dukterimi, kad atsakovė perduos vaikui apie ieÅ¡kovo bandymÄ susisiekti su vaiku. 28. 2019 m. gegužės 16 d. pareiÅ¡kimu ieÅ¡kovas kreipėsi į VVTAÄ®T Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyrių, nurodydamas, kad nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. jis negali susitikti su savo dukra V.

M. (1 b. t. 29 l.). PareiÅ¡kime teigiama, kad ieÅ¡kovo buvusi sutuoktinė G. M. piktybiÅ¡kai draudžia dukrai matytis ir bendrauti su ieÅ¡kovu. Su buvusia sutuoktine neįmanoma susisiekti telefonu bei elektroniniu bÅ«du, ji nereaguoja į ieÅ¡kovo praÅ¡ymus susitikti su dukra, riboja bendravimÄ su vaiku. PareiÅ¡kime taip pat nurodoma, kad atsakovė minėjo apie emigravimÄ Ä¯ JAV, kad pasiims Å¡alių dukrÄ gyventi į užsienį. IeÅ¡kovas prašė Tarnybos tarpininkauti dėl bendravimo su V. M. bei pasikalbėti su atsakove G.

M..

29. Kauno miesto VTAS 2019 m. gegužės 24 d. buvo iÅ¡klausyta V. M. nuomonė (1 b. t. 80 l.). Vaikas nurodė, kad nepalaiko ryÅ¡io su tėvu, paskutinį kartÄ tėvas skambino savaitgalį, tačiau ji nenorėjo pakelti ragelį, nes jai buvo baisu. Mergaitė matė tėvÄ paskutinį kartÄ dienÄ prieÅ¡ skambutį, tada tėvas, bÅ«damas mieste, pamatė mergaitę su dėde ir jo Å¡eima, nežiÅ«rėjo į mergaitę, nepasisveikino, nors matė jÄ . Mergaitė paaiÅ¡kino, kad sapnuoja naktimis koÅ¡marus, kaip tėvas vadina mamÄ negražiais žodžiais. Santykiai su tėvu buvo geri prieÅ¡ metus, viskas pasikeitė palaipsniui, tėvas nereagavo į mergaitės norus, leidžiant laisvalaikį, pasitaikydavo paÅ¡aipų iÅ¡ jo ir pusbrolio. Mergaitei buvo nesmagu, ji norėdavo grįžti namo. Mergaitė norėtų, kad tėvas atsižvelgtų į jos norus, elgtųsi ir bendrautų Å¡velniau bei pagarbiau mamos atžvilgiu.

30. VVTAÄ®T Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. gegužės 27 d. atsakyme (1 b. t. 78, 79 l.) nurodė, kad ieÅ¡kovui ir atsakovei nepriėmus geranoriÅ¡ko ir abipusio sprendimo dėl bendravimo su dukra, ieÅ¡kovas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo. Esant konfliktinei situacijai, jis privalo spręsti ginčus protingai, siekti vaiko visapusiÅ¡kos gerovės, stengti minimalizuoti tarpusavio konflikto neigiamÄ Ä¯takÄ vaikui. IeÅ¡kovui rekomenduota kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrių dėl Å¡eimos mediacijos, psichologo konsultacijų, tėvystės įgÅ«džių stiprinimo.

31. IeÅ¡kovas siekė pasimatyti su dukra ir 2020 m. vasarį, pranešė apie tai atsakovei 2020 m. vasario 13 d. elektroniniame laiÅ¡ke. Atsakovė neprieÅ¡taravo dukros ir ieÅ¡kovo susitikimui, bet elektroniniame laiÅ¡ke nurodė, kad dukra vis dar nenori susitikti su ieÅ¡kovu, kad ji negali priversti dukrÄ tai padaryti, kad ieÅ¡kovas ir dukra turi patys susitarti.

32. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp atsakovės ir Å¡alių dukters V. M. yra glaudÅ«s, artimi, pasitikėjimu bei prieraiÅ¡umu grįsti motinos ir dukros santykiai, todėl teismas nepasisako dėl atsakovės į bylÄ pateikto susiraÅ¡inėjimo tarp jos ir dukros, nuotraukų, kuriose atsispindi motinos ir dukros bendravimo pobÅ«dis (2 b. t. 25-28, 32, 34-38, 56 l.).

33. Atsakovė į bylÄ pateikė dukters ir Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovė skatina vaikÄ bendrauti su tėvu (rugpjūčio 19 d. žinutė, kurioje atsakovė primena vaikui „...nepamirÅ¡k paraÅ¡yti tėčiui žinutę“). IÅ¡ vaiko susiraÅ¡inėjimo su tėvu matyti, kad jų santykiai nėra tokie geri kaip mergaitės ir motinos santykiai. V. M. parašė ieÅ¡kovui: „Man nemalonu su tavimi kalbėti“, „Nemaloniai bendrauji“, „Visada“.

IeÅ¡kovas bandė susitarti su vaiku dėl susitikimo, dėl bendravimo per „Viber“ programÄ , bet vaikas atsakydavo „Ne nenoriu“, „Kolkas nenoriu.“. 2019 m. rugpjūčio 19, 20 d. V. M. klausė ieÅ¡kovo žinutėse: „Labas ko norėjai?“; „Labas skambinai? Ko norėjai?“; „Man nemalonu su tavimi kalbėti.“. P. V. programÄ V. M. atsakydama į ieÅ¡kovo klausimus, pranešė, kad ji ruoÅ¡iasi mokyklai, kad važiuos su mama apsipirkti, nes reikia daug visokių prekių.

Parašė, kad lankys Griniaus progimnazijÄ . IeÅ¡kovas siÅ«lė dukrai per Viber programÄ dviratį, bet dukra atsakė: „AÅ¡ nenoriu tavo tu dviračiu kažkieno atiduotu, jie man per sunkÅ«s kažkokie berniukiÅ¡ki“.

34. Teismas, įvertinęs 33 punkte nurodytÄ vaiko ir tėvo susiraÅ¡inėjimÄ , V. M. paaiÅ¡kinimus, duotus iÅ¡sakant savo nuomonę (kad tėvas sako apie mamÄ negerus dalykus, sprendimo 13, 29 punktai), atsakovės ir liudytojo J. A. parodymus apie tai, kad mergaitė, grįžusi po bendravimo su ieÅ¡kovu, verkdavo, Å¡alių elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ (kur atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovo neÅ¡meižti jos ir nesakyti nebÅ«tų dalykų) (sprendimo 26 punktas), daro iÅ¡vadÄ , kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog nepilnametė V.

M. paskutinius du metus nenori bendrauti su tėvu dėl jo įtemptų santykių su vaiko motina (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Mergaitė, iÅ¡reikÅ¡dama savo nuomonę apie santykius su tėvais, paaiÅ¡kino, kad buvo atvejis, kai ji pamatė tėvÄ gatvėje, bet jis elgėsi taip, tarsi jos nepastebėjo. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas mergaitės krikÅ¡tatėvis S. A. (sprendimo 17 punktas). IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės neneigė to, kad galėjo nepastebėti dukters. Ir nors ieÅ¡kovas galbÅ«t nepastebėjo vaiko Å¡ventėje, mergaitei liko neigiamas prisiminimas apie šį atvejį, kurį akcentavo ir teismo psichologė J.

G.. Mergaitė, duodama paaiÅ¡kinimus teismo psichologei, taip pat paminėjo, kad tėvas blogai kalbėjo apie motinÄ . Å ias aplinkybes patvirtina ir atsakovės 2018 m. elektroniniame laiÅ¡ke, skirtame ieÅ¡kovui, praÅ¡ymas neÅ¡meižti jos ir neskleisti nebÅ«tų dalykų apie atsakovę bei Å¡io sprendimo 29 punkte aplinkybės. Turint omenyje artimus atsakovės ir Å¡alių dukros santykius, manytina, kad toks ieÅ¡kovo elgesys, kai jis sakė vaikui nemalonius (kaip vaikas sakė „negražius“) dalykus apie atsakovę, kartais bÅ«davo Å¡iurkÅ¡tus su vaiku, teismo vertinimu, buvo priežastis, dėl kurios mergaitė atsiribojo nuo tėvo, nors prieÅ¡ tai noriai leido su juo laikÄ .

35. Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes ir juos pagrindžiančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad nepilnametė V. M. nenori bendrauti su ieÅ¡kovu ne dėl to, kad atsakovė daro vaikui poveikį, bet dėl paties ieÅ¡kovo netinkamo elgesio su vaiku (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

36. IÅ¡ atsakovės paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ji turi sužadėtinį E. R., gyvenantį JAV, su kuriuo ketina susituokti ir gyventi JAV kartu su V. M.. Byloje pateikta E. G. R. M., gim. (duomenys neskelbtini) paso, iÅ¡duoto Jungtinės Meksikos valstijos, nuotrauka bei Å¡io asmens laikinojo leidimo gyventi JAV dokumento kopija. Teismas, įvertinęs atsakovės, nepilnametės V. M., liudytojo J. A. paaiÅ¡kinimus, Å¡iame punkte nurodytų dokumentų kopijas, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė įrodė, jog egzistuoja toks asmuo kaip E. R., kad Å¡is asmuo yra atsakovės sužadėtinis, gyvenantis JAV (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis).

37. Atsakovė pateikė į bylÄ 2019 m. rugpjūčio 13 d. datuotÄ E. R. patvirtinimo raÅ¡tÄ . Å iame raÅ¡te nurodoma, kad E. R. patvirtina, jog jis finansiÅ¡kai rems savo bÅ«simÄ Å¾monÄ G. M. ir jos dukrÄ V. M., kai jos atvyks į JAV ir pasiliks gyventi su juo kaip Å¡eima. RaÅ¡te nurodoma, kad E. R. kaip naujas Å¡eimos narys ir G. M. bÅ«simas vyras pasistengs sukurti V. M. kuo geresnes mokymosi ir gyvenimo sÄ lygas.

38. IÅ¡ atsakovės į bylÄ paduoto elektroninio susiraÅ¡inėjimo su adresatu, kurio elektroninio paÅ¡to adresas yra (duomenys neskelbtini) duomenimis 2018 m. spalio 27 d. atsakovė buvo kreipusi elektroniniu laiÅ¡ku į minėtÄ adresatÄ , nurodydama, kad bÅ«tų puiku dirbti su jo komanda, kad ji siunčia savo gyvenimo apraÅ¡ymÄ . Nurodytas adresatas 2018 m. spalio 28 d. elektroniniu laiÅ¡ku pranešė, kad atsakovė gavo darbÄ bent 30 dienų, kol vyks apmokymai, o visa kita priklausys nuo atsakovės naÅ¡umo. 39. 2019 m. rugpjūčio 19 d. elektroniniu laiÅ¡ku atsakovė kreipėsi į GilbertSchools darbuotojÄ , klausdama ar yra galimybė V.

M. įstoti kitais metais į mokyklÄ B. E.. Atsakovei elektroniniu laiÅ¡ku buvo atsakyta, kad priėmimas kitiems mokslo metams yra baigtas, kad iÅ¡ esmės yra galimybė V. M. įstoti į mokyklÄ , tačiau bÅ«tina, jog atsakovė atvyktų į mokyklÄ bei pateiktų dokumentus (vaiko gimimo liudijimÄ , skiepų knygelę ir gyvenamosios vietos deklaracijos dokumentÄ ).

40. Byloje pateikta 2019 m. rugpjūčio 28 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, kurioje kaip kitas laikinas valdytojas nurodytas E. R., nurodyta, kad nuomos pabaiga – 2020 m. vasario 29 d. Sutartyje nėra nurodyti nuomotojo duomenys (2 b. t. 42, 43 l.).

41. Iš atsakovės, liudytojo J. A. ir nepilnametės V. M. paaiškinimų nustatyta, kad atsakovės sužadėtinis buvo lankęsis Lietuvoje, kad atsakovė ir V. M. ilsėjosi su E. R. užsienyje, bet atsakovė ir šalių dukra niekada nebuvo E. R. gyvenamojoje vietoje, t. y. JAV. Iš atsakovės ir V. M. paaiškinimų matyti, kad šalių nepilnametės dukros ir atsakovės sužadėtinio santykiai yra draugiški. Tai patvirtina ir byloje pateiktas vaiko E. R. susirašinėjimas programoje WhatsApp. 42. 2020 m. vasario 1 d. elektroniniu laišku ieškovas kreipėsi į psichologę D.

N., teiraudamasis dėl to, ar yra galimybė dalyvauti pozityvios tėvystės kursuose STEP. 2020 m. vasario 4 d. elektroniniu laiÅ¡ku psichologė atsakė, kad tuo metu grupėje yra užsiregistravę 10 žmonių, kad registruoja jį į eilę, kad apie dalyvavimÄ praneÅ¡ likus kelioms savaitėms. Psichologė paprašė ieÅ¡kovo užpildyti registracijos formÄ . IÅ¡ VšĮ Å eimos santykių instituto renginio „Suprasti vaikÄ ir save tėvystėje“ dalyvių sÄ raÅ¡o matyti, kad Å¡i įstaiga rengė mokymus tėvams 2020 m. vasario 3, 10 ir 17 d.

IeÅ¡kovas dalyvavo minėtame renginyje tik 2020 m. vasario 17 d. IÅ¡ 2020 m. vasario 18 d. Vyrų krizių centro Kauno apskrities raÅ¡to „Dėl psichologinės pagalbos teikimo“ nustatyta, kad ieÅ¡kovas lankosi minėtame centre nuo 2019 m. liepos 12 d. RaÅ¡te nurodoma, kad V. M., negalėdamas bendrauti su savo dukra, patiria psichologinius-emocinius iÅ¡gyvenimus, jaučiasi atstumtas, iÅ¡sako nerimÄ dėl dukros ateities, jei ji bÅ«tų iÅ¡vežta į užsienį. IeÅ¡kovui teikiamos psichologo konsultacijos, kurių metu jis turi galimybę iÅ¡sakyti savo susirÅ«pinimÄ , gauti emocinę paramÄ , žinių apie tinkamus streso įveikimo bÅ«dus, vaiko raidÄ bei amžių atitinkančius poreikius. 2020 m. vasario 18 d.

VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ pažymos duomenimis, ieškovui buvo suteikta psichologo pagalba 2020 m. vasario 17 d. Ieškovas taip pat susitarė su psichologu, kad atvyks kartu su dukra 2020 m. kovo 30 d. Teismas mano, kad šis susitikimas, labiau tikėtina, galėjo neįvykti dėl šalyje paskelbto karantino (nuo 2020 m. kovo 16 d.), susijusio su koronaviruso (COVID-19) grėsme.

43. Teismas, susipažinęs su šalių procesiniuose dokumentuose nurodytais reikalavimais, jų tenkinimo motyvais ir byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog šalių nepilnametė dukra ir ieškovas faktiškai nebendrauja apie du metus. Byloje neginčijama tai, kad pati šalių dukra nenori šiuo metu bendrauti su tėvu. Abu tėvai pripažįsta, kad iki šiol jų susitarimu nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka turi būti pakeista. Tačiau atsakovė pareikštu priešieškiniu pirmiausiai siekia teismo leidimo išvežti V. M. nuolatiniam gyvenimui į JAV be ieškovo sutikimo. Atsakovė mano, kad jai ir vaikui išvykus gyventi į JAV jų abiejų ir šeiminis, ir ekonominis gyvenimas pagerės, jos abi turės didesnes galimybes JAV, nei Lietuvoje.

44. Teismas konstatuoja, kad siekiant visapusiÅ¡kai ir teisingai iÅ¡nagrinėti Å¡alių ginÄÄ , pirmiausia turi bÅ«ti pasisakyta dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo iÅ¡duoti teismo leidimÄ vaiko iÅ¡vežimui į JAV be tėvo sutikimo pagrįstumo, o vėliau – dėl ieÅ¡kovo ir nepilnametės V. M. bendravimo tvarkos, kuri, kaip sutinka abi Å¡alys, turi bÅ«ti pakeista. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo iÅ¡duoti atsakovei leidimÄ iÅ¡vežti Å¡alių nepilnametę dukrÄ Ä¯ užsienį be ieÅ¡kovo sutikimo 45. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaikÄ , kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, iÅ¡vežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs raÅ¡ytinį antrojo iÅ¡ tėvų sutikimÄ . Jeigu antrasis iÅ¡ tėvų atsisako duoti šį sutikimÄ , ginÄÄ sprendžia teismas.

46. CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtÄ (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiÅ«ra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu bÅ«du nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

47. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) pripažįsta, kad abipusis tėvų ir vaiko pasitenkinimas vienas kito draugija yra pagrindinis Å¡eimos gyvenimo elementas, net ir nutrÅ«kus tėvų santykiams. Atsižvelgiant į tai, valstybės narės iÅ¡ principo turi veikti taip, kad bÅ«tų galima iÅ¡saugoti Å¡eimos ryšį (žr., pvz., EŽTT 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ byloje Malinin prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 70135/14).

48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . Å ios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., iÅ¡vykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų bÅ«ti laikoma, kad Å¡iuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

49. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimÄ vaiko iÅ¡vežimÄ Ä¯ užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimÄ teisiÅ¡kai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Pareiga įrodyti, kad vaiko iÅ¡vežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iÅ¡ esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

50. Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 39 punktas).

51. Ä®statymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimÄ , nurodydamas, kad priimant sprendimÄ bÅ«tina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad galutinį sprendimÄ priima vaikas. Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo (teismo) manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 43, 44 punktai).

52. Byloje nustatyta, kad Å¡iuo metu nepilnametės V. M. ir jos tėvo (ieÅ¡kovo) ryÅ¡ys yra labai silpnas. Jie bendrauja tik žinutėmis ir gana retai. Tokia situacija, kaip minėta, susiklostė, labiau tikėtina, dėl nekorektiÅ¡ko ieÅ¡kovo bendravimo su dukra (sprendimo 35 punktas). Tačiau nors Å¡iuo metu tarp ieÅ¡kovo ir jo dukros ryÅ¡ys yra gana silpnas, teismo vertinimu, jis nėra prarstas ir gali bÅ«ti atkurtas. Tokia iÅ¡vada daroma atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas bendravo su dukra po santuokos nutraukimo su atsakove, pasiimdamas vaikÄ bendravimui savaitgaliais, atostogų metu, lankydamas su jÄ Ä¯vairius renginius, giminaičius, susiraÅ¡inėdamas per programÄ Viber.

IÅ¡kilus vaiko iÅ¡vežimo į užsienį (JAV, t. y. ne Europos SÄ jungos valstybę) grėsmei, ieÅ¡kovo elgesys ir bendravimas su dukra pasikeitė į neigiamÄ pusę, teismo vertinimu, dėl to, kad jis buvo Å¡okiruotas, galbÅ«t supykęs ant atsakovės, o vėliau ir ant dukros, Å¡iai iÅ¡reiÅ¡kus norÄ iÅ¡vykti su motina į JAV.

53. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju negalima iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo elgesys su vaiku pasikeitė į neigiamÄ pusę taip, kad vaikas apskritai nenorėjo ar nenori bendrauti su tėvu. TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja tai, kad nepaisant to, kad santykiai tarp vaiko ir ieÅ¡kovo pasikeitė, mergaitė atsakydavo į ieÅ¡kovo žinutes, nors ir galbÅ«t nelabai maloniai ir ne taip mandagiai, kaip norėtųsi ieÅ¡kovui. Tačiau pats faktas, kad vaikas atsakydavo tėvui, klausdavo, ko jis nori, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad vaikas ieÅ¡kojo kontakto su tėvu, bet, nepavykus jo rasti, galbÅ«t nesikeičiant ieÅ¡kovo elgesiui, mergaitė pradėjo vengti bendravimo su tėvu. V. M. duodama paaiÅ¡kinimus psichologei nurodė, kad norėtų bendrauti ir su tėvu, iÅ¡reiÅ¡kė nuoskaudÄ dėl galbÅ«t netinkamo tėvo elgesio. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas yra svarbus vaikui.

54. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo elgesį po 2018 m. ginčo su atsakove, mano, kad ir jam yra svarbi dukra V. M.. Tai patvirtina aplinkybės, kad atsakovas pradėjo lankytis pas psichologus dėl jaučiamo nerimo, susijusio su dukros galimu iÅ¡vykimu į užsienį. IeÅ¡kovas pradėjo lankyti psichologinius mokymus dėl bendravimo su vaiku, buvo užsirašęs į konsultacijÄ , kurioje norėjo sudalyvauti kartu su dukra (sprendimo 42 punktas). Nagrinėjamu atveju nesutiktina su atsakovės atstovės teiginiu, kad ieÅ¡kovas pradėjo lankyti psichologinius kursus, registruotis į juos, iÅ¡ tikrųjų ne dėl to, kad jam rÅ«pi bendravimas su dukra, bet siekdamas sudaryti tokio rÅ«pesčio įvaizdį.

Tai, kad ieÅ¡kovas nesilankė kursuose, mokymuose, kurie vyko 2019 m. atsakovės nurodytose institucijose, nepatvirtina ieÅ¡kovo elgesio dirbtinumo. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas realizuoja savo galimybę konsultuotis su psichologais taip, kaip jam tai atrodo tinkama. IeÅ¡kovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl natÅ«ralu, kad jis derina konsultacijas su psichologais bei mokymus su savo darbu. Juo labiau, kad jis turi pareigÄ teikti iÅ¡laikymÄ dukrai kiekvienÄ mėnesį ir, Å¡alių paaiÅ¡kinimais, tinkamai vykdo Å¡iÄ pareigÄ .

55. Teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis ir jas aiÅ¡kinančia teismų praktika (žr. sprendimo 45, 46 punktus), konstatuoja, kad nors atsakovės ir Å¡alių dukros santykiai yra kur kas geresni nei ieÅ¡kovo ir Å¡alių nepilnamečio vaiko, tačiau tai nepaneigia ieÅ¡kovo teisės ir pareigos dalyvauti priimant reikÅ¡mingus sprendimus dėl dukros auklėjimo ir gyvenimo bei vaiko teisės bÅ«ti auginamam abiejų tėvų. Tokia iÅ¡vada daroma, nustačius, kad ieÅ¡kovas nėra nusiÅ¡alinęs nuo vaiko auklėjimo, tvarkingai moka iÅ¡laikymÄ ir siekia bendravimo su dukra. Esant nustatytai aplinkybei, kad tarp ieÅ¡kovo ir Å¡alių nepilnamečio vaiko yra iÅ¡likęs nors ir silpnas, bet tėvo-dukros ryÅ¡ys, kad vaikas norėtų bendrauti su tėvu tam tikromis sÄ lygomis, laikytina, kad nagrinėjamu atveju yra galimybė iÅ¡saugoti jų Å¡eimos ryšį (sprendimo 47 punktas).

56. Byloje nustatyta, kad nepilnametė V. M. gyvena kartu su atsakove ir jos tėvais trijų kambarių bute, miega su atsakove vienoje lovoje. Atsakovė Å¡iuo metu negali užtikrinti vaikui geresnių gyvenimo sÄ lygų (atskiro kambario, geresnio iÅ¡islavinimo), nes jos stabilios kas mėnesį gaunamos pajamos yra apie 700 Eur, kartu su ieÅ¡kovu ji yra solidari skolininkė. Tačiau byloje esantys duomenys (abiejų Å¡alių pateiktos nuotraukos), mokyklos, kurioje mokėsi mergaitė, charakteristika, liudytojų paaiÅ¡kinimai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nors atsakovė negali užtikrinti vaikui geresnių bÅ«sto sÄ lygų, tačiau tai netrukdo vaikui vystytis ir augti pilnaverte asmenybe.

Abi Å¡alys teismo posėdžio metu patvirtino, kad lanko (lankė) su vaiku įvairius muziejus, renginius, atostogauja. Vaikas, gyvendamas Lietuvoje, lanko bÅ«relius, yra apsuptas jį mylinčių giminaičių (senelių, krikÅ¡tatėvių, draugų), ieÅ¡kovas taip pat siekia bendrauti su vaiku intensyviau. Todėl byloje negalima iÅ¡vada, kad Å¡iuo metu mergaitės gyvenimo sÄ lygos Lietuvoje yra blogos, kad vaiko materialinė, socialinė, psichologinė aplinka yra netinkama (sprendimo 48 punktas).

57. Atsakovė teigia, kad siekia maksimaliai užtikrinti vaiko poreikius, persikeldama gyventi pas savo sužadėtinį į JAV, kad JAV vaikui bus suteiktos didesnės galimybės, geresnis išsilavinimas. Vertinant šiuos atsakovės paaiškinimus, reikšminga tai, kad pati atsakovė niekada nebuvo savo sužadėtinio gyvenamojoje vietoje. Ji paaiškino, kas jų santykiai tęsiasi nuo 2018 m., tačiau atsakovė niekada negyveno su savo sužadėtiniu ilgesnį laikotarpį. Byloje pateiktas atsakovės susirašinėjimas elektroniniu paštu dėl darbo ir mokyklos taip pat kelia teismui rimtų abejonių, kad atsakovė sugebės užtikrinti vaiko poreikius JAV tuo atveju, jei dėl kažkokių aplinkybių gyvenimas su sužadėtiniu nepasiseks.

Tokia iÅ¡vada daroma, nustačius, kad susiraÅ¡inėjimas dėl darbo vyko dar 2018 m., atsakyme atsakovei buvo nurodyta, kad laiÅ¡ko adresatas jau pasiruošęs suteikti jai darbÄ 30 dienų. Tačiau byla iÅ¡kelta teisme 2019 m., baigta nagrinėti 2020 m., ir joje nepateikta duomenų apie tai, kad atsakovei padarytas pasiÅ«lymas dėl darbo tebegalioja.

58. Byloje pateikta atsakovės sužadėtinio bÅ«sto nuomos sutartis taip pat kelia teismui rimtų abejonių dėl to, kad joje nenurodytas nuomotojas, jos galiojimo terminas yra pasibaigęs, todėl neaiÅ¡ku, kaip atsakovė užtikrins deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ JAV, siekdama įregistruoti vaikÄ Ä¯ mokyklÄ .

59. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie vaiko gyvenimo sÄ lygas Lietuvoje bei galimas gyvenimo sÄ lygas JAV, konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog V. M. iÅ¡vežimas nuolatiniam gyvenimui į JAV geriausiai atitinka mergaitės interesus, kad tai iÅ¡ esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio ieÅ¡kovo V. M. teisių. Teismas nenustatė reikÅ¡mingų aplinkybių, kurioms esant nepilnametės V. M. gyvenamoji vieta turi bÅ«ti pakeista, leidžiant atsakovei iÅ¡vežti vaikÄ Ä¯ JAV be ieÅ¡kovo sutikimo. Teismo nuomone, V. M. perkėlimas į JAV nėra bÅ«tinas (sprendimo 50 punktas). Todėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl leidimo iÅ¡vežti vaikÄ Ä¯ JAV iÅ¡davimo nesant ieÅ¡kovo sutikimo atmetamas.

60. Teismas, atmesdamas minėtÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , įvertino ir nepilnametės V. M. iÅ¡sakytÄ norÄ persikelti į JAV kartu su atsakove. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad Å¡is vaiko noras kilo atsakovei papasakojus vaikui apie tai, kaip gera gyventi JAV, bei dėl to, kad pati atsakovė siekia persikelti į A. T. sutinka su ieÅ¡kovo atstovės nuomone, kad nors V. M. yra gana didelė, ji galbÅ«t nesugeba įvertinti visų emigracijos į JAV padarinių (tarp jų - galimo artimųjų ilgesio, bendravimo trÅ«kumo, sunkumų adaptuojantis prie naujos aplinkos, mokymosi tvarkos, galimų ekonominių sunkumų). Todėl teismas Å¡iuo konkrečiu atveju neatsižvelgia į vaiko nuomonę ir priima, jo (teismo) manymu, Å¡iuo metu geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimÄ atsisakyti iÅ¡duoti atsakovei iÅ¡duoti leidimÄ iÅ¡vežti vaikÄ Ä¯ užsienį (JAV).

61. Atmetus nurodytÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , teismas nesvarsto prieÅ¡ieÅ¡kinio praÅ¡ymo dėl bendravimo tvarkos, vaikui gyvenant užsienyje nustatymo. Toliau nagrinėjamas klausimas dėl ieÅ¡kovo ir nepilnametės V. M. bendravimo tvarkos Lietuvoje pakeitimo. Dėl ieÅ¡kovo ir Å¡alių nepilnametės dukters teismo patvirtintos bendravimo tvarkos pakeitimo 62. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

63. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ . Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018, 45 punktas).

64. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iÅ¡ tėvų traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiÅ«rų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiÅ«rai. Vaikų interesų patenkinimÄ turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iÅ¡ kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimÄ su tuo iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

65. EŽTT ne kartÄ yra nurodęs, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimÄ su vaiku nėra absoliuti ir Å¡ioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57; Diamante and Pelliccioni v. S. M., par. 185). Nagrinėjant peticijas itin konfliktiÅ¡kų Å¡eimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliÅ«tis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotÄ Ä¯ geriausius vaiko interesus, turi praeiti Å¡iek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryÅ¡ių su vaiku atkÅ«rimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; Å¡ioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012).

66. Jei nėra iÅ¡ anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikinÄ bendravimo tvarkÄ , konkretus pereinamasis laikotarpis teismo sprendime gali bÅ«ti nenustatomas. Tokiu atveju laikotarpio trukmė teismo sprendime turėtų bÅ«ti susieta su ateityje pasikeisiančiomis aplinkybėmis, įvykiais, kurie atsiras ateityje. Kai įgyvendinus nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , vieno iÅ¡ tėvų nuomone, nustatyta minimalaus bendravimo su vaiku tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iÅ¡ tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos iÅ¡plėtimo vėl kreiptis į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

67. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iÅ¡ tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iÅ¡ jų elgesio, vaiko patirties, iÅ¡gyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vienÄ ar kitÄ norÄ lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikÅ¡mę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas).

68. Vadovaujantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ bendrauti su vaiku, Å¡i pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo Å¡ios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali bÅ«ti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarkÄ skyrium gyvenantis tėvas privalės jÄ vykdyti. Todėl skyrium gyvenantis tėvas, siÅ«lydamas patvirtinti bendravimo su vaiku tvarkÄ ar reikÅ¡damas atsikirtimus į kitos pusės siÅ«lomÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , turi įvertinti savo darbo specifikÄ , grafikÄ , siÅ«lomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).

69. Pažymėtina, kad bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo kontekste adekvatus atsižvelgimas į tėvų darbo grafiko ypatumus gali bÅ«ti reikÅ¡mingas valstybės Konvencijos 8 straipsnio įsipareigojimų laikymosi atžvilgiu. Å iame interesų derinimo procese teismas turi nustatyti teisingÄ susidÅ«rusių interesų pusiausvyrÄ ; geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytÄ bendravimo grafikÄ ; jeigu bendravimo teisių įgyvendinimas pasidarytų pernelyg sudėtingas įgyvendinti, svarbu, kad asmuo bet kuriuo momentu galėtų kreiptis dėl jo pakeitimo (žr., pvz., Kajari v. Finland, no. 65040/01, 23 October 2007; Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011).

70. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018, 34 punktas).

71. IeÅ¡kovo atstovė, sakydama baigiamÄ jÄ kalbÄ , nurodė, kad ieÅ¡kovas sutiktų, kad jo ir vaiko bendravimui bÅ«tų nustatytas pereinamasis laikotarpis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pripažįsta, jog Å¡iuo metu negali bÅ«ti iÅ¡ karto nustatyta ieÅ¡kinyje nurodyta bendravimo tvarka. Ä®vertinus atsakovės teiginius apie tai, kad ji neriboja ieÅ¡kovo ir vaiko bendravimo, ankstesniame susiraÅ¡inėjime su ieÅ¡kovu pati minėjo, kad jam reikalinga specialistų pagalba, bendraujant su dukra, darytina iÅ¡vada, kad ji taip pat neprieÅ¡tarautų pereinamojo laikotarpio nustatymui ieÅ¡kovo ir V. M. bendravimo tvarkoje.

72. Teismas, konstatavęs, kad Å¡iuo metu V. M. vengia, nenori bendrauti su ieÅ¡kovu daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu bendravimo tvarkos nustatymas, neatsižvelgiant į vaiko norus gali traumuoti vaikÄ , padaryti žalÄ jo ir ieÅ¡kovo santykiams. Todėl turi bÅ«ti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo metu tėvas V. M. su dukra V. M. bendrauja tarpininkaujant Å¡eimos psichologui (psichoterapeutui) pagal Å¡io specialisto sudarytÄ planÄ , paskirtÄ grafikÄ bei jo numatytoje vietoje. Dėl galinčio teikti paslaugas specialisto Å¡alys susitaria ne vėliau kaip per mėnesį nuo Å¡io teismo sprendimo priėmimo dienos.

Å alims nesusitarus per teismo nustatytÄ terminÄ , bendravimas vyksta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje Å¡alims nurodyto specialisto pagalba (Å¡iuo atveju toks nurodymas Å¡alims yra privalomas). Atsakovė G. M. įpareigojama užtikrinti V. M. atvykimÄ specialisto nurodytu laiku ir vietoje. Už specialisto paslaugas (jei jos bus mokamos) Å¡alys apmoka savo susitarimu. Jeigu Å¡alys nesutaria, už paslaugas specialistui apmoka V. M.. Tokia paslaugų apmokėjimo tvarka nustatoma, atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo nekorektiÅ¡ko elgesio vaikas atsiribojo nuo ir Å¡iuo metu vengia bendrauti.

Laikina bendravimo tvarka yra nustatoma iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

73. Siekiant sureguliuoti ieÅ¡kovo ir nepilnametės V. M. bendravimo tvarkÄ po pereinamojo laikotarpio, toliau pasisakoma dėl Å¡alių procesiniuose dokumentuose pasiÅ«lytos nustatyti bendravimo tvarkos.

74. Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovas Å¡iuo metu dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl neįmanoma iÅ¡ anksto nustatyti konkrečias datas, kada jis bÅ«na Lietuvoje, , įvertinęs atsakovės pasiÅ«lytÄ ieÅ¡kovo ir V. M. bendravimo tvarkÄ Lietuvoje, mano, kad Å¡i tvarka iÅ¡ esmės yra racionali, įgyvendinama ir patogi ne tik atsakovei bei V. M., bet ir ieÅ¡kovui. Tokia iÅ¡vada daroma, nustačius, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas ieÅ¡kinyje nustatyti, jog jis bendrauja su dukra kiekvienų metų lyginės savaitės savaitgalį, bei tam tikrų Å¡venčių konkrečiÄ dienÄ , nenurodo, kaip jis, turėdamas tokį darbÄ , kurį turi dabar, gali užtikrinti Å¡ių punkto įgyvendinimÄ (sprendimo 68 punktas).

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo pasiÅ«lymas nustatyti, kad vaiko nepaėmimas bendravimui nustatytu laiku dėl ieÅ¡kovo darbinės komandiruotės nelaikomas bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos pažeidimu, yra iÅ¡ esmės pasiÅ«lymas nustatyti tokiÄ bendravimo sÄ lygÄ , kuri yra patogi ieÅ¡kovui, bet ne vaikui ir ne atsakovei (sprendimo 70 punktas). Todėl teismas netenkina ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl jo pasiÅ«lytos bendravimo tvarkos 1-5 punktų bei dalies 6 punkto.

75. Teismas, nuspręsdamas patenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atsakovės pasiÅ«lytos ieÅ¡kovo ir vaiko bendravimo tvarkos Lietuvoje, tenkina šį reikalavimÄ iÅ¡ dalies, nenustatydamas, kad tėvo ir vaiko bendravimo tvarka gali bÅ«ti ribojama, atsižvelgiant į vaiko norus, sutikimÄ . Teismas sutinka su ieÅ¡kovo atstovės teiginiu, kad įtvirtinus bendravimo tvarkÄ , priklausančiÄ nuo vaiko noro, bus priimtas sÄ lyginis sprendimas, o tai neatitinka CPK reikalavimų (CPK 267 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tai nepažeis vaiko interesų, nes teismo sprendime nustatoma laikina bendravimo tvarka (pereinamasis laikotarpis), kurios metu, tikėtina, jog besÄ lyginė Å¡iuo teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka bus įgyvendinama, nepažeidžiant vaiko interesų ir norų.

76. Teismas, iÅ¡ esmės nustatydamas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytÄ bendravimo tvarkÄ , neįtraukia į jÄ 5 punkto dalies, kurioje nurodyta, kad motina įsipareigoja netrukdyti ir nedrausti tėvui bendrauti su nepilnamete dukra, skatinti nepilnametę dukrÄ bendrauti su tėvu. Teismo vertinimu, Å¡i sÄ lyga yra savaime suprantama ir tam, kad ji bÅ«tų vykdoma nebÅ«tinas jos įtvirtinimas bendravimo tvarkoje. Reikalavimai netrukdyti ir nedrausti tėvui bendrauti su nepilnamete dukra, skatinti nepilnametę dukrÄ bendrauti su tėvu, yra atsakovės įstatyminės pareigos (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

77. Siekiant nustatyti kuo įmanoma konkretesnę ieÅ¡kovo ir V. M. bendravimo tvarkÄ , atsižvelgiant į ieÅ¡kovo pasiÅ«lytos bendravimo tvarkos punktus, kurie iÅ¡ esmės sutampa ir su prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytais punktais, prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytos bendravimo tvarkos 5 punktas sukonkretinamas. Nustatoma, kad motina įsipareigoja teikti tėvui pageidaujamÄ informacijÄ apie nepilnametės dukros ugdymÄ , sveikatos priežiÅ«rÄ , Å¡iam papraÅ¡ius nurodytos informacijos, per vienÄ dienÄ nuo tokio praÅ¡ymo gavimo dienos. Motina informuoja tėvÄ apie gydymo įstaigas, kurios turi ryšį su vaiku, per tris dienas nuo tokios įstaigos pasikeitimo. Motina informuoja tėvÄ apie vaiko lankomas / pasikeitusias ugdymo įstaigas, papildomus užsiėmimus, per tris dienas nuo nurodytų aplinkybių pasikeitimo.

78. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo siÅ«lomos bendravimo tvarkos 8, 9 punktus, bei atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio pasiÅ«lytos bendravimo tvarkos 6 punktÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad dėl jų iÅ¡ esmės nėra ginčo tarp Å¡alių. Todėl bendravimo tvarkos 6 punktu nustatoma, kad tais atvejais, jei nepilnametė dukra ketina dalyvauti iÅ¡ anksto suplanuotose renginiuose, keliauti iÅ¡ anksto suplanuotose kelionėse, arba dėl kitų svarbių priežasčių (tarp jų – dėl ligos, vaiko susirgimo) negali bendrauti su tėvu nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, tai motina informuoja tėvÄ apie tokias priežastis likus ne mažiau kaip 24 val. Tokiais atvejais tėvo bendravimas su nepilnamete dukra yra perkeliamas į artimiausiÄ savaitgalį arba kitÄ dienÄ po to, kai iÅ¡nyksta Å¡iame punkte nurodytos aplinkybės.

79. Teismas netenkina ieÅ¡kovo praÅ¡ymo nustatyti, kad atsakovė užtikrina vaikui galimybę bendrauti su ieÅ¡kovu ryÅ¡io priemonėmis (telefonu, Skype). Nustačius tokį įpareigojimÄ atsakovei, jai bÅ«tų perkelta visos įrangos įsigijimo vaikui, Skype programos įdiegimo vaiko komunikacijos priemonėse naÅ¡ta. Tuo atveju, jei atsakovė dėl objektyvių priežasčių neturės galimybės užtikrinti vaiko bendravimÄ su ieÅ¡kovu ryÅ¡ių priemonėmis (pvz. sulūš vaiko įranga, o atsakovė neturės lėšų naujai įsigyti), bus sudarytos prielaidos bereikalingiems ir nepagrįstiems konfliktams tarp Å¡alių.

Ä®statyme nenumatyta tėvų pareiga aprÅ«pinti vaikÄ komunikacios priemonėmis. Atsakovės pasiÅ«lytoje bendravimo tvarkoje (jos 2 punkte) įtvirtinta ieÅ¡kovo teisė neribotai bendrauti su dukra elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis. Todėl laikoma, kad Å¡iuo punktu užtikrinama ieÅ¡kovo galimybė bendrauti su dukra elektroniniu bÅ«du, toks punktas atitinka abiejų Å¡alių interesus.

80. Teismas, nustatęs, kad dalis ieÅ¡kinyje nurodytos bendravimo tvarkos punktų atitinka vaiko ir abiejų Å¡alių interesus, papildo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nustatytÄ bendravimo tvarkÄ tokiais punktais, kaip: negalėdamas paimti vaiko nustatytu laiku tėvas apie tai praneÅ¡a motinai ne vėliau kaip prieÅ¡ 24 val. (iÅ¡skyrus force majeure situacijas); vaikui patekus į gydymo įstaigos stacionarÄ , motina apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 val., informuoja tėvÄ . Jeigu vaikas suserga ir gydomas ambulatoriÅ¡kai, motina informuoja apie tai tėvÄ ne vėliau kaip per 4 val. IeÅ¡kovas turi teisę lankyti sergantį vaikÄ jo ligos metu; informacija Å¡alys keičiasi SMS trumposiomis žinutėmis telefonu arba laiÅ¡kais elektroniniu paÅ¡tu.

81. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo ir nepilnamečio vaiko interesus, nustato, kad sprendimo dalis dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo vykdytina skubiai (CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 82. Šioje byloje iš dalies patenkinus ir ieškinį, ir priešieškinį, nustatytina, kad šalių reikalavimai patenkinti ir atmesti 50 proc. Todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų dalims, paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

83. IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje turėjo tokias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 75 Eur žyminio mokesčio (1 b. t. 30 l.), 1100 Eur už ieÅ¡kinio dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos pakeitimo parengimÄ ; 1600 Eur atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pakeitimo, leidimo iÅ¡vežti nepilnametę dukrÄ nuolat gyventi į užsienį parengimas; 484 Eur už atstovavimÄ 2019 m. rugpjūčio 26 d. parengiamajame teismo posėdyje, 2019 m. spalio 2 d. 2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžiuose (bendras atstovavimo laikas 4 val. 34 min.), už pasirengimÄ 2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžiui - 30 min. (2020 m. sausio 6 d. sÄ skaita už teisines paslaugas RE Nr. 20001 ir 2020 m. vasario 15 d. mokėjimo nurodymas); 345 Eur – už atstovavimÄ 2020 m. sausio 21 d. teismo posėdyje ir pasirengimÄ jam, bendras teisinių paslaugų teikimo laikas 3 val. 27 min. (2020 m. sausio 21 d. sÄ skaita už teisines paslaugas RE Nr. 20005 ir 2020 m. vasario 15 d. mokėjimo nurodymas.

Iš viso ieškovas turėjo 3604 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 b. t., 32, 33 l.; 2 b. t. 165, 166 l.; 3 b. t. 93-95 l.).

84. Atsakovė Å¡ioje byloje turėjo tokias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 75 Eur žyminio mokesčio (2 b. t. 68 l.), 80 Eur už advokato padėjėjos susipažinimÄ su byla, teisinę konsultacijÄ , 520 Eur prieÅ¡ieÅ¡kinio parengimÄ , 80 Eur už atstovavimÄ 2019 m. spalio 2 d. teismo posėdyje, 40 Eur papildomų įrodymų rinkimÄ , sisteminimÄ , pateikimÄ teismui, 480 Eur už atstovavimÄ 2019 m. gruodžio 18 d., 2020 m. sausio 21 d., 2020 m. vasario 20 d. teismo posėdžiuose (sumos nurodytos be PVM) (2019 m. rugpjūčio 13 d.

PVM sÄ skaita-faktÅ«ra PP Nr. 00074, 2019 m. spalio 3 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra PP Nr. 00098, 2019 m. gruodžio 12 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra PP Nr. 00126, 2019 m. liepos 30 d., 2019 m. spalio 7 d., 2019 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymai); 155,85 Eur už procesinių dokumentų vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ (2019 m. rugsėjo 10 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. TRC 001219 ir 2020 m. sausio 9 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. VBR 010086, 2019 m. rugsėjo 14 d. ir 2020 m. sausio 9 d. mokėjimo nurodymai). IÅ¡ viso atsakovė turėjo 1682,85 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (3 b. t. 91 l.).

85. Atsakovės atstovė prašė nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis), atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinis pareikšti pirmiausiai dėl to, kad būtent ieškovas nesugebėjo sutvarkyti savo bendravimo su dukra. Be to, atstovės nuomone, ieškovo bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, atsižvelgiant į tai, kad ginčas nėra sudėtingas.

86. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo atstovės ataskaitÄ dėl jos byloje atliktų procesinių veiksmų, daro iÅ¡vadÄ , kad visi ieÅ¡kovo į bylÄ pateikti procesiniai dokumentai ir įrodymai buvo reikÅ¡mingi sprendžiant klausimÄ dėl byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė ir dėl to, kad jis teikė procesinius dokumentus bei įrodymus, susijusius su prieÅ¡ieÅ¡kiniu. Todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo nurodytos bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė ir dėl to, kad atsakovė pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurio dalį teismas atmetė, atsižvelgdamas ir į ieÅ¡kovo atstovės nurodytus motyvus. Dėl to negalima iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje praÅ¡omos atlyginti ieÅ¡kovo iÅ¡laidos susidarė iÅ¡imtinai dėl jo paties netinkamo elgesio.

87. Teismas sutinka su atsakovės atstovės teiginiu, kad ginčas teisinės technikos prasme gal ir nebuvo sudėtingas, tačiau šis ginčas buvo sudėtingas dėl bylos apimties, joje pateiktų įrodymų gausos, atliktų procesinių veiksmų, daugelio faktinių aplinkybių nagrinėjimo ir vertinimo. Todėl nepagrįstas atsakovės atstovės teiginys dėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų mažinimo ginčui buvus nesudėtingam.

88. IeÅ¡kovo ir atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su advokatės ir advokato padėjėjo pagalbos paslaugų apmokėjimu, nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nustatytų maksimalių Å¡ių paslaugų vertės dydžių (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.19 punktai), atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. III ketvirčio VDU buvo 1317,6 Eur (https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=6945663). Todėl patenkinus iÅ¡ dalies ieÅ¡kinį (50 proc.) bei atmetus dalį prieÅ¡ieÅ¡kinio (50 proc.) iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteisiama 1802 Eur ((75+1100+829)/2+1600/2) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

89. Patenkinus iÅ¡ dalies prieÅ¡ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisiama 841,43 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo (1682,85/2). Atlikus ieÅ¡kovo ir atsakovės prieÅ¡prieÅ¡inių turtinių reikalavimų įskaitymÄ (1802 – 841,43), nustatoma, kad iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai turi bÅ«ti priteista 960,57 bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

90. Valstybė Å¡ioje byloje turėjo 14,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Patenkinus ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimas priteisiamas iÅ¡ abiejų Å¡alių lygiomis dalimis, t. y. po 7,05 Eur (CPK 96 straipsnio 1, 2 dalys, 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-271, 279 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: iÅ¡ dalies patenkinti ieÅ¡kovo V. M. ieÅ¡kinį atsakovei G. M.. IÅ¡ dalies patenkinti atsakovės G. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui V. M.. Nustatyti laikinÄ ieÅ¡kovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės V. M., gim. 2007 m. spalio 6 d., bendravimo tvarkÄ pagal kuriÄ :

1. T. V. M. su dukra V. M. bendrauja tarpininkaujant Å¡eimos psichologui (psichoterapeutui) pagal Å¡io specialisto sudarytÄ planÄ , paskirtÄ grafikÄ bei jo numatytoje vietoje;

2. Dėl galinčio teikti paslaugas specialisto Å¡alys susitaria ne vėliau kaip per mėnesį nuo Å¡io teismo sprendimo priėmimo dienos. Å alims nesusitarus per teismo nustatytÄ terminÄ , bendravimas vyksta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje Å¡alims nurodyto specialisto pagalba (Å¡iuo atveju toks nurodymas Å¡alims yra privalomas).

3. A. G. M. įpareigojama užtikrinti V. M. atvykimÄ specialisto nurodytu laiku ir vietoje. Už specialisto paslaugas (jei jos bus mokamos) Å¡alys apmoka savo susitarimu. Jeigu Å¡alys nesutaria, už paslaugas specialistui apmoka V. M..

4. Laikina bendravimo tvarka yra nustatoma iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nepilnametė V. M. ir V. M. bendrauja toliau nustatyta bendra bendravimo su vaiku tvarka:

1. Tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra ir dalyvauti jos auklėjime toliau nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, o nepilnametei dukrai pageidaujant ar sutinkant — intensyviau nei numatyta Å¡ioje tvarkoje, neribojant bendravimo dažnumo, trukmės, tačiau atsižvelgiant į nepilnametės dukros užimtumÄ ir interesus;

2. Tėvas turi teisę neribotai bendrauti su nepilnamete dukra elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis (telefonu, trumposiomis žinutėmis, telefono programėlėmis ir kt.), atsižvelgdamas į nepilnametės dukros užimtumÄ ir interesus;

3. Tėvas ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi savaites elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) informuoja motinÄ apie laikotarpį, kurį jis praleis Lietuvoje ir tuo laikotarpiu bendrauja su nepilnamete dukra lyginiais mėnesio savaitgaliais, pasiimdamas nepilnametę dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grÄ Å¾indamas nepilnametę dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 18 val.;

4. Tėvas ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi savaites elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) informuoja motinÄ apie pageidavimÄ bendrauti su nepilnamete dukra jos atostogų metu. Vasaros, žiemos, rudens ir pavasario atostogų metu tėvas bendrauja su nepilnamete dukra ne mažiau kaip 3 dienas atostogų, o iÅ¡ jų – nemažiau kaip vienÄ Å¡ventinę dienÄ , pasiimdamas nepilnametę dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos pirmÄ jÄ bendravimo dienÄ 18 val. ir grÄ Å¾indamas nepilnametę dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ trečiÄ bendravimo dienÄ 18 val.;

5. Motina įsipareigoja teikti tėvui pageidaujamÄ informacijÄ apie nepilnametės dukros ugdymÄ , sveikatos priežiÅ«rÄ , Å¡iam papraÅ¡ius nurodytos informacijos, per vienÄ dienÄ nuo tokio praÅ¡ymo gavimo dienos. Motina informuoja tėvÄ apie gydymo įstaigas, kurios turi ryšį su vaiku, per tris dienas nuo tokios įstaigos pasikeitimo. Motina informuoja tėvÄ apie vaiko lankomas / pasikeitusias ugdymo įstaigas, papildomus užsiėmimus per tris dienas nuo nurodytų įstaigų pasikeitimo;

6. Tais atvejais, jei nepilnametė dukra ketina dalyvauti iÅ¡ anksto suplanuotose renginiuose, keliauti iÅ¡ anksto suplanuotose kelionėse, arba dėl kitų svarbių priežasčių (tarp jų – dėl ligos, vaiko susirgimo) negali bendrauti su tėvu nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, tai motina informuoja tėvÄ apie tokias priežastis likus ne mažiau kaip 24 val. Tokiais atvejais tėvo bendravimas su nepilnamete dukra yra perkeliamas į artimiausiÄ savaitgalį arba kitÄ dienÄ po to, kai iÅ¡nyksta Å¡iame punkte nurodytos aplinkybės.

7. Negalėdamas paimti vaiko nustatytu laiku tėvas apie tai praneša motinai ne vėliau kaip prieš 24 val. (išskyrus force majeure situacijas).

8. Vaikui patekus į gydymo įstaigos stacionarÄ , motina apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 1 val., informuoja tėvÄ . Jeigu vaikas suserga ir gydomas ambulatoriÅ¡kai, motina informuoja apie tai tėvÄ ne vėliau kaip per 4 val. IeÅ¡kovas turi teisę lankyti sergančiÄ dukrÄ jos ligos metu.

9. Informacija Å¡alys keičiasi SMS trumposiomis žinutėmis telefonu arba laiÅ¡kais elektroniniu paÅ¡tu. Kitas ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 960,57 Eur (devynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties Eur 57 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,05 Eur (septynių Eur 5 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,05 Eur (septynių Eur 5 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Valstybei priteistų iÅ¡laidų atlyginimai turi bÅ«ti sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 5660. MokėjimÄ valstybei patvirtinantys dokumentai turi bÅ«ti pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams. Skubiai vykdyti sprendimo dalį, kuria nustatyta laikina bendravimo tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Svetlana Panina