f39db6cc-e405-4c42-b9be-de234c28bad3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2382-1101/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32911-2019-7 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura MatusevičiÅ«tė, sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei, dalyvaujant ieÅ¡kovų atstovei advokatei Eglei Vrubliauskienei, atsakovo D. G. atstovui advokatui Valdui Kairiui, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovėms Ievai Galiauskienei ir Kornelijai Zamalytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A. P., S. S. ir Y. O. ieÅ¡kinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir D. G. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė:

1. ieÅ¡kovai A. P., S. S. ir Y. O. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame praÅ¡o:

1) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybės ir D. G. ieÅ¡kovo A. P. naudai 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

2) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybės ir D. G. ieÅ¡kovo S. S. naudai 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

3) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybės ir D. G. ieÅ¡kovo Y. O. naudai 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

4) priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir D. G. ieškovų A. P., S. S. ir Y. O. naudai 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

5) priteisti ieÅ¡kovų naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2. 2018 m. vasario 5 d. Estijos Respublikoje buvo pagrobtas automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 5 d. automobilis, vairuojamas atsakovo D. G., buvo pastebėtas Panevėžio rajone, kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga 19-ame kilometre. Policijos pareigÅ«nai, pastebėję galimai pagrobtÄ automobilį, siekė sustabdyti automobilio vairuotojÄ . Automobiliui nestojant, prasidėjo automobilio gaudynės. Policijos pareigÅ«nai, neatsižvelgdami į tai, kad gaudynės vyko intensyvaus eismo kelyje ir kad prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta važiavo kitos transporto priemonės, panaudojo Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir perÅ¡ovė automobilio padangÄ .

Dėl to atsakovo D. G. vairuojamas automobilis tapo nevaldomas, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su Å¡ia juosta važiavusiu ieÅ¡kovų automobiliu Nissan Primera. Automobiliui BMV įsirėžus į automobilį, kuriuo važiavo ieÅ¡kovai, buvo sunkiai sužalota ieÅ¡kovų sveikata, jie buvo iÅ¡vežti į Respublikinę Panevėžio ligoninę, kurioje jiems buvo teikiamos medicininės paslaugos.

3. Dėl atsakovo D. G. neatsargaus ir neatsakingo vairavimo, policijos pareigÅ«nų nurodymų nevykdymo, taip pat dėl policijos pareigÅ«nų Å¡aunamojo ginklo panaudojimo ir dėl to sukeltų pasekmių, t. y. automobilio sumėtymo ir įsirėžimo į ieÅ¡kovų automobilį buvo sunkiai sužalota ieÅ¡kovų sveikata. Atsižvelgdami į tai, ieÅ¡kovai praÅ¡o žalÄ priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų D. G. ir Lietuvos valstybės, kaip atsakingos už pareigÅ«nų atliekamus veiksmus. Atsakovams kyla griežtoji deliktinė civilinė atsakomybė už neteisėtų veiksmų ir tuo sukeltų padarinių – ieÅ¡kovų sunkiai sutrikdytos sveikatos ir atsakovų pareiga atlyginti neturtinę žalÄ .

4. Ieškovų teigimu, policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas pasireiškė, pirma, bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai, pažeidimu, antra, įstatymais policijos pareigūnams keliamų reikalavimų pažeidimu, taigi Lietuvos valstybei kyla atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį.

5. Policijos pareigÅ«nai Å¡aunamÄ jį ginklÄ panaudojo tuomet, kai prieÅ¡prieÅ¡ais važiavo kitos transporto priemonės. Kaip savo srities profesionalai, policijos pareigÅ«nai turėjo suvokti, įvertinti, kad Å¡ovus ir pataikius į automobilio padangÄ , automobilis taps nevaldomas ir dėl to gali nuskrieti į bet kuriÄ pusę – įskaitant ir prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Todėl policijos pareigÅ«nai, panaudoję Å¡aunamÄ jį ginklÄ ne tuomet, kai prieÅ¡prieÅ¡ais nebuvo transporto priemonių, o tuomet, kai važiavo tiek lengvoji maÅ¡ina, tiek krovininis automobilis su priekaba, neatsižvelgę, kad Å¡aunamasis ginklas yra naudojamas intensyvaus eismo kelyje, turėjo suvokti, kad gali įvykti tragiÅ¡kas eismo įvykis. 2019 m. balandžio 25 d.

Panevėžio apygardos teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-768/2019, kuriuo automobilio vairuotojas D. G. (atsakovas Å¡ioje byloje) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 3 dalyje. Minėtoje byloje buvo pateikta Lietuvos ekspertizės centro 2018 m. birželio 21 d. specialisto iÅ¡vada, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad automobilio BMV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio ratlankio ir padangos dehermetizacija dėl Å¡autinių kiauryminių pažeidimų, tikėtina, įvyko prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su ieÅ¡kovų vairuojamu automobiliu, ir tai, tikėtina, buvo Å¡io eismo įvykio kilimo technine priežastimi, kadangi nuleidus padangÄ automobilio BMV vairuotojas, važiuodamas 110 km/h greičiu, nesuvaldė automobilio.

Papildomai nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ specialistas Vytautas Å akėnas nurodė, kad tikėtina, automobilio padangos perÅ¡ovimas buvo pagrindinė priežastis automobiliui prarasti stabilumÄ . Tokios pačios iÅ¡vados padarytos ir 2019 m. balandžio 25 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendyje. Taigi akivaizdu, kad policijos pareigÅ«nai, elgdamiesi neapdairiai ir nerÅ«pestingai, panaudojo Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir perÅ¡ovė itin greitai važiavusio automobilio padangÄ , supratę ar turėję suprasti, kad automobilį BMV, perÅ¡ovus padangÄ , gali sumėtyti, vis tiek apsirinko naudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ intensyvaus eismo kelyje, kai prieÅ¡prieÅ¡ais važiavo kitos transporto priemonės.

6. Antra, policijos pareigÅ«nai pažeidė įstatymais jiems keliamus reikalavimus. Å aunamojo ginklo panaudojimo sÄ lygos apibrėžtos Policijos įstatymo 28 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aunamasis ginklas gali bÅ«ti panaudotas tik iÅ¡imtinais atvejais, kai tai neiÅ¡vengiamai bÅ«tina. Tačiau nagrinėjimu atveju, Å¡aunamasis ginklas buvo panaudotas nesant neiÅ¡vengiamo pavojaus policijos pareigÅ«nų ir kitų asmenų gyvybei, neiÅ¡naudojus kitų priemonių. Å iuo atveju buvo organizuojama, kaip įtariama, vogto automobilio paieÅ¡ka ir sulaikymas, kuriam vadovavo ir policijos patrulių veiksmų koordinavo Panevėžio AVPK OVS budėtojas.

Galimai vogtas automobilis pastebėtas 10.11 val., jį pradėjo persekioti policijos ekipažas Å¡aukiniu 1910, kuris apie automobilio BMV veiksmus ir judėjimo kryptį nuolat informuodavo budėtojÄ . Budėtojas organizavo kitų policijos patrulių prisijungimÄ prie persekiojamo automobilio sulaikymo. Nors į sulaikymo operacijÄ buvo pajungtos gausios kelių rajono policijos ekipažų pajėgos, buvo žinoma persekiojamo automobilio judėjimo kryptis, buvo planuojamas eismo užtvėrimÄ sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, tačiau, nepaisant to, nesant budėtojo nurodymo, persekiojimÄ vykdęs policijos pareigÅ«nas Å¡aukiniu 1910 nusprendė panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir pradėjo Å¡audyti į greitai važiuojančio persekiojamojo automobilio galinį kairį ratÄ .

Akivaizdu, kad Å¡aunamasis ginklas buvo panaudotas nesant neiÅ¡vengiamo pavojaus policijos pareigÅ«nų ir kitų asmenų gyvybei, neiÅ¡naudojus kitų priverstinių stabdymo priemonių, tokių kaip dirbtinių spÅ«sčių sudarymas ar ,,ežio“ panaudojimas. Policijos pareigÅ«nai Å¡aunamÄ jį ginklÄ pradėjo naudoti nuo persekiojimo pradžios praėjus 5 min., kai jau buvo aiÅ¡ku, kad į sulaikymo operacijÄ pasijungė daug pareigÅ«nų ir persekiojamo automobilio sulaikymas, tikėtina, pavyks be Å¡aunamojo ginklo panaudojimo ir pavojingų padarinių kilimo.

Å aunamojo ginklo panaudojimas tokioje situacijoje yra visiÅ¡kai neproporcingas, nebuvo tinkamai įvertinta, kad net ir panaudojus Å¡aunamÄ jį ginklÄ , t. y. Å¡ovus įspėjamuosius Å¡Å«vius į orÄ , automobilis nestojo, važiavo toliau dideliu greičiu, ir policijos pareigÅ«nai turėjo suprasti, kad toliau tęsiant Å¡aunamojo ginklo panaudojimÄ ir perÅ¡ovus greitai važiuojančio automobilio padangas, automobilis gali tapti nevaldomas ir bÅ«tent tuomet sukelti neiÅ¡vengiamÄ pavojų kitiems eismo dalyviams intensyvaus eismo kelyje, kas Å¡iuo atveju ir atsitiko.

Policijos pareigÅ«nas Å¡audė iÅ¡ sÄ lyginai didelio 10 metrų atstumo į greitai judantį ir manevruojantį objektÄ . Policijos pareigÅ«no pasirinktas sprendimas naudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ nebuvo saugus. Å ioje situacijoje, remiantis Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei Europos žmogaus teisių teismo praktika, pareigos neatidėliotinai sulaikyti automobilio vairuotojÄ â€“ atsakovÄ D. G. – nebuvo, atsižvelgiant į tai, kad dėl norimo įvykdyti sulaikymo paÅ¡alinių asmėnų gyvybei ir sveikatai grėsė pavojus.

Policijos pareigÅ«nai persekiojo ir siekė sulaikyti vogtÄ automobilį vairavusį asmenį, t. y. įtarimÄ turtinio, o ne smurtinio nusikaltimo padarymu. Å iuo atveju tikslÄ sulaikyti vogto automobilio vairuotojÄ bet kokia kaina policijos pareigÅ«nai iÅ¡kėlė aukščiau niekuo dėtų įvykio dalyvių saugumo, elgėsi skubotai, rizikingai ir neapgalvotai.

7. Atsakovui D.G. kyla deliktinė civilinė atsakomybė atlyginti ieÅ¡kovų patirtÄ neturtinę žalÄ CK 6.270 straipsnio pagrindu. Atsakovas, vairuodamas pagrobtÄ transporto priemonę, nepakluso teisėtam policijos pareigÅ«nų reikalavimui sustabdyti vairuojamÄ transporto priemonę, bėgo nuo policijos pareigÅ«nų pavojingai manevruodamas ir virÅ¡ijo leistinÄ greitį, nepakluso reikalavimui sustoti netgi po įspėjamųjų Å¡Å«vių, toliau važiavo dideliu greičiu siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo, dėl ko perÅ¡ovus padangÄ , nesuvaldė automobilio ir įvyko eismo įvykis sÄ lygojęs trijų žmonių – ieÅ¡kovų – sunkius kÅ«no sužalojimus.

8. Tarp minėtų atsakovų veiksmų ir kilusios žalos yra akivaizdus faktinis priežastinis ryÅ¡ys, kadangi ieÅ¡kovų sveikata nebÅ«tų buvusi sutrikdyta, jeigu atsakovas D. G. nebÅ«tų vairavęs pagrobto automobilio bei nepaklusęs policijos pareigÅ«nų reikalavimams, o policijos pareigÅ«nai nebÅ«tų perÅ¡ovę BMW automobilio padangos netinkamu metu, t. y. neįsitikinę, kad nesukels didesnės rizikos ar neigiamų pasekmių. Atsakovų atžvilgiu turi bÅ«ti pripažintas objektyvus bendrininkavimas – atsakovai nebuvo susitarę sukelti žalÄ ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus, tačiau kiekvienas iÅ¡ atsakovų iÅ¡ esmės prisidėjo prie žalos ieÅ¡kovams atsiradimo, dėl to jie žala privalo atlyginti solidariai. Tiek be policijos pareigÅ«nų, tiek be atsakovo D. G. neteisėtų veiksmų žala ieÅ¡kovams nebÅ«tų atsiradusi apskritai.

9. IeÅ¡kovai patyrė daugybinius, sunkius sužalojimus, kurie kėlė pavojų jų gyvybei, ieÅ¡kovai ilgÄ laikÄ gulėjo ligoninėje. Jų patirti sunkÅ«s sužalojimai turės įtakos ir ieÅ¡kovų ateičiai, patirti sužalojimai ir jų pasekmės yra jaučiamos iki Å¡iol, yra jaučiamas fizinis skausmas, taip pat dvasinis skausmas, baimė dėl patirtos avarijos. IeÅ¡kovai nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, jie nemoka lietuvių kalbos, tad jų situacija – buvimas ilgÄ laikÄ hospitalizuotiems svetimoje valstybėje, svetimoje aplinkoje, be savo artimųjų – tai pat priėjo papildomo streso ir nesaugumo jausmÄ .

10. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas D. G. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, apgailestauja dėl ieÅ¡kovams sukelto skausmo ir patirtų iÅ¡gyvenimo. Atsakovas nurodo sutinkantis su ieÅ¡kovų teiginiu, kad eismo įvykis įvyko ir ieÅ¡kovai patyrė sužalojimus ne dėl jo vieno kaltės. Eismo įvykis įvyko dėl neatsakingo Panevėžio AVPK patrulio Å¡audymo į atsakovo vairuojamÄ automobilį. Nors į sulaikymo operacijÄ buvo pajungtos gausios kelių rajonų policijos ekipažų pajėgos, buvo žinoma persekiojamo automobilio judėjimo kryptis, buvo planuojamos eismo užtvėrimas sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, tačiau, nepaisant to, nesant budėtojo nurodymo, persekiojimÄ vykdęs ekipažo patrulis Aurimas Laužikas savavaliÅ¡kai nusprendė panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir pradėjo Å¡audyti į atsakovo vairuojamÄ automobilį.

Atsakovo važiavimo kryptimi stovėjo Panevėžio AVPK Kelių policijos patrulių ekipažas Å¡aukiniu ,,P 1879“, kuris buvo pasiruošęs blokuoti keliÄ ir sustabdyti atsakovo automobilį. Å aunamasis ginklas buvo panaudotas nesant neiÅ¡vengiamo pavojaus policijos pareigÅ«nų ir kitų asmenų gyvybei, neiÅ¡naudojus kitų priverstinių stabdymo priemonių. Tarp Panevėžio AVPK patrulio veiksmų (Å¡audymo) ir atsiradusių pasekmių (eismo įvykio) yra priežastinis ryÅ¡ys. Patrulis prašė budėtojo leidimo naudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ , budėtojas tokio leidimo nedavė, bet patrulis Aurimas Laužikas savavaliÅ¡kai pradėjo nedelsiant ar bet kokiomis priemonėmis sustabdyti atsakovo automobilį.

Patrulis ne tik nevykdė bendrosios pareigos elgtis rÅ«pestingai ir apdairiai, tačiau ir pažeidė Policijos įstatymo, Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatas, todėl jo veiksmai laikytini neteisėtais. Jei ne patrulio veiksmai, atsakovui pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, važiuojant didesniu nei leidžiama greičiu, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs ir ieÅ¡kovai nebÅ«tų nukentėję. Atsakovas prieÅ¡ eismo įvykį, kitoje kelio dalyje važiavo virÅ¡ydamas leistinÄ greitį ir lenkdamas transporto priemones, tačiau jokio eismo įvykio nepadarė.

IeÅ¡kovams buvo padaryta neturtinė žala, ji iÅ¡ dalies buvo padaryta dėl neatsargių atsakovo D. G. veiksmų, tačiau praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis. IeÅ¡kovai po Lietuvoje suteikto gydymo iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos ir į bylÄ nėra pateikę jokių įrodymų apie tolimesnį gydymÄ ir savo sveikatos bÅ«klę, todėl atsakovas mano, kad ieÅ¡kinyje nurodyti motyvai dėl neturtinės žalos yra deklaratyvaus pobÅ«džio. IeÅ¡kovų praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis beveik prilygsta maksimaliam Lietuvos teismų priteisiamam dydžiui, Å¡ioje byloje yra nukentėję trys asmenys, todėl bendra suma laikytina per didelė.

Nukentėjusieji yra Ukrainos gyventojai, Ukrainoje pragyvenimo lygis yra žemesnis, todėl teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, turėtų atsižvelgti į Å¡ias aplinkybes. Atsakovas yra jauno amžiaus, santaupų nėra spėjęs sukaupti, turto nėra sukaupęs, jo vidutinis darbo užmokestis yra 395,36 Eur per mėnesį, pagal Panevėžio apygardos teismo nuosprendį atsakovas turi sumokėti 5 000 Eur įmokÄ Ä¯ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , todėl neturi galimybės ieÅ¡kovams atlyginti žymios neturtinės žalos dalies.

11. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariato, nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. IeÅ¡kinyje nepagrįstai nurodoma, kad ieÅ¡kovų patirta žala tiesiogiai susijusi su pareigÅ«nų veiksmais panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Nuteistasis D. G. nepakluso teisėtam policijos pareigÅ«nų reikalavimui sustabdyti vairuojamÄ transporto priemonę, bėgo nuo policijos pareigÅ«nų, nepakluso reikalavimui sustoti netgi po įspėjamųjų Å¡Å«vių.

Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-305-487/2019 nurodė, kad policijos pareigÅ«nų veiksmai, perÅ¡aunant persekiojamo automobilio ratÄ , tapo tik technine priežastimi dėl kurios, padangai dehermetizuojantis ir pasikeitus oro slėgiui padangoje, automobilis prarado stabilumÄ . Tačiau Å¡aunamojo ginklo panaudojimas netapo eismo įvykio kilimo esmine priežastimi. PrieÅ¡ingai, nustatyta, kad galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo atsakovas D. G. galėjo pasinaudoti, jei bÅ«tų automobilį vairavęs leistinu greičiu.

Policijos pareigÅ«nų veiksmai nagrinėjamojoje situacijoje negali bÅ«ti vertinami kaip neteisėtas pažeidėjų elgesys, policijos pareigÅ«nai veikė jiems suteiktų įgaliojimų ribose, t. y. Å¡aunamojo ginklo panaudojimas pats savaime netampa neteisėtu veiksmu. Teigti, kad policijos pareigÅ«nų veiksmai siekiant užkardyti nusikalstamÄ veikÄ , gali bÅ«ti prilyginami atsakovo D. G. veiksmams, prieÅ¡tarautų proporcingumo principui. IeÅ¡kovai gyvena Ukrainos Respublikoje ir nors neturtinės žalos atlyginimas tiesiogiai nėra siejamas su vidutinio darbo užmokesčio dydžiu, kuris Ukrainos Respublikoje yra beveik du kartus mažesnis, tačiau Å¡iuo atveju bÅ«tina įvertinti, kad tokio pat dydžio satisfakcijÄ ieÅ¡kovai patirtų ir gerokai sumažinus priteistinos žalos dydį.

12. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir jame nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad papildomų įrodymų apie ieÅ¡kovų sveikatos bÅ«klę neteiks, ieÅ¡kovams padaryta žala sveikatai turės įtakos visam jų gyvenimui. IeÅ¡kovai praÅ¡o taikyti solidariÄ atsakovų atsakomybę, tai yra objektyvusis bendrininkavimas, atsakomybės dalį nustatyti bÅ«tų pernelyg sudėtinga.

13. Teismo posėdžio metu atsakovo D. G. atstovas nurodė, kad su ieÅ¡kiniu iÅ¡ dalies sutinka, nes teismo nuosprendžiu yra nustatyta, kad atsakovas padarė nusikaltimÄ , dėl kurio sužaloti ieÅ¡kovai, todėl atsakovui kyla atsakomybė, ieÅ¡kovai turi teisę reikalauti neturtinės žalos. Tačiau žala buvo padaryta ne tik atsakovo D. G., bet ir policijos pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais. Policijos pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kė tuo, kad policijos patrulis Aurimas Laužikas panaudojo perteklinę jėgÄ â€“ panaudojo Å¡aunamÄ jį ginklÄ intensyviame kelyje, nesant realaus pavojaus policijos pareigÅ«nų ar kitų asmenų gyvybei.

Buvo organizuojama atsakovo D. G. sulaikymo operacija, patrulis Aurimas Laužikas, negavęs leidimo iÅ¡ budėtojo panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ , jį panaudojo. Å iuo atveju buvo pasirinktas pats netinkamiausias metodas vairuotojo sulaikymui. Baudžiamojoje byloje buvo sprendžiama tik dėl D. G. kaltės, policijos pareigÅ«nų veiksmai nebuvo vertinama. Apie ieÅ¡kovų sveikatos sužalojimÄ yra pateikti tik 2018 m. duomenys, todėl teismas turėtų laikyti deklaratyviais ieÅ¡kovų teiginius, kad jų sužalojimai turės visam gyvenimui.

Pažymėjo, kad atsakovo D. G. finansinė padėtis yra sunki, yra dirbantis, tačiau darbo užmokestis sudaro 395 Eur, be to, iÅ¡ jo priteista 5 000 Eur įmoka į nukentėjusiųjų nuo smurtinių nusikaltimų asmenų fondÄ , atsakovas neturi nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto. Atsižvelgiant į tai, teismas turėtų nustatyti protingÄ neturtinės žalos dydį, kurį atsakovas galėtų per protingÄ laikotarpį sumokėti. Atsakovo atstovo teigimu, teismas turėtų nustatyti procentinį neturtinį žalos dydį kiekvieno iÅ¡ atsakovo atžvilgiu.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio turi bÅ«ti atsižvelgiama į Ukrainos ekonominę situacijÄ .

14. Teismo posėdžio metu Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovės nurodė, kad su ieÅ¡kiniu atsakovės Lietuvos valstybės atžvilgiu visiÅ¡kai nesutinka ir prašė jį atmesti. IeÅ¡kovas neįrodė visų trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io. Baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų. Policijos pareigÅ«nai turi teisę panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kai gresia pavojus pačių policijos pareigÅ«nų ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei.

Akivaizdu, kad D. G., važiuodamas labai dideliu greičiu tokį pavojų kėlė, todėl pareigÅ«nai, įvertinę situacijÄ , turėjo teisę panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Patruliui nėra bÅ«tinas budėtojo leidimas panaudoto Å¡aunamÄ jį ginklÄ ; tokį sprendimÄ priima pats patrulis, įvertinęs situacijÄ . Nors žala ir buvo patirta, Å¡iuo metu nėra duomenų, kokie liekamieji reiÅ¡kiniai yra likę. Nesutinka, kad bÅ«tent policijos pareigÅ«nų Å¡aunamojo ginklo panaudojimas lėmė tai, kad įvyko eismo įvykis.

Jei D. G. bÅ«tų važiavęs leistinu greičiu, toks eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs, net po policijos pareigÅ«nų Å¡aunamojo ginklo panaudojimo. Teismas k o n s t a t u o j a: IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės 15. Å ios bylos ir baudžiamosios bylos Nr. 1-22-768/2019 duomenimis nustatyta, kad 2018 m. vasario 5 d. apie 10 val. Panevėžio raj., Panevėžio aplinkkelio 15 km 270 m įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas D. G. iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su automobiliu, kuriuo važiavo ieÅ¡kovai.

Eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta ieÅ¡kovų sveikata (2018 m. vasario 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vados; el. b. l. 18-26). Eismo įvykis įvyko policijos pareigÅ«nams persekiojant galimai pavogtÄ automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamÄ atsakovo D. G.; pastarajam nevykdant policijos pareigÅ«nų nurodymo sustoti, buvo panaudotas Å¡aunamasis ginklas (panaudojo policijos patrulis Aurimas Laužikas), buvo perÅ¡auta atsakovo D. G. vairuojamo automobilio padanga.

16. Įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-768/2019, D. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas 2 metams ir 6 mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę atidedant 3 metams; taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

17. Å ioje byloje ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, praÅ¡ydami atlyginti kiekvienam ieÅ¡kovui po 30 000 Eur neturtinės žalos solidariai iÅ¡ atsakovų D. G., kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo (CK 6.270 straipsnis), ir Lietuvos valstybės, kadangi, ieÅ¡kovų teigimu, policijos pareigÅ«nai, panaudodami Å¡aunamÄ jį ginklÄ pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir įstatymo jiems keliamus reikalavimus (CK 6.271 straipsnis).

18. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

19. Specialiosios CK 6.270 straipsnio normos reglamentuoja didesnio pavojaus Å¡altinio (be kita ko, transporto priemonės) valdytojo civilinę atsakomybę už padarytÄ Å¾alÄ . CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Å iuo atveju ieÅ¡kovų sveikata buvo sunkiai sutrukdyta atsakovui D.

G. nesuvaldžius automobilio ir iÅ¡važiavus į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , kuria tuo metu važiavo ieÅ¡kovai. Byloje nėra ginčo, kad faktinis transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo sukeltas eismo įvykis, ir dėl kurio ieÅ¡kovams buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, faktinis valdytojas CK 6.270 straipsnio prasme buvo atsakovas D. G.. Kaip minėta, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu atsakovas D. G., be kita ko, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Å ioje byloje atsakovas D. G. neįrodinėjo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, savo atsakomybę atlyginti ieÅ¡kovams padarytÄ neturtinę žalÄ pripažino. Taigi atsakovo D. G. deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos yra įrodytos. IÅ¡ dalies pripažindamas ieÅ¡kinį, atsakovas D. G. teigia, kad eismo įvykis įvyko ir dėl neteisėtų policijos pareigÅ«nų veiksmų, taip pat nesutinka su ieÅ¡kovų praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydžiu.

20. Nagrinėdami reikalavimÄ atlyginti žalÄ , teismai privalo nustatyti visus veiksmus (neveikimÄ ) asmenų, sudariusių sÄ lygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Civilinė byla Nr. 3K-3-605/2013). Taigi nagrinėjamos bylos kontekste bÅ«tina tirti ir nustatyti policijos pareigÅ«nų pareigas bei veiksmų turinį, įvertinti jų atitiktį teisėtumo reikalavimams.

21. Kaip minėta, eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota ieÅ¡kovų sveikata įvyko policijos pareigÅ«nams perÅ¡ovus atsakovo D. G. vairuojamo automobilio galinę kairiÄ jÄ padangÄ . Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. birželio 21 d. specialisto iÅ¡vadoje, pateiktoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-768/2019, nurodyta, jog automobilio BMV 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio rato padangos dehermetizacija dėl Å¡autinių kiauryminių pažeidimų, tikėtina, įvyko prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su automobiliu Nissan Primera, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo važiavo ieÅ¡kovai), ir tai, tikėtina, buvo Å¡io eismo įvykio kilimo technine priežastimi, kadangi nuleidus padangÄ automobilio BMV vairuotojas, važiuodamas apie 110 km/h greičiu, nesuvaldė automobilio. Teismo vertinimu, Å¡i specialisto iÅ¡vada yra pakankama spręsti apie priežastinį ryšį tarp policijos pareigÅ«nų Å¡aunamojo ginklo panaudojimo ir kilusio eismo įvykio, kurio metu buvo sunkia sužalota ieÅ¡kovų sveikata (CK 6.247 straipsnis; CPK 185 straipsnis).

22. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiÅ¡kinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

23. Baudžiamosios bylos Nr. 1-22-768/2019 duomenys patvirtina, kad dėl policijos pareigÅ«nų veiksmų panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 229 straipsnį, kuris buvo nutrauktas, konstatavus, kad Aurimas Laužikas nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje. Tačiau Å¡is faktas savaime nereiÅ¡kia, kad negali kilti valstybės deliktinė civilinė atsakomybė. Kaip ir nurodo ieÅ¡kovai, neteisėtas veiksmas, kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lyga, gali bÅ«ti pripažinti tokie veiksmai, kurie nors ir atitinka baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista bendroji rÅ«pestingumo pareiga.

24. Policijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pareigÅ«nas naudoti prievartÄ privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečiÄ situacijÄ , teisės pažeidimo pobÅ«dį, intensyvumÄ ir individualias pažeidėjo savybes. Å aunamieji ginklai ar sprogmenys gali bÅ«ti panaudoti tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tai neiÅ¡vengiamai bÅ«tina ir kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neiÅ¡vengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai (Policijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis).

PareigÅ«nas turi teisę panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ prieÅ¡ asmenis, be kita ko, sulaikydamas nusikalstamÄ veikÄ galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neiÅ¡vengiamas pavojus pareigÅ«no ar kito asmens gyvybei ar sveikatai (Policijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 5 punktas); sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, kuris savo veiksmais kelia neiÅ¡vengiamÄ pavojų pareigÅ«no arba kito asmens gyvybei (Policijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 30 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014, suformulavo esminius kriterijus sprendžiant dėl žalos padarymo, policijos pareigÅ«nui panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ stabdant transporto priemonę, teisėtumo. Minėtoje nutartyje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turi bÅ«ti įvertinta:

1) asmens ir jo elgesio, dėl kurio stabdoma transporto priemonė, pavojingumas;

2) alternatyvių priemonių, kurios gali būti panaudojamos vietoje šaunamojo ginklo, buvimas, veiksmingumas, panaudojimo galimybės ir pan.;

3) panaudotos prievartos rūšis ir laipsnis (pavojingumas);

4) galimybės pasirengti asmens sulaikymui ir tokių galimybių panaudojimas, siekiant sumažinti bÅ«tinybę naudoti ginklÄ ar žalÄ dėl jo panaudojimo.

26. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. vasario 5 d. apie 9.50 val. Panevėžio policijos vyriausiojo policijos komisariato budėtojas iÅ¡ Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimų valdybos virÅ¡ininko gavęs praneÅ¡imÄ , kad iÅ¡ Latvijos Respublikos į Lietuvos teritorijÄ per Saločių miestelį įvažiuoja galimai vogtas automobilis BMV 730, nurodė Pasvalio rajono policijos ekipažui vykti link Saločių miestelio informacijos patikrinimui; po to prisijungė Biržų ekipažas, taip pat buvo nurodyta Panevėžio policijos ekipažui, kurio Å¡aukinys 1910, vykti link Pasvalio; ekipažas 1910 pastebėjo galimai pavogtÄ automobilį, informavo budėtojÄ , kad automobilis nestoja.

Å aunamÄ jį ginklÄ , siekdamas sulaikyti atsakovÄ D. G., vairuojantį galimai vogtÄ automobilį BMV, panaudojo policijos ekipažas, kurio Å¡aukinys 1910, vairuojamas policijos pareigÅ«no Žilvino Grakausko; Å¡ovė policijos pareigÅ«nas Aurimas Laužikas. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančios radijo ryÅ¡io pokalbių apžiÅ«ros protokolo matyti, kad ekipažui, kurio Å¡aukinys 1910, pastebėjus galimai vogtÄ automobilį, Panevėžio policijos vyriausiojo policijos komisariato budėtojas organizavo kitų policijos patrulių prisijungimÄ prie persekiojimo; buvo tariamasi daryti kamščius ant kelio siekiant sustabdyti vairuotojÄ , statyti ežius (baudžiamosios bylos 5 t., b. l. 57-61).

Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos ekipažo, kurio Å¡aukinys 1879, pareigÅ«nai Linas Prakapas ir Eimantas Venclova, kurie važiavo prieÅ¡ais atvažiuojantį BMV, paaiÅ¡kino, kad konkrečiai eismo įvykio nematė, buvo gautas praneÅ¡imas, kad važiuoja galimai vogtas automobilis, važiavo iÅ¡ prieÅ¡ingos pusės nei persekiojamas automobilis, važiavo pas kolegas teikti pagalbÄ sulaikant automobilį, t. y. sudaryti kamÅ¡tį arba pakloti ežį (kurį turėjo) (2020 m. rugsėjo 23 d. posėdžio garso įraÅ¡as).

Ä® eismo įvykio vietÄ pirmiau atvyko kitas policijos pareigÅ«nų ekipažas, važiavęs iÅ¡ prieÅ¡ingos pusės (kurio Å¡aukinys 1905), o ne policijos pareigÅ«nų ekipažas, panaudojęs Å¡aunamÄ jį ginklÄ ; apie tai, kad prie persekiojimo yra prisijungę kiti policijos patruliai, Å¡aunamÄ jį ginklÄ nusprendusiam panaudoti pareigÅ«nui buvo žinoma. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, policijos pareigÅ«nas Aurimas Laužikas iÅ¡Å¡ovė apie 14 Å¡ovinių, Å¡audė automobiliui BMV važiuojant dideliu greičiu.

Kaip nurodė liudytoju baudžiamojoje byloje apklaustas Aurimas Laužikas, kelio danga įvykio dienÄ buvo Å¡lapia, drėgna, buvo apsiniaukę (2018 m. lapkričio 30 d. teisiamojo posėdžio protokolas; baudžiamosios bylos 7 t., b. l. 87).

27. Policijos pareigÅ«nai, kuriems keliami didesni rÅ«pestingumo, apdairumo, atidumo reikalavimai, turi pareigÄ kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti situacijÄ ir imtis visų įmanomų priemonių teisės aktuose įtvirtintiems uždaviniams pasiekti. Å iuo atveju policijos pareigÅ«no Aurimo Laužiko sprendimas panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ tokioje situacijoje, kai buvo persekiojamas galimai vogtas automobilis (t. y. siekiama sulaikyti turtinio, o ne smurtinio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ galimai padariusį asmenį), buvo siunčiami kiti policijos ekipažai sulaikyti asmenį, vairuotojas važiavo dideliu greičiu, teismo vertinimu, nebuvo proporcingas galinčioms kilti (ir Å¡iuo atveju kilusioms) neigiamoms pasekmėms. Policijos pareigÅ«nai, kuriems keliami didesnio rÅ«pestingumo ir apdairumo standartai, turi pareigÄ prognozuoti ir numatyti galimas pasekmes pasirinkus taikyti atitinkamÄ prievartos priemonę.

28. Kaip minėta, sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų, egzistavimo, nebÅ«tina konstatuoti esant pažeistÄ konkrečiÄ teisės normÄ ; taikant deliktinę atsakomybę asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali bÅ«ti konstatuojami ne tik dėl konkrečios normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai atidaus, atsargaus elgesio.

29. Ä®vertinęs Å¡ios bylos ir baudžiamosios bylos Nr. 1-22-768/2019 medžiagÄ , teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju policijos pareigÅ«no sprendimas panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ sulaikant D. G. neatitiko didesnio rÅ«pestingumo ir apdairumo reikalavimų (CK 6.246 straipsnis). Å iame sprendime konstatuota egzistuojant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Å¡io sprendimo 21 punktas; CK 6.247 straipsnis). Vadinasi, prieÅ¡ingai nei įrodinėja atsakovė, Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti ieÅ¡kovams padarytÄ neturtinę žalÄ (CK 6.271 straipsnis). Aplinkybė, kad atsakovo D. G. veiksmai buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis, neÅ¡alina valstybės civilinės atsakomybės.

30. Nustačius, kad yra pagrindas taikyti valstybės civilinę atsakomybę, bÅ«tina spręsti, ar atsakovai Lietuvos valstybė ir D. G. turi atsakyti kaip solidarieji skolininkai, ar jų prievolė yra dalinė. IeÅ¡kovai praÅ¡o taikyti solidariÄ atsakovų atsakomybę. Teismas sprendžia, kad Å¡is praÅ¡ymas yra nepagrįstas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę esant skolininkų daugetui, jų prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Å ios taisyklės iÅ¡imtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

Kasacinis teismas yra suformavęs praktikÄ , kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007;2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

31. Nagrinėjamu atveju tiesioginė atsiradusios žalos priežastis yra atsakovo D. G. padarytas nusikaltimas. Atsakovas ir pareigÅ«nai nagrinėjamu atveju neveikė bendrai, todėl pagrindo taikyti solidariÄ jÄ atsakovų atsakomybę. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovų atsakomybė už atsiradusiÄ Å¾alÄ yra dalinė. Nustatant Å¡ių atsakovų atsakomybės dalis, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad, kaip minėta, tiesioginė ir pagrindinė žalos atsiradimo priežastis buvo D. G. nusikaltimas. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas Lietuvos valstybė turėtų bÅ«ti atsakinga už 25 procentus atsiradusios žalos, o 75 procentus Å¡ios žalos privalo atlyginti atsakovas D. G.. Dėl neturtinės žalos dydžio 32. CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.

33. IeÅ¡kovai, įrodinėdami sveikatos sutrikdymo faktÄ ir mastÄ pateikė 2018 m. vasario 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vadas, kuriose visiems trims ieÅ¡kovams konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas.

34. Baudžiamojoje byloje esančioje ieškovo S. S. epikrizėje nurodyta, kad klinikinė diagnozė – blužnies plyšimas, dešinės blauzdos kaulų lūžis, kryžkaulio lūžis, kairės pusės dubens lūžimas, dešinės pusės IV šonkaulio lūžimas; blužnis pašalinta; prognozė pasveikimo atžvilgiu yra gera (baudžiamosios bylos 4 t., b. l. 115-118). Ieškovo Y. O. epikrizėje nurodyta, kad klinikinė diagnozė – galvos smegenų kontuzija, subdurinė subarachanoidinė hemoragija, kairės pusės III-X šonkaulių lūžiai, kraujo įsiliejimas į kairės pleuros ertmę, plaučių kontuzija, kryžkaulio lūžis, dešinio šonkaulio išnirimas su gūžduobės užpakalinio krašto lūžimu, dalinis kepenų plyšimas, posthemoraginė anemija, pacientas buvo dirbtinėje komoje; prognozė pasveikimo atžvilgiu yra gera (baudžiamosios bylos 4 t., b. l. 126-130).

Ieškovo A. P. epikrizėje nurodyta, kad klinikinė diagnozė – kairės pusės I-X šonkaulių lūžiai, kairio klubakaulio sparno lūžis, kairio raktikaulio lūžis petinio galo srityje, kraujo įsiliejimas į kairės pleuros ertmę, kairio inksto plyšimas, galvos smegenų kontuzija su subarachnoidine hemoragija, plaučių kontuzija, pacientui buvo taikytas dirbtinė plaučių ventiliacija; prognozė pasveikimo atžvilgiu yra gera (baudžiamosios bylos 4 t., b. l. 137-141). 2019 m. balandžio 10 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiuoju pripažintas S. S. paaiškino, kad kitų su juo važiavusių asmenų (ieškovų Y.

O. ir A. P.) sveikata yra žymiai prastesnė nei jo, visiems taikoma reabilitacija, ieÅ¡kovas S. S. planuoja po reabilitacijos vykdyti tarnybÄ (baudžiamosios bylos 8 t., b. l. 18-21).

35. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikÅ¡mingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobÅ«dį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes (lėšas, bÅ«tinas sveikatai pagerinti, fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus ir pan.), pasikeitimus įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.), bei kitas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtakÄ asmens fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010; 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016, 25 punktas).

36. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Vertinant atlygintinos žalos dydį bendrai atsižvelgtina į priteistinus žalos atlyginimo dydžius eismo įvykių bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-458/2019, 33 punktas).

Teismų praktikoje eismo įvykiu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur. Didžiausios žalos atlyginimo sumos priteisiamos konstatavus sunkius sveikatos sutrikdymo padarinius su išliekamaisiais reiškiniais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007; 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2008; 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016, 25 punktas).

37. Å iuo atveju ieÅ¡kovams buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, patirti sužalojimai neabejotinai paliko ieÅ¡kovams fizines ir psichologines neigiamas pasekmes, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų apie ilgalaikes itin reikÅ¡mingas sveikatos sutrikdymo pasekmes, ieÅ¡kovų netektÄ darbingumÄ , pirmiau nurodytose epikrizėse nurodyta, kad ieÅ¡kovų prognozė pasveikimo atžvilgiu yra gera.

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau į jÄ reikia atsižvelgti. Å iuo atveju atsakovo D. G. finansinė padėtis yra sudėtinga, jis yra jauno amžiaus, yra dirbantis, tačiau darbo užmokestis sudaro tik 395,36 Eur, nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto neturi.

39. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, teismas sprendžia, kad kiekvienam ieÅ¡kovui turi bÅ«ti kompensuota po 8 000 Eur neturtinės žalos; atitinkamai iÅ¡ atsakovo D. G. – kiekvienam ieÅ¡kovui po 6 000 Eur, iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės – kiekvienam ieÅ¡kovui po 2 000 Eur. Dėl procesinės bylos baigties 40. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies – kiekvienam ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo D. G. priteistina po 6 000 Eur neturtinės žalos, iÅ¡ atsakovės – Lietuvos valstybės – kiekvienam ieÅ¡kovui po 2 000 Eur neturtinės žalos.

41. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IÅ¡ dalies tenkinus ieÅ¡kinį ir esant ieÅ¡kovų praÅ¡ymui dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo, Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas tenkintinas – ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais, nusprendžia: ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovui A. P., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 000 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (6 000 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti ieÅ¡kovui S. S., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 000 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (6 000 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti ieÅ¡kovui Y. O., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 000 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (6 000 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti ieÅ¡kovui A. P., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 291008610, 2 000 Eur (du tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (2 000 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti ieÅ¡kovui S. S., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 291008610, 2 000 Eur (du tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (2 000 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti ieÅ¡kovui Y. O., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 291008610, 2 000 Eur (du tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (2 000 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Laura MatusevičiÅ«tė