2022-06-08 Nr. AB-16380-3-61-3-03890-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-206-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03890-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui A. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. L. (toliau – ir atsakovas) 149,56 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 8,08 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Nuostatai) atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą. Vadovaujantis Nuostatais, rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog atsakovas nuosavybės teise valdo butus adresu: (duomenys neskelbtini) (52,45 kv. m), (duomenys neskelbtini) 17-61 (52,15 kv. m), (duomenys neskelbtini) (52,15 kv. m), (duomenys neskelbtini) (55,33 kv. m), (duomenys neskelbtini) (52,15 kv. m), Vilniuje. Pareiškėjas 2018 m. birželio 6 d. atsakovui suformavo ir išsiuntė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimą su paskaičiuota rinkliava nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., pritaikius rinkliavos apvalinimą, už minėtą laikotarpį priskaičiuota 99 Eur mokėtina rinkliavos suma, tačiau minėtos rinkliavos įmokos negavo. Prasidėjus naujam mokestiniam laikotarpiui, 2019 m. kovo 27 d. atsakovui buvo suformuotas ir išsiųstas Mokėjimo pranešimas. Šiuo Mokėjimo pranešimu, atsakovui buvo apskaičiuota 90 Eur suma nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atsakovui 2018 m. balandžio 17 d. pardavus butus adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pareiškėjas suformavo naują mokestinio laikotarpio mokėjimo pranešimą, iš mokėtinos sumos išskaičiavo 39,44 Eur, tačiau ir šios įmokos pareiškėjas negavo. Atsakovui už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (už 2 mokestinius laikotarpius), susidarė 149,56 Eur skola.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku nesilaikymo, jam nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet ne ilgesnį nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytą laikotarpį. Pažymėjo ir tai, jog atsakovui priskaičiuota delspinigių suma yra 8,08 Eur.

5. Atsakovas A. L. su pateiktu prašymu nesutiko, prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad butai, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jam nuosavybės teise nebepriklauso nuo 2018 m. balandžio 16 d., tai pagrindė pareiškėjo pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, todėl atsakovas, nebūdamas nekilnojamojo turto savininkas negalėjo būti ir atliekų turėtojas bei neprivalėjo mokėti vietinės rinkliavos. Atsakovas manė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo už butus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas, nes atsakovas šiuose butuose nenaudojo elektros, minėti butai yra nebaigtos statybos name, baigtumas 93 proc. Šie butai Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimu yra areštuoti, uždraudžiant jais disponuoti, tai pagrindė pareiškėjo pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai, todėl akivaizdu, kad butais negalintis disponuoti asmuo negalėjo būti ir atliekų turėtoju.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo 149,56 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir 8,08 Eur delspinigių.

8. Teismas, vadovaudamasis byloje pateiktu valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazės išrašu, nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamas turtas: butai adresu (duomenys neskelbtini) (52,15 kv. m), (duomenys neskelbtini) (52,15 kv. m), (duomenys neskelbtini) (55,33 kv. m), Vilniuje. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju, todėl turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Teismas atmetė atsakovo argumentas, kad butai, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jam nuosavybės teise nebepriklausė nuo 2018 m. balandžio 16 d., todėl atsakovas, nebūdamas nekilnojamojo turto savininkas negalėjo būti ir atliekų turėtojas, ir neprivalėjo mokėti vietinės rinkliavos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas išskaičiavo mokėtiną sumą už butus, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsižvelgdamas į tai, kad minėti butai atsakovui nuosavybės teise nebepriklauso nuo 2018 m. balandžio 16 d., todėl už šiuos butus jis vietinės rinkliavos neprivalėjo mokėti ir pareiškėjas to neprašė.

9. Teismas nurodė, kad susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir pareiškėjo prašomos priteisti sumos dydį patvirtino atsakovui suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai bei raginimai sumokėti įsiskolinimą. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo naudojamo turto plotą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad įsiskolinimą atsakovas būtų sumokėjęs.

10. Pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovo priteisti 8,08 Eur delspinigių, susidariusių atsakovui nesilaikant įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, todėl nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai, bet ne už ilgesnį nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) nustatytą laikotarpį.

11. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo už butus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas, nes šie butai Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimu yra areštuoti, uždraudžiant jais disponuoti, tai pagrindžia pareiškėjos pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai, todėl akivaizdu, kad butais negalintis disponuoti asmuo negali būti ir atliekų turėtoju. Teismas šį atsakovo argumentą vertino kritiškai. Pagal Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, turto disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Todėl net ir areštavus atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, šiuo atveju butus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir uždraudus juos disponuoti, atsakovas išliko šio nekilnojamojo turto savininku ir atitinkamai laikomas atliekų turėtoju.

12. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimo teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, į tai, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą taikyti rinkliavos lengvatą ir toks prašymas buvo tenkintas, pareiškėjo prašymą iš atsakovo priteisti 149,56 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., tenkino, bei atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nesilaikė įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjo prašymą priteisti 8,08 Eur delspinigius, skaičiuojant nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos 0,03 proc., laikė pagrįstu ir tenkino.

III. 13. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

14. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, ir nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog asmens veikloje jokios atliekos nesusidaro, tai asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“. Atsakovo teismui pateikti įrodymai neabejotinai liudija, kad atsakovas negali būti nei teršėjas, nei atliekų turėtojas, nes jis jam nuosavybės teise priklausančiais butais nesinaudojo ir negalėjo naudotis. Teismas priėmė ginčytiną sprendimą net netyręs ir nevertinęs beveik visų atsakovo pateiktų įrodymų, argumentų ir prašymų. Teismas visiškai nevertino, jog atsakovas savo turimuose butuose nevartojo elektros energijos bei aplinkybės, kad jis negalėjo fiziškai patekti į savo turimus butus. Teismas skundžiamu sprendimu visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo prašymo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti bendrovę „KIV“, kuri savo veiksmais apribojo galimybę atsakovui patekti į butus.

15. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

16. Pareiškėjo teigimu, iš esmės apeliaciniame skunde atsakovas vadovaujasi tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Šie atsakovo motyvai / faktinės aplinkybės buvo išnagrinėtos teismo sprendime, taigi, atsakovas siekia, kad byla de facto būtų išnagrinėta iš naujo, priimant jam palankų sprendimą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl mano, kad atsakovo apeliacinis skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje ginčas kilo dėl atsakovui apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos, kuri susidarė nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., ir delspinigių priteisimo iš atsakovo pagal pareiškėjo SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą.

18. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą nustatęs, kad pareiškėjo nurodyti nekilnojamojo turto objektai nuosavybės teise priklauso atsakovui, ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste atsakovas pripažintinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo nuosavybės teise valdomuose objektuose nebuvo sukaupta komunalinių atliekų, t. y. nėra paneigta, kad atsakovas yra atliekų turėtojas. Be to, nebuvo pateiktas pašymas taikyti rinkliavos lengvatą.

19. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad butai nebuvo naudojami, o ir negalėjo būti naudojami dėl arešto, jam nebuvo teikiama atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga, todėl jis nėra atliekų turėtojas ir jam priklausantis nekilnojamasis turtas neturi būti apmokestinamas vietinės rinkliavos mokesčiais.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas prašyme išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą bei delspinigius yra pagrįstas.

22. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Šių Nuostatų 7.5 punkte nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Nuostatų 3 punkte įtvirtinta, kad rinkliava nustatoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) komunalinių atliekų turėtojams, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamąjį turtą, kurio rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir kuriam Savivaldybė yra nustačiusi mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas (toliau – ir MKA susikaupimo normos).

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018). LVAT taip pat laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

24. Pasisakant dėl atsakovo teiginių, jog jam nebuvo teikiama atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga, kadangi turtas buvo areštuotas ir jis į jį nepatekdavo, nenaudojo elektros, todėl jam neatsirado pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą, pabrėžtina, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, t. y. ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Akcentuotina, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o ne dėl komunalinės paslaugos galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamos komunalinės paslaugos, todėl atsakovo argumentai apie nesuteiktą paslaugą nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, nes asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016).

25. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo nurodyti ir vietine rinkliava apmokestinti nekilnojamojo turto objektai (butai) nuosavybės teise priklauso(-ė) atsakovui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas pagrįstai išskaičiavo mokėtiną sumą už butus, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsižvelgdamas į tai, kad minėti butai atsakovui nuosavybės teise nebepriklauso nuo 2018 m. balandžio 16 d., todėl už šiuos butus jis vietinės rinkliavos neprivalo mokėti ir pareiškėjas to neprašo. Be to, pagrįstų abejonių kyla dėl atsakovo argumentų, jog pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo už butus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas, nes šie butai Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimu yra areštuoti, uždraudžiant jais disponuoti, tai pagrindžia pareiškėjo pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai, todėl butais negalintis disponuoti asmuo negali būti ir atliekų turėtoju. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, turto disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Taigi, pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertinta, kad net ir areštavus atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, šiuo atveju butus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir uždraudus jais disponuoti, atsakovas išlieka šio nekilnojamojo turto savininku ir atitinkamai laikomas atliekų turėtoju. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinimui, jog atsakovas nelaikytinas „atliekų turėtoju“ Nuostatų prasme.

26. Pažymėtina, kad nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo vietinės rinkliavos mokėtojas gali būti atleistas tik teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

27. Pagal ginčui aktualių Nuostatų 34 punktą pastovioji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant Rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą. Nuostatų 35 punktas nustato, kad kintamoji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant Rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Pagal 36 punktą kintamoji Rinkliavos dedamoji neskaičiuojama atliekų turėtojams (išskyrus į sodininkų bendrijų teritoriją patenkančių žemės sklypų kategoriją ir garažų bendrijas), kurie VASA deklaruoja, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jiems bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai), ir pateikia prašymą (4 priedas) bei dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį. Nuostatų 37 punktas nustato, kad atliekų turėtojai, deklaruodami nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu faktą, taip pat turi patvirtinti raštu, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus perleistos tretiesiems asmenims, nurodytu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus gyvenama arba vykdoma ūkinė veikla. Pagal Nuostatų 38 punktą pasibaigus deklaruotam nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpiui, per 30 kalendorinių dienų tokio nekilnojamojo turto objekto savininkas arba jo įgaliotas asmuo, deklaravęs, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, už deklaruotą nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpį pateikia VASA dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamojo turto objektu nesinaudota. Nuostatų 39 punktas nustato, kad nepateikus 38 punkte nurodytų dokumentų ar jų kopijų, VASA už deklaruotą nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpį priskaičiuoja kintamąją Rinkliavos dalį ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčia tokio nekilnojamojo turto objekto savininkui pranešimą apie prievolę sumokėti rinkliavą.

28. Aptartų nuostatų analizė suponuoja, kad nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negalėjo būti atleidžiamas.

29. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas deklaravo Nuostatų nustatyta tvarka, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jam bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas (butai) yra nenaudojamas tam tikrą laikotarpį bei, kad pateikė pareiškėjui Nuostatų 38 punkte nurodytus dokumentus.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas skundžiamu sprendimu visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo prašymo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti bendrovę „KIV“, kuri savo veiksmais apribojo galimybę atsakovui patekti į butus. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti uždarąją akcinę bendrovę „KIV“ išnagrinėjo ir 2021 m. vasario 17 d. motyvuota nutartimi šio atsakovo prašymo netenkino.

31. Taip pat pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje P. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

32. Teisėjų kolegija aptarto teisinio reglamentavimo, teismų praktikos ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste konstatuoja, kad pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti vietinės rinkliavos, pareiškėjo prašymas dėl susidariusio įsiskolinimo priteisimo pagrįstas, tad pirmosios instancijos teismo pagrįstai tenkintas. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė