2019-05-15 Nr. AB-11252-3-61-3-01390-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-505-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01390-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. N. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) valstybės tarnautoją grąžinti pareiškėjui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) priteistą 500 Eur žalos sumą į jo nurodytą Kybartų pataisos namų sąskaitą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Teisingumo ministerijos darbuotojas 2017 m. balandžio 14 d. neteisėtai, savavališkai, siekdamas naudos, sudarė sutartį su antstoliu M. A. ir pasisavino pareiškėjui priklausantį jam priteistą žalos atlyginimą. Dėl to pareiškėjas patyrė didelę psichologinę, moralinę, materialinę žalą, negalėjo įsigyti vaistų, vitaminų, higienos priemonių. Teisingumo ministerija neturi įgaliojimo vertinti antstolių veiksmų teisėtumo. Teisingumo ministerijos tarnautojas Kazlauskas privalėjo vykdyti teismo nutartį, kuria priteistas žalos atlyginimas.

3. Atsakovas ir atsakovo atstovas Teisingumo ministerija atsiliepime į skundą prašė bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, o šio prašymo netenkinus, pareiškėjo skundą atmesti.

4. Teisingumo ministerija paaiškino, kad šis ginčas yra nenagrinėtinas administraciniuose teismuose, kadangi teismo sprendimo vykdymas nėra viešajam administravimui priskiriama veikla. Tarp pareiškėjo ir Teisingumo ministerijos susiklostę teisiniai santykiai yra priskirtini ne administracinei, o civilinei (civilinio proceso) teisei. Pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės teismo sprendimo vykdymo stadijoje buvo pažeistos, dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo nustatyta tvarka turėtų kreiptis į antstolį, o ne inicijuoti naują teisminį ginčą. LVAT yra pasisakęs, kad Teisingumo ministerijos raštas, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie gautą antstolio patvarkymą ir jo vykdymą, yra informacinio pobūdžio dokumentas, tokio turinio raštas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, todėl nagrinėti tokio pobūdžio ginčus nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, administracinė byla nutrauktina.

5. Išieškojimą vykdantis antstolis, nustatęs, jog teismas skolininkui yra priteisęs žalos atlyginimą iš valstybės, turi teisę areštuoti šiai žalai atlyginti skirtas lėšas, kurias administruoja Teisingumo ministerija. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog antstolio M. A. patvarkymas dėl lėšų arešto yra panaikintas, todėl Teisingumo ministerija privalėjo jį vykdyti. Be to, net ir tuo atveju, jeigu patvarkymas būtų panaikintas, teisinė atsakomybė tektų antstoliui, kadangi Teisingumo ministerija tik vykdė jo reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnį, antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, todėl Teisingumo ministerija, gavusi antstolio patvarkymą dėl lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, privalėjo jį vykdyti.

6. Teisingumo ministerijos rašte išdėstyta nuomonė apie antstolio veiksmų privalomumą nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjas neįrodė privalomos deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų. Dėl šios priežasties pripažinti Teisingumo ministerijos veiksmus neteisėtais ir įpareigoti priteistą 500 Eur sumą pervesti ne antstoliui, o į Kybartų pataisos namų sąskaitą nėra jokio teisinio pagrindo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-9988-821/2015 iš esmės analogiško turinio pareiškėjo skundas buvo atmestas, o tai dar kartą patvirtina, jog ir šis skundas yra nepagrįstas.

7. Pareiškėjo pateiktuose procesiniuose dokumente net nėra apibūdinta, kaip pasireiškė jo patirti neigiami išgyvenimai, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė neigiamas ilgai išliekančias pasekmes bei neįrodė Teisingumo ministerijos veiksmų neteisėtumo.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjui Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimu buvo priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017 paliko Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą. Teisingumo ministerija 2017 m. kovo 14 d. gavo pareiškėjo prašymą išmokėti jam priteistus 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, pervedant į jo prašyme nurodytą sąskaitą. Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Teisingumo ministerija 2017 m. balandžio 14 d. raštu informavo pareiškėją, kad antstolis M. A. 2016 m. birželio 1 d. patvarkymu areštavo pareiškėjui priklausančią pinigų sumą (1 588 Eur) bei įpareigojo pervesti lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą.

10. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 18 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į Teisingumo ministeriją išmokėti jam priteistus 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, pervedant į jo prašyme nurodytą sąskaitą. Teisingumo ministerija 2017 m. balandžio 26 d. raštu informavo pareiškėją, kad jo prašymo nenagrinės, nes 2017 m. balandžio 14 d. raštu jau buvo informavusi pareiškėją apie teismo priteistos žalos atlyginimą. Prie šio rašto pridėjo 2017 m. balandžio 14 d. raštą.

11. Teisingumo ministerija 2017 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 25874 į antstolio M. A. sąskaitą pervedė 500 Eur.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio atliktais veiksmais, turėjo teisę juos skųsti CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau ja nepasinaudojo. Be to, apie lėšų pervedimą į antstolio depozitinę sąskaitą pareiškėjas buvo informuotas. Kadangi įstatymas įsakmiai įpareigoja atsakovą vykdyti antstolio patvarkymą, jis buvo įvykdytas 2017 m. gegužės 8 d.

13. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad, remiantis CPK 668 straipsniu, jam turėjo būti palikta 1 minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio suma būtina pragyvenimui, nes ši norma šiuo atveju netaikytina. Teismas pažymėjo, kad teismo priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti nepatenka nei į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma, nes tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, nei į baigtinį CPK 739 straipsnyje nurodytą piniginių sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą. Be to, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis buitinis aprūpinimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnyje. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. gruodžio 23 įsakymu Nr. 4/07-260 „Dėl piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės“ yra užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių tenkinimas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

14. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė neteisėtų Teisingumo ministerijos veiksmų. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdyje nepaaiškino, kokį teisės aktą pažeidė Teisingumo ministerija, pervesdama lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. Teismo vertinimu, nenustačius neteisėtų veiksmų, kitų būtinųjų sąlygų nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti.

15. Nenustačius Teisingumo ministerijos ar konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo neteisėtų veiksmų (kaltės), teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ir kito pareiškėjo reikalavimo – įpareigoti Teisingumo ministerijos valstybės tarnautoją grąžinti pareiškėjui LVAT priteistą 500 Eur žalos sumą į jo nurodytą Kybartų pataisos namų sąskaitą.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti – įpareigoti sugrąžinti pareiškėjui 500 Eur ir priteisti pareiškėjui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

17. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 26 d. sprendimui, pagal kurį Teisingumo ministerija buvo įpareigota vykdyti tiesiogines teismo nutartis.

18. Atsakovas ir atsakovo atstovas Teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Antstolis pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto arba kiti asmenys privalo išmokėti skolininkui priklausančias sumas ar duoti kitą turtą, aprašo ar surašo to turto arešto aktą. Todėl antstolis turėjo teisę priimti patvarkymą dėl pareiškėjo lėšų arešto, o Teisingumo ministerija pagal CPK 588 straipsnį privalo šį patvarkymą vykdyti.

20. Teisingumo ministerijos teigimu, klausimą dėl 1 MMA dydžio sumos pervedimo pareiškėjui turėjo spręsti ne Teisingumo ministerija, o antstolis, tačiau jo veiksmų pareiškėjas neskundė.

21. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nepaaiškino, kokį teisės aktą pažeidė Teisingumo ministerijos darbuotojas. Tokių argumentų pareiškėjas nepateikia ir apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl priteistos ir areštuotos sumos grąžinimo bei neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su Teisingumo ministerijos veiksmais, pervedant pareiškėjui priteistą žalos atlyginimą antstoliui, atlyginimo priteisimo.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimu buvo priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017 paliko Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą. Teisingumo ministerija 2017 m. kovo 14 d. gavo pareiškėjo prašymą išmokėti jam priteistus 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, pervedant į jo prašyme nurodytą sąskaitą. Teisingumo ministerija 2017 m. balandžio 14 d. raštu informavo pareiškėją, kad antstolis M. A. 2016 m. birželio 1 d. patvarkymu areštavo pareiškėjui priklausančią pinigų sumą (1 588 Eur) bei įpareigojo pervesti lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. Teisingumo ministerija, vykdydama antstolio patvarkymą, 2017 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 25874 pinigines lėšas pervedė į antstolio M. A. depozitinę sąskaitą.

25. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą (500 Eur), kurią kildina iš nurodytų Teisingumo ministerijos veiksmų, t. y. pareiškėjui priteistų lėšų nepervedimo į jo nurodytą sąskaitą.

26. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

27. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

28. Pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (2002 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. IX-895 redakcija) 2 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (CK 6.271 straipsnis), atlyginti, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus. Šių asignavimų valdytojas yra Teisingumo ministerija. Šio įstatymo minėto straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad lėšos iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų pervedamos į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą. Jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į jo asmeninę mokėjimo sąskaitą arba laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą jo asmeninę sąskaitą šių dokumentų neįvykdė per šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus terminus.

29. Teisingumo ministerija, vykdydama antstolio 2016 m. birželio 1 d. patvarkymą, 2017 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 25874 į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 500 Eur, todėl laikytina, kad atsakovas tokiu būdu įvykdė Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-992-283/2016. Pagal CPK 585 straipsnį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą, todėl Teisingumo ministerija negalėjo savavališkai nevykdyti antstolio patvarkymų. Pareiškėjas antstolio veiksmus turi teisę skųsti CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka.

30. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad Teisingumo ministerija pažeidė CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos MMA, pažymi, kad antstolio 2016 m. birželio 1 d. patvarkymu areštuota pareiškėjo turtinė teisė į grąžintinas pinigines lėšas, skirtas iš valstybės priteistos žalos atlyginimui išmokėti, išieškojimą į minėtas lėšas nukreipė antstolis, kurio patvarkymo teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio patvarkymu, turi teisę kreiptis su skundu į bendrosios kompetencijos teismą.

31. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra jokio pagrindo Teisingumo ministerijos veiksmus dėl pareiškėjui priteistų lėšų nepervedimo į jo nurodytą sąskaitą pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas G. N. neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojų neteisėtos veikos, kas reiškia, kad minėtas viešojo administravimo subjektas ar jo darbuotojai / valstybės tarnautojai nagrinėjamoje byloje jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Nenustačius valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų / valstybės tarnautojų neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti prašomą neturtinės žalos atlyginimą. Taigi pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad Teisingumo ministerija, pervesdama pareiškėjui priteistas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, laikėsi įstatymo nustatytų reikalavimų ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl atsakovui nekilo pareiga atlyginti neturtinę žalą.

32. Pareiškėjo teiginys, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 26 d. sprendimui, vertintinas kaip abstraktus, nepagrįstas įrodymais, todėl atmestinas.

33. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Pareiškėjo G. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė