f39b125c-15ea-4501-bded-d40d6cbf3df0 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-228-279/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01397-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.; 37.3; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 25 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Nijolė Čekanauskienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ joms praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjas G. V. (toliau – ir G. V., ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI, atsakovės atstovas), priteisti 500 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Kauno tardymo izoliatoriuje, atlyginti už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. liepos 10 d. (b. l. 2-4, 12).

Pareiškėjas skunde bei patikslintame skunde (b. l. 2-4, 12) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. liepos 10 d. buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje. Pareiškėjas skunde teigė, kad nurodytu laikotarpiu Kauno TI nebuvo mokamos jam priklausančios piniginės pašalpos. Teigė, kad dėl neskiriamos pašalpos jis negalėjo įsigyti higienos priemonių bei kanceliarinių reikmenų, paaiškino jog Kauno TI išduodamos higienos priemonės jam netiko, nes nuo muilo likdavo balta oda, priemonė nuo prakaitavimo tepė drabužius, muilas smirdėjo, paaiškino, jog Kauno TI skirtų kanceliarinių priemonių jam neužtekdavo, taip pat negalėjo įsigyti skambinimo kortelės, todėl negalėjo bendrauti su artimaisiais.

Minėtais neteisėtais atsakovo veiksmais ir neteisėtu veikimu pareiÅ¡kėjui buvo padaryta neturtinė žala. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko (b. l. 17-20). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl vienkartinės mėnesinės paÅ¡alpos iÅ¡mokėjimo yra atmestinas, kadangi Nuteistųjų ir suimtųjų teisė gauti iÅ¡mokas ir paÅ¡alpas nėra absoliuti, o yra sÄ lygota Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytų kriterijų atitikimo.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl iÅ¡mokos bÅ«tų kreipęsis į Kauno tardymo izoliatoriaus administracijÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytÄ neturtinę bei turtinę žalÄ , nenurodo, kuo grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 500 Eur neturtinei žalai , atsiradusiai dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. liepos 10 d., atlyginti. (b. l. 12). Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.

Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalį, areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartÄ per mėnesį iÅ¡ areÅ¡tinės arba pataisos įstaigos lėšų gali bÅ«ti iÅ¡mokama iki 0,3 MGL dydžio iÅ¡moka. Kriterijus, pagal kuriuos gali bÅ«ti skiriamos iÅ¡mokos, iÅ¡mokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d.

įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintose „Piniginių iÅ¡mokų areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklėse“ nustatyta iÅ¡mokų mokėjimo tvarka. Taisyklių 2 punkte numatyta, jog konkretų piniginės iÅ¡mokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato areÅ¡tinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms iÅ¡mokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimÄ darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis: 2.1. areÅ¡to bausmę atliekantiems ir lengvajai bei paprastajai grupei priskirtiems laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės iÅ¡mokos, nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, gali bÅ«ti skiriamos iki 0,3 MGL dydžio iÅ¡mokos; 2.2. drausmės grupei priskirtiems, taip pat laikomiems kamerų tipo patalpose nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės iÅ¡mokos, nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, gali bÅ«ti skiriamos iki 0,2 MGL dydžio iÅ¡mokos; 2.3. nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės iÅ¡mokos, buvo skirta bent viena drausminė nuobauda, gali bÅ«ti skiriamos iki 0,1 MGL dydžio iÅ¡mokos.

Nuteistiesiems bei suimtiesiems gali bÅ«ti mokama ir paÅ¡alpa iÅ¡ Socialinės paramos nuteistiesiems fondo, kurios suteikimo ir mokėjimo tvarka įtvirtinta Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 patvirtintame Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡e (toliau – ir ApraÅ¡as). ApraÅ¡o 7 punktas numato paÅ¡alpų, kurias Laisvės atėmimo vietos direktorius gali skirti iÅ¡ Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų, tipus ir skyrimo sÄ lygas.

ApraÅ¡o 7.1 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos direktorius iÅ¡ Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio paÅ¡alpas bÅ«tiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamÄ jį mėnesį asmeninėje sÄ skaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ . Konkretų paÅ¡alpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas.

Nuteistiesiems, perkeltiems į tardymo izoliatorių iki 15 parų pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , paÅ¡alpos nemokamos. ApraÅ¡o 7 punkte taip pat numatytos vienkartinės iki vienos bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio paÅ¡alpos paleidžiamiems iÅ¡ laisvės atėmimo vietų nuteistiesiems, asmeninėje sÄ skaitoje turintiems mažiau kaip vienos bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ (7.2 p.); vienkartinės iki vienos bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio paÅ¡alpas mirus suimtojo ar nuteistojo sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimajam giminaičiui, įvykus gaivalinei nelaimei, padariusiai didelę turtinę žalÄ suimtajam ar nuteistajam, jo sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimiesiems giminaičiams (7.3 p.); iki 0,8 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio mėnesines paÅ¡alpas suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie mokosi bendrojo lavinimo, profesinėse mokyklose ar aukÅ¡tosiose mokyklose (7.4 p.); parama medikamentams, vadovėliams, kitoms mokymo, saviÅ¡vietos, kultÅ«ros ir sporto priemonėms, taip pat kitoms priemonėms, gerinančioms suimtųjų ir nuteistųjų socialines ar buitines sÄ lygas, įsigyti, jeigu atitinkamame fonde (Socialinės paramos suimtiesiems fonde ar Socialinės paramos nuteistiesiems fonde) lieka lėšų, iÅ¡mokėjus Å¡io apraÅ¡o 7.1–7.4 punktuose nurodytas paÅ¡alpas (7.5 p.).

IÅ¡ nurodytų materialinės teisės normų matyti, kad nuteistųjų ir suimtųjų teisė į jose nurodytas iÅ¡mokÄ bei paÅ¡alpÄ Â nėra absoliuti, o yra sÄ lygojama atitinkamų Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytų kriterijų atitikimo (kalbant apie BVK 173 straipsnio 7dalyje paminėtÄ iki 0,3 MGL dydžio iÅ¡mokÄ (nuteistiesiems) ir sÄ lygų, nustatytų ApraÅ¡o 7 punkte (nuteistiesiems ir suimtiesiems), buvimo. Pažymėtina, kad nurodytose teisės normose yra nustatyti tik maksimalÅ«s aptariamų iÅ¡mokos ir paÅ¡alpos dydžiai ir kalbama tik apie galimybę, o ne prievolę mokėti Å¡ias iÅ¡mokÄ ir paÅ¡alpÄ Â (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-674-442/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. birželio 22 d. kreipėsi į Kauno TI administracija su praÅ¡ymų dėl socialinės paÅ¡alpos skyrimo. 2018 m. birželio 27 d. atsakydamas į pareiÅ¡kėjo G. V. 2018 m. birželio 22 d. praÅ¡ymÄ , atsakovės atstovas nurodė, kad dėl Socialinės paramos suimtiesiems fonde disponuojamų lėšų trÅ«kumo, piniginė iÅ¡moka pareiÅ¡kėjui skiriama nebus. Kauno TI 2018 m. birželio 27 d. raÅ¡tas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui, skundžiamas nebuvo.

Atsakovės atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad Kauno TI socialinės paramos fonde ginčo laikotarpiu lėšų nebuvo (b. l. 76-78). Byloje pateiktas atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraÅ¡tis apie pareiÅ¡kėjo turėtas pinigines lėšas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d., patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu piniginių lėšų neturėjo (b. l. 75), tačiau pats pareiÅ¡kėjas neginčija, kad higienos priemonės ginčo laikotarpiu jam buvo iÅ¡duodamos, tÄ patvirtina ir atsakovės atstovo pateikti duomenys (b. l. 34, 35, 45).

Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta teisė kreiptis į valstybinės ir savivaldybės įstaigas ir institucijas. 2018 m. birželio 27 raÅ¡te pareiÅ¡kėjas buvo informuotas apie iÅ¡duodamų kanceliarinių priemonių bei laiÅ¡kų iÅ¡siuntimo tvarkÄ (b. l. 48). IÅ¡analizavęs nurodytas teisės normas, bei į bylÄ pateiktus duomenis, teismas konstatuoja, kad nei Taisyklės, nei ApraÅ¡as imperatyviai neįtvirtina pataisos įstaigos administracijos pareigos skirti nuteistiesiems vienkartines paÅ¡alpas ar pinigines iÅ¡mokas.

PaÅ¡alpos ir piniginės iÅ¡mokos dydžiai yra sÄ lygoti Kauno TI turimų lėšų. Byloje nustatyta, kad Kauno TI ginčo laikotarpiu socialinės paramos fondo lėšų neturėjo, taip pat, kad higienos bei kanceliarinės priemonės pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo iÅ¡duodamos, todėl G. V. pretenzijos dėl paÅ¡alpos skyrimo yra atmestinos. Nenustačius neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK veiksmų, t.y. nesant bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas.

Teismas pažymi, pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK, todėl tam tikras asmeninių jo teisių suvaržymas ir su tuo susiję pareiÅ¡kėjo nurodomi neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo G.

V. skundÄ Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Nijolė Čekanauskienė