f397c5ee-dfa6-4bdc-9365-80d32a563ca4 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas P. Jaržemskis                                                                     Civilinė byla Nr. 2A-1465-56/2011Teisėja M. Ambrazaitienė                                                                          Proc. sprendimo kategorijos: 109;121.7;                                                                                                             121.15;121.21                                                                                                VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                                        N U T A R T I S                                                     2011 m. rugpjūčio 19 d.                                       Vilnius                   Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iÅ¡Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â kolegijos pirmininko                                                        Petro Jaržemskio,                       teisėjų                                                                      Ritos Kisielienės,                                                                                                         Danutės Kutrienės,                       teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuotų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės ir VÄ® Valstybės turto fondas apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimo, kuriuo patenkintas pareiÅ¡kėjo Vilniaus miesto 370-ji Daugiabučių namų eksploatavimo bendrijos pareiÅ¡kimas dėl nuosavybės teisės į 108,65 kv. m. bendro ploto negyvenamÄ sias patalpas (unik.

Nr (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgijimo įgijamÄ ja senatimi, suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas.                       Kolegija iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                        n u s t a t ė:                         I.Ginčo esmė           PareiÅ¡kėja, Vilniaus miesto 370-ji Daugiabučių namų eksploatavimo bendrija (toliau - bendrija) su pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ ir prašė nustatyti, kad ji įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 108,65 kv. m. bendro ploto negyvenamÄ sias patalpas (unik.

Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje.            Nurodė, kad Vykdomojo komiteto pirmininko 1963 m. birželio 28 d. patvirtinto akto pagrindu daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo įregistruotas VÄ® Registrų centre, o namo savininku nurodytas Vilniaus miesto 65-as Gyvenamojo namo statybos kooperatyvas, kuris vėliau buvo perregistruotas į 370-Ä jÄ DNSB. Vilniaus mieste keičiant gatvių pavadinimus ir namų numeracijÄ , 1964 m. namo adresas buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja, kaip ir jos pirmtakas, buvęs Gyvenamojo namo statybos kooperatyvas, savo reikmėms tenkinti sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai ne mažiau kaip deÅ¡imt metų naudojasi ir valdo Å¡io namo 108,65 kv. m bendro ploto pusrÅ«sio negyvenamas patalpas.

Å io patalpos niekieno vardu nėra įregistruotos, nėra nurodytas Å¡ių patalpų savininkas. Kaip ir visas daugiabutis namas, Å¡ios patalpos pastatytos tuo metu buvusių kooperatyvo narių lėšomis ir niekas į minėtas patalpas savo teisių neįgyvendino,todėl prašė nustatyti faktÄ , kad įgyjamÄ ja senatimi ji įgijo minėtas patalpas.            Suinteresuotas asmuo – Vilniaus m. savivaldybės administracija savo atsiliepime su pareiÅ¡kimu nesutiko, prašė jį atmesti.            Nurodė, kad pareiÅ¡kėja nepagrindė, kokiu teisėtu pagrindu pradėjo valdyti ginčo objektÄ â€“ pusrÅ«sį naudodama savo reikmėms ir neįrodė naudojimosi bei valdymo faktÄ .

Gyvenamojo namo pripažinimas tinkamu naudotis, nereiÅ¡kia pusrÅ«sio valdymo pradžios momento, o tinkamai neįregistravus valdymo fakto, sutinkamai su CK įsigaliojimo normomis negalima konstatuoti, kad teisėtas valdymas tęsiasi ne mažiau kaip deÅ¡imt metų. Galiausiai minėtÄ gyvenamÄ jį namÄ , pareiÅ¡kėjos pirmtakui – statybos kooperatyvui, sutinkamai su tuometiniais įstatymais perdavė valstybė, todėl buvo bÅ«tina nustatyti, ar nebuvo prielaidų taikyti Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kuriÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus.            Suinteresuotas asmuo - VÄ® Valstybės turto fondas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ su juo nesutiko, prašė netenkinti.            Nurodė, kad 1964 m.

CK 95 straipsnis pripažino tik vienÄ vieÅ¡osios nuosavybės formÄ â€“ valstybės nuosavybę, o vėliau keičiant įstatymus buvo įtvirtinta antra vieÅ¡osios nuosavybės forma – savivaldybių nuosavybė. Teisės normų analizė esÄ leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog galioja prezumpcija, pagal kuriÄ visi vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, jog jie buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn. Byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog valstybė Å¡ių įstatymų nustatyta tvarka minėtÄ objektÄ buvo perdavusi Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, todėl prezumpcija, kad ginčo patalpa nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, nėra paneigta, todėl įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei priklausančius daiktus.

Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo jo įregistravimo vieÅ¡ajame registre momento, o neiÅ¡vieÅ¡intas valdymas yra neteisėtas ir negali sukurti nuosavybės teisės į jį. Å iuo atveju, nekilnojamojo daikto valdymas nebuvo įregistruotas vieÅ¡ame registre, o pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės patvirtina tik naudojimÄ si turtu, bet ne valdymo faktÄ , todėl pareiÅ¡kimas negalėjo bÅ«ti tenkinamas.  Suinteresuotas asmuo - Valstybinė mokesčių inspekcija savo atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė patikimų įrodymų, kurie pagrįstų faktÄ , kad ji nuo 1963 m. iki Å¡iol sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai naudosi minėtomis pusrÅ«sio patalpomis, ir kad namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, numeris buvo pakeistas.

              Suinteresuotas asmuo - VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime nurodo, jog daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymas (2000-06-20 įstatymo redakcija) bendrijos statusÄ , apibrėžia kaip nepelno organizacijos, įgyvendinančios namo patalpų savininkų bendrÄ sias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendro naudojimo patalpų, priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiÅ«ra ir tvarkymu. Remiantis Å¡iomis nuostatomis, darytina iÅ¡vada, kad bendrija yra tik bendraturčiams priklausančio turto valdymo bÅ«das, todėl ji negali spręsti tų klausimų, kuriuos turi spręsti patys to turto bendraturčiai.

Daugiabučio namo bendraturčiai perduoda bendrijai įgyvendinti tik teisę namo bendrojo naudojimo objektus naudoti ir valdyti, bet ne disponuoti, todėl neaiÅ¡ku, kodėl bendrija pretenduoja į negyvenamÄ sias patalpas, kurios ne bendrijos lėšomis įgytos, bendrijos narių turtas, kurio tinkamÄ valdymÄ ir naudojimÄ tik privalo užtikrinti. PareiÅ¡kėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į patalpas, todėl sprendžiant Å¡io reikalavimo pagrįstumo klausimÄ , esantį svarbi valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektų pozicija.    II.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė    Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiÅ¡kimas patenkintas. Nustatytas faktas, kad Vilniaus miesto 370-toji daugiabučių namų savininkų bendrija pagal įgyjamÄ jÄ senatį nuosavybės teise įgijo108,65 kv.m bendro ploto negyvenamÄ sias patalpas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje.                 Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktas gali bÅ«ti nustatytas tik esant tam tikrų sÄ lygų visetui: asmuo nesantis daikto savininku, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ Â bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų (CK 4.22, 4.68 str. 1 d.); asmuo turi bÅ«ti ne tik sÄ Å¾iningas įgijėjas, t.y. užvaldydamas daiktÄ turėjo bÅ«ti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas daugiau už jį teisių į užvaldomÄ daiktÄ neturi.

Jis neturi žinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.70 str.1 d.); asmuo daiktÄ valdo teisėtai. Daikto valdymas laikomas teisėtu, jeigu jis įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta prieÅ¡ingai (CK 4.23, 4.68 str. 1 d.). Ä®gyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei kito asmens vardu įregistruotus daiktus (CK 4.69 str. 3 d.); daiktÄ asmuo valdo kaip savÄ nesislapstydamas (4.68 str.1 d.); nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip 10 metų nuo valdymo teisės įgijimo ir iki nuosavybės teisės į tÄ daiktÄ fakto nustatymo.

Daikto valdymo terminas nutrÅ«ksta pareiÅ¡kus teisėtÄ reikalavimÄ dėl daikto grÄ Å¾inimo (CK 4.68, 4.71 str.). Ä®vertinęs bylos medžiagÄ teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog 1963 m. birželio 28 d. aktu valstybiniam pastato priėmimui konstatuota, kad užsakovo Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pastangomis buvo pastatytas penkių aukÅ¡tų 40-ties butų gyvenamasis namas. Namų valdos techninės apskaitos bylos duomenys patvirtino, kad namo rÅ«syje įrengti sandėliukai gyventojams ir atskirai su atskiru įėjimu įrengta 108,65 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa, kuri sudaro apie ketvirtadalį viso po namu esančio rÅ«sio ploto, vieÅ¡ame registre nurodytu unik.

Nr. (duomenys neskelbtini). Apie patalpos nuosavybę viešame registre įrašų nebuvo. Teismo vertinimu butai nuosavybės teise pagal tuo metu galiojusius Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatus, nuosavybės teise priklausė kooperatyvui, o bendrijos nariams priklausė tik jų nuosavomis ar skolintomis lėšomis įmokėti pajai, kurie įstatymų nustatyta tvarka galėjo būti, perleidžiami kitiems asmenims, dalijami tarp buvusių sutuoktinių, paveldimi. Tai, kad namas su rūsiu buvo statomas tuo metu buvusių kooperatyvo narių nuosavomis ir skolintomis lėšomis patvirtino ne tik pareiškėjos – bendrijos pirmininkė V.B., bendrijos narė I.

B., bet ir byloje esantys dokumentai. Teismo vertinimu, nustatytas aplinkybes, netiesiogiai patvirtinto ir LR Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 16 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas Nr.I-680, kurio 1 straipsnyje nurodyta, kad Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiÅ¡kai iÅ¡mokėjęs pajų už butÄ (gyvenamÄ jÄ patalpÄ ), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku. Vykdydama šį įstatymÄ , LR Vyriausybė 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280 patvirtino Gyvenamojo namo statybos ir Gyvenamojo namo eksploatavimo pavyzdinius įstatus, kuriuose buvo įtvirtinta pajų iÅ¡mokėjusio asmens teisė į butÄ , arba tik į pajų, jeigu asmuo neįgijo teisės į butÄ , kuris lieka bendrijos nuosavybe. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, bei nustatytas aplinkybes teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Vilniaus miesto savivaldybė neįrodė, kad rÅ«sio dalis-minėtos patalpos buvo statomos valstybės biudžeto lėšomis, todėl konstatavo, jog patalpas kooperatyvas, o vėliau – bendrija įgijo sÄ Å¾iningai, pagrįstai įsitikinusi, kad patalpų savininkas nėra kažkas kitas. Į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, patalpų nuomos sutartys, patalpų perdavimo nuomininkams aktai, nuomos mokėjimo ir kiti finansiniai dokumentai, patvirtino pareiÅ¡kėjos teiginius, jog minėtomis patalpomis nuo 1964 metų naudojosi ir valdė buvęs kooperatyvas, kuris, priėmus naujus įstatymus 1995 m. spalio 25 d. buvo perregistruotas į butų savininkų bendrijÄ , taip pakeičiant juridinio asmens teisinę formÄ , neperduodant turto kitam asmeniui, kaip tai numato CK 4.71 str. 2 d. nuostatos.

Esant nurodytiems argumentams teismas sprendė, kad buvo pakankamas teisinis pagrindas tvirtinti, jog negyvenamųjų patalpų nepertraukiamas valdymas truko apie keturis deÅ¡imtmečius ir CK 4.68 str. 1 dalyje nustatytas deÅ¡imties metų terminas jau buvo suėjęs iki LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 str. nustatyta valdymo teisės įsigaliojimo 2003 m. liepos 1 dienos,  po gyvenamuoju namu esančios negyvenamosios patalpos įgytos sÄ Å¾iningai ir teisėtai buvusio kooperatyvo, Å¡io kooperatyvo, o vėliau daugiabučio namo savininkų bendrijos buvo valdomos kaip savos, atvirai ir nepertraukiamai.

Rengiant bylÄ nagrinėti dienraščiuose „Respublika“ ir gyvenamosios vietos dienraščiuose „Vakaro žinios“ ir „Vilniaus diena“ 2008 m. gruodžio mėn., 2010 m. liepos ir lapkričio mėn. apie bylos nagrinėjimÄ buvo iÅ¡spausdinti praneÅ¡imai, tačiau niekas nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinių dėl nuosavybės teisės pripažinimo į minėtas patalpas. Tokio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė ir byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys, kurie ginčijo bendrijos praÅ¡ymo pagrįstumÄ .

Byloje nebuvo duomenų apie įstatymų nustatyta tvarka Å¡ių patalpų perdavimÄ Vilniaus miesto savivaldybei, todėl esant sÄ lygų visetui, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas buvo patenkintas.           III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentaiSuinteresuotas asmuo - Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ; netenkinus praÅ¡ymo panaikinti skundžiamÄ jį Vilniaus misto 1-o apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ arba perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmos instancijos teismui.            Nurodo, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas, nepagrįstai neįtraukė į bylos nagrinėjimÄ valstybės ar jÄ atstovaujančios institucijos atstovo, Å¡iuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, nes sprendžiant klausimus dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgijamÄ jÄ senatį į pastatus ir statinius, kurie yra valstybinės žemės sklype, turi bÅ«ti įvertinama, ar teismo sprendimas turės įtakos žemės sklypo savininko – valstybės – ir kitų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009), todėl buvo pažeistos Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Suintersuoto asmens su kurio teisėmis ir pareigomis susijęs teismo sprendimas neįtraukimas į bylos nagrinėjimÄ sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ ir patenkinda,as pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ teismas nenustė visų įstatyme (CK 4.68-4.71 str.) esančių pagrindu, kuriems esnt bÅ«tų galima pripažinti, jog daiktas įgytas įgijamÄ ja senatimi. Teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiÅ¡kėja sÄ Å¾iningai ir teisėtai valdo ginčo objektÄ , nes byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai nuomos sutartys rodo, kad nuomotojas – 370-oji DSNB sutartyse save nurodo negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) savininku, nors bylos nagrinėjimo metu teigė, kad pareiÅ¡kėja nėra nekilnojamojo daikto savininkė, todėl nuomos sutartyse nurodytos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėja yra patalpų savininkė įrodo, kad patalpomis buvo naudotÄ si nesÄ Å¾iningai.

Kadangi siekiant įgyti daiktÄ Â Ä¯gyjamÄ ja senatimi turi bÅ«ti įrodytos visos Civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsnyje nurodytos sÄ lygos, todėl neįrodžius bent vienos sÄ lygos, negalia nustatyti, kad daiktas įgytas įgijamÄ ja senatimi. Be to vadovaujantis Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalimi jei daiktų savininkė yra valstybė ar savivaldybė, tokie daiktai negali bÅ«ti įgijami įgijamÄ ja senatimi. Tai, kad turtas nėra įregistruotas VÄ® ,,Registrų centras“ valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jis nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybe, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta imperatyti Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalies taisyklė.

Teismas nustatydamas faktÄ , kad pareiÅ¡kėja įgijamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į daiktÄ , visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino ar Valstybinio pastato priėmimo akto pasiraÅ¡ymo metu buvęs Vilniaus miesto 65-asis Gyvenamojo namo statybos kooperatyvas turėjo teisę įgyti nuosavybę. Taip pat nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta ar pagal dabartinius 370-osios DSNB įstatus ji taip pat gali įgyti nuosavybę. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010).

Dėl nurodytų aplinkybių praÅ¡o skundžiamÄ jį sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ atmesti, arba sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmos instancijos teismui.        PareiÅ¡kėjas Vilniaus miesto 370-oji DNSB atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimÄ .       Suinteresuotas asmuo - VÄ® Valstybės turto fondas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį ir bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

       Nurodo, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas nepagrįstai nustatė daikto įgijimÄ Ä¯gijamÄ ja senatimi, tuo pažeisdamas Civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsnio nuostatas. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad daiktas – 108,65 m2 negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgytos sÄ Å¾iningai ir teisėtai valdomos buvusio kooperatyvo, o vėliau daugiabučio namo savininkų bendrijos kaip savos, atvirai ir nepertraukiamai.

Daugiabučio namo savininkų bendrija yra tik butų savininkų bendrosios nuosavybės valdymo būdas ir gyvenamojo namo perdavimas naudotis jo savininkams negali būti sutapatinamas su visų name esančių patalpų perdavimu bendrijai name esančios gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso savininkams neperduodamos bendrijai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus Teisėjų kolegijos 1997-11-21 nutartis civilinėje byloje Vilniaus m. 425-osios daugiabučių namų savininkų bendrija v Vilniaus universitetas, teismų praktika 8, p.212-215; nutartis Nr. 3K-3-84/2008).

Kadangi pareiÅ¡kėja ginčo patalpas visÄ laikÄ valdė tik kaip namo savininkų atstovė, todėl daikto valdymas kaip savininkų atstovo neatitinka daikto valdymo sÄ Å¾iningumo, teisėtumo ir atvirumo reikalavimų taikomų siekiant įgyti daiktÄ Ä¯gijamosios senaties bÅ«du.        PareiÅ¡kėjas Vilniaus miesto 370-oji DNSB atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė.         Vilniaus apygardos teisme 2011 m. vasario 11 d. gautas suinteresuoto asmens (apelianto) – Vilniaus miesto savivaldybės atsisakymas nuo apeliacinio skundo, kuriuo praÅ¡oma priimti suinteresuoto asmens atsisakymÄ nuo apeliacinio skundo civilinėje byloje dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprenimo ir apeliacinį procesÄ nutraukti.         Nurodo, kad 2011 m. sausio 18 d. interesantė I.

B., gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apsilankė pas miesto merÄ R. A., iÅ¡dėstė savo argumentus dėl negyvenamųjų patalpų esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Po interesantės susitikimo su miesto meru bei iÅ¡klausius jos argumentus buvo priimtas sprendimas atsiimti Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės numatytos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 3 dalyje jam yra žinomos.

Suinteresuoto asmens manymu, atsisakymas nuo apeliacinio skundo nepažeidžia įstatymų, kieno nors teisių ar įstatymų saugomų interesų bei neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui.          Vilniaus apygardos teisme 2011 m. gegužės 4 d. gautas suinteresuoto asmuo (apelianto) - VÄ® Valstybės turto fondas praÅ¡ymas patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1465-56/2011 ir civilinę bylÄ nutraukti.           Nurodo, kad ginčo Å¡alys 2011 m. balandžio 18 d. susitarė taikiai baigti ginÄÄ ir sudarė taikos sutartį.

Taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo pasekmės Å¡alims žinomos (CPK 293 str. 5 p., 6.985 str.) (sutarties 6 p.). PraÅ¡ymai tenkintini.Dėl suinteresuoto asmens (apelianto) – Vilniaus miesto savivaldybės atsisakymo nuo apeliacinio skundo.Pagal Civilinio proceso kodekso 308 straipsnį apeliacinį skundÄ padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iÅ¡ esmės pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jeigu yra Å¡io Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos, tai yra, jei atsisakymas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui.

Atskirojo skundo atsisakęs asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės (CPK 308 str. 3 d.).Suinteresuotas asmuo (apeliantas) – Vilniaus miesto savivaldybė atsisakymÄ nuo apeliacinio skundo pateikė 2011 m. vasario 11 d. iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iÅ¡ esmės pradžios, praÅ¡ydamas apeliacinį procesÄ nutraukti. PraÅ¡yme patvirtino, jog jam yra žinomos Civilinio proceso kodekso 308 straipsnio trečiojoje dalyje numatytos pasekmės. Suinteresuoto asmens (apelianto) – Vilniaus miesto savivaldybės pateiktas atsisakymas nuo apeliacinio skundo įstatymui neprieÅ¡tarauja. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad toks atsisakymas pažeistų kieno nors teises ar įstatymo saugomus interesus arba prieÅ¡tarautų vieÅ¡ajam interesui.

Todėl teisėjų kolegija priima suinteresuoto asmens (apelianto) – Vilniaus miesto savivaldybės atsisakymÄ nuo apeliacinio skundo, o apeliacinį procesÄ nutraukia (CPK 338, 308 str.).           Dėl suinteresuoto asmens (apelianto) - VÄ® Valstybės turto fondas praÅ¡ymo patvirtini taikos sutartį.            Įstatymas suteikia teisę Å¡alims bet kurioje proceso stadijoje ginÄÄ baigti taikos sutartimi (CPK 140 str. 3 d.). Aplinkybių, kad taikos sutarties sÄ lygos prieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui, nenustatyta (CPK 42 str. 2 d.).

Taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės yra nurodytos taikos sutartyje, todėl nėra pagrindo atsisakyti tvirtinti pateiktÄ taikos sutartį.           Šalims sudarius taikos sutartį, ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inti 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 str. 2 d.). Suinteresuotas asmuo (apeliantas) - VÄ® Valstybės turto fondas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 11 p.), todėl teisinio pagrindo grÄ Å¾inti žyminį mokestį nėra.

Å alys pareiÅ¡kė, kad viena kitai neatlygina Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų nagrinėjant bylÄ ir ateityje vienai kitai neturės jokių pretenzijų (sutarties 2 p.). Taikos sutarties sudarymo pasekmės numatytos Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 5 p., Civilinio kodekso 6.958 straipsnyje, Å¡alims žinomos (Taikos sutarties 6 punktas).           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsnio pirmÄ ja dalimi, 87straipsnio antrÄ ja dalimi, teisėjų kolegija,            n u t a r ė:

           Priimti suinteresuoto asmens (apelianto) – Vilniaus miesto savivaldybės atsisakymÄ nuo apeliacinio skundo civilinėje byloje Nr. 2A-1465-56/2011 ir apeliacinį procesÄ nutraukti.           Patvirtinti tokio turinio taikos sutartį tarp pareiÅ¡kėjos Vilniaus miesto 370-osios DSNB ir VÄ® Valstybės turto fondas:Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Valstybės turto fondas, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, visa apimtimi atsisako paduoto apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1568-456/2010, kuriuo buvo patenkintas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas ir nustatytas faktas, kad Vilniaus miesto 370-oji daugiabučių namų savininkų bendrija (į.k. 124802682) pagal įgijamÄ jÄ senatį nuosavybės teise įgijo 108,65 m2 bendro ploto negyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Å alys susitaria, kad nei viena iÅ¡ Å¡alių neatlygina kitos Å¡alies patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, nagrinėjant bylÄ ir ateityje viena kitai dėl to neturės jokių pretenzijų ir reikalavimų. PareiÅ¡kėjas patvirtina, kad žalos dėl Å¡ioje byloje nagrinėjamo ginčo nepatyrė ir nepatirs, pretenzijų Valstybės turto fondui neturi ir įsipareigoja jų nereikÅ¡ti ateityje.Å alys patvirtina, kad laisva valia sudarė Å¡iÄ taikos sutartį ir abipusio susitarimo pagrindu Å¡ia taikos sutartimi visiÅ¡kai iÅ¡sprendžiamas kilęs ginčas tarp pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens.Å alys praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo patvirtinti Å¡iÄ taikos sutartį ir civilinę bylÄ Nr. 2-1568-465/2010 nutraukti.

Å alys pareiÅ¡kia, kad joms žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės, nustatytos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 5 punkte, 294 straipsnyje ir Lietuvos respublikos Civilinio kodekso 6.985 straipsnyje. Sutartis sudaryta 3 vienodÄ galiÄ turinčiais egzemplioriais, vienas iÅ¡ kurių yra pateikiamas teismui, o likusieji Å¡ios sutarties Å¡alims. Å alys Å¡iÄ sutartį sudarė, atitinkančiÄ jų laisvÄ valiÄ ir tai patvirtina savo paraÅ¡ais. Civilinę bylÄ Nr. 2A-1465-56/2011 nutraukti.

 Kolegijos pirmininkas                                                                 Petras Jaržemskis  Teisėjos                                                                                        Rita Kisielienė                                                                                                         Danutė Kutrienė