f3966dc0-128a-4c3b-95d4-2e4d2bb2a1f7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Nr Administracinio nusižengimo bylos Nr. A-9-576/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02227-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2019 m. vasario 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė, sekretoriaujant Olgai Saveljevai, Ritai Dainelienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B., jo atstovei advokatei Linai AndriuÅ¡kevičienei, nedalyvaujant institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiÅ¡kimÄ dėl administracinio nusižengimo bylos iÅ¡kėlimo ir nuobaudos paskyrimo R.

B., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pagal LR ANK 120 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė : R. B., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė ŽirmÅ«nų g. 67A-67, Vilnius (toliau – Bendrovė), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėdamas pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Bendrovei, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Bendrovei ir laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 26 d. iki 2017 m. balandžio 26 d. nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Bendrovei ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditoriaus VMI interesus bei padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. B. teismo posėdyje nepripažino padaręs nurodytÄ administracinį nusižengimÄ , paaiÅ¡kino, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi maždaug nuo 2011 m. iki 2016 m., įmonę perėmė jau bankroto stadijoje ir iÅ¡traukė iÅ¡ skolų dar 2011 ar 2012 m. Jo pastangomis buvo sudarytos sÄ lygos iÅ¡eiti įmonei iÅ¡ bankroto bÅ«senos, buvo grÄ Å¾intos kreditoriams pinigų sumos. Ä®monė pastoviai buvo skolinga, tačiau yra skirtumas tarp pradelstų ir nepradelstų skolų.

VMI pareiÅ¡kime to nesimato. Jam vadovaujant įmonė atidavė virÅ¡ 3 milijonų skolų. Tuo metu, kai susidarė mokestinė nepriemoka, nekilnojamo turto buvo už kelis milijonus įmonėje. Pylimėlio gatvėje buvo statomas objektas - daugiabutis namas, statybos buvo baigtos, namas priduotas, todėl buvo parduodami butai, buvo keli žemės sklypai. TÄ turtÄ reikėjo parduoti. Jo visu vadovavimo laikotarpiu įmonės įsipareigojimai ženkliai virÅ¡ijo turtÄ , tačiau tuos įsipareigojimus vykdyti dar nebuvo suėjęs laikas. 2016 m. balanse kaip įmonės turtas buvo įtraukti trys butai ir penki sklypai. 2016 m. balanse įmonės turto sumažėjimas nuo 2015 m. deklaruoto 2748022 eurų turto iki 395058 eurų turto įvyko todėl, kad buvo įvykdytas 2013-08-30 teismo sprendimas ir kreditoriams grÄ Å¾inta didžioji dalis skolos, kuri siekė apie tris milijonus litų, tikslių mokėjimų ir skolos dydžių neatsimena. 2016 m. metinę finansinę atskaitomybę jis sudarė atleidimo dienai.

Ji buvo palikta akcininkui. Jam buvo nurodyta, kad reikia žiÅ«rėti, ar reikia skelbti bankrotÄ , ar ne. Jis yra daugiau statybos vystytojas, o pardavinėti objektÄ ir tvarkytis finansus turi savininkas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė teismo posėdyje nurodė, kad jos atstovaujamasis nesutinka padaręs nurodytÄ administracinį nusižengimÄ ir praÅ¡o jo atžvilgiu bylÄ nutraukti. Jis 2017 m. nedirbo įmonėje ir apie jos turtinę padėtį nežinojo. Žinoma, kad įmonė turėjo nekilnojamojo turto, kurį buvo siekiama parduoti.

Apyvartinių lėšų įmonė neturėjo, buvo iÅ¡ieÅ¡koma PVM mokestinė nepriemoka. Ä®monė darbuotojų neturėjo, joje dirbo tik R. B., nes įmonė 2016 m. buvo užbaigusi didelio objekto statybos darbus, jos žinioje buvo butai, kuriuos R. B. pardavinėjo. Ä®monė pinigų neturėjo, bet turėjo turtÄ , kurį pardavinėjo. Pažeidėjo kaltė dėl nurodyto nusižengimo padarymo įrodyta administracinio nusižengimo medžiaga: Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. spalio d. pareiÅ¡kimu Nr. (23.28-08-1 E) RNA, Integruota kliento informacija (balansu), VÄ® Regitra bei VÄ® Registrų centro duomenimis apie Bendrovės turtÄ , VÄ® Registrų centro duomenimis dėl įmonės jai pateiktų balansų, LR Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡u, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. finansinių ataskaitų rinkiniu.

VMI 2018 m. spalio mėn. pareiÅ¡kime dėl administracinio nusižengimo bylos iÅ¡kėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad Bendrovė yra VMI skolininkė. Bendrovės vadovas nuo 2013 m. spalio 7 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. buvo R. B.. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. spalio 3 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 369262,15 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2016 m. lapkričio 26 d. iki 2017 m. balandžio 13 d. pagal pateiktas deklaracijas. VMI Bendrovės atžvilgiu nuo 2016 m. lapkričio 30 d. vykdė priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , atlikti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai: 2016 m. lapkričio 30 d. priimtas sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ (233120,54 eurų) iÅ¡ sÄ skaitų, 2016 m. lapkričio 28 d. priimtas sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę neprimokÄ (115293,27 eurų) iÅ¡ sÄ skaitų, 2017 m. balandžio 21 d. priimtas sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ (2236,50 eurų) iÅ¡ sÄ skaitų, 2017 m. gegužės 4 d. priimtas sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ (22 eurus) iÅ¡ sÄ skaitų, 2017 m. sausio 31 d. priimtas sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ (354297,52 eurų) iÅ¡ mokesčių mokėtojo turto, 2017 m. rugpjūčio 23 d. priimtas sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ (15451,96 eurų) iÅ¡ turto, 2017 m. rugpjūčio 23 d. priimtas sprendimas nustatyti turto priverstinę hipotekÄ (72600 eurų vertės turtui).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centras pateikė už 2007-2016 m. imtinai. Balansų duomenimis 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)" turėjo turto už 1.412,614,98 EUR, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1.540.212,58 EUR; 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)" turėjo turto už 2.225.198,99 EUR, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2.422.937,04 EUR; 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)" turėjo turto už 2.748.022 EUR, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 3.026.665 EUR; 2016 m. gruodžio 31 d. būklei UAB „(duomenys neskelbtini)" turėjo turto už 395.058 EUR, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 787.715 EUR.

VMI pareiÅ¡kime nurodė, kad Å¡ie balansų duomenys rodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau nuo 2007 m. buvo nemoki, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos Ä®monių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. UAB „(duomenys neskelbtini)" VÄ® „Registrų centras" nebuvo teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius nei 2016 metus, nors tokia pareiga yra įtvirtinta ne tik įstatyminiame reglamentavime, bet ir teismų praktikoje. Ä®vertinus tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" ilgÄ laikÄ neatsiskaito su VMI prie FM ir mokestinė nepriemoka tik didėjo (2016 m. lapkričio 26 d. nepriemoka buvo 233.120,54 Eur, 2017 m. gegužės 1 d. -365.646 Eur, 2018 m. liepos 10 d., bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ , nepriemoka buvo 369.261,73 Eur), galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB „(duomenys neskelbtini)", yra/buvo nemoki.

VÄ® „Registrų centras" duomenimis Bendrovei priklauso 5 nekilnojamojo turto objektai (žemės sklypai, taikoma VMI priverstinė hipoteka visam turtui). VÄ® „Regitra" duomenimis Bendrovės vardu įregistruotų transporto priemonių nerasta. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 10 d. nutartimi iÅ¡kėlė Bendrovei bankroto bylÄ pagal VMI pareiÅ¡kimÄ . Nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 30 d.. Bendrovės vadovas R. B., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Bendrovei.

Jei Bendrovės vadovas (vadovu dirbo nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. iki 2017 m. balandžio 26 d.) bÅ«tų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui bÅ«tų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. VMI prie FM manymu Bendrovė tapo nemoki po to, kai susidarė ženkli mokestinė nepriemoka (233.120,54 Eur), t.y. nuo 2016 m. lapkričio 26 d.. Nuo minėtos datos Bendrovės vadovui R. B. atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Bendrovei.

PareiÅ¡kimu teismo praÅ¡oma iÅ¡kelti R. B. administracinio nusižengimo bylÄ pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo neįvykdymÄ bei paskirti sankcijoje nustatytÄ nuobaudÄ (b. l. 3-6). VMI pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes dėl Bendrovės nemokumo patvirtina kartu su pareiÅ¡kimu pateikti VÄ® Registrų centro duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansus už 2007-2016 m. imtinai, duomenys dėl Bendrovės turto – iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ ir VÄ® „Regitra“ (b. l.), VMI Integruota kliento informacija – balansai (b.l. 7-8), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės pateikti 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinio dokumentai.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesuÅ¡aukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudÄ juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų iki trijų tÅ«kstančių eurų. Tiek iÅ¡ ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iÅ¡ teismų praktikos matyti, kad Å¡io nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktÄ , neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams yra aktualios Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kur nustatyta kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Ä®statymo 2 straipsnio 8 dalis įmonės nemokumÄ apibrėžia kaip įmonės bÅ«senÄ , kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetencijÄ pareiga pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsiranda tik tada, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bei įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti.

Taigi norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovÄ ar kitÄ atsakingÄ asmenį už pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei nevykdymÄ bÅ«tina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sÄ lygas:

1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi;

2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo;

3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Å iaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-332/2018). Byloje esantys įrodymai: VMI pareiÅ¡kimas, VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad Bendrovė nuo 2016 m. lapkričio 26 d. turėjo 233120,54 Eur mokestinę nepriemokÄ vien VMI, kuri iki 2018 m. gegužės 1 d. padidėjo iki 365646 eurų. Pagal paskutinį bendrovės teiktÄ balansÄ už 2016 m. bendrovė deklaravo turtinti turto už 395058 eurų (b.l. 31-32), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai tuo metu sudarė 787715 eurų.

VÄ® „Registrų centras“ duomenimis, Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto (žemės sklypų) vertė tesudaro 66 000 Eur. VÄ® „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Bendrovė VÄ® „Registrų centras“ nebuvo teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius nei 2016 metus. Bendrovės vadovui apie Bendrovės įsiskolinimÄ VMI turėjo bÅ«ti žinoma, nes jis tuo laikotarpiu buvo vienintelis Bendrovės vadovas.

Minėti įrodymai, taip pat kiti byloje esantys įrodymai: iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ ir VÄ® „Regitra“, įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria Bendrovei iÅ¡kelta bankroto byla, patvirtina tai, kad Bendrovė negalėjo ir ateityje negalės atsiskaityti su savo kreditoriumi – VMI, neturėjo jokio lėšų, o turimų įsiskolinimų vertė virÅ¡ijo pusę įmonės turimo turto vertės, todėl įmonė yra nemoki. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iÅ¡ esmės neigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumÄ , Å¡i aplinkybė įrodyta bylos medžiaga.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumas yra konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m,. rugpjūčio 30 d. nutartimi, kuria palikta galioti aukščiau minėtoji Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria Bendrovei iÅ¡kelta bankroto byla. Kadangi minėtų teismų sprendimai priimti, remiantis Bendrovės 2016 m. finansinėmis metinėmis ataskaitomis, teismų nustatyti faktai aktualÅ«s nagrinėjamam laikotarpiui – R. B. vadovavimo periodui. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartyje nurodyta, jog paskutinį kartÄ Ä¯monė pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2016 metų laikotarpį, kuriais remiantis, įmonės turtas 2016 metais sudarė 395 058 Eur, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 787 715 Eur.

VÄ® Registrų centro duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso 5 žemės sklypai. VÄ® „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Nors atsiliepime Bendrovės vadovas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sumokėjusi avansinį mokėjimÄ , kurio dydis pagal 2018 m. gegužės 2 d. Avanso dydžio suderinimo akto 5 straipsnį yra 154 508 Eur, tačiau net ir pridėjus Å¡iÄ sumÄ prie įmonės 2016 metų balanse nurodyto turto sumos, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ženkliai virÅ¡ija turimÄ Ä¯monės turtÄ .

Net ir pripažinus, kad 2016 m. balanse nurodomo bendrovės turto struktūra šiuo metu gali būti pakitusi, tačiau atsakovei nepateikus jokių duomenų apie dabartinę bendrovės būklę, teismas neturi pagrindo spręsti, kad šiuo metu įmonė yra moki. Atsakovo vadovas taip pat nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas virs tinkamos kreditorių reikalavimų tenkinimui apimties piniginėmis lėšomis, kai bus įvykdyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma gyvenamosios paskirties statinių/nekilnojamųjų daiktų statybos ūkinė - komercinė veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomuose sklypuose.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad įmonė gautų pajamas, valdytų nuosavybės teise kokį nors kitÄ materialų turtÄ , turėtų lėšų banko sÄ skaitoje ar kasoje. Lietuvos Apeliacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje pabrėžė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bendrovė tebevykdo veiklÄ , bendrovės pradelsti įsipareigojimai nevirÅ¡ija pusės į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, bendrovė moka privalomuosius mokėjimus valstybės ir savivaldybės biudžetams bei valstybinio socialinio draudimo įmokas ir turi realias galimybes vykdyti savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams, taip pat įrodymų apie jos finansinių sunkumų, kurie galėtų bÅ«ti iÅ¡spręsti iÅ¡saugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį, laikinumÄ .

Duomenys apie atsakovės turimÄ turtÄ â€“ bendrovės balansas už 2016 m. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai (aktualesnių duomenų apie jai priklausantį turtÄ , turimo turto vertę atsakovė į bylÄ nėra pateikusi), patvirtina, kad 2016 m. bendrovė turėjo turto už 395 058 Eur, o bendra vidutinė jos turimo nekilnojamojo turto (žemės sklypų) vertė sudaro mažiau nei 66 000 Eur – turimais duomenimis bendrovės turto vertė yra mažesnė už jos turimų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams apimtį.

Tai patvirtina ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikto metinio finansinių ataskaitų rinkinio už 2016 m. turinys (b.l. 95), kuriame pati įmonė deklaravo savo nemokumo bÅ«senÄ , nurodydama, jog įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai yra pradelsti, t.y. nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis, kilęs iÅ¡ sandorio, kuriame numatytas dalinis mokėjimo atidėjimas. Pagal 2016 m. balansÄ trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 422346 eurų (b.l. 31), taigi pradelsti mokėti įsipareigojimai buvo didesni nei deklaruojamas balanse įmonės turtas.

Minėtame metiniame finansinių ataskaitų rinkinyje nurodoma, jog šiuo metu UAB "(duomenys neskelbtini)" finansiniai sunkumai vertintini kaip nemokumo būsena, kuriai spręsti šiuo metu dar nėra įgyvendintos numatytos priemonės, konstatuotina, kad yra būtina imtis neatidėliotinų veiksmų įmonės nemokumui atkurti. (b.l.

95) R. B. nurodė, kad jis baigęs vadovavimÄ paliko įmonę turinčiÄ turto, todėl VMI nepriemoka visiÅ¡kai galėjo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ turto, kurį įmonė jo vadovavimo laikotarpiu turėjo. Teismas kaip nepagrįstÄ argumentÄ vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginį, kad 2016-2017 m. įmonė buvo moki, nes nors ji neturėjo apyvartinių lėšų, tačiau turėjo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“statybos objektÄ , kurį pardavinėjo. IÅ¡ VMI pateiktų duomenų matyti, jog mokesčių administratorius jau 2017-01-31 priėmė sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ įmonės turto, tačiau tai nebuvo padaryta, kas leidžia tvirtinti, jog objektyviai tokios galimybės nebuvo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad nėra nusižengimo sudėties, nes 2016 m. balanse nurodytam įmonės turtui virtus pinigais, jis visiÅ¡kai padengtų VMI kaip kreditoriaus įsiskolinimÄ , todėl VMI žalos nepatirtų. Tačiau įmonės mokumo kriterijus yra siejamas ne su galimybę patenkinti vieno kreditoriaus interesus, o su bendrovės turto ir visų pradelstų įsiskolinimų visumos santykiu. Nepagrįstas R. B. atstovės teiginys, kad įmonės skola didėjo tik delspinigių pagrindu, kurie negali bÅ«ti teisės aktų pagrindu įskaičiuojami į įsiskolinimo dydį – pagal bendrovės balansÄ 2018-10-03 dienai matyti, kad per dvejus metus grynojo mokesčio ir rinkliavos įsiskolinimo suma augo nuo 233120,54 Eur iki 350229,17 eurų, o delspinigiai tesudaro 19032,98 eurų bendro įsiskolinimo sumos, taigi delspinigių kaip kreditorinio reikalavimo užtikrinimo priemonės eliminavimas įmonės nemokumo situacijos esmingai nepakeičia.

Teismas atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentÄ , kad VMI nepagrįstai konstatavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumÄ jau nuo 2007 m., kadangi įmonės įsiskolinimų kreditoriams suma jau tada virÅ¡ijo pusę įmonės turto, nurodyto balanse, kadangi VMI neįrodė, jog į įmonės balansÄ Ä¯traukti įsipareigojimai yra pradelsti, kaip to reikalauja Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies nuostatos. Atsižvelgtina, kad R. B. inkriminuojama, kad jis neįvykdė pareigos kreiptis dėl įmonės bankroto nuo 2016-11-26, siejant Å¡iÄ pareigÄ su nepriemokos konkrečiai VMI susidarymui.

Å i nepriemoka Å¡iam momentui vien valstybės biudžetui siekė 233120,54 eurų, ir ji yra neabejotinai pradelsta, kÄ patvirtina aplinkybė, jog mokesčių administratorius priėmė sprendimus nuraÅ¡yti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ mokesčių mokėtojo sÄ skaitos (sÄ skaitų) ir turto. Tai, kad VMI prie FM mokestinei nepriemokai nuraÅ¡yti priėmė sprendimus, leidžia spręsti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė įsipareigojimų, atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėdama mokesčių.

Taigi net jei laikyti, kad VMI neįrodė, kad įmonės balanse už 2016 m. nurodyta bendrų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų (787715 eurų) likusi dalis yra bÅ«tent nepradelsti mokėjimai, vien bendrovės skola valstybei virÅ¡ija pusę bendrovės balanse nurodyto turto vertės. Taigi, laikytina, jog 2017-01-01 dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiÅ¡kai atitiko nemokios įmonės kriterijų, numatytÄ Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje. IÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinio iÅ¡raÅ¡o su istorija nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R.

B. buvo Bendrovės direktorius nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. iki 2017 m. balandžio 26 d., todėl bÅ«tent jam jau 2016 m. gruodžio 31 d. kilo pareiga pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos vieÅ¡ajai įstaigai iÅ¡kėlimo. Teismas atmeta ir argumentÄ , kad R. B. kaip įmonės vadovui tapo žinoma apie susidariusiÄ situacijÄ tik balanso patvirtinimo dienÄ -2017-04-26, kuri kartu buvo ir paskutinė jo kaip įmonės vadovo darbo diena, todėl jis neturėjo objektyvios galimybės per 5 darbo dienas imtis Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų.

Teismas neabejoja tuo, kad R. B. privalėjo žinoti ir žinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumÄ . Nors jis teigia, kad apie įstaigos nemokumÄ sužinojo, kai pateikė 2016 m. balansÄ , tačiau teismas pažymi, kad įstaigos vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti įstaigos turto apskaitÄ , stebėti įstaigos finansinę padėtį ir, jei įstaiga turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalis (2007 m. sausio 18 d.

įstatymas Nr. X-1048), 11 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis (2012 m. balandžio 24 d. įstatymas Nr. XI-1988), 21 straipsnio 1 dalis (2012 m. balandžio 24 d. įstatymas Nr. XI-1988)). Taigi, vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įstaigos finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įstaigos nemokumo grėsmė.

Galiausiai ir įmonės metinės finansinė atskaitomybės rinkinys parengiamas ne per vienÄ dienÄ , jo projektas rengiamas iÅ¡ anksto, jis svarstomas ir patvirtinamas visuotiniame akcininko susirinkime ar vienintelio akcininko sprendimu. Akivaizdu, kad, žinodamas, jog vieÅ¡oji įstaiga nesumoka mokesčių ir gaudamas VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nuraÅ¡ymo, R. B. turėjo susipažinti su valdomos įmonės finansine bÅ«kle ir jau žinojo, kad bendrovė iÅ¡ esmės atitinka Ä®monių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje numatytas sÄ lygas, kas jį įpareigojo ieÅ¡koti sprendimų vieÅ¡osios įstaigos mokumui atkurti arba kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Nepaisant to, pats R. B. patvirtino, kad iÅ¡ esmės jokių veiksmų UAB “(duomenys neskelbtini)” mokumui atkurti nesiėmė, tik informavo apie probleminę situacijÄ Ä¯monės akcininkÄ , taip pat nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos jai iÅ¡kėlimo, o tokia byla UAB “(duomenys neskelbtini)” buvo iÅ¡kelta VMI prie FM pareiÅ¡kimu. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad R. B. jau mažiausiai nuo 2016 m. lapkričio 26 d. neteisėtai neveikė neinicijuodamas bankroto bylos iÅ¡kėlimo jo vadovaujamai UAB “(duomenys neskelbtini)”.

Minėta teismo nutartis dėl bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo taip pat patvirtina tai, kad pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo pateikė ne Bendrovės vadovas, o VMI, t. y. Bendrovės kreditorė. Tačiau VMI minėtÄ pareiÅ¡kimÄ pateikė teismui jau po to, kai Bendrovės vadovas nebuvo įvykdęs Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos per nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo, kai kreditorė VMI dar nebuvo pateikusi teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo.

Byloje nėra duomenų, kad kiti Bendrovės kreditoriai bÅ«tų pateikę teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Bendrovei nuo tada, kai Bendrovė tapo nemoki iki tada, kai suėjo Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 dienų terminas po to, kai Bendrovė tapo nemoki, per kurį Bendrovės vadovas turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo. Byloje taip pat negauta duomenų apie tai, kad Bendrovės dalyviai per nustatytus terminus bÅ«tų ėmęsi priemonių Bendrovės mokumui atkurti.

Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Bendrovės vadovas R. B. žinodamas, jog jo vadovaujama Bendrovė turėjo mokestinę nepriemokÄ VMI ir dėl Bendrovės nemokumo negalėjo su VMI atsiskaityti, Bendrovės dalyviams nesiėmus priemonių Bendrovės mokumui atkurti, nei per Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje numatytÄ ne vėlesnį kaip 5 dienų terminÄ nuo Bendrovės nemokumo atsiradimo dienos, nei vėliau nesikreipdamas į teismÄ dėl bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo, kai per minėtÄ terminÄ nė vienas Bendrovės kreditorius taip pat nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo, pažeidė kreditoriaus – VMI interesus.

Jo veika atitinka administracinio nusižengimo – kreditoriaus teisių pažeidimo sudėtį, nes jis nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Bendrovei, todėl jo veika kvalifikuotina pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatuoja, kad administracinė nuobaudos skyrimo senatis nėra suėjusi. Pagal teismų praktikÄ , ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kai asmuo nesikreipia dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra trunkamojo pobÅ«džio, pradedamas daryti nuo momento, kai įmonė tampa nemokia ir jai atsiranda pareiga vykdyti Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ inicijuoti bankroto procedÅ«rÄ , iki to momento, kai kreditorius pateikia teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. (Vilniaus apygardos teismo 2018-12-21 nutartis Nr. AN2-494-1020/2018) Å iuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad R.

B. buvo įmonės vadovu tik iki 2017 m. balandžio 26 d., jo nusižengimas truko tik iki šios datos, tai yra buvo baigtas daryti jau galiojant LR Administracinių nusižengimų kodeksui. Pagal ANK 39 straipsnį, trunkamojo administracinio nusižengimo atveju administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju senaties terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas.

Jei paaiÅ¡kėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiÅ¡kėjimo metu, tai senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo paaiÅ¡kėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtÄ daryti trunkamÄ jį teisės pažeidimÄ â€“ senaties termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-13 nutartis Nr. 2AT-15-507/2015). Kadangi R. B. inkriminuotas nusižengimas baigtas daryti 2017-04-26, nuo Å¡ios dienos pradėtinas skaičiuoti nuobaudos skyrimo senaties terminas ir jis nutarimo priėmimo dienai dar nėra suėjęs. Skirdamas nuobaudÄ teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, į pažeidėjo asmenybę, - tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, neteistas, dirba.

Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, į tai, kad laikotarpis, kada R. B. atsirado pareiga inicijuoti bendrovės bankroto procedÅ«rÄ iki jo vadovavimo įmonei pabaigos buvo pakankamai trumpas, o įmonės balansai patvirtina, kad jo pastangomis buvo ženkliai sumažinti įmonės įsiskolinimai kitiems kreditoriams, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, R. B. atžvilgiu taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, ir skirtina mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 25 str., 32 str., 34 str., 35 str., 646 str., 664 str., 667 str., 675 str., 676 str., teismas n u t a r ė : R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 500 (penkių Å¡imtų) eurų baudÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo Å¡io nutarimo iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos į bet kuriÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ :

AB „Citadelė“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko kodas 21400; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001 (mokėjimo pavedime, laukelyje unikalus mokėjimo kodas nurodant bylos numerį A-9-576/2019).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Nida Vigelienė (paraÅ¡as) NuoraÅ¡as tikras: Teisėja (A.V.) Teisėja Nida Vigelienė 2019 m. vasario 22 d.