f3934658-98e5-4630-bfb4-7e27dfd5bab0 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1839-580/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02657-2022-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. (A. M.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal A. M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas A. M. prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad C. P. (gim. (duomenys neskelbtini), gyvenęs Anykščiuose, Utenos apsk., laikomas žydų tautos Lietuvos piliečiu) bei H. (N.) C. (M.) (gim. (duomenys neskelbtini)) yra vienas ir tas pats asmuo ir gali bÅ«ti laikomas lietuvių kilmės asmeniu. Nurodė, kad: 1.1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2021-06-26 įsakymu Nr. 1V-554 netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo su teise pasilikti turimÄ Izraelio pilietybę (dviguba pilietybė) pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio nuostatas.

PareiÅ¡kėjas gavo Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2021-06-29 raÅ¡tÄ Nr. (31.5.1.1.)-SK31-405, kuriuo praneÅ¡ta, jog dokumentai patvirtina, kad jo senelis C. P. G., gim. (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, buvo Lietuvos Respublikos pilietis (gimimo įraÅ¡e nurodyta, kad tėvai – Lietuvos piliečiai), tačiau pareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai nepatvirtina N. M., Fiodoro s., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) buvusioje TSRS, iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės. Nepateikti Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyti dokumentai, kad C.

P. G., gim. (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, ir N. M., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), yra tas pats asmuo. Kadangi pareiÅ¡kėjas yra Izraelio pilietis, jam Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų bÅ«ti atkurta, jeigu jis atitiktų Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktų reikalavimus; 1.2. pareiÅ¡kėjas siekia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . PareiÅ¡kėjas yra mirusio senelio N. M. (prieÅ¡ tai turėjusio vardÄ ir pavardę – H. H. ir C. P. G.) anÅ«kas.

PareiÅ¡kėjas yra senelio, kuris iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vyko iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonis. Senelis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, jis 1977 m. lapkričio mėn. iÅ¡vyko iÅ¡ dabartinės Lietuvos teritorijos nuolat gyventi į Izraelį. PareiÅ¡kėjo senelis dėl tuometinių istorinių ir politinių motyvų, siekdamas iÅ¡vengti persekiojimo ir saugodamas savo sveikatÄ ir gyvybę (jis žydų tautybės) buvo priverstas keisti savo asmens duomenis: vardÄ , pavardę ir gimimo datÄ .

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo tėvo – S. M. gimimo liudijimo Nr. 395694, jo senelio asmens duomenys yra N. M. su tėvavardžiu – F. F. (M.) ir B. (B.) turėjo sÅ«nų H. C., kuris gimė (duomenys neskelbtini) ir atvyko į Izraelį 1977 m. lapkričio mėn. Å iame dokumente nurodyta, kad jis pasikeitė savo vardÄ ir pavardę 1978 m. sausio 23 d., t. y. atvykęs į Izraelį. Tai įrodo, jog N. M. ir H. C. yra tas pats asmuo (pareiÅ¡kėjo senelis). Kadangi, dokumentuose jo gimimo data nurodyta skirtingai, teismo sprendimu 1985 m. liepos 9 dienÄ jo tikroji gimimo data buvo patvirtinta kaip (duomenys neskelbtini); 1.3.

N. M. (H. C.) tėvai yra F. (M.) ir B. (B.). Kaip matyti iÅ¡ gimimo knygos įraÅ¡o apie C. P. gimimÄ â€“ jo tėvai yra M. G. ir B. (iki santuokos L.). Sutampa tėvų duomenys. C. P. gyveno Anykščiuose, Utenos apskrityje ir buvo žydų tautybės Lietuvos pilietis. Tai reiÅ¡kia, kad C. P. G. (H. C. ir N. M.) yra tas pats asmuo. Vertime iÅ¡ jidiÅ¡ ir hebrajų kalbų įraÅ¡yta vertėjų pastaba, jog vardas Chona yra kilęs iÅ¡ hebrajų vardo Chanan ir vardo Chananas jidiÅ¡ variantas. Dokumentai apie iÅ¡vykimÄ nurodo senelio pavardę kaip H. (N.) C. (M.) ir žymi jo gimimo datÄ (duomenys neskelbtini) dienÄ .

Dokumentai apie turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę numato, kad jo vardas ir pavardė buvo C. P. G., gimęs (duomenys neskelbtini); 1.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2YT-29784-845/2019 paliko nenagrinėtu pareiÅ¡kėjo A. M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kuriuo pareiÅ¡kėjas prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad C. P. (gim. (duomenys neskelbtini), gyvenęs Anykščiuose, Utenos apskrityje) bei H. (N.) C. (M.) (gim. (duomenys neskelbtini)yra / buvo vienas ir tas pats žydų tautybės Lietuvos Respublikos (iki 1940 m.) asmuo.

Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nesilaikė iÅ¡ankstinės praÅ¡ymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, nustatytos Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje. PareiÅ¡kėjas Å¡ia tvarka pasinaudojo, kÄ patvirtina vidaus reikalų ministro 2021-06-26 įsakymas Nr. 1V-554.

2. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo palikti nenagrinėtu nes pareiÅ¡kėjas nesilaikė iÅ¡ankstinės praÅ¡ymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Teismui nusprendus nagrinėti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ esmės, prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodė, kad: 2.1. pareiÅ¡kėjas nesilaikė Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nustatytos iÅ¡ankstinės praÅ¡ymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Vidaus reikalų ministro 2021-06-26 įsakymÄ Nr. 1V-554 pareiÅ¡kėjas galėjo skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau neapskundė. Nei Migracijos departamento teikime, kurio pagrindu buvo priimtas minėtas įsakymas, nei Migracijos departamento pilietybės skyriaus 2021-06-29 raÅ¡te Nr. 10K-20236 nekonstatuota, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, todėl nėra Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatyto pagrindo pareiÅ¡kėjui kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo; 2.2. pareiÅ¡kėjo atžvilgiu Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo procedÅ«ra yra pasibaigusi, vidaus reikalų ministrui priėmus sprendimÄ dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkÅ«rimo.

ProcedÅ«ros pasibaigimas įsakymu neatkurti pilietybės nėra tapatus procedÅ«ros nutraukimui. Kadangi pilietybės atkÅ«rimo procedÅ«ra yra pasibaigusi, o nauja procedÅ«ra nėra pradėta, pareiÅ¡kėjas Migracijos departamentui nebuvo pateikęs visų dokumentų, kuriuos dabar pateikė teismui, nėra Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nustatyto pagrindo pareiÅ¡kėjui kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo; 2.3. Haifos miesto apylinkės teismo 1985 m. liepos 9 d. sprendime byloje dėl amžiaus pakeitimo Nr. 878/85 buvo konstatuota, kad H.

C. gimė (duomenys neskelbtini). Teismas įvertino H. C. paaiÅ¡kinimus, kad jis 1945 m. buvo sugautas Rusijos policijos atstovų, kuriems H. C. pasakė, kad yra ketveriais metais jaunesnis (gimė (duomenys neskelbtini)). Tikėtina, kad dėl tuo metu buvusios politinės padėties H. C. Rusijos policijos atstovams pateikė netiksliÄ gimimo datÄ , tačiau tuometinė politinė padėtis nepaaiÅ¡kina, kodėl H. C. galėjo teikti netiksliÄ savo gimimo datÄ Izraelio teismui. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, C.

P., gimęs (duomenys neskelbtini) ir H. C., gimęs (duomenys neskelbtini) negali būti tuo pačiu asmeniu. Jei teismas nustatytų, kad H. C. tėvai ir C. P. tėvai yra tie patys asmenys (pareiškėjas tokių įrodymų teismui nepateikė), dėl H. C. ir C. P. gimimo datų nesutapimo būtų labiau tikėtina, kad H. C. ir C. P. yra broliai, nei tas pats asmuo. Jei būtų nustatyta, kad Chona, Chonelis ir Chanan yra to paties vardo variantai (Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos išvados pareiškėjas teismui nepateikė), vardo variantai nėra tas pats vardas, tokie vardai gali būti duoti skirtingiems tų pačių tėvų vaikams; 2.4. negalima daryti motyvuotos prielaidos, kad pareiškėjo senelis H.

I. M. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir iki 1990 m. kovo 16 d. iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi praÅ¡ymÄ paliko nenagrinėtÄ . Nurodė, kad: 3.1. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali bÅ«ti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, Å¡ie duomenys gali bÅ«ti nustatomi teismo tvarka.

Å i teisės norma nustato privalomÄ iÅ¡ankstinę praÅ¡ymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo nagrinėjimo ne teisme tvarkÄ . Asmuo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo į teismÄ gali kreiptis tik tuo atveju, jeigu pirmiausia su praÅ¡ymu kreipiasi į Vyriausybės įgaliotÄ institucijÄ (Migracijos departamentÄ ), o Å¡i konstatuoja, kad suinteresuoto asmens pateiktų dokumentų nepakanka nustatyti Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nurodytas faktines aplinkybes; 3.2.

Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo laikyti, jog pareiškėjo A. M. pateikti dokumentai nėra pakankami pripažinti, kad pareiškėjo senelis N. M. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Pareiškėjas neskundė vidaus reikalų ministro 2021-06-26 įsakymo Nr. 1V-554. Pareiškėjas nėra inicijavęs naujos procedūros dėl pilietybės atkūrimo. Nesant pradėtos (ir nebaigtos) administracinės procedūros dėl pilietybės atkūrimo ir Migracijos departamento tarpinio procedūrinio sprendimo, jog pateiktų dokumentų nepakanka sprendimui priimti, byla negalėjo būti iškelta, nes pareiškėjas nesilaikė įstatymu nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 4. PareiÅ¡kėjas A. M. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartį ir priimti bei nagrinėti pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo. Nurodo, kad: 4.1. pareiÅ¡kėjas 2021-01-25 yra teikęs pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad C. P. (gim. (duomenys neskelbtini), gyvenęs Anykščiuose, Utenos apsk., laikomas žydų tautos Lietuvos piliečiu) bei H. (N.) C. (M.) (gim. (duomenys neskelbtini)) yra vienas ir tas pats asmuo ir gali bÅ«ti laikomas lietuvių kilmės asmeniu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-10 priėmė nutartį pareiÅ¡kimÄ palikti nenagrinėtÄ , nes pareiÅ¡kėjas neužpildė praÅ¡ymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo formos; 4.2. pareiÅ¡kėjas kreipėsi su praÅ¡ymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir pradėjo pilietybės atkÅ«rimo procedÅ«rÄ bei pateikė visus dokumentus bei paaiÅ¡kinimÄ . Nesuprantama, kodėl Migracijos departamentas nurodė, kad jis nebuvo pateikęs visų dokumentų, kuriuos dabar pateikė teismui, nors pareiÅ¡kėjas teismui pateikė dokumentus, kuriuos visus buvo pateikęs ir Migracijos departamentui.

Migracijos departamentas, turėdamas visus dokumentus, nepriėmė sprendimo, jog pareiÅ¡kėjo dokumentai nepakankami pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo senelis N. M. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, kas leistų jam kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Vietoje to buvo priimtas vidaus reikalų ministro 2021-06-26 įsakymas Nr. 1V-554; 4.3. pareiÅ¡kėjui buvo pateiktas Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2021-06-29 raÅ¡tas Nr. (31.5.1.1.)-SK31-405, kuriuo praneÅ¡ta, jog pareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad jo senelis C.

P. G., gim. (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, buvo Lietuvos Respublikos pilietis (gimimo įraÅ¡e nurodyta, kad tėvai – Lietuvos piliečiai), tačiau nepatvirtina N. M., F. s., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) buvusioje TSRS, iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės, kadangi dokumentai, patvirtinantys, kad C. P. G., gim. (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, ir N. M., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), yra tas pats asmuo, nepateikti; 4.4. tokiais Migracijos departamento veiksmais pareiÅ¡kėjui buvo užkardyta teisė kreiptis į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo.

Apskundęs teismui vidaus reikalų ministro 2021-06-26 įsakymÄ Nr. 1V-554, rezultatas nebÅ«tų pasiektas, nes Migracijos departamentas pripažino, kad nepakanka dokumentų, įrodančių, kad pareiÅ¡kėjo senelis su skirtingais vardais ir pavardėmis yra tas pats asmuo; 4.5. yra CPK 444 ir 445 straipsniuose nurodytos bÅ«tinos sÄ lygos lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teisme. Jeigu pareiÅ¡kėjas iÅ¡ naujo pateiktų identiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ dėl pilietybės atkÅ«rimo bei identiÅ¡kus dokumentus, bÅ«tų priimtas analogiÅ¡kas įsakymas netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo.

Vienintelė pareiškėjo galimybė yra nustatyti juridinius faktus teisme ir kito teisinio kelio išspręsti susidariusiai situacijai nėra.

5. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad: 5.1. Pilietybės įstatymo nuostatos numato galimybę kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kai Migracijos departamentas, iÅ¡nagrinėjęs praÅ¡ymÄ dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo, nustato, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali bÅ«ti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Minėta aplinkybė yra konstatuojama iÅ¡imtinai Migracijos departamento direktoriaus sprendimu, kuriuo praÅ¡ymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimo procedÅ«ra yra nutraukiama; 5.2. vidaus reikalų ministras 2021-06-26 įsakymu Nr. 1V-554 netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo. Šį įsakymÄ pareiÅ¡kėjas galėjo skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nei Migracijos departamento teikime, nei Migracijos departamento pilietybės skyriaus 2021-06-29 raÅ¡te Nr. 10K-20236 nebuvo konstatuota, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, todėl nėra Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatyto pagrindo pareiÅ¡kėjui kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo; 5.3. pareiÅ¡kėjo atžvilgiu Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo procedÅ«ra yra pasibaigusi.

ProcedÅ«ros pasibaigimas nėra tapatus procedÅ«ros nutraukimui. Skiriasi teisinis reguliavimas ir teisinės pasekmės. PareiÅ¡kėjas Migracijos departamentui nebuvo pateikęs visų dokumentų, kuriuos pateikė teismui. PareiÅ¡kėjas, kreipdamasi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nesilaikė iÅ¡ankstinės praÅ¡ymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos; 5.4. pareiÅ¡kėjo pasirinktas elgesio modelis, kai jis neskundžia administracine tvarka priimto sprendimo, tačiau kreipiasi į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo, traktuotinas kaip piktnaudžiavimas juridinio fakto institutu, nes pareiÅ¡kėjas siekia apeiti administracines procedÅ«ras.

PareiÅ¡kėjas Migracijos departamentui nepateikė Haifos miesto apygardos teismo sprendimo byloje dėl amžiaus pakeitimo Nr. 878/85, Lietuvos ypatingojo archyvo 2020-02-20 pažymos Nr. P2-522 (pareiÅ¡kimo 32 lapas), Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006-04-14 pažymos Nr. R4-1588 (pareiÅ¡kimo 33 lapas). Haifos miesto apygardos teismo sprendimas teismui pateiktas nepatvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka. Jei pareiÅ¡kėjas Migracijos departamentui bÅ«tų teikęs nepatvirtintÄ sprendimÄ , Migracijos departamentas tokio dokumento nebÅ«tų priėmęs; 5.5. nesutinka, kad Migracijos departamento pilietybės skyriaus 2021-06-29 raÅ¡te Nr. 10K-20236 konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai nėra pakankami.

Jei vidaus reikalų ministro 2021-06-26 įsakymas Nr. 1V-554 bÅ«tų panaikintas, Migracijos departamentas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo nagrinėtų iÅ¡ naujo, kas galėtų sÄ lygoti Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatyto pagrindo pareiÅ¡kėjui kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atsiradimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7. IÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas pareiÅ¡kimas, kuriuo praÅ¡oma nustatyti juridinę reikÅ¡mę pilietybės suteikimui turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo senelis laikytinas turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Dėl faktinių aplinkybių 9. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas A. M. kreipėsi į Migracijos departamentÄ su praÅ¡ymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021-06-23 įsakymu Nr. 1V-554 pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo netenkintas. PareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įsakymÄ gali skųsti per 6 mėnesius vidaus reikalų ministrui VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 1 mėnesį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjas vidaus reikalų ministro 2021-06-26 įsakymo Nr. 1V-554 neskundė, tačiau kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su nagrinėjamu pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

10. Vidaus reikalų ministro 2021-06-23 įsakymo Nr. 1V-554 pagrindimas pareiškėjui buvo pateiktas Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2021-06-29 raštu Nr. (31.5.1.1.)-SK31-405. Pareiškėjui pranešta, jog buvo nustatyta, kad dokumentai patvirtina, kad C. P. G., gim. (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau nebuvo patvirtinta, kad N. M., F. s., gim. (duomenys neskelbtini), buvusioje TSRS iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Taip pat nepateikti dokumentai, kad C.

P. G., gim. (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, ir N. M., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), yra tas pats asmuo. Nepateikta Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 38 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytų dokumentų. Rašte nurodyta, kad nepateikta duomenų, jog pareiškėjo senelis N. M. į Izraelį 1977 m. atvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos, kadangi 18 metų iki išvykimo gyveno Rusijoje. Dėl to, nėra reikšminga, ar N. M. ir C. P. G. yra tas pats asmuo. Pareiškėjas neatitinka Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 ir 7 dalyje nustatyto apibrėžimo ir kartu Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

11. PareiÅ¡kėjas, remdamasis Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2021-06-29 raÅ¡te Nr. (31.5.1.1.)-SK31-405 pateiktu sprendimo aiÅ¡kinimu, kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ ir praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad C. P. (gim. (duomenys neskelbtini), gyvenęs Anykščiuose, Utenos apsk., laikomas žydų tautos Lietuvos piliečiu) bei H. (N.) C. (M.) (gim. (duomenys neskelbtini)) yra vienas ir tas pats asmuo ir gali bÅ«ti laikomas lietuvių kilmės asmeniu. Dėl atskirojo skundo argumentų 12. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

13. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-26 nutartimi paliktas nenagrinėtu, kadangi pareiškėjas nesilaikė įstatymu nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, nustatytos Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.

14. Pareiškėjas A. M. atskirajame skunde teigia, jog jis yra tinkamai pasinaudojęs Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, kadangi yra pateikęs dokumentus dėl pilietybės įgijimo, o Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2021-06-29 rašte Nr. (31.5.1.1.)-SK31-405 yra nurodyta Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatyta aplinkybė, nes Migracijos departamentas patvirtino, kad nėra pateikta pakankamai dokumentų. Migracijos departamento atsiliepimu tvirtina, jog Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2021-06-29 raštu Nr. (31.5.1.1.)-SK31-405 nėra konstatuotas Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje reglamentuotas pagrindas, kadangi pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas vidaus reikalų ministro įsakymas.

Nesutikdamas su vidaus reikalų ministro 2021-06-26 įsakymu Nr. 1V-554, pareiÅ¡kėjas turėjo jį skųsti. Migracijos departamento atsiliepime taip pat nurodyta, kad, priimdamas sprendimÄ , įgalinantį taikyti Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalį, Migracijos departamentas priima sprendimÄ nutraukti praÅ¡ymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimo procedÅ«rÄ .

15. Pilietybės atkÅ«rimo procedÅ«ra reglamentuota Pilietybės įstatymo 12 ir 38 straipsniuose. Pilietybės įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, jų praÅ¡ymu, Vyriausybės nustatyta tvarka iÅ¡duodami Å¡iÄ teisę patvirtinantys dokumentai. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra iÅ¡duotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie praÅ¡ymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo, prideda įstatyme nustatytus papildomus dokumentus.

Iki 2021-09-24 galiojusio Vyriausybės 2013-04-03 nutarimu Nr. 281 patvirtinto Teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio pažymėjimo ir lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o 16 punkte nurodyta, kad jeigu nustatoma, kad kartu su praÅ¡ymu iÅ¡duoti teisės atkurti pilietybę pažymėjimÄ asmens pateikti dokumentai neatitinka ApraÅ¡o 9 ar 12 punktuose nustatytų reikalavimų arba juose esanti informacija netiksli ir (ar) neiÅ¡sami, asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas yra negaliojantis ar netinkamas naudoti, praÅ¡ymas iÅ¡duoti teisės atkurti pilietybę pažymėjimÄ ir kartu pateikti dokumentai grÄ Å¾inami asmeniui, raÅ¡tu paaiÅ¡kinamos dokumentų grÄ Å¾inimo priežastys ir suteikiama reikiama informacija arba raÅ¡tu papraÅ¡oma asmens pateikti trÅ«kstamus dokumentus ir (ar) patikslinti duomenis.

Pilietybės įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 4 punktas nurodo, kad Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimÄ nutraukti praÅ¡ymo iÅ¡duoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentÄ nagrinėjimÄ , jeigu asmuo per vienus metus nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos praÅ¡ymo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius Å¡iame įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis iÅ¡siuntimo dienos nepateikia praÅ¡omos informacijos ar dokumentų.

16. Vertinant pareiÅ¡kėjo atžvilgiu įvykdytÄ procesÄ , svarbu tai, kad dėl pareiÅ¡kėjo pateikto pareiÅ¡kimo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę buvo priimtas vidaus reikalų ministro 2021-06-26 įsakymas Nr. 1V-554. PareiÅ¡kėjo atžvilgiu nėra priimtas Teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio pažymėjimo ir lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o 16 punkte nurodytas Migracijos departamento sprendimas, kuris, teismo vertinimu, sudaro pagrindÄ kreiptis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalies tvarka. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas dėl pilietybės atkÅ«rimo yra iÅ¡nagrinėtas administracine tvarka ir dėl jo priimtas administracinis sprendimas.

17. Vidaus reikalų ministro 2021-06-26 įsakymas Nr. 1V-554 priimtas vadovaujantis Pilietybės įstatymo 32 straipsnio 2 punktu, pagal kurį numatyta, jog vidaus reikalų ministras priima sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis nurodo, kad administracinis sprendimas yra teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Įsakyme yra pažymėta, jog jis gali būti skundžiamas Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taip yra numatyta Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje.

18. Kadangi administracinis sprendimas yra priimtas, tai administracinis procesas dėl pilietybės atkÅ«rimo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu yra baigtas ir Å¡io praÅ¡ymo sprendimui nėra reikalingi papildomi dokumentai, kurie gautini nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kadangi Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis nustato sÄ lygÄ , jog prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ kompetentinga institucija turi konstatuoti dokumentų nepakankamumÄ , tai pasibaigus procedÅ«rai dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę nagrinėjimo, nėra pagrįsta laikyti, kad pareiÅ¡kėjas turi praÅ¡ymo sprendimui Migracijos departamentui pateikti dokumentus, kurių negali gauti kita tvarka.

Kreipimosi dėl juridinio fakto nustatymo sÄ lyga yra nustatyta CPK 445 straipsnyje, kuris nustato, kad teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Kaip minėta, kiekvienas juridinis faktas turi bÅ«ti nustatomas tik esant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingam jo panaudojimo bÅ«dui.

19. Tai, kad pareiškėjo atžvilgiu priimtas administracinis sprendimas, o ne sprendimas Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalies tvarka, patvirtina ir šio sprendimo pagrindimas, kuris pateiktas Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2021-06-29 rašte Nr. (31.5.1.1.)-SK31-405.

20. PareiÅ¡kėjas A. M. yra Izraelio pilietis ir siekia Lietuvos Respublikos pilietybę atkurti, neatsisakydamas turimos Izraelio pilietybės. Pilietybės atkÅ«rimas reglamentuotas Pilietybės įstatymo 9 straipsnyje. Å io straipsnio 1-2 dalyse nurodyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotÄ teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal Å¡io įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktÄ gali bÅ«ti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

21. Pareiškėjo atveju turi būti vadovaujamasi išimtimis, kurios apibrėžtos Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje. Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2-4 punktai nustato, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis: yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d (2 punktas); yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (3 punktas); yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis (4 punktas).

22. Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2021-06-29 rašte Nr. (31.5.1.1.)-SK31-405, kurio pagrindu priimtas vidaus reikalų ministro 2021-06-26 įsakymas Nr. 1V-554, yra pažymėta, kad N. M. neatitinka Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalies bei 7 dalies reikalavimų, dėl ko jo atžvilgiu negali būti taikoma Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punktas. Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmeniu, išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., laikomi iki 1940 m. birželio 15 d.

Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. iÅ¡vykę iÅ¡ dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitÄ valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Å i sÄ voka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos teritorijos į buvusiÄ Sovietų SÄ jungos teritorijÄ . Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalį Lietuvos Respublikos piliečio palikuoniu laikomas iki 1940 m. birželio 15 d.

Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis. Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2021-06-29 rašte Nr. (31.5.1.1.)-SK31-4059 konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, nes N. M. negali būti laikomas asmeniu, išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., ir Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, nes pareiškėjo atžvilgiu netaikytinas Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punktas, kadangi jis nėra teises turinčio asmens palikuonis.

Svarbu tai, kad Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2021-06-29 raÅ¡te Nr. (31.5.1.1.)-SK31-405 konstatuota, kad nepateikta ir archyvuose nėra duomenų, kad N. M. nuo sÅ«naus S. gimimo 1959-09-21 iki 1977 m. gyveno Lietuvoje. Kadangi iki iÅ¡vykimo N. M. 18 metų gyveno Rusijoje, tai jis neatitinta Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytos iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vykusio asmens sÄ vokos, net jei bÅ«tų įrodyta, kad C. P. G. ir N. M. yra vienas ir tas pats asmuo.

23. IÅ¡ Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2021-06-29 raÅ¡to Nr. (31.5.1.1.)-SK31-405 matyti, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl pilietybės įgijimo yra atmestas ne tik dėl to, kad jis nepateikė dokumentų, kad C. P. G. ir N. M. yra tas pats asmuo, bet nepateikė duomenų, kad pareiÅ¡kėjo senelis N. M. atitinka Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, nes iÅ¡vyko ne iÅ¡ Lietuvos. RaÅ¡te yra konstatuota, kad aplinkybė dėl asmenų tapatybės nėra svarbi, nes net ir jÄ nustačius, nebÅ«tų pagrindo tenkinti pareiÅ¡kimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo.

24. Sutiktina su Migracijos departamento argumentu, jog, nesutikdamas su vidaus reikalų ministro 2021-06-26 įsakymu Nr. 554, pareiÅ¡kėjas turėjo jį skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimÄ bÅ«tent dėl tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarkÄ bei sÄ lygas, tie teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai teisme gali bÅ«ti nustatomi ne kaip juridinę reikÅ¡mę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444–448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieÅ¡kinio arba kito procesinio dokumento pagrindÄ ) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimÄ .

Teisinė padėtis, kai dėl teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamÄ sprendimÄ , teismine tvarka neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme, o pareiÅ¡kimÄ priėmus – bylÄ nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).

25. Apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas nesilaikė iÅ¡ankstinės praÅ¡ymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl, vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ginčijama nutartimi buvo pagrįstai paliktas nenagrinėtu. Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a : pareiÅ¡kėjo A. M. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė