f393243e-decd-4601-822a-353383ed85cb · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-245/2021 Proceso Nr. 1-01-1-11739-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, išteisintajai N. S. ir jos gynėjui advokatui Broniui Varsackiui, nukentėjusiajam A.

P. ir jo atstovei advokatei Dianai ViÅ¡inskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo A. P. ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus prokurorės Renatos Oželienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo N. S. dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje, iÅ¡teisinta, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių.

Civilinių ieškovų A. P. ir N. P. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. N. S. (toliau – N. S.) buvo kaltinama, tačiau pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinta dėl to, kad vengė iÅ¡laikyti vaikÄ , o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. vengė pareigos pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6438-1041/2018, kuria patvirtintas Taikos sutarties 1 punktas dėl vaikui (sÅ«nui) N. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto iÅ¡laikymo nuo 2018 m. sausio 1 d. po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, o nuo 2019 m. sausio 1 d. – po 200 Eur iki vaiko pilnametystės, dėl ko įsiskolinimas iki 2019 m. rugsėjo 1 d. sudarė 2565,28 Eur.

2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo N. S. bÅ«tų pripažinta kalta, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 164 straipsnyje ir jai bÅ«tų paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant N. S. atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , taip pat įpareigojant bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu, nuo 21.00 val. iki 06.00 val.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Civilinių ieÅ¡kovų A. P. (toliau – A. P.) ir N. P. (toliau – N. P.) civilinį ieÅ¡kinį patenkinti. 2.1. Skunde nurodoma, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , apelianto praÅ¡ymas priimti prieÅ¡ingÄ procesini sprendimÄ â€“ panaikinti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį – nustato pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas, t. y. tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas bylÄ turi patikrinti visa apimtimi.

Tikrindamas bylÄ pagal tokį apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, ar tinkamai jas teisiÅ¡kai įvertino, ar nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų tiriant įrodymus, suraÅ¡ant nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54/2013). Prokurorės teigimu, nagrinėjamu atveju, susipažinus su skundžiamu nuosprendžiu, darytina iÅ¡vada, kad nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi priimtas netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ , o bÅ«tent, neteisėtai ir nepagrįstai atmetus nukentėjusiojo praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis ir netinkamai pritaikius BK 164 straipsnį, neteisingai įvertinus iÅ¡teisintosios N. S. akivaizdžiai pavojingus ir nusikalstamus veiksmus. 2.2.

Prokurorės teigimu dėl BK 164 straipsnio asmuo negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-491/2005). Tokiomis svarbiomis ir minėtos pareigos nevykdymo priežastimis gali bÅ«ti laikomos: visuotinė bedarbystė, nedarbingumas dėl ligos, sunki finansinė padėtis Å¡eimoje ir pan. Tačiau, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, apsimeta sergÄ s ar kitaip apgaulės bÅ«du vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-124/2008).

Dėl kokios priežasties yra neteikiamas iÅ¡laikymas vaikui ir ar tai laikytina svarbia pateisinama priežastimi, sprendžia teismas pagal konkrečios bylos aplinkybes, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumÄ . Skunde nurodoma, kad teismas nagrinėjamu atveju nenustatė, jog kaltinamoji, turėdama galimybę, tyčia vengė atlikti teismo nustatytÄ pareigÄ ir norėjo taip veikti. Teismo vertinimu byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina ir neįrodo kaltinamosios tyčios vengti mokėti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytÄ iÅ¡laikymÄ sÅ«nui.

Prokurorės teigimu tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja bylos duomenims, todėl pripažintina nepagrįsta. 2.3. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui paskelbus įrodymų tyrimÄ baigtu ir nustačius papildomÄ terminÄ baigiamosioms kalboms pasiruoÅ¡ti, iki teisiamojo posėdžio pradžios (iki baigiamųjų kalbų pradžios) nukentėjusiojo A. P. įgaliotoji atstovė advokatė Diana ViÅ¡inskienė, vadovaudamasi BPK 256 straipsniu, teismui raÅ¡tu pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma N. S. pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ir kaltinime nurodyti, kad N. S. laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. iki 2019 m. balandžio 14 d. vengė pareigos iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6438-1041/2018, kuria patvirtintas taikos sutarties 1 punktas dėl vaikui (sÅ«nui) N. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto iÅ¡laikymo nuo 2018 m. sausio 1 d. po 160 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, o nuo 2019 m. sausio 1 d.

– po 200 Eur (du Å¡imtus eurų) iki vaiko pilnametystės, dėl ko įsiskolinimas iki 2019 m. balandžio 14 d. sudaro 1080 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų). Å iuose N. S. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje. Prokurorė nurodo, kad su tokiu praÅ¡ymu visiÅ¡kai sutiko valstybinį kaltinimÄ palaikiusi prokurorė, pažymėdama, jog prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes, o Å¡ioje byloje A.

P. pripažintas nukentėjusiuoju, tad tokiÄ teisę jis turi. Dėl kaltinimo keitimo svarstė ir prokuroras, tačiau susipažinus su pirmosios instancijos teismo atsiųstu nukentėjusiojo atstovės praÅ¡ymu, jį iÅ¡analizavus ir įvertinus, visiÅ¡kai pritariant teisiniams ir faktiniams jo argumentams bei redakcijai, prokuroras atskiro analogiÅ¡ko turinio praÅ¡ymo į bylÄ neteikė. Ä®vertinus tai, kad teismas praėjusio teisiamojo posėdžio metu jau buvo paskelbęs įrodymų tyrimÄ baigtu, o susipažinus su praÅ¡ymo turiniu matyti, jog praÅ¡ymas yra argumentuotas, motyvuotas ir pagrįstas, byloje paaiÅ¡kėjus naujoms esminėms aplinkybėms, turėtų bÅ«ti atnaujintas įrodymų tyrimas ir tuomet turėtų bÅ«ti svarstoma dėl praÅ¡ymo ir jis turėtų bÅ«ti priimtas, o prireikus, atliekamas papildomas įrodymų tyrimas, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad minėtas praÅ¡ymas neturi bÅ«ti priimtas.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį nurodė, jog atitinkamai negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir tenkinamas prokurorės baigiamojoje kalboje iÅ¡sakytas praÅ¡ymas tikslinti kaltinimÄ , siaurinant nusikalstamos veikos laikotarpį ir jo pabaiga laikant ne kaltinime nurodytÄ 2019 m. rugsėjo 1 d., o 2019 m. balandžio 14 d., bei įsiskolinimo sumÄ mažinant nuo 2565,28 Eur iki 1080 Eur. Pirmosios instancijos teismo vertinimu Å¡iame baudžiamojo proceso etape paÅ¡alinimas iÅ¡ kaltinimo prokurorės nurodomÄ laikotarpį, per kurį kaltinamoji intensyviai dengė susidariusį iÅ¡laikymo sÅ«nui įsiskolinimÄ , neabejotinai pablogintų kaitinamosios padėtį procese.

Prokurorės teigimu toks teismo teisinis vertinimas ir sprendimas pripažintini neteisingais, lėmusiais neteisėtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas, grÄ Å¾indamas nukentėjusiojo atstovės praÅ¡ymÄ pakeisti kaitinime nurodytos veikos faktines aplinkybes (o ne atmesdamas, jeigu manė esant tokio praÅ¡ymo pateikimo termino pažeidimÄ ) ir nepalikdamas jo byloje (Å¡io praÅ¡ymo ar jo kopijos byloje nėra), po to iÅ¡girdęs prokuroro baigiamojoje kalboje naujas aplinkybes dėl N. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos termino ir įsiskolinimo dydžio, kas vėliau skundžiamame nuosprendyje vis dėlto pripažįstama, kad Å¡ios aplinkybės yra esminės, nes „neabejotinai pablogintų kaltinamosios padėtį procese“, nei savo iniciatyva, nei proceso dalyvių praÅ¡ymu neatnaujino įrodymų tyrimo, teigiant, jog nėra pagrindo atnaujinti įrodymų tyrimÄ , ir pateikė teisinį bylos duomenų vertinimÄ pirminio kaltinimo apimtyje, po ko konstatavo, kad Å¡is kaltinimas N. S. yra nepagrįstas.

Tokiu bÅ«du, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Dėl Å¡ių priežasčių byloje turi bÅ«ti atnaujintas ir atliktas įrodymų tyrimas pagal BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles, nes kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, iÅ¡teisintoji N. S., bÅ«dama sveika ir darbingo amžiaus moteris, tyčia ir sÄ moningai vengė prisidėti prie savo mažamečio sÅ«naus iÅ¡laikymo, ir prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, niekada intensyviai to nedarė, todėl ji turi bÅ«ti pripažinta kalta dėl nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnyje, padarymo. 2.4.

Skunde teigiama, kad nors iÅ¡teisintoji N. S. bylos nagrinėjimo metu nepripažindama savo kaltės teigė, jog nevengė tyčia iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , o pirmosios instancijos teismas pripažino, kad iÅ¡teisintosios N. S. veiksmuose nėra vengimo požymių, dėl to nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 164 straipsnyje, teisinis bylos duomenų vertinimas leidžia pagrįstai teigti, jog iÅ¡teisintosios N. S. veiksmai atitinka visus subjektyviuosius ir objektyviuosius aptariamos nusikalstamos veikos požymius, o N. S. kaltę patvirtina byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai, tai yra raÅ¡ytiniai dokumentai, liudytojų parodymai, iÅ¡ dalies ir pačios N. S. parodymai. 2.5.

Skunde nurodoma, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. N. S. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytoja I. V.. Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog N. S. visada (net ir nutraukus darbinius santykius) gaudavo papildomas pajamas, kurių niekur nedeklaravo. Skunde nurodoma, kad iÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad N. S. individualiÄ veiklÄ nutraukė tuoj po to, kai Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutartį dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, 2019 metais nepateikė metinės pajamų dekalracijos už 2018 metus.

Liudytoja I. V. patvirtino aplinkybę, kad N. S. į jÄ (liudytojÄ ) nesikreipė dėl papildomo darbo, nors tokia galimybė buvo. Taip pat bylos duomenys patvirtina ir tÄ aplinkybę, kad N. S. savo poreikių nemažino, neatsisakė nuomojamo bÅ«sto, aktyviai naudojosi internetine prekyba, kas parodo, jog ji gauna didesnes pajamas, nei teigė. Prokurorė nurodo, kad byloje nustatyta, jog 2019 m. vasario 2 d., iÅ¡teisintajai vėl įsidarbinus į UAB „(duomenys neskelbtini)”, jos pajamos padidėjo, tačiau nuo įsidarbinimo pradžios daugiau nei du mėnesius jokio iÅ¡laikymo vaikui ji ir toliau neteikė.

Pati N. S. nurodo, kad Kaune nuomojasi butÄ ir nemato bÅ«tinybės grįžti pas tėvus. 2.6. Prokurorės teigimu N. S. turi visas galimybes teikti pilnÄ ar bent dalinį iÅ¡laikymÄ vaikui. TokiÄ iÅ¡vadÄ sustiprina tas faktas, kad net tuo laikotarpiu, kai N. S. buvo nutraukusi darbinius santykius ir kurį laikÄ nedirbo, tuo sudarydama negalimumÄ iÅ¡ieÅ¡koti lėšas vaiko iÅ¡laikymui, ji pati mokėjo antstolei R. D., kuri vykdė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ už kitus įsiskolinimus, o ne antstoliui R. S., kuris vykdė priverstinį lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vaiko iÅ¡laikymui.

Toks iÅ¡teisintosios elgesys suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ji tyčia, t. y. žinodama, jog turi pareigÄ pagal įsigaliojusį teismo sprendimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ar teikti jam kitÄ bÅ«tinÄ turtinę paramÄ , ir galėdama tÄ pareigÄ vykdyti, jos sÄ moningai nevykdė. Pati iÅ¡teisintoji N. S. apklausos teisme metu nurodė, kad ji yra sveika, o prie vaiko poreikių neprisideda, nes savo darbo atlygį iÅ¡leidžia savo poreikiams patenkinti, o vaikÄ gali iÅ¡laikyti ir nukentėjusysis A. P.. 2.7. Skunde nurodoma, kad aplinkybę, jog N. S. tyčia vengė iÅ¡laikyti vaikÄ , patvirtina ir tai, kad išėjimo iÅ¡ darbo aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė vienokias, t. y., kad darbinius santykius nutraukė dėl tos priežasties, jog buvo psichologiÅ¡kai iÅ¡sekusi, buvo dvejus metus be atostogų, jai reikėjo poilsio, tačiau 2019 m. lapkričio 20 d. teisiamojo posėdžio metu ji iÅ¡ esmės pakeitė savo parodymus ir nurodė kitokias išėjimo iÅ¡ darbo aplinkybes, teigdama, jog iÅ¡ darbo išėjo dėl to, kad pablogėjo jos sveikata, ėmė skaudėti kojų sÄ narius, dėl to gydėsi.

Gydytoja A. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iÅ¡teisintoji N. S. į jÄ kreipėsi 2018 m. lapkričio 3 d., skųsdamasi alergija bei nurodydama, kad turi Å¡eimoje problemų, sunkiai užmiega, o dėl sÄ narių skausmo į gydytojÄ kreipėsi tik 2019 m. sausio 31 d., t. y. praėjus keturiems mėnesiams nuo darbo sutarties nutraukimo. Gydytoja teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad atlikus iÅ¡teisintosios N. S. kraujo tyrimus, kraujas nerodė jokio iÅ¡sekimo ar kitokių sveikatos problemų, trukdančių jai dirbti.

Liudytoja I. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad iÅ¡teisintoji N. S. iÅ¡ darbo išėjo savo noru, o apie tai, kad ji turi kokių nors sveikatos problemų, iÅ¡teisintoji N. S. įmonės vadovei nenurodė. Pati iÅ¡teisintoji 2020 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad tai, jog ji vaikui neperka jokių daiktų, lemia ne tik finansinės, tačiau ir emocinės priežastys, nes jai skaudu, kad reikia vaikui kažkÄ pirkti, kai pati su vaiku nebendrauja. 2.8.

Skunde pažymima, kad tik pradėjus ikiteisminį tyrimÄ ir tęsiant bylos nagrinėjimÄ teisme, iÅ¡teisintoji N. S. pradėjo vykdyti savo pareigÄ iÅ¡laikyti vaikÄ , nors nepasikeitė jokios faktinės jos gyvenimo aplinkybės, o iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, niekada jokių piniginių lėšų savanoriÅ¡kai nėra pervedusi į nukentėjusiojo A. P. sÄ skaitÄ , visÄ laikÄ visus iÅ¡skaitymus iÅ¡ jos vykdė antstoliai. Per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. iki 2019 m. balandžio 14 d., be jokios tam pateisinančios priežasties jai išėjus iÅ¡ darbo ir tuo pat metu nutraukus individualiÄ veiklÄ , iÅ¡teisintÄ jai N. S. neturint jokio turto, nebuvo įmanomas joks priverstinis (teisės aktų nustatytÄ tvarka) iÅ¡laikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Prokurorės teigimu N. S. tyčia sudarė tokiÄ situacijÄ , kuomet nebuvo galima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laikymo net priverstinėmis priemonėmis. PrieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nagrinėjamu atveju nėra jokių iÅ¡ieÅ¡kojimo persidenginėjimų. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių dokumentų, nukentėjusysis A. P. 2019 m. balandžio 25 d. informavo antstolį R. S. apie tai, kad yra priimtas naujas teismo sprendimas, iÅ¡ iÅ¡teisintosios N. S. darbovietės antstolio R.

S. buvo iÅ¡skaityta tik viena įmoka, kuri buvo įmokėta už 2018 m. rugsėjo mėnesį, t. y. 2018 m. rugsėjo 14 d., aptariamai nutarčiai dar neįsiteisėjus. Kitos įmokos antstolio R. S. iniciatyva buvo iÅ¡skaičiuotos tik nuo 2019 m. gegužės 14 d., galimai kaip likęs įsiskolinimas už vykdymo iÅ¡laidas. 2.9. Skunde prokurorė nurodo, kad Å¡iuo atveju nėra svarbu, pagal kurį teismo procesinį dokumentÄ toks iÅ¡skaitymas nebuvo atliekamas. BK 164 straipsnio kontekste yra svarbu nustatyti, ar toks iÅ¡skaitymas iÅ¡ viso buvo įmanomas, o faktas, jog antstolis R.

S. jokio iÅ¡laikymo neiÅ¡ieÅ¡kojo, rodo, kad iÅ¡skaitymai nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui nebuvo įmanomi, ypatingai atsižvelgiant į faktÄ , kad antstolis R. S. neturėjo galimybės iÅ¡skaityti net 57,92 Eur sumos, taigi iÅ¡skaityti dar didesnę pinigų sumÄ (200 Eur) bÅ«tų buvę neįmanoma. Skunde pažymima, kad N. S. darbovietei praÅ¡ymÄ iÅ¡skaityti pinigines lėšas vaiko iÅ¡laikymui pateikė tik 2019 m. balandžio 11 d., t. y. jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui. Antra vertus, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, antstolio R.

B. padėjėjas K. B. 2019 m. balandžio 11 d. pateikė raÅ¡tÄ ikiteisminio tyrimo institucijai, kuriame nurodė, kad nuo vykdomosios bylos užvedimo dienos (2019 m. kovo 7 d.) iki raÅ¡to iÅ¡siuntimo dienos (2019 m. balandžio 11 d.), t. y. per daugiau nei vienÄ mėnesį, iÅ¡ieÅ¡kota piniginių lėšų nebuvo. 2019 m. kovo 7 d. iÅ¡siųsti procesiniai dokumentai N. S. buvo įteikti 2019 m. kovo 19 d., tačiau per raginimo geruoju įvykdyti sprendimÄ laikotarpį (10 dienų) ji nebuvo susisiekusi su antstoliu.

Antstolis R. B. 2020 m. vasario 11 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iš darbovietės išskaitymas buvo vykdomas nuo 2019 m. gegužės mėnesio vidurio.

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. P. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – N. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 164 straipsnyje, ir paskirti jai bausmę. Tenkinti 2019 m. spalio 23 d. civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ N. S. N. P. ir A. P. po 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti iÅ¡ N. S. A. P. naudai visas jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. 3.1.

Skunde nurodoma, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog N. S. žinojo, kad ji turi pareigÄ pagal įsigaliojusį teismo sprendimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ar teikti jam kitÄ bÅ«tinÄ turtinę paramÄ . Teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta tarp N. S. ir A. P. sudaryta taikos sutartis, buvo priimta 2018 m. rugsėjo 14 d. N. S. civilinėje byloje buvo atstovaujama advokato, pati dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė paaiÅ¡kinimus, teismo patvirtintÄ taikos sutartį taip pat pasirašė pati. N. S. 2019 m. birželio 5 d. ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje nurodė, kad pasirašė taikos sutartį ir įvardijo, kokio dydžio iÅ¡laikymÄ privalo teikti, 2019 m. rugpjūčio 22 d.

įtariamojo apklausos metu patvirtino, kad žino, jog turi pareigÄ pagal teismo sprendimÄ iÅ¡laikyti savo sÅ«nų ar teikti jam kitÄ bÅ«tinÄ paramÄ , 2019 m. lapkričio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu ji nurodė, kad yra susipažinusi su taikos sutartimi, jÄ pasirašė gera valia ir taikos sutarties sÄ lygas suprasdama. Nutartis, kuria buvo patvirtinta taiko sutartis, N. S. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, taigi ji suprato, kad turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ â€“ sÅ«nų N. P.. 3.2. Nukentėjusiojo teigimu prieÅ¡ingai skundžiamo nuosprendžio argumentams, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad N. S. turėjo galimybę vykdyti pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ .

Ji laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. turėjo darbinius santykius, t. y. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bylos duomenys taip pat patvirtina aplinkybę, kad N. S. gaudavo papildomas pajamas, kurių nedeklaruodavo. N. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžių metu, nurodė, kad už bÅ«sto nuomÄ moka 150 Eur, už komunalinius mokesčius – apie 100 Eur, taip pat antstolis iÅ¡skaitydavo 57,92 Eur sumÄ kas mėnesį vaiko iÅ¡laikymui, iÅ¡ieÅ¡kojimus vykdė ir kiti antstoliai, todėl akivaizdu, kad nurodomo darbo užmokesčio (253 Eur/mėn. neto) nebÅ«tų pakakę net jos bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, kas rodo, kad N. S. akivaizdžiai gaudavo didesnes pajamas.

Tačiau Å¡ių svarbių duomenų pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė ir neanalizavo, todėl padarė klaidingas, faktinių aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, kad nenustatyta, jog N. S. bÅ«tų sÄ moningai vengusi pareigos mokėti iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, tuo pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. 3.3. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog kaltinamoji bÅ«tų turėjusi nelegalių pajamų, kad bÅ«tų slėpusi minėtu laikotarpiu gaunamas pajamas.

Apelianto teigimu, tokia iÅ¡vada buvo padaryta iÅ¡samiai neiÅ¡analizavus byloje esančių įrodymų turinio, neatsižvelgus ir tinkamai neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės teisingam sprendimui priimti ir taip pažeistos BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 305 straipsnio nuostatos ir priimtas nepagrįstas bei neteisėtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir nevertino pačios N. S. parodymų, fiksuotų 2019 m. lapkričio 20 d. teisiamajame posėdyje, kuomet ji parodė, jog gauna kiekvienÄ mėnesį apie 80-120 Eur papildomų pajamų.

Be kita ko, 2020 m. gruodžio 18 d. teisiamajame posėdyje N. S. nurodė, kad apie pora metų užsiima grožio procedÅ«romis, lakuoja nagus. N. S. gaunamos nelegalios pajamos patvirtina, kad toks jos elgesys, kai ji gaudama ne tik oficialų atlyginimÄ , bet ir turėdama nelegalių pajamų, sÄ moningai vengė iÅ¡laikyti mažametį sÅ«nų N. P., yra visiÅ¡kai nesuderinamas su motinos pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ . Skunde nurodoma, kad N. S. tyčios turinį, jos sÄ moningÄ vengimÄ teikti vaikui iÅ¡laikymÄ atskleidžia nelegalių pajamų slėpimas, duomenų neteikimas antstoliui apie įsidarbinimÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, todėl prieÅ¡ingai skundžiamo nuosprendžio argumentams, manytina, kad byloje nustatytos veikos padarymo aplinkybės patvirtina, jog ji suvokė veikusi neteisėtai (vengusi kas mėnesį mokėti periodines iÅ¡mokas savo mažamečiui vaikui N. P. iÅ¡laikyti pagal teismo sprendimÄ ) ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. 3.4.

Nukentėjusysis nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ta aplinkybė, kai N. S. išėjo iÅ¡ darbo, neparodo jos sÄ moningo vengimo iÅ¡laikyti vaikÄ . Savo skunde nukentėjusysis nurodo iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes, kurias nurodė ir prokurorė, pasisakydama apie liudytojos I. V. bei gydytojos A. J. parodymus. Skunde taip pat teigiama, kad nors pirmosios instancijos teismas remiasi liudytojos J. B., kuri yra N. S. artima draugė, parodymais, kaip patvirtinančiais, kad N. S. iÅ¡ darbo išėjo dėl sveikatos problemų, tačiau nebuvo įvertintas Å¡ios liudytojos parodymų prieÅ¡taringumas, kas, pasak nukentėjusiojo, suteikia pagrindÄ abejoti Å¡ių parodymų patikimumu.

Nors teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. B. nurodė, kad jai yra žinoma apie tai, jog N. S. turi problemų su sÄ narių skausmais, tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. B. nei karto nėra nurodžiusi, kad jai yra žinoma apie N. S. sveikatos problemas. Tokias aplinkybes liudytoja nurodo jau po N. S. apklausos, kas rodo, kad jų pozicija yra galimai suderinta. Tačiau ir teisiamojo posėdžio metu duoti liudytojos J. B. parodymai yra prieÅ¡taringi pačios N. S. parodymams – liudytoja nurodė, kad N. S. skaudėjo rankas, nors pati N. S. nurodė, kad turi problemų su kojų sÄ nariais. 3.5.

Skundžiamame nuosprendyje akcentuojama, kad A. P. nenutraukė ankstesniu teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo, <...> pats nukentėjusysis neinformavo antstolio R. S. apie naujÄ teismo sprendimÄ , nesiėmė jokių veiksmų, kad bÅ«tų nutrauktas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal ankstesnį sprendimÄ ir pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal 2018 m. rugsėjo 14 d. teismo nutartį. Tačiau, apelianto teigimu, Å¡ios aplinkybės nepaneigia N. S. pareigos tinkamai ir laiku teikti mažamečiui sÅ«nui iÅ¡laikymÄ . 3.6.

Tai, kad N. S. sÄ moningai vengė teikti iÅ¡laikymÄ , patvirtina aplinkybė, jog tik pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , ji pareigÄ iÅ¡laikyti vaikÄ Ä—mė vykdyti pati, nors iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo N. S. jokių piniginių lėšų savanoriÅ¡kai pervedusi nebuvo, tačiau akivaizdu, kad tokiÄ galimybę turėjo. Nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki 2019 m. kovo 14 d. (per penkis mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki kreipimosi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo), kuomet ieÅ¡kojimÄ vis dar vykdė antstolis R.

S. pagal 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį, iÅ¡ N. S. gaunamų pajamų buvo iÅ¡skaičiuoti 57,92 Eur (iÅ¡ieÅ¡kota už rugsėjo mėnesį, o už spalio mėnesį, kuris įeina į kaltinamÄ jį laikotarpį, iÅ¡skaitų nėra padaryta). Pagal 2018 m. rugsėjo 14 d. teismo nutartį N. S. neatliko nė vienos įmokos. 2019 m. kovo 7 d. pateikus praÅ¡ymÄ vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal naujÄ â€“ 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį antstoliui R. B., antstolis nei už kovo, nei už balandžio mėnesį iÅ¡laikymo neiÅ¡ieÅ¡kojo, jokio iÅ¡ieÅ¡kojimo neatliko ir antstolis R.

S.. Antstolis R. S. taip pat visu laikotarpiu, kol N. S. nedirbo, neiÅ¡ieÅ¡kojo jokio iÅ¡laikymo, nors praÅ¡ymas vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nebuvo atsiimtas. 3.7. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad N. S. galėjo pagrįstai manyti, kad iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo antstoliai, todėl ji neturi rÅ«pintis tinkamai ir laiku užtikrinti vaiko iÅ¡laikymÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Akivaizdu, kad N. S. turėjo suprasti, kad nutraukus darbo sutartį, darbovietė nebevykdys iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal antstolio patvarkymÄ , tačiau tos aplinkybės, kad nutraukusi darbo santykius, ji užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir gavo nedarbo iÅ¡mokas, antstoliui nepateikė, t. y. informacijos apie savo toliau gaunamas oficialias pajamas. 3.8.

Nukentėjusysis nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡eidama iÅ¡ darbo N. S. turėjo konkrečių tikslų – su drauge atidaryti vaikų lavinimo studijÄ ir susirasti naujÄ darbÄ . Pasak A. P. Å¡ias teismo iÅ¡vadas paneigia liudytojos J. B. parodymai duoti 2019 m. rugpjūčio 7 d. ikiteisminio tyrimo metu. 3.9. Skunde teigiama, kad N. S. tiek 2019 m. lapkričio 20 d., tiek 2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžiuose nurodė, kad neturi galimybės teikti 200 Eur dydžio iÅ¡laikymo, nes jai pačiai neužtenka pragyvenimui, tačiau iÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad iÅ¡ jos gaunamo darbo užmokesčio buvo iÅ¡skaitomos net ir didesnės piniginės sumos, nei numatyta nutartyje.

Nors N. S. nurodė, kad anksčiau negalėjo teikti iÅ¡laikymo, nes jos pajamos buvo nepakankamos jos pačios poreikiams patenkinti, tačiau iÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, kad nuo 2019 m. balandžio mėn., t. y. apie pusantrų metų ji oficialiai „į rankas“ gaudavo apie 150 Eur, iÅ¡ kurių iÅ¡gyveno, kas įrodo, kad ji gaudama panaÅ¡ias oficialias pajamas, turėjo visas galimybes teikti iÅ¡laikymÄ vaikui, tačiau iÅ¡laikymo neteikė. 3.10. A. P. skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu nusprendus iÅ¡teisinti N. S., nukentėjusiųjų civilinis ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtu.

Pasak apelianto, kadangi civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir įrodytas, remiantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, jis turi bÅ«ti patenkintas nustačius, kad N. S. yra kalta padariusi BK 164 straipsnyje numatytÄ veikÄ .

4. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prokurorė prašė tenkinti skundÄ , nukentėjusysis ir jo atstovė taip pat prašė apeliacinius skundus patenkinti. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus prokurorės Renatos Oželienės ir nukentėjusiojo A. P. apeliaciniai skundai atmetami 5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų.

Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Å iuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

O teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Tiek prokurorė, tiek nukentėjusysis savo apeliaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas, N. S. atžvilgiu priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, netinkamai vertinos bylos faktines aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog N. S. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, požymių.

6. Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, iÅ¡analizavusi skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas bei apeliaciniuose skunduose apeliantų nurodytus argumentus, konstatuoja, kad priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BPK normomis, susijusiomis su įrodymų tyrimu, iÅ¡samiai iÅ¡analizavo byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad N. S. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, požymių.

Pažymėtina, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, prokurorė pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes. PraÅ¡yme buvo praÅ¡oma N. S. pareikÅ¡tame kaltinime pakeisti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir kaltinimÄ iÅ¡dėstyti taip: „N. S. laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. iki 2019 m. balandžio 14 d. vengė pareigos iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6438-1041/2018, kuria patvirtintas taikos sutarties 1 punktas dėl vaikui (sÅ«nui) N. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto iÅ¡laikymo nuo 2018 m. sausio 1 d. po 160 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, o nuo 2019 m. sausio 1 d.

– po 200 Eur (du Å¡imtus eurų) iki vaiko pilnametystės, dėl ko įsiskolinimas iki 2019 m. balandžio 14 d. sudaro 1080 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų). Å iuose N. S. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje“. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. protokoline nutartimi buvo nutarta priimti prokurorės praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ir pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ apklausti iÅ¡teisintÄ jÄ . Kaltinimas buvo tikslinamas susiaurinant nusikalstamos veikos laikotarpį ir jos pabaiga laikant ne pirminiame kaltinime nurodytÄ 2019 m. rugsėjo 1 d., o 2019 m. balandžio 14 d. bei įsiskolinimo sumÄ mažinant nuo 2565,28 Eur iki 1080 Eur.

Ir visgi, patenkinus prokurorės praÅ¡ymÄ bei iÅ¡nagrinėjus bylÄ pagal naujai pateiktÄ kaltinimÄ , teisėjų kolegija negali daryti iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nors ir susiaurinus laikotarpį, kuriuo N. S. neteikė savo vaikui iÅ¡laikymo, darytina iÅ¡vada, kad tokius jos veiksmus nulėmė objektyvios priežastys, o ne tyčiniai pačios iÅ¡teisintosios veiksmai.

7. Teismas pažymi, kad tiek prokurorės, tiek nukentėjusiojo apeliaciniai skundai remiasi iÅ¡ esmės ta pačia argumentacija – apeliantų teigimu, jog N. S., turėdama visas galimybes teikti iÅ¡laikymÄ vaikui, tyčia vengė Å¡ios prievolės. Pasak apeliantų N. S. tyčia sukÅ«rė situacijÄ , dėl ko pinigų, skirtų vaiko iÅ¡laikymui iÅ¡ieÅ¡kojimas, tapo nebeįmanomas. Skunduose taip pat teigiama, kad N. S. turėjo neoficialių pajamų, kurių nedeklaravo, taip sÄ moningai vengdama teikti iÅ¡laikymÄ savo vaikui. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija į prokurorės ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus atsakys bendrai.

8. Apeliantai savo skunduose teigia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog N. S. nagrinėjamu atveju padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 164 straipsnyje. BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ vengimÄ , mokėti lėšas vaikui iÅ¡laikyti ar teikti bÅ«tinÄ materialiÄ paramÄ vaikui. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ vengimas iÅ¡laikyti vaikÄ nebÅ«tinai reiÅ¡kia tiesioginį kaltininko atsisakymÄ mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitÄ bÅ«tinÄ materialiÄ paramÄ ), nors ir turint tam galimybių, vengimas konstatuojamas, nustačius, kad pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sÄ moningai sukuriant situacijÄ , dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) iÅ¡laikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Å is BK straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimÄ , bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligÄ , slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės bÅ«du vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ . Taigi pagal formuojamÄ teismų praktikÄ BK 164 straipsnyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sÄ moningai, bÅ«damas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių tyčia vengia iÅ¡laikyti vaikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 ir kt.).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį negali bÅ«ti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ nevykdoma dėl svarbių priežasčių. Dėl kokios priežasties yra neteikiamas iÅ¡laikymas vaikui ir ar tai laikytina svarbia pateisinama priežastimi, sprendžia teismas pagal konkrečias bylos aplinkybes, įvertinęs surinktų duomenų visumÄ . Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį konstatavo, kad N. S. veiksmuose nebuvo piktybiÅ¡kumo ir ji nesiekė iÅ¡vengti pareigos mokėti iÅ¡laikymÄ vaikui periodinėmis iÅ¡mokomis.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog N. S. kilo sunkumų vykdant pareigÄ mokėti iÅ¡laikymÄ palyginti trumpu laikotarpiu, kai ji dėl sveikatos sutrikimų ir psichologinės bÅ«senos buvo išėjusi iÅ¡ darbo, tačiau net ir Å¡iuo laikotarpiu gavo oficialias pajamas į savo banko sÄ skaitÄ ir Å¡ių duomenų neslėpė nuo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ tuo metu vykdžiusio antstolio R. S., todėl apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytus argumentus, remdamasis anksčiau nurodyta teismų praktika, įvertins N. S. veiksmus bei jos iÅ¡teisinimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi (t. 1, b. l. 26 – 29) buvo patvirtinta tarp A. P. ir N. S. sudaryta taikos sutartis. Minėta sutartimi šalys nustatė, kad N. S. nepilnamečio sūnaus N. P. išlaikymui nuo 2018 m. sausio 1 d. įsipareigoja mokėti po 160 Eur kas mėnesį periodinių išmokų, o nuo 2019 m. sausio 1 d. iki sūnaus pilnametystės – po 200 Eur kas mėnesį periodinių išmokų. Pareiškimas (t. 1, b. l. 12 – 14) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjo 2019 m. kovo 14 d. buvo pateiktas dėl to, kad N. S. neteikė išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui. 2019 m. kovo 22 d. liudytojo apklausos metu (t. 1, b. l. 48 – 50) A.

P. nurodė, kad su N. S. iÅ¡siskyrė 2014 m., kadangi ji neprižiÅ«rėjo jų sÅ«naus, vartojo alkoholį, buvo palikusį jį su vaiku pusei metų. Dėl jos elgesio A. P. du kartus yra kvietęs policijos pareigÅ«nus. N. S. su juo norėjo susitaikyti teismui davus pusės metų laikotarpį, per kurį jie turėjo apsispręsti dėl skyrybų. Tuo metu N. S. norėjo gyventi pas A. P., kadangi turėjo apie 2000 Lt skolÄ ir gyvenant pas jį jai bÅ«tų lengviau iÅ¡simokėti. Ji tuo metu dirbo ir gyvenant pas A.

P. jai niekas nekainavo. N. S. jam paaiÅ¡kino, kad minėta skola susikaupė jai gyvenant atskirai. Pasak A. P., N. S. nesiprieÅ¡ino, kad vaikas liktų gyventi pas tėvÄ , kadangi ji yra jauna ir nori dar pagyventi. Po kurio laiko N. S. pasakė, kad sÅ«nus turi augti pas jÄ , o jį galėtų prižiÅ«rėti jos nepilnametės seserys. Teismui priėmus sprendimÄ vaikÄ palikti su tėvu ir priteisus N. S. po 200 Lt vaiko iÅ¡laikymui, ji nei karto A. P. nepervedė pinigų, nors tuo metu dirbo gamykloje „(duomenys neskelbtini)“ ir pajamų tikrai turėjo.

N. S. ateidavo aplankyti vaikÄ , vesdavosi į kiemÄ pasivaikščioti. A. P. nurodė, kad jam vienam buvo finansiÅ¡kai sunku iÅ¡laikyti vaikÄ , todėl jis kreipėsi į antstolį, o apie tai sužinojusi N. S. išėjo iÅ¡ darbo ir metus laiko nedirbo, kad nereikėtų mokėti už vaiko iÅ¡laikymÄ bei gautų nemokamas teisines paslaugas. A. P. nurodė, kad N. S. N. pasiimti atvažiuodavo nesitarusi, kai vaikas sirgdavo ar pats A. P. jį bÅ«davo kažkur iÅ¡sivežęs. Po to, kai N. S. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ , minėtos tarnybos specialistai lankėsi N. darželyje „(duomenys neskelbtini)“, bendravo su auklėtojomis, lankėsi pas A.

P. namuose, tačiau jokių pažeidimų nenustatė. A. P. teigimu N. S. manipuliavo vaiku. Kai A. P. kreipėsi į advokatÄ , N. S. pradėjo jam grasinti, kad sekantį kartÄ , kai pasiims vaikÄ , nebegrÄ Å¾ins jo tėvui. Dėl Å¡io pokalbio A. P. kreipėsi į policijÄ , tačiau tyrimas nebuvo pradėtas. Po teismo sprendimo patvirtinti taikos sutartį N. S. vėl įsidarbino ir antstoliai iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ jos vaiko iÅ¡laikymo pinigus. N. pati pinigų nepervesdavo. Paskutinį kartÄ pinigai iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡koti buvo 2018 m. spalio 3 d. 57,92 Eur.

Å ia įmoka buvo padengtas įsiskolinimas, kuris buvo susidaręs nuo 2014 m. A. P. 2018 m. sausio 18 d. kreipėsi į teismÄ , kad bÅ«tų nustatytas konkretus vaiko lankymo grafikas, taip pat praÅ¡ydamas padidinti vaiko iÅ¡laikymo pinigus nuo 57,92 Eur iki 200 Eur. Tuo metu N. kavinėje dirbo padavėja. 2018 m. rugsėjo 14 d. Kauno apylinkės teisme A. P. ir N. S. pasirašė taikos sutartį, kuria buvo sutarta N. S. teikti sÅ«nui materialinį iÅ¡laikymÄ nuo 2018 m. sausio 1 d. po 160 Eur, o nuo 2019 m. sausio 1 d.

– po 200 Eur. Teismui priteisus iÅ¡laikymÄ , N. S. išėjo iÅ¡ darbo ir iki A. P. apklausos dienos (2019 m. kovo 22 d.) nei karto nebuvo pervedusi A. P. pinigų.

10. Iš byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus rašto (t. 1, b. l.

74) matyti, kad N. S. 2018 m. spalio 9 d. pateikė praÅ¡ymÄ skirti nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokÄ . Minėtos iÅ¡mokos jai buvo pradėtos mokėti nuo 2018 m. lapkričio 20 d. (už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 2018 m. spalio 31 d.). Paskutinė tokia iÅ¡moka N. S. buvo iÅ¡mokėta 2019 m. kovo 20 d. (už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d.). Minėtu laikotarpiu (nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. kovo 20 d. N. S. iÅ¡ viso buvo iÅ¡mokėta 943,07 Eur. IÅ¡ VÅ¡Ä® Kauno miesto poliklinikos pateiktų dokumentų matyti, kad N. S. pas gydytojÄ lankėsi 2018 m. lapkričio mėnesį (dėl odos bėrimų ir blogo miego) bei 2019 m. sausio 31 d. (dėl sÄ narių skausmų). 2019 m. birželio 5 d.

įtariamojo apklausos metu (t. 2, b. l. 84 – 87) N. S. nurodė, kad gimus jos ir A. P. sÅ«nui N., A. P. elgesys labai pasikeitė, jis jÄ Å¾emino, neleido dirbti ir liepė prižiÅ«rėti vaikÄ . Kai pora nusprendė skirtis, N. S. maždaug po mėnesio iÅ¡sikraustė pas savo draugę G. J.. Persikrausčius pas draugę, N. S. kiekvienÄ rytÄ važiuodavo prižiÅ«rėti N., kadangi sÅ«naus, iÅ¡eidama gyventi pas draugę, nepasiėmė, nes labai bijojo A.. Pradėti dirbti ji negalėjo, nes turėjo prižiÅ«rėti N..

Po oficialių skyrybų vaikas liko gyventi pas tėvÄ , kadangi A. P. turėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbÄ , gavo pajamas. IÅ¡mokų vaiko iÅ¡laikymui ji negalėjo mokėti, nes prižiÅ«rėdavo sÅ«nų, dėl ko negalėjo susirasti darbo. SÅ«nui pradėjus eiti į darželį (kai jam buvo maždaug 1 metai ir 6 mėnesiai), N. S. įsidarbino gamykloje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pinigų vaiko iÅ¡laikymui mokėti vis dar negalėjo, kadangi buvo skolinga savo draugei G., pas kuriÄ gyveno po skyrybų su vyru.

N. S. nurodė, kad tuo metu ji prie sÅ«naus iÅ¡laikymo prisidėdavo pirkdama jam drabužius, maistÄ , žaislus, vesdavosi pramogauti, nupirko jam lovÄ . Čekių neiÅ¡sisaugojo. Vėliau A. P. pradėjo riboti jai sÅ«naus lankymÄ , perkėlė N. į kitÄ darželį. N. S. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ , kur jai nurodė, kuriame darželyje yra jos sÅ«nus. Tuomet N. S. pradėjo lankytis pas sÅ«nų darželyje, kadangi A. P. kuo toliau, tuo labiau pradėjo riboti sÅ«naus lankymÄ .

A. nesutiko, kad N. liktų pas N. S. nakvoti, galiausiai, pavargusi nuo visų teisminių procesų, ji sutiko, kad sÅ«nų ji galės lankyti tam tikru grafiku, tik jis negalės pas jÄ miegoti. IÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos N. S. išėjo, kadangi jai labai patiko darbo pobÅ«dis ir ji norėjo iÅ¡mokti siuvėjos specialybės, dėl ko stojo į Darbo birÅ¾Ä , kadangi ten buvo organizuojami siuvėjų mokymai. Prasidėjus mokymams ji suprato, kad Å¡ie mokymai ne jai, todėl įsidarbino kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ padavėja.

Ten gaudavo minimalų darbo užmokestį bei arbatpinigių. Ten dirbo apie metus laiko. Vėliau, 2017 m., ji įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorane „(duomenys neskelbtini)“. Ten taip pat gaudavo minimalų darbo užmokestį. VisÄ Å¡Ä¯ laikÄ pinigų vaiko iÅ¡laikymui ji nemokėjo, kadangi pati neturėjo pinigų. KartÄ A. P. davė 150 Eur, kuriuos jai buvo davusi jos senelė. N. S. nurodė, kad visÄ tÄ laikÄ ji vaikui pirkdavo drabužius, prižiÅ«rėjo jį, vesdavosi pramogauti.

Antstoliui pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , N. S. nurodė tam nesiprieÅ¡inusi, iÅ¡ banko sÄ skaitos pinigų nenusiiminėjusi ir visas įsiskolinimas iÅ¡ jos buvo iÅ¡ieÅ¡kotas. 2018 m. A. P. vėl kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas padidinti vaiko iÅ¡laikymo sumÄ ir pakeisti lankymo grafikÄ . Nenorėdama su A. P. konfliktuoti, N. S. sutiko su taikos sutartimi. Po teismo sprendimo N. S. teko iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, kadangi ji buvo psichologiÅ¡kai iÅ¡sekusi, 2 metus neturėjo atostogų, o darbe jai reikėdavo bendrauti su žmonėmis, todėl norėjo pailsėti.

Dėl Å¡ių sveikatos problemų N. S. kreipėsi į savo Å¡eimos gydytojÄ A. J., kuri jÄ nukreipė pas psichologÄ . N. S. užsiregistravo Darbo biržoje, gaudavo bedarbio paÅ¡alpÄ , kuri siekė maždaug 300 Eur. Savo sÅ«nų ji visÄ laikÄ lankė, tačiau negalėjo mokėti pinigų už vaiko iÅ¡laikymÄ , kadangi buto nuoma kas mėnesį jai kainavo 150 Eur, o tai buvo vienas pigiausių butų, kokį jai pavyko rasti. Taip pat reikėjo mokėti ir komunalinius mokesčius, kurie žiemÄ siekia net iki 100 Eur mėnesiui.

Pinigų jai reikėjo maistui, buitinėms prekėms. Jokio turto N. S. neturi, taip pat neturi ir kas galėtų jai finansiÅ¡kai padėti. Pailsėjus ir atsistačius jos psichologinei bÅ«senai, N. S. 2019 m. vasario mėnesį grįžo į darbÄ (į „(duomenys neskelbtini)“ restoranÄ ). Jos gaunamas atlyginimas siekė vidutiniÅ¡kai 430 Eur. N. S. nurodė, kad 2019 m. balandžio mėnesį A. P. pervedė 200 Eur, 2019 m. gegužės mėnesį antstolis iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡kojo 300 Eur. Savo pajamų ji neslepia, tyčios neiÅ¡laikyti vaikÄ ir vengti jo iÅ¡laikymo neturi, tiesiog jos finansinė padėtis yra tikrai labai sunki.

A. ji pinigų tiesiogiai nepervedinėdavo, tačiau N. nupirko žieminę striukę ir batus. N. S. nurodė, kad jos sūnui prasidėjo pykčio priepuoliai, jis sakydavo, kad yra negražus, kaltino save dėl N. S. ir A. P. pykčių, dėl ko N. S. nusprendė atsiriboti nuo sūnaus, kad jis nematytų savo tėvų pykčių. N. S. taip pat nurodė, kad gyvena vieno kambario bute, pinigų nešvaisto, kompiuterio neturi, mobilusis telefonas pirktas prieš tris metus, grožio procedūrų nesidaro. Pinigus, kuriuos užsidirba, išleidžia būtiniausiems dalykams, kurie reikalingi pragyvenimui.

Ji taip pat nurodė, kad su drauge atidarė vaikų kambarį „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ji tik prisideda savo darbu ir tikisi, kad kai turės renginių vaikų kambaryje ir uždirbs daugiau pinigų, galės po truputį atiduoti A. visÄ pinigų sumÄ , kuri prisikaupė už jai priteistÄ vaiko iÅ¡laikymÄ .

11. IÅ¡ 2019 m. liepos 1 d. liudytojo apklausos protokolo (t. 1, b. l. 58 – 59) matyti, kad liudytoja I. V. nurodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė. Liudytoja nurodė, kad N. S. pirmÄ kartÄ iÅ¡ darbo išėjo, teigdama, kad pavargo nuo tokio darbo, perdegė nuo bendravimo su žmonėmis, nori susirasti naujÄ darbÄ ir pakeisti aplinkÄ . AntrÄ kartÄ N. S. įsidarbino 2019 m. vasario mėnesį. Liudytoja nurodė, kad N. S. yra gera, atsakinga darbuotoja, nėra buvę jokių pravaikÅ¡tų.

Jos gaunamas atlygis buvo minimalus su priedais, kurie susideda iš faktiškai išdirbto laiko, todėl vidutiniškai, neatskaičius mokesčių, N. S. uždirba apie 600 Eur. Liudytoja J. B. nurodė (t. 1, b. l. 63 – 64), kad N. S. yra jos draugė. J. B. nurodė, kad ruošiasi atidaryti vaikų žaidimų kambarį „(duomenys neskelbtini)“. N. S. jai nedirba, tik neatlygintinai pasiūlo naujų minčių, laisvu laiku padeda pirkti žaislus ar kitas žaidimų kambariui reikalingas priemones.

Liudytoja A. J. nurodė (t. 1, b. l. 68 – 69), kad yra N. S. Å¡eimos gydytoja. N. S. 2018 m. lapkričio 3 d. pas jÄ lankėsi dėl alergijos bei blogo miego. Gydytoja jÄ nukreipė pas dermatologÄ ir psichologÄ . N. S. gydytojai nurodė, kad Å¡eimoje turi problemų, taip pat, kad jai yra sunku, tačiau daugiau nedetalizavo. Gydytoja nurodė nežinanti, ar N. S. po to lankėsi pas psichologÄ . 2019 m. sausio 31 d. N. S. vėl kreipėsi į gydytoja, skundėsi sÄ narių skausmais, ypatingai kelių. Jai buvo diagnozuotas kelio sÄ nario artritas.

Daugiau pas gydytojÄ ji nesilankė.

12. Vertinant anksčiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka, kad iÅ¡teisintoji N. S. yra sveika ir darbinga, tačiau teismo vertinimu, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ji savo veiksmais tyčia siekė sukurti situacijÄ dėl negalimumo teikti vaikui iÅ¡laikymÄ . Byloje yra pateikti susiraÅ¡inėjimai trumposiomis žinutėmis tarp A. P. ir N. S. (t. 1, b. l. 32 – 35). IÅ¡ minėtų susiraÅ¡inėjimų matyti, kad N. S. A. P. nurodė, jog iÅ¡ darbo ji išėjo dėl sveikatos problemų.

Ji paaiÅ¡kino, kad su draugėmis planuoja atidaryti vaikų lavinimo studijÄ , taip pat, jog Å¡iuo metu ieÅ¡kosi darbo, jei nepavyks – grįš į tÄ patį. N. S. taip pat paaiÅ¡kino, kad turi problemų su sÄ nariais, tiek rankų, tiek kojų. Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad N. S. iÅ¡ darbo išėjo ne dėl sveikatos problemų, o tyčia, siekdama sukurti situacijÄ , kuomet iÅ¡ieÅ¡kojimas dėl vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡ jos taptų nebeįmanomas. Tiek A. P. raÅ¡ytos žinutės, tiek I.

V. N. S. nurodytos aplinkybės dėl išėjimo iÅ¡ darbo, taip pat pastarosios kreipimasis į Å¡eimos gydytojÄ dėl pablogėjusio miego bei kelio sÄ nario skausmo patvirtina aplinkybę, jog ir fizinė, ir emocinė N. S. bÅ«klė tuo metu buvo trukdanti tinkamai jai atlikti darbines funkcijas. Pati N. S. savo parodymuose teigė, kad jÄ iÅ¡vargino teisminiai procesai, nuolatinis bendravimas su žmonėmis darbe, dėl ko ji buvo psichologiÅ¡kai iÅ¡sekusi. Pati N. S. paaiÅ¡kino, kad dėl psichologinių problemų jÄ konsultavo jos draugė V.

V., kuri yra baigusi psichologijos studijas. Teismo vertinimu ta aplinkybė, kad kraujo tyrimai neparodė iÅ¡sekimo, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog tuo metu N. S. emociÅ¡kai jautėsi gerai. Žmogui, jaučiančiam emocinį iÅ¡sekimÄ , taip pat turint ir kitų sveikatos problemų, bÅ«tina pailsėti ir atgauti jėgas, prieÅ¡ingai, to nepadarius, sveikata galėtų dar labiau suprastėti, o kilusios komplikacijos gali bÅ«ti ilgalaikės, sukeliančios žymiai sunkesnių padarinių, kaip pvz. ilgesnį nedarbingumo laikotarpį, kurio metu ir toliau negalėtų bÅ«ti teikiamas iÅ¡laikymas vaikui.

Be to, pirmosios instancijos teisme N. S. nurodė, kad dėl pablogėjusios sveikatos nedarbingumo neėmė dėl to, jog gaunamų pajamų bÅ«tų nepakakę, todėl ji rinkosi iÅ¡eiti iÅ¡ darbo ir gauti bedarbio paÅ¡alpÄ , tačiau tai nebuvo jos pagrindinis tikslas, tiesiog ji norėjo pasveikti – susitvarkyti emocinę bÅ«klę bei kelio sÄ narį. Kaip matyti iÅ¡ anksčiau aptartų įrodymų, per nedarbingumo laikotarpį N. S. gautos pajamos sudarė 943,07 Eur, t. y. vidutiniÅ¡kai 235 Eur per mėnesį.

Kadangi N. S. nuomojasi butÄ , moka komunalinius mokesčius, todėl likusi suma reikalinga bÅ«tiniausiems poreikiams patenkinti.

13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog kaltinamoji bÅ«tų turėjusi nelegalių pajamų nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d., kad bÅ«tų slėpusi minėtu laikotarpiu gautas pajamas. Savo apeliaciniame skunde A. P. teigia, kad tokia apylinkės teismo iÅ¡vada buvo padaryta iÅ¡samiai neiÅ¡analizavus byloje esančių įrodymų turinio. Minėto posėdžio metu N. S. nurodė, kad jos gaunamas atlyginimas yra minimalus. Kartais nueina nelegaliai užsidirbti, tačiau gauti pinigai iÅ¡leidžiami pragyvenimui. Kai susitaupo ar pasiskolina, tada gali pervesti pinigus A. P.. Nurodė, kad jos neoficialus darbas bÅ«nÄ susijęs su pagalba bankete ar pakeičiant barmenę. Taip pat ji nurodė, kad dirba papildomai, tačiau gautos sumos yra mažos. Apygardos teismo vertinimu Å¡i aplinkybė neparodo N. S. siekio nemokėti pinigų vaiko iÅ¡laikymui, kadangi ji pati nurodė, jog kartais gauna neoficialias pajamas ir visiÅ¡kai to neslėpė nuo teismo.

14. Prokurorės teigimu byloje esantys duomenys patvirtina ir tÄ aplinkybę, kad N. S. savo poreikių nemažino, neatsisakė nuomojamo bÅ«sto, aktyviai naudojosi internetine prekyba, kas parodo, jog ji gaudavo didesnes pajamas, nei teigė. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu N. S. nurodė, kad Kaune gyvena viena, čia giminių neturi, o jos tėvai gyvena kaime, tačiau nenurodė, jog nemato bÅ«tinybės ten grįžti, kaip kad savo skunde teigia prokurorė. Teismo vertinimu gyvenant didesniame mieste yra didesnė galimybė susirasti darbÄ , todėl pateisinamas N. S. nenoras grįžti gyventi pas tėvus.

IÅ¡ byloje esančių banko sÄ skaitos iÅ¡klotinių (t. 1, b. l. 91 – 99) matyti, kad N. S. naudojosi internetine prekyba, tačiau į bylÄ nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog N. S. įsigytos prekės buvo nebÅ«tinos jos pragyvenimui, kadangi iÅ¡ minėtų sÄ skaitos iÅ¡rašų nėra aiÅ¡ku, kokias bÅ«tent prekes ji įsigijo. Pažymėtina, kad iÅ¡ minėtų iÅ¡rašų taip pat matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2019 m. vasario 26 d. antstolei R.

D. buvo nuskaityta 446,58 Eur. Nors pagal antstolės R. D. patvarkymus iÅ¡ieÅ¡kojimo eilė 3, o pagal antstolio R. S. patvarkymus – 1, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, duomenys apie N. S. gaunamas pajamas bei minėtoje sÄ skaitoje esančiÄ pinigų sumÄ buvo prieinami ir antstoliui R. S., tačiau byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kuriomis remiantis bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog N. S. ėmėsi kokių nors veiksmų, dėl kurių minėtam antstoliui S. bÅ«tų buvusi atimta galimybė vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kaip tÄ darė antstolė R.

D.. Pažymėtina, kad N. S. nurodė, jog bendraudavo su vaiku, pirkdavo jam įvairių daiktų – drabužių, avalynės, tačiau čekių neiÅ¡saugojo. Pasak A. P., N. S. vaiko aplankyti atvykdavo neperspėjusi, kai vaikas sirgdavo, ar kai pats nukentėjusysis bÅ«davo iÅ¡sivežęs sÅ«nų, tačiau teismo vertinimu, tokios aplinkybės nepateisina A. P. veiksmų, kuomet jis nieko nepraneÅ¡damas N. S., perkėlė sÅ«nų į kitÄ darželį. Tokiais savo veiksmais pats A. P. apsunkino galimybę N. S. tinkamai bendrauti su vaiku, dėl ko vėliau jai, negalint mokėti teismo priteisto iÅ¡laikymo vaiku, buvo atimta galimybė savo sÅ«nui teikti ir kitokiÄ materialinę pagalbÄ (pirkti maistÄ , rÅ«bus, žaislus ar pan.).

15. Kaip jau aptarta anksčiau, baudžiamoji atsakomybė už vengimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigÄ pagal įsigaliojusį teismo sprendimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ar teikti jam kitÄ bÅ«tinÄ materialiÄ paramÄ , ir galėdamas tÄ pareigÄ vykdyti, jos sÄ moningai nevykdo. Å io nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sÄ moningai, bÅ«damas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia iÅ¡laikyti vaikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-695/2007, 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013, 2K-9/2014 ir kt.).

Minėtas straipsnis neinkriminuojamas tais atvejais, kai asmuo nevengia teismo sprendimu jam nustatytos pareigos, tačiau jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan. Ä®vertinus bylos aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad N. S. tinkamai nevykdė pareigos iÅ¡laikyti savo mažametį vaikÄ . Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad iÅ¡ darbo ji išėjo turėdama sveikatos bei psichologinių problemų, t. y. dėl kelio sÄ nario skausmų bei dėl iÅ¡sekimo bendraujant darbe su klientais, taip pat dėl vykstančių teisminių procesų.

Pati N. S. nurodė, kad su taikos sutarties sÄ lygomis sutiko dėl to, jog buvo pavargusi nuo nuolatinių ginčų su nukentėjusiuoju A. P., taip pat nuo vykstančių teisminių procesų. Kaip nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, net ir išėjusi iÅ¡ darbo N. S. gavo oficialias pajamas, tačiau jų neslėpė, apie jos gaunamas pajamas žinojo ir iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdantis antstolis R. S.. Pažymėtina, kad pati N. S. nurodė, jog nors ir nemokėdavo pinigų, skirtų vaiko iÅ¡laikymui, tačiau kitaip materialiai prisidėjo prie vaiko iÅ¡laikymo – pirko jam drabužius, maistÄ , žaislus, vesdavosi pramogauti, nupirko jam lovÄ .

Å ios aplinkybės byloje nepaneigtos, todėl nėra pagrindo netikėti N. S.. Taip pat bÅ«tina įvertinti ir tai, kad iÅ¡laikymo vaikui neteikė sÄ lyginai trumpÄ laikotarpį – septynis mėnesius, tačiau atsiradus galimybei pradėjo dengti savo turimus įsiskolinimus, susidariusius dėl pareigos iÅ¡laikyti vaikÄ nevykdymo, taip pat ji ieÅ¡kojo galimybių užsidirbti papildomai. IÅ¡teisintoji ir kitais bÅ«dais stengėsi prisidėti prie vaiko gerovės, stengėsi dalyvauti jo gyvenime, tačiau susidÅ«rusi su finansiniais sunkumais, neturėdama jokio kito turto, nesugebėjo tinkamai įvykdyti teismo jai nustatytos pareigos.

Įvertinus šias anksčiau aptartas aplinkybes, negalima daryti išvados, kad N. S. tyčia ėmėsi veiksmų tam, jog išieškojimo nebūtų galima įvykdyti, todėl jos veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, sudėties.

16. Savo skunde A. P. teigia, kad jo civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir nustačius, kad N. S. yra kalta, padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 164 straipsnyje, jis turi bÅ«ti patenkintas. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas konstatuoja, kad N. S. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, sudėties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtu. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad A. P. apeliacinio skundo argumentai dėl civilinio ieÅ¡kinio atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad nukentėjusysis turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.

17. Savo apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. P. prašė jo naudai priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Å ios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal prokurorės ir nukentėjusiojo paduotus apeliacinius skundus.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus, nusprendė jų netenkinti, todėl atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo praÅ¡omos priteisti jo turėtos iÅ¡laidos iÅ¡ iÅ¡teisintosios nepriteistinos. 18. 2021 kovo 17 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, atitinkančių 84,06 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis Eur 6 ct). ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ iÅ¡teisintajai N. S. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. 2021 m. balandžio 27 d.

Kauno apygardos teisme taip pat gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, atitinkančių 131,94 Eur (vieno Å¡imto trisdeÅ¡imt vieno Eur 94 ct). ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ iÅ¡teisintajai N. S. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

19. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismuose.

20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. IÅ¡ to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra bÅ«tinas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu N. S. iÅ¡teisino. Apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjami apeliaciniai skundai, paduoti prokurorės ir nukentėjusiojo, tačiau apygardos teismas nutarė juos atmesti, todėl konstatuotina, kad nėra pagrindo minėtas iÅ¡laidas priteisti.

21. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog N. S. veiksmuose nebuvo tyčios vengti teikti savo vaikui iÅ¡laikymÄ . Ä®vertinus byloje esančius įrodymus, apeliacinių skundų argumentus, kitokios iÅ¡vados negali daryti ir apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju N. S. savo vaikui iÅ¡laikymo neteikė dėl pateisinamų priežasčių, todėl prokurorės ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nukentėjusiojo A. P. ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus prokurorės Renatos Oželienės apeliacinius skundus atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. spalio 2 d. nuosprendį palikti nepakeista. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Kęstutis Dargužis Danguolė Å iugždinytė Jurga Vasiliauskienė