f3923661-e00b-4c3a-bcfb-290c77c55d76 · Panevėžio apygardos teismas

                                            Baudžiamoji byla Nr. 1 A-115-350/2018Baudžiamojo proceso Nr. 1-01-1-35996-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.1; 2.4.6.5.1;  (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S Lietuvos Respublikos vardu 2018 m. gegužės 4 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Meidaus, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorei Gailutei Vilkienei,  nuteistajam G.

P., gynėjui advokatui Arvydui Aleknai, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, kartu su bausme G.

P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė: įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant iÅ¡klausyti Å¡iÄ programÄ per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

1. Skundžiamu nuosprendžiu G. P. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. liepos 16 d. apie 15.00 val. Panevėžyje, G. gatvėje, ties pastatais (duomenys neskelbtini) , ginčo metu, smurtavo prieÅ¡ savo Å¡eimos narę – sutuoktinę Ž. P. – P., t. y. tyčia ne mažiau kaip du kartus spyrė sutuoktinei į kairę kojÄ , ranka sudavė ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajai į kairį Å¡onÄ , ranka sugriebė už deÅ¡inės rankos rieÅ¡o ir jį spaudė, Å¡iais savo veiksmais padarė Ž.

P. – P. poodines kraujosruvas krÅ«tinėje ir kairėje blauzdoje, taip nežymiai sutrikdė savo Å¡eimos nario – sutuoktinės Ž. P. – P. sveikatÄ ir jai sukėlė fizinį skausmÄ .2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. P. skundžia apylinkės teismo nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti jį iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1 Apeliantas cituoja skundžiamÄ nuosprendį ir teigia, kad nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados dėl jo kaltės neiÅ¡samios, nepagrįstos, nes jis sutuoktinės atžvilgiu tyčia nesmurtavo.

Byloje nėra jokių neginčijamų jo kaltę patvirtinančių įrodymų, kad jis padarė jam inkriminuotÄ veikÄ â€“ tyčia sukėlė skausmÄ buvusiai sutuoktinei. Nei prokurorė, nei teismas nerinko ir tinkamai netyrė bylos įrodymų, neieÅ¡kojo liudytojų, galinčių suteikti vertingos informacijos apie bylos aplinkybes, prie bylos neprijungė jo pateikto CD, kuriame užfiksuoti pokalbiai su nukentėjusiÄ ja po įvykio, patvirtinantys, kad ji elgiasi neadekvačiai, nesiėmė kitų veiksmų, reikÅ¡mingų teisingam bylos iÅ¡tyrimui ir procesinio sprendimo priėmimui, todėl buvo priimtas neteisėtas nuosprendis, o visi Å¡ie BPK pažeidimai, padaryti nukentėjusiosios naudai, rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . 2.2 Kaip neginčijamu bylos įrodymu teismas rėmėsi byloje esančia specialisto iÅ¡vada, kurioje užfiksuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, tačiau Å¡is įrodymas nepatvirtina jo kaltės, nes pas specialistÄ nukentėjusioji kreipėsi tik sekančiÄ dienÄ po įvykio, todėl neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du buvo padaryti jai užfiksuoti sužalojimai.

Neneigia įvykio metu kontaktavęs su sutuoktine, tačiau taip siekė apginti ant rankų laikomÄ sÅ«nų, kad sutuoktinė bÅ«dama supykusi ir konfliktuodama jo nepaimtų taip, kaip negalima, nes vaikui neseniai buvo atlikta Å¡irdies operacija ir jam buvo bÅ«tina priežiÅ«ra. Tokiu bÅ«du jis netyčia nuo jos sukdamasis ir stengdamasis iÅ¡vengti sÅ«nui žalingų pasekmių, galėjo jÄ liesti ir sukelti skausmÄ , apie kurį nukentėjusioji deklaruoja. Mano, kad nukentėjusioji teikdama, kad jis tyčia smurtavo, jį apkalba, nes tokiu bÅ«du siekė inicijuoti skyrybų procesÄ .

Be to, atkreipia dėmesį, kad skiriant tyrimÄ dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų buvo pateiktas klausimas, ar nukentėjusioji jai konstatuotus sužalojimus galėjo pasidaryti pati, tačiau į šį klausimÄ atsakyta nebuvo. 2.3 Nurodo, kad nuteistas nepagrįstai, jis jokios tyčinės nusikalstamos veikos nepadarė, jo kaltė neįrodyta. Kaip įrodymÄ savo nekaltumui pagrįsti, jis pateikė medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä , apie savo sveikatos problemas iÅ¡ kurių matyti, kad jis dėl praeityje patirtų traumų – lūžusio dubens, amputuotos deÅ¡inės pėdos dalies ir pirÅ¡tų, negali laisvai judėti, turi neįgalumÄ , yra 50 procentų darbingas, todėl jau vien dėl savo bÅ«klės negalėtų atlikti aktyvių veiksmų - spirti, apie kÄ nurodo nukentėjusioji.

Tokiu bÅ«du visos anksčiau paminėtos aplinkybės kelia abejonių dėl jo kaltės buvimo, todėl vadovaujantis In dubio pro reo principu, praÅ¡o panaikinti apylinkė teismo apkaltinamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ - jį iÅ¡teisinantį nuosprendį.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokurorė - prašė skundÄ atmesti.4. Skundas tenkinamas.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, prioritetÄ suteikė nukentėjusiosios parodymams, nerodė iniciatyvos renkant įrodymus, o nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados dėl jo kaltės neiÅ¡samios, nepagrįstos ir nemotyvuotos, todėl, apelianto įsitikinimu, tokį neteisėtÄ nuosprendį priėmęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. 5.1 Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principo turinį sudaro garantijos, jog bylÄ nagrinėjantis teismas nėra suinteresuotas bylos baigtimi vienos iÅ¡ Å¡alių naudai ir dėl to nekyla pagrįstų abejonių.

Tuo pagrindu nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, turi bÅ«ti iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai vertinamas byloje surinktų įrodymų visetas. Apeliaciniame skunde nurodyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kurie gali bÅ«ti padaryti nagrinėjant bylÄ teisme ar priimant procesinį sprendimÄ , net jei jie ir esminiai, nebÅ«tinai rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas negali bÅ«ti siejamas tik su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais, ar ne tokio sprendimo, kokio atitinkamas proceso dalyvis tikėjosi, priėmimu.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas motyvavo savo iÅ¡vadas, nurodė, kokiais bylos duomenimis remdamasis jis daro iÅ¡vadas dėl apelianto tyčios sukelti sveikatos sutrikdymÄ Å½. P. – P.. Esant nurodytoms aplinkybėms bei nenustačius BPK 58 straipsnyje nurodytų nuÅ¡alinimo pagrindų, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, buvo Å¡aliÅ¡kas, todėl apelianto teiginiai dėl tariamai Å¡aliÅ¡ko skundžiamÄ nuosprendį priėmusio teismo, atmetami.6. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Å i nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, kas reiÅ¡kia, jog kaltininkas, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus – muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas, asmeniui, prieÅ¡ kurį atliekami nurodyti veiksmai, sukėlė pasekmes – fizinį skausmÄ arba nežymų sužalojimÄ ar trumpam jį susargdino ir atlikdamas tokius veiksmus tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar, suvokdamas pavojingÄ daromos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnis). 6.1 Skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas savo iÅ¡vadas dėl G.

P. kaltės grindė nuteistojo G. P., nukentėjusiosios Ž. P. – P. parodymais ir specialisto išvada, kurioje užfiksuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai.7. Neginčijama, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje nukentėjusiajai Ž. P. – P. su nuteistuoju G. P. ir vežimėlyje sėdinčiu jų pusantrų metų neturinčiu sūnumi išėjus pasivaikščioti, kilo ginčas dėl jų finansinių nesutarimų ir ilgalaikių nuoskaudų. Tuo metu vaikas pradėjo verkti ir G. P., norėdamas nuraminti, jį paėmė ant rankų.

Tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji parodė, kÄ patvirtina ir medicininių dokumentų kopijos, kad 2017-05-17 jų sÅ«nui buvo atlikta Å¡irdies operacija dėl įgimtos Å¡irdies ydos ir su ja susijusiais sveikatos sutrikimais. Pasak abiejų proceso dalyvių, vaikui tuo metu buvo reikalinga ypatinga priežiÅ«ra, buvo bÅ«tina laikytis medikų rekomendacijų, tris mėnesius vaiko neimti už pilvo, tik nugaros ir užpakaliuko ir kt. ( b.l. 101-103). 7.1 Nukentėjusios Ž. P. – P. teigimu G. P. laikant vaikÄ , ji norėjo jį iÅ¡ apelianto paimti, tačiau pastarasis sÅ«naus atiduoti nenorėjo, dėl ko du kartus tyčia spyrė jai į kairę kojÄ , ranka sudavė du kartus į kairį Å¡onÄ ir sugriebęs už deÅ¡inės rankos rieÅ¡o jį spaudė, dėl ko ji patyrė fizinį skausmÄ .

Nukentėjusiosios teigimu, apelianto smurtÄ patvirtina ir byloje esanti specialisto iÅ¡vada, kurioje užfiksuoti jai įvykio metu padaryti sužalojimai. IÅ¡ tiesų, atliekant nukentėjusiosios kÅ«no tyrimÄ , krÅ«tinės kairės pusės apatinėje dalyje buvo užfiksuota 1,5x1 cm dydžio, o kairės blauzdos virÅ¡utiniame trečdalyje priekiniame pavirÅ¡iuje 2x1 cm ir 2x1.5 cm dydžio ovalios formos, melsvai violetinės spalvos poodinės kraujosruvos ir konstatuota, kad minimi sužalojimai nukentėjusiai padaryti ne mažiau trijų bukų trauminių poveikių pasekoje, galimai 2017-07-16 ( b.l. 28). 7.2 Nuteistasis G.

P. viso proceso metu neginčijo, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kontakto su juo metu, tačiau tuo pačiu nuosekliai neigė vartojęs smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ir tyčia jÄ sužalojęs ar sukėlęs jai skausmÄ . Nurodė, kad kilusio konflikto metu paėmęs verkiantį vaikÄ , jį laikė norėdamas nuraminti, o nukentėjusiosios reikalavimÄ perduoti sÅ«nų jai tuo metu įvykdyti bijojo, nes Å¡i buvo įpykusi ir, jo manymu, galėjo jį paimti ir laikyti taip, kad bÅ«tų pakenkusi sÅ«naus sveikatai.

Neginčija, jog sukdamasis Å¡onu nuo sutuoktinės, tuo siekdamas, kad ji vaiko iÅ¡ jo rankų neiÅ¡trauktų jėga, buvo atstatęs kojÄ ir ranka stÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ nuo savęs ir taip ji galėjo užsigauti ir pajusti skausmÄ , tačiau tyčia sužaloti jos nenorėjo ir neketino. Be to, jo teigimu, jis buvusiai sutuoktinei spirti negalėjo dėl turimų sveikatos problemų, jo judėjimas ir kojų judesiai apsunkinti dėl praeityje patirtų traumų avarijos metu, po ko buvo amputuoti deÅ¡inės kojos pirÅ¡tai, pėdoje yra negyjančių žaizdų, iÅ¡retėjusi kaulų struktÅ«ra, kÄ patvirtina ir byloje esančios medicininių dokumentų kopijos ( b.l. 141).

8. Kaip jau buvo pasisakyta, tarp G. P. ir Ž. P. – P. 2017-07-16 d. apie 15 val. įvyko abipusis konfliktas, iÅ¡provokuotas jų tarpusavio nesutarimų dėl finansinių problemų ir asmeninių interesų, kurio metu nukentėjusioji iÅ¡ G. P. siekė paimti ant jo rankų laikomÄ verkiantį vaikÄ ir Å¡ių grumtynių metu nukentėjusiajai, jos teigimu, buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Apylinkės teismas G. P. pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį konstatavęs, kad jis, tyčia suduodamas smÅ«gius ranka ir koja, suvokė pavojingÄ tokios veikos pobÅ«dį ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, ir jų norėjo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas remdamasis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada dėl G. P. kaltės nesutinka.

9. Minėta, kad byloje esantys nukentėjusiosios ir nuteistojo parodymai Å¡iuo aspektu prieÅ¡taringi. Nukentėjusioji teigia, kad smÅ«gius G. P. jai sudavė tyčia, tuo tarpu apeliantas savo kaltę dėl tyčinių smÅ«gių sudavimo nukentėjusiajai nuosekliai neigė. Å ie G. P. parodymai nėra neabejotinai paneigti, nes jokių įrodymų, kurie patvirtintų nukentėjusios parodymus, kad G. P. jai smÅ«gius ranka ir koja sudavė tyčia, turėdamas tikslÄ jÄ sužaloti ar sukelti fizinį skausmÄ , nėra, o atsižvelgiant į prieÅ¡iÅ¡kus G.

P. ir Ž. P. – P. santykius, buvusius ir betarpiÅ¡kai prieÅ¡ nagrinėjamo konflikto pradžiÄ , t. y. tai, kad jie susipyko dar prieÅ¡ nukentėjusiajai siekiant paimti iÅ¡ G. P. ant jo rankų buvusį sÅ«nų, nėra pagrindo nukentėjusiosios pateiktos įvykio versijos apie jos sužalojimo aplinkybes ir G. P. tyčios kryptingumÄ vertinti kaip nekeliančios abejonių ir vien Å¡iais nukentėjusiosios parodymais grįsti G. P. kaltės, tuo pačiu atmetant pastarojo parodymus, nes baudžiamojoje teisėje vienas iÅ¡ svarbiausių in dubio pro reo principas įpareigoja teismÄ visas nepaÅ¡alintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti prielaidomis. 9.1 Kadangi nagrinėjamas įvykis buvo seniai, o ikiteisminio tyrimo metu jokie įvykio liudytojai nebuvo nustatyti, nors nukentėjusioji pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad įvykį matė jai nepažįstama moteris bei kiti, netoli įvykio vietos gyvenantys asmenys, kolegijos nuomone, Å¡iuo metu, nagrinėjant apeliacinį skundÄ , nustatyti jų nebeįmanoma, todėl surinkti papildomus įrodymus, kurie patvirtintų ar paneigtų nukentėjusiosios ir nuteistojo parodymus nebėra jokios galimybės.     10.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje esančių įrodymų visetu nepaneigta nuteistojo versija, jog jis nukentėjusiosios atžvilgiu smurto, siekdamas tyčia jÄ sužaloti ar sukelti jai fizinį skausmÄ , nevartojo, o teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nurodyti sužalojimai nukentėjusiajai nors ir buvo padaryti G. P. veiksmais, tačiau Å¡ių sužalojimų jis tyčia nepadarė, t. y. G. P. sužaloti Ž. P. – P. ir sukelti jai fizinį skausmÄ nesiekė ir nenorėjo, o veiksmus, dėl kurių tokios pasekmės atsirado, padarė siekdamas, kad Ž.

P. – P. iÅ¡ jo rankų neseniai operuoto vaiko nepaimtų netaisyklingai ir nepakenktų jo sveikatai. Tuo pačiu nėra pagrindo ir iÅ¡vadai, kad Å¡ioje situacijoje G. P. suvokė, kad jis veikė nusikalstamai Ž. P. – P. atžvilgiu ir sÄ moningai atliko veiksmus, dėl kurių nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai ir sukeltas fizinis skausmas, todėl jo veiksmuose nėra BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, o už tokių pasekmių sukėlimÄ dėl neatsargumo baudžiamoji atsakomybė nekyla.11.

Esant Å¡ioms aplinkybėms kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad G. P. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui skundžiamame nuosprendyje netinkamai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, įvertinus įrodymus, nepagrįstai teikiant pirmenybę iÅ¡imtinai nukentėjusiosios parodymams, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir G. P. atžvilgiu priimtinas naujas – iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a : Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – G. P. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. KardomÄ jÄ priemonę G. P. – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti. Teisėjai                                                                                 Algirdas Gaputis                                                                  Sigitas Bagdonavičius                                                                 Valdas Meidus