f38bab1f-7503-4858-ba98-e08b0eb12ce7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-18191-1097/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12900-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.6.10.5.2.8; 3.2.4.4; 3.2.4.11 (S) (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja RÅ«ta Latvelė, sekretoriaujant Ingridai Žuraitei, vertėjaujant Svetlanai Minakovai, dalyvaujant ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V., atsakovui A. K., trečiajam asmeniui V. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovui A. K. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – V. M. ir 489-oji daugiabučių namų savininkų bendrija. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ (,,Seesam Insurance AS“ teisių perėmėja) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui A. K. dėl turtinės žalos atlyginimo, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 220,70 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad turto draudimo sutarties pagrindu buvo apdraudusi butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2017 m. liepos 30 d. apdraustas butas užlietas vandeniu ir ieÅ¡kovė, atlygindama padarytÄ Å¾alÄ , draudėjui iÅ¡mokėjo 220,70 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovės teigimu, apdraustas butas buvo aplietas iÅ¡ aukščiau esančio atsakovui priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Å iÄ aplinkybę patvirtina po apliejimo atsiradusių defektų lokalizacija (atsakovo butas yra virÅ¡ aplieto buto), 2017 m. rugpjūčio 2 d. 489-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos apžiÅ«ros aktas, kuriame nurodyta, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra nesandarių vietų tarp vonios ir sienos bei yra netvarkingai sujungta vonios kriauklės kanalizacija.

Dėl to atsakovas turi ieÅ¡kovei atlyginti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip buto, iÅ¡ kurio iÅ¡siliejo vanduo, savininkas.

3. Atsakovas A. K. atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovės nurodomo įvykio metu atsakovas buvo nedarbingas dėl kojos lūžio, nuolat buvo jam priklausančiame bute, butas buvo nuolat prižiÅ«rimas ir jokio vandens nutekėjimo atsakovui priklausančiame bute nebuvo. Kilus klausimui dėl vandens iÅ¡siliejimo, atsakovas pats iÅ¡kvietė 489-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos komisijÄ Ä¯vertinti atsakovo buto bÅ«klę. Atvykusi komisija nenustatė jokių užliejimo požymių, o akte fiksuotas nestandartinis santechnikos sujungimas buvo atliktas dar 2012 metais ir vandens iÅ¡siliejimo pro jį nebuvo.

Be to, nukentėjęs butas buvo aplietas virtuvėje, o akte fiksuotas nestandartinis sujungimas yra atsakovo buto vonioje, todėl negalėtų lemti vandens iÅ¡siliejimo į apačioje esančio buto virtuvę. Atsakovo teigimu, vanduo galėjo iÅ¡silieti iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris po avarijos nebuvo apžiÅ«rėtas niekam neatidarius durų, tačiau po kiek laiko jame buvo atliktas remontas ir keista vandens sugadinta grindų danga. Atsakovas taip pat nurodė, kad daugiabučių namų savininkų bendrijos komisijos aktas yra negaliojantis, nes jį pasirašė trys komisijos nariai, nors į atsakovo butÄ buvo užėję tik du komisijos nariai.

4. Trečiasis asmuo 489-oji daugiabučių namų savininkų bendrija atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad dėl įvykio į bendrijÄ kreipėsi buto Nr. 32 savininkas, praÅ¡ydamas atsiųsti komisijÄ jo butui apžiÅ«rėti ir įvertinti. Bendrijos komisija surašė 2017 m. rugpjūčio 11 d. aktÄ Nr. 171, kuriame nurodė, jog atsakovo buto vonioje yra galimai nesandarių vietų tarp sienos ir vonios, netvarkingai sujungta vonios kriauklės kanalizacija. Bendrija 2017 m. rugsėjo 5 d. raÅ¡te Nr. 260 nurodė, jog tikėtina, kad atsakovo buto vonioje esančios nestandartinės jungtys buvo apliejimo priežastimi, tačiau Å¡iame raÅ¡te nebuvo kategoriÅ¡ko teiginio dėl avarijos priežasties ir kaltininko, nes bendrijos specialistai nenagrinėjo buto Nr. 28 užliejimo vietos lokalizacijos.

Å is raÅ¡tas patvirtinta tik tai, kad užliejimo priežastimi nebuvo bendrųjų inžinerinių tinklų avarija ar gedimai. Tikslindama šį raÅ¡tÄ , bendrija 2017 m. rugsėjo 26 d. raÅ¡te Nr. 302 pažymėjo, kad įvykių namo butuose, dėl kurių galėjo bÅ«ti padaryta žala buto Nr. 28 virtuvei, neužfiksuota. Trečiojo asmens vertinimu, nepakanka įrodymų dėl atsakovo, kaip buto Nr. 32 savininko, kaltės dėl užliejimo. Nei bendrijos specialistai, nei draudiko atstovai nepateko į butÄ Nr. 31, todėl liko nepatikrinta tikimybė, ar tame bute nebuvo vandens pratekėjimo Å¡altinio.

Bendrija neturi pareigos nustatyti draudiminių įvykių kaltininkus, o Å¡iuo atveju dėl įvykio kaltas asmuo liko nenustatytas. Trečiasis asmuo paaiÅ¡kino, kad santechninių įrenginių patikrinimo metu ne visi specialistai eina į konkretų butÄ , situacija vertinama kompleksiÅ¡kai, todėl ir Å¡iuo atveju į atsakovo butÄ buvo užėję du komisijos nariai, o trečiasis tikrino vamzdynus, esančius ne bute.

5. Trečiasis asmuo V. M., buto Nr. 31 savininkė, atsiliepime prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuo 2017 m. birželio pabaigos iki rugpjūčio pabaigos niekas negyveno ir užliejimo metu vandeniu nesinaudojo. Dėl to ir nebuvo atidarytos durys, kai buvo tiriamos įvykio aplinkybės. Paaiškino, kad bute vanduo dėl tualeto žarnelės susidėvėjimo buvo išsiliejęs gerokai vėliau – 2018 metų kovo mėnesį, tačiau po šio įvykio nė vienas kaimynas pretenzijų nepareiškė. Būtent dėl šio įvykio bute buvo pakeista grindų danga, tačiau tai nesusiję su puse metų anksčiau įvykusiu ginčo įvykiu.

6. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir iÅ¡dėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad aplinkybę, jog žalos Å¡altinis buvo atsakovui priklausančiame bute, patvirtina padarytų defektų lokalizacija (atsakovo butas yra virÅ¡ nukentėjusiojo buto, sutampa santechniniai mazgai), daugiabučio namo savininkų bendrijos aktas ir trečiojo asmens V. M. nurodytos aplinkybės, kad įvykio metu jai priklausančiame bute Nr. 31 niekas negyveno ir vandeniu nesinaudojo. IeÅ¡kovės atstovė taip pat paaiÅ¡kino, kad vanduo iÅ¡ atsakovo buto vonios kambario galėjo nutekėti atstumÄ iki nukentėjusio buto virtuvės, nes vanduo gali tekėti ir į Å¡onÄ , perdangomis, metalinėmis konstrukcijomis.

7. Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir iÅ¡dėstytais argumentais, apklaustų liudytojų paaiÅ¡kinimais. Atsakovas nurodė, kad įvykio dienÄ vėlai vakare buvo atėjusi bute Nr. 31 gyvenanti moteris, tačiau atsakovas ir jo Å¡eimos nariai nespėjo jai atidaryti durų, o ji laiptais nubėgo žemyn. Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad ji ieÅ¡kojo pagalbos iÅ¡siliejus vandeniui jos bute dėl įvykusios avarijos.

Atsakovas taip pat nurodė, kad draudimo kompanijos atstovas, tirdamas įvykio aplinkybes, neapžiūrėjo buto Nr. 31, o atsakovas apžiūrėti savo buto draudimo kompanijos atstovo taip pat neįleido, nes jis atvyko neperspėjęs, neparodė savo darbuotojo pažymėjimo, todėl atsakovas bijojo jį įleisti. Nors atsakovo buto vonioje buvo nestandartinis santechnikos sujungimas, tačiau jis atliktas seniai ir profesionalaus santechniko, jokių vandens pratekėjimų nėra buvę. Bendrijos komisijos akte fiksuotos aplinkybės negalėjo lemti vandens užliejimo nukentėjusiame bute.

Nesutampa apliejimo ir akte nurodyto sujungimo lokalizacija: aplieta nukentėjusio buto virtuvė, o ne vonia. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pats iÅ¡sikvietė bendrijos komisijÄ savo butui apžiÅ«rėti, nes atsakovui priklausantis butas buvo sausas, jame nebuvo jokių užliejimo požymių; jų komisija ir nenustatė.

8. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. M. palaikė atsiliepime nurodytus praÅ¡ymus, patvirtino procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybės. PaaiÅ¡kino, kad jai priklausančiame bute Nr. 31 gyvena pažįstama mokytoja, kuri vasaros laiku bÅ«na iÅ¡vykusi. Dėl to bute vasaromis niekas negyvena, t. y. negyveno ir 2017 metų vasarÄ . Bute vandentiekio avarija įvyko trÅ«kus žarnelei 2018 metų kovo mėnesį, kada jame gyvenusi moteris ir bėgo praÅ¡yti kaimynų pagalbos. Po to bendrijos santechnikas žarnelę sutvarkė, o kaimynai pretenzijų neturėjo. Teismas konstatuoja: IeÅ¡kinys atmestinas.

9. Byloje nustatyta, kad draudimo bendrovės ,,Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialas 2015 m. gruodžio 29 d. BÅ«sto ir gyventojų turto draudimo poliso Nr. 220 0066136/2015 pagrindu laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. apdraudė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apdraustas butas 2017 m. liepos 29/30 d. buvo aplietas vandeniu ir jam padaryta žalos. Dėl padarytos žalos draudimo bendrovė iÅ¡mokėjo draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ ir dėl 220,70 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka 2017 m. spalio 12 d. pretenzija Nr. R 17-0963-64 kreipėsi į atsakovÄ A. K., kaip į už žalÄ atsakingÄ asmenį – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iÅ¡ kurio, draudimo bendrovės teigimu, iÅ¡siliejo vanduo, savininkÄ . Atsakovui žalos neatlyginus, draudimo bendrovė kreipėsi į teismÄ su nagrinėjamu ieÅ¡kiniu. 2020 m. liepos 1 d. ,,Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialo teises ir pareigas perėmė ABD ,,Compensa Vienna Insurance Group“.

10. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007). CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ).

CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvienÄ asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei jÄ padaro, turi visiÅ¡kai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sÄ lygoms: žalai (CK 6.245, 6.249 straipsniai), žalÄ padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis) ir kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryÅ¡iui (CK 6.247 straipsnis).

11. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. TokiÄ Å¾alÄ objekto savininkas privalo atlyginti net ir nesant jo kaltės, nes savininkas turi pareigÄ užtikrinti saugų ir tinkamÄ nuosavybės teisės objekto naudojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos civilinės atsakomybės sÄ lygos: įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktas; žalos asmeniui padarymas; įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų ir padarytos žalos priežastinis ryÅ¡ys. Kaltė Å¡iuo atveju yra formaliai paÅ¡alinta iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama.

Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra pažymėjęs, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad turtas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.

Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl žalos, atsiradusios užpylus patalpas vandeniu, atlyginimo, ieÅ¡kovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalÄ darantis vanduo iÅ¡tekėjo iÅ¡ virÅ¡uje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Turto valdytojo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ jo valdomo turto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2128-258/2013).

Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti. IeÅ¡kovas tokiu atveju privalo įrodyti tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-381-302/2011).

12. Apibendrinant nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir formuojamÄ teismų praktikÄ , konstatuotina, kad ieÅ¡kovė, keldama reikalavimÄ dėl žalos, padarytos užpylus apdraustÄ turtÄ vandeniu, atlyginimo subrogacijos tvarka, turėjo įrodyti, kad žalÄ padaręs vanduo iÅ¡tekėjo iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų, priklausančių (ar valdomų) atsakovo. Atsakovas neginčijo faktų, kad ieÅ¡kovės apdraustas butas buvo aplietas vandeniu, kad dėl to turtui padaryta ieÅ¡kovės nurodomo dydžio žala, kad yra priežastinis vandens tekėjimo ir atsiradusios žalos ryÅ¡ys.

Tačiau atsakovas savo, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininko atsakomybę dėl atsiradusios žalos ginčijo nurodydamas, kad žalos padaręs vanduo tekėjo ne iš atsakovui priklausančio buto, kuris buvo sausas ir kuriame nurodytu laiku jokių vandentiekio avarijų nebuvo. Taigi, esminis nagrinėjamos bylos klausimas – fakto nustatymas: ar žalos ieškovės apdraustam turtui padaręs vanduo tekėjo iš atsakovui priklausančio buto Nr. 32.

13. Aplinkybei, kad pavojingÄ ir apdraustÄ turtÄ gadinantį poveikį daręs vanduo tekėjo iÅ¡ atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrodyti ieÅ¡kovė rėmėsi 489-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2017 m. rugpjūčio 11 d. aktu ir 2017 m. rugsėjo 5 d. raÅ¡tu Nr. 260; užliejimo lokalizacija, t. y. tuo, jog atsakovui priklausantis butas Nr. 32 yra virÅ¡ aplieto buto Nr. 28; nukentėjusio buto nuotraukomis ir buto Nr. 31 savininkės, trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujančios V. M. nurodytomis aplinkybėmis, jog bute Nr. 31 2017 metais nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio pabaigos niekas negyveno, vanduo nebuvo naudojamas ir negalėjo iÅ¡silieti. Apibendrindama Å¡iuos įrodymus, ieÅ¡kovė tvirtino, kad nukentėjusiojo buto apliejimas buvo galimas tik iÅ¡ atsakovui priklausančio buto.

14. Atsakovas, neigdamas aplinkybę, jog vanduo tekėjo iš jam priklausančio buto, rėmėsi paaiškinimais, kad jo butas buvo sausas, 489-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pateiktais raštais bei liudytojų parodymais.

15. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.).

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti, t. y. atsakyti į klausimÄ , kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

16. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad bylos medžiaga nėra pakankama faktui, jog žalÄ padaręs vanduo tekėjo iÅ¡ virÅ¡uje esančio atsakovui priklausančio buto Nr. 32, nustatyti ir patvirtinti (CPK 185 straipsnis).

17. IeÅ¡kovė, įrodinėdama šį faktÄ , rėmėsi 489-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2017 m. rugpjūčio 11 d. aktu ir 2017 m. rugsėjo 5 d. raÅ¡tu Nr. 260. 489-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos komisijos 2017 m. rugpjūčio 11 d. akte Nr. 171 nurodyta, kad komisija, apžiÅ«rėjusi buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonios kambarį ir virtuvę, nustatė, kad vonioje galimai yra nesandarių vietų tarp sienos ir vonios, netvarkingai sujungta vonios kriauklės kanalizacija; techninėse spintose vamzdžiai tvarkingi.

Taip pat akte konstatuota, kad akto suraÅ¡ymo dienÄ ir laikotarpiu per mėnesį iki akto suraÅ¡ymo dienos namo bendruosiuose inžineriniuose tinkluose nei avarijų, nei vandens nutekėjimų nebuvo; bendrieji inžineriniai tinklai negalėjo sÄ lygoti buto Nr. 28 užliejimo 2017 m. liepos 30 d. 489-oji daugiabučių namų savininkų bendrija 2017 m. rugsėjo 5 d. raÅ¡te Nr. 260 nurodė, kad bendrijos komisija tyrė 2017 m. liepos 30 d. įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, aplinkybes ir sudarė 2017 m. rugpjūčio 11 d. aktÄ Nr. 171.

Bendrijos teigimu, vertinant nustatytas įvykio aplinkybes, labiausiai tikėtina, kad nurodytos avarijos priežastys buvo buto (duomenys neskelbtini) savininko atsakomybės ribose, o to buto vonios patalpoje buvusios nesandarios jungtys tarp sienos ir vonios bei netvarkingai sujungta vonios kriauklės kanalizacija buvo apliejimo priežastimi. Tačiau byloje yra pateikti ir kiti 489-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos raštai, kuriais bendrija papildomai paaiškino ginčo įvykio aplinkybes. 489-oji daugiabučių namų savininkų bendrija 2017 m. rugsėjo 26 d. rašte Nr. 302 dėl 2017 m. liepos 30 d.

įvykio papildomai paaiÅ¡kino, kad per paskutinius 3 metus nebuvo jokių įvykių namo bendruosiuose inžineriniuose tinkluose, dėl kurių galėjo bÅ«ti padaryta žala butui Nr. 28; taip pat neužfiksuota įvykių butuose, dėl kurių galėjo bÅ«ti padaryta žala buto Nr. 28 virtuvei. 489-oji daugiabučių namų savininkų bendrija 2020 m. gegužės 26 d. raÅ¡te Nr. 54 nurodė, kad dėl 2017 m. liepos 30 d. įvykio bute, adresu (duomenys neskelbtini), bendrijos komisija apžiÅ«rėjo butÄ Nr. 32 ir surašė 2017 m. rugpjūčio 11 d. aktÄ Nr. 171, tačiau butas Nr. 31 dėl įvykio aplinkybių įvertinimo apžiÅ«rėtas nebuvo.

Trečiuoju asmeniu dalyvaudama byloje 489-oji daugiabučių namų savininkų bendrija atsiliepime į ieÅ¡kinį paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes bendrijos specialistai nenagrinėjo buto Nr. 28 užliejimo vietos lokacijos, o įvykių butuose, dėl kurių galėjo bÅ«ti padaryta žala buto Nr. 28 virtuvei, neužfiksuota. Bendrijos vertinimu, nepakanka įrodymų dėl buto Nr. 32 savininko kaltės, nes nei bendrijos specialistai, nei draudiko atstovai nepateko į butÄ Nr. 31, todėl liko nepatikrinta, ar tame bute nebuvo pratekėjimo Å¡altinio.

Bendrijos nuomone, dėl įvykio kaltas asmuo liko nenustatytas. Taigi, apibendrinant Å¡iÄ medžiagÄ , konstatuotina, kad daugiabučio namo savininkų bendrija, atlikusi tam tikrÄ ginčo įvykio aplinkybių tyrimÄ , iÅ¡ esmės koncentravosi ir tyrė tai, ar vanduo netekėjo iÅ¡ bendrojo naudojimo tinklų, o įvykio priežasties bei atsakingo asmens nenustatė, nes tokio tikslo ir nesiekė. Nors pirminiuose ieÅ¡kovės nurodomuose akte ir raÅ¡te bendrija kėlė prielaidas dėl atsakovo bute nustatytų galimai nesandarių vietų tarp sienos ir vonios, netvarkingai sujungtos vonios kriauklės kanalizacijos įtakos vandens užliejimui, tačiau vėliau, tikslindama atlikto tyrimo medžiagÄ bei rezultatus, konkrečiai nurodė, jog komisijos nustatyti atsakovo bute buvę santechnikos trÅ«kumai negalėjo lemti tokio vandens pratekėjimo, kuris padarė žalos nukentėjusiajam butui.

Esant tokiai bendrijos pozicijai ir paaiškinimams, ieškovės nurodyti aktas ir bendrijos raštas negali būti pripažinti pakankamais įrodymais vandens pratekėjimui iš atsakovo buto nustatyti.

18. Ieškovė, teigdama, kad nukentėjusio buto apliejimas buvo galimas tik iš atsakovui priklausančio buto, rėmėsi trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujančios V. M. nurodytomis aplinkybėmis, jog trečiajam asmeniui priklausančiame bute Nr. 31 2017 metais nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio pabaigos niekas negyveno, vanduo nebuvo naudojamas ir negalėjo išsilieti.

19. Atsakovas paaiškino, kad ginčo įvykio metu dėl sveikatos būklės jis nuolat buvo namie ir jokio vandens pratekėjimo jo bute nebuvo, t. y. atsakovui priklausęs butas buvo sausas. Išsiliejusio vandens ir vandentiekio avarijos pėdsakų atsakovo bute neaptiko ir daugiabučio namo savininkų bendrijos komisija. Nors patikrinimas atliktas praėjus apie dešimt dienų po įvykio, tačiau manytina, jog vandentiekio avarijos, kurios metu aplieti apatiniai butai, požymių galėtų būti fiksuota, jei tokia būtų įvykusi.

Atsakovo teiginius, kad ginčo įvykio metu jis nuolat buvo jam priklausančiame bute, patvirtino gauti duomenys iš gydymo įstaigos – VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2020 m. lapkričio 11 d. rašte dėl informacijos pateikimo Nr. A10-889 nurodyta, kad atsakovas 2017 m. liepos mėnesį dėl sveikatos sutrikimo gydytas chirurgo, jam buvo teikiamos medicinos paslaugos ir buvo apribotas judėjimas (DOK-219985); atsakovas konsultuotas po traumos, diagnozuotas kairio kulnakaulio lūžis. Atsakovo prašymu teismo posėdyje apklausti liudytojai J.

N., M. N. paaiÅ¡kino, kad ginčo įvykio metu (2017 m. liepos 30 d.) atsakovas buvo nuolat namuose, nes jam buvo sulaužyta koja. Ä®vykio vakarÄ liudytojai buvo atsakovui priklausančiame bute ir patvirtino, jog kaimynė iÅ¡ buto Nr. 31 vėlai vakare skambino į atsakovo buto duris, tačiau, jiems nespėjus durų atidaryti, kaimynė nubėgo laiptais žemyn. Vėliau liudytojai sužinojo, kad bute Nr. 31 buvo trÅ«kusi žarnelė, dėl ko iÅ¡siliejo vanduo, o kaimynė ieÅ¡kojo pagalbos. Taip pat jie patvirtino, kad jokių vandentiekio avarijų atsakovui priklausančiame bute nebuvo, jis buvo sausas.

Taip pat vėliau jie sužinojo, kad bute Nr. 31 buvo remontuojamos grindys, nes jas buvo sugadinęs vanduo. Atsakovo prašymu apklausta liudytoja M. K. patvirtino, kad įvykio metu atsakovas nuolat buvo namuose dėl kojos lūžio. Liudytoja važiuodavo jam padėti, nes jis sunkiai vaikščiojo, todėl vonia ir virtuve nesinaudojo. Nors šie liudytojai yra artimais giminystės ir svainystės ryšiais susiję su atsakovu (dukros ir žentas), tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kurie galėtų paneigti jų paaiškinimus.

Vien giminystės ryšiai nėra pakankamas pagrindas abejoti prisiekus duotų paaiškinimų atitiktimi tikrovei. Tuo labiau, kad nurodytų liudytojų paaiškinimus atitinka ir patvirtina su atsakovu nesusijusio asmens – liudytojo J. J. paaiškinimai. Šis liudytojas, buto Nr. 27 savininkas, paaiškino, kad prisimena 2017 m. rugpjūčio pradžios įvykį, kai vėlai vakare buvo aplietas vandeniu jo butas Nr. 27 – ėmė lašėti vanduo nuo lubų. Jis ketino eiti aiškintis, kas atsitiko, tačiau į duris paskambino buto Nr. 31 nuomininkė, prašydama pagalbos, nes jos bute trūkus žarnelei bėgo vanduo.

Liudytojas nurodė, jog nuomininkė bandė praÅ¡yti ir kitų kaimynų pagalbos, tačiau niekas neatidarė durų. Liudytojas nurodė užsukęs bėgusį vandenį, kurio buvo daug, o vėliau susitaręs su buto Nr. 31 savininku ir pretenzijų dėl apliejimo vandeniu neturėjęs. Liudytojas taip pat patvirtino, kad vėliau buto Nr. 31 savininko praÅ¡ymu padėjo bute atlikti remontÄ â€“ tvarkė vandens sugadintÄ parketÄ , plyteles. Taigi, kaip matyti, atsakovo ir liudytojų paaiÅ¡kinimai yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi.

20. Minėta, kad ieÅ¡kovė remiasi trečiojo asmens – buto Nr. 31 savininkės – nurodomomis aplinkybėmis. Trečiasis asmuo V. M. taip pat pripažino, kad bute Nr. 31 yra įvykusi vandentiekio avarija, po kurios buto gyventoja bėgo praÅ¡yti kaimynų pagalbos, kurios metu aplieti žemiau esantys kaimyniniai butai, ir po kurios bute atliktas remontas, tačiau pabrėžė, jog įvykis atsitiko 2018 m. kovo mėnesį. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų Å¡ias aplinkybes, susijusias su vandentiekio avarijos bute Nr. 31 laiku, tačiau buto gyventojai padėjęs užsukti vandenį ir vėliau butÄ remontavęs liudytojas J.

J. nurodė, jog įvykis buvo 2017 m. rugpjūtį. Be to, trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, jog bute Nr. 31 niekas negyvena, vandens nenaudoja, todėl jis negalėjo išsilieti. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, kad gyvena užsienyje, todėl bute Nr. 31 leido gyventi pažįstamai mokytojai. Atsižvelgiant į tai, kad mokytojai vasaros metu atostogauja, o nurodyta buto gyventoja atostogų metu būna išvykusi, trečiasis asmuo teigė, jog ginčo įvykio metu bute Nr. 31 niekas negyveno.

Taigi, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai dėl ginčo įvykio galimų aplinkybių nėra visiÅ¡kai nuoseklÅ«s ir iÅ¡ esmės grindžiami tik prielaida, jog asmuo, kuriam gyventi yra leista bute Nr. 31, tikėtinai buvo iÅ¡vykęs. Tokie teiginiai vertintini kaip tikėtinas bendro pobÅ«džio spėjimas, nes nepaneigia galimybės, jog buto gyventoja galėjo bÅ«ti grįžusi į butÄ , kuriame nuolat gyvena ne atostogų metu, t. y. užsienyje gyvenantis trečiasis asmuo negali neabejotinai patvirtinti bute Nr. 31 gyvenančio asmens buvimo vietos ar veiksmų.

21. Pažymėtina, kad, kaip minėta, daugiabučio namo savininkų bendrijos komisijos tikslas buvo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar vanduo netekėjo iÅ¡ bendrojo naudojimo tinklų, t. y. vandens pratekėjimo Å¡altinių komisija netyrė, o draudimo bendrovės atstovai, tirdami ginčo įvykį, neapžiÅ«rėjo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius. IeÅ¡kovės pateiktoje žalos bylos administravimo medžiagoje yra draudimo bendrovės Seesam raÅ¡tas dėl informacijos pateikimo, adresuotas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui / valdytojui. RaÅ¡te nurodoma, jog draudiko atstovas atliko nukentėjusio buto apžiÅ«rÄ ir, iÅ¡analizavus apgadinimų pobÅ«dį, jų susidarymo vietÄ bei gyvenamojo namo butų iÅ¡planavimus, spręstina, kad žala galimai padaryta iÅ¡ buto Nr.

31. RaÅ¡te praÅ¡oma susisiekti dėl įvykio aplinkybių tyrimo ir informuojama, kad, iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ ir negavus iÅ¡ buto Nr. 31 savininko / valdytojo jokios informacijos, draudimo bendrovė bus priversta pateikti Å¡iam reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo. Medžiagoje yra nuotrauka, kurioje užfiksuota, jog Å¡is raÅ¡tas įmetamas į buto Nr. 31 paÅ¡to dėžutę. Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktoje ginčo įvykio žalos bylos administravimo medžiagoje esančio nukentėjusio buto Nr. 28 valdytojo (draudėjo) pretenzijos dėl patirto nuostolio matyti, kad draudėjas atsakingu už padarytÄ Å¾alÄ asmeniu nurodė kaimynus, adresu (duomenys neskelbtini). Po draudimo bendrovės atstovo atliktos nukentėjusio buto apžiÅ«ros žalos administravimo suvestinėje nurodoma, jog draudėjas butÄ Nr. 31 nurodė dėl klaidos, o užliejimas įvyko iÅ¡ virÅ¡uje esančio buto Nr.

32. Atsižvelgiant į tai, kad buto Nr. 31 savininkui adresuotame laiÅ¡ke nurodoma, jog jo atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ klausimas iÅ¡kilo atlikus nukentėjusio buto apžiÅ«rÄ , kyla abejonių dėl draudimo kompanijos atstovų atlikto ginčo įvykio tyrimo nuoseklumo ir iÅ¡samumo: ar pirmiausia, apžiÅ«rėjus nukentėjusį butÄ , buvo nustatyta draudėjo klaida nurodant atsakingo buto numerį; ar pirmiausia buvo įmestas raÅ¡tas buto Nr. 31 savininkui, minint, jog nukentėjusio buto apžiÅ«ra jau atlikta. Bet kuriuo atveju kyla abejonių dėl tyrimo kokybės. Pabrėžtina, kad Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas nėra fakto, iÅ¡ kur bėgo žalÄ padaręs vanduo, nustatymas, ir nėra sprendžiamas klausimas dėl galimo vandens pratekėjimo iÅ¡ buto Nr. 31 nustatymo. Tačiau aplinkybės, susijusios su galimais kitais vandentiekio avarijos Å¡altiniais, yra reikÅ¡mingos keliant pagrįstas abejones dėl vandens tekėjimo bÅ«tent iÅ¡ atsakovui priklausančio buto Nr. 32.

22. Atsižvelgiant į pirmiau aptartÄ Ä¯rodymų visumÄ ir jų prieÅ¡taringumÄ , konstatuotina, jog iÅ¡ esmės ieÅ¡kovės teiginiai, kad vanduo tekėjo iÅ¡ atsakovui priklausančio buto, grindžiami bendra įprasta prielaida ir aplinkybe, jog atsakovui priklausantis butas Nr. 32 yra virÅ¡ nukentėjusiojo buto Nr. 28. Pažymėtina, kad Å¡i bendra tikėtina prielaida gali bÅ«ti paneigiama konkrečioje byloje surinktais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo butas buvo paveiktas iÅ¡siliejusio vandens, t. y. nepaneigta, jog butas Nr. 32 buvo sausas. IeÅ¡kovės atstovė, teismo posėdžio metu atsakydama į atsakovo klausimÄ , kaip vanduo iÅ¡ atsakovo buto vonios kambario galėjo užlieti nukentėjusio buto virtuvės patalpÄ , paaiÅ¡kino, kad vanduo gali tekėti ir į Å¡onÄ , perdangomis, metalinėmis konstrukcijomis. Taigi, ieÅ¡kovė pripažino, jog vien butų buvimas vienam virÅ¡ kito nėra pakankamas, jei yra kitų duomenų apie ginčo įvykio aplinkybes.

23. Apibendrindamas teismas konstatuoja, jog visos byloje nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai leidžia spręsti, kad nėra tikslių duomenų dėl vandens pratekėjimÄ lėmusių priežasčių ir aplinkybių. Tačiau bylos duomenys leidžia pripažinti, jog labiau tikėtina, kad vanduo tekėjo ne iÅ¡ atsakovui priklausančio buto Nr. 32 (CPK 178 straipsnis). Dėl to, remiantis tikimybių pusiausvyros principu, teismas neturi pagrindo nustatyti fakto, kad vanduo, sukėlęs žalÄ ieÅ¡kovės apdraustam butui, iÅ¡tekėjo iÅ¡ atsakovui priklausančio buto (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra visų atsakovo, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininko deliktinės atsakomybės sÄ lygų. Dėl to ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo įvykiu padarytos žalos atlyginimÄ atmestinas.

24. Atmetus pagrindinį reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, atmestinas ir iÅ¡vestinis reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas.

25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys atmestas, ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra atlyginamos. Atsakovas duomenų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

26. Å ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos (19,75 Eur) virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5 Eur), todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys atmestas, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistina 19,75 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidoms atlyginti (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : atmesti ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovui A. K. dėl turtinės žalos atlyginimo. Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ (j. a. k. 304080146) 19,75 Eur (devyniolika eurų 75 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidoms atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660.

Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimÄ , bÅ«tina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raÅ¡tinei). Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja RÅ«ta Latvelė