2022-04-06 Nr. AB-7976-3-63-3-00130-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka pareiškėjo A. O. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. skundą. Pareiškėjas A. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti pirminės ir antrinės teisinės pagalbos advokatus kaltais dėl bendrininkavimo nusavinant pareiškėjo teisę į tėvystę, teisę auginti ir auklėti savo vaikus, teisę turėti bei laikyti šaunamąjį ginklą, nebūti nuteistam bei apvogtam už tai, kad nesant galimybės nusipirkti autobuso bilieto ar dėl sveikatos problemų jo neatžymėti bei neatstovaujant pareiškėjo teisių nuo policijos pareigūnų, leidžiančių pardavinėti jo vaikus ir prekiauti jo šeimos asmenimis; 2) priteisti iš atsakovų (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos m. sav. pirminės teisinės pagalbos ir Antrinės teisinės pagalbos) 1 000 000 Eur; 3) patraukti baudžiamojon atsakomybėn Klaipėdos miesto administraciją; 4) bylą vesti žodinio proceso kalba.
Legislator headnote
AI generated2022-04-06 Nr. AB-7976-3-63-3-00130-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 1–6, 8–9, 11 punktais, nustatęs, kad pareiškėjas nurodė neteisingus atsakovus, suformulavo reikalavimą, kuris nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 18 str. 2 d.), nenurodė konkrečių neteisėtų institucijų ar pareigūnų veiksmų ar neveikimo bei jam padarytos neturtinės žalos, Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 9 d. nutartimi nustatė terminą iki 2022 m. vasario 28 d. skundo trūkumams pašalinti.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-270-552/2022
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00130-2022-5
Procesinio sprendimo kategorija 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. balandžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka pareiškėjo A. O. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. skundą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas A. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti pirminės ir antrinės teisinės pagalbos advokatus kaltais dėl bendrininkavimo nusavinant pareiškėjo teisę į tėvystę, teisę auginti ir auklėti savo vaikus, teisę turėti bei laikyti šaunamąjį ginklą, nebūti nuteistam bei apvogtam už tai, kad nesant galimybės nusipirkti autobuso bilieto ar dėl sveikatos problemų jo neatžymėti bei neatstovaujant pareiškėjo teisių nuo policijos pareigūnų, leidžiančių pardavinėti jo vaikus ir prekiauti jo šeimos asmenimis; 2) priteisti iš atsakovų (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos m. sav. pirminės teisinės pagalbos ir Antrinės teisinės pagalbos) 1 000 000 Eur; 3) patraukti baudžiamojon atsakomybėn Klaipėdos miesto administraciją; 4) bylą vesti žodinio proceso kalba.
Regionų apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 1–6, 8–9, 11 punktais, nustatęs, kad pareiškėjas nurodė neteisingus atsakovus, suformulavo reikalavimą, kuris nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 18 str. 2 d.), nenurodė konkrečių neteisėtų institucijų ar pareigūnų veiksmų ar neveikimo bei jam padarytos neturtinės žalos, Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 9 d. nutartimi nustatė terminą iki 2022 m. vasario 28 d. skundo trūkumams pašalinti.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 9 d. nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kurį prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka, įvertinti teisėjos Laimutės Jokubauskaitės nusikalstamus veiksmus, kuriais siekiama apriboti pareiškėjo teisę kreiptis į teismą, siekiant apginti pareiškėjo galimai pažeistas teises, nušalinti teisėją Laimutę Jokubauskaitę nuo bylos nagrinėjimo.
II. Regionų apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis, be kita ko, ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir nustatęs, kad teismo nutartis dėl skundo trūkumų šalinimo neskundžiama, Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.
III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 22 d. nutarties. Iš atskirojo skundo turinio aišku, kad pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jo skundas atitinka jam keliamus reikalavimus, teismas, nustatęs skundo trūkumus, nesivadovavo protingumo ir sąžiningumo principais, nesilaikė proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų, pažeisdamas ABTĮ 10 straipsnį; pareiškėjas mano, jog teismas nepagrįstai skundo priėmimo klausimo nesprendė žodinio proceso tvarka; pareiškėjas prašo pripažinti, kad teisėja Laimutė Jakubauskaitė naudojasi tarnybine padėtimi, o tokia veikla nesuderinama su teisėjų etika, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir teisinės valstybės principą; pareiškėjas prašo nušalinti teisėją Laimutę Jakubauskaitę ir bylą perduoti nagrinėti kitam Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjui; prašo bylą pagal atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka.
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodyta bendroji taisyklė, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Tai reiškia, kad ABTĮ nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo prašymu atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prieina prie išvados, kad šis pareiškėjo prašymas nemotyvuotas. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija taip pat nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo. Todėl pareiškėjo prašymas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas ir atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
V. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria teismas nustatė terminą pareiškėjo skundo trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, konstatavęs, kad teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis, kuria nustatyti pareiškėjo skundo trūkumai, yra neskundžiama atskiruoju skundu. Pareiškėjas, atskirajame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skundo trūkumus, nepagrįstai apribojo jo teisę kreiptis į teismą.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d., 151 str.), vienas iš kurių – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p.). Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais nušalinimą teisėjui pareiškia proceso dalyvis, nušalinimo klausimą sprendžia to teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo prašymą nušalinti teisėją Laimutę Jokubauskaitę nuo bylos nagrinėjimo, tačiau skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta ABTĮ nustatyta tvarka neišsprendus šio pareiškėjo prašymo, t. y. ABTĮ nustatyta tvarka nepašalinus pareiškėjo abejonių dėl teisėjos Laimutės Jokubauskaitės šališkumo. Vadinasi, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta neteisėtos sudėties teismo. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 153 straipsnį pirmosios instancijos teismas (teisėjas), gavęs atskirąjį skundą, gali pats panaikinti skundžiamą nutartį, nusiųsti bylą su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui arba atsisakyti priimti atskirąjį skundą, t. y. pirmosios instancijos teismas tokiais atvejais ne tik atlieka formalų atskirojo skundo vertinimą, bet priima vieną iš sprendimų, galinčių turėti esminės reikšmės tiek pareiškėjo teisės kreiptis į teismą realizavimui, tiek ir administracinio ginčo dalyko bei bylos nagrinėjimo ribų apibrėžimui. Prieš priimant tokius sprendimus, turi būti pašalintos abejonės teismo (teisėjo) šališkumu.
Konstatavus absoliutų pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindą (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p.), skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama.
Dėl pareiškėjo atskirojo skundo prašymo nušalinti teisėją Laimutę Jokubauskaitę ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nustatyta, teisėjo nušalinimo klausimą sprendžia to teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas, jeigu sudaryta teisėjų kolegija ir nušalinimas pareikštas ne visiems teisėjų kolegijos nariams – likęs teisėjų kolegijos narys ar likę teisėjų kolegijos nariai (ABTĮ 45 str. 1 ir 2 d.). Taigi pareiškėjo prašymas dėl teisėjos Laimutės Jokubauskaitės nušalinimo nėra sprendžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-629/2020). Todėl dėl aptariamo prašymo, kaip neteismingo apeliacinės instancijos teismui, teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl pareiškėjo atskirojo skundo prašymo, susijusio su teisėjos Laimutės Jokubauskaitės veiklos atitiktimi teisėjų etikai, teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjos Laimutės Jokubauskaitės drausminės atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesinis klausimas, jis nėra susijęs su pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimu dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo, t. y. nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėjanti pareiškėjo atskirąjį skundą, plačiau nurodytu klausimu taip pat nepasisako.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. O. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė