2016-03-23 Nr. AB-6431-3-62-3-00027-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-389-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00027-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. J. ir J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. J. ir J. G. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Geometra“, R. J., uždarajai akcinei bendrovei „Turto valdymo firma“, R. T., Ž. G., L. K., G. K., A. K., Kauno miesto savivaldybei dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi priimtas pareiškėjo S. J. skundas (paduotas teismui elektroninių ryšių priemonėmis) atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuriuo prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2015 m. gruodžio 11 d. raštą Nr. 70-2-3337 „Dėl žemės sklypo prie pastato L. Sapiegos g. 8“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. A-3643 (toliau – ir Įsakymas Nr. 3643), kuriuo patvirtintas žemės sklypų prie naudojamų pastatų Laisvės al. 92A, 94, 94A 94B, 96, L. Sapiegos g. 4, 8, Kaune, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją suformuoti atskirą sklypą prie gyvenamojo namo, esančio L. Sapiegos g. 8, Kaune.

Kauno apygardos administraciniame teisme 2016 m. vasario 15 d. gautas patikslintas skundas, kuriame pareiškėjais nurodomi S. J. ir J. G. (toliau – ir pareiškėjai) bei keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir pirminiame skunde.

Pareiškėjai kartu su patikslintu skundu pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo 2015 m. gruodžio 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 3643, kuriuo patvirtintas žemės sklypų prie naudojamų pastatų Laisvės al. 92A, 94, 94A, 94B, 96, L. Sapiegos g. 4, 8, Kaune, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, galiojimą. Pareiškėjai nurodė, kad skundžiamas Įsakymas Nr. 3643 sudaro pagrindą pradėti statybos procedūras ginčo žemės sklype, nors sklypo ribos iki šiol yra ginčo dalykas. Įsakymo Nr. 3643 pagrindu gali būti atliekami administraciniai veiksmai realizuojant nustatytų ribų teisinę reikšmę (nustatant ir registruojant kadastro duomenis, išduodant projektavimo sąlygas bet kokiems sprendiniams ginčo žemės sklype, atliekant sprendinių derinimo procedūras ir / ar išduodant statybas leidžiančius dokumentus), kas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, taptų labai sudėtingas ar neįmanomas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi, be kita ko, nutarė: 1) priimti pareiškėjų S. J. ir J. G. patikslintą skundą; 2) atmesti pareiškėjų prašymą dėl priemonių reikalavimui užtikrinti taikymo.

Spręsdamas klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, formuojamą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Pareiškėjų teigimu, laikinai nesustabdžius ginčijamo Įsakymo Nr. 3643 galiojimo, toliau bus vykdomos įvairios procedūros (pvz., projekto rengimas, statybos leidimų išdavimas / gavimas ir pan.), todėl padėties, buvusios iki Įsakymo Nr. 3643 priėmimo, atkūrimas gali būti neįmanomas arba labai sudėtingas.

Teismas, susipažinęs su tikrinamos bylos medžiaga, nustatė, kad įvardyti pareiškėjų teiginiai grindžiami į ateitį nukreiptomis prielaidomis ir negali būti pakankamas pagrindas prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Pareiškėjai jokių įrodymų, galinčių patvirtinti realią grėsmę, kad nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, nepateikė, o savo teiginius apie galimą statybą ginčo teritorijoje grindė į ateitį nukreiptomis prielaidomis ir spėjimais. Teismas atsižvelgė į LVAT praktikoje suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami; teismas, spręsdamas dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę konkrečioje situacijoje, turi vadovautis tomis aplinkybėmis, kurios jau yra įvykusios. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjai siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jų teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų subjektų veiksmų – pvz., statybos darbų ar projektavimo sąlygų išdavimo bet kokiems sprendiniams ginčo sklype.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas priėjo prie išvados, kad taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi šiuo konkrečiu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Pažymėdamas, kad šiuo metu reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, teismas pareiškėjų prašymą atmetė, nurodydamas, kad, vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjams išlieka teisė bet kurioje proceso stadijoje pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pateikiant naujus įrodymus bei argumentus dėl tokių priemonių taikymo būtinumo.

III. Pareiškėjai S. J. ir J. G. atskirajame skunde (paduotas elektroninių ryšių priemonėmis) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties dalį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti 2015 m. gruodžio 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 3643, kuriuo patvirtintas žemės sklypų prie naudojamų pastatų Laisvės al. 92A, 94, 94A, 94B, 96, L. Sapiegos g. 4, 8, Kaune, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Pareiškėjai pažymi, jog kreipėsi į teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę paaiškėjus faktinėms aplinkybėms apie atsakovo pradėtus vykdyti ginčo teritorijos kadastrinius matavimus. Ginčijamo Įsakymo Nr. 3643, kurio galiojimą prašoma laikinai sustabdyti, pagrindu atsakovas (kaip užsakovas) šiuo metu atliko aktyvius Įsakymo Nr. 3643 įgyvendinimo veiksmus ir atliko suformuotų ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus. Šių matavimų pagrindu viešame registre registruojami kadastro duomenys, kuriems galioja duomenų teisingumo ir teisėtumo prezumpcija. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjai teigia, kad iki ginčijamo Įsakymo Nr. 3643 priėmimo buvusi padėtis teismo sprendimu negalės būti atkurta.

Taip pat pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog jie nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti realią grėsmę, kad nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Kartu su prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pareiškėjai buvo pateikę teismui Pranešimą apie atliekamus kadastrinius matavimus. Šiuo metu kadastriniai matavimai jau yra atlikti

Papildomai pareiškėjai pažymi, kad Įsakymas Nr. 3643 sudaro pagrindą priimti naujus administracinius aktus bei pradėti statybos procedūras ginčo teritorijoje, nors sklypo ribos iki šiol yra ginčo dalykas. Be to, į ginčo teritoriją, be kita ko, patenka pastatai (L. Sapiegos g. 8A, 6), kurie nebuvo įtraukti į teritorijų planavimo procesą.

Remdamiesi nurodytais argumentais, pareiškėjai teigia, kad bet kokie tolimesni administraciniai veiksmai, realizuojant nustatytų ribų teisinę reikšmę (nustatant ir registruojant kadastro duomenis, išduodant projektavimo sąlygas bet kokiems sprendiniams ginčo žemės sklype, atliekant sprendinių derinimo procedūras ir / ar išduodant statybas leidžiančius dokumentus), realiai gali sukelti tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, būtų neįmanomas arba labai sudėtingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjai S. J. ir J. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties dalį, kuria teismas atmetė jų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. A-3643 „Dėl žemės sklypų prie naudojamų pastatų Laisvės al. 92A, 94, 94A 94B, 96, L. Sapiegos g. 4, 8, Kaune, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“, galiojimą.

Administraciniam teismui pareikšto reikalavimo užtikrinimą reglamentuoja ABTĮ 71 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pavyzdžiui, LVAT administracines bylas Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005, AS438-558/2008, AS143-612/2010, AS63-416/2011, AS444-376/2013, AS822-570/2013, AS525-182/2014, AS756-438/2014 ir kt.). Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pavyzdžiui, LVAT administracines bylas Nr. AS6-496/2006, AS15-622/2006, AS143-612/2010, AS146-310/2011, AS552-207/2014 ir kt.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad taikant reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti siekiama būtent tų ir tik tų tikslų, kurie nurodyti ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų negalimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad įrodymus, pagrindžiančius, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas ABTĮ 71 straipsnyje nustatytais tikslais yra būtinas tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino motyvuodamas iš esmės tuo, kad pateiktas prašymas grindžiamas į ateitį nukreiptomis prielaidomis ir spėjimais, tuo tarpu jokių įrodymų, galinčių patvirtinti realią grėsmę, kad nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, pareiškėjai nepateikė. Taigi teismas priėjo prie išvadų, kad pareiškėjų prašymas yra nepagrįstas jokiais objektyviais faktiniais duomenimis, todėl nutarė, kad pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra.

Iš Įsakymo Nr. A-3634 turinio matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija šiuo administraciniu aktu patvirtino žemės sklypų prie pastatų Laisvės al. 92A, 94, 94A 94B, 96, L. Sapiegos g. 4, 8, Kaune, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuriuo patvirtino 3 žemės sklypus, suformuotus prie atitinkamų pastatų, ir šių sklypų planus. Atsakovas šiuo administraciniu aktu patvirtino apie 1574 kv. m sklypą Nr. 1 prie pastatų Laisvės al. 96 (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos), apie 2364 kv. m sklypą Nr. 2 prie pastatų Laivės al. 94, 94A 94B, 96, L. Sapiegos g. 4, 8 (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis- kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos) ir apie 2608 kv. m sklypą Nr. 3 prie pastatų Laisvės al. 92A (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos). Taigi Įsakymu Nr. A-3634 buvo patvirtinti 3 žemės sklypai prie atitinkamų pastatų.

Iš pareiškėjų skundo ir bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai yra vieni iš daugiabučio namo L. Sapiegos g. 8, Kaune, savininkų (atitinkamai gyvena šio namo butuose Nr. 2 ir Nr. 5). Nors pareiškėjai yra savininkai butų daugiabučiame name, kuris patenka į Įsakymu Nr. A-3634 suformuotą sklypą Nr. 2, tačiau prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir stabdyti Įsakymo Nr. A-3634 galiojimą visa apimtimi, t. y. ir dėl sklypų Nr. 1, Nr. 3, kurie suformuoti kaip atskiri sklypai prie pastatų Laisvės al. 96 ir Laisvės al. 92A. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šia apimtimi aiškiai pažeistų proporcingumo principą, nes pareiškėjai, prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę dėl sklypų, į kuriuos nepatenka namas, kuriame yra jiems nuosavybės teise priklausantys butai.

Pareiškėjų atskirojo skundo argumentas, kad jie buvo pateikę teismui UAB „Geometra“ 2016 m. sausio 22 d. pranešimą apie atliekamus Įsakymu Nr. A-3634 suformuoto sklypo kadastrinius matavimus, nėra pagrindas tenkinti atskirąjį skundą. Įsakyme Nr. A-3634 nurodyti sklypų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 apytiksliai plotai. Atlikus kadastrinius matavimus nustatomi tikslūs sklypų plotai. Taigi dėl kadastrinių matavimų atlikimo teismo sprendimo, jei būtų palankus pareiškėjams, įvykdymas nepasunkėtų ir nepasidarytų neįmanomas.

Dėl atskirojo skundo argumento, kad į ginčo teritoriją patenka pastatai Sapiegos 8A,6, Kaune, kurie nebuvo įtraukti į Įsakymu Nr. A-3634, patvirtintą planą, teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nėra reikšminga. Spręsdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas vertina bylos medžiagą tik ABTĮ 71 straipsnio taikymo apimtimi ir nenagrinėja tų klausimų, kurie gali ar turi būti nagrinėjami sprendžiant ginčą iš esmės. Minėta, kad pareiškėjai yra atitinkamų butų daugiabučiame name L. Sapiegos g. 8, Kaune, savininkai, todėl jų atskirojo skundo argumentas dėl pastatų Sapiegos 8A,6, Kaune, neįtraukimo į Įsakymu Nr. A-3634 patvirtintą planą, kai pareiškėjai nenurodo jokio savo ryšio (materialinio suinteresuotumo) su nurodytuose sklypuose esančiu nekilnojamuoju turtu, apskritai neturi jokio ryšio su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, kad šiuo atveju pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra tik prevencinio pobūdžio, pagrįstas prielaidomis, kad gali būti atlikti veiksmai, susiję su ginčo teritorija (projektavimo sąlygų išdavimo, statybos darbų ir pan.), kurių atlikimo pareiškėjai siekia išvengti. ABTĮ 71 straipsnio prasme tokie argumentai vertintini kaip neturintys pagrindo išvadoms, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.

Šio atskirojo skundo aplinkybių kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad pareiškėjai yra daugiabučio namo L. Sapiegos g. 8, Kaune, bendratučių mažuma, todėl Įsakymo Nr. A-3634, kuris skirtas atitinkamai platesniam nė pareiškėjai subjektų ratui, galiojimo sustabdymas būtų neproporcinga priemonė.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties dalis, kurioje netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta, teisėta, todėl tenkinti pareiškėjų atskirąjį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų S. J. ir J. G. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties dalį, kurioje atmestas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė