2018-12-18 Nr. BB-7328-1-01-1-31742-2015-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-266-511/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31742-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Audronės Kartanienės, Prano Kuconio, Vytauto Masioko, Artūro Pažarskio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Eligijaus Gladučio,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,

nuteistajam D. D.,

nuteistajam J. K. ir jo gynėjui advokatui Raimundui Vasiliauskui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Eglės Kirpienės kasacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžio.

Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu D. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams, 284 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 6 d. veika, įstatymo Nr. 81-3309, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d. redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams, 284 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 7 d. veika, įstatymo Nr. 81-3309, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d. redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 6 d. veika), subendrintos apėmimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė ir bausmė, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 7 d. veika), subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir galutinė bausmė D. D. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, D. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams trims mėnesiams, paskiriant pareigą pirmuosius dvejus metus dalyvauti elgesio pataisos programoje; įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 5.00 val., jei tai nėra susiję su darbu; paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per septynis mėnesius atlyginti dalį (513,83 Eur) nusikaltimu padarytos turtinės žalos Kauno teritorinei ligonių kasai.

J. K. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, 284 straipsnio 1 dalį (įstatymo Nr. 81-3309, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d. redakcija) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams devyniems mėnesiams, įpareigojant J. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 5.00 val., jei tai nėra susiję su darbu; paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per septynis mėnesius atlyginti dalį (513,83 Eur) nusikaltimu padarytos turtinės žalos Kauno teritorinei ligonių kasai.

Iš nuteistųjų D. D. ir J. K. solidariai Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 1027,66 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalis dėl J. K. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: J. K. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikintas bausmių subendrinimas ir galutinė bausmė J. K. nustatyta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (įstatymo Nr. X-1233 redakcija) paskirta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant J. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 5.00 val., jei tai nėra susiję su darbu.

Pakeista nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio – panaikintas solidarus civilinio ieškinio atlyginimas iš D. D. ir J. K.. Priteista iš nuteistojo D. D. 1027,66 Eur Kauno teritorinei ligonių kasai nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti dalinai, nuteistųjų ir jų gynėjo prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu (panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria J. K. buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą) D. D. ir J. K. nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, 2015 m. birželio 6 d., apie 1.00-2.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio esančioje poilsiavietėje, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, dėl chuliganiškų paskatų D. D. tyčia kumščiu smogė ne mažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajam T. A. į veidą, po to J. K. smogė ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. D. D. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje viešoje vietoje, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, dėl chuliganiškų paskatų tyčia kumščiu smogė ne mažiau kaip vieną kartą T. A. į veidą, taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

3. Be to, D. D. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. birželio 7 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, viešoje vietoje – prie namo Nr. 10, laiptinės, iš chuliganiškų paskatų, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, tyčia kumščiu smogė P. K. ne mažiau kaip du kartus į galvą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. K. sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad akies sužalojimą nukentėjusiajam T. A., įvertintą kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą, padarė D. D.. Nors J. K. nukentėjusiajam T. A. taip pat sudavė apie du smūgius į pakaušį ir nugarą, tačiau J. K. suduoti smūgiai, įvertinus jų pasekmes ir smūgių lokalizaciją, nebuvo nukreipti į T. A. sužalojimą, toks J. K. elgesys vertintinas kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimas, o ne tyčia sužaloti nukentėjusįjį T. A.. Taigi J. K. veikoje nenustatytas būtinas subjektyvusis BK 138 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymis – tyčia. Kadangi nuteistasis J. K. panaudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį viešoje vietoje, jo veika kvalifikuota tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

III. Kasacinio skundo argumentai

5. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 30 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. . Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnį ir BK 38 straipsnio 4 dalį).

5.1. Abiems nuteistiesiems nepagrįstai taikytos BK 75 straipsnio nuostatos. Esminė šios normos taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Darydamas šią išvadą, teismas privalo vadovautis teismų praktikoje suformuotais kriterijais ir įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai ar nuteistasis linkęs daryti nusikalstamas veikas, ar jis kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengia išvengti atsakomybės, po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2013).

5.2. Nuteistasis D. D. įvykdė ne vieną nusikalstamą veiką, jis baustas ir už administracinius teisės pažeidimus, visa tai patvirtina, jog jis linkęs daryti nusikalstamas veikas, nesilaikyti įstatymų. Ikiteisminio tyrimo metu D. D. atsisakė duoti parodymus ir pozicijos dėl kaltės nepareiškė, – toks elgesys nevertintinas kaip kaltės pripažinimas ar kritiškas savo elgesio vertinimas, bet priešingai – bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsisakymas duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, vėlesnis dalinis kaltės pripažinimas (tik dėl pirmo epizodo ir neigiant apsvaigimą), nusikaltimo aplinkybių iškraipymas rodo, kad D. D. savo elgesio kritiškai nevertina ir viso baudžiamojo proceso eigoje siekė visiškai ar bent iš dalies išvengti baudžiamosios atsakomybės. D. D. nesiėmė aktyvių veiksmų, kuriais siektų įrodyti, kad ateityje nedarys naujų nusikaltimų. Tai, kad jis prieš priimant nuosprendį laukė gimstant vaiko ar tai, kad jam diagnozuota opaligė – asmeninio gyvenimo aplinkybės, nesietinos su pozityviais kaltinamojo pasaulėžiūros pokyčiais ir pasiryžimu ateityje nebedaryti nusikaltimų. Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nes nuoširdus gailestis neįmanomas be prisipažinimo. Kaltę dėl pirmo nusikaltimo D. D. pripažino formaliai, iškraipydamas aplinkybes, todėl tai negali būti vertinama kaip nuoširdus gailestis. Atsisakymas duoti parodymus, vėliau deklaruojamas gailestis dėl pirmo nusikaltimo ir visiškas neigimas antro, – nelaikytini nuoširdžiu gailesčiu. Priešingai, toks elgesys rodo, kad asmuo siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės ar bent jau sumažinti jam gręsiančias teisines pasekmes. D. D. nukentėjusiojo T. A. atsiprašė ir atlygino žalą praėjus maždaug metams nuo bylos teisminio nagrinėjimo pradžios. Šie veiksmai nulemti baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo suvokimo, o ne nuoširdaus gailesčio ar neigiamo savo veiksmų vertinimo. Nukentėjusiojo P. K. D. D. neatsiprašė, nes neigė įvykdęs nusikaltimą jo atžvilgiu. Taigi darytina išvada, kad ankstesniais nuosprendžiais už kelis vienarūšius nusikaltimus paskirtos bausmės buvo neefektyvios ir nesulaikė D. D. nuo naujų, analogiškų nusikaltimų padarymo. D. D. elgesys nusikaltimo metu ir po jo neleidžia daryti išvados, kad jam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

5.3 Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas BK 75 straipsnio taikymą J. K., nurodė tik tai, kad jis teisiamas pirmą kartą (ankstesniu 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės) ir šiuo metu dirba. Teismas nepagrįstai ankstesnį 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendį J. K. atžvilgiu vertino kaip pozityvią aplinkybę, nes jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu už tyčinius smurtinius nusikaltimus (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 284 straipsnio 1 dalis), praėjus vos 6 mėnesiams įvykdė naują, analogišką nusikaltimą bendrininkų grupe su D. D.. Naujo, analogiško nusikaltimo padarymas per santykinai trumpą laiką rodo, kad J. K. linkęs daryti smurtinius nusikaltimus, todėl šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikaltimų. J. K. darbinė veikla savaime neeliminuoja galimybės padaryti naują nusikaltimą, todėl šis vienintelis argumentas nėra pakankamas pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Be to, J. K. kaltę neigė, siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, savo elgesio kritiškai nevertino; aktyvių veiksmų, kuriais siektų įrodyti, kad ateityje nedarys naujų nusikaltimų, neatliko; dėl savo veiksmų nesigaili; nukentėjusiojo T. A. neatsiprašė, žalos neatlygino. Taigi ir J. K. atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo.

5.4. Apeliacinės instancijos teismas nesigilino į teismų praktikoje suformuotus kriterijus ir prioritetu laikė humaniškumo principą. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012). Šiuo atveju nei D. D., nei J. K. iš esmės nepadarė nieko, kas galėtų būti pagrindas jais pasitikėti ir atidėti jiems bausmės vykdymą.

5.5 Kadangi Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu J. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir byla nutraukta, o naują tyčinį analogišką nusikaltimą, nagrinėjamą šioje byloje, jis įvykdė 2015 m. birželio 6 d., t. y. praėjus vos 6 mėnesiams nuo minėto nuosprendžio priėmimo dienos, teismas privalėjo taikyti BK 38 straipsnio 4 dalies nuostatas ir spręsti dėl J. K. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Tačiau teismas BK 38 straipsnio 4 dalies nuostatomis nesivadovavo ir bausmės už ankstesnį nusikaltimą J. K. nepaskyrė, nors šios aplinkybės teismui buvo žinomos. Apeliacinės instancijos teismas šio prokuroro apeliaciniame skunde pateikto prašymo taip pat netenkino.

5.6. Šioje situacijoje turi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos (toliau- Plenerinės sesijos) nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007 suformuota praktika, t. y.: 1) bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimama nutartis perduoti bylą (dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo) nagrinėti teisiamajame posėdyje; 2) išsireikalaujama pirmoji byla ir, vadovaujantis BPK 295 straipsniu, joje atnaujinamas įrodymų tyrimas (bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo teismui perduodantis prokuroras kaltinamajame akte ar atskirai turi nurodyti, kad kaltinamasis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir prašyti sujungti bylas); 3) vadovaujantis BPK 232 straipsnio 4 punktu, bylos sujungiamos; 4) sujungta byla nagrinėjama, vadovaujantis BPK XIX-XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui). Jeigu šios tvarkos buvo nesilaikoma, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

5.7. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad BK 38 straipsnio 4 dalis netaikyta dėl prokuroro veiksmų (kaltinamajame akte nenurodė, kad kaltinamasis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio tvarka, neprašė sujungti bylas, to neišsakė ir per baigiamąsias kalbas), nepagrįsti. BK 38 straipsnio 4 dalis yra imperatyvi norma: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti. Nei prokurorui, nei teismui šioje situacijoje nepalikta teisės spręsti dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės panaikinimo. Šiuo atveju prokuroro veiksmai ar jų neatlikimas negali būti laikoma svarbesniais už įstatymo imperatyvų reikalavimą. Net ir nesant prokuroro prašymo atnaujinti ankstesnę bylą ir ją prijungti prie nagrinėjamos bylos, teismas tai galėjo padaryti savarankiškai, nes minėtos aplinkybės teismui buvo žinomos.

5.8. Klaidos, padarytos teismui taikant BK 75 straipsnį galėtų būti ištaisytos kasacinės instancijos teismo nutartimi ar nuosprendžiu, tačiau klaida dėl BK 38 straipsnio 4 dalies taikymo nuteistajam J. K. gali būti ištaisyta tik bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos E. Kirpienės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 38 straipsnio 4 dalies taikymo ir esminių BPK pažeidimų

7. BK 38 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

8. BPK nenustatyta bylų sujungimo ir sujungtų bylų nagrinėjimo tvarka, kai nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą.

9. Ši teisės spraga užpildoma teismų praktika. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime ir ankstesniuose nutarimuose plėtojant doktriną apie vienodos teismų praktikos svarbą, pasisakyta, jog teismų precedentai yra teisės šaltiniai, jog rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl siekiant įgyvendinti teisingumo principą bylose, kuriose kyla BK 38 straipsnio 4 dalies taikymo klausimai, turi būti remiamasi kasacinėmis nutartimis, kuriose išaiškintas šis klausimas, kaip teisės šaltiniais, kol įstatymų leidėjas nepašalins teisinio reguliavimo spragos.

10. Teismų praktika šiuo klausimu suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos (toliau – Plenarinės sesijos) nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007. Joje išaiškinta, kad paaiškėjus, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, turi būti taikoma baudžiamojo proceso įstatymo analogija ir bylos nagrinėjimas teisme turi vykti tokia tvarka: 1) bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimama nutartis perduoti bylą (dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo) nagrinėti teisiamajame posėdyje; 2) išsireikalaujama pirmoji byla ir, vadovaujantis BPK 295 straipsniu, joje atnaujinamas įrodymų tyrimas (bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo teismui perduodantis prokuroras kaltinamajame akte ar atskirai turi nurodyti, kad kaltinamasis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir prašyti sujungti bylas); 3) vadovaujantis BPK 232 straipsnio 4 punktu, bylos sujungiamos; 4) sujungta byla nagrinėjama, vadovaujantis BPK XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini kitiems nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimams teisingai išspręsti); 5) nuosprendyje pirmiausia išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; 6) kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis, BPK 307 straipsnis), t. y. kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė.

11. Pagal teismų praktiką BK 38 straipsnio 4 dalies nuostata „sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas“ aiškinama kaip įpareigojimas teismui, nagrinėjančiam bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, tame pačiame nuosprendyje (jeigu dėl naujo nusikaltimo priimamas apkaltinamasis nuosprendis) išspręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą ir už veikas, dėl kurių anksčiau kaltinamasis, vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

12. Nesilaikymas teismų praktikoje įtvirtintų nuostatų dėl bylų nagrinėjimo tvarkos, paaiškėjus, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, laikytinas esminiu BPK pažeidimu, sukliudžiusiu teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

13. Nagrinėjamoje byloje J. K. buvo kaltinamas ir, apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tyčinę nusikalstamą veiką, padarytą 2015 m. birželio 6 d. Iš bylos taip pat matyti, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu J. K. ankstesnėje byloje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir byla nutraukta dėl 2014 m. kovo 28 d. padarytų veikų, nurodytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Iš bylos matyti, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendis, kuriuo J. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, teismui buvo perduotas byloje su ikiteisminio tyrimo medžiaga; nagrinėjamoje byloje teismas, skirdamas J. K. bausmę, nuosprendyje pasisakė, kad jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Taigi, pastaroji aplinkybė bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui buvo žinoma.

14. Prokuroro apeliaciniame skunde buvo nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė BK 38 straipsnio 4 dalies J. K. taikymo klausimo ir prašė J. K. pripažinti kaltu dėl visų jo 2014 m. kovo 28 d. ir 2015 m. birželio 6 d. padarytų veikų, paskirti už jas bausmes ir jas subendrinti.

15. Apeliacinės instancijos teismas šią prokuroro apeliacinio skundo dalį atmetė motyvuodamas tuo, kad prokuroras nesilaikė pirmiau minėtos tvarkos, o prašymą paskirti bausmes už visas J. K. padarytas nusikalstamas veikas pateikė tik apeliaciniame skunde, ir kad apeliacinės instancijos teismas negali tenkinti prokuroro prašymo, išeinančio už bylos nagrinėjimo ribų. Apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad prokuroras turi teisę kreiptis į teismą dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo minimoje byloje. Su tokiu apeliacinės instancijos teismo išaiškinimu nesutiktina.

16. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta <...> (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas ir kt.). Kasacinio teismo nutartyse ne kartą pasisakyta, kad įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-461-788/2016 ir kt.).

17. Tokiu atveju, kai prokuroras kaltinamajame akte ar atskirai teismui nenurodo, kad kaltinamasis pagal BK 38 straipsnį yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir bylų sujungti neprašo, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui apie šią aplinkybę yra žinoma, teismas, vykdydamas BK 38 straipsnio 4 dalies nuostatas, vadovaudamasis BPK 295 straipsniu bei minėtu Plenarinės sesijos išaiškinimu dėl šių nuostatų taikymo tvarkos, turi atnaujinti įrodymų tyrimą pirmesnėje byloje ir sujungęs bylas tuo pačiu nuosprendžiu turi spręsti dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, dėl kurios asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, ir naujai padarytų nusikalstamų veikų.

18.. Apeliacinės instancijos teismo funkcija – neleisti įsiteisėti neteisėtiems ir nepagrįstiems nuosprendžiams. Apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas šią funkciją, ištaiso pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas; be kita ko, BPK 329 straipsnyje išsamiai nurodytais pagrindais turi įgalinimus panaikinti neteisėtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį. Vienas iš tokių atvejų yra tuomet, kai pirmosios instancijos teismas padarė šio kodekso 369 straipsnio 3 dalyje nustatytą esminį šio kodekso pažeidimą, išskyrus pažeidimus, nurodytus šio kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose (BPK 329 straipsnio 4 punktas).

19. Šioje byloje nagrinėdamas prokuroro skundą BK 38 straipsnio 4 dalies taikymo klausimu apeliacinės instancijos teismas vertino prokuroro darbo trūkumus, tačiau nesvarstė, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 295 straipsnio nuostatomis ir Plenarinės sesijos išaiškinimais dėl BK 38 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo tvarkos ir ar tai nesukliudė pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėti išsamiai ir priimti teisingą nuosprendį. Todėl pripažintina, jog apeliacinės instancijos teismas prokuroro skundą dėl J. K. BK 38 straipsnio 4 dalies taikymo išnagrinėjo neišsamiai ir tai apeliacinės instancijos teismui sukliudė priimti teisingą nuosprendį. Šis apeliacinės instancijos teismo padarytas pažeidimas laikytinas esminiu (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

20. Kadangi prokuroro kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo BK 75 straipsnio taikymo J. K. gali būti išspręstas tik tuomet, kai apeliacinės instancijos teisme bus iš naujo išnagrinėtas prieš tai aptartas klausimas dėl BK 38 straipsnio 4 dalies taikymo, dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BK 75 straipsnio taikymu J. K., šioje nutartyje atskirai nepasisakoma.

21. Pagal šiuo metu galiojančios 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1236 patvirtintos redakcijos BPK 382 straipsnio 3 punkto nuostatas panaikinti nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme kasacinės instancijos teismas gali tik tuomet, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant šio kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, o tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, jos nebuvo nurodytos ir prokuroro kasaciniame skunde. Todėl prokuroro prašymas panaikinti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei bylą pirmiau aptariamu klausimu perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui negali būti tenkinamas.

22. Kadangi atmesdamas prokuroro skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio J. K. apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis panaikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (BPK 382 straipsnio 5 punktas).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam D. D.

23. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šių aptartų duomenų visuma turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir nuteistajam pakanka paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę), ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

24. BK 75 straipsnyje nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą tuo atveju, kai naujas nusikaltimas padaromas bausmės, paskirtos už ankstesnįjį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu, tačiau pagal teismų praktiką bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016). Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu.

25. D. D. nuteistas subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme už dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų ir vieno apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą, taigi teismai pagrįstai sprendė, kad yra BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytos formaliosios sąlygos.

26. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, darydami išvadas dėl BK 75 straipsnio taikymo D. D., įvertino visas esmines bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, atsižvelgė į tai, kad nors D. D. praeityje teistas, tačiau jo elgesyje matomi teigiami pokyčiai. Bylos duomenimis, jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų nuo 2015 m. birželio 7 d., t. y. daugiau nei trejus metus. Pasikeitė nuteistojo socialinė aplinka, atsirado nauji įpareigojantys socialiniai ryšiai – sukūrė šeimą, turi mažametį vaiką. Nuteistasis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. D. D. iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nukentėjusiajam T. A. atlygino 2500 Eur dydžio neturtinę žalą bei 300 Eur proceso išlaidų, todėl teismai pagrįstai sprendė, jog šią žalą atlygino savanoriškai, ir tai rodo, jog nuteistasis siekia pašalinti neigiamus nusikalstamos veikos padarinius. Visuma šių aplinkybių rodo nuteistojo pastangas pasitaisyti ir teismai tai pagrįstai įvertino. Tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai D. D. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis aptartais bylos duomenimis, D. D. paskirta bausmė – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kartu su teismo paskirtais įpareigojimas gali turėti pozityvesnę įtaką nuteistojo elgesiui nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas; kartu tai būtų ir pakankama priemonė užkertant kelią nusikalstamų veikų pakartotiniam darymui.

27. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog BK 75 straipsnio nuostatos D. D. taikytos netinkamai, todėl šioje dalyje prokuroro kasacinis skundas atmestinas.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko kasacinis skundas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo J. K., ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.

Kitą šio nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Audronė Kartanienė

Pranas Kuconis

Vytautas Masiokas

Artūras Pažarskis

Alvydas Pikelis

Eligijus Gladutis