2025-10-22 Nr. AB-17227-3-61-3-04408-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1105-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04408-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2025 m. liepos 30 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) Panevėžio skyriaus 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 21RE4-137 (toliau – ir LAGK sprendimas).

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundą atsisakoma priimti, jei jis nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

Teismas pažymėjo, kad Sprendimu, kuris parengtas atlikus vaiko situacijos vertinimą, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nustačius vaiko teisių pažeidimus.

Teismas, įvertinęs Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 (toliau – ir Aprašas) 31, 37 punkto nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl šių nuostatų taikymo, sprendė, kad Sprendimas nėra galutinis administracinės procedūros aktas, nes, šiuo atveju nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, Tarnyba nebaigė pranešimo tyrimo bei inicijavo tolesnius veiksmus – pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūrą, kuri baigiama konkrečių priemonių taikymu. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas yra tarpinio pobūdžio dokumentas ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl Sprendimas negali būti ginčo objektu administraciniame teisme. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimais, argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas sprendimą, priimtą baigus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūrą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taip pat vertino ir reikalavimą panaikinti LAGK sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Tarnybos sprendimo Nr. 1VSV-4677 panaikinimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas, reikalaudamas panaikinti minėtą LAGK sprendimą, iš esmės siekia ginčyti Sprendimą, priimtą atlikus vaiko situacijos vertinimą. Teismas sprendė, kad šis reikalavimas yra susijęs su tarpinio procedūrinio pobūdžio Sprendimu, todėl ir šis reikalavimas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartį, grąžinti bylą Regionų administraciniam teismui, nurodant priimti skundą nagrinėti ir išnagrinėti jį iš esmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde pažymi, kad teismas neįvertino jo 2025 m. rugpjūčio 8 d. patikslintame skunde pateiktų įrodymų ir argumentų, kurie patvirtina, kad skundžiami sprendimai sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Teismas tik formaliai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tačiau jos netaikė šios bylos aplinkybėms.

Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas Sprendimas turi įtaką jo teisėms, kadangi Sprendimu „kišamasi“ į pareiškėjo šeimos gyvenimą, Sprendimu remiamasi ieškinyje dėl teisių apribojimo, Sprendimas trukdo vykdyti teismų sprendimus, turi įtakos pareiškėjo reputacijai. Skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuoja (be kita ko, neatsižvelgta į žalą vaikų sveikatai ir sisteminius atsakovo pažeidimus) ir apriboja pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, teismas skundo priėmimo stadijoje pasisakė dėl bylos esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prašė panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko situacijos vertinimo anketos sprendimą, kuriuo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nustatyti vaiko teisių pažeidimai. Pareiškėjas taip pat suformavo reikalavimą panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio skyriaus 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti jo skundą dėl minėto Vaiko situacijos vertinimo anketos sprendimo panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Tarnybos Sprendimas, kuriuo nustatoma būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, yra tarpinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl šis sprendimas (o kartu ir LAGK sprendimas) negali būti skundžiami administraciniam teismui.

Pareiškėjas su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir atskirajame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino esminių ginčo aplinkybių ir argumentų bei priėjo prie nepagrįstų išvadų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pastebi, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui suformavo reikalavimus panaikinti „VTAS sprendimą Nr. 1VSV-4677, priimtą 2025 m. liepos 30 d.“ ir „Komisijos sprendimą Nr. 21RE4-137, priimtą 2025 m. rugpjūčio 4 d.“. Tačiau iš prie pareiškėjo skundo pridėtų įrodymų matyti, kad Tarnybos sprendimas šiuo numeriu, t. y. Nr. 1VSV-4677, buvo priimtas 2025 m. liepos 25 d. Ši sprendimo data nurodyta ir LAGK sprendime Nr. 21RE4-137 (LAGK sprendimo numeris, nurodytas dokumento metaduomenyse; pats sprendimas priimtas 2025 m. rugpjūčio 5 d., o ne rugpjūčio 4 d., kaip nurodyta skunde). Todėl laikoma, kad skunde nurodyta Tarnybos sprendimo data (2025 m. liepos 30 d.) ir LAGK sprendimo data (2025 m. rugpjūčio 4 d.) , laikytina rašymo apsirikimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą, pareiškimą), laikytis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakoma priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; kt.).

Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020; kt.).

Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020; kt.).

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą. Įstatymo 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka (Įstatymo 362 str.).

Vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos ir apsaugos veiksnius, nustatomus atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ar vaiko apsaugos poreikį nustatymo tvarką nustato Aprašas, kurio 4 punkte nurodyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, atlieka vaiko situacijos vertinimą užpildydami vaiko situacijos vertinimo dokumentus, kurių formas tvirtina Tarnybos direktorius.

Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nedelsdami, ne vėliau nei kitą darbo dieną nuo būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatymo dienos, inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą Atvejo vadybos tvarkos aprašo nustatyta tvarka (Aprašo 31 p.). Aprašo 33 punkte nurodyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę vaiko apsaugos poreikį, nedelsdami užtikrina vaikui laikinąją priežiūrą Vaiko laikinosios priežiūros tvarkos apraše nustatyta tvarka arba, paėmę vaiką iš vaiko atstovų pagal įstatymą, laikinai jį apgyvendina saugioje aplinkoje Aprašo III skyriaus trečiojo skirsnio nustatyta tvarka ir nedelsdami, ne vėliau nei kitą darbo dieną nuo vaiko apsaugos poreikio nustatymo dienos, inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą Atvejo vadybos tvarkos apraše nustatyta tvarka bei mobiliosios komandos sudarymą Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Aprašo 34 punkte nurodyta, kad vaiko laikinoji priežiūra užtikrinama, jei Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę vaiko apsaugos poreikį, turi galimybę užtikrinti vaikui saugią aplinką perdavus vaiką jo giminaičiams, su vaiku emociniais ryšiais susijusiems ar kitiems vaiko atstovų pagal įstatymą nurodytiems asmenims, galintiems laikinai prižiūrėti vaiką, vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje arba laikinai vaiką prižiūrinčio asmens gyvenamojoje vietoje, arba socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. Aprašo 36 punkte nurodyti atvejai, kai gali būti taikomas vaiko paėmimas iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, nustačius vaiko apsaugos poreikį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.254 straipsnyje nustatytais pagrindais.

Pareiškėjo skundžiamame Vaiko situacijos vertinimo sprendime nurodyta, kad nustatyti vaiko teisės pažeidimai bei vaiko apsaugos poreikiai, vaikų atstovai informuojami, kad Tarnyba kreipėsi į vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenamosios vietos savivaldybės / seniūnijos socialinių paslaugų įstaigą, prašydamas paskirti atvejo vadybininką, kuris atliks pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą dėl pagalbos suteikimo. Sprendimo turinys patvirtina, kad nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (8 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vaikų situacijos vertinimo sprendimai (iki 2024 m. spalio 1 d. galiojusioje Aprašo redakcijoje buvo nurodytos vaiko situacijos vertinimo anketos), kai juose yra konstatuota būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, yra tarpiniai dokumentai, kuriais nėra užbaigta pagalbos vaikams ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra, ir kurie negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, o galutiniu administracinės procedūros sprendimu laikomas tik tuo atveju, jei nebūtų nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, t. y. Tarnybai baigus tyrimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-284-520/2021; 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-528-821/2023; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1270-552/2024; 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-553-415/2025; 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-797-662/2025). Tokiu atveju, kai Tarnyba konstatuoja būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, yra vertinama, kad vaiko situacijos vertinimo procedūra nėra užbaigta ir toks sprendimas yra tarpinio ir konstatuojamojo pobūdžio aktas, pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1270-552/2024; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo ginčijamo Tarnybos Sprendimo turinį, aktualų teisinį reguliavimą ir išdėstytą teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimas yra tarpinis viešojo administravimo subjekto priimtas dokumentas, nesukeliantis savarankiškų teisinių pasekmių, ir todėl jis nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Sprendimu nebuvo užbaigta vaiko situacijos vertinimo procedūra (buvo toliau inicijuota pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra), o Tarnyba ėmėsi veiksmų, numatytų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 362 straipsnyje, todėl skundžiamas Sprendimas yra tarpinio ir konstatuojamojo pobūdžio aktas, pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1270-552/2024; 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1112-602/2025; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-300-822/2025; 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1121-624/2025 ir kt.), todėl priešingi atskirojo skundo argumentai atmestini.

Sprendžiant dėl reikalavimo panaikinti LAGK sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo atsisakyta priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną LAGK kompetencijai, pažymėtina, kad LAGK sprendė, jog pareiškėjo skundžiamas Sprendimas nėra galutinis administracinės procedūros sprendimas. LAGK nurodė, kad Sprendimas laikytinas tarpiniu procedūriniu aktu (sprendimu), pagal savo pobūdį nepriskirtinu prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo nagrinėjamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvaziapeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės, taip pat ir tuo atveju kai teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas nėra sprendimas dėl ginčo esmės, o yra procedūrinio teisinio pobūdžio – dėl skundo priimtinumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-118-502/2021; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-754-821/2024; kt.).

Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo siekiamo inicijuoti administraciniame teisme ginčo dalykas yra ne LAGK Sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, paduotą LAGK, o Tarnybos Sprendimas, kurį pareiškėjas prašo panaikinti LAGK paduotame skunde, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vertino, ar pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas dėl Sprendimo panaikinimo nagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, nes nustačius, kad pareiškėjo keliamas ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją, akivaizdu, jog ir administracinių ginčų komisijos veiksmų, sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, vertinimas teisme būtų beprasmis ir nederėtų su proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principais (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025). Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad skundžiamas Sprendimas yra tarpinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą dėl LAGK sprendimo panaikinimo. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-829-520/2025).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog kitoje byloje pareiškėjo skundas dėl kitų administracinių aktų panaikinimo buvo priimtas, nepaneigia to, jog šioje byloje skundžiamas Sprendimas, vadovaujantis suformuota ir nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl kitų (taip pat ir teisme gautų 2025 m. spalio 22 d.) naujų įrodymų (be kita ko, pareiškėjo nurodytų asmenų laiškų ir kt.), kadangi jie nėra susiję su apeliacine tvarka tikrinamos nutarties dalyku (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties, šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 ir kt.). Argumentai, dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1270-552/2024 ir kt.). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, pagrįstumą ir teisėtumą bei jų poveikį galutinio sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Todėl pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) galės pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas sprendimą, priimtą užbaigus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūrą, nes ginčo administraciniame teisme objektu gali būti tik galutinis sprendimas.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes, bylai aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė