f384cc7a-c04d-4bf2-8d21-4548ccc4b2ff · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr. 1S-60-197/2018Proceso Nr. 1-06-5-00020-2017-4Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2018 m. kovo 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Ražinskaitės,  sekretoriaujant Rasai Maldanytei,  dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo S. A. (S. A.) skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties dalies, kuria kaltinamajam S. A. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 18 d. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje S. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 292 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos) tuo, kad dėl savanaudiÅ¡kų paskatų organizavo neteisėtÄ , nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje neturinčių užsieniečių perėjimÄ per Lietuvos Respublikos valstybinę sienÄ , neteisėtai valstybės sienÄ perėjusių užsieniečių gabenimÄ ir, veikdamas bendrininkų grupe, gabeno tokius užsieniečius Lietuvos Respublikos teritorijoje, o bÅ«tent:1.1. iki 2017 m. birželio 9 d., tiksli data ir vieta tyrimo metu nenustatyta, S. A., iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su R.

S. bei I. A., turėdami tikslÄ už piniginį atlygį organizuoti Tadžikistano Respublikos piliečio J. A. neteisėtÄ Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimÄ ir gabenimÄ , pasinaudojant žinomai netikra Å engeno viza, pasiskirstė vaidmenimis, t. y. R. S. turėjo duoti nurodymus I. A. dėl J. A. neteisėto Lietuvos valstybės sienos perėjimo laiko ir vietos, o I. A. Å¡iuo nurodymus turėjo perduoti S. A., o J. A. perėjus sienÄ , turėjo jį pasitikti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

R. S., vykdydamas iÅ¡ankstinį susitarimÄ , telefonu koordinuodamas nusikaltimo vykdymo eigÄ , iki 2017 m. birželio 9 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, nurodė I. A. (R. S. ir I. A. tuo metu buvo ne Lietuvos Respublikos teritorijoje), suderinti perėjimo per valstybės sienÄ laikÄ ir vietÄ , o pastarasis tai padaryti nurodė Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo metu esančiam S. A.. S. A., vykdydamas I. A. nurodymus, telefonu suderino valstybės sienos perėjimo laikÄ ir vietÄ su nenustatytu asmeniu ir apie tai informavo I.

A., o pastarasis pranešė apie tai R. S., kuris informacijÄ perdavė J. A.. Po to, I. A., vykdydamas R. S. nurodymus, J. A. su žinomai netikra Å engeno viza neteisėtai perėjus Lietuvos valstybės sienÄ per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktÄ , 2017 m. birželio 9 d. apie 11 val. Pagėgių sav., (duomenys neskelbtini) miestelyje, prie tarptautinio pasienio kontrolės punkto, esančio (duomenys neskelbtini), jį pasitiko ir automobiliu SAAB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį - Tadžikistano Respublikos pilietį J.

A. neteisėtai perėjusį valstybės sienÄ gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje į Marijampolės miestÄ 1.2. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d., tiksli data ir vieta tyrimo metu nenustatyta, S. A., iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su R. S. ir I. A., turėdami tikslÄ už piniginį atlygį organizuoti Tadžikistano Respublikos piliečių G. N. ir jos dukros S. A. neteisėtÄ Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimÄ ir gabenimÄ , pasinaudojant žinomai netikromis Å engeno vizomis, pasiskirstė vaidmenimis, tai yra R.

S. turėjo duoti nurodymus I. A. dėl G. N. ir S. A. neteisėto Lietuvos valstybės sienos perėjimo laiko ir vietos, o I. A. Å¡iuos nurodymus turėjo perduoti S. A., ir G. N. bei S. A. perėjus sienÄ , turėjo jas pasitikti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje. R. S., vykdydamas iÅ¡ankstinį susitarimÄ , telefonu koordinuodamas nusikaltimo vykdymo eigÄ , iki 2017 m. rugpjūčio 16 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, nurodė I. A. suderinti perėjimo per valstybės sienÄ laikÄ ir vietÄ , o pastarasis tai padaryti nurodė S. A..

S. A., vykdydamas I. A. nurodymus, telefonu suderino valstybės sienos perėjimo laikÄ ir vietÄ su teisėsaugos institucijos užduotį vykdančiu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniuoju specialistu R. J., ir apie tai informavo I. A. ir G. N.. Po to, I. A., vykdydamas R. S. nurodymus, G. N. ir S.. A. su žinomai netikromis Å engeno vizomis neteisėtai perėjus Lietuvos valstybės sienÄ per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktÄ , 2017 m. rugpjūčio 16 d. apie 11 val. 50 min.

Pagėgių sav., (duomenys neskelbtini) miestelyje, prie tarptautinio pasienio kontrolės punkto, esančio (duomenys neskelbtini), jas pasitiko ir automobiliu VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčias užsienietes - Tadžikistano Respublikos pilietes G. N. ir S. A. neteisėtai perėjusias valstybės sienÄ gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje į Marijampolės miestÄ .

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka S. A. 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo sulaikytas. Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo nutartimis.

3. S. K. apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi kaltinamajam S. A. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas konstatavo, kad, paskyrus Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.4. Kaltinamasis S. A. skunde praÅ¡o jam taikomÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ pakeisti Å¡velnesne kardomÄ ja priemone.4.1. Skunde nurodo, kad nors BPK normos, numatančios apeliacinį bylų procesÄ , nereglamentuoja atskiros, nuosprendžiu paskirtos kardomosios priemonės, apskundimo tvarkos, tačiau vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į bausmės rūšį bei trukmę, apeliacinio proceso terminus, kitas bylos aplinkybes, tikslinga iÅ¡nagrinėti jo skundÄ , nes prieÅ¡ingu atveju, šį klausimÄ nagrinėjant su pateiktu apeliaciniu skundu, jo iÅ¡sprendimas gali nebetekti prasmės.4.2.

Skunde nurodoma, jog suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė turi bÅ«ti skiriamas tik iÅ¡imtiniais atvejais ir tik tuomet, kai kitomis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslų. Vadovaujantis nacionalinių teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, suėmimas negali bÅ«ti nuolat tęsiamas remiantis tik formaliais teiginiais, kad asmuo gali bėgti/slėptis tik dėl to, jog yra įtariamas (kaltinamas) sunkių nusikalstamų veikų padarymu ir dėl to jam gresia griežta bausmė (Letellier prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ :

Clooth prieÅ¡ BelgijÄ : Miuler prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ : Jėčius prieÅ¡ LietuvÄ ; Ilijkov prieÅ¡ BulgarijÄ : Bykov prieÅ¡ RusijÄ ). Anot kaltinamojo, teismas pratęsdamas suėmimo terminÄ neįvertino, jog jis turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , pasižada dalyvauti teismo posėdžiuose. Teigia, jog 2017 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui R. U. iÅ¡siuntė pareiÅ¡kimÄ - praÅ¡ymÄ , kad jis (S. A.) sutinka bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, teisme duoti parodymus apie savo ir bendrininkų padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Å i aplinkybė, pasak kaltinamojo, rodo, jog jis įvertino savo nusikalstamÄ poelgį ir yra suinteresuotas kuo greitesniu bylos iÅ¡nagrinėjimu. 4.3. Skunde nurodoma ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog suėmimo ir jo termino pratęsimo pagrindai turi bÅ«ti reikÅ¡mingi ir pakankami, bet ne bendri ir abstraktÅ«s, o teismo sprendimai Å¡iais klausimais turi bÅ«ti iÅ¡samiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais, su bylos aplinkybėmis susijusiais, argumentais. Skirdamas suėmimÄ teismas turi apsvarstyti visus argumentus už ir prieÅ¡ asmens laisvės suvaržymÄ bei suimti asmenį tik įsitikinęs, kad tai bÅ«tina vieÅ¡ajam interesui apsaugoti.

Kardomosios priemonės, o ypač griežčiausios skyrimas reiÅ¡kia asmens konstitucinių teisių suvaržymÄ , todėl kiekvienu atveju turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas, ar bÅ«tina taikyti tokiÄ priemonę. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo klausimÄ , privalo atsižvelgti į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybe ir laikytis proporcingumo principo. Skunde kaltinamasis teigia, kad prokuroras, praÅ¡ydamas skirti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ , nenurodė konkrečių BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų suėmimo pagrindų, o iÅ¡ ankstesnių nutarčių motyvų galima suprasti, kad suėmimas jam galimai paskirtas dviem pagrindais, numatytais BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose.

Skunde nurodoma, jog byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis trukdys procesui. Taip pat kaltinamasis nurodo, jog jis neturi pagrindo (bėgti) slėptis, nes turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbÄ , Å¡eimÄ . Jis anksčiau teistas už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ , prisipažino jį padaręs ir apgailestavo dėl to. Kaltinamasis nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiu, kad jis bylos nagrinėjimo metu įtariamas padaręs naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes byloje nėra jokių duomenų apie prieÅ¡ jį pradėtus kitus ikiteisminius tyrimus, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms.

Tokios aplinkybės, pasak kaltinamojo, rodo, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas nustatytas nepagrįstai. 4.4. Kaltinamasis taip pat nurodo, jog vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, prie aplinkybių, suteikiančių pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl Å¡velnesnės kardomosios priemones ir (ar) jų komplekso pakeitimo į griežtesnę, priskiriamas paskirtų kardomųjų priemonių nustatytų sÄ lygų nesilaikymas, vengimas teismo ar kitoks trukdymas nagrinėti bylÄ .

Å iuo atveju, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis bÅ«tų pažeidęs jam paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo sÄ lygas. Kaltinamojo nuomone, konstatavus, kad jis nepažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo sÄ lygų, nevengė duoti parodymus, juo labiau sutiko savanoriÅ¡kai duoti parodymus, yra pagrindas taikyti jam Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę. Anot kaltinamojo, teismas nesilaikė BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų reikalavimų, nes nutartyje nepateikė faktinių aplinkybių ir motyvų, kurie patvirtintų, jog kaltinamajam negali bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės kardomosios priemonės. 4.5.

Skunde S. A. atkreipia dėmesį, kad jis kaltinamas vienos nusikalstamos veikos padarymu ir laikomas suimtu daugiau nei 4 mėnesius, byla yra itin didelės apimties, joje kaltinimai pareikÅ¡ti keletui asmenų ir akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas galimai užtruks ilgÄ laiko tarpÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime byloje BalčiÅ«nas prieÅ¡ LietuvÄ nurodė, kad nacionalinės teisminės institucijos turi užtikrinti, kad kaltinamojo kardomasis kalinimas nebÅ«tų pernelyg ilgas. Poreikis tęsti laisvės atėmimÄ negali bÅ«ti vertinamas visiÅ¡kai abstrakčiai.

Kiekvienu atveju, sprendžiant kardomojo kalinimo pratęsimo terminÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar tokiu bÅ«du nebus pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos. Kaltinamojo manymu, jam taikoma griežčiausia kardomoji priemonė tik iÅ¡ pradžių galėjo bÅ«ti pateisinama pagrįstu manymu, kad jis, bÅ«damas laisvėje, gali bandyti bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo. Tačiau, bėgant laikui, ir nuo kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo praėjus daugiau nei 4 mėnesiams, Å¡is pagrindas tapo ne toks reikÅ¡mingas.

Atsižvelgiant į pakankamai ilgÄ suimtojo kalinimo laikÄ , tik iÅ¡skirtinės priežastys gali pateisinti kardomojo kalinimo tęsimÄ Å½mogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiÅ«riu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Lavcnts prieÅ¡ LatvijÄ ). Anot kaltinamojo, tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Baudžiamosios bylos apimtis ir sudėtingumas rodo, kad byla iki nuosprendžio paskelbimo pirmosios instancijos teisme bus nagrinėjama dar pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ , todėl suėmimo taikymas visÄ Å¡Ä¯ laikÄ prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio bei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms. 4.6.

Skunde nurodo, kad nors jis yra užsienio valstybės pilietis, į Lietuva atvyko legaliai, yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ , todėl nesiruoÅ¡ia bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo. Taip pat nurodo, kad jis nėra padaręs jokio nusikaltimo, jo sveikatos bÅ«klė yra labai prasta. 4.7. Kaltinamojo manymu, apygardos teismas pažeidė BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 305 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Paskirdamas ir pratęsdamas suėmimÄ , teismas nenurodė jokių tokio sprendimo motyvų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimÄ ir namų areÅ¡tÄ arba pratęsiant suėmimo terminÄ â€œ 1 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teisėjai, skirdami suėmimÄ , privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, ir atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 7 dalį. 4.8. Anot kaltinamojo, pakankamai ilgas suėmimo termino tęsimas leidžia daryti prielaidÄ , kad iÅ¡ anksto yra nusistatoma dėl žmogaus kaltumo ir jo nubaudimo.

Tokiu atveju yra paminamas ne tik nekaltumo prezumpcijos principas, bet ir keliamos abejonės dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę bÅ«ti paleistam proceso metu, jo paleidimÄ sÄ lygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismÄ . Kaltinamojo manymu, jam galėtų bÅ«ti paskirtos ir Å¡velnesnės kardomosios priemonės - namų areÅ¡tas, įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ar intensyvi priežiÅ«ra. 4.9.

Kartu su skundu kaltinamasis pateikė F. L A. paso, S. A. paso, A. A. paso, gimimo įraÅ¡o, santuokos sudarymo įraÅ¡o, gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, pažymų apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , 2017-12-14 pareiÅ¡kimo-praÅ¡ymo kopijas. 5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo S. A. skundÄ atmesti.

6. Kaltinamojo S. A. skundas atmetamas.7. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, pratęsęs kaltinamajam S. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , BPK nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų nepažeidė.8. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ , tačiau Å¡ioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme.

Teisėjų kolegija, nagrinėjanti kaltinamojo skundÄ dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo, neanalizuoja suimtajam pareikÅ¡tų kaltinimų pagrįstumo, Å¡ioje proceso stadijoje nesprendžiamas kaltinamojo kaltės klausimas. Tik baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti suimtÄ jį kaltu padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog S. A. galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Tokie duomenys užfiksuoti iÅ¡ dalies pačių kaltinamųjų parodymuose, liudytojų (R. J., G. Z. ir kt.) parodymuose, tarnybiniuose praneÅ¡imuose, nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo, slaptų veiksmų atlikimo, apžiÅ«rų protokoluose, o taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

9. S. A. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). 10. Suėmimo terminas S. A. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.10.1.

Skiriant suėmimÄ arba pratęsiant jo terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes. 10.2. S. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes.

Gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas, vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų. tačiau būtina atsižvelgti ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Priešingai, nei skunde nurodo kaltinamasis, Lietuvoje jis oficialiai nedirbo ir legalių pajamų neturėjo. Be to, jis praeityje buvo teistas, vėliausiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu S. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje.

Tokios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o tai neigiamai charakterizuoja S. A. asmenybę. Tikimybę, kad S. A. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, sustiprina ir jo turimi ryÅ¡iai užsienyje. S. A. yra Tadžikistano Respublikos pilietis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs Å¡ioje Å¡alyje – (duomenys neskelbtini), DuÅ¡ambe. Nors kaltinamasis yra susituokęs, turi vaikÄ bei gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje ir Å¡ios aplinkybės yra svarbios, bet nėra pakankamos vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡vadai, kad jis bÅ«damas laisvėje nebėgs (nesislėps) nuo teismo.

Skunde teigiama, kad kaltinamojo sveikatos bÅ«klė yra labai prasta, tačiau duomenų, patvirtinančių Å¡iÄ aplinkybę, byloje nėra. Ä®vertinus visumÄ BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas manyti, jog bÅ«damas laisvėje ir siekdamas iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, S. A. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Å ios iÅ¡vados nepaneigia kaltinamojo skunde nurodoma aplinkybė, jog jis prokurorui pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog sutinka bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, teisme duoti parodymus apie savo ir bendrininkų padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

11. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vienÄ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytÄ nusikaltimÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstÄ manymÄ , jog asmuo gali padaryti bent vienÄ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytÄ nusikaltimÄ , gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.11.1.

Jau minėta, kad S. A. praeityje darė nusikalstamas veikas ir buvo nuteistas. Jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobÅ«džio, o iÅ¡ anksto suplanuoti. S. A. iki sulaikymo oficialiai nedirbo, o jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobÅ«dis, leidžia manyti, kad kaltinamasis jas galimai padarė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdamas gauti neteisėtų pajamų, o tai rodo didesnį kaltinamojo neteisėtų veiksmų pavojingumÄ .

Aptartų duomenų visuma leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , jog S. A. bÅ«damas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. 11.2. Nepagrįstas kaltinamojo skundo argumentas, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta, jog jis bylos nagrinėjimo metu įtariamas padaręs naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes tokio teiginio skundžiamoje nutartyje nėra.

12. Sutiktina su kaltinamojo argumentu, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis trukdys procesui, tačiau suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui), skundžiamoje nutartyje ir nebuvo nustatytas.13. Kaltinamajam S. A. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis).

Taikoma kardomÄ jÄ priemone S. A. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kaltinamasis skunde teisingai nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra pažymėjęs, jog besitęsiantis suėmimas gali bÅ«ti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nagrinėjamu atveju vieÅ¡asis interesas yra netrukdomai iÅ¡tirti teisme bei teisiÅ¡kai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su nusikaltimų valdymo tvarkai padarymu.

Negalima sutikti su kaltinamojo skundo argumentu, jog byla yra itin didelės apimties ir jos nagrinėjimas gali užtrukti ilgÄ laiko tarpÄ . BaudžiamÄ jÄ bylÄ sudaro Å¡eÅ¡i tomai, kaltinimai pareikÅ¡ti trims asmenims, 2018 m. vasario 23 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, iki 2018 m. balandžio 24 d. suplanuoti keturi posėdžiai. 14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo metu kaltinamojo S. A. teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikÅ¡mingiems ir pakankamiems suėmimo taikymo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas.

Pripažinusi, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai bei įvertinusi S. A. asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , pobÅ«dį, sunkumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti kaltinamÄ jį iÅ¡ suėmimo ir skirti jam Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę, tame tarpe ir namų areÅ¡tÄ , įpareigojimÄ registruotis policijos įstaigoje ar intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus taikant vienÄ ar kelias Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, prieÅ¡ingai nei teigiama kaltinamojo skunde, Å¡ioje proceso stadijoje galimybės nėra.

Skundžiamoje nutartyje iÅ¡ tiesų neiÅ¡dėstyti iÅ¡samÅ«s motyvai dėl galimybės kaltinamajam taikyti Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, tačiau teismas pagrįstai konstatavo, jog jos nebus pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimÄ , todėl toks nutarties trÅ«kumas nelaikytinas esminiu, sudarančiu pakankamÄ pagrindÄ teisėtos ir pagrįstos skundžiamos nutarties panaikinimui. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, n u t a r i a : kaltinamojo S. A. (S. A.) skundÄ atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi kaltinamajam S. A. trims mėnesiams pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ .Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                      Valdimaras Bavėjanas Laima Garnelienė Violeta Ražinskaitė