2025-04-02 Nr. AB-5761-3-61-3-00537-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-3-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00537-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1682-968/2024 pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 24S38206 (toliau – ir 2024 m. vasario 1 d. sprendimas) ir 2024 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 24S39547 (toliau – ir 2024 m. vasario 2 d. sprendimas) (toliau kartu – ir Sprendimai).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimai grindžiami tik Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. lapkričio 13 d. išvada Nr. 18-11837 (toliau – ir Išvada), kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui vien dėl to, jog jis dirbo Rusijos Federacijos įmonėse „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įmonės) programuotoju. Tačiau pareiškėjas dirbo civilinėje srityje ir neturėjo nieko bendro su karinės pramonės užsakymais. Pareiškėjas neturėjo ir neturi jokių ryšių su Rusijos žvalgybų tarnybomis. Jis netarnavo kariuomenėje ir nedirbo jokiose jėgos ar panašiose valstybės struktūrose. VSD nepatvirtino prielaidos, kad visi kada nors Rusijos įmonėse dirbę asmenys yra Rusijos tarnybų taikiniai. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko susiklosčius objektyvioms aplinkybės, išimtinai su jo privataus darbdavio (uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“) veiklos nutraukimu Rusijoje ir perkėlimu į Lietuvą.

3. Atsakovas neįvertino reikšmingų faktinių aplinkybių ir argumentų, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas klausimyne nurodė, jog nepritaria Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams prieš Ukrainą ir pažymėjo, kad Krymas priklauso Ukrainai. Pareiškėjas teisėtai gyveno Lietuvoje, pažeidimų nėra padaręs, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Vien aplinkybė, kad jis dirbo Įmonėse, VSD nenustačius jokių jo ryšių su Rusijos žvalgybos institucijomis, nesudaro pagrindo taikyti priemones (apribojimus), kurias taikė atsakovas Sprendimais, t. y. leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimą ir uždraudimą atvykti į Lietuvą 5 m.

4. Migracijos departamentas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti, laikydamiesi pozicijos, kad faktas, jog pareiškėjas dirbo Įmonėse, tiesiogiai prisideda prie Rusijos Federacijos karinės galios stiprinimo ir kurioms yra taikomos Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Ukrainos sankcijos, yra pakankamas pagrindas vertinti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Tikėtina, kad pareiškėjas turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Šiuo atveju buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimas ir uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus yra proporcingos priemonės siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, kad pareiškėjas nėra lojalus Rusijos valdžiai. Pareiškėjo sutuoktinei taip pat buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas nustatė, kad atsakovas išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkto pagrindu; Pareiškėjas turėjo Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d. Pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2023 m. gruodžio 22 d. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“; VSD Išvadoje atsakovui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas 2024 m. vasario 1 d. sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, o 2024 m. vasario 2 d. sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 m.

7. Teismas nurodė, kad atsakovas turėjo pakankamą pagrindą priimti Sprendimus, nes VSD Išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.). Nors Įmonės nėra nei valstybinės, nei strateginės reikšmės įmonės, tačiau jos gamina ir teikia programas bei produkciją karinei pramonei, t. y. tiesiogiai prisideda prie Rusijos Federacijos karinės galios stiprinimo. Kadangi dėl sąsajų su Rusijos Federacijos karine pramone Įmonėms yra taikomos Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Ukrainos sankcijos, teismas sutiko su vertinimu, kad pareiškėjas gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

8. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su sankcijų pritaikymo metu (kai jis jau nebedirbo) nurodęs, kad tai savaime nereiškia, kad pareiškėjas ryšių neturėjo, ar kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. Teismas pažymėjo, nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (darbas Įmonėse) VSD surinktos informacijos kontekste kelia grėsmę valstybės saugumui. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime pateiktais išaiškinimais, nurodė, jog pats pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad palaiko ryšį su asmenimis, kurie dirbo / dirba vienoje iš Įmonių, ir akcentavo, jog ryšių palaikymas su buvusios darbovietės ir (ar) kitos jėgos struktūros dirbančiais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) yra pakankamas pagrindas išvadai, suponuojančiai pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad (duomenys neskelbtini), kaip ir kiti produktai, prie kurių kūrimo kaip programinės įrangos kūrėjas jis prisidėjo, tikrai nebuvo gaminami karinei pramonei, teismas sprendė, kad šios aplinkybės neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjas dirbo tik su civiliniais projektais. Teismas neabejojo, kad Lietuvai atvirai priešiškos šalies piliečio darbas Įmonėse, kurios tiesiogiai prisideda prie Rusijos karinės galios stiprinimo, yra grėsmė valstybės saugumui.

9. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo 2023 m. gruodžio mėn. jis turi leidimą laikinai gyventi Vokietijoje, nesiruošia gyventi Lietuvoje ir nesieja savo ateities su ja. Pareiškėjas nurodė, jog jo sutuoktinei taip pat panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje, ji gyvena Vokietijoje. Atsižvelgęs į pateiktus duomenis, teismas vertino, jog pareiškėjo su Lietuva nesieja jokie socialiniai ir (ar) ekonominiai ryšiai, jis pats taip pat nenurodė jokių šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Teismas sprendė, kad byloje nepateikta įrodymų, kuriais remiantis galėtų būti pateisintas pareiškėjo interesas likti Lietuvoje.

10. Dėl pareiškėjo išreikšto palaikymo Ukrainai, teismas nurodė, kad byloje nėra jokių šiuos jo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Teismas pareiškėjo poziciją dėl klausimyno atsakymų vertino kaip nepaneigiančią keliamos grėsmės valstybės saugumui. Nors pareiškėjo atstovas nurodė, kad tai, jog pareiškėjas nepritaria Rusijos vykdomai politikai patvirtina ir tai, jog jis nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio išvyko iš Rusijos ir į nei karto negrįžo, tačiau pats pareiškėjas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad jis iš esmės išvyko iš Rusijos, kadangi jo darbdavys nutraukė veiklą Rusijoje ir vyko dirbti ten, kur jam pasiūlydavo geresnį atlyginimą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad per minėtą laikotarpį negrįžo į Rusiją, nes bijojo, kad prie jo gali imti ieškoti „priekabių“ muitinės ar policijos pareigūnai. Teismas vertino, kad šios aplinkybės tik patvirtina, jog pareiškėjas išvyko iš kilmės valstybės ir į ją negrįžta ne dėl neigiamo požiūrio į vykdomą politiką, tačiau dėl asmeninės gerovės.

11. Teismas kaip neturinčius lemiamos reikšmės įvertino pareiškėjo argumentus, kad gyvendamas Lietuvoje jis elgėsi pareigingai, nėra niekam skolingas, dirbo ir mokėjo mokesčius, nes pareiškėjo keliama grėsmė Lietuvos saugumui nustatyta dėl darbo Įmonėse, kuriose dirbdamas pareiškėjas privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai bei prisidėjo prie Įmonėms keltų tikslų stiprinti Rusijos režimą ir jo karinę galią įgyvendinimo. Pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo, taigi, pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

12. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog kitos Europos Sąjungos valstybių institucijos taip pat gali pareiškėjui neišduoti leidimų gyventi, nustatęs, kad Migracijos departamento 2024 m. vasario 2 d. sprendimu taikytas draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių neapima draudimo pareiškėjui vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes.

13. Teismas konstatavo, kad skundžiami Sprendimai yra proporcingi, tinkamai pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimus.

15. Pareiškėjas, kartodamas aplinkybes ir argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui, taip pat akcentuodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad teismas rėmėsi įrodymais nepagrįsta VSD prielaida apie pareiškėjo grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, kurios VSD tinkamai nepagrindė. Teismas neįvertino pareiškėjo argumentų, kad jis nekelia grėsmės Lietuvai, nepritaria Rusijos karui prieš Ukrainą ir kt. Byloje nepateikta įrodymų apie pareiškėjo lojalumą ar patikimumą Rusijos valdžiai ar jo prisidėjimą prie šios valdžios stiprinimo. Pareiškėjas prie įrangos, kuri galėjo būti panaudota kariniais tikslais, nedirbo. Pareiškėjas palaiko ryšį tik su Įmonėse nebedirbančiais buvusiais kolegomis, kurie neturi nieko bendro nei su dabartine įmonės veikla, nei su Rusijos režimu.

16. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas dirbo Įmonėse programuotoju, VSD nenustačius jokių jo ryšių su Rusijos žvalgybos institucijomis, nesudaro pagrindo pareiškėjui taikyti Sprendimais pritaikytas griežtas priemones (apribojimus). Pareiškėjas pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus dėl Sprendimų ir jais taikytų ribojimų neigiamos įtakos pareiškėjo ir jo šeimos gyvenimui ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Teismas, besąlygiškai pritardamas Migracijos departamento pozicijai, priėmė akivaizdžiai nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

17. Atsakovas Migracijos departamentas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti

19. VSD laikėsi pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjat pirmosios instancijos teisme. VSD vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, objektyviai ir visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje esančius įrodymus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, įvertinto visas su pareiškėju susijusias aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir aktualią teismų praktiką. Teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą analogiškose bylose.

IV. 20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi administracinėje byloje eA-1682-968/2024 (toliau – ir Nutartis) atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą, paliko nepakeistą Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą.

21. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į Rusijos Federacijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Rusijos Federacijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas nenustatė priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Sprendimuose nurodytas faktas apie pareiškėjo darbą Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje, leidžia spręsti apie jo pažeidžiamumą dėl tikėtinų ryšių su kilmės valstybės subjektais, turinčiais Lietuvos Respublikos atžvilgiu priešiškų interesų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad Lietuvai atvirai priešiškos šalies piliečio darbas Rusijos Įmonėse, kurios tiesiogiai prisideda prie Rusijos karinės galios stiprinimo, kuri išnaudojama nusikalstamiems ir teroristiniams veiksmams prieš Ukrainą, yra grėsmė Lietuvos valstybės saugumui. Neįvertinus aptartų aplinkybių kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai esant tokiai geopolitinei situacijai ir VSD bei Migracijos departamento priimami sprendimai neatitiktų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimų, t. y. neprisidėtų prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

22. Teismo vertinimu, pareiškėjas, apeliaciniame skunde kvestionuodamas Išvadą, nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, suteikiančių pagrindą abejoti VSD pateikta informacija, įskaitant tai, kad Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja žvalgybos tarnybos, strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausiais technologijas, Rusijos žvalgybos tarnybos naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir strateginės reikšmės įmonėse. Nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, jog pareiškėjo darbas Įmonėse (2011–2020 m., taip pat ir po Krymo aneksijos, kuri įvykdyta 2014 m.), pareiškėjui žinant apie Įmonių turėtas sutartis, susijusias su karo pramone, apie jų atliktus veiksmus, susijusius (duomenys neskelbtini) turėjimu, VSD surinktos informacijos kontekste, gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Atitinkamos institucijos, tikėtina, disponuoja asmenine bei profesine informacija apie pareiškėją, jo kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis, todėl, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, pareiškėjo ryšiai gali aktualizuotis, jis gali būti lengviau palenkiamas vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde patvirtino, jog palaiko ryšius su asmenimis, kurie dirbo vienoje iš Įmonių. Ryšių palaikymas su buvusios darbovietės ir (ar) kitos jėgos struktūros dirbančiais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) yra pakankamas pagrindas išvadai, suponuojančiai pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

23. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad išviešino savo aiškią poziciją tiek dėl neteisėto Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą, tiek dėl Krymo priklausymo Ukrainai, tačiau, teismo vertinimu, tai savaime nepaneigia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl jo požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl ankstesnio darbo Įmonėse, kurios tiesiogiai prisideda prie Rusijos karinės galios stiprinimo. Vien faktas, kad pareiškėjas Įmonėse, veikiančiose strategiškai svarbiame sektoriuje ir įtrauktose į sankcionuotų įmonių sąrašą, dirbo iki 2020 m., tik sustiprina rizikas dėl jo grėsmės valstybės saugumui.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pažymėjo, kad pareiškėjo darbo laikotarpis nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą. Taigi, Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą. Tai, kad Migracijos departamentas nenustatė visų, pareiškėjo vertinimu, reikšmingų jo individualią situaciją apibūdinančių aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad Migracijos departamento 2024 m. vasario 1 d. sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pirmosios instancijos teismui nurodytas jo situaciją apibūdinančias aplinkybes, kurios kartojamos ir apeliaciniame skunde, darė išvadą, kad jų visuma šiuo konkrečiu atveju nepagrindžia pareiškėjo asmeninio intereso ir toliau laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prioriteto prieš siekį užtikrinti valstybės saugumą.

25. Vadovaudamasis 2024 m. vasario 2 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis, be kita ko, darbu Įmonėse, atsakymais į klausimyno klausimus, kurie nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės, darbo Lietuvos įmonėje laikotarpiu, kuris nelaikytinas ryšiu su Lietuva, apeliacinės instancijos teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjas pripažintinas grėsmę valstybės saugumui keliančiu asmeniu, o draudimas jam atvykti į Lietuvą 60 mėnesių (5 m.) nuo sprendimo priėmimo dienos laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą.

26. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo praktika, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti.

27. Teismas nurodė, kad likusieji neaptarti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisakė.

V. 28. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-1682-968/2024 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu.

29. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu ir Nutartimi nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose. Teismai pagal aktualią teismų praktiką privalėjo, tačiau nevertino pareiškėjo individualios situacijos, šeiminių aplinkybių, aktualių faktinių aplinkybių, jo išreikštos politinės ir pilietinės pozicijos, atvykimo į Lietuvą aplinkybių ir jo elgesį gyvenant Lietuvoje, įsidarbinimo Įmonėse aplinkybių, elgesį po darbo Įmonėse, fakto, kad pats pareiškėjas klausimyne nurodė, jog dirbo Įmonėse ir pažymėjo, kad jos turėjo sutarčių su karine pramone, faktą, kad pareiškėjas netarnavo kariuomenėje ir nedirbo jokiose jėgos ar valstybės struktūrose, tai, kad nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad pareiškėjas palaikė ar šiuo metu palaiko Rusijos Federacijos ir (ar) Baltarusijos Respublikos režimą ar kokius nors ryšius su juo, ir kitų reikšmingų aplinkybių. Teismas iš esmės pripažino, kad vien darbo Įmonėse faktas pats savaime yra pakankamas konstatuojant grėsmę nacionaliniam saugumui. Teismas privalėjo patikrinti, ar yra duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo realią, o ne hipotetinę grėsmę valstybės saugumui. Tokių pagrįstų duomenų byloje nenustačius, o Migracijos departamentui bylos nagrinėjimo metu net nevykdant įrodinėjimo pareigos, pareiškėjo skundas buvo atmestas nepagrįstai, remiantis tik prielaidomis, nuomone ir tikimybe apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, kuri, be kita ko, nėra pagrįsta ir įrodyta.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje skirtingai aiškinama, kam tenka įrodinėjimo pareiga tokio pobūdžio bylose ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis užsienietis turėtų (jeigu turi tokią pareigą) paneigti valstybės institucijų išvadas dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, dėl ko būtina vieninga ir aiški Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija šiuo klausimu. Įrodinėjimo pareigos perkėlimas užsieniečiams šio pobūdžio bylose reikštų esminį jų galimybių apsiginti nuo nepagrįstų kaltinimų apibojimą, paneigtų esminius viešojo administravimo procedūrų ir teisinės valstybės principus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jo nelojalumą Rusijos valdžiai patvirtino eilė faktų ir įrodymų, kurie atsakovo ir VSD niekaip nebuvo paneigti, tačiau nei pirmosios instancijos teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jais nesivadovavo. Susidarė situacija, jog užsienietis praktiškai neturi jokių galimybių įrodyti VSD ir Migracijos departamento sprendimuose dėl jo padarytų išvadų nepagrįstumo.

31. Teismo argumentai, kad „Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad išviešino savo aiškią poziciją tiek dėl neteisėto Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą, tiek dėl Krymo priklausymo Ukrainai, tai savaime nepaneigia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl pareiškėjo požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo ankstesnio darbo Rusijos Federacijos Įmonėse, kurios tiesiogiai prisideda prie Rusijos karinės galios stiprinimo. Vien faktas, kad pareiškėjas Įmonėse, veikiančiose strategiškai svarbiame sektoriuje ir įtrauktose į sankcionuotų įmonių sąrašą, dirbo iki 2020 m., tik sustiprina rizikas dėl jo grėsmės valstybės saugumui“ prieštarauja aktualiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

32. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti.

33. Atsakovas nurodo, kad tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek Nutartis priimti išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis, padarius nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas ir pakankamai nuosekliai išdėsčius įrodymus. Teismai aiškiai pasisakė dėl visų argumentų.

34. Pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra analogiška šiai bylai. Migracijos departamento Sprendimai nėra susiję su pareiškėjo tarnyba kariuomenėje, skiriasi kitos su pareiškėju susijusios aplinkybės. Priešingai nei teigia pareiškėjas, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė dėl reikšmingų bylai aplinkybių, t. y. dėl pareiškėjo darbo Įmonėse trukmės, darbo pabaigos aplinkybių, pareiškėjo politinių pažiūrų ir t.t. Kiti pareiškėjo nurodomi aspektai (sąžiningai užpildytas klausimynas, elgesys po darbo Rusijos įmonėse, atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės, elgesys Lietuvoje) yra pertekliniai kriterijai, kurie nedaro įtakos sprendimams ir nekeičia fakto, kad, šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjas dirbo Rusijos Federacijos įmonėse, kurios yra kontroliuojamos Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybų, prisidėjo prie Rusijos Federacijos karinės galios stiprinimo, kas VSD surinktos informacijos kontekste leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas teismams nepateikė įrodymų, kad nėra lojalus Rusijos Federacijos režimui, taip pat nepaneigė, kad palaiko ryšius su asmenimis, kurie dirba vienoje iš Įmonių. Pareiškėjo atsakymai į klausimyno klausimus ir pareiškėjo paaiškinimai teismui dėl nepritarimo Rusijos režimui yra pareiškėjo teiginiai Lietuvos Respublikos teismams ir Migracijos departamentui, o ne Rusijos Federacijos valstybinėms įstaigoms. Pareiškėjas teismams nepateikė įrodymų, kad tokias pažiūras jis skelbtų viešai. Pareiškėjo argumentai, kad jo galimybė gauti įrodymus yra žymiai labiau apribota nei valstybinės institucijos, yra nepagrįsti. Pareiškėjas, teigdamas, kad jo sutuoktinei buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nenurodo, kad jai minėtas leidimas laikinai gyventi yra panaikintas, todėl pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis.

35. Migracijos departamento Sprendimai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose. Darbo pobūdis (aplinkybė, kad asmuo dirbo ne vadovaujantį ar politinį, bet techninį darbą) Rusijos įmonėje ar darbo laikotarpis neturi įtakos vertinant asmens dabartinę grėsmę valstybės saugumui. Iš pareiškėjo veiksmų (darbo Įmonėse) VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje. Priimant Sprendimus buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, Sprendimų proporcingumas. Pareiškėjas, nesutikdamas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktu įrodymų vertinimu, prašyme atnaujinti proceso nagrinėjimą iš esmės šio prašymo nepagrindžia, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti.

37. VSD nuomone, pareiškėjas prašyme nepateikia argumentų, patvirtinančių esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje atnaujinti procesą, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu, buvimo. VSD vertinimu, nedidelis pareiškėjo nurodytų reikalavimus, esą, pagrindžiančių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų kiekis yra nepakankamas vertinti praktikos (ne)vienodumą. Todėl pareiškėjo selektyvus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylų atrinkimas ir rėmimasis jose priimtais procesiniais sprendimais, siekiant patvirtinti praktikos nevienodumą, yra nepagrįstas. Pareiškėjo nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pavyzdžiai ne paneigia, o patvirtina praktikos vienodumą ir nuoseklumą. Migracijos departamentui nepalankiais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniais sprendimais pareiškėjas remiasi nepagrįstai, nes jo nurodytose bylose nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai. Pareiškėjo dėstomus argumentus taip pat paneigia naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, kurios nėra nurodytos pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo. Taip pat VSD pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp bylos proceso šalių aspektu yra susiformavusi, vienareikšmiška ir nuosekli – būtent byloje dalyvaujantis užsienietis, nesutikdamas su grėsmės valstybės saugumui pagrindu priimtu Migracijos departamento sprendimu, privalo pateikti teismui konkrečius įrodymus, paneigiančius VSD išvadoje bei skundžiamame Migracijos departamento sprendime nurodytas aplinkybes. Taip pat pareiškėjo argumentai dėl užsieniečių traktavimo silpnesniąja šalimi santykiuose su Lietuvos Respublikos valdžios institucijomis laikytini spekuliatyviais ir nepagrįstais. Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečių, teisės aktų nustatyta tvarka pripažintų keliančiais grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, laikymas silpnesniąja šalimi neatitiktų nei pirmaeilių Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesų, nei teisingumo ir protingumo principų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.

39. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Kot prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 20887/03). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04). Be to, teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 40713/04).

40. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018; ir kt.).

41. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

42. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-19/2010; 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015). Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai.

43. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas. Sprendžiant dėl to, ar suinteresuotas asmuo įrodė aptariamą pagrindą, pirmiausia vertintina, ar prašyme atnaujinti procesą nurodytos bylos su ta, kurioje siekiama proceso atnaujinimo, yra analogiškos, t. y. jų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) sutampa (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-149/2011; 2022 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-13-968/2022; kt.).

44. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartyje pripažindamas, jog vien pareiškėjo darbo Rusijos Įmonėse, kurios, kaip nurodė VSD, tiesiogiai prisideda prie Rusijos Federacijos karinės galios stiprinimo, pats savaime yra pakankamas konstatuoti pareiškėjo grėsmę nacionaliniam saugumui, nukrypo nuo ankstesnėje savo jurisprudencijoje suformuotos praktikos, kad vertinamas ne tik pats darbo santykių faktas, bet ir kitos reikšmingos, su užsieniečio individualia situacija susijusios aplinkybės. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra nevienoda ir tuo aspektu, jog skirtingai aiškinama, kokiam subjektui tenka įrodinėjimo pareiga esant ginčui dėl leidimo panaikinimo dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, t. y. ar užsienietis turėtų pats tokias išvadas nuginčyti, ar sprendimus priėmusioms institucijoms tenka pareiga įrodyti priimtų sprendimų teisėtumą.

45. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi pareiškėjo argumentus dėl nukrypimo nuo suformuotos teismų praktikos, taip pat įvertinusi prašyme atnaujinti procesą nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose nagrinėtas aplinkybes ir priimtų procesinių sprendimų motyvus, pažymi, jog nurodyta praktika patvirtina, kad sprendžiant dėl konkretaus užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai ir priimamas atitinkamas individualiai motyvuotas sprendimas, atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat individualiai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir jų visumą.

46. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutarties motyvų matyti, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui grindė ne vien faktu apie pareiškėjo darbą. Tokia išvada buvo padaryta atlikus individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. įvertinus ne tik pareiškėjo biografijos faktą apie jo darbą Rusijos Federacijos Įmonėse, kurios tiesiogiai prisideda prie Rusijos Federacijos karinės galios stiprinimo ir kurioms dėl sąsajų su Rusijos Federacijos karine pramone yra taikomos Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Ukrainos sankcijos, tačiau taip pat atsižvelgus į geopolitinę situaciją, pareiškėjo darbo laikotarpį, aplinkybę, kad pareiškėjui buvo žinoma apie Įmonių turėtas sutartis, susijusias su karo pramone, apie įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atliktus veiksmus, susijusius su (duomenys neskelbtini), aplinkybę, kad pareiškėjas palaiko ryšius su asmenimis, kurie dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, o kartu ir pareiškėjo šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat įvertinus ir pareiškėjo deklaruotą poziciją dėl nepritarimo jo kilmės valstybės vykdomai politikai. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju nebuvo nukrypta nuo pareiškėjo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos, be kita ko, 2024 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1693-525/2024, 2024 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-891-502/2024; 2023 m. spalio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2334-463/2023; 2023 m. spalio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023; 2023 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023.

47. Pažymėtina, kad pareiškėjo nesutikimas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartyje atliktu įrodymų vertinimu negali būti pagrindas atnaujinti procesą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų, sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, dar kartą vertinti faktines bylos aplinkybes ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-5-1047/2024; kt.). Proceso atnaujinimo paskirtis yra ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje išvardytų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė. Įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įrodymų vertinimas yra procesas, kuris kiekvienoje konkrečioje byloje pagrįstas vidiniu bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu.

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi Nutartyje ir pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytuose procesiniuose sprendimuose, kurių faktinės aplinkybės, pareiškėjo teigimu, yra panašios ir kuriuose Migracijos departamento sprendimai dėl leidimų gyventi panaikinimo arba atsisakymo juos išduoti / pakeisti užsieniečiams buvo pripažinti nepagrįstais ir panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1542-492/2024; 2024 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1693-525/2024; 2024 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-891-502/2024; 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2334-463/2023; 2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023; 2023 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023) nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad šios bylos nėra tapačios (skiriasi individualios pareiškėjų aplinkybės, taip pat skiriasi bylose teismui pateikti įrodymai, jų reikšmė ir vertinimas). Nurodytose bylose priimtais procesiniais sprendimais nėra patvirtinamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nevienodumas. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nenurodė procesinio sprendimo kitoje analogiškoje administracinėje byloje, kurioje esant iš esmės tapačioms faktinėms aplinkybėms ir jas įvertinus, būtų priimtas priešingas teismo procesinis sprendimas.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs gausią ir nuoseklią praktiką dėl įrodinėjimo naštos tarp bylos proceso šalių paskirstymo bylose, kuriose kilo ginčas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent byloje dalyvaujantis užsienietis, nesutikdamas su grėsmės valstybės saugumui pagrindu priimtu Migracijos departamento sprendimu, privalo pateikti teismui įrodymus, paneigiančius VSD pateiktoje išvadoje ir Migracijos departamento sprendime nurodytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-984-415/2024; 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1157-552/2024; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1300-525/2024; 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1504-415/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1102-552/2024; kt.). Pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai, kuriuose suformuota praktika, kad būtent sprendimus priėmusioms institucijoms tenka pareiga įrodyti priimtų sprendimų teisėtumą, kuri be kita ko, grindžiama gerojo administravimo principo įgyvendinimu, pagrįsti savo išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-408-968/2024) nėra priimti nagrinėjant bylas dėl užsieniečių leidimų laikinai gyventi išdavimo / panaikinimo nustačius, kad jie kelia grėsmę valstybės saugumui.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, Nutartyje buvo remtasi ir nenukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos, kad sprendžiant, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, vertinama ne vien VSD pateikta išvada ir joje nurodyti faktai, tačiau atliekamas kompleksinis pareiškėjus charakterizuojančių savybių vertinimas. Kaip minėta, Nutartyje buvo atliktas individualus pareiškėjo situacijos vertinimas, t. y. buvo įvertintas ne tik pareiškėjo darbas Įmonėse ir šio darbo laikotarpis, bet ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, taip pat vertinant įrodymus (jų visetą) atsižvelgta ir į geopolitinę situaciją. Dėl to aptariamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas Nutartį, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, t. y. nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu.

51. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodomus kitus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus, akcentuotina, kad užsieniečio galima kelti grėsmė valstybės saugumui yra teisės (vertinimo) klausimas, sprendžiamas pagal konkrečioje byloje nustatytus faktus ir surinktus įrodymus, kurie turi būti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai patikrinti ir ištirti teisminio nagrinėjimo metu, ypač darant išvadą, sukuriančią teisines prielaidas priimti atitinkamus administracinius sprendimus kaip ginčijami nagrinėjamoje byloje, t. y. jog asmens buvimas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1434-822/2024; kt.).

52. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodomuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose buvo nagrinėjama kiekvieno užsieniečio individuali situacija, vertinami įrodymai ir daromos išvados dėl jo keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.

53. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą netenkinamas, kadangi pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, o administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo (apeliacinio skundo pakartotinio išnagrinėjimo), nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014 ir kt.).

54. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas įstatymo nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis atmetamas ir atsisakoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1682-968/2024.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. P. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1682-968/2024 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1682-968/2024 pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė