2025-12-17 Nr. AB-22975-3-61-3-05306-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-605-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05306-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo 444-osios daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo 444-osios daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius ir V. P.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas 444-oji daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2022 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. SD-129-20975 „Dėl įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini), kurio metu 444-osios DNSB darbuotojas H. P. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija 2020 m. gruodžio 16 d. priėmė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (AK 20203100174 forma N-1) (toliau – ir Nelaimingo atsitikimo darbe aktas), kuriame konstatavo, jog pareiškėjo, kaip darbdavio, įgaliotas atstovas nekontroliavo, kaip ir kokiomis darbo priemonėmis darbuotojai atlieka daugiabučio gyvenamojo namo teritorijos priežiūros darbus, dėl to H. P. (H. P.) (toliau – ir Darbuotojas), šienaujant žolę bei jos pjovimui naudojant elektrinę žoliapjovę su netvarkingu ilgintuvo laidu, buvo mirtinai traumuotas elektros srove.

Pareiškėjas 2022 m. vasario 18 d. pateikė Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui prašymą atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, motyvuodamas tuo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2021 m. birželio 17 d. nutarime ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-23895-20 (toliau – ir Nutarimas) ir Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi byloje Nr. IBPS-V-2532558-21 yra konstatuotos priešingos aplinkybės nei nurodyta Nelaimingo atsitikimo darbe akte, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Darbuotojas mirties metu nevykdė darbo funkcijų ir jo mirtį nulėmė didelis paties žuvusiojo neatsargumas, o pareiškėjo atstovas šiuo atveju objektyviai negalėjo numatyti padarinių atsiradimo ir užkirsti jiems kelio.

Inspekcija 2022 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. EV-96 skyrė įvykio darbe papildomą tyrimą, kurio metu 2022 m. rugsėjo 13 d. surašė „Įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini) 444-osios DNSB darbuotojui H. P., papildomo tyrimo aktą“ (toliau – ir Papildomo tyrimo aktas), kuriuo pakeitė Nelaimingo atsitikimo darbe akto 5 punktą ir jį išdėstė nauja redakcija. Vis dėl to, atsakovas Papildomu tyrimo aktu laikėsi pozicijos, kad Darbuotojas mirė, vykdydamas darbo funkcijas, t. y. pjaudamas žolę. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 23 d. raštu atsisakė pasirašyti Papildomo tyrimo aktą ir rašte išdėstė tokio atsisakymo priežastis.

Atsakovas 2022 m. spalio 12 d. parengė išvadą dėl įvykio darbe, kurioje pripažino, kad papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 913 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) reikalavimais ir pasiūlė Papildomo tyrimo aktą bei papildomo tyrimo metu surinktus duomenis laikyti neatsiejama Nelaimingo atsitikimo darbe akto dalimi. Atsakovas taip pat priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė:

1) pripažinti, kad įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini), kurio metu Bendrijos Darbuotojas patyrė mirtiną traumą, papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais;

2) laikyti Papildomo tyrimo aktą, Nelaimingo atsitikimo darbe aktą ir pirminio bei papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą neatsiejama Inspekcijos atliktų tyrimų dalimi;

3) administracinę procedūrą baigti.

3. Pareiškėjas teigė, kad Papildomo tyrimo akte atsakovas pateikė prieštaringus motyvus, kuriais vertino, ar nelaimingas atsitikimas įvyko darbo metu, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog Darbuotojas mirė darbo laiku. Atsakovas nesurinko jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog Darbuotojas darbo funkcijas vykdė ir ryte, ir vakare po darbo valandų (duomenys neskelbtini), taip pat nėra įrodymų, kad mirties dieną Darbuotojas buvo gavęs darbdavio nurodymą dirbti kitu laiku negu numatyta Darbo tvarkos taisyklių 5.3 papunktyje, ar kad toks poreikis buvo mirties dieną. Todėl Papildomo tyrimo akte padaryta išvada dėl Darbuotojo dirbto laiko pripažinimo darbu laiku, prieštarauja Darbo tvarkos taisyklių 5.3 papunkčiui, pagal kurį Darbuotojo darbo laikas nustatytas 4 val. per dieną ir 5 dienos per savaitę, darbo pradžia 7 val. ryto.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Papildomo tyrimo akte atsakovas nesirėmė ikiteisminio tyrimo metu priimto Nutarimo išvadomis, o citavo pavienes Nutarimo aprašomąsias dalis ir rėmėsi kai kuriais Nutarime aprašytais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu yra padaryta išvada, kad Bendrijos, kaip darbdavio, įgaliotas asmuo nedavė pavedimo Darbuotojui šienauti žolės, tai neįėjo į Darbuotojo pareigas, ir kad nelaimingo atsitikimo dieną Darbuotojo darbo funkcijų – žolės pjovimo – nevykdė, o žala atsirado dėl paties Darbuotojo didelio neatsargumo. Papildomo tyrimo akte atsakovas nepateikė motyvų, kodėl nesivadovavo šia Nutarime padaryta teisiškai reikšminga išvada.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad Papildomo tyrimo akte atsakovas rėmėsi Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiosios ekspertės 2021 m. vasario 4 d. specialisto išvada Nr. 11-107(21), kurioje konstatuota, jog Darbuotojas mirė nuo techninės elektros srovės poveikio. Ši specialistės išvada buvo gauta ikiteisminio tyrimo metu, minėtoje išvadoje buvo pateiktas vertinimas, kad Darbuotojas nebuvo instruktuotas, kaip saugiai atlikti darbus, ir darbdavio įgaliotas asmuo nekontroliavo, kaip ir kokiomis darbo priemonėmis buvo vykdomi darbai – organizaciniu požiūriu tai turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui kilti. Nutarime buvo išreikšta pozicija, kad specialistės išvados dalis, kurioje ji daro išvadą dėl nelaimingo atsitikimo kilimo priežasties ir asmens kaltės, yra teisinio, o ne techninio pobūdžio, todėl tokio išvada priimta specialistei neturint tam įstatymo suteiktos kompetencijos ir įgaliojimų. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nepagrįstai neatsižvelgė į šią Nutarime akcentuotą aplinkybę, jog ekspertai ar specialistai neturi teisės spręsti teisinio pobūdžio klausimų, tokių kaip asmens kaltė ar atsakomybė.

6. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atlikto tyrimo išvados yra grindžiamos prielaidomis, kurios nepagrįstos įrodymais. Papildomo tyrimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių įrodymų, kad Darbuotojas po darbo dienos valandų žolę pjovė Bendrijos interesais su nenustatytam asmeniui priklausančia žoliapjove, kai nėra įrodymų, jog į Darbuotojo pareigas įėjo žolės pjovimas, Bendrija žoliapjovės neturėjo, Bendrijos pirmininkas nei nelaimingo atsitikimo dieną, nei prieš jį nedavė pavedimo Darbuotojui pjauti žolę.

7. Pareiškėjas pabrėžė, kad ikiteisminio tyrimo metu priimtame Nutarime yra konstatuota, jog nenustatyta, kad Darbuotojas žolės pjovimo darbus atliko, vykdydamas Bendrijos pirmininko nurodymus, taip pat, atsižvelgiant į liudytojų parodymus, galima daryti išvadą, jog žalos atsiradimą nulėmė didelis paties žuvusiojo neatsargumas.

8. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu, siekiant įgyvendinti visus pagrindinius Nuostatų 29 punkte nustatytus įvykio darbe tyrimo tikslus, buvo nagrinėjama visa prieinama informacija, kurią pateikė žuvusiojo Darbuotojo darbdavys, kiti asmenys, susiję su tyrimu įvykiu, buvo susipažinta su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23895-20 išvada, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi.

10. Atsakovas paaiškino, kad tyrimo metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) Bendrijos Darbuotojas patyrė mirtiną traumą pjaudamas žolę. Darbuotojas žolę pjovė prie daugiabučio namo, t. y. vietoje, kuri priklausė jo darbdaviui Bendrijai. Kadangi įvykio darbe tyrimo pagrindinis tikslas yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimas – siekis, nustačius įvykio darbe priežastis, numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti, Inspekcijos inspektorius, tirdamas įvykį darbe vertina visus aspektus, ne tik tuos, kurie tiesiogiai lemia įvykį darbe, bet ir tai, kas sudarė sąlygas (prielaidas) tokiai situacijai susidaryti, bei nurodo pažeistus darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius teisės aktus, kad darbdavys žinotų, kokių priemonių turi imtis, jog tokie įvykiai ateityje nepasikartotų.

11. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo siekiu, kad įvykis darbe, kai mirtiną traumą patyrė Bendrijos Darbuotojas, nebūtų pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Atsakovas pažymėjo, kad Bendrijos atstovas neigė davęs Darbuotojui nurodymus pjauti žolę, teigė nežinojęs, kad Darbuotojas tai daro ir kokias darbo priemones naudoja, tačiau šie pareiškėjo teiginiai, atsakovo vertinimu, nereiškia, jog Darbuotojas dirbo savavališkai (be darbdavio žinios), dirbo sau (savo interesais).

12. Atsakovas akcentavo, kad joks įvykių darbe tyrimą reglamentuojantis teisės aktas nenumato, jog ikiteisminio tyrimo išvados yra privalomos ar kaip nors įpareigojančios Inspekcijos inspektorių, tiriantį įvykį darbe. Inspekcijos inspektorius, siekdamas kuo nuodugniau nustatyti įvykio darbe aplinkybes ir kuo tiksliau įvardinti nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, stengiasi surinkti kuo daugiau informacijos, susijusios su tiriamu įvykiu, todėl inspektoriui yra svarbu susipažinti ir su informacija, kuri būna surinkta ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ikiteisminio tyrimo išvados jokiu būdu neįpareigoja inspektoriaus savo išvadas grįsti būtent ikiteisminio tyrimo išvadomis, nes tyrimų tikslai yra skirtingi.

13. Atsakovas pažymėjo, kad nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog Darbuotojas mirtiną traumą patyrė dirbdamas darbą, už kurį jam buvo mokamas darbo užmokestis, t. y. tvarkė darbdaviui priklausančią teritoriją. Tiek kiti Bendrijos darbuotojai, tiek namo gyventojai patvirtino, jog žuvęs Darbuotojas nuolat šienavo žolę, nors Bendrijos atstovas teigė to nežinojęs. Darbuotojas vykdė savo darbines funkcijas, dirbo darbo vietoje, laiku, kuris jam buvo patogus, nes taip buvo suderinta su darbdaviu. Tai, kad darbdavys nebuvo suteikęs Darbuotojui konkrečių įgaliojimų, konkrečiu laiku atlikti konkretų darbą su saugiomis darbo priemonėmis, liudija apie darbdavio veiklos trūkumus ir darbuotojų saugą bei sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Darbuotojas, žinodamas darbdavio reikalavimus, nustatytas „lanksčias“ darbo tvarkos taisykles, stengėsi gerai atlikti savo pareigas, t. y. laiku nupjauti žolę, todėl pasirūpino (neaišku iš kur) darbo priemone, kuri buvo nesaugi, ir darbo metu patyrė mirtiną traumą. Darbdavys sąmoningai ar nesąmoningai per daugelį metų, kai buvo sudaryta darbo sutartis su Darbuotoju, nustatė tokias darbo taisykles, kurios leido Darbuotojui taip dirbti, t. y. savarankiškai planuoti darbus, darbo laiką pasirinkti savo nuožiūra, pasirūpinti darbo priemonėmis. Įvykio darbe tyrimo metu identifikuoti darbdavio ir darbuotojo santykiai darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo srityje neatitiko darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kas yra įvardinta Nelaimingo atsitiko darbe akto 11 punkte.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo VDI Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą palaikė atsakovo atsiliepime išdėstytą poziciją.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad atsakovas, atlikęs papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą, pagrįstai paliko galioti Nelaimingo atsitikimo darbe aktą ir jame nustatytas nelaimingo atsitikimo priežastis, nes tyrimo ir papildomo tyrimo metu buvo surinka pakankamai įrodymų, jog Darbuotojas mirė darbo laiku, dirbdamas jam priklausančius dirbti darbus, kuriuos jis dirbo darbdavio naudai.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad žuvęs Darbuotojas, trečiojo suinteresuoto asmens V. P. sutuoktinis, neturėjo konkretaus darbo grafiko, į darbą eidavo pagal poreikį, t. y. eidavo tuo metu, kai būdavo faktinis poreikis atlikti jam pavestą darbą. Darbuotojas galėjo vieną dieną visai neiti į darbą, o kitą dieną ateiti ir dirbti visas 8 valandas, t. y. tol, kol bus atliktas reikiamas darbas. Priklausomai nuo jam pavesto atlikti darbo, Darbuotojas pats galėdavo pasirinkti kurią valandą, ryte, dienos metu ar vakare ateiti į darbą. Darbuotojas dirbo teritorijos prižiūrėtoju, todėl žolės pjovimas priklausė jam pagal pareigas.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad Darbuotojo dukra ikiteisminio tyrimo metu paliudijo, jog vėliau, prieš įvykį (dieną iki to) Darbuotojui skambino Bendrijos pirmininkas ir prašė nupjauti žolę. Darbuotojo sutuoktinė ikiteisminio tyrimo metu taip pat liudijo, jog Darbuotojui skambindavo Bendrijos pirmininkas, duodavo užduotis, pavyzdžiui, perdažyti šaligatvio žymėjimo juostas, vasarą dažniausiai skambindavo dėl žolės šienavimo. Bendrija turi gana didelę teritoriją, šalia gyvenamojo namo esančią teritoriją šienuodavo žuvęs Darbuotojas pagal Bendrijos pirmininko nurodymą. Įvykio dieną Darbuotojas taip pat šienavo žolę pagal Bendrijos pirmininko nurodymą.

II. 19. Regionų apygardos administracinis teismas 2024 m. balandžio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Bendrijos skundą.

20. Teismas, įvertinęs bylai aktualias faktines aplinkybes, pažymėjo, kad vienas esminių argumentų, dėl ko, pareiškėjo vertinimu, įvykis neturėtų būti priskirtas nelaimingam atsitikimui darbe, yra tai, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), t. y. ne darbo laiku, nes Bendrijos Darbo tvarkos taisyklių 5.3 papunktyje nustatyta, kad Darbuotojas darbo funkcijas vykdė nuo 7 val. ryto, o žuvusiojo sutuoktinė paaiškinime teigė, kad nelaimingo atsitikimo dieną Darbuotojas į darbą išėjo ryte.

21. Teismas nustatė, kad pagal byloje esantį Bendrijos Darbuotojo 2014 m. kovo 31 d. prašymą, jis nuo 2014 m. balandžio 1 d. dirbo Bendrijos teritorijos prižiūrėtoju. Byloje nėra ginčo, jog Darbuotojui darbo laikas nebuvo griežtai reglamentuotas, buvo nustatyta tik jo darbo laiko trukmė – 4 val. per dieną ir 5 dienos per savaitę. Daugiau nebuvo jokių išankstinių susitarimų dėl darbo laiko, buvo susitarta, jog Darbuotojas į darbą ateina pagal poreikį, t. y. kai yra darbo, ir Darbuotojui suteikta teisė savo darbo laiką planuoti pačiam.

22. Teismas nurodė, kad iš ikiteisminio tyrimo metu priimto Nutarimo turinio matyti, jog nelaimingo įvykio metu buvo naudojamas Bendrijos reikmėms įsigytas ilgintuvas (prieš tai jau modifikuotas ilgintuvas), prie kurio papildomai buvo prijungti kiti laidai. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kada ir kaip buvo prijungti papildomai laidai, kaip buvo izoliuotos sujungimo vietos ar jungimo izoliacija galėjo būti pažeista darbo metu veikiama mechaninių jėgų (tempimo, trinties). Be to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kam priklausė laidai, bei nenustatyta, kas atliko ilgintuvo sujungimus. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei Inspekcijos atlikto tyrimo metu nepavyko nustatyti, kam priklausė žoliapjovė. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartyje byloje Nr. IBPS-V-2532558-21 nurodyta, jog pagrindinis motyvas, dėl kurio buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas – aplinkybė, jog nesurinkti duomenys, kam priklauso įvykio metu naudota žoliapjovė, elektros ilgintuvai bei kas atliko jų pakeitimus, bei nenustatyta, ar Darbuotojas žolės pjovimo darbus atliko darbdavio iniciatyva. Ikiteisminio tyrimo išvadose nurodyta, jog nėra surinktas pakankamas kiekis objektyvių įrodymų, jog Bendrijos pirmininkas davė tiesioginį nurodymą Darbuotojui šienauti žolę.

23. Teismas pažymėjo, kad Inspekcijos inspektorius, vertindamas įvykio, kurio metu žuvo Bendrijos Darbuotojas, priežastinį ryšį su darbu, nustatė ir Papildomo tyrimo akte pateikė tokius faktus: 1) Darbuotoją su Bendrija siejo darbiniai santykiai; 2) teritorija, kurią šienaudamas žuvo Darbuotojas, priklauso Bendrijai; 3) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mano aplinka“ administracijos darbuotojai patvirtino, kad teritorijos prie Bendrijos daugiabučio namo neprižiūrėjo; 4) Darbuotojas negyveno daugiabutyje, prie kurio pjovė žolę; 5) kaip tvirtina namo gyventojai, Darbuotojas ir iki nelaimingo atsitikimo darbe pjaudavo žolę toje pačioje Bendrijos teritorijoje.

24. Teismas nurodė, kad Inspekcijos inspektorius, remdamasis įvykio darbe tyrimo metu nustatytais faktais, Nelaimingo atsitikimo darbe akte įvardijo nelaimingo atsitikimo darbe priežastį – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Inspektorius aprašė, kuo tai pasireiškė, t. y. kad darbdavio įgaliotas asmuo nekontroliavo, kaip ir kokiomis darbo priemonėmis darbuotojai atlieka daugiabučio gyvenamojo namo teritorijos priežiūros darbus, dėl to Darbuotojas, šienaudamas žolę ir jos pjovimui naudodamas elektrinę žoliapjovę su netvarkingu ilgintuvo laidu, buvo mirtinai traumuotas elektros srovės. Tyrimo metu nustatyta, kad nebuvo organizuotas profesinės rizikos vertinimas, neužtikrinta, kad būtų identifikuoti visi galimi fiziniai ir kiti rizikos veiksniai darbo vietose, kad darbuotojai būtų informuoti apie galimus pavojus ir saugius darbų atlikimo metodus bei privalomas naudoti saugos priemones.

25. Teismas vertino, kad tiek Inspekcijos atliekamo įvykio darbe tyrimo metu surinkti duomenys, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudininkų parodymai patvirtino, kad Darbuotojas Bendrijoje dirbo įvairius darbus, įvairiu dienos metu, taip pat ir pjaudavo žolę. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad įvykio dieną Darbuotojas žolę pjovė ne darbo metu, nes pats darbdavys buvo sudaręs darbo sąlygas Darbuotojui pačiam planuoti savo laiką.

26. Teismas pažymėjo, jog aplinkybes, kad Darbuotojui skambindavo Bendrijos pirmininkas ir duodavo nurodymus, kokius darbus reikia padaryti, kad Darbuotojo viena iš užduočių buvo pjauti žolę, kad Darbuotojas Bendrijoje neturėjo konkretaus darbo grafiko, į darbą eidavo pagal poreikį, patvirtino Darbuotojo sutuoktinė ir dukra. Šių asmenų parodymai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad Darbuotojas darbus dirbo (šienavo žolę) Bendrijos naudai.

27. Teismas akcentavo, kad Inspekcijos atliekamas įvykio darbe tyrimas ir įvykio ikiteisminis tyrimas turi skirtingus tikslus, todėl ir kiekvieno iš šių tyrimų išvados yra atliepiančios siektinus tikslus. Įvykio darbe, kurį atlieka Inspekcijos inspektorius, tyrimo pagrindinis tikslas yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimas, todėl inspektorius, tirdamas įvykį darbe, vertina visus aspektus, ne tik tuos, kurie tiesiogiai lemia įvykį darbe, bet ir tai, kas sudarė sąlygas (prielaidas) tokiai situacijai susidaryti, bei kokių priemonių turi imtis darbdavys, kad tokie įvykiai ateityje nepasikartotų. Inspekcijos atlikto tyrimo išvada nėra tokia, kad Bendrovės vadovas yra kaltas dėl Darbuotojo žūties. Kaltės nustatymas yra ne Inspekcijos tyrimo, bet ikiteisminio tyrimo kompetencija. Inspekcijos atlikto tyrimo išvada yra tokia, kad dėl saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės Bendrovėje nepakankamumo susidarė sąlygos, jog Darbuotojas be jokios kontrolės iš darbdavio pusės dirbo su nesaugia, neaišku iš kur paimta darbo priemone, ir dėl to patyrė mirtiną traumą.

28. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad tam, jog būtų galima konstatuoti, kad įvykis, kurio metu mirtiną traumą patyrė Darbuotojas, nebuvo nelaimingas atsitikimas darbe, turi būti faktiniais duomenimis pagrįsta, kad Darbuotojas dirbo savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais).

29. Teismas pažymėjo, kad Inspekcijos atlikto tyrimo metu negauta objektyvių faktinių įrodymų, kad Bendrovės Darbuotojas, nors ir naudojo neaišku iš kur paimtą darbo priemonę (žoliapjovę), žolę pjovė vedinas savanaudiškų tikslų, o ne norėdamas sutvarkyti Bendrovės teritoriją. Darbuotojas mirtiną traumą patyrė dirbdamas darbą, už kurį jam buvo mokamas darbo užmokestis, t. y. tvarkė darbdaviui priklausančią teritoriją. Darbuotojas vykdė savo darbines funkcijas, dirbo darbo vietoje, laiku, kuris jam buvo patogus, nes taip buvo suderinta su darbdaviu. Tai, kad darbdavys nebuvo suteikęs Darbuotojui konkrečių įgaliojimų, konkrečiu laiku atlikti konkretų darbą su saugiomis darbo priemonėmis, liudija apie darbdavio veiklos trūkumus ir darbuotojų saugą bei sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, bet ne apie darbuotojo savivalę dirbti sau (savo interesams) be darbdavio žinios. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbdavys nustatė tokias darbo taisykles, kurios leido Darbuotojui taip dirbti, t. y. savarankiškai planuoti darbus, darbo laiką pasirinkti savo nuožiūra, pasirūpinti darbo priemonėmis.

30. Teismas darė išvadą, kad įvykio darbe tyrimo metu identifikuoti darbdavio ir darbuotojo santykiai darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo srityje neatitiko darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tai yra įvardinta kaip saugos ir sveikatos vidinės kontrolės nepakankamumas iš darbdavio pusės. Tačiau tai negali būti vertinama, kaip žuvusio Darbuotojo savavališki veiksmai savo interesais ar veikla ne darbo laiku, ne darbo vietoje, nevykdant darbo funkcijų, pareigų, darbdavio pavedimo arba kitos veiklos, už kurią įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis.

31. Teismas sprendė, kad Inspekcija tinkamai, vadovaudamasis Nuostatų reikalavimais, atliko nelaimingo atsitikimo tyrimą, įvertino visas su nelaimingu atsitikimu darbe susijusias aplinkybes ir teisingai nustatė šio įvykio priežastis, todėl nėra pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą.

III. 32. Pareiškėjas Bendrija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

33. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai taikė Nuostatų 30 punktą, nes netinkamai nustatė įvykio darbe priežastinį ryšį su darbu. Netinkamai taikydamas minėtą teisės normą teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes vertino pavienius įrodymus, o išsamaus ir objektyvaus visų byloje esančių įrodymų vertinimo neatliko. Teismo sprendimas yra grindžiamas prielaidomis.

34. Pareiškėjas nurodo, kad teismas sprendime neįvertino, jog miręs Darbuotojas įvykio dieną dirbo dviejose darbovietėse. Vertindamas darbuotojo darbo laiką teismas neteisingai sprendime konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog Bendrijos Darbuotojui darbo laikas nebuvo griežtai reglamentuotas, buvo nustatyta tik jo darbo laiko trukmė – 4 val. per dieną ir 5 dienos per savaitę. Pareiškėjas nuosekliai bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog Darbuotojo darbo laikas nebūtinai prasidėdavo 7 val. ryte, tačiau visada Darbuotojas Bendrijoje dirbo pirmojoje dienos pusėje – ryte ar per pietus. Darbuotojas negalėjo Bendrijoje dirbti 8 valandas ar vakare, kaip nurodyta teismo sprendime, nes jo darbo laikas pagal Darbo tvarkos taisykles prasidėdavo pirmojoje dienos pusėje, t. y. ryte, o po pietų darbuotojas dirbo kitoje darbo vietoje.

35. Pareiškėjas pažymi, kad Nutarimas, kaip ikiteisminio tyrimo pareigūno priimtas sprendimas, kuriuo teismo nuosprendis nepriimamas, neturi prejudicinės reikšmės, tačiau yra laikytinas rašytiniu įrodymu ir administracinėje byloje turėtų būti vertinamas pagal bendrąsias Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje numatytas taisykles. Nutarime padaryta reikšminga išvada, kad tyrimo metu negauta objektyvių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog į žuvusiojo Darbuotojo pareigas Bendrijoje pateko ir žolės namo teritorijoje pjovimo darbai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo įvertinta, kad Bendrijos pirmininkas nedavė pavedimo Darbuotojui šienauti žolę, tai neįėjo į Darbuotojo pareigas, ir kad nelaimingo atsitikimo dieną Darbuotojas darbo funkcijų – žolės pjovimo – nevykdė, o žala atsirado dėl jo paties didelio neatsargumo.

36. Pareiškėjas nurodo, kad tiek atsakovas, tiek teismas išvadą, jog miręs Darbuotojas įvykio metu vykdė darbines funkcijas – pjovė žolę Bendrijos teritorijoje – darė remdamiesi mirusio Darbuotojo sutuoktinės V. P. ir dukters J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pareiškėjo teigimu, teismas šių asmenų parodymus turėjo vertinti kritiškai, nes abu asmenys turi suinteresuotumą tiek dėl ikiteisminio tyrimo, tiek ir dėl šios bylos baigties.

37. Pareiškėjas akcentuoja, kad įvykio dieną Darbuotojui nebuvo duotas nurodymas pjauti žolę, Darbuotojui buvo nurodyta atnaujinti prie gyvenamojo namo esančios automobilių stovėjimo aikštelės nubraižytas linijas. Pasak pareiškėjo, teismas, vertindamas, kokias darbo funkcijas įvykio dieną atliko Darbuotojas bei kokį pavedimą jam davė darbdavys, neanalizavo aplinkybių, susijusių su darbų funkcijų vykdymu Darbuotojo darbo laiku – automobilio stovėjimo aikštelės juostų dažymu pirmojoje dienos pusėje.

38. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad yra prieštaravimų tarp teismo nurodytų argumentų, jog tiek Bendrijos darbuotojai, tiek namo gyventojai patvirtino žinoję, kad Darbuotojas nuolat šienavo žolę, ir Nutarime užfiksuotų namo gyventojų parodymų, kad didžioji dauguma (beveik visi) ikiteisminio tyrimo metu apklausti namo gyventojai vieningai paliudijo, kad nematė Darbuotojo šienaujant žolę, nes žolę šienaudavo aplink namo teritoriją savivaldybės iniciatyva UAB „Mano aplinka“ ar kitos įmonės darbuotojai. Pareiškėjo teigimu, teismas taip pat neįvertino reikšmingos aplinkybės, kad Bendrija neturi nei nuosavybės teise, nei valdymo teise įrankių, reikalingų žolės pjovimui – neturi žoliapjovės, papildomo prailgintuvo žoliapjovei tam, kad būtų galima apipjauti visą didelę Bendrijos teritoriją aplinkui namą.

39. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, kad Bendrija, kaip darbdavys, neužtikrino saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės, dėl to Darbuotojas dirbo su nesaugia darbo priemone. Pareiškėjas nesuteikė Darbuotojui nei vienos elektrinės darbo priemonės, įskaitant žoliapjovę, nes tokių darbo priemonių Bendrija neturi. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas neturėjo ir nevaldo žoliapjovės ir prailgintuvo, kuriuos naudodamas žuvo Darbuotojas.

40. Pareiškėjo vertinimu, Darbuotojas vakare pjovė žolę kurio nors gyvenamojo namo gyventojo privačiu užsakymu tam tikroje vietoje pagal tarpusavio susitarimą su gyventojui ir pačiam Darbuotojui priklausiusia žoliapjove bei kita reikalinga papildoma įranga. Pareiškėjo teigimu, darbas sau (savo interesais) teismo turėjo būti vertinamas plačiau, ne tik kaip darbo funkcijų vykdymas, bet ir kaip kito privataus intereso tenkinimas.

41. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

42. Atsakovo teigimu, pagrindas nepripažinti nelaimingu atsitikimu darbe įvykį, kurio metu Bendrijos Darbuotojas patyrė mirtiną traumą, būtų įrodžius, jog Darbuotojas įvykio metu savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais), arba nustačius, kad įvykis priežastiniu ryšiu nesusijęs su darbu (įvykis darbe įvyko ne darbo laiku, ne darbo vietoje, nevykdant darbo funkcijų, pareigų, darbdavio pavedimo arba kitos veiklos, už kurią įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis).

43. Atsakovas nurodo, kad vertinant ginčo įvykio laiką nėra teisinio pagrindo teigti, jog įvykis priežastiniu ryšiu nesusijęs su darbu ir todėl įvykis nepripažintinas nelaimingu atsitikimu darbe. Atsakovo teigimu, darbo laiko aspektas, vertinant nelaimingo atsitikimo įvykio laiką, išsamiai išnagrinėtas Inspekcijos inspektoriaus atliktų įvykio tyrimų (tiek pirminio, tiek papildomo) metu, taip pat nuodugniai išanalizuotas ir teisminio proceso Regionų administraciniame teisme nagrinėjimo metu.

44. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad įvykio darbe tyrimo išvados turi visiškai atspindėti ikiteisminio tyrimo išvadas. Atsakovas nurodo, kad Inspekcijos inspektorius, susipažindamas su ikiteisminio tyrimo metu surinktais dokumentais, juos vertina pagal Inspekcijos kompetenciją. Formuluodamas savo išvadas inspektorius nėra įpareigotas vadovautis ikiteisminio tyrimo išvadomis, nes Inspekcijos atliekamo įvykio darbe tyrimo ir ikiteisminio tyrimo tikslai yra skirtingi, t. y. visų dokumentų vertinimas yra atliekamas pagal skirtingus tikslus.

45. Atsakovas pažymi, kad nors pareiškėjas ginčija Inspekcijos tyrimo metu nustatytus faktus, teigdamas, kad Darbuotojas nelaimingo atsitikimo metu nevykdė darbo funkcijų, tačiau pareiškėjas, siekdamas pagrindinio tikslo – pripažinti, kad įvykis, kurio metu mirtiną traumą patyrė Bendrijos Darbuotojas, nėra priskiriamas nelaimingam atsitikimui darbe, nepateikė reikšmingų faktinių įrodymų, jog būtų galima konstatuoti, kad kadangi Darbuotojas savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais), įvykis nėra susijęs su darbu. Priešingai, Inspekcijos inspektoriaus surinkti faktai rodo, kad Bendrijos Darbuotojas žuvo dirbdamas darbą, kuris buvo susijęs ne su jo paties asmeniniais interesais, bet norėdamas sutvarkyti darbdaviui priklausančią teritoriją, t. y. dirbdamas darbdavio naudai.

46. Atsakovo teigimu, įvykio darbe tyrimo metu identifikuoti darbdavio ir darbuotojo santykiai darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo srityje neatitiko darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kaip saugos ir sveikatos vidinės kontrolės nepakankamumas iš darbdavio pusės, tačiau tai negali būti vertinama, kaip žuvusio Darbuotojo savavališki veiksmai savo interesais ar veikla ne darbo laiku, ne darbo vietoje, nevykdant darbo funkcijų, pareigų, darbdavio pavedimo arba kitos veiklos, už kurią įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis. Tai, kad darbdavys nebuvo suteikęs Darbuotojui konkrečių įgaliojimų, konkrečiu laiku atlikti konkretų darbą su saugiomis darbo priemonėmis, liudija apie darbdavio veiklos trūkumus ir darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 47. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2022 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. SD-129-20975 „Dėl įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini), kurio metu 444-osios DNSB darbuotojas H. P. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo“ teisėtumo.

48. Ginčijamu Sprendimu, atsižvelgiant į Inspekcijos inspektoriaus atlikto tyrimo išvadas ir vadovaujantis Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo pildymo metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416, 46 punktu, buvo pripažinta, kad (duomenys neskelbtini) įvykio darbe, kurio metu mirtiną traumą patyrė Bendrijos Darbuotojas, papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) reikalavimais; nuspręsta Papildomo tyrimo aktą, Nelaimingo atsitikimo darbe aktą ir pirminio bei papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą laikyti neatsiejama Inspekcijos atliktų tyrimų dalimi; baigti administracinę procedūrą.

49. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi įvardintas – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, t. y. darbdavio įgaliotas asmuo nekontroliavo, kaip ir kokiomis darbo priemonėmis darbuotojai atlieka daugiabučio gyvenamojo namo teritorijos priežiūros darbus, dėl to Darbuotojas, šienaudamas žolę ir jos pjovimui naudodamas elektrinę žoliapjovę su netvarkingu ilgintuvo laidu, buvo mirtinai traumuotas elektros srovės; taip pat nustatyta, kad nebuvo organizuotas profesinės rizikos vertinimas, neužtikrinta, kad būtų identifikuoti visi galimi fiziniai ir kiti rizikos veiksniai darbo vietose, kad darbuotojai būtų informuoti apie galimus pavojus ir saugius darbų atlikimo metodus bei privalomos naudoti saugos priemones. Konstatuoti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, DSSĮ) 14 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.19 papunkčio, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 4 ir 6 punktų pažeidimai.

50. Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos išvadomis ir teigdamas, kad Darbuotojas, įvykio dieną pjaudamas žolę, nevykdė darbinių funkcijų, žolę pjovė ne darbdavio nurodymu, ne darbo laiku ir ne darbdavio interesais, su skundu kreipėsi į teismą.

51. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir proceso šalių paaiškinimus, sprendė, kad Inspekcija tinkamai, vadovaudamasis Nuostatų reikalavimais, atliko nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, įvertino visas su nelaimingu atsitikimu darbe susijusias aplinkybes ir teisingai nustatė šio įvykio priežastį. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Inspekcijos išvadomis, kad Darbuotojas mirtiną traumą patyrė dirbdamas darbą, už kurį jam buvo mokamas darbo užmokestis, t. y. tvarkė darbdaviui priklausančią teritoriją. Darbuotojas vykdė savo darbines funkcijas, dirbo darbo vietoje, laiku, kuris jam buvo patogus, nes taip buvo suderinta su darbdaviu, o tai, kad darbdavys nebuvo suteikęs Darbuotojui konkrečių įgaliojimų, konkrečiu laiku atlikti konkretų darbą su saugiomis darbo priemonėmis, liudija apie darbdavio veiklos trūkumus ir darbuotojų saugą bei sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, bet ne apie darbuotojo savivalę dirbant be darbdavio žinios sau (savo interesais).

52. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, teigia, kad nagrinėjamu atveju nepagrįstai įvykis, kurio metu žuvo Darbuotojas, pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, nes netinkamai nustatytas įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Darbuotojui nebuvo duoti darbdavio nurodymai pjauti žolę, darbdaviui nepriklauso įrankiai, kuriais Darbuotojas dirbo, Darbuotojas dirbo ne darbo laiku ir ne darbdavio interesais. Pareiškėjas akcentuoja ikiteisminio tyrimo metu priimto Nutarimo išvadas, kuriose nurodyta, kad darbdavys nedavė pavedimo Darbuotojui šienauti žolę, tai neįėjo į Darbuotojo pareigas, nelaimingo atsitikimo dieną Darbuotojas darbo funkcijų – žolės pjovimo – nevykdė, o žala atsirado dėl jo paties didelio neatsargumo.

53. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

V. 54. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai norminiai teisės aktai.

55. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžta, kad nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nelaimingo atsitikimo darbe apibrėžimas apima ne tik įvykį darbe, bet ir tokio įvykio pasekmes – darbuotojo patirtą žalą sveikatą ar jo mirtį. Tai leidžia daryti išvadą, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis laikytinos visos aplinkybės ir darbo sąlygos, nulėmusios tiek patį įvykį darbe, tiek turėjusios reikšmės pasekmėms atsirasti.

56. Nuostatų 29 punkte nurodyta, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra: nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė; nustatyti įvykio darbe priežastis; numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Pagal Nuostatų 30 punktą, tiriant įvykį darbe privalu nustatyti, koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu; ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys. Įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte, vadovaujantis Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo papildymo metodiniais nurodymais (Nuostatų 31 p.).

57. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka tiek su nustatytu įvykio darbe priežastiniu ryšiu su darbu, tiek su nustatyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi. Pareiškėjas teigia, kad jis nebuvo davęs Darbuotojui nurodymo pjauti žolę, žolės pjovimas neįėjo į Darbuotojo darbo pareigas, Darbuotojas įvykio dieną žolę pjovė ne savo darbo laiku, ne su darbdaviui priklausančiais įrankiais ir ne darbdavio interesais.

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Inspekcija tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai išanalizavo šiuos pareiškėjo argumentus ir pateikė motyvuotas išvadas, kodėl minėti teiginiai atmetami. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

59. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaudamasi teismų praktikoje suformuluotais išaiškinimais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių atmetė pareiškėjo skundą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu, todėl papildomai jų šioje nutartyje nekartoja tik papildo pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas pagal pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.

VI. 60. Pareiškėjas byloje tvirtina, kad į Darbuotojo, įdarbinto teritorijos prižiūrėtoju (kiemsargiu), pareigas neįėjo žolės pjovimas, pareiškėjas tokio nurodymo Darbuotojui nėra davęs, Bendrija neturi žolės šienavimui būtinų įrankių. Pareiškėjas teigia, kad išvados dėl Darbuotojo savavališko darbo įvykio metu, aplinkybės, jog tyrimo metu negauta objektyvių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad į žuvusiojo Darbuotojo pareigas Bendrijoje pateko ir žolės namo teritorijoje pjovimo darbai, jog Bendrijos pirmininkas nedavė pavedimo Darbuotojui šienauti žolę, kad nelaimingo atsitikimo dieną Darbuotojas darbo funkcijų – žolės pjovimo – nevykdė, o žala atsirado dėl jo paties didelio neatsargumo, buvo konstatuotos ikiteisminio tyrimo metu priimtame Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą Bendrijos pirmininko atžvilgiu.

61. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos pareiškėjo argumentus, pažymi, kad Bendrijoje pareigybių aprašymai nebuvo rengiami, atliekami darbai (užduotys) būdavo aptariami žodžiu, todėl šiuo atveju objektyvių įrodymų, ar į Darbuotojo pareigas įėjo žolės pjovimas, nėra, ši aplinkybė vertinama pagal liudytojų parodymus ir kitus duomenis.

62. Pareiškėjo teiginius, kad Darbuotojas nepjaudavo žolės prie Bendrijos teritorijos ir kad Bendrijos pirmininkas jam neduodavo tokių nurodymų, paneigė Darbuotojo sutuoktinės ir dukters parodymai, kuriais teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti, nes ikiteisminio tyrimo metu keletas gyventojų taip pat patvirtino, jog yra matę Darbuotoją pjaunantį žolę (pavyzdžiui, liudytojas A. S., liudytoja D. S., liudytojas E. K.). Taip pat byloje yra duomenys, kad Bendrija anksčiau, t. y. 2015 m. iki 2019 m., turėjo žoliapjovę, kuri, Bendrijos pirmininko teigimu, buvo įsigyta žolei priešais namą prižiūrėti (tam tikrą Bendrijos teritorijos dalį), žolę su šią žoliapjove pjovė tik Bendrijos pirmininkas, žoliapjovė buvo utilizuota, kai sugedo. Nustatyta aplinkybė sudaro pagrindą vertinti, kad Bendrijoje buvo / yra poreikis tam tikrą teritorijos dalį prižiūrėti patiems, o ne, kaip teigė pareiškėjas, UAB „Mano aplinka“ darbuotojams, kurie patvirtino, jog teritorijos prie Bendrijos daugiabučio namo UAB „Mano aplinka“ darbuotojai neprižiūri (žolės nepjauna). Pareiškėjas pagrįstai nepaaiškino, kaip po žoliapjovės utilizavimo toliau buvo prižiūrima ta Bendrijos teritorijos dalis, kurios netvarko UAB „Mano aplinka“. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad žuvusio Darbuotojo kūnas buvo rastas daugiabučio namo kiemo teritorijoje, t. y. toje Bendrijos teritorijos dalyje, kurios pagal byloje pateiktus duomenis netvarko UAB „Mano aplinka“ darbuotojai. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tam tikra Bendrijos teritorijos dalis buvo šienaujama (tvarkoma) pačios Bendrijos ir kad žuvęs Darbuotojas, kuris buvo atsakingas už teritorijos priežiūrą (daugiau šios pareigybės darbuotojų Bendrijoje nėra), pjovė žolę ir tai darė Bendrijos pirmininko nurodymu arba savo iniciatyva, siekdamas sutvarkyti teritoriją (dirbdamas Bendrovės interesais). Byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad įvykio dieną Darbuotojas nevykdė nieko neįprasto ar savavališko, ko nebuvo daręs kitomis dienomis iki nelaimingo atsitikimo. Gyvenamojo namo gyventojai žuvusį Darbuotoją apibūdino kaip labai darbštų ir mandagų, kruopščiai atliekantį savo darbą ir padarantį daugiau, nei iš jo tikimasi (viršijantį lūkesčius).

63. Pažymėtina, kad Darbuotojo darbo laikas Bendrijoje nebuvo griežtai reglamentuotas, Darbo tvarkos taisyklių 5.3 papunktyje nustatyta, kad Darbuotojo darbo laikas 4 val. per dieną ir 5 dienos per savaitę, darbo pradžia 7 val. ryto. Pareiškėjas byloje nepaneigė Inspekcijos nustatytos aplinkybės, kad Darbuotojui buvo sudarytos sąlygos pačiam savarankiškai planuoti darbus, darbo laiką pasirinkti savo nuožiūra, pasirūpinti darbo priemonėmis. Pareiškėjas, nors ir sutikdamas su išvadomis, kad Darbuotojo darbo laikas nebūtinai prasidėdavo 7 val. ryte, tvirtino, kad Darbuotojas Bendrijoje visada dirbdavo pirmojoje dienos pusėje – ryte ar per pietus, nes po pietų jis dirbo kitoje darbovietėje, todėl (duomenys neskelbtini) įvykęs įvykis, kurio metu Darbuotojas žuvo Bendrijos teritorijoje, pareiškėjo teigimu, įvyko nedarbo (pertraukos) metu. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų sutikti su šiais pareiškėjo teiginiais, nes byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad įvykis darbe įvyko darbo vietoje (Bendrijos teritorijoje), Darbuotojui vykdant darbo funkcijas, už kurias įstatymų nustatyta tvarka mokamas darbo užmokestis (tvarkant teritoriją, pjaunant žolę), ir darbo laiku, nes Darbuotojui buvo sudaryta galimybė pačiam planuoti laiką ir savo darbus. Teisėjų kolegija sutinka su Inspekcijos argumentais, kad nagrinėjamu atveju Darbuotojas vykdė savo darbines funkcijas, dirbo darbo vietoje, laiku, kuris jam buvo patogus, nes taip buvo suderinta su darbdaviu, kuris sąmoningai ar nesąmoningai per laikotarpį, kai buvo sudaryta darbo sutartis su Darbuotoju (nuo 2014 m.), nustatė darbo taisykles, leidusias Darbuotojui pačiam planuoti savo darbo laiką.

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad Darbuotojas įvykio dieną žolę pjovė Bendrijos interesais, o ne tenkindamas savo ar kažkokį kitą privatų interesą, kaip apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas. Teisėjų kolegija sutinka su Inspekcijos išvadomis, kad Bendrijos Darbuotojas, būdamas atsakingas (ką patvirtino gyvenamojo namo gyventojai) ir matydamas, jog jo prižiūrimoje teritorijoje reikia pjauti žolę, tikėtina, savo iniciatyva, pasitelkdamas jam prieinamas darbo priemones, stengėsi atlikti darbą – nupjauti žolę, sutvarkyti Bendrijos teritoriją, t. y. tarnavo darbdavio interesams. Tai, kad Bendrijos pirmininkas teigė nežinojęs, kad Darbuotojas pjauna žolę Bendrijos teritorijoje, nereiškia, kad Darbuotojas dirbo savavališkai (be darbdavio žinios) ar dirbo sau (savo interesais). Šios aplinkybės, taip pat ir tai, kad pareiškėjas teigė įvykio dieną Darbuotojui davęs kitą nurodymą nei žolės pjovimas (t. y. atnaujinti prie gyvenamojo namo esančios automobilių stovėjimo aikštelės nubraižytas linijas), tik patvirtina Inspekcijos padarytą išvadą apie vidinės kontrolės Bendrijoje nepakankamumą, kad Bendrijos pirmininkas nekontroliavo Darbuotojo vykdomų darbų.

65. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad Inspekcija ir pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo metu priimtame Nutarime pateiktas išvadas, pažymi, jog nuoseklioje administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastys yra nustatinėjamos Inspekcijos atliekamo tyrimo metu, o ne ikiteisminiame tyrime, kadangi šių tyrimų metu sprendžiami skirtingi klausimai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-2130/2014; 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2178-520/2017; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-402-463/2024; kt.). Taigi Nutarimą Inspekcijos pareigūnai privalo vertinti jų atliekamo tyrimo apimtyje ir kontekste. Nagrinėjamu atveju atsakovo padarytų išvadų dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių nepaneigia pareiškėjo argumentai dėl Nutarimo turinio. Priešingai, Nutarime, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Bendrijos pirmininko atžvilgiu, konstatuota, jog yra surinkta duomenų apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnyje (darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas); Bendrijoje nenustatyta darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarka, žuvęs Darbuotojas nebuvo instruktuotas darbų saugos ir sveikatos klausimais, nustatytas saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas.

66. Kaip minėta, ginčijamu Sprendimu baigus administracinę procedūrą dėl (duomenys neskelbtini) įvykio darbe, kurio metu Bendrijos Darbuotojas patyrė mirtiną traumą, buvo konstatuota nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas; taip pat nustatyta, kad nebuvo organizuotas profesinės rizikos vertinimas, neužtikrinta, kad būtų identifikuoti visi galimi fiziniai ir kiti rizikos veiksniai darbo vietose, kad darbuotojai būtų informuoti apie galimus pavojus ir saugius darbų atlikimo metodus bei privalomos naudoti saugos priemones (DSSĮ 14 str. 1 d., 19 str. 2 d. 1 ir 3 p., Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.19 p., Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 4 ir 6 p. pažeidimai).

67. Saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų. Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą.

68. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo: organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose (1 p.); vadovaudamasis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje (3 p.).

69. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės.

70. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 102 „Dėl darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ 1 priedo 2.19 papunktyje nurodyta, kad visi darbo įrenginiai turi būti įrengti taip, kad nebūtų tiesioginio arba netiesioginio darbuotojų kontakto su elektros srove pavojaus. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. A1-457/V-961 „Dėl profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ 4 punkte nurodyta, kad rizika vertinama organizuojant ir pradedant veiklą, projektuojant ir įrengiant darbo vietas, projektuojant ar keičiant technologinius procesus, parenkant ar keičiant įrenginius, darbo priemones ar pavojingas medžiagas, parenkant įmonės personalą, keičiant įmonės struktūrą ar restruktūrizuojant įmonę; 6 punkte – įmonėje rizikos vertinimą organizuoja darbdaviui atstovaujantis asmuo arba jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo. Rizikos vertinimui atlikti įmonėje tvarkomuoju dokumentu paskiriamas kompetentingas asmuo (asmenys). Jei paskirtam kompetentingam asmeniui (asmenims) trūksta žinių ar įgūdžių, darbdavys organizuoja šio asmens (asmenų) mokymą rizikos vertinimo klausimais. Jei įmonėje nėra ar trūksta kompetentingų asmenų, su paslaugas teikiančiu išorės kompetentingu asmeniu (asmenimis) sudaroma sutartis dėl rizikos vertinimo atlikimo.

71. Vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. <...>. Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka (DSSĮ 46 str. 1 d.).

72. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio Įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis.

73. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-138-822/2024).

74. Pareiškėjas, remdamasis nutraukto ikiteisminio tyrimo išvadomis ir teigdamas, kad paties žuvusio Darbuotojo savavališki veiksmai buvo nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi, siekia perkelti visą nelaimingo atsitikimo neigiamų pasekmių naštą nukentėjusiam (žuvusiam) darbuotojui, paneigdamas savo, kaip darbdavio, atsakomybę. Kaip minėta, būtent darbdavys turi pareigą ne tik sudaryti saugias darbo sąlygas, bet ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbdavio nurodymų, susijusių su darbų sauga. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktų duomenų visumą, yra pagrindas konstatuoti, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi buvo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, nes darbdavio įgaliotas asmuo nekontroliavo, kaip ir kokiomis darbo priemonėmis darbuotojai atlieka daugiabučio gyvenamojo namo teritorijos priežiūros darbus, dėl to Darbuotojas, (duomenys neskelbtini) šienaudamas žolę ir jos pjovimui naudodamas elektrinę žoliapjovę su netvarkingu ilgintuvo laidu, buvo mirtinai traumuotas elektros srovės; taip pat Bendrijoje nebuvo organizuotas profesinės rizikos vertinimas, neužtikrinta, kad būtų identifikuoti visi galimi fiziniai ir kiti rizikos veiksniai darbo vietose, kad darbuotojai būtų informuoti apie galimus pavojus ir saugius darbų atlikimo metodus bei privalomas naudoti saugos priemones.

75. Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad papildomas tyrimas buvo atliktas, vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, nelaimingo atsitikimo darbe priežastys įvertintos objektyviai ir yra pagrįstos, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo 444-osios daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan