f37cf633-d601-4ced-bed2-8d765d81fb90 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1335-241/2016Proceso Nr. 2-55-3-03192-2009-1Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.6.2.; 2.5.16.10.; 3.4.2.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PROSTINVEST“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria į atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PROSTINVEST“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukta uždaroji akcinė bendrovė „Danske lizingas“ su 62 262,60 Eur kreditoriniu reikalavimu ir atmestas atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PROSTINVEST“ prieÅ¡ieÅ¡kinis ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Danske lizingas“ dėl skolos priteisimo Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartimi iÅ¡kelta UAB „PROSTINVEST“ bankroto byla, bankroto administratore paskirta Asociacija Intekta. UAB „Danske lizingas“ 2013 m. liepos 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su praÅ¡ymu patvirtinti 72 437,88 Eur (250 113,51 Lt) finansinį reikalavimÄ , kurį vėliau sumažino iki 50 318 Eur (173 738,02 Lt). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi UAB „Danske lizingas“ praÅ¡ymÄ dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo UAB „PROSTINVEST“ bankroto byloje atmetė.

Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį ir perdavė UAB „Danske lizingas“ reikalavimo tvirtinimo UAB „PROSTINVEST“ bankroto byloje klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. UAB „Danske lizingas“ patikslintÄ 63 276,27 Eur reikalavimÄ kildina iÅ¡ finansinio lizingo sutarčių – sutarties dėl administracinių patalpų, esančių Pamėnkalnio g. 34 b, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-0445-0119:2058 ir unikalus Nr. 4400-0503-8571:9773, su 3/8 dalimis iÅ¡ 222, 19 kv. m. garažo G-3, unikalus Nr. 4400-0444-8166:2020 (toliau – Sutartis Nr.

1) ir sutarties dėl 2007 m. gamybos lengvojo automobilio BMW 740i, identifikacinis Nr. WBAHL61010DN93451, v. n. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. 2). PareiÅ¡kėja UAB „Danske lizingas“ patikslintame pareiÅ¡kime nurodė, kad 63 276,27 Eur kreditorinį reikalavimÄ sudaro: 38 283,77 Eur pagal Sutartį Nr. 1 ir 24 992,50 Eur pagal Sutartį Nr.

2. Atsakovė BUAB „PROSTINVEST“ byloje pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos UAB „Danske lizingas“ 93 026,73 Eur bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos UAB „Danske lizingas“ praÅ¡ymo patvirtinti patikslintÄ kreditorinį reikalavimÄ netenkino, BUAB „PROSTINVEST“ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi panaikino minėtÄ apygardos teismo nutartį ir bylÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

UAB „Danske lizingas“ praÅ¡omÄ patvirtinti kreditorinį reikalavimÄ grindžia tuo, kad pagal Sutartį Nr. 1 susigrÄ Å¾into turto likutinė vertė buvo 105 098, 07 Eur (362 882,60 Lt), Å¡is turtas buvo parduotas už 139 017, 61 Eur (480 000 Lt), tačiau dėl lizingo Sutarties Nr. 1 Bendrosios dalies 18.6.2 punkto nuostatų, gautu iÅ¡ lizinguoto turto pardavimo skirtumu tarp turto likutinės vertės ir gautos sumos nėra pagrindo mažinti priteistinų nuostolių sumos. Realizavus pagal Sutartį Nr. 2 lizinguotÄ a/m BMW 740i, buvo patirtas 10 755,22 Eur nuostolis.

Atsakovė BUAB „PROSTINVEST“ su pareikÅ¡tu praÅ¡ymu nesutiko ir atsiliepime į jį nurodė, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ pradžių mažindama, o vėliau didindama reikalavimÄ praleido Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytÄ 45 dienų terminÄ bei CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ 3 metų senaties terminÄ nuostoliams prisiteisti. PareiÅ¡kėja Sutartį Nr. 1 nutraukė nuo 2009 m. vasario 2 d. ir atsiėmė lizinguotÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , todėl neturi teisės reikalauti pradelstų eilinių mokėjimų po sutarties nutraukimo. Atsakovė nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimÄ dėl baudos, nes praleistas CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas senaties terminas, kuris prasidėjo 2009 m. vasario 2 d. nutraukus Sutartį Nr.

1. Atsakovės prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį, draudimo iÅ¡laidas, eksploatacines iÅ¡laidas, elektros energijos, turto Å¡ildymo, apsaugos, žaliuzių remonto, signalizacijos akumuliatoriaus pirkimo, apsaugos pajungimo, elektros įvado pajungimo yra pasibaigusi. PareiÅ¡kėja be atsakovės sutikimo ir savo rizika patyrė atitinkamas iÅ¡laidas. Reikalavimas dėl baudos pagal Sutartį Nr. 2 negali bÅ«ti patenkintas dėl senaties termino praleidimo, o reikalavimas dėl 10 755,21 Eur susigrÄ Å¾into lizinguoto kilnojamojo turto pardavimo nuostolio – todėl, kad automobilis parduotas už rinkos vertės neatitinkančiÄ kainÄ , todėl lizingas privalo prisiimti kilusias neigiamas pasekmes.

Atsakovės BUAB „PROSTINVEST“ prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl 93 026,73 Eur priteisimo grindžiamas tuo, kad pagal abi sutartis Å¡alys buvo susitarusios, jog lizinguojamas turtas turėjo pereiti lizingo gavėjai nuosavybės teisėmis. Nuosavybės teisės perėjimo sÄ lygos buvimas tiesiogiai nulėmė ir įmokų, lizingo gavėjos mokamų lizingo davėjai, sandarÄ , t. y. kai lizinguojamo daikto nuosavybės teisė įvykdžius sutartį perduodama lizingo gavėjai, į įmokų sandarÄ papildomai įtraukiamos ir daikto vertės iÅ¡pirkimo įmokos, nes lizingo gavėja nuo sutarties įsigaliojimo momento pradeda įgyvendinti savo teisę įgyti nuosavybės teisę, periodinėmis įmokomis palaipsniui iÅ¡pirkdama daiktÄ iÅ¡ lizingo davėjos.

Pagal Sutartį Nr. 1 administracinių patalpų su garažo patalpa įsigijimo kaina buvo 710 440, 01 Lt (205 757,65 Eur). UAB „PROSTINVEST“ sumokėjo pradinę – 105 066, 05 Lt (30 429, 23 Eur) įmokÄ , todėl finansuojama suma buvo 605 373, 96 Lt (175 328, 42 Eur), turto iÅ¡pirkimo (vertės dengimo) įmokų sumokėjo 216 136, 70 Lt (62 597, 52 Eur), t. y. nesumokėta suma finansinio lizingo sutarties nutraukimo metu sudarė 389 237, 26 Lt (112 730, 90 Eur). Sutartis pareiÅ¡kėja nutraukė 2009 m. vasario 2 d.

Pagal Sutartį Nr. 1 lizinguotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pareiÅ¡kėja atsiėmė 2009 m. kovo 19 d. ir iki pardavimo 2010 m. gegužės 28 d. naudojo savo reikmėm. Pagal UAB „Auditas ir konsultacijos“ Turto vertės nustatymo ekspertizės aktÄ Nr. 5/2354E(Vil):14 viso atsiimto turto vertė 2009 m. vasario 2 d. buvo 318 871, 64 Eur (1 101 000, 00 Lt), o 2010 m. gegužės 21 d. – 242 411, 96 Eur (837 000, 00 Lt). Todėl pareiÅ¡kėja ne tik nepatyrė nuostolio iÅ¡ Sutarties Nr. 1, tačiau turėtų grÄ Å¾inti atsakovei BUAB „PROSTINVEST“ jos sumokėtas turto iÅ¡pirkimo 321 202,71 Lt (93 026,73 Eur) įmokas, susidedančias iÅ¡ pradinės 15 procentų įmokos – 105 066,05 Lt (30 429, 23 Eur) ir 216 136,66 Lt (62 597, 50 Eur) papildomai sumokėtos sumos, kurių paskirtis buvo daikto vertei iÅ¡pirkti.

Pagal Sutartį Nr. 2 nepadengta lizinguoto lengvojo automobilio likutinė vertė sutarties nutraukimo dienÄ sudarė 172 727, 56 Lt (50 025, 36 Eur) sumÄ . Perimtas turtas 2009 m. balandžio 3 d. Finansinio lizingo sutartimi buvo parduotas D. Daujotienės PÄ® už 130 000, 00 Lt (37 650, 60 Eur) sumÄ . Tačiau pagal byloje UAB „Auditas ir konsultacija“ atliktÄ Turto vertės nustatymo ekspertizės aktÄ Nr. 5/2354E(Vil):14 lengvojo automobilio vertė 2009 m. vasario 2 d. buvo 53 579, 70 Eur (185 000, 00 Lt), o 2009 m. balandžio 3 d. – 55 404, 31 Eur (191 300, 00 Lt).

PareiÅ¡kėja transporto priemonę pardavė už rinkos vertės neatitinkančiÄ kainÄ . Todėl pareiÅ¡kėjos nurodoma 44 191, 38 Lt (12 798, 71 Eur) suma negali bÅ«ti mažinama atsakovei grÄ Å¾intina 321 202, 71 Lt (93 026, 73 Eur) suma. PareiÅ¡kėja UAB „Danske lizingas“ su pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad, tuo atveju, kai lizinguotas turtas yra parduotas, tokio turto rinkos vertė negali bÅ«ti naudojama apskaičiuojant lizingo davėjo patirtus nuostolius, nes ji neatspindi realios lizingo davėjo gautos už šį turtÄ pinigų sumos.

Nors atsakovė remiasi ekspertizės aktu, tačiau lizingo davėja iÅ¡ atsiimto nekilnojamojo turto pardavimo realiai gavo tik 139 017, 61 Eur (480 000 Lt) be PVM. PareiÅ¡kėja nesutinka su atsakovės argumentais, kad UAB „Danske lizingas“ veiksmai sÄ lygojo nuostolių atsiradimÄ . Ekspertizės akto iÅ¡vados neatspindi realios ginčo turto vertės, nes ekspertas turtÄ vertino lyginamuoju metodu, tačiau palyginimui pasirinko gerokai anksčiau vykusius pardavimus ir nelygiavertėje vietoje esančius objektus.

PareiÅ¡kėja yra pateikusi raÅ¡ytinius įrodymus dėl parduoto lizinguoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonės vertės: Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2009 m. spalio 5 d. darytÄ turto vertinimÄ 133 225, 21 Eur (460 000 Lt), UAB „Capital vertinimas“ vertinimo ataskaitÄ Nr. 15-N03-62 138 438, 37 Eur (478 000 Lt), taip pat BRC Autocentrum automobilio kainų įvertinimo aktÄ Nr. Lt-2009/1551 34 754, 40 Eur (120 000 Lt) bei UAB „Capital vertinimas“ vertinimo ataskaitÄ Nr. 15-R03-46 35 130, 91 Eur (121 300 Lt).

Nekilnojamasis turtas buvo parduotas už 138 438, 37 Eur (480 000 Lt), o automobilis už 37 650, 60 Eur (130 000 Lt), t. y. abu objektai buvo parduoti už didesnę nei buvo nustatyta Å¡io turto rinkos vertė. Likvidacinė ginčo turto vertė siekė tik atitinkamai 97 022, 71 Eur (335 000 Lt) ir 24 591, 64 Eur (84 910 Lt) – 28 104, 73 Eur (97 040 Lt). Be to, UAB „PROSTINVEST“ nesiėmė aktyvių veiksmų, kad lizinguojamas turtas bÅ«tų grÄ Å¾intas kaip galima skubiau, patalpos buvo grÄ Å¾intos tik 2009 m. kovo 19 d., o automobilis – tik 2009 m. vasario 26 d.

PasiÅ«lymų dėl turto realizavimo atsakovė neteikė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi įtraukė UAB „Danske lizingas“ į BUAB „PROSTINVEST“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 62 262,60 Eur kreditoriniu reikalavimu, o BUAB „PROSTINVEST“ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo atmetė. Teismas vadovavosi apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir nurodė, kad UAB „Danske lizingas“ kreditoriniam reikalavimui negali bÅ«ti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas ieÅ¡kinio senaties terminas.

Teismas nustatė, kad 38 283,77 Eur kreditorinį reikalavimÄ , susidariusį dėl nuostolių pagal Sutartį Nr. 1., sudaro: 2 185,84 Eur įsiskolinimo už eilinius mokėjimus, 1 813,91 Eur delspinigių už paskutinių 6 mėnesių laikotarpį iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, 570,70 Eur papildomų palÅ«kanų, 28 685,57 Eur negautų pajamų, 434,43 Eur baudos už lizinguoto nekilnojamojo turto neapdraudimÄ , 2728,22 Eur nekilnojamojo turto mokesčio, 234 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto draudimo iÅ¡laidų, 536,42 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto eksploatacinių sÄ naudų, 85,27 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto elektros energijos sÄ naudų, 355,90 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto Å¡ildymo, 364,45 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto apsaugos mokesčio, 72,40 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto žaliuzių remonto iÅ¡laidų, 14,01 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto signalizacijos akumuliatoriaus pirkimo iÅ¡laidų, 49,53 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto apsaugos pajungimo mokesčio, 153,13 Eur kompensacija už lizinguoto nekilnojamojo turto elektros įvado pajungimÄ .

Teismas, remdamasis Sutarties Nr. 1 nuostatomis, sprendė, kad reikalavimas dėl 2 185,84 Eur eilinių mokėjimų, 1 813,91 Eur delspinigių, 570,70 Eur papildomų palÅ«kanų bei 28 685,57 Eur negautų pajamų pagrįstas ir tenkintinas. Teismas taikė sutrumpintÄ 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl 434,43 Eur baudos ir jo netenkino. Teismas sprendė, kad papildomos finansinės sÄ naudos, patirtos po lizingo sutarties nutraukimo ir turto perdavimo tenka lizingo gavėjai, todėl reikalavimÄ dėl nuostolių pagal Sutartį Nr. 1 atlyginimo tenkino iÅ¡ dalies ir patvirtino 37 849,34 Eur kreditorinį reikalavimÄ .

Teismas nustatė, kad 24 992,50 Eur dydžio nuostolius pagal Sutartį Nr. 2 sudaro: 4 570,07 Eur įsiskolinimo už eilinius mokėjimus, 3 245,70 Eur delspinigių už paskutinius 6 mėnesius iki nutarties iÅ¡kelti atsakovei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, 83,69 Eur papildomų palÅ«kanų, 5 758,58 Eur negautų pajamų, 579,24 Eur baudų, 10 755,21 Eur susigrÄ Å¾into lizinguoto kilnojamojo turto pardavimo nuostolio. Teismas nurodė, kad        4 570,07 Eur įsiskolinimo už eilinius mokėjimus, 3 245,70 Eur delspinigių už paskutinius 6 mėnesius iki nutarties iÅ¡kelti atsakovei bankroto bylÄ priėmimo dienos, 83,69 Eur papildomų palÅ«kanų, 579,24 Eur baudų atsakovė neginčijo.

Teismo vertinimu, iÅ¡ esmės atsakovė ginčija tik reikalavimo dėl 10 755,21 Eur susigrÄ Å¾into lizinguoto kilnojamojo turto pardavimo nuostolio dydį. Teismas nustatė, kad pagal Sutartį Nr. 2 nepadengta lizinguoto kilnojamojo turto likutinė vertė sutarties nutraukimo dienÄ sudarė 50 025,36 Eur sumÄ , o lizingo objekto įsigijimo vertė sudarė 74 721,95 Eur. Lizingo objektu buvusi transporto priemonė parduota už 37 650,60 Eur, taigi skirtumas tarp nesumokėtų įmokų ir parduoto turto kainos sudarė 12 374,76 Eur.

Teismas sprendė, kad kreditorė realizavusi Sutarties Nr. 1 objektÄ gavo 12 751,61 Eur naudÄ ir Å¡iÄ sumÄ panaudojo skolininkės įsipareigojimams dengti pagal Sutartį Nr.

2. Teismas vertino, kad tarp Å¡alių susiklostę teisiniai santykiai atitiko vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo taikymo sÄ lygas, o įskaitymas buvo atliktas dar iki bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo. Reikalavimui dėl 579,24 Eur baudos pagal Sutartį Nr. 2 teismas atsakovės praÅ¡ymu taikė senatį ir jį atmetė. Pagal Sutartį Nr. 2 teismas patvirtintino pareiÅ¡kėjos 24 413,26 Eur kreditorinį reikalavimÄ . PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė prašė priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos 93 026,73 Eur įmokų, sumokėtų pagal Sutartį Nr.

1. Nurodė, kad reikalavimo suma susideda iÅ¡ 15 procentų pradinės įmokos – 30 429,23 Eur ir 62 597,50 Eur papildomai sumokėtų daikto vertei iÅ¡pirkti. Byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad UAB „Danske lizingas“ pagal Sutartį Nr. 1 lizinguotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pardavė už didesnę kainÄ nei vertintojų nustatyta jo vertė. Teismas sprendė, kad taip pardavusi turtÄ kreditorė ne tik padengė turimus nuostolius, bet ir gavo papildomų lėšų, kurios buvo panaudotos atliekant įskaitymÄ pagal Sutartį Nr.

2. Tačiau atlikus įskaitymÄ papildomų sumų, kurios virÅ¡ytų kreditorės patirtus nuostolius, neliko. Skolininkei neįrodžius, kad kreditorė, padengusi nuostolius, nepagrįstai gavo papildomų lėšų, kurių pagrindu skolininkei galėtų bÅ«ti grÄ Å¾intos turto iÅ¡pirkimo įmokos, teismas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė BUAB „PROSTINVEST“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės: atmesti UAB „Danske lizingas“ praÅ¡ymÄ dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir priteisti iÅ¡ UAB „Danske lizingas“ atsakovės naudai 93 026,73 Eur.

Atskirasis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iais argumentais: UAB „Danske lizingas“ kreditorinio reikalavimo dalis – 2 185,84 Eur įsiskolinimas už eilinius mokėjimus negalėjo bÅ«ti patenkintas, nes kreditorė Sutartį Nr. 1 nutraukė nuo 2009 m. vasario 2 d. ir atsiėmė lizinguotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , kuriuo naudojosi iki 2010 m. gegužės 28 d. UAB „Danske lizingas“ gautų dvigubÄ naudÄ â€“ atsiėmė lizinguotÄ turtÄ ir papildomai reikalauja priteisti įsiskolinimÄ už eilinius mokėjimus.

Atsiėmus lizinguotÄ turtÄ negalima reikalauti ir pradelstų eilinių mokėjimų. Dėl to negalėjo bÅ«ti patenkintas ir reikalavimas dėl 1 813,91 Eur delspinigių už paskutinius 6 mėnesius iki nutarties iÅ¡kelti atsakovei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, 570,70 Eur papildomų palÅ«kanų, 28 685,57 Eur negautų pajamų. UAB „Danske lizingas“ dėl negautų pajamų ir atsiimto turto iÅ¡laikymo kaÅ¡tų nepateikė įrodymų – sutarčių ar kitų dokumentų, tokias iÅ¡laidas pagrindžiančių apmokėjimo dokumentų, kurie patvirtintų 2 728,22 Eur nekilnojamojo turto mokesčio, 234 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto draudimo, 536,42 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto eksploatacinių sÄ naudų, 85,27 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto elektros energijos sÄ naudų, 355,90 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto Å¡ildymo, 45 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto apsaugos mokesčio, 72,40 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto žaliuzių remonto, 14,01 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto signalizacijos akumuliatoriaus pirkimo, 49,53 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto apsaugos pajungimo, 153,13 Eur kompensacija už lizinguoto nekilnojamojo turto elektros įvado pajungimo patirtas iÅ¡laidas.

Vien tai, kad UAB „Danske lizingas“ iÅ¡rašė atitinkamas sÄ skaitas atsakovei, nereiÅ¡kia, kad ji tokias iÅ¡laidas patyrė. Pagal turto grÄ Å¾inimo aktÄ signalizacija, instaliavimo darbai, žaliuzės priklauso BUAB „PROSTINVEST“, jų UAB „Danske lizingas“ iki Å¡iol nesugrÄ Å¾ino BUAB „PROSTINVEST“. UAB „Danske lizingas“ be kitų dokumentų pateikė PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras, kurios iÅ¡raÅ¡ytos pirkėjos UAB „PROSTINVEST“ vardu, nors tokios įmonės nurodytu pavadinimu PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo metu nebuvo.

UAB „Baltijos Ä Å¾uolas“ pavadinimÄ Ä¯ UAB „PROSTINVEST“ pakeitė tik 2009 m. spalio 30 d. Teismas nepagrįstai nurodė, kad 5 758,58 Eur negautų pajamų pagal Sutartį Nr. 2, 579,24 Eur baudų dydžio atsakovė neginčija. Nuo pat UAB „Danske lizingas“ finansinio reikalavimo teisme nagrinėjimo pradžios atsakovė teikė atsikirtimus, kodėl Å¡ios reikalavimo sumos neturi bÅ«ti patenkintos. UAB „Danske lizingas“ lizinguotÄ kilnojamÄ jį turtÄ pardavė už rinkos vertės neatitinkančiÄ kainÄ , t. y. už daugiau nei 60 000 Lt mažesnę už rinkos vertę kainÄ , todėl reikalauti 12 751,61 Eur teismo negalėjo bÅ«ti laikomi pareiÅ¡kėjos patirtais nuostoliais.

Teismas, spręsdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, nevertino apeliantės argumentų ir pateiktų įrodymų apie tai, kad UAB „Danske lizingas“ atsiėmusi nekilnojamÄ jį turtÄ juo naudojosi ir valdė daugiau nei vienerius metus ir tik po to priėmė sprendimÄ jį parduoti. Teismas netyrė ir nevertino, ar nekilnojamojo turto, buvusio lizingo objektu, kainai, o kartu ir nuostolių dydžiui, turėjo įtakos aplinkybė, kad jis realizuotas daugiau nei po metų po jo grÄ Å¾inimo. Teismas nevertino VÄ® Registrų centro duomenų apie atsiimtų administracinių patalpų su garažu vertes.

Lizingo gavėjos sumokėtų įmokų suma ir lizingo davėjos susigrÄ Å¾into turto vertė virÅ¡ija patirtus nuostolius, todėl atsakovės sumokėtos turto iÅ¡pirkimo įmokos privalo bÅ«tų grÄ Å¾intos BUAB „PROSTINVEST“ restitucijos pagrindu, t. y. 93 026,73 Eur suma, susidedanti iÅ¡ pradinės 15 procentų įmokos – 105 066,05 Lt (30 429,23 Eur) ir 216 136,66 Lt (62 597,50 Eur) sumokėtų daikto vertei iÅ¡pirkti. Byloje nėra įrodymų, praneÅ¡imo, susitarimo ar kitokio dokumento apie UAB „Danske lizingas“ atliktÄ Ä¯skaitymÄ ir bÅ«tent kokiai sumai toks įskaitymas buvo atliktas, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp Å¡alių susiklostę teisiniai santykiai atitiko visas įskaitymo taikymo sÄ lygas.

Teismas nepagrįstai pripažino teisėtu UAB „Danske lizingas“ atliktÄ gauto pelno pagal Sutartį Nr. 1 ir patirtų nuostolių pagal Sutartį Nr. 2 paskirstymÄ pagal abejas lizingo sutartis bendrai, o ne kiekvienÄ sutartį atskirai ir tuo pažeidė CK 6.222 ir 6.574 straipsniuose nustatytas dviÅ¡alės restitucijos taikymo taisykles. PrieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ UAB „Danske lizingas“ atliko po bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo, todėl toks įskaitymas yra neteisėtas. 2010 m. gegužės 21 d.

įskaitymas negalėjo bÅ«ti atliktas, nes apeliantės BUAB „PROSTINVEST“ atžvilgiu jau buvo įsiteisėjusi ir galiojo 2010 m. vasario 17 d. teismo nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ . PareiÅ¡kėja UAB „Danske lizingas“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: Nesumokėtų eilinių įmokų pagal finansinio lizingo sutarties mokėjimo grafikÄ skola nėra įskaičiuota į lizingo davėjos įmokomis neapmokėtÄ lizinguoto turto likutinę vertę.

Pagal Sutartį Nr. 1 atsakovė nesumokėjo iÅ¡ viso trijų mėnesinių įmokų, o pagal Sutartį Nr. 2 keturių mėnesinių įmokų. Tiek pagal CK, tiek pagal sudarytas su atsakove finansinio lizingo sutartis, atsakovei neįvykdžius pareigos sumokėti visus pagal sutartis priklausančius mokėti mokėjimus, lizingo davėja turi teisę reikalauti atlyginti visus realius nuostolius, patirtus dėl lizingo sutarties nutraukimo. Å ios pareigos nepaÅ¡alina lizingo objekto grÄ Å¾inimas. Nepagrįsti atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas atlyginti iÅ¡laidas, susijusias su atsiimto turto realizavimu bei eksploatavimu, buvo grindžiamas tik pačios pareiÅ¡kėjos atsakovei iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis – faktÅ«romis.

Ä® bylÄ pateiktos tiekėjų iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos bei jų apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai. PrieÅ¡ parduodant iÅ¡ atsakovės atsiimtÄ automobilį ir administracines patalpas, pareiÅ¡kėja atliko Å¡io turto rinkos įvertinimÄ . Apeliantė neįrodė, kad pareiÅ¡kėjos nuostoliai atsirado dėl jos pačios kaltės realizuojant lizinguotÄ turtÄ . Apeliantė nepateikė įrodymų, kad UAB „Danske lizingas“ vilkino turto pardavimÄ , kad per visÄ turto pardavimo laikotarpį buvo suinteresuotų turtÄ Ä¯sigyti asmenų, kad lizinguotas turtas galėjo bÅ«ti parduotas už dar didesnę kainÄ .

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad net ir pardavus lizinguotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ už didesnę nei sumokėtomis lizingo įmokomis nepadengta turto vertė, gautų lėšų nepakanka visiems UAB „Danske lizingas“ nuostoliams pagal konkrečiÄ lizingo sutartį padengti, todėl BUAB „PROSTINVEST“ reikalavimas grÄ Å¾inti visas sumokėtas lizingo įmokas yra nepagrįstas. Tarpusavio prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymas tarp Å¡alių nebuvo atliktas. Byloje nėra UAB „Danske lizingas“ pareiÅ¡kimo UAB „PROSTINVEST“ dėl prieÅ¡prieÅ¡inių tarpusavio reikalavimų įskaitymo, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl įskaitymo teisėtumo ar neteisėtumo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus reikalavimas skolininko bankroto byloje ir atmestas skolininko prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl sumokėtų įmokų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės UAB „Danske lizingas“ (buvusi UAB „SAMPO banko lizingas“) (toliau – ir lizingo davėja arba kreditorė) ir UAB „PROSTINVEST“ (buvusi UAB „Baltijos Ąžuolas“) (toliau – ir lizingo gavėja arba skolininkė) sudarė dvi finansinio lizingo sutartis: 1) 2005 m. kovo 3 d. Finansinio lizingo sutartį Nr. 200502F-3402 dėl administracinių patalpų, esančių Pamėnkalnio g. 34b, Vilniuje, kurių unikalūs Nr.: 4400-0445-0119:2058 ir 4400-0503-8571:9773, su 3/8 dalimis iš 222,19 m2 garažo G-3, kurių unikalus Nr.: 4400-0444-8166:2020, įsigijimo su vėlesniais pakeitimais (toliau – Sutartis Nr. 1) (prijungtos Vilniaus apygardos teismo c. b.

Nr. B2-1301-661/2015 6 t., b. l. 20-28); 2) 2007 m. balandžio 23 d. Finansinio lizingo sutartį Nr. 200704F-8220 dėl 2007 m. lengvojo automobilio BMW 740i, identifikacinis Nr.: WBAHL61010DN93451, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo (toliau – Sutartis Nr. 2) (prijungtos Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. B2-1301-661/2015 6 t., b. l. 29-34). Dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo 2009 m. vasario 2 d. UAB „Danske lizingas“ vienašališkai nutraukė lizingo sutartis (1 t., b. l. 242, 244). Nutraukus Sutartį Nr. 1 lizingo gavėjos įmokomis nepadengta lizinguoto nekilnojamojo turto likutinė vertė sudarė 428 201,47 Lt (prijungtos Vilniaus apygardos teismo c. b.

Nr. B2-1301-661/2015 5 t., b. l. 116). Perimtas lizinguotas nekilnojamasis turtas buvo parduotas UAB „Angvita“ už 480 000 Lt pagal 2010 m. gegužės 21 d. finansinio lizingo sutartį Nr. 201004F-11527 (prijungtos Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. B2-1301-661/2015 5 t., b. l. 117-126). Nutraukus Sutartį Nr. 2 lizingo gavėjos įmokomis nepadengta lizinguoto kilnojamojo turto likutinė vertė sudarė 172 727,56 Lt (prijungtos Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. B2-1301-661/2015 5 t., b. l. 157). Perimtas turtas buvo parduotas D.

Daujotienės PÄ® už 130 000 Lt 2009 m. balandžio 3 d. finansinio lizingo sutartimi Nr. d200903f-0014 (prijungtos Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. B2-1301-661/2015 5 t., b. l. 158-160). 2010 m. balandžio 15 d. įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartimi lizingo gavėjai UAB „PROSTINVEST“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta asociacija „Intekta“ (prijungtos Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. B2-1301-661/2015 1 t., b. l. 119-121, 225-228). UAB „Danske lizingas“ 2013 m. liepos 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su praÅ¡ymu dėl 250 113,51 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo UAB „PROSTINVEST“ bankroto byloje (prijungtos Vilniaus apygardos teismo c. b.

Nr. B2-1301-661/2015 5 t., b. l. 67-72). Kreditorė nurodė, kad į bankroto administratorę su finansiniu reikalavimu kreipėsi dar 2010 m. gegužės 26 d., 2013 m. vasario 1 d. pakartotinai kreipėsi su praÅ¡ymu pateikti teismui tvirtinti kreditorinį reikalavimÄ arba nurodyti teismui, kad pareikÅ¡tas kreditorinis reikalavimas ginčijamas ir pateikti prieÅ¡taravimus, 2013 m. balandžio 16 d. pateikė patikslintÄ 250 113,51 Lt reikalavimÄ bei jį pagrindžiančius dokumentus. UAB „Danske lizingas“ 2013 m. lapkričio 11 d.

Vilniaus apygardos teismui pateikė kreditorinio reikalavimo patikslinimÄ , praÅ¡ydama patvirtinti 173 738,02 Lt reikalavimÄ (prijungtos Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. B2-1301-661/2015 5 t., b. l. 109-115). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi UAB „Danske lizingas“ praÅ¡ymÄ dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo UAB „PROSTINVEST“ bankroto byloje atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir klausimÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Vilniaus apygardos teisme 2015 m. vasario 24 d. gautas atsakovės BUAB „PROSTINVEST“ prieÅ¡ieÅ¡kinis, kuriuo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos UAB „Danske lizingas“ 93 026,73 Eur (321 202,71 Lt) bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 8-11). UAB Danske lizingas su pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. UAB „Danske lizingas“ 2015 m. gegužės 7 d. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo, kuriuo prašė patvirtinti 63 276,27 Eur reikalavimÄ (1 t., b. l. 1-6).

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi UAB „Danske lizingas“ kreditorinį reikalavimÄ ir BUAB „PROSTINVEST“ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi panaikino Å¡iÄ Vilniaus apygardos teismo nutartį ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Skundžiama 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino UAB „Danske lizingas“ 62 262,60 Eur reikalavimÄ BUAB „PROSTINVEST“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡e, o atsakovės BUAB „PROSTINVEST“ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje bÅ«tinų spręsti klausimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , jeigu iÅ¡ byloje esančių duomenų gali padaryti iÅ¡vadÄ , jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.

Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų iÅ¡vadai dėl kreditoriaus pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių iÅ¡aiÅ¡kinti reikÅ¡mingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai iÅ¡spręstų nagrinėjamÄ klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) bei CPK normas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra konstatavęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies gauti savo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai.

Gausioje kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ nurodyta, kad tam, jog bÅ«tų nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas pagrįstas, jis turi bÅ«ti patikrintas, o reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieÅ¡ jo patvirtinimÄ , reikÅ¡minga ne tik kreditoriaus reikalavimÄ reiÅ¡kiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra bÅ«tina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sÄ lyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-188/2011). Lizingo davėja UAB „Danske bankas“ kreditorinį reikalavimÄ kildina iÅ¡ dėl lizingo sutarčių nutraukimo patirtų nuostolių.

CK 6.574 straipsnis nustato lizingo sutarties nutraukimÄ . Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 str.). NurodytÄ CK 6.574 straipsnio nuostatÄ ginčo Å¡alys buvo perkėlusios ir į lizingo Sutarties Nr. 1 18.6.4. punktÄ bei lizingo Sutarties Nr. 2 14.5.4 punktÄ .

Å i taisyklė reiÅ¡kia, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo iÅ¡laidas, patirtas vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusias su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), kaip jos bÅ«tų atlygintos, jeigu sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai, be to, sumokėti atlyginimÄ (palÅ«kanas) lizingo davėjui už suteiktÄ finansavimÄ (teisę naudotis daiktu). Lizingo davėjo nuostoliai turi bÅ«ti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis savo nuosavybėje pasilieka lizingo dalykÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012).

Nagrinėjamoje byloje kreditorės patirtų nuostolių faktas ir jų dydis nustatytinas atskirai vertinant kiekvienos iÅ¡ lizingo sutarčių nuostatas ir įrodymus, pagrindžiančius nuostolių atsiradimo faktÄ . Dėl nuostolių pagal Sutartį Nr. 1 Patikslintame pareiÅ¡kime dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo kreditorė nurodė, kad pagal Sutartį Nr. 1 bendra nuostolių suma yra 38 283,77 Eur, kuriÄ sudaro 2 185,84 Eur eilinių mokėjimų įsiskolinimo, 1 813,91 Eur delspinigių, 570,70 Eur papildomų palÅ«kanų, 28 685,57 Eur negautų pajamų, 434,43 Eur bauda už lizinguoto nekilnojamojo turto neapdraudimÄ , 2 728,22 Eur nekilnojamojo turto mokesčio, 234 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto draudimo iÅ¡laidų, 536,42 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto eksploatacinių sÄ naudų, 85,27 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto elektros energijos sÄ naudų, 355,90 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto Å¡ildymo, 364,45 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto apsaugos mokesčio, 72,40 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto žaliuzių remonto iÅ¡laidų, 14,01 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto signalizacijos akumuliatoriaus pirkimo iÅ¡laidų, 49,53 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto apsaugos pajungimo mokesčio ir 153,13 Eur kompensacijos už lizinguoto nekilnojamojo turto elektros įvado pajungimÄ .

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad reikalavimui dėl 434,43 Eur baudos įskaičiavimo į kreditorinio reikalavimo sumÄ taikytinas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Likusius kreditorės reikalavimus pagal Sutartį Nr. 1 teismas laikė pagrįstais, pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies ir patvirtino 37 849,34 Eur kreditorinį reikalavimÄ (38 283,77 Eur – 434,43 Eur). Apeliantė ginčija teismo patvirtintÄ kreditorinį reikalavimÄ , todėl teisėjų kolegija pakartotinai patikrina kreditorinio reikalavimo pagrįstumÄ .

Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad kreditorinio reikalavimo dalis, t. y. 2 185,84 Eur eilinių mokėjimų įsiskolinimo, negalėjo bÅ«ti patenkintas. Sutarties Nr. 1 18.6.3 punkte nustatyta, kad per vienÄ savaitę nuo sutarties nutraukimo dienos lizingo gavėjas privalo sumokėti lizingo davėjui visus sutarties nutraukimo dienÄ turėtus sumokėti mokėjimus. IÅ¡ mokėjimų iki sutarties nutraukimo grafiko ir atsakovei iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«ras Nr. 0565224, Nr. 0571747, Nr. 0578805 matyti, kad atsakovė iki sutarties nutraukimo liko skolinga lizingo davėjai 2 185,84 Eur (7 547,30 Lt) eilinių mokėjimų (prijungtos Vilniaus apygardos teismo c. b.

Nr. B2-1301-661/2015 5 t., b. l. 151-155). Nurodyta sutarties sÄ lyga nėra nuginčyta, todėl Å¡alys privalo laikytis joje sulygtų įsipareigojimų. Atsižvelgiant į nurodytÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino Å¡iÄ kreditorinio reikalavimo dalį. Lizingo Sutarties Nr. 1 3.8 punkte nustatyta, kad laiku nesumokėjus sutartyje numatytų mokesčių, lizingo gavėjas už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ moka 0,1 % laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius. Kadangi delspinigių mokėjimas Å¡alių sulygtas sutartimi, o sutartis kreditorės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta bÅ«tent dėl to, kad atsakovė laiku nevykdė finansinių įsipareigojimų, kreditorinio reikalavimo dalis dėl 1 813,91 Eur delspinigių už paskutinius 6 mėnesius iki nutarties iÅ¡kelti atsakovei bankroto bylÄ priėmimo dienos, pirmosios instancijos teismo patvirtinta pagrįstai.

Kreditorė į bendrÄ finansinio reikalavimo sumÄ Ä¯traukė 570,70 Eur papildomų palÅ«kanų, apskaičiuotų nuo paskutinio pradelsto mokėjimo dienos iki Sutarties Nr. 1 nutraukimo dienos, kurias grindžia sÄ skaita faktÅ«ra SBL Nr. 0585595. Kreditorė nenurodė, kuo remdamasi apskaičiavo ir praÅ¡o patvirtinti finansinio reikalavimo dalį dėl papildomų palÅ«kanų. Apeliacinės instancijos teismui iÅ¡analizavus Sutarties Nr. 1 ir jos papildymo Nr. 1 nuostatas, nenustatyta sutarties sÄ lyga, kuria lizingo gavėja bÅ«tų įsipareigojusi mokėti lizingo davėjai papildomas palÅ«kanas nuo paskutinio pradelsto mokėjimo dienos.

Be to, kreditorė nepateikė teismui Å¡ių palÅ«kanų skaičiavimo pagrindimo. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija nenustatė faktinio ir teisinio pagrindo į tvirtintinÄ kreditorinio reikalavimo sumÄ Ä¯skaičiuoti 570,70 Eur papildomų palÅ«kanų. Kreditorė praÅ¡o patvirtinti 28 685,57 Eur negautų pajamų pagal Sutartį Nr. 1, vadovaujantis sutarties bendrosios dalies 18.6.4 punktu. Minėta, kad lizingo sutarties nutraukimo padarinius reglamentuojančiame CK 6.574 straipsnyje nustatytas lizingo davėjo nuostolių dydžio kriterijus: nuostolių turi bÅ«ti atlyginta tiek, kad jie grÄ Å¾intų lizingo davėjÄ Ä¯ tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį.

Lizingo sutartyje Å¡alys gali susitarti dėl kitokios nuostolių nustatymo tvarkos, bet jos negali susitarti dėl nuostolių dydžio, kuris gerokai virÅ¡ytų komentuojamoje normoje nustatytų nuostolių sumÄ . CK 6.574 straipsnio nuostatÄ Å¡alys perkėlė ir į lizingo sutarties 18.6.4 punktÄ . Pažymėtina, kad lizingo davėjas, pasinaudojęs teise nutraukti lizingo sutartį, negali reikalauti sumokėti periodines įmokas prieÅ¡ terminÄ , tačiau likusi nesumokėta įmokų suma reikÅ¡minga nustatant lizingo davėjo patirtų nuostolių dydį.

CK 6.249 straipsnyje įtvirtintos realaus žalos atlyginimo taisyklės leidžia teigti, kad sprendžiant dėl lizingo davėjui atlygintinos žalos dydžio svarbu nustatyti grÄ Å¾into daikto vertės santykį su patirtais nuostoliais, nes, lizingo davėjui susigrÄ Å¾inus daiktÄ , jo verte nuostoliai turi bÅ«ti mažinami. Tai reiÅ¡kia, kad kreditorės negautos pajamos apskaičiuotinos tokiu bÅ«du, kad pakartotinai pardavus lizingo objektÄ pardavimo verte bÅ«tų dengiama nesumokėtų įmokų ir kitų pagal sutartį sulygtų mokėjimų suma.

Byloje neginčijama, kad nesumokėtos lizingo įmokos nutraukus Sutartį Nr. 1 sudarė 124 015,71 Eur (428 201,47 Lt), o lizingo objektas pakartotinai parduotas už 139 017,60 Eur (480 000 Lt). Taigi, kreditorės negautos pajamos pagal Sutartį Nr. 1 galės bÅ«ti apskaičiuotos tik susumavus visus pagrįstus lizingo gavėjos mokėjimus kreditorei pagal sutartį. Be to, kreditorė nenurodė, kokiu bÅ«du apskaičiavo negautų pajamų sumÄ . Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , kreditorės negautų pajamų dydis ir jo pagrįstumas nustatytinas sprendžiant klausimÄ dėl nuostolių atlyginimo reikalavimo pagrįstumo.

Reikalavimas patvirtinti 2 728,22 Eur kreditorinio reikalavimo dalį grindžiamas Sutarties Nr.1 bendrosios dalies 8.1.3 ir 19.5 punktais, pagal kuriuos lizingo gavėja užtikrino, kad lizinguoto turto grÄ Å¾inimo dienÄ bus sumokėti visi su turto bei jam priskirto žemės sklypo naudojimu ir eksploatavimu susiję mokesčiai. Šį reikalavimÄ kreditorė grindžia 2008 m. rugsėjo 30 d. sÄ skaita faktÅ«ra SBL Nr. 0558620, 2008 m. gruodžio 31 d. sÄ skaita faktÅ«ra SBL Nr. 0578150 ir 2009 m. sausio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. M19003, 2009 m. kovo 30 d. sÄ skaita faktÅ«ra SBL Nr. 0597512, 2009 m. rugsėjo 29 d. sÄ skaita faktÅ«ra SBL Nr. 0629707 ir 2010 sausio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. M40441, 2010 m. sausio 20 d. sÄ skaita faktÅ«ra SBL Nr. 0646522, 2010 m. kovo 26 d. sÄ skaita faktÅ«ra SBL Nr. 0655611, 2010 m. gegužės 28 d. sÄ skaita faktÅ«ra SBL Nr. 0664584 ir 2011 m. sausio 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. M502282.

Kartu su patikslintu pareiÅ¡kimu tvirtinti finansinį reikalavimÄ kreditorė nepateikė teismui nurodytų sÄ skaitų faktÅ«rų, kuriomis grindžia finansinio reikalavimo dalį. IÅ¡ teismų pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad kreditorė mokėjimo nurodymu Nr. M19003 pervedė į Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ 135 547 Lt nekilnojamojo turto mokesčio, mokėjimo nurodymu Nr. M40441 155 268 Lt ir mokėjimo nurodymu Nr. M50282 109 558 Lt nekilnojamojo turto mokesčio (2 t., b. l. 10-12).

Tačiau iÅ¡ nurodytų mokėjimo nurodymų, jų paskirtyje nedetalizuojant už kokį nekilnojamÄ jį turtÄ , kokia mokesčio suma mokama, teisėjų kolegijos vertinimu, neįmanoma nustatyti, ar nekilnojamojo turto mokestis buvo mokamas už atsakovei lizinguotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl Å¡i praÅ¡omo patvirtinti kreditorinio reikalavimo dalis laikytina neįrodyta ir atmestina (CPK 185 str.). Remdamasi Sutarties Nr. 1 bendrosios dalies 14 punktu ir 2009 m. birželio 22 d. draudimo liudijimu IT Nr. 00008661 bei 2010 m. birželio 2 d. draudimo liudijimu IT Nr. 00014995, kreditorė prašė patvirtinti 234 Eur (808 Lt) kreditorinio reikalavimo dalį, grindžiamÄ nekilnojamojo turto draudimo iÅ¡laidomis.

IÅ¡ teismui pateikto 2009 m. birželio 22 d. draudimo liudijimo IT Nr. 00008661 matyti, kad draudimo sutarties galiojimas nustatytas nuo 2009 m. birželio 22 d. iki 2010 m. birželio 21 d. (imtinai), o visa draudimo įmoka sudaro 117 Eur (404 Lt) (1 t., b. l. 27). Å ios sutarties pagrindu kreditorė iÅ¡rašė atsakovei PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. 0615966, Nr. 0626803, Nr. 0634371, Nr. 0644770 apmokėti bendrÄ 404 Lt (117 Eur) sumÄ (1 t., b. l. 23-26). Teismui pateiktas ne kreditorės nurodytas 2010 m. birželio 2 d. draudimo liudijimas IT Nr. 00014995, o 2010 m. gegužės 27 d.

įmonių ir organizacijų turto draudimo liudijimas IT Nr. 00014896, iÅ¡ kurio matyti, kad nuo 2010 m. gegužės 27 d. iki 2011 m. gegužės 26 d. turto draudėja buvo UAB „Angvita“, kuri nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯sigijo pakartotinai jį lizingavus (1 t., b. l. 22). Tai reiÅ¡kia, kad nesibaigus pirmosios draudimo sutarties galiojimo terminui, nekilnojamasis turtas buvo apdraustas ne kreditorės, o UAB „Angvita“ lėšomis, todėl dėl Å¡ios draudimo sutarties sudarymo kreditorė iÅ¡laidų (nuostolių) nepatyrė.

Dėl to spręstina, kad kreditorė nepagrįstai iÅ¡rašė atsakovei 2010 m. liepos 7 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0655446 404 Lt sumai dėl kompensuojamo turto draudimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pagrįsta nekilnojamojo turto draudimo iÅ¡laidų dalis sudaro 117 Eur. Pagal sutarties nuostatas lizingo gavėja užtikrino, kad turto grÄ Å¾inimo dienÄ bus sumokėti visi su turto bei jam priskirto žemės sklypo naudojimu ir eksploatavimu susiję mokesčiai, atsiskaityta su visais komunalinių paslaugų teikėjais (19.5 p.).

Å iuo sutartiniu pagrindu kreditorė prašė į tvirtinamÄ finansinį reikalavimÄ Ä¯traukti 536,42 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto eksploatacinių sÄ naudų (1 t., b. l. 71-99), 85,27 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto elektros energijos sÄ naudų (1 t., b. l. 58-70), 355,90 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto Å¡ildymo (1 t., b. l. 30-41), 364,45 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto apsaugos mokesčio (1 t., b. l. 42-57), 72,40 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto žaliuzių remonto iÅ¡laidų (1 t., b. l. 19-20), 14, 01 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto signalizacijos akumuliatoriaus pirkimo iÅ¡laidų (1 t., b. l. 13-14), 49,53 Eur lizinguoto nekilnojamojo turto apsaugos pajungimo mokesčio (1 t., b. l. 28-29), 153,13 Eur kompensacija už lizinguoto nekilnojamojo turto elektros įvado pajungimÄ (1 t., b. l. 16-17).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pagrįstumo. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios (CPK 185 str. 2 d.), tai tik viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių. Kreditorės pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriomis grindžiami 51 punkte nurodyti reikalavimai, nesant atsiskaitymo pagal pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras įrodymų, nereiÅ¡kia, kad kreditorė patyrė jose nurodytas iÅ¡laidas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nepatvirtina, kad kreditorė realiai patyrė jose nurodytas iÅ¡laidas, kadangi nepateikti Å¡ių sÄ skaitų faktÅ«rų apmokėjimÄ patvirtinantys įrodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybė, kad ant kai kurių sÄ skaitų faktÅ«rų yra kreditorės darbuotojų spaudai su žyma „apmokėta“ neįrodo sÄ skaitų apmokėjimo fakto. Dėl nurodytų priežasčių 51 punkte nurodytos sumos į tvirtinamÄ kreditorinį reikalavimÄ Ä¯skaičiuotos nepagrįstai.

Minėta, kad pagal lizingo sutartį lizingo davėjas negali gauti daugiau naudos, nei bÅ«tų gavęs, jei lizingo sutartį lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs, o lizingo gavėjas privalo atlyginti visus lizingo davėjo patirtus tokius nuostolius, kurie grÄ Å¾intų jį tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jei lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs lizingo sutartį (CK 6.574 str.). Byloje nustatyta ir Å¡alys neginčija, kad iki Sutarties Nr. 1 nutraukimo atsakovė sumokėjo 79 865,72 Eur (275 760,38 Lt) eilinių mokėjimų, 30 429,23 Eur (105 066,05 Lt) pradinės įmokos, o nesumokėtos lizingo įmokos nutraukus sutartį sudarė 124 014,71 Eur (428 201,47 Lt).

Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ viso pagal Sutartį Nr. 1 kreditorė turėjo gauti 234 310,67 Eur (809 027,90 Lt) (turto kaina sudarė 205 757,64 Eur (710 440,01 Lt)). Lizinguotas nekilnojamasis turtas pakartotinai buvo parduotas už 139 017,60 Eur (480 000 Lt). Taigi, kreditorė pakartotinai pardavusi lizinguotÄ turtÄ gavo 15 002,89 Eur daugiau nei bÅ«tų gavusi lizingo gavėjai tinkamai įvykdžius lizingo sutartį. Tačiau iÅ¡ Å¡ios sumos minusuojami teismo pagrįstais pripažinti mokėjimai pagal Sutarties Nr. 1 nuostatas, t. y. 2 185,84 Eur įsiskolinimas už eilinius mokėjimus, 1 813,91 Eur delspinigių ir 117 Eur nekilnojamojo turto draudimo iÅ¡laidų, ir nesant byloje objektyvių įrodymų apie patirtus nuostolius spręstina, kad pagal Sutartį Nr. 1 kreditorė gavo 10 886,14 Eur didesnę sumÄ nei bÅ«tų gavusi, jei atsakovė bÅ«tų tinkamai įvykdžiusi lizingo sutartį.

Apeliacinės instancijos teismui iÅ¡analizavus lizingo Sutarties Nr. 1 sÄ lygas, sutarties pagrindu atliktus mokėjimus, nustačius, kad lizinguotas turtas buvo pakartotinai parduotas lizingo sutarties pagrindu, spręstina, kad pagal Å¡iÄ sutartį kreditorė nuostolių nepatyrė, todėl jos kreditorinis reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos atmetamas. Dėl nuostolių pagal Sutartį Nr. 2 Kreditorė nurodė, kad pagal Sutartį Nr. 2 bendra nuostolių suma yra 24 992,50 Eur, kuriÄ sudaro 4 570,08 Eur eilinių mokėjimų įsiskolinimo, 3 245,70 Eur delspinigių, 83,69 Eur papildomų palÅ«kanų, paskaičiuotų nuo paskutinio pradelsto mokėjimo dienos iki Sutarties Nr. 2 nutraukimo dienos, 5 758,58 Eur negautų pajamų, 579,24 Eur baudų, 10 755,21 Eur susigrÄ Å¾into lizinguoto kilnojamojo turto pardavimo nuostolio.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad reikalavimui dėl 579,24 Eur baudos skyrimo taikytinas senaties terminas ir sprendė, kad pagal Sutartį Nr. 2 tvirtintinas kreditorinis reikalavimas sudaro 24 413,26 Eur (24 992,50 Eur – 579,24 Eur). Be to, teismas nurodė, kad pagal Sutartį Nr. 1 gauta nauda buvo panaudota skolininkės įsipareigojimams pagal Sutartį Nr. 2 dengti, t. y. sprendė, kad buvo pagrindas atlikti įskaitymÄ . Su tokia teismo pozicija, teisėjų kolegija nesutinka ir atsižvelgdama į tai, kad apeliantė ginčija teismo patvirtintÄ kreditorinį reikalavimÄ , pakartotinai analizuoja teismui pateiktus įrodymus bei sprendžia dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo.

Sutarties Nr. 2 bendrosios dalies 14.5.3 punkte numatyta, kad per vienÄ savaitę nuo sutarties nutraukimo dienos lizingo gavėjas privalo sumokėti lizingo davėjui visus lizingo sutarties dienÄ lizingo gavėjo turėtus sumokėti eilinius mokėjimus, delspinigius, baudas ir kitas sutarties pagrindu mokėtinas sumas, o 13.5 punkte nustatyta, kad laiku nesumokėjus sutartyje numatytų mokesčių, terminÄ praleidusi Å¡alis už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ moka 0,1 % laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius.

Vadovaujantis nurodytomis sutarties nuostatomis laikytina pagrįstÄ finansinio reikalavimo dalis dėl 4 570,08 Eur eilinių mokėjimų įsiskolinimo ir 3 245,70 Eur delspinigių. Kreditorės praÅ¡ymas į tvirtinimÄ kreditorinio reikalavimo sumÄ Ä¯traukti 83,69 Eur papildomų palÅ«kanų, paskaičiuotų nuo paskutinio pradelsto mokėjimo dienos iki Sutarties Nr. 2 nutraukimo dienos, atsižvelgiant į tai, kad lizingo sutartyje Å¡alys nesulygo dėl papildomų palÅ«kanų mokėjimo ir teismui nepateikta 2009 m. vasario 2 d. sÄ skaita faktÅ«ra SBL Nr. 0585597, kuria grindžiama finansinio reikalavimo dalis, teisėjų kolegijos atmestinas.

Pagal Sutarties Nr. 2 bendrosios dalies 14.5.4 punktÄ , į kurį perkelta CK 6.574 straipsnio nuostata, kreditorė praÅ¡o patvirtinti 5 758,58 Eur negautų pajamų finansinio reikalavimo dalį. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorė nenurodė, kokiu bÅ«du apskaičiuota finansinio reikalavimo dalis dėl negautų pajamų ir 48 punkte teisėjų kolegijos pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kreditorės negautų pajamų dalis apskaičiuotina tik įvertinus visus byloje esančius įrodymus, t. y. lizinguoto turto įsigijimo kainÄ , sumokėtų įmokų dydį, susigrÄ Å¾into lizingo dalyko vertę bei jo pardavimo kainÄ ir su pardavimo procesu susijusių iÅ¡laidų dydį.

Kreditorė praÅ¡o į tvirtinamÄ finansinį reikalavimÄ Ä¯traukti 10 755,21 Eur susigrÄ Å¾into lizinguoto kilnojamojo turto pardavimo nuostolio be PVM. Byloje nustatyta, kad lizingo objekto įsigijimo vertė sudarė 74 721,95 Eur (257 999,96 Lt), iki sutarties nutraukimo atsakovė buvo sumokėjusi 7 472,19 Eur (25 800 Lt) pradinį įnaÅ¡Ä ir 19 146,32 Eur (66 108,44 Lt) einamųjų mokėjimų, o lizingo gavėjos įmokomis nepadengta lizinguoto kilnojamojo turto likutinė vertė sudarė 50 025,35 Eur (172 727,56 Lt) su PVM, atitinkamai 42 394,37 Eur (146 379,31 Lt) be PVM.

Lizinguotas kilnojamasis turtas pakartotinai lizingo sutarties pagrindu buvo parduotas už 37 650,60 Eur (130 000 Lt) su PVM, atitinkamai 31 718,17 Eur (109 516,49 Lt) be PVM. Atsižvelgiant į tai, kad į tvirtinamÄ finansinį reikalavimÄ praÅ¡oma įtraukti susigrÄ Å¾into lizinguoto nekilnojamojo turto pardavimo nuostolį be PVM, kilnojamojo turto pardavimo nuostolis, t. y. skirtumas tarp nesumokėtų įmokų ir parduoto turto kainos, sudarė 10 676,20 Eur be PVM (42 394,37 Eur – 31 718,17 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad pagal Sutartį Nr. 2 pagrįstais laikytini į kreditorinį reikalavimÄ Ä¯traukti 4 570,08 Eur eilinių mokėjimų įsiskolinimo, 3 245,70 Eur delspinigių ir 10 676,20 Eur pardavimo nuostolių, atsakovės bankroto byloje tvirtintinas 18 491,98 Eur dydžio lizingo davėjos kreditorinis reikalavimas.

Dėl įskaitymo (ne)pagrįstumo Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė įskaitymÄ reglamentuojančias materialiosios teisės normas (CK 6.131 str.). Nagrinėjamo ginčo atveju tiek kreditorė UAB „Danske lizingas“, tiek atsakovė BUAB „PROSTINVEST“ nesutinka su teismo nurodyta aplinkybe, kad buvo atliktas Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymas ir ginčija teismo nurodytÄ aplinkybę, kad kreditorė realizavusi Sutarties Nr. 1 objektÄ gautÄ naudÄ panaudojo skolininkės įsipareigojimams pagal Sutartį Nr. 2 dengti, taip sumažindama skolininkės įsipareigojimÄ pagal pastarÄ jÄ sutartį.

Teisėjų kolegija nurodo, kad bankroto byla atsakovei buvo iÅ¡kelta 2010 m. vasario 17 d., o turtas pagal Sutartį Nr. 1 realizuotas tik 2010 m. gegužės 21 d., t. y. po bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktÄ , įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka.

Å is draudimas reiÅ¡kia ir bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumÄ . Be to, byloje nėra įrodymų, jog atsakovei buvo praneÅ¡ta apie įskaitymÄ . Taigi, nebuvo laikytasi ir įstatyme nustatytos įskaitymo atlikimo tvarkos (CK 6.131 str. 2 d.). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimÄ , pripažintini nepagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentai, kad kreditorė įskaitymÄ atliko iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir toks įskaitymas laikytinas pagrįstu bei teisėtu.

Pažymėtina, kad atsakovei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ nuostoliai ir (ar) gauta nauda pagal kiekvienÄ lizingo sutartį skaičiuotini atskirai. Dėl nuostolių iÅ¡ turto pardavimo Atsakovė nurodo, kad kreditorės nuostolius pagal Sutartį Nr. 2 iÅ¡ turto pardavimo sÄ lygojo jos pačios veiksmai, t. y. susigrÄ Å¾into turto pardavimas už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ , todėl atsakovei negali kilti atsakomybė (CK. 6.248 str. 4 d.). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi grynai finansinį interesÄ gauti pelnÄ (palÅ«kanų forma) iÅ¡ investuotų lėšų, bet neturi siekio įsigyti nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyku esantį daiktÄ .

Lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalykÄ atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkcijÄ : lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius galėtų padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalykÄ . Tačiau lizingo sutarties nutraukimo atveju susigrÄ Å¾into sutarties dalyko pardavimas ar antrinis iÅ¡nuomojimas nėra lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sÄ naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012).

Tai reiÅ¡kia, kad lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi tik finansinį, bet ne nuosavybės interesÄ . Tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukiama, jis, siekdamas susigrÄ Å¾inti atliktas pinigines investicijas, paprastai imasi priemonių realizuoti iÅ¡ lizingo gavėjo atgautÄ daiktÄ , buvusį lizingo sutarties dalyku. Kadangi daikto realizavimo kaina mažinami dėl lizingo sutarties nutraukimo galimi lizingo davėjo nuostoliai, tai akivaizdu, kad kuo brangiau daiktas parduodamas, tuo mažiau nuostolių patiria lizingo davėjas ir tuo mažesnė atsakomybė dėl sutarties nutraukimo tenka lizingo gavėjui.

Tuo atveju, kai lizingo davėjas nusprendžia susigrÄ Å¾intÄ lizingo dalykÄ realizuoti, jo sÄ Å¾iningas elgesys ir siekis parduoti daiktÄ už kuo didesnę kainÄ yra itin svarbus skolininkui, nes turi tiesioginę įtakÄ jo civilinės atsakomybės apimčiai. Byloje nustatyta, kad nutraukus lizingo Sutartį Nr. 2 lizingo gavėjos įmokomis nepadengta kilnojamojo turto likutinė vertė sudarė 172 727,56 Lt, o susigrÄ Å¾intas lizingo sutarties objektas pakartotinai pagal lizingo sutartį 2009 m. balandžio 3 d. buvo parduotas už 130 000 Lt.

Kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybė nepreziumuojama, nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. Taigi kreditoriaus kaltę pagal CPK 178 straipsnį privalo įrodyti skolininkas, kuris remiasi Å¡ia aplinkybe. Pagal teismo paskirtos Turto vertės nustatymo ekspertizės aktÄ Nr. 5/2354E(Vil):14 transporto priemonės BMW740i, id.:WBAHL61010DN93451, rinkos vertė 2009 m. vasario 2 d. nustatyta lyginamuoju metodu buvo 185 800 Lt, o 2009 m. balandžio 3 d. buvo 191 300 Lt (prijungtos Vilniaus apygardos teismo c. b.

Nr. B2-1301-661/2015 6 t., b. l. 119-156). Pagal kreditorės pateiktÄ BRC Autocentrum automobilio kainų įvertinimo aktÄ Nr. LT-2009/1551 transporto priemonės rinkos kaina 2009 m. kovo 3 d. buvo 120 000 Lt (1 t., b. l. 218), pagal UAB „Capital vertinimas“ transporto priemonės vertinimo ataskaitÄ Nr. 15-R03-46 lizinguoto kilnojamojo turto rinkos kaina 2009 m. balandžio 3 d. buvo 121 300 Lt (1 t., b. l. 219-228). Kasacinio teismo ne kartÄ konstatuota, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.).

Turto ekspertizės aktas teismui nėra privalomas ir yra įvertinamas pagal vidinį teismo įsitikinimÄ pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu (CPK 218 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nagrinėjamu atveju neįrodė, jog kreditorė, parduodama turtÄ , elgėsi nesÄ Å¾iningai ar nedėjo visų protingų pastangų, kad nuostoliai bÅ«tų sumažinti (CPK 178 str.). Turto pardavimo kainos ir rinkos vertės skirtumas nėra itin didelis, be to, iÅ¡ esmės sutampa su kreditorės pateiktomis vertinimo ataskaitomis.

Toks kainų skirtumas negali bÅ«ti pakankamu pagrindu iÅ¡vadai, kad parduodama turtÄ pareiÅ¡kėja elgėsi nesÄ Å¾iningai, ir kad turtas buvo parduotas komerciÅ¡kai nepagrįstu bÅ«du. Akivaizdu, jog tokį kainų skirtumÄ galėjo sÄ lygoti turto pardavimo metu buvusios rinkos sÄ lygos. Be to, ir kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog daikto rinkos kainos nustatymas, atliekant turto vertinimÄ ar ekspertizę, nereiÅ¡kia (ne visada reiÅ¡kia), kad daiktas gali bÅ«ti už nustatytÄ kainÄ parduotas, t. y. realiai sudaryto pirkimo – pardavimo sandorio kaina gali bÅ«ti daug mažesnė arba didesnė.

Tam įtakos gali turėti įvairÅ«s veiksniai ar jų visuma: turto vertinimo atlikimo metodika, daikto specifika, staigus ekonominės padėties pasikeitimas Å¡alyje, laikotarpis nuo daikto vertės nustatymo iki jo pardavimo bei kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, dėl kurių daikto vertė gali svyruoti, t. y. sumažėti ar padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad įrodymų, jog turtas galėjo bÅ«ti parduotas už didesnę kainÄ apeliantė nepateikė (CPK 178 str.).

Dėl nurodytų priežasčių apeliantės argumentai, kad turtas pagal lizingo sutartį pakartotinai buvo parduotas už rinkos vertės neatitinkančiÄ kainÄ atmestini kaip teisiÅ¡kai ir faktiÅ¡kai nepagrįsti. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio PrieÅ¡ieÅ¡kiniu BUAB „PROSTINVEST“ prašė priteisti iÅ¡ lizingo davėjos 93 026,73 Eur pagal Sutartį Nr. 1, nurodydama, kad reikalavimo suma susideda iÅ¡ pradinės 15 proc. įmokos – 30 429,23 Eur ir 69 597,50 Eur sumokėtų daikto vertei iÅ¡pirkti.

IÅ¡ esmės prieÅ¡ieÅ¡kinis grindžiamas tuo, kad UAB „Danske lizingas“ atsiimtus lizingo objektus pardavė už rinkos vertės neatitinkančiÄ kainÄ , todėl turi prisiimti savo veiksmų neigiamus padarinius. Vadovaujantis Sutarties Nr. 1 18.5.2 punktu visi iki sutarties nutraukimo sumokėti mokėjimai lizingo gavėjui negrÄ Å¾inami. Atsižvelgiant į tai, kad prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti pradinę įmokÄ ir sumas, skirtas turto vertei iÅ¡pirkti, kurios sumokėtos iki lizingo sutarties nutraukimo, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas remiantis vien nurodyta sutarties nuostata (CK 6.189 str.).

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Sutarties Nr. 1 pakeitimo Nr. 1 12 punkte nustatyta, kad visos sumos gautos už turto pardavimÄ , atskaičius lizingo davėjo patirtas iÅ¡laidas, lizingo gavėjui pareikalavus, bus pervestos į lizingo gavėjo sÄ skaitÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nurodyto pobÅ«džio reikalavimas byloje nepareikÅ¡tas, o apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas prieÅ¡ieÅ¡kinyje ir atskirajame skunde nustatytų ribų, Å¡ioje byloje prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai negali bÅ«ti tenkinami (CPK 320 str. 2 d.).

PrieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas ir dėl jame netinkamai aiÅ¡kinamų restitucijos nuostatų. CK 6.574 straipsnyje nustatyti lizingo davėjo teisių gynybos bÅ«dai siejami su dviem lizingo sutarties ypatumais: su įprasta lizingo dalyko savybe – nusidėvėjimu per naudojimosi laikotarpį (amortizacija), bei su tuo, kad vyraujantis lizingo davėjo interesas yra ne nuosavybės, bet finansinis. Atsižvelgiant į tai ir numatant, kad susigrÄ Å¾into lizingo dalyko likutinė vertė gali nepadengti atliktų investicijų net ir įskaičius iki sutarties nutraukimo lizingo gavėjo atliktas periodines įmokas, įstatyme įtvirtinta lizingo davėjo teisė, nutraukus sutartį, ne tik susigrÄ Å¾inti daiktÄ , bet ir papildomai reikalauti atlyginti nuostolius.

Toks reglamentavimas atitinka lizingo sutarties esmę, tikslÄ , jos Å¡alių teises ir pareigas bei lizingo dalyko ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2014). Nurodyta kasacinio teismo praktika paneigia atsakovės argumentus, kad nagrinėjamu atveju galima restitucija dėl tos įmokų dalies, kuriomis buvo iÅ¡perkama lizinguoto turto vertė, jei lizingo davėjas atsiima lizinguotÄ objektÄ . Atsižvelgiant į apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nustatytas teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas faktines ir teisines aplinkybes, skundžiama apygardos teismo nutartis keistina, nurodant, kad pagrįstas ir tvirtintinas UAB „Danske lizingas“ kreditorinis reikalavimas UAB „PROSTINVEST“ bankroto byloje sudaro 18 491,98 Eur, o BUAB „PROSTINVEST“ piniginio reikalavimo prieÅ¡ieÅ¡kinis lizingo davėjai atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :           Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties dalį dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pakeisti ir jos rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:        „Patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Danske lizingas“ (j. a. k. 125598987) trečios eilės 18 491,98 Eur (aÅ¡tuoniolikos tÅ«kstančių keturių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt vieno euro 98 centų) kreditorinį reikalavimÄ bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PROSTINVEST“ (j. a. k. 122223284) bankroto byloje“.                                     KitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                                                                         Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                                                                                                           Danutė Gasiūnienė                                                                                                                                                                                                  Alvydas Poškus