f37cc2bd-78fc-4c38-a57d-a288aee44269 · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                             Administracinio teisės pažeidimo bylaNr.

ATP-192-361/2017                                                                                     Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03854-2016-2 (S)                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.3; 3.1.1; 21.11.10; 21.11.11                                                                                 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 14 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R.

J. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarimo,  n u s t a t ė : 2016 m. gruodžio 30 d. R. J. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 5 d., apie 18.50 val., kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., kėlė triukÅ¡mÄ , Å¡aukė ant O. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., jai laikant mažametį vaikÄ ant rankų, jÄ stumdė, dėl to, mažametė M.

T., gim. (duomenys neskelbtini) m., iÅ¡sigando, verkė, t. y. patyrė stresÄ . Tokiais veiksmais R. J. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnio 1, 2 dalių, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias vaiko teises į socialinę apsaugÄ , normalias gyvenimo sÄ lygas, poilsį ir laisvalaikį, ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017-01-01 (toliau – ATPK) 1813 straipsnio 1 dalyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarimu pripažino R. J. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1813 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ .Apeliantas skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jam nutraukti. Argumentuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuotini atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Å iuo atveju apelianto kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo byloje neįrodyta. Nurodo, jog teismas nepagrįstai apelianto kaltę grindė liudytojų O. T. ir S. Č. parodymais. PareigÅ«nė B. V. neapklausė Å¡ių liudytojų atskirai, taip sudarė galimybę joms piktnaudžiauti. Duomenų, jog S. Č. buvo raÅ¡tiÅ¡kai įspėta dėl atsakomybės už melagingÄ asmens įskundimÄ ir melagingo paaiÅ¡kinimo pateikimÄ , byloje nėra. O. T. paaiÅ¡kinime policijai nurodė, kad konflikto metu necenzÅ«riniais keiksmais nesiplÅ«do, nieko neįžeidinėjo, tačiau teisme peržiÅ«rėjus S. Č. pateiktÄ vaizdo įraÅ¡o fragmentÄ , pakeitė pozicijÄ ir pripažino, kad konflikto metu Å¡aukė, plÅ«dosi necenzÅ«riniais keiksmais ir įžeidinėjo apeliantÄ .

Liudytojų S. Č., O. T. ir B. V. parodymai skiriasi, taigi liudytojos buvo nenuoÅ¡irdžios, o jų paaiÅ¡kinimai vertintini kaip nepatikimi, abejotini. Pažymi, jog S. Č. pateikė byloje iÅ¡kirptÄ , modifikuotÄ skaitmeninę informacijÄ . Todėl galima įtarti, kad vientisame vaizdo įraÅ¡e buvo užfiksuoti O. T. ir S. Č. grasinimai apelianto žmonai, plÅ«dimasis necenzÅ«riniais keiksmais, puolimas, o tai jas kompromituotų. Vien iÅ¡ nuotraukas ir vaizdo įraÅ¡Ä padariusios liudytojos parodymų, negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados apie pažeidimo padarymÄ , kadangi tokie duomenys nepatvirtinti jokiais kitais bylos duomenimis.

Teismo posėdžio metu, net kelis kartus peržiÅ«rint S. Č. pateiktų vaizdo įrašų fragmentus, pastarieji strigo, dingdavo vaizdas ir garsas. Tai kelia įtarimus dėl galimo vaizdo įraÅ¡o montavimo, iÅ¡karpymo. Nuotraukos padarytos naudojant telefonų ar kompiuterių programinę įrangÄ , t. y. manipuliuojant skaitmeniniais duomenimis. S. Č. teisme parodė, kad kilus konfliktui ji susitarė su O. T. dėl veiksmų prieÅ¡ apeliantÄ , kai jis iÅ¡eis į kiemÄ . S. Č. provokavo ir skatino apeliantÄ konfliktuoti bei pati parodė, jog „norėjo pažiÅ«rėti iki kokio lygio aÅ¡ prieisiu...“.

BylÄ nagrinėjusi teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka, nes padėjo minėtoms liudytojoms atsakinėti į apelianto klausimus, iÅ¡ anksto vertino jo elgesį ginčo situacijoje („vaikas tebeverkia nuo jÅ«sų stumdymo“), į apelianto praÅ¡ymus nereagavo, reiÅ¡kė jam pastabas („klausimais neterorizuoti vaiko motinos“) bei nurodė, kad jis gali bÅ«ti iÅ¡praÅ¡ytas iÅ¡ posėdžio salės. Teisėja apribojo galimybę proceso Å¡alims rungtis, peržengė kompetencijos ribas, nesilaikė asmens nekaltumo prezumpcijos, sukėlė abejones dėl neÅ¡aliÅ¡kumo ir bylos nagrinėjimo objektyvumo.

PaaiÅ¡kina, jog konfliktas įvyko tarp apelianto ir O. T. bei S. Č., dėl to, kad O. T. Å¡aukė bÅ«dama vieÅ¡oje vietoje, o kai apeliantas moterims iÅ¡reiÅ¡kė žodinę pastabÄ dėl triukÅ¡mo, pastarosios ėmė plÅ«sti jį keiksmais ir įžeidinėti. Tokie moterų veiksmai formaliai atitiko net kelis daromus administracinius teisės pažeidimus (vieÅ¡osios tvarkos trikdymÄ ir nedidelį chuliganizmÄ ). Tačiau pareigÅ«nė B. V. nurodė, kad O. T. ir S. Č. veiksmų netyrė, nes nematė tokio tikslo, o apelianto paaiÅ¡kinimus vertino kaip klaidinančius.

Jokių papildomų tyrimo veiksmų dėl ginčo konfliktinės situacijos aplinkybių iÅ¡tyrimo pareigÅ«nai B. V. ir S. A. neatliko. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartyje pažymėjęs, kad neatlikus papildomo tyrimo apelianto atsakomybės klausimas negali bÅ«ti tinkamai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėtas, skundžiamu nutarimu visgi nusprendė, kad surinktų įrodymų užtenka apelianto kaltei pagrįsti.Institucija, suraÅ¡iusi administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas, atsiliepimu su skundu nesutinka.

Teigia, jog skundžiama nutartis yra teisinga ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.    Apeliacinis skundas tenkinamas.    Pagal ATPK 1813 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar atliko kitokiÄ vaiko teises pažeidžiančiÄ veiklÄ . Å i norma yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 1813 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali bÅ«ti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimÄ .

Vadinasi, norint asmenį nubausti pagal ATPK 1813 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nurodyti, kokiÄ konkrečiÄ teisės akto nuostatÄ pažeidė asmuo. Pagrindines vaiko teises Lietuvos Respublikoje, be Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), apibrėžia specialus Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – VTAPÄ®).Byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas nurodant, kad buvo pažeistos VTAPÄ® 57 straipsnio 1 dalies nuostatos. Å i teisės norma numato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis bei laisvėmis ar kitaip pažeidžiantys vaiko teises, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Faktinių ginčo situacijos aplinkybių visuma leidžia manyti, jog policija turėjo pagrindÄ Ä¯Å¾velgti galimÄ O. T. mažametės dukros teisės, reglamentuotos VTAPÄ® 16 straipsnio 1 dalyje – teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jos amžių, sveikatÄ bei poreikius, pažeidimÄ . Kita vertus, apylinkės teismas padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, kad buvo pažeista vaiko teisė į normalias gyvenimo sÄ lygas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ , apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo motyvai ir iÅ¡vados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 1813 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , nepakankami pripažinti apeliantÄ kaltu padarius šį pažeidimÄ .IÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , teismas turi pagrindo manyti, jog apelianto tyčia ginčo konfliktinėje situacijoje nebuvo nukreipta į O.

T. mažametės dukros (ar kitų vaikų) teisių pažeidimÄ , o objektyviai susijusi tik su santykių su O. T. ir S. Č. aiÅ¡kinimusi dėl Å¡ių moterų triukÅ¡mo kėlimo kieme, vaikų žaidimų aikÅ¡telėje.Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas prieÅ¡ingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje.

Kita vertus, negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiÅ¡kimÄ vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimÄ . Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti iÅ¡vadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumÄ , kuriÄ sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusiojo asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan.

Å ios bylos kontekste iÅ¡skirtina aplinkybė, kad visų įvykyje dalyvavusių asmenų emocinį susijaudinimÄ ir tÄ lydėjusius veiksmus, lėmė tiek pilietiÅ¡ka apelianto pozicija, reakcija, jam bÅ«nant bute ir iÅ¡girdus triukÅ¡mÄ kieme, iÅ¡siaiÅ¡kinti ir paÅ¡alinti triukÅ¡mo priežastis, tiek iÅ¡ dalies iÅ¡Å¡aukiantis O. T. ir S. Č. elgesys, joms bendraujant su apeliantu jam esant balkone ir po to, jam išėjus į laukÄ . Beje, O. T. ir S. Č., suprasdamos, jog yra kartu su vaikais ir realiai bręstanti konfliktinė situacija tęsis apeliantui išėjus į kiemÄ , nesiėmė jokių veiksmų, užkardinančių, jog jų vaikai suaugusiųjų arÅ¡ių, emocingų pokalbių negirdėtų bei konfliktinės situacijos apskritai nematytų.

Beje apeliantas, kaip pats turintis mažametį vaikÄ , kuris, jo teigimu, dėl triukÅ¡mo kieme prabudo ir pradėjo verkti, rÅ«pindamasis savo vaiko ramybe ir sveikata, turėjo pagrindÄ reikÅ¡ti susirÅ«pinimÄ kieme su vaikais buvusioms ir triukÅ¡mÄ sukėlusioms O. T. ir S. Č..Ginčo konflikto metu tiesiogiai prieÅ¡ O. T. dukrÄ apeliantas neiÅ¡reiÅ¡kė jokių žodžių ar veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti suprantami kaip neteisėtai sutrukdę vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitaip pažeidę vaiko teises, ir jo tyčia nebuvo nukreipta į vaiko (-ų) teisių pažeidimÄ .

Be to, iÅ¡ peržiÅ«rėto, nors ir nekokybiÅ¡ko, tik ginčo situacijos atskirus fragmentus, o ne vientisÄ situacijos eigÄ užfiksavusio vaizdo įraÅ¡o (b. l. 36, 45), apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas konflikto metu elgėsi pakankamai santÅ«riai (neÅ¡aukė, nesiplÅ«do ir pan.), nebuvo brutalus ar pavojingai, Å¡iurkščiai elgėsi kai suėmė O. T. už rankos ir bandė iÅ¡vesti jÄ iÅ¡ aikÅ¡telės, kuri vienu metu trumpai laikė dukrÄ ant rankų, ar tuo metu kai jie tarpusavyje trumpam susistumdė.Taigi vertinti tokį aptartÄ apelianto elgesį kaip netiesioginį vaiko kankinimÄ , žalojimÄ , žeminimÄ ar žiaurų elgesį su vaiku arba pažeidusį vaiko teises ir laisves ATPK 1813 straipsnio 1 dalies normos prasme, bÅ«tų neadekvatu ir neproporcinga.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad atliktų veiksmų turinys – apelianto konfliktas su O. T. ir S. Č. prie vaikų – nesudaro apelianto veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, nurodyto administracinio teisės pažeidimo protokole, sudėties.Teismas pritaria apelianto argumentams, jog jo kaltę pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingai, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog byla buvo iÅ¡nagrinėta Å¡aliÅ¡kai ar teismas apribojo Å¡alims rungimosi teisę ir pan. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepalankų apeliantui sprendimÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad jo teisės buvo ar yra pažeistos.

Lietuvos Respublikoje veikianti instancinė teismų sistema leidžia aukÅ¡tesnės instancijos teismams patikrinti žemesnės instancijos teismų priimamų procesinių sprendimų pagrįstumÄ ir teisėtumÄ . Tai Å¡iuo atveju, esant apelianto skundui, atliko ir teisingumÄ byloje įvykdė apygardos teismas.Apibendrindama iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. J. netinkamai pritaikyta materialiosios teisės norma – ATPK 1813 straipsnio 1 dalis, dėl to skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jam nutrauktina, nesant Å¡io administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 2 punktu,  n u t a r i a : panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ R.

J. nutraukti. Nutarimas neskundžiamas. Teisėjas                                                                                                                                Dalius Jocys                   Â