2025-10-29 Nr. AB-18077-3-61-3-04952-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1311-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04952-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. (D. K.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. (D. K.) skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir VTAS) 2025 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą ir netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis (70 str. 1 d.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių argumentų ir aplinkybių, kurios pagrįstų poreikį taikyti prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, o pareiškėjo skunde nurodomi argumentai nepagrindžia, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir nesustabdžius ginčijamo sprendimo vykdymo, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala ar nebus galima įvykdyti sprendimą.

III. Pareiškėjas D. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą iki byla bus išnagrinėta iš esmės, uždraudžiant VTAS organizuoti pakartotines pareiškėjo dukterų E. K. ir M. K. apklausas dėl tų pačių aplinkybių (2025 m. rugpjūčio 8 d. incidentas); naudoti naują informaciją, surinktą vykdant skundžiamą sprendimą kitose procesuose vaikų atžvilgiu; imtis veiksmų, galinčių pabloginti vaikų sveikatos būklę.

Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindė skundo reikalavimą, dėl Sprendimo atsiranda sunkiai atitaisomos žalos vaikams pavojus.

Pareiškėjo vertinimu, mažiau ribojančios priemonės (naudotis turima medžiaga, laukti teismo sprendimo) yra pakankamos, vaiko interesai reikalauja vengti perteklinių apklausų ir streso.

Pareiškėjas teigia, kad VTAS nevienodai elgiasi su tėvais, nes vaikų motinos paaiškinimai ir pozicija buvo operatyviai fiksuojami ir vertinami, o pareiškėjo prašymai buvo iš esmės nepaisomi.

Pareiškėjas akcentuoja, kad, nesustabdžius sprendimo, bylos išnagrinėjimo metu susiklostys faktinė situacija (pvz., pakartotinės apklausos), kurios vėliau nebus įmanoma atitaisyti.

Atsakovas VTAS atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti jį.

Atsakovas nurodo, kad teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, gina vaikų interesus, tinkamai užtikrina vaikų teises, kurių viena – gauti pagalbą iš institucijų. Pareiškėjas nurodo menamas aplinkybes, nepagrindžia jų faktais, nepaaiškina, kaip reikalavimo užtikrinimo priemonės užtikrintų vaikų teises ar teisėtus interesus ar padėtų išspręsti ginčą. Pareiškėjas neįrodo, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus apsunkintas teismo sprendimo priėmimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-822/2023). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-1047/2022).

Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-670-624/2023).

Pareiškėjas grindė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tuo, kad, nesustabdžius Sprendimo galiojimo, nukentės vaikų interesai.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į VTAS, prašydamas, be kita ko, panaikinti vaiko situacijos vertinimo anketas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat nerengti papildomų vaikų apklausų. VTAS Rašte nurodė, kad vaiko situacijos vertinimo anketose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad sprendimas neišklausyti vaiko nuomonės priimamas, vadovaujantis VTAS Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. parengtomis rekomendacijomis dėl sistemingai teikiamų pranešimų dėl jau nagrinėtų aplinkybių apie galimai pažeidžiamą vaiko teisę tėvų santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo nagrinėjimo tvarkos ir skyriaus veikimo (reg. Nr. 6-278). Rašte taip pat nurodyta, kad pareiškėjas nepaaiškino, kokiems vaiko interesams prieštarautų vaiko nuomonės išklausymas dėl 2025 m. rugpjūčio 8 d. incidento ir kaip nuomonės išklausymas gali pakenkti jų interesams. Rašte pažymėta, kad dėl vaiko nuomonės išklausymo Skyrius sprendžia kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant ir į tai, ar nagrinėjamo pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą atveju vaikas jau yra išsakęs nuomonę.

Pareiškėjas skunde teigė, kad pakartotinis E. K. apklausimas dėl 2025 m. rugpjūčio 8 d. incidento ir M. K., nesusijusios su šiuo įvykiu, apklausimas kelia grėsmę jų psichikos sveikatai.

Pirmiausia pažymėtina, kad Skyrius dar nėra sprendęs klausimo dėl vaiko (vaikų) nuomonės išklausymo. Antra, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad, pakartotinai apklausiant vaikus, nukentės jų interesai. Trečia, į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų vaiko (vaikų) nuomonės išklausymo negalimumą dėl galimos grėsmės sveikatai ar kurie patvirtintų, kad tokios nuomonės išklausymas pablogintų vaikų padėtį. Taigi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pareiškėjas nepagrindė, kad, nesustabdžius Sprendimo vykdymo, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjui išaiškinama, kad, pasikeitus faktinei situacijai (pvz., Skyriui nusprendus išklausyti vaiko (vaikų) nuomonę), pareiškėjas turi teisę iš naujo kreiptis į teismą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pareiškėjas 2025 m. spalio 6 d., 2025 m. spalio 23 d. ir 2025 m. spalio 29 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus paaiškinimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus paaiškinimus, daro išvadą, kad jie yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl nepasisako dėl jų, nagrinėdama klausimą dėl ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nenustačius ABTĮ 70 straipsnyje nustatytų pagrindų, nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti pareiškėjo D. K. (D. K.) atskirąjį skundą.

Palikti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis