2017-06-01 Nr. AB-11385-3-62-3-02400-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1212-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02400-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas teigė, kad jis buvo neteisėtai baudžiamas drausminėmis nuobaudomis ir tuo pagrindu laikomas Marijampolės PN baudos izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2015 m. liepos 2 d. Paaiškino, kad jis atsisakydavo eiti į kamerą, kurioje jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Todėl pataisos namų administraciją jį neteisėtai baudė uždarydama į baudos izoliatorių, kuriame buvo apribotos jo laisvės, jis negalėjo bendrauti su artimaisiais, apsipirkti parduotuvėje. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė didelius išgyvenimus, kančią, diskomfortą, buvo nuolat prislėgtas.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai padavė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Marijampolės PN nurodė, kad laisvės atėmimo įstaigos 21 būryje, kuriame buvo laikomas pareiškėjas, yra iškabinti ženklai, draudžiantys asmenims rūkyti. Nuteistieji gali rūkyti tam specialiai įrengtoje vietoje, kiemelyje, dėl šių aplinkybių nuteistųjų skirstymas į rūkančius ir nerūkančius neturi prasmės. Pabrėžė, kad pareiškėjas buvo supažindintas su pataisos namų tvarka tik atvykęs, tačiau dėl kalinimo sąlygų (žalingos sveikatai kalinimo aplinkos) skundų administracijai neteikė. Bylos duomenys patvirtina, kad 21 būryje buvo užtikrinta sveikatai saugi aplinka. Paaiškino, kad pats pareiškėjas vienu metu nurodydavo, jog yra rūkantis, o jau kitu – nerūkantis. Marijampolės PN teigimu, nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo įstaigoje pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2015 m. liepos 2 d. dėl atsisakymo eiti kalėti į 21 būrio kamerą Nr. 5 būdavo baudžiamas, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio pagrindais, ir jam būdavo skiriamos nuobaudos jį uždarant į baudos izoliatorių.

Teismo vertinimu, 2014 m. gruodžio 10 d. pareiškėjas nurodė naujas aplinkybes, kodėl atsisako eiti kalėti į paskirtą būrį (t. y., kad jo netenkino kalinimo sąlygos, jis yra nerūkantis asmuo), tačiau Marijampolės pataisos namai neinicijavo tyrimo, ar pareiškėjas atsisako eiti į 21 būrį pagrįstai. Pareiškėjo 2014 m. gruodžio 10 d. paaiškinime nurodytų aplinkybių pagrįstumas nebuvo tiriamas, nebuvo apklausti asmenys, vertinamos faktinės kalinimo sąlygų aplinkybės. Todėl, teismo nuomone, nuo 2014 m. gruodžio 10 d. paskirtos drausminės nuobaudos pareiškėjui dėl atsisakymo eiti į 21 būrį negali būti vertinamos kaip paskirtos teisėtai ir pagrįstai. Teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. liepos 2 d. (iš viso – 186 paras) patyrė nepatogumų, susijusių su jo teisių apribojimu, skiriant jam nuobaudas kalinti jį baudos izoliatoriuje. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovui kilo viešoji atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą diskomfortą, teismas pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

III. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui nepriteisti.

Marijampolė PN nurodo, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas bausmę atlikinėjo drausmės grupės 21 būrio kameroje Nr. 5. Drausmės grupės sąlygomis laikomi nuteistieji užrakinami kamerose tik miego metu, t. y. nuo 23 iki 7 val. Pareiškėjas šio aplinkybės neginčijo. Gyvenamosiose kamerose rūkyti yra griežtai draudžiama. Pareiškėjas nėra kreipęsis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją su prašymu perkelti jį į kitas gyvenamąsias patalpas, taip pat pareiškėjas nesikreipė su prašymų jį perkelti į kitas gyvenamąsias patalpas, kuriose būtų laikomas su nerūkančiais asmenimis. Tai, kad Marijampolės PN 21 būrys buvo sveikatai saugi aplinka, patvirtina ir byloje pateikti duomenys. Atsižvelgiant į tai, kad Marijampolės PN drausmės grupės 21 būryje buvo užtikrinta pareiškėjo teisė į sveiką aplinką, t. y. šiose patalpose buvo nerūkoma, dėl pareiškėjo 2014 m. gruodžio 10 d. paaiškinimo, jog jis negali atlikti bausmę jam paskirtame būryje, kadangi jis yra nerūkantis, inicijuoti papildomo tyrimo ir nereikėjo. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2009-402/2015, kuriuo nustatyta, kad Marijampolės PN drausmės grupės 21 būryje ir jame esančioje kameroje yra užtikrinama sveikatai saugi aplinka (yra nerūkoma). Todėl, Marijampolės PN nuomone, pareiškėjui nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. liepos 2 d. paskirtos drausminės nuobaudos dėl atsisakymo eiti į paskirtą būrį turi būti vertinamos kaip teisėtos ir pagrįstos, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintas nepagrįstu.

Pareiškėjas padavė atsiliepimą į atsakovo atstovo Marijampolės pataisos namų apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad jis buvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis uždarant jį į baudos izoliatorių neteisėtai, kadangi jis pagrįstai nesutiko būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal proceso normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjui dalis drausminių nuobaudų – kalinimas baudos izoliatoriuje – Marijampolės pataisos namuose buvo paskirtos neteisėtai ir nepagrįstai. Todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą ir priteisė jam 1 000 Eur ją kompensuoti.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad pareiškėjui nagrinėjamu atveju visos drausminės nuobaudos buvo paskirtos teisėtai ir pagrįstai. Dėl to, Marijampolės PN nuomone, pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo.

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimo neginčija, su juo sutinka ir prašo minėtą sprendimą palikti nepakeistą.

Taigi šioje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t. y. ar teisingai konstatavo, jog pareiškėjui dalis drausminių nuobaudų buvo paskirtos nepagrįstai, ir tuo pagrindu priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2015 m. birželio 18 d. dėl atsisakymo eiti kalėti į Marijampolės PN 21 būrį laisvės atėmimo įstaigos direktoriaus nutarimais buvo pripažįstamas pažeidusiu Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalį, pagal kurią nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus, ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurią nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, ir dėl to buvo baudžiamas, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio numatytais pagrindais, – uždaromas kalėti į baudos izoliatorių nuo 12 iki 15 parų (I t., b. l. 20–24). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas minėtus nutarimus būtų ginčijęs Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl konstatuotina, kad aptariami nutarimai, kuriais pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos kalėti baudos izoliatoriuje, yra nenuginčyti ir galiojantys.

Nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos uždaryti jį baudos izoliatoriuje nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2014 m lapkričio 28 d. (I t., b. l. 54, 55, 56, 57, 58) buvo paskirtos teisėtai ir pagrįstai. Šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog nuo 2014 m. gruodžio 11 d. iki 2015 m. birželio 18 d. Marijampolės PN direktoriaus priimti nutarimai skirti pareiškėjui drausmines nuobaudas – uždarymas į baudos izoliatorių (I t., b. l. 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71), yra neteisėti ir nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas šią savo išvadą iš esmės grindė viena nustatyta aplinkybe, t. y., kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio 10 d. paaiškinime (I t., b. l. 108) nurodė, jog atsisako eiti į paskirtą būrį dėl to, kad yra nerūkantis žmogus, tačiau Marijampolės PN neinicijavo tyrimo, ar pareiškėjas atsisako eiti į 21 būrį (kamerą Nr. 5) pagrįstai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kartą dėl pareiškėjo atsisakymo eiti į 21 būrį buvo atliktas tarnybinis tyrimas ir pateikta šio tyrimo išvada (I t., b. l. 47–48), kurioje konstatuota, kad įvertinus surinktus duomenis, nėra aišku, kodėl pareiškėjas atsisako kalėti 21 būryje. Duomenų, patvirtinančių, kad Marijampolės 21 būryje (ir kameroje Nr. 5) buvo rūkoma, byloje nėra. Priešingai, iš byloje pateiktų nuotraukų (I t., b. l. 146–157) matyti, kad Marijampolės PN vidaus patalpose draudžiama rūkyti (iškabinti tai draudžiantys ženklai), teisę rūkyti nuteistieji turi tik lauke, bendrame 21 ir 22 būrio kiemelyje, specialiai tam skirtoje vietoje. Taip pat pabrėžtina, kad įsiteisėjusiame Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 20 d. sprendime administracinėje byloje I-2009-402/2015 (I t., b. l. 177–182) konstatuota, jog nėra pagrindo išvadai, kad Marijampolės PN 21 būryje, kameroje Nr. 5, kurioje pareiškėjas minėtos administracinės bylos ginčo laikotarpiu buvo laikomas nuo 2014 m. birželio 24 d. iki 2014 m. spalio 2 d., buvo rūkoma. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas, kaip nerūkantis asmuo, nagrinėjamu atveju buvo siunčiamas kalėti į Marijampolės PN 21 būrį (kamerą Nr. 5), kur buvo rūkoma. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo atisisakymas kalėti laisvės atėmimo įstaigos 21 būryje visais Marijampolės PN direktoriaus nutarimais pagrįstai vertintas kaip Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas. Taigi, įvertinusi bylos duomenis, Marijampolės PN apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuo 2014 m. gruodžio 11 d. iki 2015 m. birželio 18 d. Marijampolės PN direktoriaus priimti nutarimai skirti pareiškėjui drausmines nuobaudas – uždarymą į baudos izoliatorių (I t., b. l. 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71) yra teisėti ir pagrįsti.

Pareiškėjas, teigdamas, kad patyrė neturtinę žalą dėl neteisėtai paskirtų drausminių nuobaudų, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių ir jas detalizuojančių argumentų, kurie pagrįstų, jog Marijampolės PN veiksmai šiuo aspektu buvo neteisėti. Atsižvelgusi į tai ir įvertinusi nustatytas aplinkybes bei teisinį kvalifikavimą pareiškėjui skiriant drausmines nuobaudas, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Marijampolės PN direktorius, skirdamas pareiškėjui drausmines nuobaudas – uždarymą į baudos izoliatorių, Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies prasme veikė neteisėtai.

Nenustačius, kad pareiškėjui drausminės nuobaudos buvo paskirtos neteisėtai, nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei nagrinėjamu atveju kilti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, konstatavęs, kad pareiškėjas Marijampolės PN drausminėmis nuobaudomis buvo baudžiamas neteisėtai, dėl ko pripažinta, kad jis patyrė neturtinę žalą, kurią būtina atlyginti. Todėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas keičiamas – pareiškėjo skundas, t. y. jo reikalavimas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, priteisti jam neturtinę žalą, atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo G. K. skundą atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė