AS-552-320-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-320/2012

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-07023-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. Š., L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. Š., L. K. skundą atsakovui Lietuvos dziudo federacijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai L. Š. ir L. K. (toliau – ir pareiškėjai) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Lietuvos dziudo federacijos (toliau – ir LDF) vykdomojo komiteto 2010 m. kovo 24 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjai teismui taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos dziudo federacijos vykdomojo komiteto 2010 m. kovo 24 d. sprendimo galiojimą tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjai pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuriame nurodė, kad ta aplinkybė, jog L. K. nebus leista dalyvauti 2012 m. vasario 24 d. vyksiančiose varžybose sudaro grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, t. y. nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bylos nagrinėjimas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo gali užtrukti metus ir daugiau, o aptariamų pasekmių pašalinimas, t. y. padėties iki skundžiamo akto atkūrimas, realiai nebūtų įmanomas, nes tiek pareiškėjų patirta moralinė žala dėl paneigtos jų teisės dalyvauti varžybose, tiek pakenkta jų geram vardui, o pareiškėjų teisės į efektyvią teisminę gynybą liktų neįgyvendintos.

II. Išnagrinėjęs pareiškėjų L. Š., L. K. prašymą, Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai savo prašyme nenurodė pakankamai motyvų, pagrindžiančių reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą. Nurodė, kad vien pareiškėjų nurodytos dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės nepritaikymo galinčios ateityje kilti neigiamos pasekmės, nėra pagrindu taikyti pareiškėjų prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nes nepatvirtina, jog, tokių priemonių nepritaikius, pareiškėjams palankų teismo sprendimą įvykdyti gali būti neįmanoma arba sunku.

III. Atskiruoju skundu pareiškėjai L. Š., L. K. prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nutartį ir patenkinti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pareiškėjai nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nemotyvuota, kadangi, pareiškėjų nuomone, teismas nepagrindė savo išvados, kad šiuo atveju nėra rizikos tinkamam, galimai palankiam, teismo sprendimo įvykdymui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas neatliko faktinės situacijos išsamaus vertinimo, apsiribodamas vien abstraktaus pobūdžio taisyklių dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrindo nurodymu, kas negali būti laikoma tinkamu motyvavimo pareigos įvykdymu. Teismas nepasisakė, dėl kokių priežasčių pareiškėjų prašyme aiškiai nurodytos bei įrodymais pagrįstos ateityje neabejotinai kilsiančios neigiamos pasekmės, atsirasiančios nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, neapsunkins būsimo, galimai palankaus pareiškėjams, teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat skundžiama nutartis priimta visiškai nevertinant pareiškėjų 2012 m. kovo 9 d. prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei įrodymų (išrašo iš elektroninio pašto ir 2012 m. Lietuvos dziudo sporto varžybų kalendorių, Lietuvos dziudo federacijos 2012 m. vasario 22 d. rašto). Teismas neatsižvelgė į tai, jog vykdant skundžiamą sprendimą ir neleidžiant pareiškėjams dalyvauti Lietuvos dziudo federacijos rengiamose varžybose, įvyko negrįžtami procesai, kadangi pareiškėjai neteko teisės dalyvauti dziudo varžybose, kurios kiekviena atskirai savo turiniu, pobūdžiu ir mastu yra vienintelės ir nepakartojamos. Nutartis priimta neįvertinus to, jog Sprendimo vykdymas sukels didesnius neigiamus padarinius nei laikinas jo nevykdymas. Mano, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatsižvelgė į pareiškėjų, kaip dziudo sportininkų, teisę laisvai užsiimti šia sporto šaka ir tai, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, šios jų teisės, realizuojamos per dalyvavimą varžybose, nebus įmanoma atstatyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

ABTĮ 71 straipsnio 3 dalis numato, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos dziudo federacijos vykdomojo komiteto 2010 m. kovo 24 d. sprendimo galiojimą tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė aplinkybėmis, kad teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą ir panaikinus skundžiamą Sprendimą, bus apsunkintas buvusios iki Sprendimo priėmimo padėties atkūrimas, t. y. pareiškėjai jau bus praradę teisę dalyvauti Lietuvos dziudo federacijos organizuotose varžybose, vykusiose iki Sprendimo panaikinimo. Tačiau pareiškėjų teiginiai, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime neįrodo, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog administracinėje byloje keliamas Lietuvos dziudo federacijos vykdomojo komiteto sprendimo teisėtumo klausimas, todėl teismui priėmus palankų pareiškėjams sprendimą, šis skundžiamas aktas būtų panaikintas ir papildomų veiksmų, būtinų priverstiniam sprendimo vykdymui, neprireiktų. Pareiškėjai jokių įrodymų, galinčių patvirtinti realią grėsmę, kad nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, nepateikė. Šiuo atveju pareiškėjų prašymas yra nukreiptas daugiau ne į būsimo teismo sprendimo vykdymą, o į jų galimybes, kol vyksta bylos teisminis nagrinėjimas, dalyvauti sportinėse varžybose, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, jie negali būti laikomi pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui.

Atskirasis skundas grindžiamas ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo (ar netaikymo) tikslingumo.

Kaip ne kartą savo praktikoje nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslingumo, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Be to, priešingai nei teigia pareiškėjai, teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir atsižvelgęs į pareiškėjų teiginius, padarė išvadą, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimo stadijoje skundžiamo Sprendimo galiojimo sustabdymas nebūtų adekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą ir proceso šalių interesų pusiausvyrą, o taip pat faktiškai reikštų reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą ir tiems asmenims ( dziudo sportininkams) , kurie netgi nėra įtraukti į procesą.

Atsižvelgusi į šiuos argumentus bei įvertinusi pareiškėjų nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šioje byloje nėra tikslingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje reikalavimo užtikrinimo priemonės – skundžiamo teisės akto (Sprendimo) galiojimo sustabdymo – netaikymas nepažeis, o priešingai, užtikrins proporcingumo principo įgyvendinimą, nes skundžiamas teisės aktas yra taikomas ne tik pareiškėjų atžvilgiu, todėl jo galiojimo sustabdymas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje gali padaryti įtaką kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimui. Teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo manyti, kad galimybės pareiškėjams dalyvauti sambo, alyš ir kuraš varžybose, iš anksto nesuderinus raštiškai su Lietuvos dziudo federacija, t.y. nesilaikant Lietuvos dziudo federacijos nustatytų reikalavimų, sudarymas būtų adekvatus siekiamam tikslui ir šiuo konkrečiu atveju nepažeis reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, teisingumo ir proporcingumo principų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei pareiškėjų prašymo turinį, konstatuoja, kad pareiškėjai nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip sudarančios prielaidas manyti, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas. Kolegija savo ruožtu tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjų atskirasis skundas netenkintinas.

Kaip minėta, pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad šia nutartimi pareiškėjui neužkertamas kelias ateityje pakartotinai prašyti ginčijamo Sprendimo atžvilgiu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodant motyvus ir aplinkybes, sudarančias tokio reikalavimo užtikrinimo faktinį pagrindą, bei pateikiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą pagrindžiančius įrodymus.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 4 dalimi, 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų L. Š. ir L. K. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė