Legislator Case Law & Legislation
f377db96-96d7-4d67-a0b2-875df6df64d2 AI generated

f377db96-96d7-4d67-a0b2-875df6df64d2 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number f377db96-96d7-4d67-a0b2-875df6df64d2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

             (S)               2.4.5., 2.4.7.             VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. lapkričio 6 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Reginos Pocienės ir Viktoro Dovidaičio,sekretoriaujant Linai Žalaitei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Milevičiui,nuteistųjų gynėjams advokatams Renatai JanuÅ¡ytei ir Algirdui Grinevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A.

Legislator headnote

AI generated

f377db96-96d7-4d67-a0b2-875df6df64d2 · Vilniaus apygardos teismas: Pažymėtina, anot apelianto, ir tai, kad jis apie įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ pilnai prisipažino ikiteisminio tyrimo metu, t.y. ne verčiamas įrodymų, o laisva valia.Teismas taip pat nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės arba beviltiÅ¡kos kaltininko padėties (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 4 p.). Pažymi, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme paaiÅ¡kino, jog turėdamas finansinių sunkumų nutarė iÅ¡sinuomoti įrankius iÅ¡ įstaigų, kurios Å¡iuos nuomoja, ir parduoti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas A                                                                                   NUORAŠASPranešėjas Vladislavas Lenčikas                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-895-190/2012                                    Teisėjas Olegas Zaicevas                                           Teisminio proceso Nr. 1-17-1-00920-2011-5                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:

             (S)               2.4.5., 2.4.7.             VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. lapkričio 6 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Reginos Pocienės ir Viktoro Dovidaičio,sekretoriaujant Linai Žalaitei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Milevičiui,nuteistųjų gynėjams advokatams Renatai JanuÅ¡ytei ir Algirdui Grinevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A.

V. ir S. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo:A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos), ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (2011-04-12 epizodas) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (2011-04-13 epizodas) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 dalių pagrindu A.

V. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos), ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (2011-04-12 epizodas) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (2011-04-13 epizodas) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 dalių pagrindu S. K. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2006-06-30 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu skirta ir neatlikta 7 m. 10 mėn. 20 d. laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės pridedant Å¡iuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir S. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aÅ¡tuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė:A.

V. ir S. K. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, iÅ¡ anksto žinodami, kad nevykdys įrankių nuomos sutarties sÄ lygų, ir neketindami grÄ Å¾inti iÅ¡sinuomotų įrankių, 2011-04-12 atvyko prie Laisvės pr. 55 Vilniuje, kur S. K. liko laukti automobilyje, o A. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose su minėtos bendrovės atstovu sudarė įrankių nuomos sutartį, pagal kuriÄ iÅ¡sinuomojo 600 Lt vertės suvirinimo aparatÄ â€žParva“ ir 800 Lt vertės kampinę Å¡lifavimo maÅ¡inÄ â€žBosh“, tokiu bÅ«du jie apgaule savo naudai įgijo svetimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 1400 Lt vertės turtÄ , t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK182 str. 1 d.Be to jie, veikdami bendrininkų grupėje, iÅ¡ anksto žinodami, kad nevykdys įrankių nuomos sutarties sÄ lygų, ir neketindami grÄ Å¾inti iÅ¡sinuomotų įrankių, 2011-04-13 atvyko prie Laisvės pr. 55 Vilniuje, kur S. K. liko laukti automobilyje, o A.

V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose su minėtos bendrovės atstovu sudarė įrankių nuomos sutartį, pagal kuriÄ iÅ¡sinuomojo 800 Lt vertės betono maiÅ¡yklę „B-132“ ir 1000 Lt vertės elektros generatorių „Einhel“, tokiu bÅ«du jie apgaule savo naudai įgijo svetimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 1800 Lt vertės turtÄ , t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 182 str. 1 d.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog, nors apklaustas teisme kaltinamasis A.

V. kaltę pripažino iÅ¡ dalies, pakeisdamas savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, o S. K. neprisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, tačiau teisme apklaustų liudytojų parodymais, taip pat byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad jie abiejuose epizoduose, veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ . Teisme duotus A. V. parodymus, bei S. K. parodymus, bei jų teisme iÅ¡keltÄ versijÄ , jog A. V. veiksmus atliko S. K. nežinant, o S. K. esant įsitikinus, jog A.

V. kaltinime nurodytus įrankius yra įsigijęs teisėtu išperkamosios nuomos pagrindu, kurie jam priklauso teisėtai, atliko vairuotojo vaidmenį, padėdamas A. V. vykti į nuomos punktus ir padėdamas parduoti betono maišyklę, negalėdamas ja laisvai disponuoti be A. V. sutikimo, vertintini kritiškai ir laikytini, kaip kaltinamųjų gynybinė pozicija, siekiant A. V. švelninti, o S. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus veiksmus. Taip pat teismas kritiškai vertino ir kaltinamojo S. K. prašymu apklaustų liudytojų I.

J. ir A. I. duotus parodymus teisme, kadangi Å¡ie asmenys yra geri pažįstami (draugas bei buvusi sugyventinė) ir suinteresuoti bylos baigtimi. Jų duotus parodymus teismas vertino kaip siekį padėti S. K. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, Å¡ie kaltinamųjų parodymai nesutampa ir neatitinka kitiems teisme iÅ¡tirtiems ir byloje esantiems įrodymams. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendį, paskiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę (vieÅ¡uosius darbus, laisvės apribojimÄ ).

Teismui nusprendus, kad nėra pagrindo skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, sumažinti laisvės atėmimo bausmę iki 3 mėnesių.Teismas, anot apelianto, nuosprendyje nustatydamas bausmės rūšį bei dydį, nevertino jo asmenybę apibÅ«dinančių aplinkybių, dėl to jam buvo paskirta neadekvati, per griežta bausmė. Tai yra teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi tris mažamečius vaikus, nors yra iÅ¡siskyręs, tačiau bÅ«damas laisvėje, maksimaliai prisidėdavo prie vaikų iÅ¡laikymo, kadangi buvusios sutuoktinės pajamos yra labai mažos.

Paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, jis negalėtų finansiÅ¡kai prisidėti prie vaikų iÅ¡laikymo. Be to, ilgalaikis bendravimo su tėvu nutraukimas Å¡iuo atveju vaikams taip pat padarytų neatitaisomÄ Å¾alÄ , dėl ko jam turi bÅ«ti pakirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.Pirmosios instancijos teismas taip pat, A. V. teigimu, nepagrįstai jo prisipažinimo ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Atkreipia dėmesį, jog iÅ¡ byloje esančių jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi. IÅ¡ nagrinėjamoje byloje užfiksuotų parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu matyti, kad jis neneigė to fakto nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios, t.y., kad jis įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. IÅ¡ bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl savo nusikalstamo poelgio įrodo tai, kad jis nuo pat bylos pradžios pripažino esmines bylos aplinkybes, kritiÅ¡kai vertino savo poelgį, padarė atitinkamas iÅ¡vadas dėl savo elgesio, bei, nepaisant sunkios savo turtinės padėties (turi tris mažamečius vaikus, kuriuos, bÅ«damas laisvėje, materialiai iÅ¡laikė, individualios įmonės „Stabila“ bankrotas, kurio metu buvo parduotas visas Å¡eimai priklausantis turtas, įskaitant ir Å¡eimos gyvenamÄ sias patalpas), pilnai atlygino nukentėjusiajam UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalÄ , kas taip pat pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Pažymėtina, anot apelianto, ir tai, kad jis apie įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ pilnai prisipažino ikiteisminio tyrimo metu, t.y. ne verčiamas įrodymų, o laisva valia.Teismas taip pat nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės arba beviltiÅ¡kos kaltininko padėties (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 4 p.). Pažymi, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme paaiÅ¡kino, jog turėdamas finansinių sunkumų nutarė iÅ¡sinuomoti įrankius iÅ¡ įstaigų, kurios Å¡iuos nuomoja, ir parduoti.

Be to, iÅ¡ jo parodymų matyti, kad jis kaltinamojo S. K. leidimu apsigyveno Vilniuje jo nuomojamame bute, atvykęs iÅ¡ kito miesto, turėdamas labai nedideles pinigines santaupas. SunkiÄ turtinę bei beviltiÅ¡kÄ padėtį taip pat patvirtina paskutinio posėdžio metu pateikta Å iaulių apygardos teismo nutartis, kuria buvo patvirtinti A. V. individualios įmonės kreditoriniai reikalavimai, kurie siekė beveik 500 000 Lt. Pažymėtina ir tai, kad bankroto procedÅ«ros metu buvo parduotas visas Å¡eimos turtas, įskaitant ir Å¡eimos gyvenamÄ jÄ patalpÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis S. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendį ir nesant jo kaltės inkriminuotų nusikaltimų padaryme, priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, anot apelianto, nuosprendyje nepagrįstai kritiÅ¡kai įvertinęs A. V. ir jo parodymus, duotus bylos nagrinėjimo metu, rėmėsi vien tik parodymais, užfiksuotais tyrimo metu. Nagrinėjant bylÄ teisme, kaip A. V., taip ir jis, logiÅ¡kai paaiÅ¡kino priežastis, dėl ko ir kokiu bÅ«du tyrimo metu buvo iÅ¡gauti neteisingi parodymai. A. V. teisme paaiÅ¡kino, kad tyrimo metu jį pradėjo spausti policijos pareigÅ«nai, vertė duoti parodymus prieÅ¡ S. K., t.y. prieÅ¡ jį, žadėjo jam palankesnę tyrimo pabaigÄ .

A. V. paaškino, kad jis (S. K.) nieko nežinodamas apie jo sumanymus, paprašytas, vežiojo jį kaip vairuotojas. A. V. parodė, kad jis (S. K.) vežiojo jį į nuomos punktus, matė įrankius, bet įrankių dokumentų jis nerodė, o dėl daiktų priklausomybės jis jam aiškindavo, kad įrankius įsigijo išperkamosios nuomos pagrindu. A. V. parodė, kad parduodant įrankius, jis (S. K.) nedalyvavo, išskyrus atvejį, kai buvo paprašytas padėti parduoti betono maišyklę. Tačiau vėl gi, jis buvo nurodęs, kad betono maišyklę buvo įsigijęs išperkamosios nuomos pagrindu, o visus gautus už šio įrenginio pardavimo pinigus - 400 lt., buvo S. K. buvo atidavęs jam, t.y.

A. V.. A. V. taip pat nurodė, kad bÅ«tent dėl sunkios materialinės padėties jis sugalvojo tokį bÅ«dÄ užsidirbti pinigų. Taip pat A. V. teisme parodė, kad įrankius pirkti jis siÅ«lė A. I., kuris teisme apklaustas patvirtino Å¡iÄ aplinkybę bei taip pat minėjo I. J., kad įrankius jis nusipirko iÅ¡perkamosios nuomos pagrindu.Kaip jau paminėta, jo (S. K.) parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu, teismas įvertino kritiÅ¡kai, vertino kaip gynybinę pozicijÄ bei kaip siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus veiksmus.

Tačiau jis (apeliantas) paaiÅ¡kino, kad apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus buvo prastos fizinės bÅ«klės po atliktos operacijos, vartojo stiprius vaistus nuo skausmo, kas galėjo paveikti realybės suvokimÄ . Teisme, bylos nagrinėjimo metu, jis davė teisingus parodymus. IÅ¡ tikrųjų, jis papraÅ¡ytas ir darydamas paslaugÄ , vežiojo A. V. jo reikalais, į įmones A. V. ėjo pats, jis laukė jo maÅ¡inoje, nežinodamas, kad tai yra nuomos punktai. Dėl atneÅ¡tų įrankių priklausomybės A.

V. jam aiškino, kad įsigyja juos išperkamosios nuomos pagrindu. Kadangi jokių sutarčių ar kitų dokumentų nematė, o A. V. visiškai pasitikėjo, jokių įtarimų dėl daiktų priklausomybės jam nekilo. A. V. prašymu pažįstamam Rimui jis buvo pasiūlęs pirkti betono maišyklę, už maišylę gauti pinigai – 400Llt buvo perduoti A. V.. Kitus įrankius A. V. pardavinėjo pats. Jo veiksmai, o būtent tai, kad jis priėmė A. V. gyventi pas save, vežiojo jį savo automobiliu jo reikalais, tarpininkavo parduodant betono maišyklę, rodo, kad norėjo jam padėti, nežinodamas ir nesuvokdamas, kad A.

V., nesÄ Å¾iningai elgdamasis jo atžvilgiu, daro nusikaltimÄ .Jo ir A. V. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, ne tik neprieÅ¡tarauja, bet visiÅ¡kai atitinka byloje surinktus ir teisme patikrintus įrodymus. IÅ¡ visų liudytojų parodymų, tame tarpe A. I. ir I. J., kuriuos teismas taip pat nepagrįstai vertino kritiÅ¡kai, seka, kad bÅ«tent A. V. nuomojo įrankius ir juos pardavinėjo siekiant pasipelnyti. S. K. teigimu, bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas apgaulės suvokimo neįrodė, nes priimdamas nuosprendį rėmėsi tik tais įrodymais, kurie neva įrodė, kad jis suvokė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu naudojamÄ apgaulę ir be jokių svarių motyvų atmetė tuos įrodymus, kurie patvirtina, kad jis negalėjo suvokti, jog A.

V. daro nusikaltimÄ .Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad A. V. parodymai, duoti jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu, nėra konkretÅ«s ir grindžiami prielaidomis, nes iÅ¡ A. V. parodymų seka, jog jis tik mano, kad jis (S. K.) žinojo apie jo veiksmų neteisėtumÄ . Tačiau niekur jo parodymuose nėra užfiksuota tokio fakto, kad jie su A. V. susitarė kartu daryti nusikalstamÄ veikÄ , o bÅ«tent sukčiavimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu.S. K. pažymi, jog teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad, nors jis, t.y.

S. K., tiesiogiai nedalyvavo paimant įrankius iÅ¡ apgaulės bÅ«du suklaidinto nuomos punkto, tačiau aktyviais veiksmais kontroliavo šį procesÄ , veždamas A. V. į nuomos punktus, leisdamas iÅ¡nuomotus įrankius laikyti savo bute, ieÅ¡kodamas pirkėjų bei Å¡iems parduodamas įrankius, t.y. teismas nurodė požymius, kurie gali bÅ«ti priskirti prie veikos objektyviųjų požymių, tačiau nenurodė nei vieno jo veikos subjektyviojo požymio.Taigi, apelianto teigimu, jo veiksmuose nėra tyčios apgaulės bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ , kas bÅ«tina BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėčiai, todėl įrodymai Å¡ioje byloje buvo įvertinti pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , kuris neturi objektyvaus pagrindo, kadangi kaltinantys įrodymai nebuvo kruopščiai analizuojami ir lyginami su kitais byloje esančiai įrodymais.

Teismo posėdyje nuteistieji A. V. ir S. K. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundÄ atmesti.Nuteistųjų A. V. ir S. K. apeliaciniai skundai atmestini. Dėl S. K. apeliacinio skundo S. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu priėmė nepagrįstÄ nuosprendį, tačiau kolegija sprendžia, kad Å¡is skundo argumentas nepagrįstas.Teismai savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino.SkundÄ nagrinėjantis teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl S. K. kaltės, o jo įvykdytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo bei teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.Apeliantas skunde neigia dalyvavęs jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., padaryme, tačiau toks skundo argumentas vertintinas kaip pasirinktas gynybos bÅ«das bei mėginimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už Å¡iuos nusikaltimus, nes jie prieÅ¡tarauja byloje surinktiems ir S. K. kaltę patvirtinantiems įrodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Kolegija pažymi, jog netikėti kaltinamojo A. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nėra pagrindo, nes Å¡ie pirminiai parodymai atitiko ir neprieÅ¡taravo liudytojų parodymams, kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį jais vadovavosi. Neįtikinama yra A. V. teisme iÅ¡sakyta pozicija, jog ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai vertė jį duoti parodymus prieÅ¡ S. K., nes jis pats teisme patvirtino, kad duodant parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui spaudimo nebuvo, tačiau jis vistik davė analogiÅ¡kus parodymus kaip ir tyrėjai.

Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog jokių prašymų ar pastabų nei susipažinus su apklausos protokolais, nei su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, nutesitieji nepateikė, kas patvirtina, kad parodymai buvo duoti laisva valia.Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga tvirtina, jog nuteistasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, jog S. K. žinodamas, jog parduodami įrankiai yra ne jo (A. V.), jam padėdavo ieškoti pirkėjų ir juos parduoti, dažniausiai įrankius parduodavo būtent S. K. (t. 1, b.l. 94, 99-101).

Tokius A. V. parodymus, patvirtinančius S. K. kaltę inkriminuotų nusikaltimų padaryme, patvirtina liudytojas J. K., kuris teisiamajame posėdyje atpažino S. K. kaip vyresnįjį iÅ¡ dviejų asmenį, bÅ«tent su kuriuo tarėsi dėl betono maiÅ¡yklės pirkimo ir kuriam už jÄ sumokėjo pinigus, kai tuo metu kitas jaunesnis asmuo (A. V.) buvo Å¡alia, tačiau jų pokalbyje nedalyvavo. Taip pat liudytojas G. B., kuris parodė, jog A. V. nuomotis įrankių automobiliu „Volkswagen Passat“ du kartus atvežė plikas vaikinas, kuris liko sėdėti automobilyje (t. 2, b.l. 11-31).S. K. skunde teigia, jog jo veiksmuose nėra tyčios apgaulės bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ .

Tačiau pažymėtina, jog analizuojant S. K. inkriminuotų sukčiavimų subjektyviÄ jÄ pusę ir jo kaltės formÄ , pažymėtina, kad jo veikos objektyvieji požymiai, t.y. veiksmai, aktyvumas, duoda neabejotinÄ pagrindÄ teigti, kad Å¡iuos nusikaltimus jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių tai, kad S. K., nors tiesiogiai nedalyvavo paimant įrankius iÅ¡ apgaulės bÅ«du suklaidinto nuomos punkto, tačiau aktyviais veiksmais kontroliavo šį procesÄ , veždamas A.

V. į nuomos punktus, leisdamas iÅ¡nuomotus įrankius laikyti savo bute, ieÅ¡kodamas pirkėjų bei Å¡iems parduodamas įrankius. Taigi, pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad S. K. ir A. V., veikdami bendrininkų grupėje, iÅ¡ anksto žinodami, kad nevykdys įrankių nuomos sutarties sÄ lygų, ir neketindami grÄ Å¾inti iÅ¡sinuomotų įrankių, S. K. likus laukti automobilyje, o A. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose su minėtos bendrovės atstovu sudarius įrankių nuomos sutartis, pagal kurias A.

V. iÅ¡sinuomojo 600 Lt vertės suvirinimo aparatÄ â€žParva“, 800 Lt vertės kampinę Å¡lifavimo maÅ¡inÄ â€žBosh“, 800 Lt vertės betono maiÅ¡yklę „B-132“ ir 1000 Lt vertės elektros generatorių „Einhel“, jie apgaule savo naudai įgijo svetimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ .Ä®vertinusi aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti nuosprendį S. K. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo, o apelianto nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu dar savaime nereiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis.

Dėl A. V. apeliacinio skundo Kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. V., įvertino Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybių reikÅ¡mę, t. y. iÅ¡ esmės atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamojo asmenybę ir nurodė bausmės skyrimo motyvus. A. V. padarė du nesunkius baigtus tyčinius nusikaltimus, be to iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog, nors apelianto teistumas iÅ¡nykęs, tačiau jis praeityje teistas, baustas administracine tvarka.

Nuteistasis A. V. niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio, o tai, kad jis padarė sukčiavimÄ leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad toks apelianto nusikalstamo veikimo bÅ«das yra jo pragyvenimo Å¡altinis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone. Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, kolegija sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad A. V. apklausiamas teisme kaltu prisipažino iš dalies ir pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigdamas, kad jo bendrininkas S. K. nusikaltimų daryme nedalyvavo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).             Taip pat apylinkės teismas pagrįstai nepripažino A.

V. Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 4 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 4 p. numato atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kai nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiÅ¡kos kaltininkui padėties. A. V. skunde atkreipia dėmesį, jog sunkiÄ turtinę bei beviltiÅ¡kÄ padėtį patvirtina paskutinio posėdžio metu pateikta Å iaulių apygardos teismo nutartis, kuria buvo patvirtinti A. V. individualios įmonės kreditoriniai reikalavimai (beveik 500 000 Lt), taip pat tai, kad bankroto procedÅ«ros metu buvo parduotas visas Å¡eimos turtas, įskaitant ir Å¡eimos gyvenamÄ jÄ patalpÄ .

Tačiau apeliacinė instancija pažymi, jog A. V. su A. V. yra išsiskyręs dar 2009 m., o iš buvusios sutuoktinės 2012-02-07 paaiškinimo matyti, jog jis 2010 m. iš Mažeikių išvyko į Vilnių, pas vaikus nebeatvyksta (t. 1, b.l. 161), taigi byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima pagrįstai spręsti, jog A. V. apgaulės būdu įgytus pinigus būtų panaudojęs iškilusioms šeimos ar įmonės finansinėms problemoms spręsti. Iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad A.

V. ikiteisminio tyrimo metu atlygino UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytÄ Å¾alÄ , kÄ teismo posėdyje patvirtino Å¡ios Å¡monės direktorius R. N. bei darbuotojas G. B. (t. 2, b.l. 11-31). Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p. numato, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ , todėl Å¡i aplinkybė pripažintina A. V. atsakomybę lengvinančia.             Tačiau kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog, net ir pripažinus atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad A.

V. atlygino UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytÄ Å¾alÄ , nėra pagrindo Å¡velninti apeliantui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirtų laisvės atėmimo bausmių. Ä®vertinus aukščiau paminėtų aplinkybių visumÄ , tai, jog Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. sankcijos vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų, ir tai, kad pirmosios instancijos teismo už kiekvienÄ A. V. padarytÄ nusikaltimÄ paskirtos bausmės – 6 mėnesiai – yra aiÅ¡kiai mažesnės nei sankcijoje numatytas vidurkis ir yra artimos jos minimaliai ribai, Å¡velninti bausmes nėra pakankamo pagrindo.

Be to, skundÄ nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, jog A. V. yra pripažintas kaltu už dviejų nusikalstamų veikų padarymÄ .Kolegijos nuomone, A. V. už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrė tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu tinkamas bausmes, keisti skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes dėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų nėra pagrindo.Remdamasi iÅ¡dėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegijan u t a r ė: A. V. ir S. K. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                              Vladislavas Lenčikas Teisėjai                                                                                        Regina Pocienė                                                                                                                                                               Viktoras Dovidaitis NuoraÅ¡as tikras                                                  Â