f377409d-3871-4eb2-b77e-e7ab4a0c6967 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-2677-872/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00671-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.15.5.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovams - direktoriui A. K. ir advokatui Gintarui Dabkevičiui, atsakovo atstovui D. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lanx“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė „Lanx“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo prašė:

1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2020 m. vasario 6 d. sprendimÄ Nr. S-19(7-158/2019) (toliau – ir Komisijos sprendimas);

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ Nr. 69-95 (toliau – ir VMI sprendimas);

3) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimÄ Nr. (7.45) FR0682-192 dėl patikrinimo akto tvirtinimo (toliau – ir Kauno AVMI sprendimas). PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad: Mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad pareiÅ¡kėjos Å«kinės operacijos įformintos ne su tuo Å«kio subjektu; buhalterinėje apskaitoje apskaitytos Å«kinės operacijos tarp nurodytų Å«kio subjektų nurodytomis sÄ lygomis neįvyko, todėl naftos produktų (dyzelino) pirkimo dokumentus iÅ¡ UAB „Togesta“ už 1 475 822,27 Lt ir iÅ¡ UAB „EEFC“ už 402 755 Lt pripažino neturinčiais juridinės galios.

Kauno AVMI pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiavo pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM) ir pelno mokestį (toliau – ir PM) ir su juo susijusias sumas. VMI sprendimu patvirtino Kauno AVMI sprendimÄ , o Komisija patvirtino VMI sprendimÄ . Komisijos sprendimas yra priimtas Å¡aliÅ¡kai įvertinus bylos aplinkybes ir grindžiamas iÅ¡imtinai tik VMI suformuotomis iÅ¡vadomis, ignoruojant ir nevertinant pareiÅ¡kėjos nurodomų aplinkybių, kurios paneigia pareiÅ¡kėjos žinojimÄ ar galėjimÄ Å¾inoti apie PVM sukčiavimÄ ir pagrindžia jos, kaip atidaus ir rÅ«pestingo mokesčių mokėtojos, sÄ Å¾iningumÄ .

Komisijos sprendimo iÅ¡vados neatitinka Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) pateikiamų iÅ¡aiÅ¡kinimų, pagal kuriuos Å«kio subjektai, ėmęsi bet kokių priemonių įsitikinti, kad jų sandoriais nėra sukčiaujama dėl PVM ar dėl kitų priežasčių, turi turėti galimybę pasitikėti Å¡ių sandorių teisėtumu be rizikos prarasti teisę į PVM atskaitÄ . PareiÅ¡kėja pateikė mokesčių administratoriui raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius, jog ėmėsi priemonių ir patikrino vieÅ¡ai skelbiamus duomenis apie kontrahentus.

PareiÅ¡kėja įsitikino, jog įmonės įregistruotos juridinių asmenų registre, įregistruotos PVM mokėtojais, turi iÅ¡duotas licencijas verstis nefasuotais naftos produktais, neįtrauktos į asmenų, nevykdančių mokesčių administratoriaus nurodymų, sÄ raÅ¡Ä , atidarę atsiskaitomÄ sias banko sÄ skaitas bankuose. Patikrinusi Å¡iuos duomenis, pareiÅ¡kėja neturėjo jokio pagrindo suabejoti jų patikimumu. Tuo metu, kai UAB „Lanx“ sudarė sandorius su UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“, nebuvo jokių oficialių rekomendacijų, kas laikytina tinkamu bÅ«simų verslo partnerių patikimumo patikrinimu, kokių konkrečiai priemonių turi bÅ«ti imamasi, siekiant įsitikinti bÅ«simų verslo partnerių patikimumu.

Net ir nesant parengtų rekomendacijų, pareiÅ¡kėja 2012 m. ir 2013 m. surinko ir patikrino informacijÄ apie bÅ«simus verslo partnerius. Teisingumo Teismo suformuota praktika aiÅ¡kiai įtvirtina, jog tik iÅ¡imtiniais atvejais, kuomet objektyviais ir neginčijamais įrodymais yra patvirtinamas faktas, jog apmokestinamasis asmuo žinojo ir negalėjo nežinoti, kad atitinkamu sandoriu tiekėjas sukčiauja, pirkėjas praranda teisę atskaityti tiekėjui sumokėtÄ PVM. PareiÅ¡kėjos veiksmuose nėra jokių nesÄ Å¾iningumo požymių, nėra jokių aplinkybių, kurios leistų kilti abejonei, kad pareiÅ¡kėja galėjo žinoti apie kito sutarties kontrahento vykdomÄ PVM sukčiavimÄ .

Nei mokestinio tyrimo metu, nei ikiteisminio mokestinio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas joks objektyvus įrodymas, kad prekę tiekiantys subjektai veikia neteisėtai ir sukčiauja. Kad ir kokių veiksmų pareiÅ¡kėja bÅ«tų ėmusis bÅ«simų partnerių patikimumui patikrinti, VMI tokius veiksmus vis tiek galėtų laikyti nepakankamais. Komisija neteisingai teigia, kad informacijos apie kontrahentus ieÅ¡kota jau po sandorių su jais sudarymo – byloje esanti raÅ¡ytinė medžiaga patvirtina, kad informacija apie UAB „Togesta“, su kuria sutartis sudaryta 2012 m. gegužės 23 d., buvo gauta ir atspausdinta tÄ pačiÄ dienÄ 2012 m. gegužės 23 d., o ne vėliau, o informacija apie UAB „EEFC“ buvo tikrinta 2013 m. vasario 21 d. ir 2013 m. gegužės 16 d., nes su Å¡ia įmone buvo sudaryti tik du sandoriai 2013 m. vasario 21 d. ir 2013 m. kovo 26 d.

Tiek VMI, tiek Komisija, nevertino pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės, kad UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ užėmė tik 15 proc. pareiÅ¡kėjos įsigytų degalų rinkos. Sandoriai su UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ buvo sudaryti, nes jie kaip ir kiti kuro tiekėjai pateikė komercinius pasiÅ«lymus ir jų siÅ«lomos kuro įsigijimo sÄ lygos tuo metu buvo palankiausios. PrieÅ¡ priimant sprendimÄ dėl sandorių sudarymo, pareiÅ¡kėja patikrino potencialių sutarties partnerių veiklos teisėtumÄ ir leistinumÄ .

Tik patikrinus atsakingų valstybės institucijų vieÅ¡ai skelbiamÄ informacijÄ bei įmonių steigimo dokumentus buvo priimti sprendimai dėl bendradarbiavimo. PareiÅ¡kėjai negalėjo bÅ«ti ir nebuvo žinoma, kokie tolimesni veiksmai buvo atliekami su jos už įsigytÄ kurÄ Ä¯ tiekėjų banko sÄ skaitas pervestais pinigais. Abejones dėl sukčiavimo sukėlusių pavedimų kontrolė priklauso bankams. Å is faktas taip pat patvirtina neteisėtÄ VMI iÅ¡vadÄ , kad kontrahentai neturėjo resursų veiklai vykdyti.

Kuro įsigijimo iÅ¡ UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ sandoriai niekuo neiÅ¡siskyrė iÅ¡ UAB „Lanx“ sudarytų sandorių dėl kuro tiekimo su kitais Å«kio subjektais. VMI buvo pateikti paskaičiavimai, atskleidžiantys, kad kainų skirtumai lyginant su kitais tuo metu teikiančiais kurÄ tiekėjais buvo tik 0,42 proc., o tai nėra ženklus kainų skirtumas. Kontrahentų patikimumas taip pat įvertintas ir valstybės kompetentingų institucijų – pats mokesčių administratorius, įvertinęs turimÄ informacijÄ , priima sprendimÄ Ä¯registruoti PVM mokėtoju.

VMI, gavusiai UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ įgaliotų asmenų praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti PVM mokėtoju, patikrinusiai pateiktus papildomus duomenis, įvertinusiai jų teisingumÄ ir pagrįstumÄ , nekilo jokių abejonių, nei dėl įgalioto asmens tapatybės, nei dėl įmonių veiklos teisėtumo, nei dėl pagrindo įregistruoti PVM mokėtojais. PareiÅ¡kėja prieÅ¡ sudarant sandorius pasitikrino ir VMI skelbiamÄ informacijÄ , jog tiek UAB „Togesta“, tiek UAB „EEFC“ nebuvo įtrauktos į vieÅ¡ai skelbiamÄ asmenų, nevykdančių mokesčių administratoriaus nurodymų, sÄ raÅ¡Ä .

VMI svetainėje buvo skelbiami duomenys, kad tiek UAB „Togesta“, tiek UAB „EEFC“ yra PVM mokėtojai, vykdantys visus mokesčių administratoriaus nurodymus, todėl pareiÅ¡kėja pagrįstai ir teisėtai tikėjosi sudariusi su jais PVM apmokestinamÄ sandorį pasinaudoti įstatymo suteikiama atskaitos teise. PareiÅ¡kėja prieÅ¡ sudarydama sandorius dėl kuro įsigijimo įsitikino, jog tiek UAB „Togesta“, tiek UAB „EEFC“ turi iÅ¡duotus leidimus verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais.

Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1-19 patvirtintas Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla iÅ¡davimo taisykles, tokie leidimai iÅ¡duodami asmenims, turintiems technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus, leidžiančius tinkamai įvykdyti reguliuojamos veiklos sÄ lygas. VMI nesurinko jokių įrodymų, kad iÅ¡duodant licencijas kontrahentams jų galimybės vykdyti licencijuojamÄ veiklÄ nustatytos neteisingai. Faktas, kad UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ buvo iÅ¡duoti leidimai verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, leido UAB „Lanx“ pagrįstai spręsti dėl Å¡ių potencialių partnerių patikimumo, nes prieÅ¡ iÅ¡duodant leidimÄ , remiantis paminėtu energetikos ministro įsakymu, kompetentingos institucijos privalėjo nuodugniai įvertinti ir įvertino Å¡ių įmonių bÅ«simos veiklos potencialÄ , pajėgumus ir netgi juridinių asmenų steigėjų nusikalstamumÄ .

VisiÅ¡kai nepagrįstas ir jokios teisinės reikÅ¡mės neturintis Komisijos argumentas, jog įtarimų pareiÅ¡kėjai turėjo sukelti aplinkybė, jog UAB „Togesta“ bei UAB „EEFC“ buvo palyginti nauji tiekėjai – leidimai verstis prekyba nefasuotais produktais jiems buvo iÅ¡duoti vos prieÅ¡ mėnesį ar kelias dienas. Å is Komisijos argumentas yra diskriminacinis naujai įsteigtų ar trumpai veiklÄ vykdžiusių įmonių atžvilgiu, be to, Komisija nenurodo kokių įtarimų turi kelti naujai įsteigiamos įmonės ir kokius papildomus kontrahentų tikrinimo veiksmus turi atlikti pirkėjas Å¡iuo atveju.

PareiÅ¡kėja, teikdama skundÄ Komisijai, pateikė įrodymus, paneigiančius VMI nustatytas aplinkybes, jog sutarties su UAB „Togesta“ pasiraÅ¡ymo dienÄ (2012 m. gegužės 23 d.) įdarbintų asmenų nebuvo. UAB „Togesta“ dirbo vienas darbuotojas. Be to, pati VMI nurodo, jog nuo 2012 m. kovo 23 d. UAB „Togesta“ vadovu buvo R. K. (R. K.). Ä®monės vadovas yra samdomas darbuotojas, todėl VMI argumentas, kad įmonėje nebuvo samdomų darbuotojų, yra klaidingas. Tiek VMI, tiek Komisija akcentuoja aplinkybes, jog pareiÅ¡kėjai buvo pateikiamos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros su jau mirusio UAB „Togesta“ direktoriaus paraÅ¡ais.

Tai, kad praėjus pusmečiui po sandorio su UAB „Togesta“ sudarymo mirė jos direktorius R. K., UAB „Lanx“ neturėjo ir negalėjo bÅ«ti žinoma. Å i informacija vieÅ¡ai neskelbiama gyventojų registre, o UAB „Togesta“ PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo atvežamos kartu su kroviniu ir nebuvo jokių prielaidų abejoti paraÅ¡ais ant faktÅ«rų. Komisija ir VMI piktnaudžiauja savo įgaliojimais ir nepagrįstai, kaip pareiÅ¡kėjos neatidumÄ , nurodo aplinkybes, jog važtaraščiuose skiriasi krovinius pristačiusių vairuotojų paraÅ¡ai.

Visų pirma, pareiÅ¡kėjos darbuotojai, operatoriai gaudavo pavienius važtaraščius ir jų tarpusavyje nelygino kaip VMI. Antra, pareiÅ¡kėjos darbuotojai neturi nei kompetencijos, nei pareigos vertinti parašų autentiÅ¡kumÄ ir identiÅ¡kumÄ ant sÄ skaitų faktÅ«rų ar krovinių važtaraščių. Jokios teisinės reikÅ¡mės neturi Komisijos abejonės dėl pareiÅ¡kėjai pagal sutartį nepritaikytų sankcijų vėluojant atsiskaityti už kurÄ . PareiÅ¡kėja už kurÄ pilnai atsiskaitė, o tai, kad nežymiai pradelsus mokėjimus kontrahentas nepareikalavo sumokėti baudos, niekaip neturi įtakos iÅ¡vadoms dėl pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumo.

Kuro įsigijimo iÅ¡ UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ sandoriai niekuo neiÅ¡siskyrė iÅ¡ UAB „Lanx“ sudarytų sandorių dėl kuro tiekimo su kitais Å«kio subjektais. VMI buvo pateikti paskaičiavimai, atskleidžiantys, kad kainų skirtumai lyginant su kitais tuo metu teikiančiais kurÄ tiekėjais buvo tik 0,42 proc. Tai nėra ženklus kainų skirtumas. Byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris paneigtų, kad UAB „Lanx“ realiai įsigijo kurÄ iÅ¡ UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ ir atsiskaitė už jį pagal pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

Beveik visi mokėjimai pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras buvo atlikti bankiniais pavedimais į kontrahentų UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ banko sÄ skaitas. Tik labai maža dalis mokėjimų yra atlikta UAB „Togesta“ grynaisiais, nes tokie mokėjimai nebuvo draudžiami ir buvo vykdomi pagal poreikį su daugeliu partnerių. PareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai patyrė kuro įsigijimo sÄ naudas, todėl turi teisę sumažinti apmokestinamÄ pelnÄ . Aplinkybę, kad sandoriai realiai įvyko, patvirtina ir VMI surinkti duomenys, jog kuras į UAB „Lanx“ degalines pristatytas UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ samdytų trečiųjų asmenų, kurie užsiima tik transporto paslaugomis.

Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė skundÄ atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad: Ginčas vyksta dėl pareiÅ¡kėjos teisės įtraukti į atskirų 2012–2013 m. mokestinių laikotarpių PVM atskaitÄ 94 425,96 Eur pirkimo PVM pagal UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, mokesčių administratoriui konstatavus, jog UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ sukčiavo PVM, o pareiÅ¡kėja žinojo ar turėjo galimybę žinoti, kad dalyvauja sandoriuose, susijusiuose su sukčiavimu PVM srityje, bei leidžiamų atskaitymų padidinimo pagal UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ vardu įformintas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

VMI visapusiÅ¡kai, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino byloje esančiÄ medžiagÄ ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad ginčo prekių pardavėjai (tiekėjai) – UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ sukčiavo PVM, o pareiÅ¡kėja apie tai žinojo (turėjo žinoti), t. y. buvo nesÄ Å¾ininga. PareiÅ¡kėjos kontrahentai (UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“) veikė kaip „dingę prekeiviai“, t. y. klastojo dokumentus, jų vardu veikė nenustatyti asmenys, pareiÅ¡kėjai iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose iÅ¡skirto PVM deklaracijoje už ginčo laikotarpį nedeklaravo ir (ar) nemokėjo.

UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ buvo tarpinės grandys PVM sukčiavimo sandorių grandinėje. Dėl Å¡ių Å«kinių operacijų (ginčo dyzelino pardavimo pareiÅ¡kėjai) ginčo byloje yra surinkta pakankamai duomenų konstatuoti, kad pareiÅ¡kėja žinojo (galėjo žinoti), jog jos kontrahentai sukčiauja PVM. PareiÅ¡kėjos elgesys neatitiko protingo rÅ«pestingumo kriterijų, todėl jis negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu. PareiÅ¡kėja, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ Ä¯sigyti kurÄ iÅ¡ naujų verslo partnerių, turėjo bÅ«ti itin atidi UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ atžvilgiu ir skirti daugiau dėmesio domėjimuisi naujais tiekėjais, nei domėtųsi, vykdydamas sandorius su pastoviais ir ilgalaikiais tiekėjais.

PareiÅ¡kėja, prieÅ¡ sudarydama sandorius su UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“, tokių veiksmų neatliko ir apie minėtas įmones informacijos, pagrindžiančios pakankamÄ domėjimÄ si Å¡iais verslo partneriais, nesurinko. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų dokumentų matyti, kad informacijos apie kontrahentus ieÅ¡kota jau po sandorių su jais sudarymo. Be to, pareiÅ¡kėja tik su pastabomis dėl pirminio patikrinimo akto pateikė sutarčių su UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ kopijas, minėtoms bendrovėms iÅ¡duotų leidimų verstis didmenine prekyba naftos produktais kopijas, informacijÄ iÅ¡ VMI duomenų bazių apie Å¡ių bendrovių registravimÄ PVM mokėtojų registre laikotarpį.

PareiÅ¡kėja turėjo bÅ«ti itin atidi sudarydama didelės vertės sandorius su įmonėmis, praktiÅ¡kai neturinčiomis realių žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių ir vykdančiomis veiklÄ (prekybÄ dyzelinu), kuri nėra deklaruota kaip jų vykdoma veikla. UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ buvo nauji kuro tiekėjai – leidimai verstis prekyba nefasuotais naftos produktais UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ buvo iÅ¡duoti vos prieÅ¡ mėnesį ar kelias dienas iki sutarčių su pareiÅ¡kėja pasiraÅ¡ymo (leidimai iÅ¡duoti 2012 m. balandžio 20 d. ir 2013 m. vasario 6 d., sutartys pasiraÅ¡ytos atitinkamai 2012 m. gegužės 23 d. ir 2013 m. vasario 10 d.).

Mokestinės bylos dokumentuose nepateikta informacijos apie UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ atstovus, su kuriais buvo bendrauta sudarant ginčo sandorius – pareiškėjos savininkas paaiškinimuose VMI nurodė tik kontrahentų el. pašto adresus, kuriais buvo bendrauta su UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ atstovais, tačiau nenurodė šių asmenų vardų ir pavardžių. UAB „Togesta“ direktorius R. K. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai jo vardu buvo išrašomi ir toliau.

PareiÅ¡kėjos su kontrahentais pasiraÅ¡ytose 2012 m. gegužės 23 d. ir 2013 m. kovo 1 d. sutartyse tikslÅ«s atsiskaitymo terminai nenurodyti, tik nurodyta, kad už kiekvienÄ prekę pirkėjas pagal pardavėjo pateiktÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ sumoka po prekės iÅ¡krovimo į kliento talpas bankiniu pavedimu. PareiÅ¡kėja nesidomėjo, ar tikrai tos bendrovės, kurios buvo nurodytos PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, parduoda prekes, neįsitikino, kas iÅ¡ tiesų ir kieno prekes iÅ¡krauna pareiÅ¡kėjos nurodytose vietose.

PareiÅ¡kėjos vengimas mokesčių administratoriui nurodyti kontrahentų atstovus, su kuriais buvo bendrauta, pats savaime sukelia abejonių pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumu. R. K. (UAB „Togesta“ direktoriaus) paraÅ¡ai pase ir sutartyje su pareiÅ¡kėja vizualiai akivaizdžiai skiriasi. Net 41 proc. (66 588,76 Lt) mokėtinos sumos už dyzelinÄ pareiÅ¡kėja UAB „Togesta“ sumokėjo grynaisiais pinigais pagal 3 kasos pajamų orderius, iÅ¡raÅ¡ytus po R. K. mirties. Todėl UAB „Togesta“ vardu dyzelinÄ parduodavo kiti, nenustatyti asmenys, tačiau ne UAB „Togesta“ atstovai, nes po direktoriaus R.

K. mirties bendrovėje darbuotojų neliko, o naujas direktorius paskirtas nebuvo. PareiÅ¡kėjos su kontrahentais pasiraÅ¡ytose 2012 m. gegužės 23 d. ir 2013 m. kovo 1 d. sutartyse (4.3 p.) tikslÅ«s atsiskaitymo terminai nenurodyti, PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodyta, kad sÄ skaitas praÅ¡oma apmokėti per 20 kalendorinių dienų. Vien iÅ¡ sutarčių turinio negalima spręsti, ar kontrahentų pasiÅ«lytos atsiskaitymo sÄ lygos buvo palankesnės. NeaiÅ¡kus yra ir sankcijų už pavėluotÄ mokėjimÄ dydis: sutartyse nurodyta, kad pažeidus atsiskaitymo tvarkÄ ir terminus, nurodytus 4.3 punkte, pirkėjas moka 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytas 0,02 proc. delspinigių dydis.

PareiÅ¡kėja atsiskaitė su dyzelino tiekėjais pažeisdama PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytus terminus: paskutinė UAB „Togesta“ vardu iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta 2013 m. gegužės 10 d., galutinis atsiskaitymas – 2013 m. liepos 22 d., tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjai bÅ«tų pritaikytos sankcijos už atsiskaitymo terminų pažeidimÄ (bendra kontrahentams sumokėta pinigų suma sutampa su bendra PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodyta suma).

Mokestinės prievolės ir baudžiamoji atsakomybė yra atskiri teisiniai institutai, reguliuojami skirtingų teisės Å¡akų normomis, todėl mokestinė prievolė gali atsirasti nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties. Tai, kad pareiÅ¡kėjos atžvilgiu nenustatyta nusikalstama veika, nereiÅ¡kia, jog jai negali bÅ«ti suformuota mokestinė prievolė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriais grindžiama mokesčių mokėtojo teisė apskaičiuojant pelno mokestį iÅ¡ bendrųjų pajamų atimti tam tikras sÄ naudas, neatspindi tikrojo Å«kinės operacijos turinio, per se (pati savaime) leidžia preziumuoti juridinį faktÄ , kad asmuo, remdamasis Å¡iais buhalteriniais apskaitos dokumentais (PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis) bei juose užfiksuotais duomenimis, negali pripažinti (pagrįsti) pelno mokestį mažinančių sÄ naudų.

Tokiu atveju mokesčių mokėtojas, analogiÅ¡kai kaip ir įrodinėdamas savo teisę į PVM atskaitÄ pagal atitinkamas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, turi pateikti įrodymus (įrodyti juridinius faktus), kurie suteikia jam teisę į sÄ naudų nuraÅ¡ymÄ â€“ įsigytų prekių (paslaugų) rūšį, kiekį, vertę, prekės pardavėjÄ (paslaugų teikėjÄ ) ir kitas su iÅ¡laidų, patirtų uždirbant pajamas, susidarymu susijusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja, viena vertus, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus iÅ¡vadas bei pagrindžiančių Å«kinių operacijų su UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ realumÄ bei savo sÄ Å¾iningumÄ , kita vertus, neatskleidė tikrojo Å«kinių operacijų turinio – tikrųjų sandorių dalyvių, jiems atstovavusių asmenų, dyzelino kilmės ir kitų aplinkybių.

PareiÅ¡kėja nepaneigė mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių, kad apskaitos dokumentai, kuriais ji grindžia teisę į PVM atskaitÄ , neatitinka tikrojo apskaitos dokumentuose užfiksuotų Å«kinių operacijų turinio, taigi neįrodė tikrojo Å«kinių operacijų turinio. Mokesčių administratoriui surinkus pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos kontrahentai sukčiavo PVM, o pareiÅ¡kėja nesiėmė pakankamų priemonių, kad įsitikintų nedalyvaujantis PVM sukčiavime, pareiÅ¡kėja tai paneigiančių argumentų / įrodymų nepateikė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020-10-13 sprendimu pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-03-17 nutartimi pareiÅ¡kėjos UAB „Lanx“ apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-10-13 sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. 2021-04-06 VMI pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriuose dėl fakto, jog skiriasi UAB „Togesta“ direktoriaus R.

K. paraÅ¡ai ant ginčo sutarčių ir PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, lyginant juos su paraÅ¡u pase - atsakovas nurodė sutinkantis su LVAT, jog pagal teisės aktus įmonės, iÅ¡raÅ¡iusios PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , vadovo paraÅ¡as nėra privalomas PVM sÄ skaitos faktÅ«ros rekvizitas. Tačiau atkreipia dėmesį, jog UAB „Togesta“ direktoriaus R. K. paraÅ¡ai skiriasi ir ant ginčo sutarčių, lyginant su paraÅ¡u pase. Kaip nurodoma patikrinimo akte, pareiÅ¡kėja galėjo palyginti vizualiai skirtingus UAB „Togesta“ direktoriaus R.

K. parašus, esančius paso kopijoje (patikrinimo akto 62 priedas) ir atsiųstoje el. paštu skenuotoje kuro pirkimo - pardavimo sutartyje bei kituose UAB „Togesta“ vardu išrašytuose dokumentuose (krovinio važtaraščiuose, akcininko sprendime). Be to, laikinai einančio direktoriaus pareigas M. L. (kuris pasirašė sutartį) paaiškinime teigiama, kad nekilo jokių abejonių, jog pareiškėja bendrauja su UAB „Togesta“ įgaliotu asmeniu, tačiau negalėjo patvirtinti įgalioto asmens vardo ir pavardės, nepateikė direktoriaus R.

K. įgaliojimo, suteikiančio teisę atstovauti UAB „Togesta“. Dėl kuro tiekimo aplinkybių atsakovas nurodė, kad patikrinimo metu apklausti vairuotojai V. J., K. Å . ir T. N., gabenę pareiÅ¡kėjai dyzelinÄ pagal UAB „Togesta“ iÅ¡raÅ¡ytus krovinio važtaraščius, neprisiminė konkretaus kuro pasikrovimo adreso (visuose važtaraščiuose nurodyta krovinio pasikrovimo vieta – Kaunas). Taip pat prie kiekvienos UAB „Togesta“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM s/f pareiÅ¡kėja pateikė ir AB „ORLEN Lietuva“ dyzelino Kokybės pažymėjimus, kuriuose nurodyta: dyzelino markė, standartas, pažymėjimo įforminimo data ir kiti duomenys.

Tai reikštų, kad pareiškėjos įsigyto kuro gamintojas – AB „ORLEN Lietuva“. Kokybės pažymėjimų numeriai įrašyti ir į atitinkamas PVM s/f, kuriose nurodytas skirtingos markės dyzelinas: C klasės su RRME, E klasės su RRME ir 1 klasės CS 51. Nors vienas iš apklaustų vairuotojų V. J. paaiškinime nurodė, kad dyzelinas buvo pakraunamas Neveronyse (konkretaus adreso nenurodė), tačiau iš VMI prie FM duomenų bazėse esančios informacijos nenustatyta įregistruotos AB „ORLEN Lietuva“ degalinės Neveronyse.

Taip pat AB „ORLEN Lietuva“, atsakydama į mokesčių administratoriaus paklausimÄ nurodė, kad neturėjo sandorių su UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ bei pateikė savo Kokybės pažymėjimų kopijas. Patikrinimo metu palyginus pareiÅ¡kėjai UAB „Togesta“ pateiktus Kokybės pažymėjimus su AB „ORLEN Lietuva“ atsiųstais, 2-se iÅ¡ 5 nustatyti neatitikimai, t. y. Nr. 91501 ir 91583 nurodytos skirtingos datos bei kuro rÅ«Å¡ys (markė) (žr. patikrinimo akto 2, 3 lenteles 21 - 22 psl.).

Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad 2013 metais už UAB „Togesta“ krovinio važtaraščius išrašė UAB „EEFC“, o UAB „Togesta“ vardu išrašytose PVM s/f nurodyta, kad prekes pristatė ir važtaraštį išrašė UAB „EEFC“ pagal sutartį Nr. EEFC-TOGE-2013. Pažymėta, kad minėta sutartis mokestiniam patikrinimui nebuvo pateikta, o 2013 metais UAB „Togesta“ vardu išrašytų PVM s/f serijos ir numeriai nurodyti kaip ir UAB „EEFC“ (2013 m. 02 ir 03 mėn. Pareiškėja vykdė sandorius su UAB „EEFC“), nors 2012 metais UAB „Togesta“ vardu išrašomų PVM s/f serija TOGE Nr. nuo 0001 iki 000182.

Ä®vertinus tai, padaryta iÅ¡vada, kad 2013 metais UAB „Togesta“ vardu dokumentus įformino UAB „EEFC“, nes UAB „Togesta“ direktoriui R. K. (duomenys neskelbtini) mirus ir Å¡ioje bendrovėje nesant kitų darbuotojų, sutartis Nr. EEFC-TOGE-2013 negalėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yta. Atsakovo vertinimu, paminėtos aplinkybės patvirtina, kad iÅ¡ tiekėjų gaunamų dokumentų turinys pareiÅ¡kėjai buvo nesvarbus. Dėl LVAT teiginių, jog teismas nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjos argumentų, susijusių su jos nuomone, atsiradusiais prieÅ¡taravimais vertinant tuos pačius įrodymus mokestinio patikrinimo metu ir jos atžvilgiu atliekant tyrimÄ baudžiamojoje byloje.

Atsakovas pažymi, jog sukčiavimas PVM srityje nėra siejamas su mokesčio mokėtojo sukčiavimu baudžiamosios teisės požiÅ«riu. Analizuojamu atveju yra sprendžiamas klausimas ne dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, o dėl PVM mokėjimo (LVAT 2015-06-30 nutartis adm. byloje Nr. A-704-602/2015). Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad pareiÅ¡kėjos patikrinimo metu vertinti sandoriai buvo susiję su sukčiavimu PVM srityje, o pareiÅ¡kėja žinojo ar turėjo žinoti apie UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ dalyvavimÄ juose, kas sudaro pagrindÄ pareiÅ¡kėjai nepripažinti pirkimo PVM sumų.

Todėl ikiteisminių tyrimų, atliekamų pareiškėjos direktoriaus ar kontrahentų atžvilgiu, baigtis, mokesčių administratoriui pareiškėjos kontrolės veiksmų metu surinkus pakankamus įrodymus dėl pareiškėjos netinkamai vykdytų mokestinių prievolių, šiam mokestiniam ginčui įtakos neturi. 2021-10-07 VMI papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog nei UAB „Togesta“, nei UAB „EEFC“ mokestiniai patikrinimai nebuvo atlikti, nes šios įmonės vadovai buvo nerandami ir įregistruotose veiklos vietose įmonės taip pat nebuvo rastos, todėl UAB „Lanx“ ginčo medžiagoje nėra minėtų įmonių patikrinimo aktų bei sprendimų.

Atkreipia dėmesį, jog LVAT administracinėje byloje Nr. eA-2621-575/2021 iÅ¡nagrinėjo su UAB „Lanx“ tiesiogiai susijusios (sÄ sajumas per įmonių vadovus, akcininkus) IÄ® „Tormenta“ apeliacinį skundÄ dėl tų pačių faktinių aplinkybių, kurios yra nagrinėjamos bylos dalyku (kuro įsigijimas iÅ¡ UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“, PVM atskaitos už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2013-12-31 apribojimas). Pažymi, kad tiek UAB „Lanx“, tiek IÄ® „Tormenta“ faktinis apmokestinimo pagrindas yra identiÅ¡kas ir abejose bylose įrodinėjama, kad tiek UAB „Lanx“, tiek IÄ® „Tormenta“ žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jų sudaryti sandoriai su UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ yra įtraukti į sukčiavimo PVM grandinę.

LVAT 2021-09-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2621-575/2021 konstatavo, jog mokesčių administratorius teisingai identifikavo byloje taikytinÄ teisę bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad IÄ® „Tormenta“ sudarydama sandorius su UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ turėjo žinoti, jog įsigydama prekes ji dalyvavo į sukčiavimÄ PVM įtrauktame sandoryje. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovai palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Liudytojas G. M. (buvęs UAB „Lanx“ vadovas 2005-2016 metais) teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog skambino į VMI trumpuoju numeriu ir teiravosi, kÄ reikia patikrinti prieÅ¡ sudarant sandorį. VMI atstovė paaiÅ¡kino, jog reikia VMI internetiniame puslapyje patikrinti, ar įmonė yra PVM mokėtoja, ar neturi skolų, ar turi licencijÄ ; Sodros puslapyje tikrinti ar neturi skolų Sodrai. PrieÅ¡ kiekvienÄ vežimÄ tai įmonė ir darydavo. Minimi kontrahentai elektroniniu paÅ¡tu pateikė komercinius pasiÅ«lymus.

PrieÅ¡ sudarant sutartį atsiuntė dokumentus, kas yra direktorius, paso kopijÄ , tai laikė prie sutarties ir jokių įtarimų nesukėlė. Vežėjus samdė tiekėjai, užsakymus darydavo tiekėjai. TiekiamÄ kurÄ priiminėjo operatoriai į 4 degalines. Operatoriai patikrindavo, ar yra PVM sÄ skaita faktÅ«ra, važtaraÅ¡tis, ar gautas kuras atitinka dokumentuose nurodytus skaičius. Visus pavedimus darė į Å iaulių bankÄ , visuose pavedimuose nurodydavo „mokėjimas už kurÄ â€œ, ne į kokį užsienio bankÄ .

Å ios įmonės turėjo licencijÄ , todėl nebuvo pagrindo nepasitikėti. Dėl susiraÅ¡inėjimo elektroniniu paÅ¡tu – tokia buvo praktika. Gal kokį kartÄ ir bendravo telefonu, bet dažniausiai bendraudavo su įmonių vadybininkais, bet ne direktoriumi. Minimos įmonėms siuntė į „gmail“ per „delfi“ paÅ¡tÄ . Nemanė, jog susiraÅ¡inėjimas nebus iÅ¡saugotas, kad „delfi“ užsidarys. VMI atstovei Juodžbalienei patikrinimo metu pateikė duomenis, jog kiekvienÄ kartÄ tikrindavo duomenis apie įmones (ar PVM mokėtojas, ar turi licencijÄ ).

Liudytojas V. Č. (buvęs UAB „Vakoil“ direktorius 2012-04-19 iki 2013-06-07) paaiÅ¡kino, jog su UAB „EEFC“ sudarinėjo sutartis. Kiek pamena, sutartis pasiraÅ¡inėjo gyvai įmonėje su dviem atstovais. Tikrindavo, ar PVM mokėtojai, ar turi licencijas. Å ios įmonės visos sÄ skaitos bÅ«davo siunčiamos el. paÅ¡tu. Neprisimena, koks darbuotojas jas pasiraÅ¡inėjo. Operatorius, priimdamas kurÄ , patikrindavo PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras. Atsiskaitymas tik bankiniais pavedimais. VMI nuolat tikrino ir niekada nebuvo dėl Å¡io tiekėjo kokių nors pastabų.

Buvo didelis įmonės patikrinimas ir niekada neužkliuvo minima įmonė. Dėl Ūkio banko griuvimo atsirado finansinės problemos UAB „Vakoil“ ir buvo iÅ¡kelta bankroto byla paties direktoriaus iniciatyva. Liudytojas K. Å . (dirbo UAB „Saitema“ vairuotoju 2010-2016 metais) paaiÅ¡kino, jog teko vežti kurÄ UAB „Lanx“. Duomenis iÅ¡ kur pasikrauti ir kur reikia nuvežti kurÄ nurodydavo transporto direktorius. KurÄ kraudavosi tik iÅ¡ specializuotų kuro bazių. Krovinio siuntėjas duodavo važtaraÅ¡tį ir krovinio sertifikatÄ .

Nematydavo, kas pasirašė dokumentus, jam tik paduodavo krovinį lydinčius dokumentus. Jam buvo tik svarbu, kad operatorius pasiraÅ¡ytų, jog gavo krovinį. Liudytoja J. V. (Kauno VMI darbuotoja nuo 2004 metų) paaiÅ¡kino, jog atlikdavo kuro mėginių patikrinimus. Imdavo kuro mėginius ir veždavo į muitinės laboratorijÄ kokybės rodiklių nustatymui. Kokybės rodiklių atsakymus muitinės laboratorija atsiųsdavo vadovybei ir jeigu kuras geras, atitinka parametrus, tikrinantis asmuo skambindavo degalinei ir leisdavo degalinei mėginius susipilti į talpyklÄ .

Jeigu rodikliai blogi, tuomet atsakingas asmuo segdavo į bylÄ protokolus, bet ji teigia nežinanti, kas vykdavo toliau. Tikrindavo kuro įsigijimo dokumentus. Ėmė mėginius iÅ¡ pareiÅ¡kėjos talpyklų. BÅ«davo iÅ¡raÅ¡omi pavedimai, pagal kuriuos atlikdavo tik operatyvinius patikrinimus, iÅ¡ anksto nežinodavo kÄ tikrins. Tikrindavo kiekius (likučius) ir kokybę, kas vežė - jeigu bÅ«davo gerai, pastabų neįraÅ¡ydavo, jeigu blogai - suraÅ¡ydavo protokolÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVMI 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. (7.45) FR0682-192, VMI 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 69-95 ir Komisijos 2020 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. S-19(7-158/2019) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad ginčijamu Kauno AVMI sprendimu mokesčių administratorius, be kita ko, apribojo pareiÅ¡kėjos UAB „Lanx“ teisę į pirkimo PVM atskaitÄ pagal UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ vardu 2012–2013 m. iÅ¡raÅ¡ytas ginčo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už kuro (dyzelino) pirkimÄ . Mokesčių administratorius ginčijamame sprendime teigia, kad mokestinio patikrinimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, jog Bendrovės 2012–2013 m. su UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ sudaryti kuro (dyzelino) tiekimo sandoriai buvo įtraukti į mokestinį sukčiavimÄ ir Bendrovė žinojo arba turėjo žinoti, kad įsigydama ginčo kurÄ (dyzelinÄ ) ji tame dalyvauja.

PareiÅ¡kėja su ginčijamu Kauno AVMI sprendimu nesutinka, jos teigimu, mokesčių administratorius, o vėliau ir VMI bei Komisija nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovė, sudarydama ginčo sandorius, veikė nesÄ Å¾iningai, nes ji žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoriai, kuriais Bendrovė remiasi siekdama pagrįsti savo teisę į PVM atskaitÄ , yra susiję su mokestiniu sukčiavimu. LVAT 2021-03-14 nutartyje, grÄ Å¾indamas bylÄ naujam nagrinėjimui, nurodė, jog dėl paminėtų Bendrovės kontrahentų nesÄ Å¾iningumo ginčo Å¡ioje mokestinėje byloje nėra. <...> Tačiau nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius nenustatė, kad Bendrovė sukčiavo, piktnaudžiavo teise ar atliko kitus tiesiogiai su mokesčių vengimu susijusius veiksmus. <...> Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, ar mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo iÅ¡vadÄ , kad Bendrovė veikė nesÄ Å¾iningai, nes nesiėmė visų priemonių, kurių imtis buvo pagrįstai iÅ¡ jos reikalaujama, kad įsitikintų, jog jos sudaryti ginčo sandoriai nebuvo įtraukti į sukčiavimÄ mokesčių srityje.

PVMÄ® 58 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 straipsnių redakcija) nustato materialiÄ sias teisės į atskaitÄ atsiradimo sÄ lygas, bÅ«tent įtvirtina, kad teise į atskaitÄ gali pasinaudoti:

1) apmokestinamasis asmuo;

2) prekės ar paslaugos, kurių įsigijimo PVM siekiama įtraukti į atskaitÄ , turi bÅ«ti naudojamos apmokestinamojo asmens mokėtojo veikloje (vykdant apmokestinamÄ jį prekių tiekimÄ ar paslaugų teikimÄ );

3) įsigytos prekės ar paslaugos turi bÅ«ti patiektos ar suteiktos kito apmokestinamojo asmens (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį byloje Nr. A-3389-602/2016). PVMÄ® 64 straipsnio 1 dalis (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 straipsnio redakcija) nustato teisės į atskaitÄ atsiradimo formaliÄ jÄ sÄ lygÄ , bÅ«tent įtvirtina, kad pirkimo PVM gali bÅ«ti įtraukiamas į PVM atskaitÄ tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kuri atitinka PVMÄ® 80 straipsnio 1 dalies (2004 m. sausio 15 d.

įstatymo Nr. IX-1960 straipsnio redakcija) reikalavimus. SÄ skaitoje faktÅ«roje turi bÅ«ti nurodyti, be kita ko, tokie prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo duomenys: PVM mokėtojo kodas, pavadinimas arba vardas, pavardė ir buveinė. SÄ skaitoje faktÅ«roje turi bÅ«ti nurodyti, be kita ko, tokie tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų duomenys: pavadinimas, tiekiamos prekės paslaugos vieneto kaina (be PVM), tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, apmokestinamų taikant vienodÄ tarifÄ , apmokestinamoji vertė, PVM tarifas, PVM suma nacionaline valiuta, t. y. prekių duomenys, leidžiantys nustatyti prekių kiekį bei rūšį (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį byloje Nr. A-3389-602/2016). LVAT ne kartÄ yra konstatavęs, kad teisė į PVM atskaitÄ , kai egzistuoja tiek materialios, tiek formalios sÄ lygos jai atsirasti, gali bÅ«ti nesuteikta (apribota) tuo atveju, kai apmokestinamasis asmuo, siekiantis pasinaudoti teise į atskaitÄ , žino / turi žinoti, kad dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM. Å iÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę objektyviais įrodymais privalo pagrįsti mokesčių administratorius.

Ji gali bÅ«ti konstatuota tik objektyviai įvertinus realų nagrinėjamų sandorių pobÅ«dį, jų prasmę, turinį ir paskirtį; sudarymo priežastis ir ekonominį kontekstÄ ; taip pat pirkėjo ir pardavėjo veiksmus, turimus skolinius įsipareigojimus tiek sandorių metu, tiek iki ir po jų sudarymo; atsiskaitymo už sandorius formas; tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų pobÅ«dį; teisinius, ekonominius, asmeninius sandoriuose dalyvaujančių subjektų ryÅ¡ius ir pan. (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-705/2013).

LVAT 2019-12-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-276-602/2019 atkreipęs dėmesį į ESTT praktikoje formuluojamas taisykles, pažymėjo, jog ne apmokestinamasis asmuo, o mokesčių institucijos iÅ¡ esmės turi atlikti reikalingus Å«kio subjektų patikrinimus, siekdamos nustatyti pažeidimus ir sukčiavimÄ PVM srityje, ir taikyti sankcijas Å«kio subjektui, padariusiam Å¡iuos pažeidimus ar sukčiavus <...>. Mokesčių institucijos negali versti apmokestinamojo asmens, siekiančio neprarasti teisės į atskaitÄ , atlikti sudėtingus ir nuodugnius patikrinimus, taip de facto perduodamos jam savo tyrimo funkcijas.

Pagal byloje esančius raÅ¡ytinius duomenis nustatyta, jog Kauno AVMI atliko pareiÅ¡kėjos PVM ir PM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo pakartotinį patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31, kurio metu nustatė, kad pareiÅ¡kėja:

1) nepagrįstai atskaitė 94 425,96 Eur PVM, įforminus kuro (dyzelino) įsigijimÄ iÅ¡ tiekėjų, kurių įforminti sandoriai atlikti sukčiaujant, o pareiÅ¡kėja žinojo arba turėjo žinoti, jog jos vykdomi sandoriai yra įtraukti į prekių tiekėjų atliekamÄ sukčiavimÄ ir nesiimdama visų pagrįstų priemonių, kad iÅ¡vengtų Å¡io sukčiavimo, nepagrįstai įtraukė į PVM atskaitÄ pagal įformintų tiekėjų iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurios neatspindi tikrojo sandorio turinio ir neturi juridinės galios;

2) nepagrįstai 65 054,16 Eur sumažino pelno mokestį, įtraukiant į leidžiamus atskaitymus kuro (dyzelino) įsigijimo iÅ¡laidas pagal įformintų tiekėjų iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, kurios neatspindi tikrojo sandorio turinio ir neturi juridinės galios. Kauno AVMI 2019-06-27 patikrinimo aktu Nr. (7.45) FR0680-231 papildomai apskaičiavo pareiÅ¡kėjai 94 425,96 Eur PVM ir 65 054,16 Eur PM (MGK byla, t. I, b. l. 155–194). Kauno AVMI 2019-08-21 sprendimu Nr. (7.45) FR0682-192 patvirtino 2019-06-27 patikrinimo aktÄ Nr. (7.45) FR0680-231, kuriame papildomai apskaičiuoti 94 425,96 Eur PVM ir 65 054,16 Eur PM, patvirtino apskaičiuotus 62 842,44 Eur PVM delspinigius ir 38 794,53 PM delspinigius, 9 442 Eur PVM baudÄ , atleido nuo 50 proc. apskaičiuotų PVM ir PM delspinigių mokėjimo.

Taigi nurodė pareiÅ¡kėjai sumokėti bendrÄ 135 289,18 Eur PVM, delspinigius, baudÄ ir 90 956,42 Eur PM delspinigius ir baudÄ , iÅ¡ viso 226 245,60 Eur (MGK byla, t. I, b. l. 72–97). VMI 2019-11-11 sprendimu Nr. 69-95 patvirtino Kauno AVMI 2019-08-21 sprendimÄ Nr. (7.45) FR0682-192 (MGK byla, t. I, b. l. 32–40). PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Kauno AVMI ir VMI sprendimais su skundu kreipėsi į MGK, praÅ¡ydama panaikinti Kauno AVMI 2019-08-21 sprendimÄ Nr. (7.45) FR0682-192 ir VMI 2019-11-11 sprendimÄ Nr. 69-95, motyvuodama, kad Å¡ie sprendimai priimti ignoruojant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, paneigiančias pareiÅ¡kėjos PVM sukčiavimÄ ir pagrindžiančias pareiÅ¡kėjos, kaip atidaus ir rÅ«pestingo mokesčių mokėtojo sÄ Å¾iningumÄ (MGK byla, t.

I, b. l. 1–11). MGK ginčijamu sprendimu VMI 2019-11-11 sprendimÄ Nr. 69-95 paliko nepakeistÄ , konstatavusi, kad VMI visapusiÅ¡kai, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino byloje esančiÄ medžiagÄ ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad ginčo prekių pardavėjai (tiekėjai) – UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ sukčiavo PVM, o pareiÅ¡kėjas apie tai žinojo (turėjo žinoti). PareiÅ¡kėja nuosekliai laikosi pozicijos, jog mokestinio patikrinimo metu surinktais įrodymais, be kita ko, nebuvo paneigta tai, kad: (1) Bendrovė prieÅ¡ sudarydama ginčo sandorius turėjo informacijos, jog ginčo laikotarpiu jos kontrahentai (UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“) veikė teisėtai, buvo įregistruoti PVM mokėtojais, nebuvo įtraukti į vieÅ¡ai skelbiamÄ asmenų, nevykdančių mokesčių administratoriaus nurodymų, sÄ raÅ¡Ä , turėjo nustatyta tvarka iÅ¡duotus leidimus verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais; (2) Bendrovės pagal ginčo sandorius įsigytas kuras (dyzelinas) buvo realiai pristatytas, ir parduotas mažmeninėje rinkoje; (3) ginčo laikotarpiu iÅ¡ paminėtų kontrahentų įsigytas kuras (dyzelinas) užėmė tik 15 procentų pareiÅ¡kėjo įsigytų degalų rinkos, o jo kainos ženkliai nesiskyrė nuo kitų tiekėjų kainų; (4) ginčo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros atitiko visus formalius reikalavimus; (5) ginčo tiekimus vykdė tretieji asmenys, Å¡ie tiekimai įforminti laikantis visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų; (6) Bendrovė pateikė visus įrodymus, kad su kontrahentais pagal jų iÅ¡raÅ¡ytas ginčo sÄ skaitas faktÅ«ras yra atsiskaičiusi (didžioji dalis atsiskaitymų vyko bankiniais pavedimais, mažesnioji dalis – grynais pinigais), Å¡ie pinigai yra tinkamai apskaityti.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos direktorius A. K. paaiÅ¡kino, jog įmonė jau daug metų (nuo 1996 m.) vykdo mažmeninę prekybÄ naftos produktais per degalinių tinklÄ . Per visÄ Ä¯monės veiklos laikotarpį, Bendrovė įsigydama kurÄ bendradarbiavo su daugybe kuro tiekėjų. Tačiau tiek VMI, tiek Komisija ignoravo pareiÅ¡kėjos nurodytÄ aplinkybę, jog iÅ¡ paminėtų kontrahentų 2012-2013 metais įsigytas kuras (dyzelinas) užėmė tik 15 procentų pareiÅ¡kėjos įsigytų degalų rinkos.

PareiÅ¡kėja veda griežtÄ apskaitÄ , VMI teikia deklaracijas. Byloje mokesčių administratorius taip pat nustatė, jog pareiÅ¡kėja teikė deklaracijas ir mokėjo mokesčius. VisÄ Bendrovės veiklos laikotarpį įmonė sÄ Å¾iningai moka mokesčius ir nebuvo nei karto bausta už mokesčių vengimÄ . Sandoriai su kontrahentais buvo sudaryti, nes jie kaip ir kiti kuro tiekėjai pateikė komercinius pasiÅ«lymus ir jų siÅ«lomos kuro kainos tuo metu buvo palankiausios. PrieÅ¡ priimant sprendimus dėl sandorių sudarymo pareiÅ¡kėja tikrino vieÅ¡ai skelbiamÄ informacijÄ ir įmonių steigimo dokumentus.

PareiÅ¡kėjos atstovas advokatas pažymėjo, jog pareiÅ¡kėja įsitikino, jog kontrahentai yra įregistruoti kaip juridiniai asmenys, kaip PVM mokėtojai, joms iÅ¡duoti leidimai verstis nefasuotų naftos produktų prekyba, jos atsidarę sÄ skaitas bankuose, Sodrai neskolingos. PareiÅ¡kėjai įsitikinus, jog kompetentingoms institucijoms, bankams, nekilo abejonių dėl kontrahentų veiklos teisėtumo, pagrįstai nekilo abejonių dėl Å¡ių įmonių patikimumo. Jeigu bankui nekilo abejonių dėl UAB „EEFC“ direktoriaus V.

G. paraÅ¡o autentiÅ¡kumo pase, kodėl tai turėjo pastebėti pareiÅ¡kėja, kuri ir neprivalėjo turėti Å¡ios įmonės vadovo paso. PareiÅ¡kėja turi daugiau nei 100 tiekėjų, paso kopijos neprivalėjo turėti, o tai, kad turėjo Å¡io asmens paso kopijÄ , tik patvirtina, jog pareiÅ¡kėja elgėsi itin apdairiai. Ir sudarant sandorius, ir vežant prekes nuolat tikrino VMI svetainės duomenis – ar turi licencijÄ , ar yra PVM mokėtojai. Nei vienas iÅ¡ minimų kontrahentų VMI puslapyje nenurodytas kaip prievolių VMI nevykdanti įmonė.

IlgÄ laikÄ mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas dėl FNTT atlikto patikrinimo, bet FNTT specialistų iÅ¡vada buvo paneigta Teismo ekspertizės centro aktu, kuriame nenustatytas Bendrovės apgaulingas apskaitos vedimas. Teigė, jog kurÄ vežė licencijuotos įmonės (UAB Saitema, UAB Livena, Malakausko įmonė) su juridinę galiÄ turinčiais dokumentais. Jos gavo apmokėjimus, pareiÅ¡kėjai negalėjo sukelti įtarimų, nes Å¡ios įmonės vežė ir kitoms įmonėms. Taip pat pažymėjo, jog mokestinio ginčo metu nėra nustatytas pareiÅ¡kėjos sukčiavimo faktas, be to atsakovė pateikė duomenis, jog nei UAB „Togesta“, nei UAB „EEFC“ nėra skolingos VMI, nėra vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimai Å¡ių įmonių atžvilgiu.

Atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjos argumentais nesutiko ir teigė, jog teismas neturi teisės kvestionuoti įsiteisėjusia LVAT 2021-09-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2621-575/2021 nustatytų faktinių aplinkybių, jog UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ sukčiavo PVM srityje bei pareiÅ¡kėjos žinojimÄ , jog įsigydama prekes ji dalyvavo į sukčiavimÄ PVM įtrauktame sandoryje teismas turi vertinti per minėtos bylos prizmę. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad tiekėjas UAB „Togesta“ 2012-03-26 įregistruotas PVM mokėtojų registre (MGK byla, t.

VI, b. l. 149), pirmoji sÄ skaita-faktÅ«ra pareiÅ¡kėjai iÅ¡raÅ¡yta 2012-05-28. UAB „Togesta“ vadovas ir akcininkas paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad Å¡i bendrovė įsteigta su tikslu jÄ parduoti, bÅ«damas bendrovės direktoriumi ir akcininku jokios veiklos nevykdė, buhalterio bendrovėje taip pat nebuvo, Å¡i bendrovė registruota adresu (duomenys neskelbtini) (bendrovės vadovui priklausančiame garaže) (MGK byla, t. VI, b. l. 128–129). Kita UAB „Togesta“ direktorė paaiÅ¡kinimų nepateikė, nes į mokesčių administratoriaus siųstus kvietimus atvykti neatsakė.

Klaipėdos apskrities VMI 2013-08-06 sprendimu UAB „Togesta“ išregistruota iš PVM mokėtojų registro, atsižvelgiant į aplinkybes, kad bendrovė 2013 m. vasario-kovo mėn. teikiamose PVM deklaracijose nedeklaravo apmokestinamų prekių tiekimų, paslaugų tiekimų, nepateikė 2013 m. balandžio-birželio mėn. PVM deklaracijų, mėnesinės pajamų mokesčio ir PSD įmokos nedeklaruojamos, samdomų darbuotojų nėra, nepateikė metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2012 m. (MGK byla, t.

VI, b. l. 141). Pagal UAB „Togesta“ banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us matyti, kad iÅ¡ UAB „Lanx“ gautas lėšas ji tÄ pačiÄ dienÄ pervesdavo kitoms įmonės, įsteigtoms ne Lietuvoje, be to UAB „Togesta“ dalį lėšų pervedė kitam kuro (dyzelio) tiekėjui UAB „EEFC“, nors jokių Å¡ių bendrovių bendradarbiavimo dokumentų dėl dyzelio tiekimo viena kitai byloje nėra (MGK byla, t. V, 90–128). PareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, paneigiančių mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes, kad tiekėjas UAB „Togesta“ bÅ«tų realiai vykdžiusi ekonominę veiklÄ ar sumokėjusi deklaruotÄ pardavimo PVM.

UAB „Togesta“ 2012-2013 m. pateikė tik dalį deklaracijų dėl apmokestinamų tiekimų, tuo tarpu nuo 2013-02-01 apmokestinami sandoriai su pareiÅ¡kėja apskritai nedeklaruoti. Teismo vertinimu, deklaracijos, kuriose nurodyti apmokestinami tiekimai pateiktos tik formaliai siekiant įvykdyti teisės aktų reikalavimus, t. y. nėra duomenų, kad UAB „Togesta“ tÄ pačiÄ dienÄ pervesdama iÅ¡ UAB „Lanx“ gautas lėšas, bÅ«tų atsiskaičiusi už pačios įsigytÄ kurÄ kitiems tiekėjams.

Be to, UAB „Togesta“ direktorius ir akcininkas R. K. mirė (duomenys neskelbtini), nepaisant to, ir po direktoriaus mirties PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros buvo iÅ¡raÅ¡omos jo vardu ir patvirtintos jo paraÅ¡u (MGK byla, t. IV, b. l. 4–11), taigi realiai vykdomos Å«kinės operacijos neatitiko Å¡iose PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose užfiksuotų duomenų. Vertinant UAB „EEFC“ veiklÄ , nustatyta, kad Å¡i bendrovė pareiÅ¡kėjai iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras 2013 m. vasario ir kovo mėn., dokumentus pasirašė UAB „EEFC“ vadovas V.

G. (MGK byla, t. III, b. l. 19–31). UAB „EEFC“ PVM mokėtoja registruota 2013-01-14, išregistruota iš PVM mokėtojų registro 2013-03-29 (MGK byla, t. III, b. l. 46, 112), taip pat nustatyta, kad ši bendrovė buvo PVM mokėtoja ir 2012 m., laikotarpiu nuo 2012-04-17 iki 2012-09-27 (MGK byla, t. IV, b. l. 1158). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „EEFC“ 2013 m. sausio mėn. deklaracijos apskritai nepateikė, 2013 m. kovo mėn. PVM deklaracijoje sandorių nenurodyta (MGK byla, t.

IV, b. l. 159, 160, 114). UAB „EEFC“ buvęs direktorius L. P. (MGK byla, t. IV, b. l.

63) apklausos protokole nurodė, kad jam būnant įmonės akcininku, įmonė jokios veiklos nevykdė, darbuotojų nebuvo, buhalterinė apskaita nebuvo vedama, L. P. pardavė UAB „EEFC“ V. G.. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2013-05-31 UAB „EEFC“ buvo įdarbinti du darbuotojai – direktorius V. G. ir J. A., UAB „EEFC“ direktorius paaiškinimų mokesčių administratoriui nepateikė (MGK byla, t. IV, b. l. 112). Nustatyta, kad iš UAB „Lanx“ gautas lėšas UAB „EEFC“ pervesdavo užsienyje registruotoms įmonėms, tačiau prekių pirkimo iš jų nedeklaravo (MGK byla, t.

IV, b. l. 140–149). Kaip nurodė LVAT, grÄ Å¾indamas bylÄ naujam nagrinėjimui, dėl paminėtų Bendrovės kontrahentų (UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“) nesÄ Å¾iningumo ginčo Å¡ioje mokestinėje byloje nėra. Be to, kaip teisingai nurodė atsakovės atstovas, Å¡iai nagrinėjamai bylai prejudicinę reikÅ¡mę turi LVAT 2021-09-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2621-575/2021 nustatytos aplinkybės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos Å¡ios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės:

1) teismo sprendimo privalomumas;

2) res judicata galia;

3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 14 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiÅ¡kia jo privalomumÄ dalyvavusiems byloje asmenims. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTÄ® 96 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

Ä®siteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiÅ¡kia, jog Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Remtis Å¡iais teisės aiÅ¡kinimais privalo tiek vieÅ¡ojo administravimo subjektai, tiek teismai, nagrinėjantys ginčus. LVAT 2021-09-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2621-575/2021 iÅ¡nagrinėjo su UAB „Lanx“ tiesiogiai susijusios (sÄ sajumas per įmonių vadovÄ , akcininkÄ A. K.) IÄ® „Tormenta“ apeliacinį skundÄ dėl tų pačių faktinių aplinkybių, kurios yra nagrinėjamos bylos dalyku (kuro įsigijimas iÅ¡ UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“, PVM atskaitos už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2013-12-31 apribojimas).

Pažymėtina, kad tiek UAB „Lanx“, tiek IÄ® „Tormenta“ faktinis apmokestinimo pagrindas yra identiÅ¡kas ir abiejose bylose įrodinėjama, kad tiek UAB „Lanx“, tiek IÄ® „Tormenta“ žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jų sudaryti sandoriai su UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ yra įtraukti į sukčiavimo PVM grandinę. LVAT 2021-09-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2621-575/2021 konstatavo, jog mokesčių administratorius teisingai identifikavo byloje taikytinÄ teisę bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad IÄ® „Tormenta“ sudarydama sandorius su UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ turėjo žinoti, jog įsigydama prekes ji dalyvavo į sukčiavimÄ PVM įtrauktame sandoryje.

LVAT 2021-09-22 nutartyje (68-70 p.). nurodė, jog neabejotinai įrodyta, kad UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ sukčiavo PVM srityje – veikė kaip „dingę prekeiviai“, t. y. klastojo dokumentus (PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, dyzelino kokybės pažymėjimus), jų vardu veikė nenustatyti asmenys, pareiÅ¡kėjui iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose iÅ¡skirto PVM deklaracijoje už ginčo laikotarpį nedeklaravo ir / ar nemokėjo. Vertinant, ar pareiÅ¡kėjas žinojo ar turėjo galimybę žinoti, kad dalyvauja sandoriuose, susijusiuose su sukčiavimu PVM srityje įrodymai vertintini atsižvelgiant į jų visumÄ , o ne atskirai, kaip tai daroma apeliaciniame skunde.

Byloje įrodyta, kad ir UAB „Togesta“, ir UAB „EEFC“ buvo naujai įsteigtos įmonės, be minimalų veiklos realumÄ demonstruojančios rinkodaros, turto, pasitikėjimÄ keliančios veiklos vykdymo vietos, praktiÅ¡kai neturinčios realių žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių ir vykdančios veiklÄ (prekybÄ dyzelinu), kuri nėra deklaruota kaip jų vykdoma veikla. Å ios aplinkybės patyrusiam rinkos dalyviui yra matomos iÅ¡ karto, taigi, pareiÅ¡kėjas prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ Ä¯sigyti kurÄ iÅ¡ naujų verslo partnerių, turėjo bÅ«ti itin atidus UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ atžvilgiu, bet, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apeliantas nenustatė net tiekėjams atstovaujančių asmenų tapatybių.

Taip pat apeliantas, prieÅ¡ sudarydamas sandorius su UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“, elementarių duomenų apie įmones nesurinko. Nors apeliantas teigia, kad surinkęs visÄ vieÅ¡ai skelbiamÄ informacijÄ apie kontrahentus, tačiau iÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad informacijos apie kontrahentus (jų skolas Sodrai) tinklapyje ieÅ¡kota jau po sandorių su jais sudarymo, t. y. apie UAB „Togesta“ – 2014 m. kovo 3 d. (mokesčių administratoriui pradėjus kontrolės veiksmus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu), o apie UAB „EEFC“ – 2013 m. gegužės 16 d. (sandoriai vykdyti 2013 m. kovo 15 d. ir 2013 m. kovo 26 d. ).

Pagal www.rekvizitai.lt duomenis individualios įmonės „Tormenta“ vadovas – A. K., t. y. pareiÅ¡kėjos UAB „Lanx“ vadovas ir vienas iÅ¡ akcininkų taip pat yra A. K.. Taigi, atsakovės atstovas pagrįstai teigia, jog tarp UAB „Lanx“ ir IÄ® „Tormenta“ yra sÄ sajumas per vadovus, akcininkus, todėl neabejotinai Å¡iai nagrinėjamai bylai prejudicinę reikÅ¡mę turi LVAT 2021-09-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2621-575/2021 nustatytos aplinkybės. LVAT minimoje nutartyje nurodė, jog teismas yra įsitikinęs, kad įmonė ignoravo akivaizdžius mokestinio sukčiavimo požymius, iÅ¡ esmės nesiėmė elementarių priemonių, kad įsitikintų, jog tiekimo operacijos nelėmė sukčiavimo mokesčių srityje.

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad įmonės sudaryti sandoriai su UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ apėmė menkÄ dalį pareiÅ¡kėjo įsigytų degalų rinkos, įmonė veikia ilgai ir sÄ Å¾iningai, nepaneigia Å¡ioje byloje įrodytų aplinkybių, kad įmonė turėjo žinoti, jog įsigydama prekes ji dalyvavo į sukčiavimÄ PVM įtrauktame sandoryje (76 p.). Nagrinėjamu atveju mokestinės bylos dokumentuose nėra informacijos apie UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ atstovus, su kuriais buvo bendrauta sudarant ginčo sandorius – laikinai einančio direktoriaus pareigas M.

L. (kuris pasirašė sutartį) paaiÅ¡kinime teigiama, kad nekilo jokių abejonių, jog pareiÅ¡kėja bendrauja su UAB „Togesta“ įgaliotu asmeniu, tačiau negalėjo patvirtinti įgalioto asmens vardo ir pavardės, nepateikė direktoriaus R. K. įgaliojimo, suteikiančio teisę atstovauti UAB „Togesta“. Teismas tenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir teismo posėdyje apklausė liudytojais - G. M. (buvusį UAB „Lanx“ vadovÄ 2005-2016 metais), V. Č. (buvusį UAB „Vakoil“ direktorių), UAB „Saitema“ vairuotojÄ K.

Å . ir Kauno VMI darbuotojÄ J. V., tačiau Å¡ių asmenų parodymai, teismo vertinimu, nėra reikÅ¡mingi ir negali įtakoti mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių. Paminėtina, jog nei vienas iÅ¡ Å¡ių asmenų nenurodė konkrečių UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ atstovų, su kuriais buvo bendrauta, asmenų vardų ir pavardžių. G. M. nurodė, jog visas bendravimas su Å¡iomis įmonėmis vyko tik el. paÅ¡tu, kuris nėra iÅ¡saugotas. Nors V. Č. paminėjo, jog teko bendrauti su UAB „EEFC“ atstovais, tačiau konkrečiai nenurodė Å¡ių asmenų vardų ir pavardžių.

Taigi, liudytojų parodymai nepaneigė mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių, jog pareiškėja neatskleidė tikrųjų sandorių dalyvių, jiems atstovavusių asmenų tapatybes, kadangi nustatyti asmenų, veikusių veikiančių UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ vardu, tapatybes sudarant sandorius, mokant pinigus yra tiesioginė pareiškėjos, o ne mokesčių administratoriaus pareiga. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjos bendradarbiavimas su kontrahentais vyko el. paštu (pareiškėjos direktorius 2017-10-04 paaiškinime nurodė UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ el. pašto adresus, kuriais buvo bendrauta su minėtų įmonių atstovais), tačiau susirašinėjimas neišsaugotas (pareiškėjos direktorius nurodė, kad susirašinėjimas neišsaugotas dėl seno laikotarpio, o Komisijos posėdžio metu, skunde Komisijai bei teismo posėdyje tvirtino, kad susirašinėjimas buvo prarastas dėl to, kad el. pašto tiekėjas „Delfi“ nustojo veikti).

Teismo posėdyje teigė, jog susiraÅ¡inėjo per „gmail“. Atitinkamai atsakovas negalėjo patikrinti Å¡ių pareiÅ¡kėjos teiginių pagrįstumo, todėl jie negali bÅ«ti pripažinti pagrįstais. Be to, pareiÅ¡kėja spausdino prie kiekvieno sandorio informacijÄ iÅ¡ VMI prie FM ir Sodros interneto svetainių, tačiau neiÅ¡saugojo elektroninių laiÅ¡kų su UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima identifikuoti kontrahentus atstovavusius asmenis. Teismo nuomone, tęstinis komercinių santykių pobÅ«dis (pavyzdžiui, UAB „Togesta” vardu iÅ¡raÅ¡yta 19 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų) suteikė pareiÅ¡kėjai galimybių nuodugniau susipažinti su kontrahentų veikla, tačiau ji, jokių veiksmų nesiėmė bei negalėjo nurodyti kontrahentus atstovavusius asmenis.

Dėl aplinkybių, kad pareiÅ¡kėja prieÅ¡ sudarydama ginčo sandorius turėjo informacijos, jog ginčo laikotarpiu jos kontrahentai (UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“) veikė teisėtai, buvo įregistruoti PVM mokėtojais, nebuvo įtraukti į vieÅ¡ai skelbiamÄ asmenų, nevykdančių mokesčių administratoriaus nurodymų, sÄ raÅ¡Ä , turėjo nustatyta tvarka iÅ¡duotus leidimus verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais), teismas pažymi, kad Å¡ias aplinkybes įvertinus kartu su jomis tiesiogiai susijusiais, patikrinimo metu surinktais įrodymais, padaryta pagrįsta iÅ¡vada apie pareiÅ¡kėjos žinojimÄ dalyvaujant sukčiavime.

Nors pareiÅ¡kėja tvirtina surinkusi visÄ vieÅ¡ai skelbiamÄ informacijÄ apie kontrahentus (ar yra registruoti PVM mokėtojais, ar turi licencijas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, www.rekvizitai.lt vieÅ¡ai skelbiamÄ informacijÄ apie įmones), tačiau iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų dokumentų matyti, kad informacijos apie kontrahentus ieÅ¡kota jau po sandorių su jais sudarymo, t. y. užklausa VMI prie FM internetiniame puslapyje dėl UAB „Togesta“ registracijos PVM mokėtojų registre atlikta 2014-03-03, t. y. pradėjus vykdyti PareiÅ¡kėjo atžvilgiu kontrolės veiksmus (operatyvus patikrinimas atliktas 2013-12-02), o sandoriai su UAB „Togesta“ įforminti 2012-05-28?2013-05-10, užklausa www.rekvizitai.lt dėl skolų Sodrai dėl UAB „Togesta“ atlikta taip pat 2014-03-03, dėl UAB „EEFC“ ? 2013-05-16, t. y. jau po sandorių su Å¡iuo prekių teikėju vykdymo (sandoriai vykdyti 2013-02-20 ?2013-03-26).

Be to, pareiÅ¡kėja tik su pastabomis dėl pirminio patikrinimo akto pateikė sutarčių su UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ kopijas, minėtoms bendrovėms iÅ¡duotų leidimų verstis didmenine prekyba naftos produktais kopijas, informacijÄ iÅ¡ VMI prie FM duomenų bazių apie Å¡ių bendrovių registravimÄ PVM mokėtojų registre laikotarpį. Internetinėje svetainėje www.rekvizitai.lt ir Å¡iuo metu skelbiama informacija, kad UAB „Togesta“ veikla – vaisių, uogų ir daržovių didmeninė prekyba.

Mokesčių mokėtojų registre nuo 2013-01-09 UAB „EEFC“ deklaruota nekilnojamojo turto agentÅ«rų veikla (EVRK 683100) ir konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla (EVRK 702200). Sutarties su UAB „Togesta“ pasiraÅ¡ymo dienÄ (2012-05-23) bendrovėje įdarbintų asmenų nebuvo, UAB „EEFC“ buvo įdarbinti du užsienio asmenys: V. G. bei J. A.. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja turėjo bÅ«ti itin atidi, sudarydama didelės vertės sandorius su įmonėmis, praktiÅ¡kai neturinčiomis realių žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių ir vykdančiomis veiklÄ (prekybÄ dyzelinu), kuri nėra deklaruota kaip jų vykdoma veikla.

Dėl kuro tiekimo aplinkybių, kaip matyti iÅ¡ MGK bylos duomenų mokestinio patikrinimo metu apklausti vairuotojai V. J., K. Å . ir T. N., gabenę pareiÅ¡kėjai dyzelinÄ pagal UAB „Togesta“ iÅ¡raÅ¡ytus krovinio važtaraščius, neprisiminė konkretaus kuro pasikrovimo adreso (visuose važtaraščiuose nurodyta krovinio pasikrovimo vieta – Kaunas). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas UAB „Saitema“ vairuotojas K. Å . nenurodė konkretaus kuro pasikrovimo adreso, tačiau paaiÅ¡kino, jog duomenis iÅ¡ kur pasikrauti ir kur reikia nuvežti kurÄ nurodydavo transporto direktorius.

KurÄ kraudavosi tik iÅ¡ specializuotų kuro bazių. Krovinio siuntėjas duodavo važtaraÅ¡tį ir krovinio sertifikatÄ . Nematydavo, kas pasirašė dokumentus, jam tik paduodavo krovinį lydinčius dokumentus. Dėl pareiÅ¡kėjos nurodytų aplinkybių, jog pareiÅ¡kėjos vadovas G. M. buvo iÅ¡teisintas dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų baudžiamojoje byloje, o FNTT specialistų iÅ¡vada buvo paneigta Teismo ekspertizės centro aktu, kuriame nenustatytas Bendrovės apgaulingas apskaitos vedimas, pažymėtina, jog mokestinės prievolės ir baudžiamoji atsakomybė yra atskiri teisiniai institutai, reguliuojami skirtingų teisės Å¡akų normomis, todėl mokestinė prievolė gali atsirasti nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties.

Tai, kad pareiÅ¡kėjos atžvilgiu nenustatyta nusikalstama veika, nereiÅ¡kia, jog jai negali bÅ«ti suformuota mokestinė prievolė. Sukčiavimas PVM srityje nėra siejamas su mokesčio mokėtojo sukčiavimu baudžiamosios teisės požiÅ«riu. Analizuojamu atveju yra sprendžiamas klausimas ne dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, o dėl PVM mokėjimo (LVAT 2015-06-30 nutartis adm. byloje Nr. A-704-602/2015). Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad pareiÅ¡kėjos patikrinimo metu vertinti sandoriai buvo susiję su sukčiavimu PVM srityje, o pareiÅ¡kėja žinojo ar turėjo žinoti apie UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ dalyvavimÄ juose, kas sudaro pagrindÄ pareiÅ¡kėjai nepripažinti pirkimo PVM sumų.

Todėl ikiteisminių tyrimų, atliekamų pareiškėjos direktoriaus ar kontrahentų atžvilgiu, baigtis, mokesčių administratoriui pareiškėjos kontrolės veiksmų metu surinkus pakankamus įrodymus dėl pareiškėjos netinkamai vykdytų mokestinių prievolių, šiam mokestiniam ginčui įtakos neturi. Bylos nagrinėjimo metu VMI papildomai 2021-10-07 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog nei UAB „Togesta“, nei UAB „EEFC“ mokestiniai patikrinimai nebuvo atlikti, nes šios įmonės vadovai buvo nerandami ir įregistruotose veiklos vietose įmonės taip pat nebuvo rastos, todėl UAB „Lanx“ ginčo medžiagoje ir nėra minėtų įmonių patikrinimo aktų bei sprendimų.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus iÅ¡vadas bei pagrindžiančių Å«kinių operacijų su UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ realumÄ bei savo sÄ Å¾iningumÄ , kita vertus, neatskleidė tikrojo Å«kinių operacijų turinio – tikrųjų sandorių dalyvių, jiems atstovavusių asmenų ir kitų aplinkybių. PareiÅ¡kėja nepaneigė mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių, kad apskaitos dokumentai, kuriais ji grindžia teisę į PVM atskaitÄ , neatitinka tikrojo apskaitos dokumentuose užfiksuotų Å«kinių operacijų turinio, taigi neįrodė tikrojo Å«kinių operacijų turinio.

Mokesčių administratoriui surinkus pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos kontrahentai sukčiavo PVM, o pareiÅ¡kėja nesiėmė pakankamų priemonių, kad įsitikintų nedalyvaujantis PVM sukčiavime, pareiÅ¡kėja tai paneigiančių argumentų / įrodymų nepateikė. Pagal administracinėje ir MGK byloje surinktus įrodymus, spręstina, kad bylos faktinių aplinkybių visuma patvirtina, jog pareiÅ¡kėja žinojo (turėjo žinoti), kad, įsigydama prekes pagal tiekėjų UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, ji dalyvauja sandoryje, susijusiame su tiekėjų atliktu sukčiavimu PVM srityje, todėl mokesčių administratorius pagrįstai apribojo pareiÅ¡kėjos teisę į PVM atskaitÄ pagal UAB „Togesta“ ir UAB „EEFC“ 2012-2013 m. iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už kuro (dyzelio) įsigijimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog mokesčių administratorius atliko iÅ¡samų mokestinį patikrinimÄ bei surinko pakankamai faktinių duomenų priimtiems sprendimams pagrįsti, o pareiÅ¡kėja mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių ir mokėtinų sumų apskaičiavimo objektyviais įrodymais nepaneigė, todėl teismas konstatuoja, kad ginčijami VMI ir Komisijos sprendimai priimti Å¡ių institucijų kompetencijos ribose, neprieÅ¡tarauja jų tikslams bei uždaviniams, atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytų pagrindų, dėl kurių jie turėtų bÅ«ti panaikinti pareiÅ¡kėjos skunde nurodytais argumentais, todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendroovės „Lanx“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Fausta Vitkienė