f375e0a7-e871-42fc-882a-cbacd2397515 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                           Baudžiamoji

byla Nr. 1A-345/2013

                                            Â

                         Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00024-2007-9                                                 Â

                                Â

                                                                          Â

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.30.1. (S)

                                                                           Â

                                                Â

                                                             Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teisėjų: Violetos Ražinskaitės, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Remigijui Matevičiui,

gynėjams advokatams Annai Grinevič, Vladimirui Buslovičiui, Sigitui Židoniui, nuteistiesiems

S. G., J. G., J.

P. (V.),

          vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų

S. G., J. P. (V.) ir J. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 1 dalį (dėl pelnymosi iš V. B., I. M., A. S., N. P., J. A., R. T.,

I. L., N. D., D. J., V. G. prostitucijos) – laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl pelnymosi iš V. B. prostitucijos) – laisvės atėmimu ketveriems

metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 307 straipsnio 1 dalį, apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu ir S. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK

307 straipsnio 3 dalį ir S. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

S. G. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 308 straipsnio 2 dalyje (dėl N. D. įtraukimo į prostitucijÄ ), BK

307 straipsnio 1 dalyje (dėl pelnymosi iš D. Š. prostitucijos) ir BK 307 straipsnio 1 dalyje (dėl pelnymosi iš Ž. B. prostitucijos) išteisintas, neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

J. G. pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal BK 307 straipsnio 1 dalį (dėl pelnymosi iš V. B., I. M., A. S.,

N. P., J. A., R. T., I. L., N. D., D. J., V. G. prostitucijos) – laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl pelnymosi iš V. B. prostitucijos) – laisvės atėmimu ketveriems

metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 307 straipsnio 1 dalį, apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu ir J. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK

307 straipsnio 3 dalį ir J. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

J. G. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 308 straipsnio 2 dalyje (dėl N. D. įtraukimo į prostitucijÄ ), BK

307 straipsnio 1 dalyje (dėl pelnymosi iš D. Š. prostitucijos) ir BK 307 straipsnio 1 dalyje (dėl pelnymosi iš Ž. B. prostitucijos) išteisinta, neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

J. P. (V.) pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal BK 307 straipsnio 1 dalį (dėl pelnymosi iš D. J. ir V. G. prostitucijos) – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl pelnymosi iš A. L. prostitucijos) – laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir J. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

 Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.

          Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

Â

          Â

S. G. ir J. G. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2002 m.

pabaigos iki 2003 m. pradžios, (duomenys neskelbtini) pelnėsi iÅ¡ V. B. prostitucijos, t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iomis

aplinkybėmis:

          Â

J. G. apgyvendino V. B. išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame V. B. vertėsi prostitucija, t. y. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas už materialinį atlygį. Be to, J. G. surasdavo V. B. klientų, t. y. užsakydavo skelbimus spaudoje, priimdavo seksualinių paslaugų

pageidaujančių asmenų užsakymus ir jiems nurodydavo adresus, kur V. B. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas, arba jai

nurodydavo adresus, kuriais ji turėdavo vykti teikti seksualinio pobÅ«džio paslaugas. Taip pat, J. G. iÅ¡ V. B. už prostitucijÄ paimdavo dalį gautų piniginių lėšų, t. y. 60 Lt iÅ¡ 100 Lt, gautų už valandÄ suteiktų seksualinio pobÅ«džio paslaugų, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu metu, perduodavo nenustatytÄ pinigų sumÄ S. G.

            Taip pat, S. G. ir J. G. tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ , laikotarpiu nuo 2002 m. lapkričio mėnesio iki 2005 m. birželio mėnesio pelnėsi iÅ¡ I. M. prostitucijos, t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iomis aplinkybėmis:

          Â

J. G. apgyvendino I. M. išnuomotuose butuose, esančius (duomenys neskelbtini), bei nenustatytų asmenų išnuomotuose butuose, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose I.

M. vertėsi prostitucija, t. y. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas už materialinį atlygį. Be to, J. G. surasdavo I. M. klientų, t. y. užsakydavo skelbimus spaudoje, priimdavo seksualinių paslaugų pageidaujančių asmenų užsakymus ir jiems nurodydavo adresus, kuriuose I. M. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas, arba jai nurodydavo adresus, kuriais ji turėdavo vykti

teikti seksualinio pobÅ«džio paslaugų. Taip pat, J. G. iÅ¡ I. M. už prostitucijÄ paimdavo ikiteisminio tyrimo metu

nenustatytÄ dalį gautų piniginių lėšų ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu metu, perduodavo nenustatytÄ pinigų sumÄ S. G.

            Taip pat, S. G. ir J. G. tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ , laikotarpiu nuo 2003 m. vasario mėnesio iki 2007 m. vasario mėnesio pelnėsi iÅ¡ A. S. prostitucijos, t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iomis aplinkybėmis:

           Â

J. G. apgyvendino A. S. išnuomotuose butuose, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose A. S. vertėsi prostitucija, t. y. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas už materialinį atlygį. Be to, J. G. surasdavo A.

S. klientų, t. y. užsakydavo skelbimus spaudoje, priimdavo seksualinių

paslaugų pageidaujančių asmenų užsakymus ir jiems nurodydavo adresus, kuriuose A. S. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas, arba jai

nurodydavo adresus, kuriais ji turėdavo vykti teikti seksualinio pobūdžio

paslaugų. Taip pat, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis A. S. dalį už prostitucijÄ gautų piniginių lėšų, t. y. 50 Lt

iÅ¡ 100 Lt ir 75 Lt iÅ¡ 150 Lt, gautų už valandÄ suteiktų seksualinio pobÅ«džio paslaugų, nenustatytÄ pinigų sumÄ perduodavo J. G., o Å¡i – S. G.

            Taip pat, S. G. ir J. G. tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ , laikotarpiu nuo 2003 m. kovo 2 d. iki 2006 m. kovo 7 d. pelnėsi iÅ¡ N. P. prostitucijos, t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iomis aplinkybėmis:

          Â

J. G. apgyvendino N. P. išnuomotuose butuose, esančius (duomenys neskelbtini) bei kitų asmenų išnuomotuose butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuose N.

P. vertėsi prostitucija, t. y. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas už materialinį atlygį. Be to, J. G. surasdavo N. P. klientų, t. y. užsakydavo skelbimus spaudoje, priimdavo seksualinių paslaugų pageidaujančių asmenų užsakymus ir jiems nurodydavo adresus, kuriuose N. P. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas, arba jai nurodydavo adresus, kuriais ji turėdavo vykti

teikti seksualinio pobÅ«džio paslaugų. Taip pat, J. G. iÅ¡ N. P. paimdavo dalį už prostitucijÄ gautų piniginių lėšų, t.

y. 50 Lt iÅ¡ 100 Lt, gautų už valandÄ suteiktų seksualinio pobÅ«džio paslaugų, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu metu, nenustatytÄ pinigų sumÄ perduodavo S. G.

            Taip pat, S. G. ir J. G. tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ , laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 29 d. iki 2004 m. birželio mėnesio pelnėsi iÅ¡ J. A. prostitucijos, t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iomis aplinkybėmis:

            J. G. apgyvendino J. A. iÅ¡nuomotuose butuose, esančius (duomenys neskelbtini) bei kitų asmenų iÅ¡nuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuose J. A. vertėsi prostitucija, t. y. teikė seksualinio pobÅ«džio paslaugas už materialinį atlygį. Be to, J. G. surasdavo J. A. klientų, t. y. užsakydavo skelbimus spaudoje, priimdavo seksualinių paslaugų pageidaujančių asmenų užsakymus ir jiems nurodydavo adresus, kuriuose J. A. teikė seksualinio pobÅ«džio paslaugas, arba jai nurodydavo adresus, kuriais ji turėdavo vykti teikti seksualinio pobÅ«džio paslaugų. Taip pat, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis J. A. dalį už prostitucijÄ gautų piniginių lėšų, t. y. 40 Lt iÅ¡ 100 Lt, gautų už valandÄ suteiktų seksualinio pobÅ«džio paslaugų, nenustatytÄ pinigų sumÄ perduodavo J. G., o Å¡i – S. G.

            Taip pat, S. G. ir J. G. tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ , laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 8 d. iki 2004 m. kovo

16 d. pelnėsi iÅ¡ R. T. prostitucijos, t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iomis aplinkybėmis:

            J. G. apgyvendino R. T. išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) bei kitų asmenų išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuose R. T. vertėsi prostitucija, t. y. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas už materialinį atlygį. Be to, J. G. surasdavo R. T. klientų, t. y. užsakydavo skelbimus spaudoje, priimdavo seksualinių paslaugų

pageidaujančių asmenų užsakymus ir jiems nurodydavo adresus, kuriuose R. T. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas, arba jai

nurodydavo adresus, kuriais ji turėdavo vykti teikti seksualinio pobÅ«džio paslaugų. Taip pat, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytÄ dalį už prostitucijÄ gautų piniginių lėšų, R. T. perduodavo

J. G., o ši – S. G.

          Taip pat, S. G. ir J. G. tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ , laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 14 d. iki 2004 m. balandžio 16 d. pelnėsi iÅ¡ I. L. prostitucijos, t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iomis aplinkybėmis:

          Â

J. G. apgyvendino I. L. išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame I. L. vertėsi prostitucija, o išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), – teikė seksualinio pobūdžio paslaugas už materialinį atlygį. Be to, J.

G. surasdavo I. L. klientų, t. y. užsakydavo skelbimus spaudoje, priimdavo seksualinių paslaugų pageidaujančių asmenų užsakymus ir jiems nurodydavo adresus, kuriuose I. L. teikė seksualinio pobÅ«džio paslaugas, arba jai nurodydavo adresus, kuriais ji turėdavo vykti teikti seksualinio pobÅ«džio paslaugų. Taip pat, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis I. L. visas už prostitucijÄ gautas pinigines lėšas – 100 Lt, gautų už valandÄ suteiktų

seksualinio pobÅ«džio paslaugų, tačiau nenustatytÄ pinigų sumÄ perduodavo J. G., o Å¡i – S. G.

          Taip pat, S. G. ir J. G. tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ , laikotarpiu nuo 2003 m. spalio mėnesio iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, pelnėsi iÅ¡ N.

D. prostitucijos, t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iomis aplinkybėmis:

         J. G. apgyvendino N. D. išnuomotuose butuose, (duomenys neskelbtini), kurių adresai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, kuriuose N. D. vertėsi prostitucija, t. y.

teikė seksualinio pobūdžio paslaugas už materialinį atlygį. Be to, J. G. surasdavo N. D. klientų, t. y.

užsakydavo skelbimus spaudoje, priimdavo seksualinių paslaugų pageidaujančių asmenų užsakymus ir jiems nurodydavo adresus, kuriuose N. D. teikė seksualinio pobÅ«džio paslaugas, arba jai nurodydavo adresus, kuriais ji turėdavo vykti teikti seksualinio pobÅ«džio paslaugų. Taip pat, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis N. D. dalį už prostitucijÄ gautų piniginių lėšų, t. y. 50 Lt iÅ¡ 100 Lt, už valandÄ suteiktų seksualinio pobÅ«džio paslaugų, nenustatytÄ pinigų sumÄ perduodavo J. G., o Å¡i – S. G.

         Taip pat, veikdami bendrininkų grupe ir tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ , S. G., J. G. ir J.

P. (V.), laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 20 d. iki 2005 m. gruodžio 26 d. pelnėsi iÅ¡ D. J. prostitucijos, t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iomis aplinkybėmis:

         J. G. ir J. P. (V.) apgyvendino D. J. išnuomotuose butuose, esančius (duomenys neskelbtini,  kuriuose D. J. vertėsi prostitucija, t.

y. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas už materialinį atlygį. Be to, J. P. (V.) ir J. G. surasdavo D. J. klientų, t. y. užsakydavo skelbimus spaudoje,

priimdavo seksualinių paslaugų pageidaujančių asmenų užsakymus ir jiems nurodydavo adresus, kuriuose D. J. teikė seksualinio pobÅ«džio paslaugas, arba jai nurodydavo adresus, kuriais ji turėdavo vykti teikti seksualinio pobÅ«džio paslaugų. Taip pat, J. P. (V.) iÅ¡ D. J. paimdavo dalį už prostitucijÄ gautų piniginių lėšų, t. y. 90 Lt iÅ¡ 150 Lt, gautų už valandÄ suteiktų seksualinio pobÅ«džio paslaugų, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu metu, nenustatytÄ pinigų sumÄ perduodavo S. G.

        Taip pat, veikdami bendrininkų grupe ir tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ , S. G., J. G. ir J.

P. (V.), laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės mėnesio iki 2005 m. gruodžio 26 –

27 d. pelnėsi iÅ¡ V. G. prostitucijos, t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iomis aplinkybėmis:

       Â

J. G. ir J. P. (V.) apgyvendino V. G. išnuomotuose butuose, esančius (duomenys neskelbtini), kur V. G. vertėsi prostitucija, t. y.

teikė seksualinio pobūdžio paslaugas už materialinį atlygį. Be to, J. P. (V.) ir J. G. surasdavo V. G. klientų, t. y. užsakydavo skelbimus spaudoje,

priimdavo seksualinių paslaugų pageidaujančių asmenų užsakymus ir jiems nurodydavo adresus, kuriuose V. G. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas, arba jai nurodydavo adresus, kuriais ji turėdavo vykti

teikti seksualinio pobÅ«džio paslaugų. J. P. (V.) iÅ¡ V. G. paimdavo dalį už prostitucijÄ gautų piniginių lėšų, t.

y. 90 Lt iÅ¡ 150 Lt, gautų už valandÄ suteiktų seksualinio pobÅ«džio paslaugų ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu metu, nenustatytÄ pinigų sumÄ perduodavo S. G.

         Šiais veiksmais J. G. ir S. G. (dėl pelnymosi iš V. B., I. M., A. S., N. P., J. A.,

R. T., I. L., N. D., D. J., V. G. prostitucijos) bei J. P. (V.) (dėl pelnymosi iš D.

J. ir V. G. prostitucijos) padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 307 straipsnio 1 dalyje.

         Be to, S. G. ir J. G. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo

2006 m. kovo mėnesio iki 2006 m. liepos mėnesio pelnėsi iÅ¡ nepilnametės V. B. prostitucijos, t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iomis

aplinkybėmis:

       Â

J. G. apgyvendino V. B. išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei kitų asmenų išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuose V. B. vertėsi prostitucija, t. y. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas už materialinį atlygį. Be to, J. G. surasdavo V. B. klientų, t. y. užsakydavo skelbimus spaudoje, priimdavo seksualinių paslaugų pageidaujančių asmenų užsakymus ir jiems nurodydavo adresus, kur V. B. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas, arba jai nurodydavo adresus, kuriais ji turėdavo vykti teikti seksualinio pobūdžio paslaugų. Taip pat, J. G. iš V.

B. paimdavo nenustatytÄ dalį už prostitucijÄ gautų piniginių lėšų, už valandÄ suteiktų seksualinio pobÅ«džio paslaugų, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu metu bei nenustatytÄ pinigų sumÄ perduodavo S. G.

          Šiais veiksmais J. G. ir S. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 307 straipsnio 3 dalyje.

          Taip pat, J. P. (V.) pripažinta kaltu ir nuteista už tai, kad tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio iki 2005 m. gruodžio mėnesio pelnėsi iÅ¡ nepilnametės A. L. prostitucijos, t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iomis aplinkybėmis:

          Â

J. P. (V.) apgyvendino A. L. išnuomotuose butuose, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau ikiteisminio tyrimo metu jų adresai nenustatyti, kuriuose A. L. vertėsi prostitucija, t. y. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas už materialinį atlygį. Be to, J. P. (V.) surasdavo A. L. klientų, t. y. užsakydavo skelbimus spaudoje, priimdavo seksualinių paslaugų

pageidaujančių asmenų užsakymus ir jiems nurodydavo adresus, kuriuose A. L. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas arba jai

nurodydavo adresus, kuriais ji turėdavo vykti teikti seksualinio pobūdžio

paslaugų. Taip pat, J. P. (V.) paimdavo visas A. L. už prostitucijÄ gautas pinigines lėšas, t. y. 100 Lt,

gautus už valandÄ suteiktų seksualinio pobÅ«džio paslaugų.

          Šiais veiksmais J. P. (V.) padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 307 straipsnio 3 dalyje.

          Nuteistasis S. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendį pakeisti ir nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 307 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Be to, nuosprendžio dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 307 straipsnio 1 dalį, baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

         Skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagristas. Pažymi, kad apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , netinkamai iÅ¡nagrinėjo baudžiamoje byloje

esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių,

neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

         Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus pažymėjo, jog iš V. B. prostitucijos nesipelnė, kadangi

nuo 2004 m. gruodžio mėnesio buvo iÅ¡vykęs gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , esantį (duomenys neskelbtini) rajone, ir buvo nutraukęs neteisėtÄ

veiklÄ , susijusiÄ su prostitucijÄ . Be to, nei J. G., nei kiti asmenys, pinigų, gautų iÅ¡ nukentėjusiosios V. B. niekada jam neperdavė. Nurodo, kad nukentėjusiÄ jÄ yra matęs tik vienÄ kartÄ , kai pažįstama D. Å . buvo pasikvietusi į nuomojamÄ butÄ pasikalbėti su V. B. dėl 6 400 Lt vagystės. Be to, pati nukentėjusioji V. B. parodė, kad nuteistasis jÄ mušė už pinigų vagystę iÅ¡ D. Å ., o ne dėl to, jog ji buvo pabėgusi iÅ¡ namų (nuomojamo buto). Ikiteisminio tyrimo metu asmens atpažinimo pagal

nuotraukÄ metu nukentėjusioji V. B. nurodydama jo (S. G.) nuotraukÄ patvirtino, kad jį (apeliantÄ ) matė tik

vienÄ kartÄ , kai buvo kilęs konfliktas dėl pinigų vagystės iÅ¡ D. Å .

         S. G. skunde praÅ¡o atsižvelgti į byloje pateiktÄ Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros 2007 m. liepos 3 d. nutarimÄ , kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas D. Å . atžvilgiu dėl pelnymosi iÅ¡ V. B. prostitucijos. Pažymi, kad Å¡iame nutarime nurodoma, jog V.

B. parodymus reikia vertinti kritiškai, nes ji apklausų metu nebuvo nuoširdi ir apkalbėjo kitus asmenis.

         Tačiau pirmosios instancijos teismas,

prieÅ¡ingai, skundžiamajame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiosios V. B. prieÅ¡taringais parodymais ir jais grindė apkaltinamÄ jį

nuosprendį.

          Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, kad nuteistoji J. G. priiminėdavo klientų užsakymus, užsakydavo skelbimus spaudoje, paimdavo iš nukentėjusiosios V.

B. nenustatytÄ dalį pinigų bei jų dalį perduodavo jam (S. G.). Tačiau nuteistojo nuomone, Å¡ių aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Nukentėjusioji V. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji pinigus atiduodavo D. Å .,

kuri pirkdavo rÅ«bus, maistÄ , priiminėdavo užsakymus, tačiau apie J. G. veiksmus ji nieko nežinojo ir pinigų jai (J. G.) neperduodavo.

          Taip pat, S. G. skunde teigia, kad nėra jokių byloje pateikta objektyvių duomenų apie tai, jog kas nors būtų žinojęs, kad nukentėjusioji V. B. buvo nepilnametė. Nuteistojo nuomone, nepagristi nukentėjusiosios argumentai, kad ji (V. B.) sakė D. Š. apie savo

nepilnametystę, o ši – jam (S. G.). Tuo tarpu, D. Š. duodama parodymus apie jai žinomas aplinkybes, šio fakto

nepatvirtino. Pasak apelianto, nukentėjusioji V. B. jį apkalba tik dėl to, kad jis (apeliantas) su ja labai griežtai elgėsi, kai aiškinosi aplinkybes dėl pinigų vagystės iš D. Š.

        S. G. skunde atkreipia dėmesį ir tai, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienÄ , dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 307 straipsnio 1 dalį, jau buvo suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai ir baudžiamasis procesas turėjo bÅ«ti nutrauktas.

         Apelianto nuomone, Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai atskirus nusikalstamos veikos epizodus pripažino kaip vienÄ tęstinę nusikalstamÄ veikÄ ir todėl senaties terminų netaikė. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas pripažindamas jo nusikalstamas veikas kaip tęstines, pažeidė jo teises į gynybÄ , nes teisminio nagrinėjimo metu apie tai neinformavo proceso dalyvių.

        Taip pat, nuteistasis S. G. remdamasis teismų praktika, praÅ¡o įvertinti tai, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK 255 straipsnio ir BPK 256 straipsnio nuostatų, nes

skundžiamojo nuosprendžio dalyje, kurioje jis kaltinamas dėl pelnymosi iš V. B. prostitucijos (BK 307 straipsnio 3 dalis) iš anksto

nepranešus, buvo pakeistos faktinės bylos aplinkybės, t. y. nuosprendyje buvo konstatuota, kad veikdami bendrininkų grupe su kitais asmenimis (kurie pripažinti kaltais ir nuteisti kitu nuosprendžiu), kartu su J.

G. pelnėsi iš V. B. prostitucijos, nors kaltinamajame akte šių aplinkybių nebuvo nurodyta.

          Nuteistasis S. G. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai jam paskyrė galutinę ir labai griežtÄ laisvės atėmimo bausmę. Skunde praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad praeityje nėra teistas, nuo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo praėjo didelis laiko tarpas (nuo devynerių iki vienuolikos metų), per kurį jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, visas baudžiamasis procesas taip pat vyksta ilgÄ laiko tarpÄ (apie penkerius metus). PraÅ¡o atsižvelgti ir į tai, kad BK 307 straipsnio 1 dalies sankcijoje už Å¡io nusikaltimo padarymÄ yra numatytos ir bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Be to, skunde remiamasi teismų praktika ir pažymi, kad teisės į teisingÄ procesÄ pažeidimas, nesilaikant proceso greitumo principo, gali bÅ«ti kompensuojamas suÅ¡velninus bausmę nuteistajam (Kasacinės nutartys Nr. 2K-256/2009, Nr. 2K-503/2010).

          Nuteistoji J. P. (V.) apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendį pakeisti ir nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl pelnymosi iÅ¡ A. L. prostitucijos), panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti, o paskirtÄ laisvė atėmimo bausmę suÅ¡velninti.

        Skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai jÄ pripažino kalta ir nuteisė

pagal BK 307 straipsnio 3 dalį, nes šio nusikaltimo ji nepadarė. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas

baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, BPK 20 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 301 straipsnio 1 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatas, nepagrįstai vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu, todėl netinkamai ir Å¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamoje byloje esančius įrodymus, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų

tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

       J. P. (V.) atkreipia dėmesį į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymais. Å ių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Be to, visi byloje esantys faktai turi vienodÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ , kurių negalima vertinti skirtingai, t. y. vieniems suteikti didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , o kitus nemotyvuotai atmesti.

       Nuteistosios nuomone, pirmosios instancijos teismas pripažindamas jÄ kalta pagal BK 307 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai vadovavosi tik nukentėjusiosios A. L. parodymais. Pasak apeliantės, nukentėjusiosios A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti 2008 m. rugpjūčio 26 d. parodymai yra nekonkretÅ«s, prieÅ¡taringi ir subjektyvÅ«s. Be to, asmens duoti parodymai yra pripažįstami įrodymais tik tuo atveju, kai jis yra apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teisiamojo posėdžio metu.

       Skunde apeliantė nurodo, kad be A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, byloje kitų

įrodymų, kurie patvirtintų jos (J. P.) atliktus veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , nėra. Pasak J. P. (V.), pirmosios instancijos teismas Å¡ioje nagrinėjamojoje byloje tyrė ir vertino netiesioginius, tik jÄ kaltinančius duomenis bei visiÅ¡kai ignoravo jos (apeliantės), kitų kaltinamųjų parodymus ir kitus byloje esančius duomenis.

        Apeliantė pažymi, kad skundžiamajame

nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, jog ji žinojo apie nukentėjusiosios A. L. nepilnametystę, nes buvo radusi nukentėjusios pasÄ .

Atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis asmuo nėra proceso dalyvis, kuris atsako už savo parodymų teisingumÄ , nes nėra įspėjamas už melagingų parodymų davimÄ . Todėl, jei byloje nėra kitų objektyvių kaltinamojo kaltę patvirtinančių įrodymų, remtis tokiais nepatvirtintais, nevienodais ir neiÅ¡samiais parodymais negalima.

          J. P. (V.) skunde teigia, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai pripažino jos atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

         Atkreipiamas dėmesys į tai, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniu. Be to, bausmė – individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymÄ . Nuteistosios nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmės individualizavimui turinčias reikÅ¡mės nuostatas ir paskyrė per griežtÄ bausmę. Pasak apeliantės, bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, t. y. atidedant paskirtos bausmės vykdymÄ (BK

75 straipsnis). PraÅ¡o atsižvelgti ir į tai, kad praeityje nėra teista. Taip pat pažymi, kad įstatymo numatytais atvejais, teismas gali paskirti Å¡velnesnę bausmę už numatytÄ sankcijoje. TokiÄ galimybę įtvirtina ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Nors Baudžiamasis kodeksas ir neapibrėžia teisingumo principo sÄ vokos, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas vertinamas kaip teisingos bausmės paskyrimas.

         Nuteistoji J. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendį pakeisti ir nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl pelnymosi iÅ¡ V. B. prostitucijos), panaikinti ir jÄ iÅ¡teisinti, o nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK

307 straipsnio 1 dalį, pakeisti ir paskirti bausmę, nesusijusia su laisvės atėmimu.

         Skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagristas. Pažymi, kad apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , netinkamai iÅ¡nagrinėjo baudžiamoje byloje

esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių,

neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

         Nuteistoji J. G. prašo atsižvelgti į jos parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek

pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kurių metu parodė, jog iš V. B. prostitucijos nesipelnė, nors žinojo, kad

nukentėjusioji vertėsi prostitucija ir gyveno kartu su D. Å . Pažymi, kad ji (J. G.) D. Å . tik buvo iÅ¡nuomavusi butÄ , nes butų savininkai jai nenorėjo jų nuomoti. Be to, nuteistoji neneigia, kad tam tikrÄ laiko tarpÄ pelnėsi iÅ¡ kai kurių merginų prostitucijos.

        Apeliantės nuomone, nukentėjusioji V. B. jÄ galėjo matyti tik vienÄ kartÄ , kai buvo užėjusi į

butÄ paimti iÅ¡ D. Å . pinigus už buto nuomÄ , kuriuos reikėjo sumokėti buto savininkui.

        PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog ji (J. G.) žinojo nukentėjusiosios V. B. tikrÄ amžių.

        J. G. atkreipia dėmesį į tai, kad Šiaulių apygardos prokuratūra 2007 m. liepos 3 d. nutarimu, nutraukė

ikiteisminį tyrimÄ D. Å . atžvilgiu dėl pelnymosi iÅ¡ V. B. prostitucijos. Be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės

teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu buvo nuteisti asmenys, kurie pelnėsi iš V. B. prostitucijos,

tačiau šioje byloje ji (J. G.) net nebuvo paminėta.

          Nuteistoji J. G. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai jai paskyrė galutinę bausmę. Skunde prašo atsižvelgti į tai, kad nei viena nukentėjusioji, kurios užsiminėjo prostitucija, iš esmės jokių pretenzijų jai nepareiškė ir nepatvirtino, jog buvo verčiamos dirbti.

          Atkreipia dėmesį į tai, kad nuo jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo praėjo didelis laiko tarpas (nuo aÅ¡tuonerių iki vienuolikos metų), visas baudžiamasis procesas taip pat vyksta ilgÄ laiko tarpÄ (apie penkerius metus). PraÅ¡o atsižvelgti ir į tai, kad BK 307 straipsnio

1 dalies sankcijoje už Å¡io nusikaltimo padarymÄ yra numatytos ir bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Be to, skunde remiamasi teismų praktika ir pažymi, kad teisės į teisingÄ procesÄ pažeidimas, nesilaikant proceso greitumo principo, gali bÅ«ti kompensuojamas suÅ¡velninus bausmę (Kasacinės nutartys

Nr. 2K-256/2009, Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. 2K-503/2010).

          Â

S. G., J. G., J.

P. (V.) ir jų gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

             Nuteistųjų S. G., J. G. ir J. P. (V.) apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybių ir neteisingai paskirtų bausmių (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktai). Nuteistieji

S. G. ir J. G. neginčija veikos

kvalifikavimo, įrodymų vertinimo ir jų gavimo teisėtumo dėl pelnymosi iš V. B., I. M., A. S., N. P.,

J. A., R. T., I. L., N. D., D. J., V. G. prostitucijos, nuteistoji J. P. (V.) – dėl  pelnymosi iš D. J. ir V. G. prostitucijos, todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima.

           Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatas, kuriose įtvirtinti liečiamumo ir leistinumo principai ir įrodymų vertinimo taisykles. Pagal BPK

305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pažymima, jog įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliantų skundų argumentai dėl įrodymų vertinimo iÅ¡ dalies pagrįsti. Tačiau ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistųjų lÅ«kesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ ar teismo Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtinančios aplinkybės. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų, liudytojų parodymus bei kitÄ byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Todėl skundžiamas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis savo forma bei turiniu iÅ¡ esmės atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 1.1 ir 3.1.8 punktuose iÅ¡dėstytas nuostatas, o kai kurios klaidos dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo iÅ¡taisomos apeliacinio proceso metu.

          Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje surinkta pakankamai įrodymų dėl nuteistiesiems S. G., J. G. ir J. P. (V.) inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Pažymėtina, kad bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningÄ vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iÅ¡ jų analizės nuosprendyje logiÅ¡kai ir įtikinamai turi iÅ¡plaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados.

S. G. ir

J. G. veikos kvalifikavimas pagal BK 307 straipsnio 3 dalį dėl pelnymosi iš V. B. prostitucijos

Baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu apeliantai skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija nuorodomis į pažeidimus, jų manymu, padarytus Å¡ioje byloje taikant BPK 20 straipsnio, BPK 255 straipsnio ir BPK 256 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir ypač įrodymų vertinimÄ . Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jų kaltumÄ dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo grindė netinkamais įrodymais.

 Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nuteistųjų S. G. ir J. G. skundų argumentais. Apeliacinis

teismas pažymi, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiÅ¡kiančios, kad pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , atitinkančiÄ baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Å ių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už kaltai padarytÄ veikÄ nustatymo procesas reglamentuojamas konkrečiomis BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimÄ , kaltinamo asmens teisių užtikrinimÄ . Teisingumo vykdymas – iÅ¡imtinė teismo kompetencija (BPK 6 straipsnis). Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normose.

    Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojos V. B. parodymais, kurie ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra nuoseklÅ«s. IÅ¡ liudytojos V. B. parodymų matyti, kad 2006 metais bÅ«dama nepilnametė ji buvo parduota verstis prostitucija (duomenys neskelbtini) mieste. (Duomenys neskelbtini) jÄ pasitiko D. Å . ir nuteistasis S. G., kuris nusprendė, kad ji (V. B.) tinkama teikti seksualinio

pobūdžio paslaugas. D. Š. jai pasakė, kad S. G. yra „vyriausias“, jį vadino „dėde“. Ji kartu su D. Š. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas. Vėliau ji pabėgo

ir paėmė (pavogė) D. Š. pinigus (6 400 Lt), kurie buvo

gauti už seksualines paslaugas. Tačiau jÄ pagavo (duomenys neskelbtini), todėl buvo priversta grįžti į (duomenys neskelbtini) ir toliau teikti seksualines paslaugas. Po to pas D. Å . atvažiavo S. G. („dėdė“) ir jÄ

sumušė, grasino iÅ¡mesti iÅ¡ buto balkono, esančio vienuoliktame aukÅ¡te. TÄ patį vakarÄ jÄ perdavė kitiems asmenims, nes turėjo atidirbti už pavogtus pinigus iÅ¡

D. Å . Ji taip pat vienÄ kartÄ matė J. G., kuriai D. Å . perdavė vokÄ su pinigais, kurie buvo gauti už suteiktas seksualines paslaugas (1 t., 172-174, 175-182 b. l., 5 t., 128-133 b. l.).

Šiuos parodymus iš dalies patvirtino liudytoja D. Š. Iš šios liudytojos parodymų matyti, kad ji pati

vertėsi prostitucija, dirbo viena ir keliese, jokio „stogo“ neturėjo, S. G. ir J. G. nepažįsta, V. B. nepamena (4 t., 209-211 b. l.).

           Iš liudytojos V. G. Z. parodymų matyti, kad iš kitų merginų pokalbių girdėjo apie „dėdę“, kuris pagal pareigas buvo vyriausias, net svarbesnis už J. P. Su J. G. betarpiškai nebendravo, tik telefonu, kuri pasakydavo, kur reikės teikti seksualines paslaugas. D. Š. taip pat teikė seksualinio pobūdžio paslaugas (1 t., 158-168 b. l., 4 t., 149-160 b. l.).

       Â

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos V. B. parodymais, nes jie atitinka kitÄ bylos medžiagÄ , t.

y. iÅ¡ dalies liudytojų D. B., V. G. Z. parodymus apie nuteistÄ jį S. G. („dėdę“) ir J. G., kurie kontroliavo prostitucijos verslÄ , priimdavo klientų užsakymus, ir gaudavo pinigus už merginų seksualinį iÅ¡naudojimÄ . Nors nuteistasis S.

G. teigia, kad iÅ¡ V. B. prostitucijos nesipelnė, nes buvo atsisakęs tokio verslo ir iÅ¡vykęs į kaimÄ , tokius jo parodymus paneigia liudytojos V. B. parodymai apie tai, kad nuteistasis jÄ sumušė ir grasino iÅ¡mesti iÅ¡ vienuolikto aukÅ¡to balkono. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo S. G. parodymų, jis pripažįsta, kad buvo atvykęs į minėtÄ butÄ ir kalbėjo su V. B., tačiau su ja griežtai pasielgė ne už tai, kad pabėgo, o už tai, jog iÅ¡ D. Å . pavogė pinigus. Tačiau tokie nuteistojo S. G. parodymai nelogiÅ¡ki ir neįtikinami, nes liudytoja tÄ patį vakarÄ buvo perduota kitiems

asmenims. Akivaizdu, kad nuteistasis S. G. sumušė V. B. ir grasino išmesti iš balkono už tai, kad ji atsisakė

verstis prostitucija. Iš V. B. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad ji pinigus atiduodavo D. Š.,

kuri pirkdavo rÅ«bus, maistÄ , priiminėdavo užsakymus, tačiau apie J. G. veiksmus ji nieko nežinojo ir pinigų jai (J. G.) neperduodavo. Teisėjų

kolegija iÅ¡ dalies kritiÅ¡kai vertina liudytojos D. Å . parodymus dėl pelnymosi iÅ¡ prostitucijos, nes tokiu bÅ«du stengiasi padėti nuteistiesiems iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. IÅ¡ nuteistosios J. G. parodymų matyti, kad V. B. jÄ galėjo matyti tik vienÄ kartÄ , kai buvo užėjusi į butÄ paimti iÅ¡ D. Å . pinigus už buto nuomÄ , kuriuos reikėjo sumokėti buto savininkui. Tačiau teisėjų kolegija tokius nuteistosios parodymus taip pat vertina kritiÅ¡kai, nes jie naivÅ«s ir

neįtikinami, nes jie neatitinka bylos aplinkybių. Savaime suprantama, kad V. B., D. Š. ir kitos šioje byloje

apklaustos liudytojos (dėl kurių nuosprendis neskundžiamas) buvo priverstos užsiimti prostitucija, o nuteistieji tokiu būdu pelnėsi iš jų prostitucijos. Tačiau logiška ir suprantama, kad praėjus pakankamai dideliam laiko tarpui nuo įvykių,

V. B. ir kitos merginos, iÅ¡ kurių buvo pelnomasi iÅ¡ prostitucijos (Å¡i nuosprendžio dalis neskundžiama), tiksliai negalėjo prisiminti konkrečiai kur ir kokiomis aplinkybėmis tai darė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuteistieji S. G. ir J. G. pelnėsi iÅ¡ V. B. prostitucijos tokiais pat bÅ«dais ir metodais, kaip ir dėl kitų merginų, dėl kurių Å¡i nuosprendžio dalis neskundžiama. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytoja V. B. meluoja ar sÄ moningai apkalba nuteistuosius S. G. ir J. G. Tai neįrodo ir Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros 2007 m. liepos 3 d. nutarimas, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas D. Å . atžvilgiu dėl pelnymosi iÅ¡ V. B. prostitucijos (5 t., 148-150 b. l.). Kaip matyti iÅ¡ Å¡io nutarimo, jame nurodytos įvykio aplinkybės visiÅ¡kai nesusijusios su Å¡ioje baudžiamojoje byloje nurodytomis aplinkybėmis. PrieÅ¡ingai, ikiteisminis tyrimas nutrauktas prieÅ¡ A. P., G. P., N. P. ir D. Å . dėl nusikalstamų veikų pagal BK 157 straipsnio 1 dalį (dėl vaiko pardavimo), BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl D. Å . pelnymosi iÅ¡ nepilnamečio prostitucijos), nes nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡is prokuroro nutarimas Å¡ioje byloje neleidžia abejoti V. B. parodymų nuoseklumu ir teisingumu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertina Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio, nes

N. P. ir Ž. P. nuteisti dėl kitų nusikalstamų veikų, kurios nesusijusios su šia nagrinėjama byla (5 t., 45-53 b. l.).

           Pažymėtina, kad BK 307 straipsnio 3 dalyje numatytas būtinas įrodinėjimo požymis yra tai, kad kaltininkas pelnėsi iš nepilnamečio prostitucijos. Iš liudytojos V. B. parodymų matyti, kad ji apie savo nepilnametystę sakė D. Š., o ši – neva S. G. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytoja D. Š. neigė pažįstanti S. G. ir

J. G., byloje nėra jokių kitų objektyvių ir įtikinamų įrodymų apie tai, kad ji (D. Å .) pasakė nuteistiesiems apie V. B. amžių (nepilnametystę), nuteistieji tai neigia. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas spėjimais, todėl visos abejonės vertinamos nuteistųjų naudai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuose nurodė, kad S. G. ir J. G. nusikalstamos veikos yra tęstinio pobÅ«džio. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo iÅ¡vada sutinka, nes tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iÅ¡ kelių tapačių ar vienarÅ«Å¡ių veiksmų, kiekvienas iÅ¡ kurių atskirai paėmus atitinka vieno ir to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir yra pagrindas kvalifikuoti veikÄ kaip atskirÄ nusikaltimÄ . Be to, pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jÄ nuo pavienės nusikalstamos veikos, yra vieningas kaltininko sumanymas (vieninga tyčia), kuris apjungia keletÄ veiksmų. Pagal doktrininį įstatymo aiÅ¡kinimÄ vieninga tyčia yra tada, kai asmuo, pelnydamasis iÅ¡ prostitucijos pirmÄ kartÄ , suvokia, jog ir ateityje tai darys. Akivaizdu, kad nuteistųjų S.

G. ir J. G. tyčia buvo nukreipta pasipelnyti iÅ¡ prostitucijos, tai jungė vienas sumanymas, todėl nepriklausomai nuo to, iÅ¡ kelių asmenų nuteistieji materialiai pasipelnė iÅ¡ prostitucijos, tokia jų veika kvalifikuojama pagal vienÄ BK specialiosios dalies straipsnį. Todėl nesuprantama pirmosios instancijos teismo pozicija dėl S. G. ir

J. G. nusikalstamos veikos atskiros kvalifikacijos dėl pelnymosi iš V. B. prostitucijos, nors tuo metu, pasak teismo, ji buvo nepilnametė. Esant šioms aplinkybėms, S. G. ir

J. G. nusikalstama veika iÅ¡ BK 307 straipsnio 1 dalies ir BK 307 straipsnio 3 dalies (dėl pelnymosi iÅ¡ V. B. prostitucijos) perkvalifikuojama į BK 307 straipsnio 1 dalį. Â

           IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog S.

G. ir J. G. nusikalstamas veikas padarė bendrininkaujant su asmenimis, dėl kurių buvo priimti kiti nuosprendžiai (5 t., 45-53, 71-78 b. l., 6 t., 39 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė vertindamas Å¡ioje byloje esančius kitus aukščiau paminėtus nuosprendžius dėl kitų asmenų, tačiau Å¡ios aplinkybės nepripažino nuteistųjų atsakomybę sunkinančia. Akivaizdu, kad tokiu atveju pirmosios instancijos teismas neprivalėjo įspėti proceso dalyvius apie tai. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matyti, kad S. G., J. G., J. P. (V.) pripažinta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas jie (nuteistieji) padarė veikdami bendrininkų grupe ir dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Kaip

matyti iš to paties skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, S. G. tokia jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nenurodyta,

nes sakinys neužbaigtas: „<<Jo atsakomybę sunkinanti...>>“ (6 t.,

40 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, iš minėto nuosprendžio matyti, kad S. G. pripažintos tos pačios jo atsakomybę sunkinančios

aplinkybės, t. y. kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe ir dėl savanaudiškų paskatų. Tai laikoma technine spausdinimo klaida ir ištaisoma apeliacinio proceso metu.

J. P. (V.) veikos kvalifikavimas

pagal BK 307 straipsnio 3 dalį dėl pelnymosi iš A. L. prostitucijos

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nuteistosios J. P. (V.) skundo argumentais. Nuteistoji J.

P. (V.) apeliaciniame skunde neskundžia jos veikos kvalifikavimo pagal BK

307 straipsnio 1 dalį (dėl pelnymosi iš D. J. ir V. G. Z. prostitucijos), todėl ši nuosprendžio dalis

neperžiūrima. Kaip matyti iš nuteistosios J. P. (V.) apeliacinio skundo, iš esmės ginčijami liudytojos A. L. parodymų, kaip įrodymo gavimo teisėtumas ir patikimumas BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka.

          Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas įrodymus įvertina ir sprendimus dėl esminių bylos aplinkybių, asmens kaltumo ar nekaltumo priima pagal savo vidinį įsitikinimÄ .

Å is įsitikinamas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, todėl Baudžiamojo proceso nuostatos nustato teismui pareigÄ tiesiogiai iÅ¡tirti visus bylos įrodymus, vertinti įrodymų visetÄ (BPK 242 straipsnio 1 dalis) ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys savarankiÅ¡kos įrodomosios reikÅ¡mės priimant nuosprendį teisme neturi, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pats neiÅ¡tiria Å¡ių įrodymų teisiamojo posėdžio metu.

Vien ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis teismas negali pagrįsti priimamo nuosprendžio. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši BPK nuostata neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271 – 292 straipsniuose nustatyta tvarka.

Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais bei pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.    Â

            Atkreipiamas dėmesys į tai, kad BPK 276 straipsnis numato galimybę tam tikrais atvejais teisiamajame posėdyje perskaityti asmenų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, ir tokiu būdu remtis jais priimant nuosprendį. BKP 276 straipsnyje nurodyti trys atvejai, kada toks įrodymų tyrimo būdas yra leistinas, būtent, kai asmuo, davęs parodymus ikiteisminio tyrimo metu: 1) yra miręs arba nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių, o kaltinamojo nėra – dar ir BPK 246 straipsnyje numatytais atvejais; 2) atsisako arba vengia duoti parodymus, taip pat kai pareiškia, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus; 3) duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus

įrodymus (Kasacinės nutartys Nr. 2K-450/2007, 2K-451/2007, 2K-92/2009,                     2K-179/2010)

ir jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktÄ bei specialisto iÅ¡vadÄ , byloje esančius dokumentus, daiktinius įrodymus, ar pan. Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, yra svarbÅ«s ir galintys turėti reikÅ¡mės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų vertinimui.

           Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, liudytoja A. L. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, jai buvo parodyti atpažinti asmenys iÅ¡ fotonuotraukų (2 t., 67-77 b. l.). Å ie jos parodymai buvo paskelbti pirmosios instancijos teisme (5 t., 125 b. l.), nes ji iÅ¡vykusi ir gyvena Å ., į LietuvÄ grįžti neketina (5 t., 1 b. l.). IÅ¡ liudytojos A. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji 2005 m. rudenį apie tris mėnesius gyveno (duomenys neskelbtini) ir su trimis merginomis vertėsi prostitucija. Butus nuomojo J. P. (V.) ir nepažįstamas vyriÅ¡kis. Gautus pinigus už vertimÄ si prostitucija paimdavo kitos merginos ir perduodavo nuteistajai J. (kaip vėlia nustatyta – nuteistajai J. P. (V.)), jai pinigų nepalikdavo. Teigia, kad bÅ«tent ji (J. P. (V.)) organizavo ir vadovavo jos prostitucijai (2 t., 67-68, 69-77 b. l.). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas D. L. patvirtino

A. L. apklausos teisėtumÄ (5 t., 124-125 b. l.). Liudytojos A. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡ dalies atitinka liudytojos D. Å . parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji (D. Å .) atpažinimo metu nurodė į J. P. (V.) kaip į panašų asmenį, teikusiÄ seksualines paslaugas (2 t., 91-96 b. l.). Tai iÅ¡ dalies taip pat atitinka pačios nuteistosios J. P. (V.) parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. IÅ¡ nuteistosios J. P. (V.) parodymų matyti, kad buvo atvežta mergina (galimai A. L.), kuri pati norėjo dirbti prostitute. Å i mergina suteikė seksualines paslaugas tik porÄ kartų, tačiau vėliau sužinojo, jog ji (A. L.) nepilnametė, todėl jÄ iÅ¡siuntė namo į (duomenys neskelbtini) (3 t., 108 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos A. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie atitinka kitÄ bylos medžiagÄ , neprieÅ¡tarauja kitoms bylos aplinkybėms ir nėra duomenų, kad ji apkalba nuteistÄ jÄ J. P. (V.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskelbė liudytojos A.

L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir jais vadovavosi, nes jie laikomi patikimi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad J.

P. (V.) nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio iki gruodžio mėnesio apgyvendino A. L. pačios išnuomotuose butuose, (duomenys neskelbtini) mieste, kurių adresai nenustatyti, ji vertėsi prostitucija už materialinį atlygį, t. y. nuteistoji surasdavo A.

L. klientų, užsakydavo skelbimus spaudoje, priimdavo seksualinių paslaugų pageidaujančių asmenų užsakymus ir jiems nurodydavo adresus, kur ši teikė seksualinio pobūdžio paslaugas arba jai nurodydavo adresus, kuriais ji turėdavo vykti jas teikti, tokiu būdu pelnėsi iš A. L. prostitucijos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė liudytojų parodymais, kuriems taikomas anonimiškumas, todėl toks skundo argumentas nepagrįstas ir atmestinas.

           Tačiau pažymėtina, kad BK 307 straipsnio

3 dalyje numatytas būtinas įrodinėjimo požymis yra tai, kad kaltininkas pelnėsi iš nepilnamečio prostitucijos. Iš liudytojos A. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad juose apie savo nepilnametystę niekam neminėjo ir nesakė (2 t., 67-68 b. l.). Liudytojos A.

L. parodymų dėl jos nepilnametystės nėra galimybės patikslinti, nes ji iÅ¡vykusi gyventi į užsienį. IÅ¡ nuteistosios J. P. (V.) parodymų matyti, kad apie A. L. nepilnametystę sužinojo tik tada, kai ji (A. L.) jau porÄ kartų buvo suteikusi seksualines paslaugas, todėl jÄ iÅ¡siuntė namo. Tokia nuteistosios versija kitais įrodymais nepaneigta, todėl laikoma, kad byloje nėra objektyvių ir įtikinamų įrodymų, jog nuteistoji žinojo apie A. L. amžių (nepilnametystę) iki to momento, kai ji už materialinį atlygį suteikė seksualinio pobÅ«džio paslaugas. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas spėjimais, todėl visos abejonės vertinamos nuteistųjų naudai. Esant Å¡ioms aplinkybėms, J. P. (V.) nusikalstama veika iÅ¡ BK

307 straipsnio 3 dalies (dėl pelnymosi iš A. L. prostitucijos) perkvalifikuojama į BK 307 straipsnio 1 dalį.

            Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuose nurodė, kad J. P. (V.) nusikalstamos veikos yra tęstinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada sutinka dėl aukščiau nurodytų motyvų (pelnymosi iš V.

B. epizodas). Tačiau nesuprantama apygardos teismo pozicija J. P. (V.) nusikalstamÄ dėl pelnymosi iÅ¡ D.

J. ir V. G. prostitucijos kvalifikuoti pagal BK 307 straipsnio 1 dalį, o dėl pelnymosi iš A. L. prostitucijos – pagal BK 307 straipsnio 3 dalį, nors šios veikos yra tęstinio pobūdžio. Esant šioms aplinkybėms, J. P. (V.) nusikalstama veika iš BK 307 straipsnio 1 dalies ir BK 307 straipsnio 3 dalies perkvalifikuojama į BK

307 straipsnio 1 dalį.Â

            Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. G., J.

G. ir J. P. (V.) inkriminuotos nusikalstamos veikos laikomos tęstinėmis. Pažymėtina, kad senatis dėl tokios nusikalstamos veikos skaičiuojama nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. G. ir J. G. paskutinę

nusikalstamÄ veikÄ padarė 2006 m. kovo – liepos mėnesį (dėl pelnymosi iÅ¡ V. B. prostitucijos), o J. P. (V.) –

2005 m. rugsėjo – gruodžio mėnesį. BK 307 straipsnio 1 dalis yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti priimtas, jeigu praėjo aÅ¡tuoneri metai, kai padarytas apysunkis nusikaltimas. Vilniaus apygardos teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmė 2013 m. sausio 13 d., t. y. kai nė vienam iÅ¡ nuteistųjų nebuvo suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.

            Nusikalstama veika laikoma padaryta dėl savanaudiÅ¡kų paskatų tada, kai iÅ¡ daromos nusikalstamos veikos norima turėti kokiÄ nors turtinę naudÄ sau ar kitiems asmenims (gauti atlyginimÄ už nusikalstamos veikos padarymÄ , materialiai pasipelnyti iÅ¡ nusikalstamos veikos, užvaldyti turtÄ , įgyti teises į turtÄ , ar pan.). Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nuteistieji nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe, pasiskirstę vaidmenimis, kiekvienas iÅ¡ jų atlikdamas tam tikras funkcijas, kurios nurodytos kaltinime. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad merginos, kurios vertėsi prostitucija, iÅ¡ karto atskaičiuodavo dalį pinigų ir juos perduodavo J. G. arba buvo atiduodami visi pinigai, o mėnesio gale iÅ¡mokamas atlyginimas, kuris buvo įvairaus dydžio. Tai patvirtina nuteistųjų S. G., J. G., iÅ¡ dalies nuteistosios J. P. (V.) parodymai, liudytojai V. B., I. M.,

A. S., N. P., N. D., V. B. Nors nuteistoji J. G. teigia, kad ji visus pinigus surinkdavo norėdama

padėti merginoms susitaupyti, tačiau tokie parodymai naivūs ir neįtikinami. Be to, iš nuteistosios J. P. (V.)

parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad J. G. jai sakė, jog surinkusi pinigus perduoda S. G. Iš liudytojų V. B. ir

N. D. parodymų matyti, kad kartais joms atlyginimÄ mokėjo pats S. G. arba jis atvažiuodavo pasiimti pinigų. Akivaizdu, kad S. G. prostitucija užsiimančioms merginoms užtikrindavo prieglobstį, ramybę bei apsaugÄ („stogÄ â€œ), tokiu bÅ«du visi nuteistieji, tame tarpe ir J. P. (V.) gavo pajamų iÅ¡ jų prostitucijos, t. y. veikė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų.

                                                                Dėl

bausmių skyrimo

              Apeliacinis teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ , skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei kaltÄ asmenį.

            Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK

54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

           Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti paskirta bausmė, kuri bÅ«tų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje iÅ¡ryÅ¡kėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (Kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008,          2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010).

           Skiriant bausmes kolegija atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintas aplinkybes. Byloje nustatyta, kad nusikalstamas veikas nuteistieji padarė veikdami tiesiogine tyčia, nusikaltimai buvo baigti, be to, visų nuteistųjų vaidmuo Å¡ių nusikaltimų padaryme buvo aktyvus ir jie yra bendravykdytojai. BK 55 straipsnyje yra nurodyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ . Nusikalstama veika, numatyta BK 307 straipsnio 1 dalis priskiriama apysunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), o Å¡io baudžiamojo įstatymo sankcija numato ne tik laisvės atėmimo, bet

ir švelnesnių rūšių bausmes. Iš bylos matosi, kad S. G., J. G. ir J. P. (V.) anksčiau neteisti,

nusikalto pirmÄ kartÄ , S. G. ir J. P. (V.) dirba, o J. G. registruota darbo biržoje, S. G. ir J. P. (V.) bausti administracinėmis nuobaudomis. Byloje nuteistiesiems nustatytos po dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Pažymėtina, kad visų nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos negali bÅ«ti laikomos atsitiktinėmis arba padarytos dėl susiklosčiusių sunkių materialinių aplinkybių. Teisėjų kolegija atkreipia ypatingÄ dėmesį į tai, kad visi nuteistieji padarė kelias nusikalstamas veikas, kurios vertinamos kaip tęstinė, todėl visiems nuteistiesiems turi bÅ«ti skiriamos bÅ«tent terminuotos laisvės atėmimo bausmės.

             Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Be to, bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos nuomone, S. G., J. G. ir J.

P. (V.) padarytos nusikalstamos veikos nėra sunkios, o patys nuteistieji nėra tiek pavojingi, kad jiems turėtų būti taikoma reali laisvės atėmimo bausmė. Atkreipiamas ypatingas dėmesys į tai, kad po nusikalstamų veikų padarymo praėjo pakankamai didelis laiko tarpas, per kurį nuteistieji nepadarė naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų. Todėl atsižvelgiant aukščiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog

S. G., J. G. ir J.

P. (V.) bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymÄ atidedant. Taip pat visiems nuteistiesiems nustatomas papildomas įpareigojimas, t. y. neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.    Â

           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais,

           n u s p r e n d ž i a :

            Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio

31 d. nuosprendį pakeisti:

             S. G. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuotÄ pagal BK 307 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (dėl pelnymosi iÅ¡ V. B., I. M., A. S., N. P.,

J. A., R. T., I. L., N. D., D. J., V. G. prostitucijos), pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (dėl pelnymosi iÅ¡ V. B. prostitucijos) perkvalifikuoti į BK 307 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti laisvės atėmimÄ trejiems metams.

            Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, Å¡iÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir S. G. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ trejiems metams. Remiantis BK 75

straipsniu (2011 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija), S. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems

metams, įpareigojant jį neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

          Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodyti, kad S. G. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupe ir dėl savanaudiÅ¡kų paskatų.

          J. G. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuotÄ pagal BK 307 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (dėl pelnymosi iÅ¡ V. B., I. M., A. S., N. P.,

J. A., R. T., I. L., N. D., D. J., V. G. prostitucijos), pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (2006

m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (dėl pelnymosi iš V. B. prostitucijos) perkvalifikuoti į BK 307 straipsnio 1

dalį ir jai paskirti laisvės atėmimÄ trejiems metams.

           Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, Å¡iÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir J. G. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ trejiems metams. Remiantis BK 75

straipsniu (2011 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija), J. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems

metams, įpareigojant jÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

          J. P. (V.) nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuotÄ pagal BK 307 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (dėl pelnymosi iÅ¡ D.

J. ir V. G. prostitucijos), pagal BK 307 straipsnio 3

dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (dėl pelnymosi iš A. L. prostitucijos) perkvalifikuoti į BK 307 straipsnio 1

dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) ir jai paskirti laisvės atėmimÄ vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

         Remiantis BK 75 straipsniu (2011 m. gruodžio

21 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija), J. P. (V.) laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant jÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.        Â

            Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos

pirmininkas                                                                                    Kęstutis

Jucys

Teisėjai

                                                                                                            Violeta

Ražinskaitė

                                                                                                       Â

                  Linas Šiukšta