2021-12-15 Nr. AB-27167-3-63-3-01843-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-1030-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01843-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Gargždų švara” prašymą atsakovui A. M. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Gargždų švara” su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. M. 69 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Vadovaujantis šiais Nuostatais, vietinės rinkliavos mokestis skaičiuojamas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektams pagal tikslinę naudojimo paskirtį. Atsakovui vietinės rinkliavos mokestis skaičiuojamas už jam nuosavybės teise priklausantį sodo paskirties nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 patvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatai, nuo 2017 m. sausio 1 d. už sodo paskirties objektą nustatyta metinė vietinė rinkliava 23 Eur. Atsakovas už ginčo laikotarpį dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos skolingas 69 Eur. Atsakovui buvo siųsti pranešimai ir priminimas dėl skolos jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo.

3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jo teiginiai yra pagrįsti. Pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (toliau – ir Taisyklės), atliekų turėtojai turi teisę deklaruoti komunalines atliekas Deklaravimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad pareiškėjas ignoruoja atsakovo prašymus dėl vietinės rinkliavos už deklaruotą atliekų kiekį. Atsakovas pareiškėjui nurodė, kad sode negyvena, o žaliąsias atliekas kompostuoja. Be to, kintamąją dalį moka tik atliekų turėtojai, kurie naudojasi atliekų tvarkymo sistema. Iš pateikto prašymo neaišku, kaip yra apskaičiuojama prašoma priteisti vietinės rinkliavos suma.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir priteisė iš atsakovo A. M. pareiškėjui VšĮ „Gargždų švara” 69 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

5. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktus, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtintus Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus ir Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (su vėlesniais pakeitimais), kurių pagrindu pareiškėjas apskaičiavo atsakovui rinkliavos dydį, konstatavo, kad vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka”. Vadovaudamasis aptartu reguliavimu, teismas nurodė, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

6. Teismas nustatė, kad atsakovas nuosavybės teisės pagrindu ginčo laikotarpiu valdė nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini) (pastatas – sodo namas), todėl atsakovas yra ginčo vietinės rinkliavos mokėtojas Nuostatų prasme. Dėl atsakovo argumentų, kad pareiškėjas prašo priteisti vietinę rinkliavą už paslaugas, kurių neteikia, teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reguliavimą, nurodyta, kad vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

7. Teismas pažymėjo, kad Nuostatų 1 priede numatyta, jog sodų paskirties objektų grupei vietinės rinkliavos dydžio pastovioji dalis – 15 Eur, kintamoji dalis – 8 Eur, t. y. iš viso 23 Eur. Pareiškėjo 2020 m. spalio 30 d. pažyma patvirtina, kad už kiekvienus metus (2017–2019) iš atsakovo prašoma priteisti po 23 Eur. Nurodytas vietinės rinkliavos dydis, jo apskaičiavimas atitinka Nuostatuose nustatytą dydį, todėl, teismo vertinimu, priešingai nei nurodo atsakovas, yra pagrįstas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas kreipėsi į pareiškėją su prašymu – sąžiningumo deklaracija, prašydamas neskaičiuoti vietinės rinkliavos, kadangi ginčo nekilnojamojo turto objektas netinkamas gyventi, nevykdoma ūkinė veikla, nėra šiltnamių.

Pareiškėjo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu nurodytas atsakovo prašymas netenkintas. Teismas pažymėjo, kad toks pareiškėjo sprendimas laikytinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) tvarka skundžiamu atskiru administraciniu sprendimu, o administracinės bylos nagrinėjimo dalykas (pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo susidariusią vietinės rinkliavos skolą) ABTĮ taikymo prasme nėra susijęs su būtinumu patikrinti pareiškėjo sprendimų netenkinti (nepriimti) atsakovo jam pateiktų deklaracijų teisėtumą ir pagrįstumą.

Toks vertinimas iš esmės atitinka LVAT formuojamą praktiką (2017 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-319-143/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1084-502/2018). Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas atsisakė priimti atsakovo komunalinių atliekų deklaraciją už 2017–2019 metus, o atsakovas šį sprendimą būtų apskundęs teismui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nurodė, kad atsakovo argumentai dėl jo pateiktų komunalinių atliekų deklaracijų reikšmės jam apskaičiuojant vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį nagrinėjamai bylai nėra reikšmingi.

Teismo vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo įpareigoti pareiškėją metinę vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už ginčo nekilnojamojo turto objektą skaičiuoti pagal pareiškėjo pateiktose deklaracijose nurodytus duomenis. Duomenų, jog atsakovas nurodytą skolą už komunalinių atliekų tvarkymą sumokėjo arba kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, byloje taip pat nėra.

8. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoju, t. y. ginčo laikotarpiu ginčo nekilnojamuoju turtu nesinaudojo ir nebuvo atliekų turėtoju, ar tinkamai įvykdė pareigą sumokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 69 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikytas pagrįstu ir patenkintas.

III. 9. Atsakovas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismo posėdyje neištirtos visapusiškai visos bylos aplinkybės ir teismas priėmė šališką sprendimą. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl atsakovo pasirinkimo vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį, o ne pagal turto objektą, kaip apskaičiavo pareiškėjas (tokia pasirinkimo teisė numatyta Komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos apraše, patvirtintame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 11-205, 2 p.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atsisakymas paskaičiuoti rinkliavą pagal atsakovo komunalinių atliekų deklaraciją yra skundžiama atskiru administraciniu sprendimu ir argumentai dėl pateiktų komunalinių atliekų deklaracijų reikšmės apskaičiuojant vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį nagrinėjamai bylai nėra reikšmingi, tačiau administracinėje byloje Nr. I-924-583/2017 konstatuojama priešingai, t. y. kad reikalavimas įpareigoti apskaičiuoti metinę vietinę rinkliavą pagal pateiktą deklaraciją negali būti savarankišku skundo nagrinėjamo teisme dalyku, kadangi teisinės pasekmės kyla kai vietinės rinkliavos administratorius suformuoja mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos sumas ir kreipiasi dėl šių sumų sumokėjimo priteisimo. Teismas nesiaiškino ir nepasisakė dėl to, ar pareiškėjas iš vis rinko ir tvarkė komunalines atliekas iš sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (faktiškai nerinko, nevežė ir netvarkė, tai rodo byloje ir pareiškėjo 2020 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. GŠ-(1.5)-803 pateikti duomenys. Atsakovo prašymu teismas neišreikalavo iš pareiškėjo duomenų (pažymos) apie komunalinių atliekų vežimą iš sodo sklypo.

11. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, neapskaičiuodamas rinkliavos dydžio už komunalinių atliekų tvarkymą pagal deklaruotąją kiekį, daro žalą atsakovui ir pažeidžia Atliekų tvarkymo įstatymą, pagal kurį komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“; komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis sąnaudomis; nustatant rinkliavos dydį, turi būti atsižvelgiama į atiduodamų tvarkyti į savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą mišrių komunalinių atliekų kiekį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.718 straipsnio l dalyje numatyta, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, jog tai labiausiai atitiktų kliento interesus. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad valstybė gina vartotojo interesus. Pareiškėjo 2020 m. gruodžio 21 d. rašte yra duomenys rodantys, kad pareiškėjas vadovaujasi Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T11-295, nors minėto sprendimo 2017, 2018 ir iki 2019 m. birželio 27 d. dar nebuvo priimta.

12. Pareiškėjas VšĮ „Gargždų švara” atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

13. Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ dalinio pakeitimo“, nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Nuostatų (2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. T11-296 redakcija) 14 punkte nustatyta, kad savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams nustatoma vietinė rinkliava. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, nekilnojamojo turto objekto (duomenys neskelbtini), savininkas yra atsakovas, vadinasi, vadovaujantis Nuostatų 14 punkto teisiniu reguliavimu, jis yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėtojas. Nuostatų 6 punkte įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos dydžiai apskaičiuojami ir perskaičiuojami vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika (toliau – ir Metodika). Nuostatų 15 punkte numatyta, kad vietinės rinkliavos dydžiai nustatomi nekilnojamojo turto objektams pagal tikslinę objektų naudojimo paskirtį, nustatytas komunalinių atliekų susikaupimo normas, apmokestinamuosius parametrus bei priskirtas kintamas ir pastoviąsias būtinąsias sąnaudas. Nuostatų 18 punkte numatyta, kad vietinės rinkliavos įmoka už einamuosius metus apskaičiuojama kiekvienai nekilnojamojo turto objekto grupei nurodytai Nuostatų 1 priede.

14. Pareiškėjo teigimu, už ginčo nekilnojamojo turto objektą atsakovui skaičiuojama vietinė rinkliava pritaikius Nuostatų 1 priedo 21 eilutę – už sodų paskirties objektą, šiam objektui pritaikytas vietinės rinkliavos administravimo parametras – turto vienetas. Atsakovas 2021 m. sausio 11 d. pateikė pareiškėjui prašymą skaičiuoti vietinę rinkliavą už sodo paskirties objektą pagal faktiškai surenkamas ir tvarkomas komunalines atliekas, kuriame jis nurodė, kad šiame objekte jis negyvena. Prašyme atsakovas nurodė, kad šiame objekte nuo 2017 m. iki 2020 m. per metus sunaudojama vidutiniškai po 40 kWh elektros. Ši aplinkybė patvirtina, kad minėtas objektas naudojamas pagal tokią paskirtį, kuri užregistruota Nekilnojamojo turto registre, t. y. sodų paskirtis, už kurį vietinė rinkliava skaičiuojama už sodo paskirties objektą. Be to, pareiškėjo 2020 m. gruodžio 15 d. atlikta minėto objekto foto fiksacija, kuri pateikta prie administracinės bylos, patvirtina, kad sodo pastatas ir sklypas yra prižiūrimi, naudojami. Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad ginčo objektas ginčo laikotarpiu buvo naudojamas, todėl atsakovas pagal Nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą laikytinas atliekų turėtoju ir privalo tinkamai įvykdyti pareigą sumokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku.

15. Pareiškėjas pažymėjo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 nuo 2017 m. sausio 1 d. pripažinti netekusiais galios Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T11-205 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ dalinio pakeitimo“ patvirtintas Komunalinių atliekų deklaravimo aprašas. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia teisės aktu, kuris ginčo laikotarpiu negaliojantis. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T11-430 patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 73 punkte nurodyta, kad nekilnojamojo turto objektų savininkams ar įgaliotiems asmenims, deklaruojantiems komunalinių atliekų kiekį, mokėtina vietinės rinkliavos kintama dalis už kalendorinius metus apskaičiuojama vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kainos kintamą dalį padauginus iš deklaruoto komunalinių atliekų kiekio tonomis, pastoviąją dalį nekilnojamojo turto objektų savininkai ar įgalioti asmenys moka atsižvelgiant į tai, kokiai nekilnojamojo turto objektų grupei jie priskiriami, remiantis Nuostatų 4 priede pateiktais parametrais. Vadovaujantis Nuostatų 73, 74, 76, 78 punktuose nustatytu teisiniu reguliavimu, vietinės rinkliavos mokėtojui, nusprendusiam už nekilnojamojo turto objektą mokėti vietinę rinkliavą pasirinkus vietinės rinkliavos administravimo parametrą pagal komunalinių atliekų deklaraciją ateinantiems metams, šiam objektui išduodamas individualus komunalinių atliekų surinkimo konteineris ne mažesnis nei 0,24 m3, kurio aptarnavimas įtraukiamas atliekų surinkėjui (vežėjui) į aptarnavimo maršrutą ir aptarnaujamas pagal grafiką kaimo vietoje minimaliai 26 kartus per visus kalendorinius metus. Už sodo paskirties objektą skaičiuojant vietinę rinkliavą pritaikius vietinės rinkliavos administravimo parametrą – turto vienetas, metinė vietinė rinkliava 23 Eur.

16. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas ne kartą kreipėsi į pareiškėją už jam nuosavybės teise priklausantį sodo paskirties objektą skaičiuoti vietinę rinkliavą pritaikius vietinės rinkliavos administravimo parametrą – pagal faktiškai išvežamų komunalinių atliekų kiekį, tačiau prašymuose jis nurodo skaičiuoti pagal nulinę komunalinių atliekų deklaraciją. Nuostatuose nėra numatytas nulinis komunalinių atliekų deklaravimas. Atsakovas ginčo laikotarpiu nepateikė pareiškėjui užpildytos komunalinių atliekų deklaracijos, atitinkančios Nuostatų 73 punkto reikalavimus. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nesiaiškino ir nepasisakė, kad pareiškėjas nerinko ir netvarkė atliekų iš sodo sklypo, tačiau LVAT yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 str. 1 d., 2 str. 12 ir 21 d., 5, 25, 28 ir 30 str.). Vietinės rinkliavos mokėtojas nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu.

17. Pareiškėjas pažymėjo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 patvirtintos Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės, kurių 47 punkte numatyta, kad antžeminiais bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais (1,1 m – 5 m talpos) naudojasi sodininkų bendrijų nariai. Vadovaujantis Taisyklių 47, 52 punktuose nustatytu teisiniu reguliavimu, vietinės rinkliavos mokėtojai, kuriems vietinė rinkliava skaičiuojama už sodo paskirties objektus, naudojasi bendraisiais komunalinių atliekų surinkimo konteineriais, kurių pastatymo vieta ir konteinerių skaičius nustatomi sodininkų bendrijos valdybos sprendimu. Atsakovui priklausantis sodo paskirties objektas yra sodininkų bendrijos „Minija“ teritorijoje, šios bendrijos valdyba pagal poreikį (ne rečiau kaip du kartus per mėnesį sezono metu) užsako pristatyti didelių gabaritų atliekų surinkimo konteinerius, kuriais naudojasi sodininkų bendrijos „Minija“ nariai. Atsakovui, naudojantis jam priklausančiu sodo paskirties objektu, yra sudaryta galimybė naudotis bendraisiais komunalinių atliekų surinkimo konteineriais. Atsakovas analogiškais argumentais pateikė apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimo, tačiau LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir Regionų apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismas tinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius komunalinių atliekų tvarkymą, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes.

18. Atsakovas atsikirtime į pareiškėjo atsiliepimą nurodo, kad iš šio sodo paskirties objekto galimybių panaudojama tiktai vaismedžių derlius ir žoliapjove nupjaunama žolė, veja visame sode. Biodegraduojančios atliekos kompostuojamos. Kadangi nėra atliekų, kurios šalinamos už sodo ribų, įvertinęs faktines aplinkybes, pasirinko variantą mokėti rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą pagal deklaruotą atliekų kiekį. Šiuo atveju minėto sodo atliekų pareiškėjas netvarko, išlaidų, susijusių su sodo atliekų tvarkymu, neturi, nes atliekų nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl 69 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. priteisimo pagal pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymą iš atsakovo A. M.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymą tenkino ir jo naudai iš atsakovo A. M. priteisė 69 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, tvirtindamas, kad teismas visapusiškai neištyrė visų bylos aplinkybių ir priėmė šališką teismo sprendimą, t. y. nenagrinėjo jo argumentų dėl vietinės rinkliavos mokėjimo pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį; nesiaiškino ir nepasisakė, ar pareiškėjas rinko ir tvarkė komunalines atliekas iš sodo sklypo, neišreikalavo iš pareiškėjo duomenų (pažymos) apie komunalinių atliekų vežimą iš sodo sklypo.

21. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-209-968/2021).

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis, todėl papildomai jų nekartoja, o tik atsako į atsakovo apeliacinio skundo argumentus.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020).

Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020 kt.). Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (2 str. 17 d.) (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018).

Tai yra vietinės rinkliavos objekto nėra, kiek tai susiję su komunalinių atliekų surinkimu ir, atitinkamai, šių surinktų atliekų tvarkymu. Įrodinėjimo našta, kad atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovui (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020). Tik atsakovui įrodžius, kad atliekos nebuvo sukauptos (nesusidarė), atsiranda pagrindas vertinti, ar nėra vietinės rinkliavos nuostatuose rinkliavos mokėtoju įvardinto asmens pareigos mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą ar jos dalį.

24. Iš į bylą pateiktų pareiškėjo ir atsakovo įrodymų matyti, kad atsakovas 2020 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į pareiškėją su prašymu – sąžiningumo deklaracija, prašydamas neskaičiuoti vietinės rinkliavos, kadangi ginčo nekilnojamojo turto objektas netinkamas gyventi, nevykdoma ūkinė veikla, nėra šiltnamių. VšĮ „Gargždų švara“ 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. GŠ-(1.5)-802 nurodytas atsakovo prašymas atleisti nuo vietinės rinkliavos netenkintas, nes vadovaujantis Nuostatais už sodo paskirties objektus atleidimas nuo vietinės rinkliavos netaikomas. Atsakovui buvo išaiškinta minėto administracinio sprendimo apskundimo tvarka. Šioje byloje nėra vertinamas (ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino) pareiškėjo sprendimo netenkinti atsakovo prašymo atleisti nuo vietinės rinkliavos už ginčo nekilnojamojo turto objektą.

25. VšĮ „Gargždų švara“ 2020 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. GŠ-(1.5)-803 dėl atsakovo atsiliepimo pažymėjo, kad atsakovas 2016 m. birželio 15 d. pateikė pareiškėjui prašymą vietinės rinkliavos mokestį už sodo pastatą skaičiuoti už 00 kg priduodamų į atliekų tvarkymo sistemą mišrių komunalinių atliekų kiekį; vėliau atsakovas ne kartą kreipėsi į pareiškėją siekdamas deklaruoti nulinį komunalinių atliekų kiekį, tačiau nulinė komunalinių atliekų deklaracija pagal Nuostatus negalima. Pažymėtina, kad LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-111-556/2020 pagal pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymą atsakovui A. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už ginčo nekilnojamojo turto objektą laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. priteisimo konstatavo, kad iš į bylą pateiktų atsakovo 2016 m. vasario 9 d., 2016 m. gegužės 13 d., 2017 m. rugsėjo 15 d. ir 2017 m. lapkričio 10 d. raštų matyti, jog jis siekė deklaruoti nulinį komunalinių atliekų kiekį, tačiau pareiškėjas 2017 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. GŠ-(1.5)-663 atsakovo prašymo dėl nulinio komunalinių atliekų kiekio deklaravimo netenkino. LVAT pažymėjo, kad atsakovui buvo išaiškinta minėto administracinio sprendimo apskundimo tvarka, tačiau atsakovas jo neginčijo, todėl byloje nėra vertinamas pareiškėjo sprendimo netenkinti atsakovo prašymo dėl nulinio komunalinių atliekų kiekio deklaravimo teisėtumas ir pagrįstumas.

26. Tikrinamu atveju teisėjų kolegija apskaičiuotos vietinės rinkliavos pagrįstumą vertina atsižvelgdama į konkrečiam laikotarpiui aktualių teisės aktų normas. Dėl atsakovo apeliacinio skundo motyvų, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jo argumentų dėl vietinės rinkliavos mokėjimo pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas atsisakė priimti atsakovo komunalinių atliekų deklaraciją už 2017–2019 metus, o atsakovas šį sprendimą būtų apskundęs teismui, ir, atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad atsakovo argumentai dėl jo pateiktų komunalinių atliekų deklaracijų reikšmės jam apskaičiuojant vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį nagrinėjamai bylai nėra reikšmingi. Kartu pabrėžtina, kad deklaracijos ir jose pateiktų duomenų teisingumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau dėl apeliacinio skundo argumentų šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo argumentų matyti, jog jis apskritai neigia, kad pareiškėjas rinko ir tvarkė komunalines atliekas iš sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teigdamas, jog sode negyvena, o žaliąsias atliekas kompostuoja.

27. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reguliavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo prašymas tenkinamas, taip pat dėl ko atsakovo atsiliepimo argumentai atmesti. Aplinkybė, jog atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kitaip vertina bylos duomenis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, jog atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, todėl turi prievolę mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš pareiškėjo duomenų (pažymos) apie komunalinių atliekų vežimą iš sodo sklypo, yra teisiškai nereikšmingi, nes asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu / naudojimu ar atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1003-575/2021). Be to, pagal Nuostatus už sodo paskirties objektus atleidimas nuo vietinės rinkliavos netaikomas, t. y. gali deklaruoti tik komunalinių atliekų kiekį. Kita vertus, klausimas, ar ginčo laikotarpiu atsakovas buvo (nebuvo) atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas pripažintinas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme. Atsakovas su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, kurie leistų priešingai vertinti byloje nustatytas aplinkybes.

28. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog teismas ginčą išsprendžia ne taip, kaip to norėtų ginčo šalis, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas, nes teisminiame ginče, jei nesudaroma taikos sutartis, visada yra bylą laimėjusi ir pralaimėjusi šalis. Byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti atsakovo teisės į nešališką teismą pažeidimą. Todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti.

29. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė