2020-11-18 Nr. AB-21643-3-61-3-03513-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2687-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03513-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 14.9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos „Kiemas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Kiemas“ skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl įsakymų panaikinimo priėmimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas asociacija „Kiemas“ 2018 m. spalio 16 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2017 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. A30-1565 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2017 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 49SK-2126-(14.49.109.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir Sprendimas); 3) pripažinti negaliojančia 2017 m. gruodžio 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49ŽSN-462-(14.49.57.) (toliau – ir Sutartis), sudarytą tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (toliau – ir Bendrija).

2. Pareiškėjas teigė, kad asociacija „Kiemas“ buvo įsteigta atstovauti ir ginti bendrus daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų interesus. Automobilių stovėjimo aikštelės teritorija, esanti greta (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų, patenka į žemės sklypo, suformuoto Sprendimu (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo eksploatacijai, ribas, tokiu būdu pažeidžiant (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojų teises ir interesus. Pareiškėjui neaišku, kokiais kriterijais ir pagrindais buvo remiamasi visą bendro kiemo teritoriją priskiriant (duomenys neskelbtini) daugiabučiam namu ir tokiu būdu kito šioje teritorijoje esančio daugiabučio namo gyventojus paliekant be namo kiemo ir automobilių stovėjimo aikštelės. Žemėtvarkos projektas parengtas be jokio teisinio pagrindo (nesiremiant jokiu teritorijų planavimo dokumentu), o formuojamo sklypo ribos nustatytos išimtinai (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojų interesais.

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.

4. Administracijos įsitikinimu, skundas teismui buvo paduotas praleidus įstatyme įtvirtintą terminą. Administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. A51-53688/17(2.14.2.12-MP8) (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojai per prašymą padavusį asmenį R. Š. buvo informuoti, kad Įsakymu patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo planas, taip pat kad žemės sklypas suprojektuotas vadovaujantis Vilniaus miesto specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, t. y. Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 30-200 „Dėl pritarimo (duomenys neskelbtini) teritorijos schemoms“ patvirtintu specialiuoju planu. Vieno mėnesio terminas skundui dėl Įsakymo paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo minėto 2017 m. rugpjūčio 10 d. rašto gavimo dienos. Terminas paduoti skundą teismui laikytinas praleistu net skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d., kai Administracija gavo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojų pasirašytą skundą dėl Įsakymo.

5. Administracija tvirtino, jog ji privalėjo vadovautis 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 30-200 patvirtintos schemos brėžinyje pažymėtomis sklypo (duomenys neskelbtini) ribomis, nes tai yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas, ką patvirtina Teritorijų planavimo registro išrašas. Minėtame brėžinyje aiškiai nurodytos ir (duomenys neskelbtini) gyvenamajam namui eksploatuoti projektuotinos ribos, tačiau pastarojo namo gyventojai nėra kreipęsi dėl žemės sklypo gyvenamajam namui eksploatuoti suformavimo, nors turi tokią teisę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojai buvo palikti be kiemo ir automobilių stovėjimo aikštelės, yra nepagrįstas. Kita vertus, pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojai apskritai turi teisę naudotis automobilių stovėjimo aikštele, esančia prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).

6. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.

7. Skyrius pabrėžė, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra tik vienas pastatas – gyvenamasis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jame nėra jokių kitų statinių ar priklausinių. Šiam pastatui eksploatuoti buvo reikalingas valstybinės žemės sklypas, kuris ir buvo suformuotas Įsakymo pagrindu. Tarnyba įvertino, ar tinkamai laikantis teisės aktų reikalavimų buvo atliktos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros ir, nenustačiusi trūkumų, 2017 m. gegužės 11 d. išdavė Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-2587-(8.30), kurio 8 punkte nurodė, kad „<...> pritariama teikimui tvirtinti su sąlyga: tvirtinti gavus dokumentą apie informaciją paskelbtą namo gyventojams <...>“. Skyriaus vertinimu, prašomi panaikinti Sprendimas ir Sutartis yra priimti kompetentingos institucijos, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir laikantis procedūrų.

8. Atsakovas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti, palaikė atsakovo poziciją.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo asociacijos „Kiemas“ skundą, tenkino atsakovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos prašymą dėl išlaidų atlyginimo, t. y. priteisė atsakovui iš pareiškėjo 353,93 Eur.

10. Teismas nustatė, kad Administracija 2016 m. lapkričio 16 d. gavo Bendrijos prašymą organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, esamam pastatui eksploatuoti. Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. A30-3593 pagrindu pradėtas rengti apie 2 517 kv. m žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti naudojamą kitos paskirties žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (toliau – ir Projektas). 2016 m. gruodžio 20 d. Administracija parengė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-661/16(2.14.2.12-MP8) (toliau – ir Reikalavimai), o 2017 m. gegužės 11 d. Tarnyba parengė Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-2587-(8.30), kurio 8 punkte nurodoma patikrinimo išvada: „pritariama teikimui tvirtinti su sąlyga: tvirtinti gavus dokumentą apie informaciją paskelbtą namo gyventojams“.

11. Administracijos direktoriaus pavaduotojas ginčijamu 2017 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. A30-1565 patvirtino Projektą bei jo sprendinius pagal pridedamą brėžinį.

12. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojai (įskaitant R. Š.) kreipėsi į Administraciją su 2017 m. birželio 23 d. prašymu stabdyti žemės sklypo formavimo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) procedūrą. Prašyme nurodoma, kad gyventojai netikėtai pastebėjo, „kad toje vietoje, kur (duomenys neskelbtini) gyventojai parkuoja mašinas (viso labo telpa 5), atsirado riboženkliai. Supratome, jog neinformavus kt. namų gyventojų bandomas suformuoti sklypas (duomenys neskelbtini) namo mašinų parkavimui <...>“. Administracijos Miesto plėtros departamentas, atsakydamas į šį prašymą, 2019 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. A51-53688/17(2.14.2.12-MP8) informavo, kad Įsakymu patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo planas, nurodė, šio Įsakymo priėmimo teisinį pagrindą ir pažymėjo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) projektuotas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 30-200 „Dėl pritarimo (duomenys neskelbtini) teritorijos schemoms“ patvirtintu specialiuoju planu.

13. Skyrius ginčijamu 2017 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. 49SK-2126-(14.49.109.) suformavo 2509 kv. m ploto žemės sklypą ir patvirtino jo kadastro duomenis, nustatytus pagal MB „Sklypų projektavimas“ matininko M. K. 2017 m. birželio 5 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatė minėtam žemės sklypui 294 kv. m ploto servitutą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, žemės sklypo plane M1:500 pažymėtą indeksu S2. Bendrija Skyriui 2017 m. lapkričio 6 d. pateikė prašymą išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

14. Skyriaus vedėjas 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 49VĮ-2267-(14.49.2.), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ ir atsižvelgdamas į minėtą Bendrijos prašymą, išnuomojo Bendrijai 2 509 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Ginčijama valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49ŽSN-462-(14.49.57.) su Bendrija sudaryta 2017 m. gruodžio 21 d., žemės sklypas išnuomotas 58 metams.

15. Administracija 2018 m. gegužės 30 d. gavo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojų 2018 m. gegužės 22 d. skundą „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. A30-1565 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“.

16. Administracija 2018 m. rugsėjo 3 d. gavo Šedbaro APB 2018 m. rugpjūčio 31 d. raštą, kuriame nurodoma, kad kreipiamasi atstovaujant ir ginant kolektyvinius daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojų interesus ir prašoma pateikti informaciją apie gretimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), formavimo dokumentus. Prašyme paaiškinama, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų teigimu, 2018 m. vasarą jų daugiabučio namo kiemo teritorijoje buvo pastatyti ženklai „Privati teritorija“, su įspėjamaisiais kelio ženklais apie transporto priemonių nutempimą. Pradėjus domėtis tokio ženklinimo pagrindu, gretimo namo (duomenys neskelbtini) namo gyventojai nurodė, kad aplink jų namą yra suformuotas žemės sklypas, į kurio ribas patenka ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojų automobilių stovėjimo aikštelė. Į šį prašymą atsakyta Administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. spalio 16 d. raštu Nr. A51-89051/18(2.14.2.12-MP8), iš esmės pakartojant tai, kas buvo išdėstyta atsakant į (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojų 2017 m. birželio 23 d. prašymą, taip pat advokatui pateiktos dokumentų, susijusių su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimu, kopijos.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjo suinteresuotumą pateikti skundą, pažymėjo, kad asociacija „Kiemas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2018 m. rugpjūčio 1 d. Asociacijos tikslai: teikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojų pastangas užtirtinant tinkamą, darnų jų sambūvį, kokybiškas ir nežalingas gyvenimo sąlygas, minėto gyvenamojo namo, jo aplinkos, greta esančio žemės sklypo tvarkymą, geranorišką galimų konfliktų sprendimą, atstovauti ir ginti asociacijos narių interesus valstybės, teisėsaugos, teisėtvarkos ir kitose institucijose, teikti pasiūlymus valstybės institucijoms dėl naujai rengiamų ar jau veikiančių aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų, dalyvauti kuriant atsakingą požiūrį į gyvenamosios aplinkos išsaugojimą, racionalų gamtos turtų naudojimą, skatinant darnų vystymąsi, skleisti aktualią informaciją apie pasiekimus, naujoves gyvenamosios aplinkos apsaugos srityse, prisidėti prie netolerancijos gyvenamosios aplinkos pažeidimams stiprinimo. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad kreipiasi atstovaudamas ir gindamas kolektyvinius daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), interesus. Iš skundo turinio suprantama, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojų manymu, jų teisės yra pažeidžiamos, nes į Įsakymu ir Sprendimu gretimam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), eksploatuoti suformuotą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nepagrįstai patenka (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojų naudojama automobilių stovėjimo aikštelė. Iki šiol žemės sklypas būtent gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), eksploatuoti nėra suformuotas.

18. Teismas, apžvelgęs aktualias proceso teisės, taip pat Žemės įstatymo bei Sklypų pirkimo ir nuomos taisyklių nuostatas, padarė išvadą, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, formuojant žemės sklypų esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, o taip pat sudaryti šiuo tikslu suformuotų valstybinės žemės sklypų nuomos ar pirkimo–pardavimo sutartis turi tik minėtose teisės normose aiškiai įvardyti subjektai. Šiuo atveju tokią teisę turėtų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai (butų ir negyvenamųjų patalpų savininkai) arba šio daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, jeigu tokia būtų įsteigta. Asociacija neturi teisės nei inicijuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu atveju, nei sudaryti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarties. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas (asociacija) į teismą kreipėsi ne dėl savo kaip juridinio asmens teisių ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo, o dėl kitų fizinių asmenų, kurie yra minėto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, tikėtino teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, tačiau pareiškėjas neįvardijo įstatymų nuostatų, eksplicitiškai suteikiančių jam teisę ginti viešąjį interesą, jų nenustatė ir teismas, t. y. šiuo atveju nėra įstatyme nustatyto atvejo, leidžiančio pareiškėjui ginti viešąjį interesą nagrinėjamoje byloje. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas turi konkretų materialinį interesą dėl nagrinėjamo administracinio ginčo, kitaip tariant, pareiškėjas šioje administracinėje byloje neturi subjektinės teisės, atitinkamai nėra pagrindo vertinti, ar ji buvo pažeista. Pareiškėjo ginčijami Įsakymas, Sprendimas ir Sutartis neturi jokios įtakos jo teisėms, pareigoms ar įstatymo saugomiems interesams. Taigi, pareiškėjo skundas yra atmestinas.

19. Teismas, spręsdamas dėl Bendrijos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, akcentavo, jog atsakovas prašo priteisti 353,93 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimui 2019 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdyje, trukusiame 1 val. 6 min., prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atliginimo parengimą (iš viso – 3,25 val.; valandos įkainis – 90 Eur). Atsakovo prašoma priteisti suma neviršija maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas patenkintas.

III. 20. Pareiškėjas asociacija „Kiemas“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

21. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, jog jis neturi teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje, ir pabrėžia, kad ginčas kilo ne dėl pareiškėjo teisės į valstybinės žemės nuomą, o dėl asociacijos narių teisės į tinkamą gyvenamąją aplinką, tvarią bei aplinkai palankią plėtrą, kuri apima teisę gauti informaciją ir dalyvauti su gyvenamosios aplinkos klausimais susijusių sprendimų priėmime. Ginčas taip pat kilo dėl Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 30-200 patvirtintų (duomenys neskelbtini) teritorijos schemų sprendinių, kadangi ginčijami administraciniai aktai pagrįsti išimtinai šiuo norminiu administraciniu aktu. Atsižvelgiant į tai, teismas privalėjo ex officio (pagal pareigas) pradėti norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo procedūrą, juolab kad pareiškėjas buvo pateikęs tokį prašymą.

22. Pareiškėjo teigimu, skundo pagrindas yra neabejotinai susijęs su Teritorijų planavimo įstatyme nustatytų reikalavimų laikymųsi ir suinteresuotos visuomenės, kokia nagrinėjamu atveju save laiko pareiškėjas (pagal asociacijos įstatus), teisėmis, be kita ko, specialiojo teritorijų planavimo procese. Šias teises garantuoja ne tik minėtas įstatymas, bet ir tarptautiniai bei Europos Sąjungos teisės aktai: 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinančioje Tarybos direktyvą 90/313/EEB, 2001 m. birželio 27 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo bei 1998 metų konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija, Konvencija). Pateiktu skundu ginamas teises pareiškėjas sieja su suinteresuotos visuomenės teisėmis, t. y. kolektyviniais (bendrais) asociacijos narių ((duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojų) teisių ir teisėtų interesų į bendrą gyvenamąją aplinką.

Pareiškėjas gina savo narių teisę į sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką, atstovauja ir gina (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojus įgyvendinant jų teises dalyvauti sprendžiant aplinkos klausimus, įskaitant teisę dalyvauti teritorijų planavimo procese. Šiuo atveju su aplinka susiję klausimai buvo išspręsti nerengiant specialiojo plano, Administracijai vienašališkai parengiant ir patvirtinant schemą, kurią ji vadina specialiuoju planu. Pareiškėjo vertinimu, teismas nemotyvavo, kodėl pareiškėjas neturi teisės ginti viešąjį interesą šioje konkrečioje teisinių santykių srityje.

Šiuo atveju tokia pareiškėjo teisė kyla iš asociacijos įstatų ir Orhuso konvencijos 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse bei 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse esančių teisės normų sisteminio aiškinimo, t. y. pareiškėjas laikytinas suinteresuota visuomene. Minėtas tariamas specialusis planas yra skirtas aplinkos formavimo veiklai (statyboms, žemės formavimui, želdynams ir pan.) didelėje Vilniaus miesto teritorijoje reglamentuoti ir nustato šio konkretaus Vilniaus miesto rajono ir vietos, kurioje yra pareiškėjo narių gyvenamoji aplinka, sprendinius.

Šis norminis administracinis aktas privalėjo būti rengiamas pagal Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus, be kita ko, užtikrinant suinteresuotos visuomenės dalyvavimą jo rengime, tačiau šiuo atveju tokios procedūros (viešas svarstymas, derinimas) nebuvo atliktos. Nepaisant to, teismas nepasisakė dėl Konvencijos nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje, tokiu būdu pažeisdamas pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą (absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas).

23. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 11 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

24. Atsakovas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

25. Bendrijos vertinimu, teismas tinkamai byloje pirmiausiai išsprendė pareiškėjo teisinio suinteresuotumo klausimą. Pažymi, kad vien teismo atsisakymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės aktams negali būti tikrinamas instancine tvarka. Bendrija pabrėžia, kad nors pareiškimų (prašymų), kuriuose prašoma ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą padavimo terminai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nėra įtvirtinti, tačiau, pagal Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalį. visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams senaties terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo yra 2 metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo; pastarasis terminas, kuris yra naikinamasis, šiuo atveju buvo praleistas. Bendrija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo teiginiai apie pažeistą jo teisę dalyvauti tokių specialiųjų planų, kuriuose sprendžiami su asociacijos narių gyvenamąja aplinka susiję klausimai, rengime yra nepagrįsti, nes Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 30-200 priėmimo metu pareiškėjas dar nebuvo įsteigtas. Pareiškėjas savo teises nepagrįstai kildina ir iš Orhuso konvencijos, kadangi nei ginčijami Įsakymas, Sprendimas ir Sutartis, nei Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 30-200 patvirtintos (duomenys neskelbtini) teritorijos schemos (dalyje, susijusioje su Bendrijai suformuotu valstybinės žemės sklypu) nepatenka į Konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį. Taigi, pareiškėjas neturi teisės ginti viešąjį interesą ginčijamu aspektu, jo reikalavimai nėra susiję su aplinkosauga Konvencijos prasme. Pareiškėjas byloje nė nebandė įrodinėti, kad kreipimosi į teismą metu realiai veikė skatindamas aplinkos apsauga. Byloje yra ginčijamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kuris buvo parengtas pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nėra teritorijų planavimo dokumentas.

26. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

27. Administracijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo yra nepagrįsti jau vien dėl to, kad Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. 30-200 ir juo patvirtinta schema laikytina rekomendacinio pobūdžio dokumentu – specialiuoju planu, kuriuo nustatytos rekomendacinės žemės sklypų ribos, savivaldybė galėtų formuoti žemės sklypą esamo daugiabučio namo eksploatacijai ir nesant šio dokumento. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo teismas, byloje pirmiausiai turėjo būti išspręstas pareiškėjo teisinio suinteresuotumo klausimas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis siekia ginti viešąjį interesą kaip suinteresuota visuomenė Orhuso konvencijos prasme, tačiau šie teiginiai nepagrįsti, nes minėto specialiojo plano rengimo metu pareiškėjas dar nebuvo įsteigtas, o skunde teismui pareiškėjas suformulavo aiškų reikalavimą – panaikinti Įsakymą, kurio pagrindu suformuotas žemės sklypas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatavimui, kadangi į šio žemės sklypo ribas pateko automobilių stovėjimo aikštelė, kuria naudojasi (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojai. Akivaizdu, kad ginčas kilo ne dėl aplinkosauginių reikalavimų pažeidimo, juo labiau ne dėl teritorijų planavimo dokumento. Nei ginčijami administraciniai aktai, nei Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. 30-200 nepatenka į Konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį. Taigi, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas šioje byloje neturi subjektinės teisės.

28. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

29. Tarnyba apžvelgia teisinį reglamentavimą, susijusį su valstybinių žemės sklypų nuoma ir žemės sklypų formavimu, ginčo aplinkybes. Pažymi, kad pareiškėjo prašomi panaikinti aktai buvo priimti iki jo įsteigimo, ir manytina, jog asociacija buvo įsteigta tik šio teisminio ginčo tikslu, nes jos dalyviai praleido terminą minėtiems aktams apskųsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Dėl teisės ginti viešąjį interesą Orhuso konvencijoje numatytais pagrindais.

30.1. Teisę ginti viešąjį interesą pareiškėjas kildina iš Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (Orhuso konvencijos).

30.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi pozicijos, kad:

30.2.1 Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalis atitinkamais atvejais gali suteikti teisę visuomeninei organizacijai kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-1775/2006). Tačiau Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalis gali būti tiesiogiai taikoma tik sprendimams, veiksmams ar neveikimui, patenkančiam į Konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį. Tai aiškiai matyti iš Konvencijos 9 straipsnio 2 dalies autentiškų tekstų anglų ir prancūzų kalbomis, kuriais teismas ir turi pirmiausiai vadovautis, turinio (angl. Each Party shall <...> ensure that members of the public concerned <...> have access to a review procedure before a court of law and/or another independent and impartial body established by law, to challenge the substantive and procedural legality of any decision, act or omission subject to the provisions of article 6 and, where so provided for under national law and without prejudice to paragraph 3 below, of other relevant provisions of this Convention; pranc. Chaque Partie veille <…> à ce que les membres du public concerné <…> puissent former un recours devant une instance judiciaire et/ou un autre organe indépendant et impartial établi par loi pour contester la légalité, quant au fond et à la procédure, de toute décision, tout acte ou toute omission tombant sous le coup des dispositions de l'article 6 et, si le droit interne le prévoit et sans préjudice du paragraphe 3 ci après, des autres dispositions pertinentes de la présente Convention). Paminėtos pozicijos laikosi ir Konvencijos priežiūros komitetas, kuris yra nurodęs, kad Konvencijos 9 straipsnio 2 dalis taikytina sprendimams dėl leidimų specifinei veiklai, kur visuomenės dalyvavimo yra reikalaujama pagal Konvencijos 6 straipsnį (žr., pvz., 2006 m. liepos 28 d. išvados ir rekomendacijos, p. 26–27 (ECE/MP.PP/C.1/2006/4/Add.2; prieiga per internetą: www.unece.org/env/pp/ccDocuments.htm). Iš esmės analogiška nuostata išdėstyta ir Konvencijos įgyvendinimo gairėse (The Aarhus Convention: An Implementation Guide, p. 128; prieiga per internetą: www.unece.org/env/pp/acig.pdf).

30.2.2 Konvencijos 6 straipsnis taikytinas priimant sprendimus, ar leisti Konvencijos I priede išvardytas planuojamos veiklos rūšis (Konvencijos 6 str. 1 d. a p.); taip pat, vadovaujantis nacionaline teise, sprendimams dėl I priede neišvardytų planuojamų veiklos rūšių, galinčių turėti didelį poveikį aplinkai. Šiuo tikslu Šalys nustato, ar tokiai planuojamai veiklos rūšiai šios nuostatos taikytinos (Konvencijos 6 str. 1 d. b p.). Konvencijos įgyvendinimo gairėse nurodoma, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies a ir b punktai apibrėžia šio straipsnio veikimo sritį (p. 92).

30.2.3 Šioje byloje vertintina teisinė situacija nepatenka į Konvencijos I priede konkrečiai išvardytas veiklos rūšis. Tačiau Konvencijos I priedo 20 dalyje nurodyta „bet kokia veiklos rūšis, nenurodyta 1–19 dalyse, tais atvejais, kai, vadovaujantis nacionalinės teisės aktais, visuomenės dalyvavimas įgyvendinamas taikant poveikio aplinkai vertinimo procedūrą“. Taigi į Konvencijos I priedo ir, atitinkamai, į Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies a punkto bei Konvencijos 9 straipsnio 2 dalies veikimo sritį gali patekti ir tokia veikla, kuriai pagal nacionalinę teisę numatyta poveikio aplinkai vertinimo procedūra, teisė dalyvauti kurioje suteikiama ir visuomenei. Todėl šiuo požiūriu gali būti aktualus ir nacionalinis teisinis reguliavimas dėl poveikio aplinkai vertinimo. Byloje nėra pateikta pareiškėjo argumentų ir įrodymų, kad nagrinėjama veikla pateko į 1-ąjį („Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašas“) ar 2-ąjį („Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas“) Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo priedus arba dėl kitų priežasčių turėjo būti vertinama (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 str. 3 d.). Todėl pripažintina, kad nagrinėjamas atvejis nepatenka į Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies a punkto veikimo sritį.

30.2.4 Konvencijos 6 straipsnis, vadovaujantis nacionaline teise, taip pat taikytinas sprendimams dėl I priede neišvardytų planuojamų veiklos rūšių, galinčių turėti didelį poveikį aplinkai. Šiuo tikslu Šalys nustato, ar tokiai planuojamai veiklos rūšiai šios nuostatos taikytinos (Konvencijos 6 str. 1 d. b p.). Byloje nėra pateikta argumentų ir įrodymų, kad pagal nacionalinę (Lietuvos) teisę Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 30-200 patvirtinti (duomenys neskelbtini) teritorijos schemų sprendiniai (ta jų dalis, kuri aktuali šioje byloje) turėtų būti laikomi turinčiais didelį poveikį aplinkai. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamas atvejis patenka ir į Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies b punkto veikimo sritį.

30.2.5 Apibendrindama prieš tai išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje pareiškėjas negali grįsti savo teisės ginti viešąjį interesą Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalimi, nes ginčijamas atvejis dėl savo pobūdžio nepatenka į Konvencijos 6 straipsnio veikimo sritį.

30.2.6 Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalis nustato, kad „be to, ir nepažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minimų peržiūros procedūrų, kiekviena Šalis užtikrina, kad visuomenės nariai, atitinkantys nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus, jeigu tokie yra, galėtų pasinaudoti administracinėmis arba teisminėmis procedūromis privačių asmenų ir valstybės institucijų, pažeidžiančių su aplinka susijusias nacionalinės teisės nuostatas, veiksmams arba neveikimui užginčyti“. Pastaroji nuostata neturi tiesioginio poveikio. Kitaip tariant, ji pati savaime ir tiesiogiai nesuteikia asmenims, taip pat ir pareiškėjui, teisės kreiptis į teismą. Šis klausimas ir toliau turi būti sprendžiamas pagal nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus, kaip tai ir numatyta Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-393/2010).

30.3. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Bendrojo teismo praktika, kurioje aiškinamos Orhuso konvencijos nuostatos.

30.3.1. Teisingumo Teismas 2011 m. kovo 8 d. sprendime Lesoochranárske zoskupenie VLK prieš Ministerstvo životného prostredia Slovenskej republiky, C‑240/09, EU:C:2011:125, nurodė, kad pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 300 straipsnio 7 dalį „šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis sudaryti susitarimai yra privalomi Bendrijos institucijoms ir valstybėms narėms“. Bendrija Orhuso konvenciją pasirašė ir vėliau patvirtino Sprendimu 2005/370. Taigi pagal nusistovėjusią teismo praktiką šios konvencijos nuostatos nuo šiol yra sudedamoji Sąjungos teisės sistemos dalis (pagal analogiją žr., pvz., 2006 m. sausio 10 d. sprendimo IATA ir ELFAA, C‑344/04, EU:C:2006:10, 36 p.; 2006 m. gegužės 30 d. sprendimo Komisija prieš Airiją, C‑459/03, EU:C:2006:345, 82 p.). Todėl šioje teisės sistemoje Teisingumo Teismas turi jurisdikciją priimti prejudicinį sprendimą dėl šios konvencijos aiškinimo. Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalis Sąjungos teisėje neveikia tiesiogiai. Tačiau procedūros taisykles, susijusias su sąlygomis, kurios turi būti tenkinamos, kad būtų galima pateikti administracinį skundą arba pareikšti ieškinį, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi aiškinti kiek įmanoma atsižvelgdamas tiek į šios konvencijos 9 straipsnio 3 dalies tikslus, tiek į tikslą užtikrinti veiksmingą teisminę Sąjungos teise suteikiamų teisių apsaugą, kad aplinkos apsaugos organizacija, kaip antai zoskupenie, turėtų galimybę teisme ginčyti sprendimą, priimtą pasibaigus administracinei procedūrai, kuri gali pažeisti Sąjungos aplinkos teisę.

30.3.2. 2017 m. gruodžio 20 d. sprendime Protect Natur-, Arten- und Landschaftsschutz Umweltorganisation prieš Bezirkshauptmannschaft Gmünd, C‑664/15, EU:C:2017:987, Teisingumo Teismas taip pat išaiškino, kad:

30.3.2.1. kai valstybė narė priima proceso teisės taisykles, taikytinas Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje numatytam pakartotiniam nagrinėjimui ir reglamentuojančias aplinkos apsaugos organizacijos teisių, kurios jai suteikiamos pagal Direktyvos 2000/60 (t. y. 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus) 4 straipsnį, įgyvendinimą siekiant patikrinti kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų sprendimus, atsižvelgiant į jų įsipareigojimus pagal šį straipsnį, ši valstybė narė įgyvendina iš šio straipsnio kylančią pareigą, taigi laikytina, kad ji įgyvendina Sąjungos teisę, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 51 straipsnio 1 dalį, vadinasi, Chartija yra taikytina (šiuo klausimu žr. sprendimo Lesoochranárske zoskupenie VLK 52 p.). Iš tiesų tik „visuomenės atstovai, atitinkantys nacionaliniuose įstatymuose numatytus kriterijus, jeigu tokie yra“ turi Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje numatytas teises, vadinasi, pati ši nuostata Sąjungos teisėje nėra tiesiogiai veikianti. Vis dėlto minėta nuostata, siejama su Chartijos 47 straipsniu, įpareigoja valstybes nares užtikrinti veiksmingą teisminę Sąjungos teisėje, visų pirma, aplinkos teisės nuostatose, įtvirtintų teisių apsaugą (šiuo klausimu žr. sprendimo Lesoochranárske zoskupenie VLK 45 ir 51 p.).

30.3.2.2. Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje numatyta pakartotinio nagrinėjimo teisė būtų neveiksminga, netgi prarastų prasmę, jeigu reikėtų pripažinti, kad nustačius tokius kriterijus tam tikroms „visuomenės narių“, juo labiau „suinteresuotos visuomenės narių“, tokių kaip aplinkos apsaugos organizacijos, kategorijoms, atitinkančioms Konvencijos 2 straipsnio 5 dalies reikalavimus, būtų nesuteikta jokia teisė apskųsti. Iš tiesų, nors Konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje esanti frazė „nacionaliniuose įstatymuose numatytus kriterijus, jeigu tokie yra“ reiškia, kad susitariančiosios šalys išsaugo diskreciją įgyvendindamos šią nuostatą, ji negali leisti valstybėms nustatyti tokių griežtų kriterijų, kad aplinkos apsaugos organizacijoms iš tikrųjų būtų neįmanoma ginčyti šioje nuostatoje nurodytus veiksmus ar neveikimą.

30.3.2.3. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad nors pagal pačias Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalies nuostatas valstybės narės neįpareigojamos suteikti teisę kaip procedūros šaliai dalyvauti tokioje administracinėje leidimo suteikimo procedūroje, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, yra kitaip, jeigu pagal taikytiną nacionalinę teisę turėti šį statusą yra būtina sąlyga siekiant apskųsti pasibaigus šiai procedūrai priimtą sprendimą. Iš tiesų, jei nacionalinėje teisėje administracinės procedūros šalies statusas susietas su teise kreiptis į teismą, negalima atsisakyti suteikti šį statusą, nes priešingu atveju teisė apskųsti taptų neveiksminga, netgi prarastų prasmę, o tai prieštarautų Konvencijos 9 straipsnio 3 daliai, siejamai su Chartijos 47 straipsniu.

30.3.2.4. Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalį, siejamą su Chartijos 47 straipsniu, reikia aiškinti taip, kad tinkamai įsteigta ir pagal nacionalinės teisės reikalavimus veikianti aplinkosaugos organizacija turi galėti apskųsti teisme sprendimą suteikti projekto, kuris gali būti nesuderinamas su Direktyvos 2000/60 4 straipsnyje įtvirtinta pareiga neleisti prastėti vandens telkinių būklei, leidimą.

30.3.2.5. Konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje aiškiai numatyta, kad gali būti nustatyti šioje nuostatoje nurodytos teisės apskųsti „kriterijai“, o tai iš esmės reiškia, kad valstybės narės, naudodamosi šiuo atžvilgiu joms suteikta diskrecija, gali nustatyti proceso teisės normas dėl sąlygų, kurias būtina įvykdyti, norint pasinaudoti tokia teise apskųsti (86 p.).

30.3.3. Siaurinti suinteresuotos visuomenės teisę kreiptis į teismą ir numatyti sąlygas, jog suinteresuota visuomenė turi būti dalyvavusi derinimo procedūrose, nelabai leidžia tai, jog trys teisių gynimo atvejai Orhuso konvencijoje yra vertinami atsietai vienas nuo kito: „Galimybė kreiptis į teismą 9 straipsnyje numatyta trimis atvejais, išvardytais šio straipsnio 1 dalyje (ieškinys, susijęs su galimybe gauti informaciją), 2 dalyje (ieškinys dėl bet kokio sprendimo, susijusio su konkrečia veikla aplinkos srityje) ir 3 dalyje (galimybė pradėti administracines arba teismines procedūras siekiant ginčyti asmenų ar valdžios institucijų veiksmus ar neveikimą, sudarančius aplinkos teisės pažeidimą)“ (Generalinio advokato 2014 m. gegužės 8 d. išvada sujungtose bylose C-401/12 P-C-403/12 P, EU:C:2014:310).

30.3.4. Dėl akto teisinio vertinimo pažymėtina, kad Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje nėra nurodyta, jog galimybė pradėti joje numatytą administracinę procedūrą apima tik tuos atvejus, kai teisės aktai yra individualaus pobūdžio (Bendrojo teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Mellifera eV, Vereinigung für wesensgemäße Bienenhaltung prieš Komisiją, T-12/17, EU:T:2018:616, 84 p.).

30.4. Šios Nutarties 22 punkte nurodyti apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijos vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio. Kvalifikuojant ginčo teisinius santykius, įvertinant ir Orhuso konvencijos taikymo srities apibrėžtis, asociacijos „Kiemas“, įsteigtos, kaip teigiama, atstovauti ir ginti bendrus daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų interesus, inicijuotas ginčas dėl šio namo gyventojų teisių ir interesų pažeidimo automobilių stovėjimo aikštelės teritoriją, esančią greta (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų, patenkančią į žemės sklypo, suformuoto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. 49SK-2126-(14.49.109.), ribas, priskyrimo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo eksploatacijai, niekaip nepagrįstas objektyviais su aplinkosaugos sritimi susijusiais ryšiais ir aplinkosaugos interesais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad norminio akto teisėtumo patikra nagrinėjant šį individualų ginčą, kai yra teisinis pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą (ABTĮ 5 str. 1 d.) dėl teisinių argumentų, nurodytų šios Nutarties 18 punkte, negalima. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti ir dėl pareiškėjo teisių į abstraktų kreipimąsi dėl norminio akto teisėtumo tyrimo ABTĮ 112 straipsnio pagrindu, tiesiogiai taikant šioje Nutartyje nurodytas Orhuso konvencijos nuostatas, išaiškintas Teisingumo Teismo, kartu su Chartijos 47 straipsniu, nes šiuo atveju, kaip jau konstatuota, reikalavimai nagrinėjamoje byloje niekaip nepagrįsti objektyviais su aplinkosaugos sritimi susijusiais ryšiais ir aplinkosaugos interesais.

30.5. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo asociacijos „Kiemas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius