2025-08-27 Nr. AB-13271-3-62-3-00722-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-709-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00722-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. K., J. K., M. P.-C. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. K., J. K., M. P.-C. skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai M. K., J. K. ir M. P.-C. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. T-493 „Dėl Alytaus miesto bendrojo ugdymo mokyklų priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus pagal vykdomą priešmokyklinio ugdymo programą 2025-2026 mokslo metams nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) nurodyti Alytaus miesto savivaldybei koreguoti / išdėstyti Sprendimą nauja redakcija, įpareigojant formuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigose priešmokyklinio ugdymo grupes taip pat; 3) jei teismas nuspręstų, kad Sprendimas yra teisėtas, įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę įvertinti ir atsižvelgti į tėvų poreikį bei vaikų raidos poreikius, formuojant priešmokyklinio ugdymo grupes ir darželiuose.

Pareiškėjai kartu su skundu pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kuriame nurodė, kad nors Alytaus miesto savivaldybės taryba skundžiamą Sprendimą priėmė 2024 m. gruodžio 19 d., tačiau jis buvo registruotas ir viešai prieinamas tik 2024 m. gruodžio 31 d. Pasak pareiškėjų, Alytaus lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) administracija laiku neinformavo darbuotojų ir tėvų apie savivaldybės priimtą Sprendimą, nes tai buvo padaryta tik 2025 m. sausio 23 d., be to, minėto lopšelio-darželio siųstame elektroniniame laiške nurodyta, jog susirinkimas su bendruomenės tėvais dėl priimto skundžiamo Sprendimo numatytas 2025 m. vasario 3 d. Pareiškėjai pažymėjo, kad Alytaus lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) administracija darbuotojus informavo apie savivaldybės priimtą Sprendimą dėl priešmokyklinių grupių formavimo bendrojo ugdymo įstaigose 2025 m. sausio 21 d., be to, pastarojo lopšelio-darželio tėvų komitetas (duomenys neskelbtini) informavo 2025 m. sausio 28 d. siųstame pranešime, kuriame nurodyta, kad 2025 m. sausio 29 d. vyks visuotinis bendruomenės susirinkimas, kurio metu tėvai buvo informuoti dėl priešmokyklinių grupių formavimo tik bendrojo ugdymo įstaigose. Todėl pareiškėjai teigė, kad dėl nurodytų aplinkybių jie ir praleido skundo padavimo terminą. Pareiškėjai taip pat tvirtino, jog savivaldybė nederino Sprendimo dėl priešmokyklinių grupių formavimo tik bendrojo ugdymo įstaigose nei su ikimokyklinio ugdymo įstaigomis, nei su bendruomenės tėvais, kurie apie priimtą Sprendimą sužinojo tik apskundimo terminui praėjus. Pasak pareiškėjų, vėliau jie aktyviai kreipėsi į savivaldybę, t. y. siuntė oficialius paklausimus, bendruomenė organizavo mitingus, bandė ieškoti dialogo su savivaldybe, tačiau atsakymų negavo. Pareiškėjai vertino, kad skundžiamas Sprendimas nuo jo priėmimo iki skundo padavimo iš esmės jokių teisinių pasekmių nesukėlė, tačiau, jų teigimu, jos kils 2025 m. rugsėjo 1 d., kai vaikai pradės ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programas. Kadangi Švietimo ir sporto skyrius oficialiai nederino ir neinformavo darželių, jog priešmokyklinės grupės juose nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. nebus formuojamos, pareiškėjų nuomone, nebuvo laikomasi valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų.

II. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė atnaujinti pareiškėjams terminą skundui paduoti ir priimti jų skundą.

Įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjų pateiktų dokumentų nustatyta, jog skundžiamu Sprendimu Alytaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 straipsnio 5 ir 8 punktais, Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo (toliau – ir Švietimo įstatymas) 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos 2021–2025 m. bendrojo plano, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T-324 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021-2025 metų bendrojo plano patvirtinimo“ 11.4.2 papunkčiu, nusprendė: 1. nustatyti Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių: 1.1. Alytaus „Vilties“ mokykloje-darželyje – 1 grupė; 1.2. Alytaus Vidzgirio mokyklos „Drevinuko“ skyriuje – 2 grupės; 1.3. Alytaus Vidzgirio mokykloje – 2 grupės; 1.4. Alytaus „Volungės“ progimnazijoje – 3 grupės; 1.5. Alytaus Likiškėlių progimnazijoje – 3 grupės; 1.6. Alytaus Dzūkijos mokykloje – 2 grupės; 1.7. Alytaus Dainavos progimnazijoje – 2 grupės; 1.8. Alytaus Senamiesčio pradinėje mokykloje – 3 grupės; 1.9. Alytaus Piliakalnio progimnazijoje – 2 grupės; 1.10. Alytaus Panemunės progimnazijoje – 3 grupės; 1.11. Alytaus Šaltinių progimnazijoje – 2 grupės; 2. neformuoti nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinio ugdymo grupių Alytaus „Sakalėlio“ pradinėje mokykloje. Sprendime taip pat nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ numatyta tvarka, t. y. per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teismas sprendė, kad vėliausia diena, kada pareiškėjai galėjo susipažinti su Sprendimo turiniu, yra 2025 m. sausio 25 d., o tai patvirtina su skundu pateikta 2025 m. sausio 25 d. 18:49 val. el. laiško kopija, iš kurios matyti tokio turinio pranešimas: „Gerb. Tėveliai, norime supažindinti su Alytaus miesto tarybos sprendimu. Vadovaujantis šiuo sprendimu nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinio ugdymo įstaigose nelieka priešmokyklinio ugdymo grupių. Mokyklas galite rinktis tas, kurios pateiktos sprendime. Jei turite klausimų, kviečiame atvykti vasario 3 d. 17:00 val. į darželio aktų salę. Stengsimės atsakyti į jums rūpimus klausimus“. Teismas taip pat akcentavo, kad prie el. laiško yra prisegtas „Word“ formato failas pavadinimu „T-493-Priešmoky...“, kurio dalinis vaizdas atitinka skundžiamo Sprendimo vaizdą, be to, patys pareiškėjai skunde nurodė ir ankstesnes datas, t. y. 2025 m. sausio 21 d. ir 2025 m. sausio 23 d.

Teismas kritiškai vertino pareiškėjų argumentą, kad jie praleido terminą skundui paduoti, nes tik 2025 m. sausio mėnesio pabaigoje sužinojo apie Sprendimą. Teismas nurodė, jog pareiškėjams 2025 m. sausio 25 d. susipažinus su Sprendimu, terminas skundui paduoti suėjo 2025 m. vasario 25 d., tačiau iš skundo ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad skundas teismui pateiktas 2025 m. gegužės 6 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po termino apskųsti Sprendimą pabaigos. Teismas, padaręs išvadą, jog toks pareiškėjų delsimas negali būti vertinamas kaip atitinkantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo akcentuojamus sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartus, konstatavo, kad pareiškėjai savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai ir dėl to praleido terminą skundui paduoti.

Teismas vertino, jog pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kad jie praleido terminą, nes sužinoję apie Sprendimą ėmėsi kitų veiksmų (kreipėsi į savivaldybę, siuntė paklausimus, bendruomenė organizavo mitingus, bandė ieškoti dialogo su savivaldybe ir pan.), negali būti laikomos ekstraordinariomis priežastimis, pateisinančiomis termino praleidimą. Teismas taip pat pažymėjo, jog Sprendimas nėra didelės apimties, jame aiškiai nurodyta apskundimo tvarka referuojant į ABTĮ, tačiau pareiškėjai nenurodė jokių priežasčių, kliudžiusių jiems laiku kreiptis į advokatą ar advokato padėjėją konsultacijai dėl apskundimo termino, jei patys iš Sprendimo to negalėjo suprasti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjų argumentai, jog Sprendimas su jais nebuvo derintas, kad apie jo priėmimą jie nebuvo tinkamai informuoti, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Vadovaudamasis VSĮ 6 straipsnio 5 ir 8 punktais bei Švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas akcentavo, jog nagrinėjamu atveju būtent savivaldybės atstovaujamajai institucijai suteikiama teisė organizuoti ikimokyklinį ugdymą ir užtikrinti vaikų iki 16 metų mokymąsi pagal privalomojo švietimo programas bei kt., tačiau pareiškėjai nenurodė teisinio pagrindo, kuris, jų nuomone, įpareigotų Alytaus miesto savivaldybės institucijas išsiųsti skundžiamą Sprendimą visiems Alytaus miesto gyventojams, turintiems nepilnamečių vaikų. Be to, Sprendimas pareiškėjams buvo įteiktas per ugdymo įstaigas, todėl teismas tokius pareiškėjų argumentus atmetė.

Teismas konstatavo, kad terminas skundui paduoti dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimo panaikinimo praleistas be svarbių priežasčių, todėl neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Kadangi žyminis mokestis už skundą nebuvo sumokėtas, teismas jo grąžinimo klausimo nesprendė (ABTĮ 38 str.).

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutartį, atnaujinti jiems terminą skundui paduoti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į svarbias bei objektyvias aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas terminas skundui paduoti, taip pat netinkamai įvertino pareiškėjų elgesį skaidrumo, sąžiningumo ir rūpestingumo aspektais.

Pareiškėjų teigimu, skundžiamas Sprendimas viešai paskelbtas 2024 m. gruodžio 31 d., tačiau faktiškai apie jį pareiškėjai buvo informuoti tik 2025 m. sausio 23 d. ir 25 d., kai ikimokyklinės įstaigos išplatino informaciją bendruomenėms. Pasak pareiškėjų, nors pirmosios instancijos teismas nustatė minėtus faktus, tačiau formaliai rėmėsi tuo, kad pareiškėjus oficialiai informacija apie skundžiamą Sprendimą pasiekė 2025 m. sausio 23 d. ir 25 d. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai nurodo, jog formaliai turėjo 2 mėnesius apskųsti skundžiamą Sprendimą, tačiau negalėjo numatyti, kiek laiko truks dialogas su Alytaus miesto savivaldybe neteisiniu būdu. Pareiškėjai pažymi, kad savo iniciatyva bandė bendradarbiauti su Alytaus miesto savivaldybe, t. y. siuntė oficialius laiškus-klausimus Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariams bei Švietimo ir sporto skyriui (atsakymų negavo), kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl higienų normų atitikimo Alytaus progimnazijose, taikių mitingų metu kvietė į dialogą Alytaus miesto savivaldybę bendradarbiavimui bei ginčo išsprendimui neteisine tvarka, taip pat du kartus buvo nuvykę į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kuri žadėjo tarpininkauti sprendžiant ginčą tarp pareiškėjų ir Alytaus miesto savivaldybės.

Pareiškėjų nuomone, skundžiamas Sprendimas, kuriuo numatyta formuoti priešmokyklines grupes bendrojo ugdymo įstaigose, nesudaro pagrindo manyti, kad kito tarybos posėdžio metu nebus priimtas naujas sprendimas, kuriame būtų numatyta formuoti priešmokyklines grupes ir ikimokyklinėse įstaigose. Vadovaudamiesi Švietimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai tvirtina, jog turėjo pagrįstų lūkesčių, kadangi nebuvo galima tikėtis, kad galiojusi praktika ugdyti pagal priešmokyklinio ugdymo programą ikimokyklinio ugdymo įstaigose Alytaus mieste bus eliminuojama. Pareiškėjų įsitikinimu, Alytaus miesto savivaldybės nesiderinimas ir neinformavimas ikimokyklinių įstaigų ir tėvų sudarė prielaidą tokiai situacijai susiklostyti. Pasak pareiškėjų, Alytaus miesto savivaldybės neveikimas, tyčinis vilkinimas ir nebendradarbiavimas – tai nuo jų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis skundui paduoti.

Pareiškėjų vertinimu, nors pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad jie privalėjo kreiptis į advokatą, tačiau, jų teigimu, advokato paslauga nėra imperatyvi, o toks teiginys nesusijęs su imperatyvumu. Pasak pareiškėjų, skundo padavimo procesas užsivilkino dėl taikaus sprendimo būdo su Alytaus miesto savivaldybe, o sprendžiant ginčą taikiai – advokatai nenaudojami, todėl, pareiškėjų nuomone, toks teismo argumentas yra perteklinis. Be to, pareiškėjai pažymi, kad kilus ginčui ne visada būtina kreiptis į teismą siekiant, jog jis būtų išspręstas, nes ginčo šalys iš anksto gali susitarti nesutarimus spręsti neteisminiu būdu, o tik nepavykus pasiekti bendro sutarimo – kreiptis į institucijas. Alternatyvus ginčų sprendimas – tai dažniausias neteisminis ginčų sprendimo būdas, dėl kurio šalys susitaria pačios. Pareiškėjai tvirtina, kad veikė, rėmėsi ir vylėsi bendradarbiavimo, paremto sąžiningumu bei vietos savivaldos atstovaujamosios demokratijos principais.

Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad jie veikė ne pagal sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartus, ir mano, jog būtent Alytaus miesto savivaldybė privalėjo veikti pagal nurodytus principus. Pareiškėjų vertinimu, Alytaus miesto savivaldybė pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje numatytą skaidrumo principą bei turėjo pareigą informuoti ir konsultuotis su ikimokyklinėmis įstaigomis bei tėvais, kadangi skundžiamas Sprendimas apima Alytaus miesto ikimokyklines ir bendrojo ugdymo įstaigas, taip pat yra nukreiptas į visus miesto vaikus ir, remiantis Švietimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, teisėtus tėvų lūkesčius.

Pareiškėjai pažymi, kad priešmokyklinių grupių formavimui tik bendrojo ugdymo įstaigose buvo sudaryta darbo grupė. Vadovaudamiesi VAĮ 8 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjai teigia, jog skundžiamas Sprendimas buvo priimtas sudėtingam, kompleksiniam ir su valstybės politikos formavimu susijusiam klausimui spręsti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas neatnaujinti praleisto termino skundui paduoti nesuteikia galimybės apginti vaikų interesus į mokslą, ugdymo kokybę ir emocinį vaiko augimą teismine tvarka.

Pareiškėjai akcentuoja, kad Alytaus miesto savivaldybė, priimdama skundžiamą Sprendimą, sumažino ikimokyklinių įstaigų veiklą ir funkcijas, panaikindama priešmokyklines grupes ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Pasak pareiškėjų, ikimokyklinių įstaigų direktoriai ne tik negalėjo laiku informuoti tėvų apie Alytaus miesto savivaldybės norimą priimti sprendimą formuoti priešmokyklinio ugdymo grupes bendrojo ugdymo mokyklose, bet ir ikimokyklinių įstaigų administracija negalėjo kartu informuoti pedagogų, kurių pareigybių ikimokyklinėse įstaigose nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. (po Alytaus miesto savivaldybės priimto Sprendimo) nereikės. Todėl, pareiškėjų teigimu, Alytaus miesto savivaldybė taip pat pažeidė ir darbuotojų teises. Taigi, pareiškėjų vertinimu, Alytaus miesto savivaldybė turi visuomenės informavimo viešųjų ryšių kanalus, per kuriuos galėjo informuoti ir konsultuotis su visuomene apie numatomą priimti Sprendimą.

Pareiškėjų įsitikinimu, priešmokyklinio ugdymo programų ugdymas tik bendrojo ugdymo įstaigose atima Alytaus miesto gyventojams (vaikams, tėvams, globėjams) teisę pasinaudoti Švietimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies užtikrinama galimybe pagal priešmokyklinio ugdymo programą ugdyti ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Todėl tokiu būdu sudaroma nelygybė į vientisą visiems pagal įstatymą veikiančią švietimo sistemą tarp Lietuvos Respublikos savivaldybių. Remdamiesi Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Susitarimu dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030) (toliau – ir Susitarimas), pareiškėjai nurodo, kad Alytaus miesto savivaldybė apribodama pasirinkimą ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą ikimokyklinio ugdymo įstaigose pažeidžia minėto Susitarimo nuostatus. Taigi, eliminavus ugdymą pagal priešmokyklinio ugdymo programą ikimokyklinėse įstaigose, bendrojo ugdymo įstaigose neįmanoma pasinaudoti ir taikyti ikimokyklinėse įstaigose naudojamo modelio.

Pareiškėjai teigia, kad kreipėsi atnaujinti terminą skundui paduoti, kuris lemia Lietuvos ir savivaldybių pamatinių funkcijų kokybę ir tėvų (vaikų) prieinamumą joms gauti, taip pat mano, jog Alytaus miesto savivaldybė, kaip skundžiamą Sprendimą priėmusi institucija, neužtikrino viešo informavimo apie Sprendimo turinį ir jo pasekmes, nesivadovavo vietos gyventojų interesais tvarkyti ir valdyti žymią viešųjų reikalų dalį, kaip numatyta VSĮ, ir pažeidė gero viešojo administravimo principus.

Pareiškėjai tvirtina, kad nesiekė vilkinti proceso ar piktnaudžiauti teise. Priešingai, elgėsi geranoriškai, aktyviai, rūpestingai ir atidžiai. Pasak pareiškėjų, jie pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius vieno mėnesio termino skundo pateikimo praleidimo priežasčių buvimą, o teismo konstatuotas daugiau nei 2 mėnesių vėlavimas buvo nulemtas ne aplaidumo, o įsitikinimo, kad ieškoma dialogo su institucijomis, galinčiomis politiniu aspektu peržiūrėti Sprendimą ir išspręsti ginčą tarp pareiškėjų bei Alytaus miesto savivaldybės be bylinėjimosi.

Pareiškėjų vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartimi užkertamas kelias spręsti bylą iš esmės ir ginčyti Alytaus miesto savivaldybės Sprendimą, kuris tiesiogiai daro įtaką nepilnamečių vaikų teisėms į ugdymą bei šeimų teisėms pasirinkti ugdymo įstaigą, o tai pažeidžia ne tik švietimo politikos nuoseklumo principus, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 39 straipsnį. Todėl pareiškėjai laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas tokių pasekmių nevertino kaip reikšmingų viešajam interesui, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką terminas gali būti atnaujinamas atsižvelgiant į viešojo intereso svarbą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti pareiškėjams terminą skundui paduoti ir priimti jų skundą dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016 ir kt.).

Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog pareiškėjai siekia ginčyti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2024 m. gruodžio 19 d. Sprendimą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Byloje taip pat nustatyta ir pareiškėjai to neginčija, kad jie su Sprendimo turiniu galėjo susipažinti vėliausiai 2025 m. sausio 25 d., todėl, vadovaujantis ABTĮ 29 straipsniu, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, terminas skundui paduoti suėjo 2025 m. vasario 25 d., tačiau pareiškėjai tik 2025 m. gegužės 6 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po termino apskųsti Sprendimą pabaigos, kreipėsi į teismą dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos priimto Sprendimo panaikinimo, prašydami atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl praleido terminą skundui paduoti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 2 dalį prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai, kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).

Pareiškėjai prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjai grindžia tuo, kad Alytaus miesto savivaldybė nederino ir neinformavo ikimokyklinių įstaigų ir tėvų apie Sprendimą, o Alytaus miesto savivaldybės neveikimas, tyčinis vilkinimas ir nebendradarbiavimas – tai nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku paduoti teismui skundą. Pareiškėjai tvirtina, kad skundo padavimo procesas užsivilkino dėl taikaus sprendimo būdo su Alytaus miesto savivaldybe. Mano, jog teismas, neatnaujindamas termino skundui paduoti, nesuteikia galimybės apginti vaikų interesų į mokslą, ugdymo kokybę bei emocinį vaiko augimą teismine tvarka, be to, skundžiama nutartimi užkertamas kelias bylą išspręsti iš esmės ir ginčyti Alytaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimą, kuris daro įtaką nepilnamečių vaikų teisėms į ugdymą, taip pat šeimų teisėms pasirinkti ugdymo įstaigą ir tokiu būdu pažeidžia švietimo politikos nuoseklumo principus, Konstitucijos 39 straipsnį. Pasak pareiškėjų, Alytaus miesto savivaldybės taryba, priimdama Sprendimą, pažeidė darbuotojų teises, lygių galimybių principą ir Susitarimo nuostatus. Pareiškėjų įsitikinimu, jie elgėsi rūpestingai ir operatyviai, o pirmosios instancijos teismas nurodytų priežasčių nevertino kaip reikšmingų viešajam interesui.

Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013; 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019; kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; kt.).

Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA822-89/2012; kt.). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006; kt.).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016; kt.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teismų praktikoje yra konstatuota, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-25/2012; kt.).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012; kt.). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011; kt.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių (atsitiktinės klaidos).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, daro išvadą, kad pareiškėjų nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjams laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai nenurodė jokių objektyvių, t. y. nuo jų pačių valios nepriklausiusių priežasčių, kurios galėtų būti vertinamos kaip svarbios, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjams laiku kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo. Byloje nustatytų aplinkybių visuma taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjai terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjams piktnaudžiauti savo teisėmis. Pažymėtina, kad pareiškėjų skunde suformuluotame prašyme atnaujinti terminą bei atskirajame skunde nurodyti argumentai ir aplinkybės grindžia išimtinai subjektyvų pareiškėjų situacijos vertinimą bei pačių pareiškėjų apsisprendimą elgtis tam tikru būdu. Be kita ko, akcentuotina, kad pareiškėjų lūkestis, jog ginčą pavyks išspręsti kitu būdu, taip pat nėra vertintinas kaip objektyvi aplinkybė, lėmusi termino skundui paduoti praleidimą. Pareiškėjai, pasirinkdami laukti ir galbūt susitarti kitu būdu (taikiai), iš esmės prisiėmė riziką ir iš to kylančias pasekmes, t. y. kad jie galbūt praleis terminą skundui paduoti nurodyta tvarka ir tokiu būdu neteks teisės į teisminę gynybą. Taigi, darytina išvada, kad šiuo atveju termino ginčijamą Sprendimą apskųsti praleidimą lėmė ne objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusios priežastys, tačiau subjektyvus situacijos vertinimas bei apsisprendimas elgtis tam tikru būdu, o toks pareiškėjų elgesys negali būti laikomas tinkamu ir operatyviu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Kiti pareiškėjų atskirojo skundo argumentai nagrinėjamu atveju nelemia kitokios teisėjų kolegijos išvados, todėl jie nevertinami.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjų argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų M. K., J. K. ir M. P.-C. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Iveta Pelienė

Virginija Volskienė