2025-02-26 Nr. AB-6352-3-61-3-03776-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-170-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03776-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Gintaro Kryževičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų mažosios bendrijos „Renema“ ir administratoriaus įgalioto asmens J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo (skundą pateikusio asmens) Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos skundą pareiškėjams mažajai bendrijai „Renema“ ir administratoriaus įgaliotam asmeniui J. S. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Atsakovas (skundą pateikęs asmuo) Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 21R-428 (AG-420/06-2022) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjų mažosios bendrijos „Renema“ (toliau – ir Administratorius) ir jos vadovo J. S. (toliau – ir Administratoriaus vadovas) skundas buvo patenkintas ir panaikintas Tarnybos direktoriaus 2022 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. V4-91 „Dėl poveikio priemonių nemokumo administratoriams MB „Renema“ ir J. S. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Tarnyba skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. įvertinusi 2022 m. vasario 14 d. kreditoriaus skunde bei pareiškėjų pateiktą informaciją ir teisinį reglamentavimą, Tarnyba padarė išvadą, kad pažeistas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 3 straipsnio 5 punktas, 66 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, nes BUAB „Bugasta“ (toliau – ir Įmonė) bankroto procese buvo naudojamasi subjekto, kuris neturi leidimo (licencijos) vykdyti dokumentų saugojimo ir archyvavimo veiklos, paslaugomis ir esant interesų konfliktui, o taip pat šiomis paslaugomis buvo naudojamasi nesudarius paslaugų teikimo sutarčių.

2.2. Nemokumo administratorius, administruodamas įmonės bankroto procesą, turi lygiai ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir teisėtus interesus ir tai reiškia, kad bet kurie nemokumo administratoriaus veiksmai ir sprendimai turi būti paremti visiško nešališkumo, teisinio nesuinteresuotumo, bet kokio interesų konflikto vengimo principais, nes tik nešališkas ir profesionaliai veikiantis nemokumo administratorius gali pasiekti pusiausvyrą tarp įmonės ir jos kreditorių interesų, teisingai išspręsti atskirus klausimus bankroto procese.

2.3. Administratorius, administruodamas Įmonės bankroto procesą, naudoja, valdo, disponuoja būtent Įmonės turtą (pinigines lėšas), todėl tokiu atveju administratorius turi būti ypatingai rūpestingas ir atsakingas. Dėl Administratoriaus tikslingai ir sąmoningai atliktų veiksmų (naudojimosi subjekto, kuris neturi leidimo (licencijos) teikti atitinkamų paslaugų, paslaugomis, bei nesudarius paslaugų teikimo sutarčių) galėjo kilti žala tiek Įmonės, tiek jos kreditorių teisėtiems interesams.

2.4. Patikrinimo metu konstatuoti JANĮ pažeidimai neatitinka JANĮ įtvirtinto profesionalumo principo bei tinkamo disponavimo Įmonės turtu, todėl atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų reikšmingumą, bankroto administratoriaus vaidmenį nemokumo procese, Pareiškėjams buvo pritaikytos Įsakyme nurodytos poveikio priemonės.

2.5. Tarnybos 2022 m. birželio 22 d. išvadoje Nr. D4-1606 „Dėl neplaninio nemokumo administratorės MB „Renema“ veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvada), priešingai nei nurodyta Sprendime, buvo akcentuojamos aplinkybės susijusios su netinkamu Įmonės dokumentų saugojimu, t. y. paslaugų teikimo sutarčių nesudarymas, aplinkybės, kad Administratorius naudojosi paslaugomis šių įmonių, kurios apskritai neturėjo licencijos tokiai veiklai, bei galiausiai, kad dalis administravimo paslaugų buvo perkama iš juridinių asmenų, kurie turi sąsajų su pačiais pareiškėjais. Įsakymu nustatyti pareiškėjų padaryti pažeidimai yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, todėl, priešingai nei nurodoma Sprendime, materialiosios žalos atsiradimas nėra būtinas.

2.6. Tiek pareiškėjų skunde, tiek Sprendime nebuvo paneigti Tarnybos nustatyti faktai, jog Administratorius, administruodamas Įmonės bankroto procesą, faktiškai naudojosi paslaugomis, kurias Administratorius ir kontroliuoja. Perkant paslaugas iš su Administratoriumi susijusių įmonių, netenkama galimybės užtikrinti konkurencijos dėl tokių paslaugų kokybės bei kainos, ko pasėkoje kenčia tiek pačios bankrutuojančios Įmonės, tiek jos kreditorių interesai, bei galimai sumažėja kreditorių atgautinos lėšos. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba mano, kad pagrįstai pripažino, jog tokie nustatyti Administratoriaus veiksmai kelia pagrįstų abejonių dėl jo nešališkumo bei suinteresuotumo Įmonės bankroto bylos baigtimi.

2.7. LAGK, Sprendime konstatuodama tai, ko Tarnyba nenustatė atliktame pareiškėjų veiklos patikrinime, neatsižvelgė į Tarnybos nurodytus faktus ir į susidariusią situaciją pažiūrėjo „per siaurai“ ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Tarnyba Įsakymą argumentavo prielaidomis. Pareiškėjai, būdami savo srities profesionalais, siekdami tinkamai užtikrinti Įmonės dokumentų apsaugą, bankroto proceso skaidrumo principo reikalavimus, būdami apdairūs ir rūpestingi, turi ginti tiek pačios Įmonės, tiek jos kreditorių interesus bei taip pat atsižvelgti į egzistuojantį viešąjį interesą nemokumo bylose, tačiau šiuo atveju pareiškėjai nesugebėjo to užtikrinti, todėl buvo pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjai nesilaikė JANĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtinto profesionalumo principo, kurio pažeidimą, skirtingai nei tai buvo padaryta Sprendime, reikia aiškinti sistemiškai su JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nustatytomis nemokumo administratoriaus pareigomis, kurių pareiškėjai taip pat nesilaikė.

2.8. Administruojant nemokumo procesus, egzistuoja ir viešasis interesas (kurio atskirai įrodinėti nereikia), taigi Tarnyba, kaip priežiūros institucija, taip pat turi įvertinti, ar jis nebuvo pažeistas. Tokie pareiškėjų veiksmai, kaip Įmonės bankroto procese naudojamasis paslaugomis (dokumentų saugojimas ir archyvavimas), iš subjekto, kuris neturi leidimo (licencijos) vykdyti tokių paslaugų teikimo, naudojimasis šiomis paslaugomis, nesudarius paslaugų teikimo sutarčių, bei paslaugų pirkimas iš juridinių asmenų, su kurias pareiškėjai yra susiję bei juos kontroliuoja, negalėjo būti įvertinami kitaip, kaip tik Įsakyme nurodytomis poveikio priemonėmis ir nurodymais pareiškėjams. Toks pareiškėjų veiksmų vertinimas neprieštarauja administracinėje teisėje įtvirtintai priežiūros institucijos teisei, įvertinus faktines aplinkybes, pasirinkti taikomą poveikio priemonę. Taip pat atkreipia dėmesį, kad vertinant pačių nustatytų pažeidimų reikšmingumą (kuris taip pat yra pateiktas Išvados dalyje „Nustatytų pažeidimų reikšmingumas ir trukmė“), nei JANĮ, nei kituose nemokumo administratorių priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nei pačiame Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nėra nustatyta jokių kriterijų, kuriais vadovaujantis konkretus pažeidimas galėtų būti vertinamas kaip reikšmingas, tokiu būdu reikšmingumo vertinimą paliekant Tarnybos direktoriaus diskrecijai, kaip ir pačios taikomos poveikio priemonės parinkimo klausimą, kurios parinkimo eiliškumo nenustato nei JANĮ , nei kiti teisės aktai. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, kurioje pripažįstama, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija.

3. Pareiškėjai atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Pareiškėjai skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Tarnyba pirmoje skundo argumentų grupėje vardija nemokumo administratoriaus pareigas, tačiau to konkrečiai niekaip nesusieja su Įsakymo teisiniu ir faktiniu pagrindais. Tarnyba, tvirtindama, jog pareiškėjus nubaudė už JANĮ pažeidimus, tik deklaratyviai nurodo į JANĮ įtvirtinto profesionalumo principo bei tinkamo disponavimo įmonės turtu pažeidimą, tačiau, pareiškėjų nuomone, jie nubausti už veiksmus, kurie negali būti vertinami kaip JANĮ pažeidimai, o Tarnyba, negalėdama pagrįsti savo Įsakymo teise, pasitelkia deklaratyvius teiginius, nuomonę ir išvedžiojimus.

4.2. Išvadose pateikti motyvai ir inkriminuojamų pažeidimų sudėties požymiai iš esmės skiriasi, motyvuose nėra nuorodų, kaip buvo pažeista JANĮ nustatyta turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka, kokių kreditorių interesai neapginti arba kokios administruojamos Įmonės teisės ir interesai neapginti ar pažeisti, taip pat nepasisakyta ir dėl profesionalumo principo pažeidimo. Tarnyba neginčija LAGK išvados, jog Tarnyba, tirdama skundą dėl galimų pažeidimų, nenustatė, kad administravimo išlaidų sąmata būtų viršyta ar išlaidos nepagrįstos buhalteriniais dokumentais bei paslaugos faktiškai nesuteiktos.

4.3. LAGK aplinkybes dėl dokumentų saugojimo ir su tuo susijusių paslaugų pirkimo nagrinėjo ir konstatavo, jog neįrodyta, kad pareiškėjai, pirkdami dokumentų saugojimo paslaugas, pažeidė JANĮ nustatytą turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką, kokios konkrečios JANĮ ar poįstatyminių teisės aktų normos, nustatančios šią tvarką buvo pažeistos, kokie kreditorių ar įmonės teisės ir teisėti interesais neapginti ar pažeisti. Tarnyba nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie paneigtų LAGK Sprendimo išvadas, be to formalus pažeidimas taip pat turi būti įrodytas, o jo pagrindimui nepakanka tik deklaratyvių teiginių.

4.4. Objektyviai vertinant pareiškėjų veiksmus perkant dokumentų saugojimo ir jų tvarkymo paslaugas iš asmenų neturinčių leidimo (licencijos) vykdyti tokių paslaugų teikimo, negali būti teisėtai ir pagrįstai kvalifikuojami, kaip JANĮ 3 straipsnio 5 punkto, 66 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nustatytų nemokumo administratoriaus pareigų pažeidimas. Dokumentų saugojimo ir jų tvarkymo paslaugų teisinis reglamentavimas nepatenka į atsakovės priežiūros sritį, kurioje ji gali skirti poveikio priemones ir nurodymus už pažeidimus. Tarnyba gali skirti poveikio priemones tik už JANĮ ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. JANĮ ir kiti nemokumo procesą reglamentuojantys teisės aktai nereglamentuoja dokumentų saugojimo ir tvarkymo paslaugos įsigijimo ir paslaugos vykdymo, nors būtent jų pažeidimu yra kaltinami pareiškėjai. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nemokumo administratorius neturi pareigos dokumentų saugojimo ir tvarkymo paslaugų įsigyti tik iš subjekto, kuris turi licenciją ar kitokį leidimą. Dokumentų saugojimo ir tvarkymo paslaugų įsigijimas nelemia įmonės ar jos kreditorių interesų pažeidimo ar netinkamo turto naudojimo ir valdymo, nes Įmonė pagal su paslaugų teikėju sudarytas sutartis gavo visas paslaugas, dėl kurių susitarė, o kreditoriai žinojo apie tokių paslaugų būtinybę ir išlaidas tokioms paslaugoms pirkti bei su jomis sutiko.

4.5. Tarnyba patikrinimo metu netyrė ir neanalizavo dokumentų tvarkymo ir archyvavimo bei jų saugojimo paslaugos teikimo aplinkybių, neprašė pareiškėjų paaiškinti pirktų paslaugų esmės. Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatas dokumentų saugojimo paslauga yra apibrėžiama kaip kitų asmenų dokumentų saugojimas specialiose saugyklose pagal licencijos turėtojo sutartinius įsipareigojimus ir teisės aktų nustatytus reikalavimus, siekiant užtikrinti saugomų dokumentų autentiškumą, patikimumą ir prieinamumą visą jų saugojimo laiką. Šiuo atveju Įmonė niekada neperdavė dokumentų saugojimo atsakomybės tretiesiems asmenims ir iš paslaugos teikėjo pirko tik patalpos plotą dokumentams laikyti, kol jie bus perduoti saugoti Įmonės pabaigoje įstatymų nustatyta tvarka. Teisės aktai privatiems juridiniams asmenims tokios paslaugos įsigyti nedraudžia ir atskiro teisinio reglamentavimo tam nenustato, todėl LAGK pagrįstai sprendė, jog Tarnyba neįrodė, jog, pirkdami dokumentų saugojimo paslaugas, pareiškėjai pažeidė JANĮ nuostatas.

4.6. Tarnyba nesurinko jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tai, kad pareiškėjai veikė interesų konflikto įtakoje, todėl tokiomis išvadomis negalėjo grįsti ginčijamo sprendimo. JANĮ nėra nustatyta kitokio reglamentavimo reguliuojančio interesų konflikto atvejus ar kriterijus, kada nemokumo administratorius veikia interesų konflikto įtakoje, todėl galimai galėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos dėl vienasmenio valdymo organų fiduciarinių pareigų laikymosi, tačiau nei Įsakyme, nei išvadoje tokių teisinių pagrindų ir juos pagrindžiančių motyvų nėra nurodyta, kaip nėra nurodyta, jog pažeidimai pasireiškė konkurencijos neužtikrinimu.

4.7. Tarnybos kaltinimas, jog Įmonei perkant bankroto procesui reikalingas paslaugas iš UAB „Verslo valdymo centras“, taip pat UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ buvo pažeistas JANĮ 38 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintas draudimas neturėti nemokumo administratoriui teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, yra teisiškai nepagrįstas. Nei Įsakyme, nei Išvadoje nėra atskleista, kaip teismo sprendimai (nutartys) bankroto byloje, tuo pačiu ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimas dėl įmonės pabaigos, turėjo įtakos nemokumo administratoriaus teisėms ir pareigoms dėl to, jog nemoki Įmonė buhalterinės apskaitos tvarkymo, dokumentų saugojimo ir kt. paslaugas pirko iš UAB „Verslo valdymo centras“, taip pat UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Nė vienas teisės aktas neriboja nemokumo administratoriui turėti ryšių su kitais asmenimis, tokie ryšiai negali būti a priori (iš anksto) laikomi neteisėtais, nes JANĮ tokia prezumpcija nėra nustatyta, o Tarnyba turi įrodyti realų objektyviais duomenimis, bet ne prielaidomis, pagrįstą interesų konfliktą.

4.8. Įmonės bankroto bylos baigtis nėra nulemta nemokumo administratoriaus sudarytų paslaugų pirkimo sutarčių su UAB „Verslo valdymo centras“ ir UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ rezultato, nes, jeigu paslaugos net ir būtų pirktos iš kitų asmenų, galutinis bankroto bylos rezultatas būtų tas pats – įmonės veiklos pabaiga, todėl pareiškėjai nepagrįstai yra kaltinami pažeidę JANĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą veikę interesų konflikto įtakoje. Vien tai, jog paslaugas įsigijusių ir teikusių asmenų adresas yra panašus, nelemia a priori interesų konflikto, nes nėra ginčo, kad paslaugos buvo reikalingos, jos buvo suteiktos, kreditoriai sąmatoje numatė lėšas paslaugų įsigijimui ir patvirtino tokių paslaugų įsigijimą.

4.9. Interesų konflikto motyvavimas etikos kodekso pažeidimu, šiuo atveju pažeidimo pagrindu nurodant Nemokumo administratorių kodekso 11 punkto taisyklės pažeidimą, yra neteisėtas, nes JANĮ 136 straipsnio 7 dalyje aiškiai nurodyta, jog, jeigu priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustato pažeidimų, susijusių Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, ji perduoda šią informaciją nagrinėti Nemokumo administratorių rūmams. Taigi, atsakovė neturi kompetencijos konstatuoti Nemokumo administratorių etikos kodekso pažeidimų ir taikyti jų pagrindu poveikio priemones. Atsakovės taikyta poveikio priemonė grindžiama Nemokumo administratorių etikos kodekso pažeidimu išeina už įstatymu suteiktos atsakovei kompetencijos ribų, todėl yra neteisėta.

4.10. Tam, kad būtų galima pripažinti rašytinių paslaugos sutarčių nesudarymą JANĮ nuostatų pažeidimu, turi būti nustatyta, jog dėl to įmonės turtas valdytas, naudotas ar juo disponuota nesilaikant JANĮ įstatymo nustatytos tvarkos, negintos (pažeistos) kreditorių (kreditoriaus), taip pat juridinio asmens teisės ir teisėti interesai, o nemokumo administratoriaus tokie veiksmai negali būti pateisinti teisės normų aktų reikalavimais.

4.11. JANĮ nėra nustatyta, kad nemokumo administratoriaus patiriamos išlaidos privalo būti patvirtintos tik rašytinėmis sutartimis su paslaugų teikėju, todėl, pareiškėjų nuomone, vien rašytinės sutarties nesudarymas perkant administravimui reikalingas paslaugas, nėra JANĮ nuostatų pažeidimas. Kitų teisės normų aktų reglamentuojančių nemokumo procesą ir nustatančių, kokia forma ir tvarka privalo nemokumo administratorius pirkti administravimui reikalingas paslaugas, taip pat nėra. Vadovaujantis CK 1.63 straipsnio 1 dalimi bei 1.64 straipsnio 1 dalimi, nemokumo administratorius paslaugas, reikalingas administravimo procesui, galėjo įsigyti ne tik rašytiniais sandoriais, bet ir kitokia forma (žodine, konkliudentiniais veiksmais). Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, jog vien tai, jog nebuvo sudaryta rašytinė paslaugų teikimo sutartis, nereiškia, kad sandoris nebuvo sudarytas ir šalims nesukelia teisinių padarinių. Teisėtas elgesys negali būti laikomas neprofesionaliu. Priešingai, teisiniu norminiu reglamentavimu siekiama, jog visuomeniniai teisiniai santykiai vystytųsi nustatytų elgesio taisyklių pagrindu, todėl pareiškėjų elgesį vertinti neprofesionaliu, kai tokias elgesio taisykles nustato įstatymas, yra teisiškai nepagrįsta.

4.12. Tarnyba nenustatė, jog dėl rašytinės formos sutarčių nesudarymo nukentėjo kreditorių ar įmonės interesai ar buvo netinkamai naudojamas įmonės turtas. Priešingai, Tarnybos išvadoje konstatuojamas administravimo išlaidų atitikimas patvirtintai administravimo išlaidų sąmatai, kreditoriai patys sprendė dėl tokių administravimo paslaugų įsigijimo ir tai patvirtino.

4.13. Patikrinimo metu nebuvo išlaikyti objektyvumo ir nešališkumo reikalavimai, nes be pakankamo teisinio pagrindo siūloma konstatuoti administratoriaus veiklos pažeidimus, stengiamasi ignoruoti objektyvius duomenis arba juos interpretuoti taip, jog būtų pasiektas pageidaujamas patikrinimo rezultatas, t. y. konstatuotas pažeidimas. Neobjektyvų ir šališką veikimą patvirtina ir paskutiniai patikrinimo veiksmai, kai nebuvo atsižvelgta į administratoriaus nuomonę, nors joje aiškiai buvo nurodyti teisiniai pagrindai, kodėl administratorius negali būti laikomas padariusiu pažeidimo, vertinant tai tik kaip subjektyvią nuomonę. Tokia pozicija liudija Tarnybos inicijuotos procedūros nubausti pareiškėjus neteisėtumą ir tendencingumą, eilė padaromų aiškių pažeidimų kontrolės procesą padaro neskaidrų ir abejotiną.

4.14. Poveikio priemonės yra aiškiai reglamentuotos JANĮ ir Tarnybos vadovas neturi jokios absoliučios diskrecijos teisės parinkti poveikio priemonę, jis gali taikyti tik tą poveikio priemonę, kuri yra nustatyta įstatyme ar kitame teisės normų akte. Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, todėl jos kompetencija aiškiai reglamentuota teisės normų aktais, atsakovė negali savarankiškai išplėsti savo kompetencijos, o tai padarius, tokie jos veiksmai pripažintini neteisėtais. Tarnyba, nustatydama pareiškėjams temas, kuriomis turi būti keliama profesinė kvalifikaciją, profesinės kvalifikacijos kėlimo būdą, nustatydama laiką per kurį turi būti išklausyti kursai, viršijo savo kompetenciją, kas yra nepagrįsta teisiniu reglamentavimu, todėl yra neteisėta, pareiškėjui J. S. paskirtas nurodymas pagal JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 1 punktą neatitinka įstatyme nurodytų sąlygų.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimu atsakovo skundą tenkino ir panaikino Sprendimą.

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias ginčui reikšmingas faktines aplinkybes:

6.1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2019 m. sausio 29 d., iškelta bankroto byla UAB „Bugasta“ (bylos Nr. B2-1731-560/2019). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartimi Įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pareiškėjas J. S. 2020 m. gruodžio 11 d. paskirtas (išrinktas) UAB „Klaipėdos administravimo biuras“ vadovu. Tarnyba 2022 m. kovo 16 d. pradėjo neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą administruojant BUAB „Bugasta“ bankroto procesą ir nurodė pareiškėjams iki 2022 m. kovo 29 d. pateikti patikrinimui reikalingą informaciją. Tarnyba 2022 m. kovo 28 d. gavo pareiškėjų 2022 m. kovo 24 d. paaiškinimus (toliau – ir Paaiškinimai).

6.2. Pareiškėjai, atsakydami į Tarnybos prašymus, 2022 m. kovo 28 d. pateikė papildomus dokumentus, 2022 m. gegužės 10 d. ir 2022 m. gegužės 18 d. papildomus paaiškinimus ir dokumentus bei 2022 m. gegužės 26 d. papildomus dokumentus.

6.3. Tarnyba, atlikusi neplaninį veiklos patikrinimą, 2022 m. birželio 6 d. elektroniniu paštu pateikė Administratoriui Išvados projektą ir informavo, kad Administratorius turi teisę per penkias darbo dienas nuo išvados projekto gavimo dienos pareikšti savo nuomonę dėl išvados projekto ir (ar) pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus.

6.4. UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ 2022 m. birželio 10 d. buvo įrašytas į Dokumentų tvarkymo paslaugos teikėjų sąrašą.

6.5. Administratorius 2022 m. birželio 20 d. pateikė Tarnybai pastabas dėl išvados dėl neplaninio nemokumo administratorės MB „Renema“ veiklos patikrinimo.

6.6. Tarnybos direktoriaus pavaduotojas 2022 m. birželio 22 d. patvirtino Išvadą.

6.7. Tarnyba Išvadoje konstatavo, kad pažeistas JANĮ 3 straipsnio 5 punktas, 66 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, nes Įmonės bankroto procese buvo naudojamasi paslaugomis (dokumentų saugojimas ir archyvavimas) iš subjekto, kuris neturi leidimo (licencijos) vykdyti tokių paslaugų teikimą, esant interesų konfliktui, o taip pat šiomis paslaugomis buvo naudojamasi nesudarius paslaugų teikimo sutarčių. Išvadoje taip pat įvertinta, kad nebuvo nustatytos objektyvios aplinkybės, pateisinančios konstatuoto pažeidimo padarymą, o konstatuotas pažeidimas, vertinant jį patikrinimo metu nustatytų aplinkybių kontekste, laikomas labai reikšmingu, kadangi nustatytų Administratoriaus veiksmų visuma yra visiškai nesuderinama su vienu iš pagrindinių bankroto proceso principų – profesionalumo – reikalavimų laikymųsi, kelia pagrįstas abejones Administratoriaus nešališkumu ir teisiniu ne suinteresuotumu bylos baigtimi (dėl interesų konflikto), daro neigiamą įtaką Įmonės bankroto proceso administravimui. Pažymėta, kad dėl Administratoriaus tikslingai ir sąmoningai atliktų veiksmų (naudojimasis paslaugomis iš subjekto, kuris neturi leidimo (licencijos) teikti tokių paslaugų, bei nesudarius paslaugų teikimo sutarčių, galėjo kilti žala tiek Įmonės, tiek jos kreditorių teisėtiems interesams. Taip pat įvertinta tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 2 d. nutartimi priėmė sprendimą dėl Įmonės pabaigos. Nustatyta pareiškėjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad Administratoriaus veikloje per pastaruosius trejus metus nebuvo nustatyta pažeidimų, pareiškėjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

6.8. Tarnybos direktorius 2022 m. birželio 23 d. priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo, įvertinęs Administratoriaus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir jų teisinį argumentavimą, išdėstytus Išvadoje, 2022 m. birželio 21 d. Administratoriaus pateiktą nuomonę ir papildomus dokumentus, atsižvelgdamas į tai, kad Administratorius, administruodamas Įmonės bankroto procesą, pažeidė JANĮ 3 straipsnio 5 punktą, 66 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus, vadovaudamasis JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu, pareiškėjams skyrė poveikio priemones – įspėjimus, o pareiškėjui J. S., kaip administratoriaus juridinio asmens darbuotojui (fiziniam nemokumo administratoriui), faktiškai atlikusiam Įmonės nemokumo administravimo veiksmus, skyrė nurodymą papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, t. y. papildomai išklausyti 6 akademinių valandų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus iki 2022 m. gruodžio 31 d., temomis, susijusiomis su bankroto proceso išlaidomis, proceso administravimo išlaidomis, kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus pagrindimu, nustatymu, patvirtinimu ir apmokėjimu, atlygiu nemokumo administratoriui apskaičiavimu ir išmokėjimu, apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus.

6.9. Pareiškėjai dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo 2022 m. liepos 14 d. skundu kreipėsi į LAGK. Pareiškėjų skunde išdėstyti iš esmės analogiški argumentai kaip ir atsiliepime į atsakovės prašymą teismui dėl Sprendimo panaikinimo.

6.10. LAGK 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 21R-428 (AG-420/06-2022) pareiškėjų skundą tenkino ir Įsakymą panaikino.

7. Teismas, apžvelgęs JANĮ nuostatas (155 str. 1 d., 1 str. 1 d., 3 str. 5 p., 59 str. 1 p., 66 str. 1 d. 2 p., 3 p., 16 p., 60 str. 3 d. 7 p., 75 str. 1 d., 2 d., 73 str. 2 d.), Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) (toliau – ir ĮBĮ) nuostatas (10 str. 7 d. 9 p., 11 str. 41 d., 5 d. 3 p., 14 p., 14 str. 1 d. 1 p., 23 str. 5 p., 36 str. 2 d.), taip pat įvertinęs Sprendimo turinį, nurodė, kad nesutinka su Sprendimu.

8. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nurodė, kad Tarnyba Išvadoje konstatavo, kad, atliekant Įmonės patikrinimą, buvo nustatyta, jog 2019 m. liepos 7 d. vykusio Įmonės kreditorių susirinkimo metu 7 darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas“ kreditorių balsų dauguma buvo patvirtinta Administratoriaus pasiūlyta Įmonės administravimo išlaidų sąmata, kurioje numatyta skirti pagal faktą, bet ne daugiau kaip 145 MMA (patikrinimo atlikimo dieną – 105 850 Eur) visam laikotarpiui už ryšio, pašto, kanceliarines, transporto, įvairių mokesčių, dokumentų saugojimo, turto saugojimo, turto inventorizavimo (iki pirmojo kreditorių susirinkimo), buhalterinės apskaitos tvarkymo, antstolio, archyvo tvarkymo ir transportavimo išlaidas, banko mokesčiams, turto vertinimo (kai atliekamas), veiklos audito, finansinių ataskaitų rinkinio audito (kai atliekamas), juridinėms išlaidoms. Taigi, konkreti administravimo išlaidų suma buhalterinės apskaitos tvarkymui, dokumentų saugojimui, archyvo tvarkymui ir transportavimui bendroje 105 850 Eur sumoje nebuvo numatyta.

9. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba Išvadoje taip pat nustatė, kad pagal Administratoriaus pateiktą informaciją Įmonė iš UAB „Verslo valdymo centras“ gavo sąskaitų viso 16 153,50 Eur sumai ir visas jas, išskyrus 2020 m. rugsėjo 25 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 1 250 Eur sumai, apmokėjo. Tarnyba taip pat nustatė, kad trys mokėjimai, t. y. 2019 m. kovo 4 d., 2019 m. lapkričio 27 d. bei 2020 m. gegužės 11 d., buvo atlikti anksčiau, nei išrašytos ir gautos PVM sąskaitos faktūros – atitinkamai 2019 m. kovo 10 d., 2019 m. gruodžio 2 d. bei 2020 m. gegužės 15 d. UAB „Verslo valdymo centras“ 2022 m. sausio 24 d. pažymoje Nr. 22/01/24/01 nurodyta, kad Įmonei laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio buvo teiktos buhalterinės apskaitos tvarkymo, išmokų darbuotojams skaičiavimo, finansinės atskaitomybės likvidavimo pradžiai rengimo, finansinės atskaitomybės už 2019, 2020 ir 2021 metus rengimo paslaugos, nors Administratorius nepateikė jokių duomenų apie tai, kad Įmonė nurodytu laikotarpiu būtų vykdžiusi ūkinę komercinę veiklą.

10. Teismas akcentavo, kad Tarnyba patikrinimo metu, be kita ko, nustatė, kad Įmonė iš UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ gavo sąskaitų bendrai 11 584,29 Eur sumai, iš kurios 8 596,62 Eur sumą sudarė laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio Įmonei teiktos dokumentų saugojimo, dokumentų paieškos ir pateikimo, dokumentų naikinimo, dokumentų tvarkymo / archyvavimo paslaugos, kurias Įmonė tą pačią sąskaitų išrašymo dieną apmokėjo bankiniu pavedimu. Šių paslaugų detalizavimas, nurodant paslaugų kiekį bei kainas, pateiktas UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ administratorės pasirašytose pažymose apie sutiektas paslaugas.

11. Teismas sutiko su Išvadoje pateiktu vertinimu, kad galima teigti, jog Įmonei bankroto proceso metu buvo teikiamos atlygintinos, tęstinio pobūdžio paslaugos – nuolatinis apskaitos vedimas, finansinių ataskaitų rengimas, dokumentų tvarkymas, saugojimas ir archyvavimas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog Įmonė dėl aukščiau nurodytų paslaugų teikimo nei su UAB „Verslo valdymo centras“, nei su UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ nebuvo sudariusi raštinės formos sutarčių, tačiau Tarnyba Išvadoje pažymėjo, kad rašytinės formos sutarčių nesudarymas šiuo atveju neatitinka vieno iš pagrindinių bankroto proceso principų, t. y. profesionalumo, kadangi nesant sudarytos sutarties, Administratorius veikia savo rizika, taip pat nėra aišku, kiek ir kokių paslaugų yra perkama, kokios konkrečiai paslaugos turi būti suteiktos, kokie konkretūs paslaugų įkainiai, kainodara ir pan. Taip pat nėra galimybės nustatyti, ar UAB “Verslo valdymo centras“ ir UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ paslaugos teiktos Įmonei buvo suteiktos savalaikiai, ar išrašytos sąskaitos buvo apmokėtos laiku.

12. Teismas akcentavo, kad Tarnyba tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas pagrindė teisės aktų bei teismų praktikos nuostatomis, kadangi Administratorius, nesudarydamas rašytinių sutarčių su buhalterinės apskaitos paslaugų bei dokumentų saugojimo ir tvarkymo paslaugų teikėjais pažeidė JANĮ 3 straipsnio 5 dalyje nustatytą profesionalumo principą. Nesudarius rašytinių paslaugų teikimo sutarčių, nei teismas, nei Tarnyba, nei Įmonės kreditoriai ar kiti suinteresuoti asmenys neturi galimybės patikrinti, dėl kokių paslaugų teikimo buvo konkrečiai susitarta, kokia tokių paslaugų kaina, tęstinumas, įvykdymo terminai, atskaitomybė paslaugų gavėjui ir paslaugų teikėjo atsakomybė už nesavalaikį paslaugų teikimą ir / ar dokumentų praradimą, sugadinimą ir pan. Teismas pabrėžė, kad patys pareiškėjai nurodo, jog Tarnyba netinkamai nustatė faktines aplinkybes, nes Įmonė su UAB “Klaipėdos administratorių biuras“ susitarė ne dėl dokumentų saugojimo paslaugos, o dėl patalpų nuomos Įmonės dokumentams laikyti.

13. Teismas sprendė, kad administruojamos Įmonės finansinių, turto ir kitų dokumentų perdavimas tretiesiems asmenims, nesant dėl to rašytinių sutarčių, yra itin aplaidus ir neatsakingas Administratoriaus elgesys, kuris niekaip nesuderinamas su profesionalumo principu.

14. Teismas, įvertinęs, kad Administratoriaus vadovas J. S., kuris Administratoriaus buvo įgaliotas vykdyti Įmonės bankroto procedūras, nuo 2020 m. gruodžio 11 d. yra ir Įmonei dokumentų saugojimo, tvarkymo ir archyvavimo paslaugas be rašytinės sutarties teikusios UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ vadovas. UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ taip pat yra įrašytas į viešai Tarnybos puslapyje skelbiamą nemokumo administratorių sąrašą, nurodant jo kontaktus: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav., el. p. (duomenys neskelbtini). Administratoriaus veiklos vykdymo ir kontaktinis adresas taip pat yra (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav. Viešuose registruose nurodomas UAB „Verslo valdymo centras“ adresas taip pat yra (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav., taip pat atsižvelgęs į tai, kad patikrinimo metu UAB „Verslo valdymo centras“ direktorius D. T. ir ankstesnis vadovas V. D. anksčiau nurodytais laikotarpiais buvo ir UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ darbuotojais, padarė išvadą, kad Tarnyba pagrįstai nustatė, kad UAB „Verslo valdymo centras“ ir UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ paslaugas Įmonei teikė tose pačiose patalpose, kuriose Administratorius vykdė Įmonės bankroto administravimą, o paslaugas, kurias Įmonei teikė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ iš esmės teikė tas pats juridinio asmens atstovas (vadovas), t. y. J. S., kuris buvo ir Administratoriaus juridinio asmens vadovas ir darbuotojas, atsakingas už Įmonės bankroto proceso administravimą. Tokiu būdu Administratorius, administruodamas Įmonės bankroto procesą, faktiškai naudojosi paslaugomis, kurias Administratorius ir kontroliuoja. Teismas pritarė Tarnybos vertinimui, kad galimai šiuo atveju rašytinės paslaugų teikimo sutartys nebuvo sudaromos tikslingai (sąmoningai), kadangi priešingu atveju, sudarytas sutartis atstovaudamas tiek paslaugų gavėją, tiek paslaugų teikėją, būtų pasirašęs tas pats asmuo – Administratoriaus vadovas.

15. Teismas atmetė pareiškėjų teiginius, kad tas pats juridinių asmenų adresas nereiškia esant interesų konfliktą, nes nebuvo pažeistos nei Įmonės, nei Įmonės kreditorių teisės, taip pat Įmonės kreditoriai buvo informuoti apie sudarytus sandorius ir jiems pritarė.

16. Teismas pabrėžė, kad Įmonės bankroto administravimo paslaugų teikimo būdas, kai dalis administravimo veiksmų nemokumo administratoriaus žodiniais susitarimais perleidžiama teikti kitiems nemokumo administratoriams, faktiškai kontroliuojamiems to paties asmens, neatitinka nemokumo procese teisiniu reglamentavimu siekiamo tikslo, kad bankroto procesą administruotų nemokumo administratorius, atrinktas specialia įstatyme nustatyta tvarka, ir suponuoja galimą interesų konfliktą, todėl toks administravimo organizavimas netoleruotinas ir vengtinas. Teismas pripažino, kad Administratoriaus vadovas UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ vadovu tapo vėliau, nei kad buvo pradėtos teikti paslaugos Įmonei, tačiau šiuo atveju pakanka net ir vieno Įmonės mokėjimo UAB „Klaipėdos administratorių biurui“, kad būtų konstatuotas interesų konfliktas. Pareiškėjai nepateikė duomenų, kad Administratoriaus vadovui tapus ir UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ vadovu apie tai būtų informavę Įmonės kreditorius ar būtų kitaip sprendę galimo interesų konflikto situaciją. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nustatyto galimo interesų konflikto šiuo atveju egzistuoja prielaidos piktnaudžiavimui Administratoriui suteiktomis teisėmis ir kyla pagrįstos abejonės dėl Administratoriaus nešališkumo bei suinteresuotumo Įmonės bankroto bylos baigtimi, t y. gauti kuo daugiau finansinės naudos iš Administruojamos Įmonės bankroto proceso metu, ir, priešingai nei teigia pareiškėjai, tokiu būdu nėra ginami bei apsaugomi nei Įmonės kreditorių, nei bankrutuojančios Įmonės teisės ir interesai, nėra tinkamai disponuojama bankrutuojančios Įmonės turtu.

17. Teismas pažymėjo, kad tiek ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 9 punkte buvo nustatyta, tiek JANĮ 59 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius nedelsdamas organizuoja juridinio asmens turto ir dokumentų perėmimą ir apsaugą. Pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 16 punktą, viena iš paskirto nemokumo administratoriaus funkcijų yra perduoti saugotinus juridinio asmens dokumentus archyvui. Apžvelgęs Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatas (10 str. 7 d., 17 str., 2 str. 8 d., 18 str. 1 d., 4 d., 5 d.), teismas nurodė, kad pareiškėjų Tarnybai pateiktų UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ pažymų apie laikotarpyje nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2022 m. kovo mėn. suteiktas paslaugas, matyti, kad Įmonei buvo teikiamos dokumentų saugojimo, dokumentų gabenimo/pervežimo, dokumentų paieškos ir pateikimo, dokumentų tvarkymo / archyvavimo paslaugos.

UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ Įmonei išrašytose ir Įmonės apmokėtose PVM sąskaitose faktūrose taip pat nurodyta „už dokumentų saugojimą, tvarkymą“. Teismas nustatė, kad Tarnyba tyrė dokumentų tvarkymo ir archyvavimo bei jų saugojimo paslaugos teikimo aplinkybes, analizavo ir vertino pareiškėjų pateiktus dokumentų saugojimo ir tvarkymo paslaugos suteikimą patvirtinančias dokumentus, ir, nesant jokių kitų dokumentų (pvz. rašytinės sutarties), teisingai nustatė Įmonės pirktų paslaugų pobūdį ir teisingai sprendė, jog, vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi bei 4 dalimi, asmuo, teikiantis dokumentų tvarkymo paslaugą, turi būti įrašytas į Dokumentų tvarkymo paslaugos teikėjų sąrašą, o asmuo, teikiantis dokumentų saugojimo paslaugą, turi turėti licenciją teikti dokumentų saugojimo paslaugą.

Byloje nustatyta, kad UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ į Dokumentų tvarkymo paslaugos teikėjų sąrašą buvo įrašytas tik 2022 m. birželio 8 d., t. y. Tarnybai atlikus Administratoriaus patikrinimą ir pareiškėjus supažindinus su Išvados projektu. Tarnyba pagrįstai nustatė ir tinkamai įvertino faktines aplinkybes, kad Įmonė pirko dokumentų tvarkymo ir saugojimo paslaugas iš UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, kuris paslaugų teikimo metu neturėjo vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka išduoto leidimo teikti dokumentų tvarkymo ir licencijos teikti dokumentų saugojimo paslaugas bei teisingai įvertino tai, kad, Įmonei perkant paslaugas iš subjekto, neturinčio leidimo (licencijos) teikti dokumentų saugojimo ir archyvavimo paslaugų, galėjo kilti grėsmė Įmonei suteikiamų paslaugų kokybei, jos galėjo būti suteiktos nekvalifikuotai tokiu būdu pažeidžiant ir Įmonės, ir Įmonės kreditorių teises ir interesus.

Teismas pažymėjo, kad bankroto pagrindinis tikslas – apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą; administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, kuriais nagrinėjamu atveju Administratorius nesivadovavo.

18. Teismas vertino, kad, esant nustatytoms objektyvioms aplinkybėms, Tarnyba pagrįstai konstatavo, kad Administratorius Įmonės bankroto procese naudodamasis paslaugomis (dokumentų saugojimas ir archyvavimas), iš subjekto, kuris neturėjo leidimo (licencijos) vykdyti tokių paslaugų teikimą, esant interesų konfliktui bei naudojantis paslaugomis nesudarius rašytinių paslaugų teikimo sutarčių pažeidė JANĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintą profesionalumo principą ir atitinkamai JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto reikalavimus.

19. Apžvelgęs JANĮ nuostatas (136 str. 1 d., 2 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad Tarnyba, įvertinusi Išvadą bei įgyvendindama savo diskrecijos teisę skiriant nuobaudą, paskyrė pareiškėjams švelniausią JANĮ 136 straipsnio 3 dalyje nustatytą poveikio priemonę – įspėjimą, o vadovaudamasi JANĮ 136 straipsnio 2 dalimi Administratoriaus vadovui skyrė nurodymą papildomai kelti kvalifikaciją, t. y. papildomai išklausyti 6 akademinių valandų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus iki 2022 m. gruodžio 31 d., temomis, susijusiomis su bankroto išlaidomis, proceso administravimo išlaidomis, kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus pagrindimu, nustatymu, patvirtinimu ir apmokėjimu, atlygiu nemokumo administratoriui apskaičiavimu ir išmokėjimu, apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus.

20. Teismas akcentavo, kad teismas pažymi, kad, šiuo atveju nenustačius profesinės kvalifikacijos kėlimo temų, nurodymo skyrimas kelti profesinę kvalifikaciją neatitiktų tokiu nurodymu siekiamų tikslų – kad profesinė kvalifikacija būtų keliama ne pareiškėjo pasirinktose, bet tose srityse, kuriose buvo nustatyti administratoriaus veiklos bankroto procese pažeidimai. Pareiškėjai iš esmės nepateikė įrodymų, kad Tarnyba, įgyvendindama savo diskrecijos teisę, būtų padariusi kokių aiškių aplinkybių vertinimo, teisės taikymo klaidų ar būtų netiksliai nustačiusi faktines aplinkybes atliktame neplaniniame Administratoriaus veiklos patikrinime. Teismas nurodė, kad, vertinant Išvadą, kurį yra sudėtinė skundžiamo Įsakymo dalis, yra akivaizdu, kad visi Tarnybos nustatyti pažeidimai yra pagrįsti ir įvertinti faktiniais duomenimis, kurie buvo surinkti patikrinimo metu. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba, skirdama nurodymą ir poveikio priemones, atsižvelgė į nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumą ir trukmę bei atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes.

21. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba nenurodė, kokią žalą ar neigiamas pasekmes sukėlė jų veiksmai, tačiau pareiškėjų padaryti pažeidimai yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, todėl materialiosios žalos atsiradimas nėra būtinas.

22. Teismas konstatavo, kad Tarnyba, priimdama Įsakymą, atliko išsamų, objektyvų ir nešališką tyrimą, o šio tyrimo rezultatai buvo užfiksuoti Išvadoje, kuri nagrinėjamu atveju laikytina Įsakymo motyvuojamąja dalimi, teisingai kvalifikavo Administratoriaus atliktus pažeidimus ir pagrįstai paskyrė pareiškėjams poveikio priemones – įspėjimus, o Administratoriaus vadovui – nurodymą.

III. 23. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo skundą atmesti.

24. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

24.1. Įsakyme nurodyti teisės pažeidimai lemia, jog siekiant pripažinti, jog pareiškėjų veiksmai (neveikimas) neatitinka teisinio reglamentavimo ir užtraukia atsakomybę, jų veika turėjo pasireikšti šiais objektyviosios pažeidimo pusės požymiais: nemokumo administratorius juridinio asmens turtą valdė, naudojo ir disponavo ne JANĮ įstatymo nustatyta tvarka (JANĮ 66 str. 1 d. 2 p. pažeidimas); nemokumo administratorius negynė kreditorių (kreditoriaus), taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus (JANĮ 66 str. 1 d. 3 p. pažeidimas); savo pareigas vykdė neprofesionaliai (JANĮ 3 str. 5 p. pažeidimas). Nors Įsakyme ir Išvadoje apibendrintai yra konstatuojama, jog pažeisti būtent JANĮ 3 straipsnio 5 punktas ir 66 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, tačiau išvadose pažeidimai grindžiami papildomais teisniai pagrindais ir argumentacija – JANĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimu (dėl interesų konflikto, nešališkumo pažeidimo ir suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi), Nemokumo administratorių etikos kodekso pažeidimais.

24.2. Rašytinių paslaugų teikimo sutarčių nesudarymas nemokumo procese nėra teisėtas pagrindas a priori konstatuoti nurodytų JANĮ nuostatų pažeidimą. Tiek Tarnybos, tiek pirmosios instancijos teismo išvados dėl Tarnybos inkriminuotų pažeidimų buvimo, kai nebuvo sudarytos rašytinės paslaugų sutartys, padarytos kategoriškai konstatuojant, jog toks neveikimas yra pažeidimas, neanalizuojant aktualių aplinkybių ir nenustatinėjant pažeidimo sudėties.

24.3. JANĮ nėra nustatyta, jog nemokumo administratoriaus patiriamos išlaidos privalo būti patvirtintos tik rašytinėmis sutartimis su paslaugų teikėju, todėl vien rašytinės sutarties nesudarymas perkant administravimui reikalingas paslaugas nėra JANĮ nuostatų pažeidimas.

24.4. Turėjo būti nustatyta, jog dėl to įmonės turtas valdytas, naudotas ar juo disponuota nesilaikant JANĮ įstatymo nustatyta tvarkos, negintos (pažeistos) kreditorių (kreditoriaus), taip pat juridinio asmens teisės ir teisėtus interesus, nemokumo administratoriaus tokie veiksmai negali būti pateisinti teisės normų aktų reikalavimais, todėl lemia nepriekaištingos reputacijos praradimą. Šių aplinkybių nei atsakovė, nei teismas nenustatė, pažeidimas yra grindžiamas formalių teisės aktų taikymu, nesiekiant nustatyti visų pažeidimui konstatuoti būtinų požymių.

24.5. Pirmosios instancijos teismas tikrindamas pažeidimų pagrįstumą nenustatė, kad administravimo išlaidų sąmata būtų viršyta ar išlaidos nepagrįstos buhalteriniais dokumentais bei paslaugos faktiškai nesuteiktos. Taigi nebuvo nustatyti ir konstatuoti esminiai inkriminuojamų pažeidimų objektyviosios pusės požymiai, jog nemokumo administratorius juridinio asmens turtą valdė, naudojo ir disponavo ne JANĮ nustatyta tvarka, nemokumo administratorius negynė kreditorių (kreditoriaus), taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus.

24.6. Pirmosios instancijos teismo pateiktos išvados dėl pareiškėjų veiksmų kvalifikavimo perkant dokumentų saugojimo ir jų tvarkymo paslaugas yra teisiškai nepagrįstos ir nesudaro pagrindo administratoriaus veiksmus konkrečiu atveju vertinti kaip neteisėtus ar pažeidžiančius įmonės ar jos kreditorių interesus.

24.7. Pirmosios instancijos teismas padarydamas išvadą, jog administratorius privalo pirkti dokumentų saugojimo ir archyvavimo paslaugą iš asmenų turinčių licenciją netinkamai taikė ir aiškino tiek JANĮ nuostatas, tiek Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatas, todėl nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjai pažeidė savo pareigas nemokumo procese.

24.8. Pirmosios instancijos teismas neįvertino tų faktinių aplinkybių, jog dokumentų saugojimas ir jų tvarkymas nemokumo proceso metu iki saugotini dokumentai bus perduoti archyvui, yra organizuojamas pagal įmonės poreikius. Ne visada nemoki įmonė, turi savo patalpas, kuriose gali nemokumo proceso metu laikyti savo dokumentus, todėl būtina tokias patalpas nuomoti ar kitokiais pagrindais naudoti, taip pat įmonės turimi dokumentai įmonei ne visada perduodami tvarkingi, kadangi jie paprastai reikalingi pačiam nemokumo procesui, todėl būtina šiuo dokumentus susisteminti ir sutvarkyti, taip pat būtina parengti saugotinus dokumentus, kad juos galima būtų perduoti archyvui. Šių paslaugų įsigijimui teisės normų aktai nenustato specialių reikalavimų, konkrečių atveju pareigos įsigyti paslaugas tik iš asmenų turinčią tokių paslaugų teikimo licenciją.

24.9. Teisinis reglamentavimas ir faktinės aplinkybės išsigyjant dokumentų saugojimo ir tvarkymo paslauga neleidžia kvalifikuoti apeliantų veiksmų, kaip JANĮ 3 straipsnio 5 punkto, 66 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nustatytų nemokumo administratoriaus pareigų pažeidimas, be to, dokumentų saugojimo ir jų tvarkymo paslaugų teisinis reglamentavimas nepatenka į atsakovės priežiūros sritį, kurioje ji gali skirti poveikio priemones ir nurodymus už pažeidimus.

24.10. Atsakovo kaltinimai pareiškėjams dėl veikimo interesų konflikto įtakoje ir suinteresuotumo bylos baigtimi deklaratyvūs ir atsakovė nesurinko jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų, todėl tokiomis išvadomis negalėjo grįsti Įsakymo. Paslaugų įsigijimas negalėjo lemti nemokumo administratoriaus teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes tai bylos baigčiai jokios įtakos nedarė.

24.11. Įmonės bankroto bylos baigtis nėra nulemta nemokumo administratoriaus sudarytų paslaugų pirkimo sutarčių su UAB „Verslo valdymo centras“, UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ rezultato, jeigu paslaugos būtų pirktos ir iš kitų asmenų galutinis bankroto bylos rezultatas būtų tas pats – įmonės veiklos pabaiga.

24.12. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepasisakė dėl atsakovės įsakymo motyvų, jog inkriminuojamas interesų konfliktas yra grindžiamas etikos kodekso pažeidimu, šiuo atveju, pažeidimo pagrindu nurodant Nemokumo administratorių kodekso 11 punkto taisyklės pažeidimą. Tarnyba gali savo sprendimą taikyti poveikio priemones priimti tik dėl JANĮ ir kitų nemokumą procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, pažeidimus susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, nagrinėja ir sprendimus priima Nemokumo administratorių rūmai.

24.13. Nurodymo apimtis ir turinys apibrėžti tik JANĮ 136 straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija gali nustatyti valandų skaičių ir tai su sąlyga, jog jos neviršys 12 akademinių valandų per vienerius metus. Teisės aktuose nėra nurodyta, jog priežiūros institucija, jos vadovas turi teisę nustatyti kokiomis temomis turi būti papildomai išklausyti kvalifikacijos kėlimo kursai, nenurodyta, jog galima įpareigoti dėl kvalifikacijos kėlimo būdo, jog kvalifikacijos kėlimas galimas tik išklausius kursus, o ne pavyzdžiui atliekant kitokius kvalifikacijos kėlimo veiksmus (pvz. mokymo užduotis ar užsiėmimus ar pan.), taip pat priežiūros institucijos vadovui nėra nustatyta teisė nustatyti laiką per kurį privalo būti išklausyti kursai.

24.14. Tarnyba, nustatydama pareiškėjams temas, kuriose turi būti keliama profesinė kvalifikaciją, profesinės kvalifikacijos kėlimo būdą, nustatydama laiką per kurį turi būti išklausyti kursai, aiškiai viršijo savo kompetenciją, toks kompetencijos viršijimas yra nepagrįstas teisiniu reglamentavimu, todėl yra neteisėtas

25. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo:

25.1. Sutarčių dėl paslaugų teikimo nesudarymas nagrinėjamu atveju, skirtingai nei siekia įrodyti pareiškėjai, neatitinka vieno iš pagrindinių bankroto proceso principų, t. y. profesionalumo (reiškiančio, kad nemokumo procesus administruojantys asmenys turi vykdyti savo pareigas profesionaliai, užtikrindami aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį ir elgdamiesi taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją. nesant sudarytos paslaugų teikimo sutarties, Administratorius veikia savo rizika, o taip pat visiškai nėra aišku, pvz., kiek ir kokių paslaugų bus perkama ir kokios paslaugos turi būti suteiktos, kokie konkretūs paslaugų įkainiai, paslaugų teikėjo sugaišto laiko vertinimas (valandinis įkainis), kainodara pagal darbo sudėtingumą ir pan. Be kita ko, nėra galimybės nustatyti, ar UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ ir UAB „Verslo valdymo centras“ teiktos paslaugos Įmonės buvo suteiktos savalaikiai, o taip pat, ar išrašytos sąskaitos apmokėtos laiku. Nagrinėjamu atveju, Administratoriaus pateiktos paslaugų teikimo pažymos nepagrindžia paminėtų aplinkybių, kurios laikytinos esminėmis, siekiant nustatyti, ar Įmonei paslaugos buvo teikiamos tinkamai ir laiku.

25.2. Administratorius, administruodamas Įmonės bankroto procesą, naudoja, valdo, disponuoja būtent Įmonės turtą (pinigines lėšas), todėl tokiu atveju Administratorius turi būti ypatingai rūpestingas ir atsakingas. Dėl Administratoriaus tikslingai ir sąmoningai atliktų veiksmų (naudojimasis paslaugomis iš subjekto, kuris neturi leidimo (licencijos) teikti tokių paslaugų, bei nesudarius paslaugų teikimo sutarčių) galėjo kilti žala tiek Įmonės, tiek jos kreditorių teisėtiems interesams. Teismų praktikoje akcentuojamas bankroto administratoriaus vaidmuo bankroto procese, nes nuo šio asmens kvalifikacijos bei tinkamo pareigų vykdymo priklauso bankroto proceso skaidrumas, koncentruotumas ir ekonomiškumas, taip pat bankrutuojančios įmonės visų kreditorių teisėtų lūkesčių ir turtinių interesų vienodas užtikrinimas. Dėl to bankroto proceso metu turėtų būti užtikrinama pakankama ir visapusiška administratoriaus veiklos kontrolė ir galimybė operatyviai užkirsti kelią administratoriaus vykdomiems pažeidimams.

25.3. Esant nagrinėjamai situacijai, kai paslaugos Įmonei buvo suteiktos subjekto, neturinčio leidimo (licencijos) teikti dokumentų saugojimo ir archyvavimo paslaugų, galėjo kilti grėsmė Įmonei suteikiamų paslaugų kokybei, jos galėjo būti suteiktos nekvalifikuotai.

25.4. Visų anksčiau nurodytų juridinių asmenų veiklos vykdymo adresas iš esmės yra tas pats, be to, tiek Administratoriaus juridinio asmens, tiek UAB Klaipėdos administratorių biuro vadovas taip pat yra tas pats asmuo. Be kita ko, UAB „Verslo valdymo centras“ dabartinis (D. T.) ir ankstesnis (V. D.) vadovai anksčiau nurodytais laikotarpiais buvo UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ darbuotojai. Iš to galima daryti išvadą, jog UAB „Verslo valdymo centras“ ir UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ paslaugų teikimas buvo vykdomas tose pačiose patalpose, kuriose Administratorius vykdo Įmonės bankroto administravimą. Maža to, paslaugas, kurias Įmonei teikė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, iš esmės teikė tas pats juridinio asmens atstovas (vadovas), t. y. J. S., kuris yra ir Administratoriaus juridinio asmens vadovas ir darbuotojas, atsakingas už Įmonės bankroto proceso administravimą. Svarbu pažymėti ir tai, kad UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ Įmonei teiktos paslaugos (dokumentų saugojimas ir archyvavimas) buvo teiktos neturint leidimo (licencijos) teikti tokio pobūdžio paslaugas, t. y. UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ nėra įrašytas į Dokumentų tvarkymo paslaugos teikėjų į Dokumentų saugojimo licencijų turėtojų sąrašus. Administratorius, būdamas savo srities profesionalu, turėjo žinoti, jog minėtų paslaugų teikimui reikalinga licencija (būti įrašytam į teikėjų sąrašą) ir įsitikinti, jog paslaugas Įmonei teiktų subjektai, turintys leidimą teikti šias paslaugas. Esant nagrinėjamai situacijai, kai paslaugos Įmonei buvo suteiktos subjekto, neturinčio leidimo (licencijos) teikti dokumentų saugojimo ir archyvavimo paslaugų, galėjo kilti grėsmė Įmonei suteikiamų paslaugų kokybei, jos galėjo būti suteiktos nekvalifikuotai.

25.5. Įmonės bankroto procese nuo 2019 metų vasario mėnesio iki patikrinimo atlikimo pradžios buvo naudojamasi UAB Klaipėdos administratorių biuro ir UAB Verslo valdymo centro teikiamomis paslaugomis be sudarytų paslaugų teikimo sutarčių. Esant tokiai situacijai, galima teigti, jog nėra aiškiai ir konkrečiai apibrėžta teikiamų paslaugų apimtis, paslaugų teikimo kaina, atsiskaitymo ir paslaugų suteikimo terminai, kontrahentų atsakomybė ir kt. Aplinkybės, jog tiek Administratoriaus, tiek UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ ir UAB „Verslo valdymo centras“ veiklos vykdymo adresas yra tas pats, o taip pat tiek Administratoriaus, tiek UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ vadovas yra tas pats asmuo, leidžia pagrįstai teigti, kad egzistuoja prielaidos piktnaudžiavimui Administratoriui suteiktomis teisėmis, Administratoriaus nešališkumui, egzistuoja interesų konfliktas. Įvertinus tai, darytina prielaida, jog šiuo atveju paslaugų teikimo sutartys galimai nebuvo sudaromos tikslingai (sąmoningai), kadangi priešingu atveju, Administratoriaus (juridinio asmens vadovo) sudarytos sutartys būtų sudaromos su pačiu Administratoriumi (juridinio asmens vadovu).

25.6. Tarnyba, nustačiusi kvalifikacijos kėlimo temas, susijusias su konstatuotais pažeidimais, veikė savo kompetencijos ribose ir jos neviršijo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2022 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. V4-91 „Dėl poveikio priemonių nemokumo administratoriams MB „Renema“ ir J. S. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

27. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 21R-428 (AG-420/06-2022) (toliau – ir Sprendimas) tenkino pareiškėjų mažosios bendrijos „Renema“ ir jos vadovo J. S. skundą ir panaikino atsakovo 2022 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. V4-91.

28. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Įsakymas, kuriuo pareiškėjams paskirta poveikio priemonė – įspėjimas ir nurodymas J. S. papildomai kelti kvalifikaciją, yra teisėtas ir pagrįstas, tenkindamas atsakovo skundą, panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 21R-428 (AG-420/06-2022). Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad pareiškėjai pažeidė JANĮ reikalavimus, sprendė, kad Įsakymu paskirta poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga padarytiems pažeidimams, nes pasirinkta pati švelniausia poveikio priemonė. Teismas taip pat laikė, kad Įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, kad Įsakyme ir jo sudedamojoje dalyje Išvadoje yra aiškiai nurodytos faktinės ir teisės taikymo aplinkybės, apibrėžtas padarytų pažeidimų reikšmingumas bei trukmė.

29. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir atsakovo skundą atmesti, apeliaciniame skunde iš esmės pateikia tapačius argumentus, kurie nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Pareiškėjai apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016). Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

32. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

33. Byloje nustatyta, kad atsakovo Įsakyme, atsižvelgiant į 2022 m. birželio 22 d. išvadą Nr. D4-1606, konstatuota, kad pareiškėjai pažeidė JANĮ 3 straipsnio 5 punktą, 66 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus, nes pareiškėjų administruojama BUAB „Bugasta“ bankroto procese naudojosi paslaugomis (dokumentų saugojimas ir archyvavimas) iš subjekto, kuris neturi leidimo (licencijos) vykdyti tokių paslaugų teikimą, esant interesų konfliktui, bei šiomis paslaugomis naudojosi nesudarius paslaugų teikimo sutarčių. Nustatytų pareiškėjų veiksmų visuma yra nesuderinama su vienu iš pagrindinių bankroto proceso principų – profesionalumo – reikalavimų laikymųsi, kelia pagrįstas abejones Administratoriaus nešališkumu ir teisiniu nesuinteresuotumu bylos baigtimi (dėl interesų konflikto), daro neigiamą įtaką įmonės bankroto proceso administravimui. Dėl pareiškėjų tikslingai ir sąmoningai atliktų veiksmų (naudojimosi paslaugomis iš subjekto, kuris neturi leidimo (licencijos) teikti tokias paslaugas, bei nesudarius paslaugų teikimo sutarčių, galėjo kilti žala tiek įmonės, tiek jos kreditorių teisėtiems interesams.

34. Ginčo teisiniams santykiams aktualios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) (toliau – ir ĮBĮ) ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (teisės akto redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) nuostatos, susijusios su tinkamu bankroto administratoriaus pareigų vykdymu, administruojant įmonės bankroto procesą.

35. JANĮ 3 straipsnyje nustatyti šie nemokumo proceso principai – efektyvumo, kreditorių lygiateisiškumo, skaidrumo, teisėjo vadovavimo procesui bei profesionalumo. Profesionalumo principas reiškia, kad nemokumo procesus administruojantys asmenys turi vykdyti savo pareigas profesionaliai, užtikrindami aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį ir elgdamiesi taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją (JANĮ 3 straipsnio 5 punktas).

36. ĮBĮ 11 straipsnio 41 dalis nustatė, kad administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją (arba vadovą, kai jis nėra darbuotojas), turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyti administratoriaus ir (ar) darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens bankroto administravimą įgaliojimai, įskaitant: šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja (3 punktas), gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (14 punktas). Vadovaujantis ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo.

37. JANĮ 59 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius nedelsdamas organizuoja juridinio asmens turto ir dokumentų perėmimą ir apsaugą.

38. JANĮ 66 straipsnyje yra nustatytos paskirto nemokumo administratoriaus funkcijos ir teisės bankroto proceso metu. Vadovaujantis JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu atlieka šias funkcijas: valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka (2 punktas) bei gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus (3 punktas). Pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 16 punktą, viena iš paskirto nemokumo administratoriaus funkcijų yra perduoti saugotinus juridinio asmens dokumentus archyvui.

39. Atsakovo 2022 m. birželio 22 d. išvada Nr. D4-1606 patvirtina, kad pareiškėjų administruojama įmonė iš UAB „Verslo valdymo centras“ gavo sąskaitų viso 16 153,50 Eur sumai ir visas jas, išskyrus 2020 m. rugsėjo 25 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 1 250 Eur sumai, apmokėjo. Išvadoje taip pat nustatyta, kad trys mokėjimai, t. y. 2019 m. kovo 4 d., 2019 m. lapkričio 27 d. bei 2020 m. gegužės 11 d., buvo atlikti anksčiau, nei išrašytos ir gautos PVM sąskaitos faktūros – atitinkamai 2019 m. kovo 10 d., 2019 m. gruodžio 2 d. bei 2020 m. gegužės 15 d. UAB „Verslo valdymo centras“ 2022 m. sausio 24 d. pažymoje Nr. 22/01/24/01 nurodyta, kad administruojamai įmonei laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio buvo teiktos buhalterinės apskaitos tvarkymo, išmokų darbuotojams skaičiavimo, finansinės atskaitomybės likvidavimo pradžiai rengimo, finansinės atskaitomybės už 2019, 2020 ir 2021 metus rengimo paslaugos, nors pareiškėjai nepateikė jokių duomenų apie tai, kad administruojama įmonė nurodytu laikotarpiu būtų vykdžiusi ūkinę komercinę veiklą.

40. Atsakovo Išvada taip pat patvirtina, kad administruojama įmonė iš UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ gavo sąskaitų bendrai 11 584,29 Eur sumai, iš kurios 8 596,62 Eur sumą sudarė laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio įmonei teiktos dokumentų saugojimo, dokumentų paieškos ir pateikimo, dokumentų naikinimo, dokumentų tvarkymo/archyvavimo paslaugos (LAGK 1 tomas, b. l. 163-162; LAGK bylos 2 tomas, b. l. 40), kurias įmonė tą pačią sąskaitų išrašymo dieną apmokėjo bankiniu pavedimu (LAGK bylos 2 tomas, b. l. 41-55, 67).

41. Įvertinus aptartas faktines aplinkybes, dėl kurių ginčo iš esmės nėra, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjų administruojamai įmonei bankroto proceso metu buvo teikiamos atlygintinos, tęstinio pobūdžio paslaugos – nuolatinis apskaitos vedimas, finansinių ataskaitų rengimas, dokumentų tvarkymas, saugojimas ir archyvavimas.

42. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai neginčija to, kad jų administruojama įmonė dėl paslaugų teikimo nei su UAB „Verslo valdymo centras“, nei su UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ nebuvo sudariusi raštinės formos sutarčių. Nesant sudarytų rašytinių paslaugų teikimo sutarčių nėra galimybės patikrinti, dėl kokių paslaugų teikimo buvo konkrečiai susitarta, kokia tokių paslaugų kaina, tęstinumas, įvykdymo terminai, atskaitomybė paslaugų gavėjui ir paslaugų teikėjo atsakomybė už nesavalaikį paslaugų teikimą ir/ar dokumentų praradimą, sugadinimą ir pan. Teismo kolegijos vertinimu rašytinės formos sutarčių nesudarymas šiuo atveju neatitinka vieno iš pagrindinių bankroto proceso principų, t. y. profesionalumo, kadangi nesant sudarytos sutarties, bankroto administratorius veikia savo rizika, taip pat nėra aišku, kiek ir kokių paslaugų yra perkama, kokios konkrečiai paslaugos turi būti suteiktos, kokie konkretūs paslaugų įkainiai, kainodara ir pan. , nėra galimybės nustatyti, ar UAB “Verslo valdymo centras“ ir UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ paslaugos teiktos administruojamai įmonei buvo suteiktos savalaikiai, ar išrašytos sąskaitos buvo apmokėtos laiku. Teismo vertinimu, toks bankroto administratoriaus neveikimas, t.y. rašytinių sutarčių su buhalterinės apskaitos paslaugų bei dokumentų saugojimo ir tvarkymo paslaugų teikėjais nesudarymas, pažeidė JANĮ 3 straipsnio 5 dalyje nustatytą profesionalumo principą.

43. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo MB „Renema“ vadovas J. S. nuo 2020 m. gruodžio 11 d. yra ir Įmonei dokumentų saugojimo, tvarkymo ir archyvavimo paslaugas be rašytinės sutarties teikusios UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ vadovas. UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ taip pat yra įrašytas į viešai Tarnybos puslapyje skelbiamą nemokumo administratorių sąrašą, nurodant jo kontaktus: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav., el. p. (duomenys neskelbtini). Administratoriaus veiklos vykdymo ir kontaktinis adresas taip pat yra (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav. Viešuose registruose nurodomas UAB „Verslo valdymo centras“ adresas taip pat yra (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav. Taip pat surinkti įrodymai patvirtina, kad patikrinimo metu UAB „Verslo valdymo centras“ direktorius D. T. ir ankstesnis vadovas V. D. anksčiau nurodytais laikotarpiais buvo ir UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ darbuotojais. Atsižvelgiant į tai sutiktina su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog UAB „Verslo valdymo centras“ ir UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ paslaugas administruojamai įmonei teikė tose pačiose patalpose, kuriose Administratorius vykdė Įmonės bankroto administravimą, o paslaugas, kurias Įmonei teikė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ iš esmės teikė tas pats juridinio asmens atstovas (vadovas), t. y. J. S., kuris buvo ir Administratoriaus juridinio asmens vadovas ir darbuotojas, atsakingas už Įmonės bankroto proceso administravimą. Tokiu būdu Administratorius, administruodamas Įmonės bankroto procesą, faktiškai naudojosi paslaugomis, kurias Administratorius ir kontroliuoja.

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įmonės bankroto administravimas, kai dalis administravimo veiksmų nemokumo administratoriaus žodiniais susitarimais perleidžiama teikti kitiems nemokumo administratoriams, faktiškai kontroliuojamiems to paties asmens, neatitinka nemokumo procese teisiniu reglamentavimu siekiamo tikslo, kad bankroto procesą administruotų nemokumo administratorius, atrinktas specialia įstatyme nustatyta tvarka, ir suponuoja galimą interesų konfliktą.

45. Kaip minėta anksčiau, atsakovo Išvada patvirtina, kad įmonės bankroto administratorius perdavė Įmonės dokumentus saugoti, tvarkyti ir archyvuoti UAB „Klaipėdos administratorių biurui“, kuris pagal teisės aktų reikalavimus neturėjo tokios veiklos vykdymo licencijos.

46. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 9 punkte bei JANĮ 59 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius nedelsdamas organizuoja juridinio asmens turto ir dokumentų perėmimą ir apsaugą. Pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 16 punktą, viena iš paskirto nemokumo administratoriaus funkcijų yra perduoti saugotinus juridinio asmens dokumentus archyvui. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys veiklos dokumentų valdymą organizuoja vadovaudamiesi įstatymais, kitais teisės norminiais aktais ir atsižvelgdami į savo prievoles bei poreikius. Dokumentų ir archyvo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje dokumentų saugojimo paslauga apibrėžiama kaip kitų asmenų dokumentų saugojimas specialiose saugyklose pagal licencijos turėtojo sutartinius įsipareigojimus ir teisės aktų nustatytus reikalavimus, siekiant užtikrinti saugomų dokumentų autentiškumą, patikimumą ir prieinamumą visą jų saugojimo laiką. Dokumentų ir archyvo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, (toliau šiame straipsnyje – fizinis asmuo) arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys ir (arba) kitoje užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (toliau šiame straipsnyje – juridinis asmuo), Lietuvos Respublikoje pradėję teikti dokumentų tvarkymo paslaugą, ne vėliau kaip per 40 darbo dienų nuo dokumentų tvarkymo paslaugos teikimo pradžios Lietuvos vyriausiajam archyvarui turi pateikti prašymą dėl jo įrašymo į Dokumentų tvarkymo paslaugos teikėjų sąrašą (toliau – prašymas). Fizinis asmuo ar juridinis asmuo (toliau šiame straipsnyje – asmuo), per nustatytą terminą nepateikęs prašymo, pasibaigus šiam terminui, negali teikti dokumentų tvarkymo paslaugos.

47. Dokumentų ir archyvo įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmuo, siekiantis įgyti teisę Lietuvos Respublikoje teikti dokumentų saugojimo paslaugą, Lietuvos vyriausiajam archyvarui turi pateikti pranešimą apie ketinimą teikti dokumentų saugojimo paslaugą arba kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, įrodančius, kad jis turi teisę teikti dokumentų saugojimo paslaugą pagal tos valstybės narės teisės aktus. Pagal Dokumentų ir archyvo įstatymo 18 straipsnio 6 dalį, laikoma, kad licencija teikti dokumentų saugojimo paslaugą yra išduota kitą darbo dieną nuo pranešimo apie ketinimą teikti dokumentų saugojimo paslaugą pateikimo Lietuvos vyriausiajam archyvarui arba nuo pranešime apie ketinimą teikti dokumentų saugojimo paslaugą nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu pranešimo apie ketinimą teikti dokumentų saugojimo paslaugą pateikimo Lietuvos vyriausiajam archyvarui diena.

48. Byloje pareiškėjų pateiktos UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ pažymos apie laikotarpyje nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2022 m. kovo mėn. suteiktas paslaugas, patvirtina, kad Įmonei buvo teikiamos dokumentų saugojimo, dokumentų gabenimo/pervežimo, dokumentų paieškos ir pateikimo, dokumentų tvarkymo/archyvavimo paslaugos (LAGK bylos 2 tomas, b. l. 25-38). UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ Įmonei išrašytose ir Įmonės apmokėtose PVM sąskaitose faktūrose taip pat nurodyta „už dokumentų saugojimą, tvarkymą“ (LAGK 1 tomas, b. l. 162-163; LAGK bylos 2 tomas, b. l. 40). UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ į Dokumentų tvarkymo paslaugos teikėjų sąrašą buvo įrašytas tik 2022 m. birželio 8 d., t. y. jau po atsakovo atlikti patikrinimo.

49. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai nustatė ir tinkamai įvertino faktines aplinkybes, kad Įmonė pirko dokumentų tvarkymo ir saugojimo paslaugas iš UAB „Klaipėdos administratorių biuras, kuris paslaugų teikimo metu neturėjo Dokumentų ir archyvų įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka išduoto leidimo teikti dokumentų tvarkymo ir licencijos teikti dokumentų saugojimo paslaugas bei teisingai įvertino tai, kad, Įmonei perkant paslaugas iš subjekto, neturinčio leidimo (licencijos) teikti dokumentų saugojimo ir archyvavimo paslaugų, galėjo kilti grėsmė Įmonei suteikiamų paslaugų kokybei, jos galėjo būti suteiktos nekvalifikuotai tokiu būdu pažeidžiant ir Įmonės, ir Įmonės kreditorių teises ir interesus. Teismo kolegijos vertinimu atsakovas pagrįstai konstatavo, kad Administratorius Įmonės bankroto procese naudodamasis paslaugomis (dokumentų saugojimas ir archyvavimas), iš subjekto, kuris neturėjo leidimo (licencijos) vykdyti tokių paslaugų teikimą, esant interesų konfliktui bei naudojantis paslaugomis nesudarius rašytinių paslaugų teikimo sutarčių pažeidė JANĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintą profesionalumo principą ir atitinkamai JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto reikalavimus.

50. Atmetant apeliantų argumentus, kad pareiškėjui J. S. paskirtas nurodymas pagal JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 1 punktą neatitinka įstatyme nurodytų sąlygų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ 136 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teisę priežiūros institucijai, atliekant nemokumo administratorių veiklos priežiūrą ir nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, priimti sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. JANĮ 136 straipsnio 2 dalis numato, kad priežiūros institucija gali pavesti nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių, kuris negali viršyti 12 akademinių valandų per vienų metų laikotarpį). Taigi, aptartos JANĮ nuostatos suteikia atsakovui diskrecijos teisę pasirinkti kokį nurodymą ir (arba) poveikio priemonę taikyti konkrečiu atveju.

51. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pareiškėjams paskyrė švelniausią JANĮ 136 straipsnio 3 dalyje nustatytą poveikio priemonę – įspėjimą, o vadovaudamasi JANĮ 136 straipsnio 2 dalimi Administratoriaus vadovui skyrė nurodymą papildomai kelti kvalifikaciją, t. y. papildomai išklausyti 6 akademinių valandų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus iki 2022 m. gruodžio 31 d., temomis, susijusiomis su bankroto išlaidomis, proceso administravimo išlaidomis, kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus pagrindimu, nustatymu, patvirtinimu ir apmokėjimu, atlygiu nemokumo administratoriui apskaičiavimu ir išmokėjimu, apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus.

52. Įvertinus pareiškėjų padarytų pažeidimų pobūdį, pareiškėjams paskirtas poveikio priemones bei Administratoriaus vadovui paskirto nurodymo papildomai kelti kvalifikaciją trukmę bei nurodytas profesinės kvalifikacijos kėlimo temas, teismo kolegija sprendžia, kad ginčo Įsakymu paskirtos poveikio priemonės ir nurodymai yra adekvatūs ir proporcingi padarytiems pažeidimams.

53. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų mažosios bendrijos „Renema“ ir administratoriaus įgalioto asmens J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Gintaras Kryževičius