f36ecf9a-0409-427d-92ca-e79a50399f19 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-302/2013 Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00273-2010-0 Procesinio sprendimo kategorijos:  (S) 1.1.4.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.1.; 1.2.3.1.; 1.2.3.2.11.; 1.2.14.3.1.; 2.1.7.4.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo), teisėjų Kęstučio Jucio, Lino Žukausko, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui, nuteistiesiems A.

B. , A. D. , D. L. , gynėjams advokatams Algirdui Gurauskui, RamÅ«nui Vanagui, Annai Grinevič, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. B. , A. D. ir D. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ laisvės atėmimu 16 metų.

 Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 16 metų, pirmuosius 5 metus bausmę atliekant kalėjime, likusiÄ jos dalį – pataisos namuose. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, A. B. pripažintas  pavojingu recidyvistu. A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ (dėl Se.

K. nužudymo) laisvės atėmimu 16 metų, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl G. C. nužudymo) laisvės atėmimu 13 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 17 metų. Å i bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 20 metų, pirmuosius 10 metų bausmę atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, A. D. pripažintas pavojingu recidyvistu. D. L. pripažinta kalta pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 12 metų, pirmuosius 5 metus jÄ atliekant kalėjime, likusiÄ bausmės dalį – pataisos namuose. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, D. L. pripažinta  pavojinga recidyviste. IÅ¡ D. L. ir A. D. solidariai G. C. priteista 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iÅ¡ A. D. ir A. B. solidariai priteista G. K. 7 975,80 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Å iuo nuosprendžiu A. D. iÅ¡teisintas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendis Å¡ioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas. Å iuo nuosprendžiu pagal BK 237 straipsnio 1 dalį taip pat nuteisti A. T. ir V. P. , tačiau Å¡ioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka taip pat neskundžiamas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjus bylÄ , n u s t a t ė: A. B. ir A. D. nuteisti už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovę į patalpÄ , pavartodami fizinį smurtÄ , bei nužudė žmogų siekdami nuslėpti kitÄ nusikaltimÄ , tai yra:

A. B. ir A. D. 2010 m. gegužės 29 d., apie 2.30 val., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų – turėdami tikslÄ pagrobti nukentėjusiojo Se. K. turtÄ â€“ maistÄ bei kitus daiktus, iÅ¡daužę namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno Se. K. , langÄ , įsibrovė į patalpÄ , kur Se. K. pasiprieÅ¡inus, abu tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajam nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į galvÄ , o nukentėjusiajam iÅ¡bėgus į laukÄ , jį pasivijęs A.

B. ir toliau smÅ«giavo kumščiais Se. K. į galvÄ , dėl to nukentėjusysis nugriuvo. Po to, tęsdami tyčinius bendrus smurtinius veiksmus, A. D. su A. B. spardė nukentėjusįjį į galvÄ bei pilvÄ ir krÅ«tinę ir padarė jam poodines kraujosruvas ir muÅ¡tines žaizdas nosyje, kairės akies vokų-paakio-skruosto, virÅ¡utinės ir apatinės lÅ«pų viduryje ir kairėje pusėje, kairės ausies kauÅ¡elyje bei veido deÅ¡inėje pusėje, kairiajame žaste, odos nubrozdinimus kairės kojos kelio priekio-iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip pat muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡iniame antakyje su kraujo iÅ¡siliejimu po minkÅ¡taisiais galvos smegenų deÅ¡inio pusrutulio kaktinės skilties poliaus dangalais, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ bei sunkaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimus – kraujosruvÄ pilvo sienos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kepenų kairės skilties audinio plyÅ¡imÄ dėl ko susidarė kraujo iÅ¡laja po kepenų kapsule, plyÅ¡o blužnies audinys ir kapsulė bei įvyko vidinis kraujavimas į pilvaplėvės ertmę ir muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡inio momens-smilkinio su kraujosruva deÅ¡iniame smilkininiame raumenyje, dėl to kraujas iÅ¡siliejo po minkÅ¡taisiais galvos smegenų deÅ¡inio pusrutulio momeninės dalies sferinio pavirÅ¡iaus dangalais, plyÅ¡o galvos smegenų dangalinė kraujagyslė, kraujas liejosi po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje, spausdamas galvos smegenis kaukolės smegeninėje ertmėje, susidarė antrinės kraujosruvos smegenų kamiene, dėl ko Se.

K. po kelių valandų įvykio vietoje mirė. A. D. ir A. B. svetimo turto nepagrobė dėl nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimo, tai yra dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios. Tokiu bÅ«du A. D. ir A. B. , siekdami nuslėpti kitÄ nusikaltimÄ , nužudė Se. K. . A. D. ir D. L. nuteisti už tai, kad tyčia nužudė kitÄ Å¾mogų, tai yra: A. D. ir D. L. 2010 m. birželio 1 d., laikotarpiu nuo 17 val. iki 20 val., (duomenys neskelbtini) namo kambaryje, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, konflikto metu su nukentėjusiÄ ja G.

C. , D. L. matant, A. D. tyčia kumščiais sudavė kelis smÅ«gius ir vienÄ smÅ«gį veidrodžiu su mediniu rėmu nukentėjusiajai į galvÄ , dėl to Å¡i nugriuvo ant grindų. G. C. gulint prie A. D. smurtinių veiksmų prisidėjo D. L. ir kartu mušė nukentėjusiÄ jÄ , iÅ¡ viso suduodami jai ne mažiau kaip 7 smÅ«gius į galvÄ ir ne mažiau kaip 21 smÅ«gį į kitas kÅ«no vietas: A. D. kojomis spardė G. C. į galvÄ bei spyrė į kitas kÅ«no vietas, o D. L. ne mažiau kaip 4 kartus spyrė į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas.

Bendrais smurtiniais veiksmais A. D. ir D. L. G. C. padarė poodines kraujosruvas kairio peties priekiniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inėje poraktikaulinėje, krÅ«tinės deÅ¡inėje apatinėje ir kairiame krÅ«tinės lÄ stos Å¡one žemiau pažasties, pilvo deÅ¡iniame Å¡one, pilvo deÅ¡inėje klubinėje dalyje, deÅ¡iniame klube, gaktos deÅ¡inėje, kairio klubo priekinėje dalyje, abiejose žastuose, kairiame dilbyje, abiejose Å¡launyse, abiejose blauzdose, abiejose mentyse, kairės akies vokų, kairio antakio ir kairio skruosto, kairio žando, abiejų lÅ«pų ir smakro kairėje pusėje su muÅ¡tinėmis žaizdomis abiejų lÅ«pų gleivinėse, kairės ausies srityje apie kairiÄ jÄ ausį, virÅ¡ugalvio kairėje pusėje su atitinkama masyvia kraujosruva galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, apimančia kaktos kairės pusės, virÅ¡ugalvio kairės pusės ir kairio smilkinio sritis, kaktos vidurinėje dalyje ir virÅ¡ugalvio užpakalinės srities deÅ¡inėje pusėje, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje pusėje suspaudžiant galvos smegenis.

Dėl A. D. ir D. L. bendrais veiksmais padaryto stipraus galvos sumuÅ¡imo, dėl kurio įvyko kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡iniajame pusrutulyje, suspaudusio galvos smegenis ir sukėlusio komÄ , G. C. įvykio vietoje mirė. Tokiu bÅ«du A. D. ir D. L. nužudė G. C. , kurios lavonÄ , susitarę kartu su A. T. ir V. P. , 2010 m. birželio 2 d. užkasė (duomenys neskelbtini) namo darže. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, ir jį dėl Å¡io kaltinimo iÅ¡teisinti, jo veiksmus iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punkto perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį ir suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę.

Nuteistasis A. B. teigia, kad nei jis, nei A. D. tikslo pagrobti svetimÄ turtÄ neturėjo ir nesikėsino jo pagrobti, į patalpÄ nesibrovė ir fizinio smurto nevartojo, pas Se. K. , kuris gyveno apleistame name, niekur nedirbo ir neturėjo jokių pajamų, taigi ir turto, ėjo, nes norėjo dar iÅ¡gerti. Jis neplanavo nuslėpti jokio nusikaltimo ir nesiruošė nužudyti nukentėjusiojo, tiesiog taip išėjo, buvo girtas ir nesuprato savo veiksmų. Apeliantas nurodo, kad bylos aplinkybės buvo iÅ¡tirtos pavirÅ¡utiniÅ¡kai, byla vilkinama, liudytojai į teismo posėdžius atvykdavo neblaivÅ«s. Teigia, jog liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi, apygardos teismo nuosprendyje supainiotos liudytojų pavardės, taip pat ir jų parodymai, jie neatitinka tikrovės. Be to, nuosprendyje iÅ¡dėstyti jo paties parodymai, kurių iÅ¡ tikrųjų jis nedavė, o pirminiai jo parodymai buvo iÅ¡galvoti, nes tuo metu labai pyko ant A.

D. . Pasakodamas S. K. apie įvykį jis taip pat neteisingai nurodė aplinkybes, apie tai vėliau iÅ¡dėstė atvirame prisipažinime, tačiau Å¡ios aplinkybės nebuvo tiriamos. Ä®vykio vietoje rasta jo kepurė su iÅ¡kirptomis skylėmis nepatvirtina, kad jis norėjo apiplėšti nukentėjusįjį, nes Å¡iÄ kepurę jis buvo gavęs iÅ¡ kito asmens, kurio jau neprisimena, ir su ja eidavo į darbÄ . Nuteistasis pažymi, jog nebuvo nustatytas jo girtumo laipsnis įvykio metu. A. B. teigia, jog apygardos teismas už Se.

K. nužudymÄ skyrė jam per griežtÄ bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis parašė nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ , tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino savo kaltę. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ , ir jį dėl Å¡ių kaltinimo iÅ¡teisinti, taip pat suÅ¡velninti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtÄ bausmę.

Nuteistasis A. D. teigia, kad jis į svetimÄ patalpÄ nesibrovė, tik ėjo A. B. iÅ¡ paskos, tikslo apiplėšti nei jis, nei A. B. neturėjo ir nesikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ . Paprasčiausiai norėdami dar iÅ¡gerti ir nusipirkę alkoholio, A. B. siÅ«lymu, nuėjo į namÄ (duomenys neskelbtini). Jis Se. K. iki įvykio nepažinojo ir nebuvo matęs, be to, Å¡is niekur nedirbo, gyveno asocialiai ir jokio turto neturėjo, gyveno apleistame name. Se. K. jis nenužudė, jokių tyčinių bendrų smurtinių veiksmų su A.

B. neatliko. Tai, nuteistojo manymu, patvirtina jo turimi ikiteisminio tyrimo metu A. B. raÅ¡yti raÅ¡teliai, kurių tyrėja dėl jam nežinomų priežasčių nepridėjo prie bylos, todėl juos pateikia su apeliaciniu skundu. Pirminiai A. B. parodymai, kuriais teismas nepagrįstai rėmėsi, yra melagingi, juos pastarasis davė siekdamas atkerÅ¡yti jam už tai, kad buvo iÅ¡kvietęs jam policijÄ . Taip pat teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos S. K. parodymais, nes ji nurodė A. B. iÅ¡galvotÄ versijÄ siekiant nepagrįstai jį – A.

D. apkaltinti. Pažymi, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme Å¡io įvykio aplinkybės buvo tiriamos pavirÅ¡utiniÅ¡kai, suraÅ¡yti parodymai neatitinka jo duotų parodymų. Apeliantas nurodo, jog apygardos teismas už tyčinį G. C. nužudymÄ paskyrė jam per griežtÄ bausmę. Jis dėl Å¡io nusikaltimo padarymo kaltas tik iÅ¡ dalies. Pagrindinis kaltininkas yra nuteistasis A. T. , nes bÅ«tent jis sudavė smÅ«gį G. C. veidrodžiu, o D. L. G. C. nužudyme nedalyvavo.

Nuteistasis teigia, jog ir šioje dalyje bylos aplinkybės nebuvo išsamiai ištirtos. Nuteistasis A. T. , kurio parodymais rėmėsi teismas, bylos proceso metu davė prieštaringus, išgalvotus parodymus. Mano, jog būtent dėl tokių parodymų pastarasis buvo paleistas iš suėmimo. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paimti pirštų antspaudai nuo veidrodžio rėmų, neatlikti DNR tyrimai, išsami ekspertizė, siekiant nustatyti įrankį, kuriuo buvo nužudyta G. C. . Be to, nė vienam iš sulaikytųjų nebuvo nustatytas girtumo laipsnis, o tai patvirtintų, kad visi buvo apklausiami neblaivūs, be to, jam nebuvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė.

Apeliantas nurodo, kad turi bylai reikÅ¡mingÄ J. M. raÅ¡ytÄ raÅ¡telį, kad tyrėja E. L. prašė jos liudyti tik jo ir D. L. nenaudai, ji buvo supažindinta su visų liudytojų parodymais, kad duodama parodymus geriau įsimintų aplinkybes. Kad byla buvo tiriama pavirÅ¡utiniÅ¡kai, patvirtina ir tai, jog tyrimas buvo atliktas per Å¡iek tiek daugiau nei 7 mėnesius, kai tuo tarpu byloje buvo tiriami du labai sunkÅ«s nusikaltimai, įtarimai pareikÅ¡ti penkiems asmenims. Teisiamajame posėdyje nedalyvavo teismo medicinos ekspertai, nuosprendyje suraÅ¡yti liudytojų parodymai yra melagingi, be to jie, kaip ir liudytojų pavardės, yra supainioti.

Apeliaciniu skundu nuteistoji D. L. praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendį panaikinti ir jÄ pagal BK 129 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti. Nuteistoji D. L. teigia, kad inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, nesudavė G. C. nė vieno smÅ«gio. Nurodo, jog apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi melagingais ir prieÅ¡taringais liudytojų parodymais, o jos nuoseklius parodymus, kad ji inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, nepagrįstai atmetė. Nuteistasis A. T. savo parodymus nuolat keitė, nors bÅ«tent jis atliko pagrindinius veiksmus nužudant G.

C. , t.y. sudavė smÅ«gį veidrodžiu į galvÄ , tačiau nepagrįstai apkaltino A. D. , tokiu bÅ«du pats iÅ¡vengdamas atsakomybės. Nuteistojo V. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip pat neatitinka tikrovės, jis nurodo, jog visur vaikščiojo, tačiau neaiÅ¡ku, kodėl nekvietė policijos pareigÅ«nų, nors jam niekas netrukdė to padaryti. Apeliantė nurodo, kad visa baudžiamoji byla yra sufabrikuota, tai buvo daroma tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paimtas pagrindinis daiktinis G. C. nužudymo įrodymas, kuris tikriausiai bÅ«tų sutrukdęs sufabrikuoti bylÄ . Be to, susipažinusi su bylos medžiaga baigiant ikiteisminį tyrimÄ ji pastebėjo, jog byloje užfiksuoti tokie jos parodymai, kurių niekuomet nedavė. Kai apie tai pasakė tyrėjai, pastaroji tik atsakė, kad apie tai ji galės pasisakyti teisme. Taip pat nuteistoji mano, jog byloje yra netikras jos paraÅ¡as, buvo pasinaudota tuo, kad ji blogai mato ir neturėjo su savimi akinių.

Pažymi, jog bÅ«dama suimta gavo J. M. raÅ¡telį, kuriame pastaroji aiÅ¡kino, kaip tyrėja koregavo jos parodymus, kad jie bÅ«tų svaresni, duodavo pasiskaityti kitų liudytojų parodymus, kad įsimintų, kÄ jai reikia sakyti. Pažymi, jog A. T. užbaigiant ikiteisminį tyrimÄ buvo neblaivus, tačiau į jų reikalavimus nustatyti jo girtumÄ niekas neatsižvelgė. Nuteistoji D. L. teigia, kad ji jokio poveikio nuteistajam A. T. nedarė, tam neturėjo pagrindo, nes apie tai, kad jis pakeitė parodymus, sužinojo tik baigiant ikiteisminį tyrimÄ .

Telefonu J. K. ji skambino tik norėdama papraÅ¡yti, kad A. T. , bÅ«damas laisvėje, atneÅ¡tų A. D. kokių nors drabužių persirengti, nes Å¡io niekas nelanko. Be to, A. T. dėl grasinimų nesikreipė į policijÄ . Pažymi, jog ji rÅ«pinosi ir A. T. , kai Å¡is buvo suimtas, dėl to skambino jo sÅ«nui, tačiau Å¡ių aplinkybių A. T. nenurodė. Nuteistoji D. L. teigia, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme jai paskirtas gynėjas netinkamai atliko savo pareigas, neteikė jai jokios pagalbos, o prieÅ¡ingai, palaikė kaltinimo pozicijÄ .

Jis nedalyvavo jai susipažįstant su baudžiamosios bylos medžiaga, o kai ji jam priekaiÅ¡taudavo, pastarasis tik Å¡aukdavo ant jos. Nurodo, kad buvo paraÅ¡iusi praÅ¡ymÄ dėl gynėjo nuÅ¡alinimo, tačiau į šį jos praÅ¡ymÄ niekas neatsižvelgė. Teismo posėdžio metu nuteistieji A. B. , A. D. , D. L. ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų A. B. , A. D. ir D. L. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

Nuteistųjų A. B. ir D. L. apeliaciniai skundai atmetami. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ paduotų apeliacinių skundų ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistiesiems A. B. , A. D. ir D. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų sudėties, A. B. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 11 punkte, A.

D. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 11 punkte, 129 straipsnio 1 dalyje, bei D. L. kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, taip pat Å¡iems nuteistiesiems paskirtų bausmių pagrįstos iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kÄ nepagrįstai apeliaciniuose skunduose ginčija nuteistieji A. B. , A. D. ir D. L. . Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punkte.

Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo A. B. apeliacinio skundo turinio, pastarasis neneigia, kad įvykio metu naudojo fizinį smurtÄ Se. K. atžvilgiu, tačiau aiÅ¡kina, kad pas nukentėjusįjį ėjo iÅ¡gerti, tikslo pagrobti svetimÄ turtÄ Ä¯sibraunant į patalpÄ ir panaudojant fizinį smurtÄ neturėjo, nužudyti nukentėjusiojo nesiruošė, viskas įvyko dėl jo girtumo, o ne dėl to, kad bandė paslėpti padarytÄ nusikaltimÄ . Nuteistasis A. D. teigia, kad jis nukentėjusiojo atžvilgiu smurto nenaudojo, tikslo apiplėšti nukentėjusįjį neturėjo.

Teisėjų kolegija Å¡iuos nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Tokia nuteistųjų iÅ¡kelta įvykio versija buvo tikrinama bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau nepasitvirtino. Visų pirma, pažymėtina tai, kad abu nuteistieji, neigdami, kad pas nukentėjusįjį Se. K. ėjo turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , negalėjo aiÅ¡kiai įvardinti ko gi iÅ¡ tikrųjų jie ten ėjo, Å¡ias priežastis aiÅ¡kino labai prieÅ¡taringai.

Nuteistasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad pas nukentėjusįjį ėjo A. D. siÅ«lymu, nes Å¡is turėjo pasiimti iÅ¡ Se. K. kažkokį daiktÄ (t. 1, b.l. 102). Tuo tarpu A. D. , ikiteisminio tyrimo pradžioje apskritai neigęs, kad įvykio vakarÄ buvo su A. B. ir ėjo pas Se. K. , vėliau paaiÅ¡kino, kad pas nukentėjusįjį ėjo A. B. iniciatyva, nes Se. K. Å¡iam buvo skolingas (t. 1, b.l. 98, t. 3, b.l. 97). Teisminio nagrinėjimo metu abu nuteistieji ėmė teigti, kad pas Se. K. jie ėjo, nes su savimi turėjo alkoholio ir norėjo pas jį iÅ¡gerti (t. 5, b.l. 96-99), tačiau nė vienas iÅ¡ jų negalėjo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių, Se.

K. atsisakius juos įsileisti, pastarieji iÅ¡daužė jo gyvenamojo namo langÄ , įlipo į vidų ir ten smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu. Nuteistasis A. D. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis negali paaiÅ¡kinti tokio savo elgesio, gal taip elgėsi dėl girtumo, o A. B. aiÅ¡kino, jog taip padarė dėl to, kad nukentėjusysis Se. K. neiÅ¡kviestų policijos, nes jau kurį laikÄ nevykdė jam paskirtų įpareigojimų registruotis policijoje (t. 5, b.l. 96-98). Toks nuteistojo paaiÅ¡kinimas yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas, kadangi niekas netrukdė A.

B. ir A. D. paprasčiausiai pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos ir tokiu atveju nė vienam iÅ¡ jų nebÅ«tų grėsę jokie nemalonumai. Toliau aiÅ¡kindami apie įvykio aplinkybes Se. K. namuose apeliantai taip pat nebuvo nuoseklÅ«s: teisminio nagrinėjimo metu A. B. teigė, kad namo viduje Se. K. atžvilgiu smurtavo tik jis, sudavė pastarajam 2-3 smÅ«gius, o lauke alkÅ«ne sudavė Se. K. į veidÄ ir kai Å¡is nuo smÅ«gio nukrito, dar du kartus spyrė koja (t. 5, b.l. 98), tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu A.

B. teigė, kad namo viduje nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo tik A. D. , kumščiu suduodamas į veidÄ ne mažiau kaip penkis kartus, o jis nukentėjusiajam sudavė vienÄ smÅ«gį alkÅ«ne į veidÄ , jiems jau bÅ«nant lauke, po ko Se. K. vėl mušė tik A. D. , t.y. gulinčiam vienÄ kartÄ spyrė koja į galvÄ , o tada ėmė Å¡okinėti jam ant galvos abiem kojomis ir tai darė ne mažiau kaip keturis kartus (t. 1, b.l. 102, 106-112). Vėlesnės apklausos metu A. B. nurodė, kad pilnai prisipažįsta atlikęs jam inkriminuojamus bendrus su A.

D. nusikalstamus veiksmus, nors detaliau aplinkybių nepaaiÅ¡kino (t. 1, b.l. 117). Nuteistasis A. D. teisminio nagrinėjimo metu neigė įvykio metu smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu ir aiÅ¡kino, kad smurtÄ Se. K. atžvilgiu naudojo tik A. B. (t. 5, b.l. 96-98), tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu pastarasis parodė, kad nuo A. B. smÅ«gio lauke nukritusiam Se. K. jis spyrė ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kÅ«no vietas (t. 3, b.l. 97, 98-113), o vėliau pripažino, kad Se. K. atžvilgiu, kaip ir A.

B. , smurtavo tiek nukentėjusiojo namo viduje, tiek jiems visiems būnant lauke, suduodamas smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. (t. 3, b.l. 120). Taigi, esant tokiems nenuosekliems ir prieštaringiems A. B. ir A. D. parodymams, apygardos teismas pagrįstai jais rėmėsi tik tiek, kiek jie pasitvirtino kitais faktiniais bylos duomenimis. Tuo tarpu liudytoja S. K. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad grįžęs po įvykio jos draugas nuteistasis A. B. papasakojo, jog įvykio naktį jis su A.

D. , iÅ¡daužę lango stiklÄ , įsibrovė į medinį geltonÄ namÄ , kur gyveno A. B. draugas Se. K. , nes norėjo pavogti maisto produktų, apiplėšti, bet jiems sutrukdė atsibudęs Se. K. , kuris liepė savo sugyventinei kviesti policijÄ , todėl teko jį sumuÅ¡ti. A. B. taip pat pasakojo, kad jis sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius rankomis į veidÄ , taip pat kumščiais nukentėjusįjį mušė nuteistasis A. D. , kuris vėliau užšoko gulinčiam Se. K. ant galvos ir batais apautomis kojomis smÅ«giavo Se.

K. į galvÄ (t. 1, b.l. 84, 85, t. 5, b.l. 14). Taigi, Å¡ie liudytojos parodymai paneigia nuteistųjų A. B. ir A. D. aiÅ¡kinimÄ , kad jie pas Se. K. ėjo norėdami iÅ¡gerti, bei kad nukentėjusiojo Se. K. atžvilgiu smurtavo tik nuteistasis A. B. . Netikėti pirmiau aptartais nuosekliais liudytojos S. K. parodymais nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Bylos duomenimis, pastaroji iki įvykio draugavo su nuteistuoju A. B. , taigi neturėjo jokio pagrindo pastarÄ jį apkalbėti. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jis apkalbėjo A.

D. smurtavus Se. K. atžvilgiu, nes tuo metu pyko ant jo dėl iÅ¡keltos baudžiamosios bylos, ir dėl tos pačios priežasties netikras įvykio aplinkybes jis nurodė liudytojai S. K. , tačiau toks apelianto aiÅ¡kinimas yra nelogiÅ¡kas ir neįtikinantis, kadangi jis įvykio vakarÄ pats atėjo pas A. D. į svečius, kartu su juo girtavo, po to kartu ėjo pas Se. K. , kas patvirtina, kad jų tarpusavio santykiai, nepaisant A. D. iniciatyva A. B. atžvilgiu pradėto tyrimo, buvo normalÅ«s. Be to, pasakodamas įvykio aplinkybes liudytojai S. K. , A.

B. nurodė ne tik A. D. , bet ir savo atliktus nusikalstamus veiksmus, taip pat paaiÅ¡kino, jog kartu su A. D. pas Se. K. ėjo tikslu pastarÄ jį apvogti, o tai prieÅ¡tarauja nuteistojo aiÅ¡kinimui, kad S. K. jis pasakojo iÅ¡galvotas įvykio aplinkybes, taip siekdamas visÄ kaltę dėl to kas įvyko suversti A. D. . BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. B. iÅ¡kėlė dar vienÄ versijÄ , aiÅ¡kindamas, kad S. K. iÅ¡ karto po įvykio nieko nepasakojo, ir tik bÅ«damas suimtas rašė jai laiÅ¡kuose, kokius parodymus ji turėtų duoti apklausiama, tačiau tai prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kad liudytoja S. K. buvo apklausta anksčiau nei A.

B. buvo sulaikytas, ir apklausos metu nurodė tokias aplinkybes, kurias galėjo sužinoti tik iš įvykyje dalyvavusio asmens. Taigi, teisminio nagrinėjimo metu bei apeliaciniame skunde nurodyti nuteistojo A. B. argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmiau aptartais liudytojos S. K. parodymais. Be to, kaip matyti iš byloje esančio 2010-05-29 įvykio vietos apžiūros protokolo, prie Se. K. namo po išdaužtu langu buvo rasta juoda vilnonė kepurė su iškirptomis skylėmis akims, pritaikyta naudoti kaip kaukė (t. 1, b.l. 17-30, t. 2, b.l. 9-17).

Nuteistais A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Å¡iÄ kepurę kaip kaukę prieÅ¡ iÅ¡daužiant Se. K. namo langÄ buvo užsidėjęs A. B. (t. 3, b.l. 97), kÄ patvirtina ir ant Å¡ios kepurės rasti A. B. biologiniai pėdsakai (t. 2, b.l. 9-17). Bylos duomenimis nustatyta, jog Se. K. iÅ¡ nuteistųjų pažinojo bÅ«tent A. B. , taigi, visiÅ¡kai natÅ«ralu, jog pastarasis dėjo pastangas, kad nukentėjusysis neatpažintų į jo namÄ Ä¯sibrovusių asmenų. Visos Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės patvirtina liudytojos S. K. parodymus, kad A.

B. ir A. D. pas Se. K. ėjo turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ . Bylos duomenimis, Å¡is įvykis vyko gegužės mėnesio pabaigoje, taigi, visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas nuteistojo A. B. teiginys, kad Å¡iÄ kepurę jis tiesiog nuolat dėvėjo, juolab, kad kaip matyti iÅ¡ nuteistosios D. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, Å¡i kepurė priklausė ne A. B. , o A. D. . Nuteistieji apeliaciniuose skunduose kaip aplinkybę, paneigiančiÄ jų savanaudiÅ¡kus tikslus, nurodo ir tai, kad Se. K. niekur nedirbo ir neturėjo nei pajamų, nei turto, tačiau toks nuteistųjų aiÅ¡kinimas yra paneigtas žuvusiojo sesers nukentėjusiosios L.

K. ir liudytojos V. K. parodymais, kad Se. K. , nors ir neturėjo nuolatinio darbo, bet pinigų, o taip pat maisto turėdavo, nes užsidirbdavo dirbdamas atsitiktinius darbus. Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde teigia, kad tas aplinkybes, jog jis įvykio metu jokio fizinio smurto nukentėjusiojo Se. K. atžvilgiu nenaudojo, patvirtina A. B. raštelis, kurį šis apeliantui rašė ikiteisminio tyrimo pradžioje. Tačiau nuteistojo kartu su apeliaciniu skundu pateiktoje raštelio kopijoje (t. 7, b.l.

7) nėra jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad A. D. nepadarė jam inkriminuojamo labai sunkaus nusikaltimo nukentėjusiojo atžvilgiu. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ Å¡io raÅ¡telio, kuris, beje, pateiktas ne visas, o tik jo dalis, galima daryti tik tokiÄ iÅ¡vadÄ , jog A. B. apgailestauja dėl to, kad susipainiojęs apklausos metu iÅ¡sidavė taip pat smurtavęs Se. K. atžvilgiu, tačiau vis tiek nurodo A. D. , jog Å¡is galėtų prisiimti visÄ kaltę, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pastarasis inkriminuotų nusikaltimų padaryme galėjo bÅ«ti aktyvesnis. A.

D. taip pat nurodo, kad byloje užfiksuoti jo parodymai dėl pasikėsinimo padaryti plėšimÄ ir Se. K. nužudymo neatitinka jo duotų parodymų, tačiau, kaip matyti iÅ¡Â baudžiamosios bylos medžiagos, A. D. dėl Å¡ių nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tris kartus (t. 1, b.l. 98, t. 3, b.l. 97, 120), taip pat buvo atliktas įtariamojo A. D. parodymų patikrinimas vietoje (t. 3, b.l. 98-113). Visų Å¡ių procesinių veiksmų protokoluose nuteistasis savo paraÅ¡u patvirtino, kad Å¡iuos protokolus jis perskaitė ir juose užfiksuoti jo parodymai yra teisingi, taigi, konstatuoti, kad Å¡iuose procesiniuose dokumentuose nuteistojo A.

D. parodymai užfiksuoti neteisingai, nėra jokio pagrindo. Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog įvykio metu abu nuteistieji smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, t.y. įsibrovę į namÄ tikslu pagrobti svetimÄ turtÄ , jiems pasiprieÅ¡inusiam Se. K. sudavė smÅ«gius kumščiais į galvÄ , o nukentėjusiajam iÅ¡bėgus į laukÄ ir nugriuvus nuo A.

B. suduotų smÅ«gių, abu nuteistieji toliau tęsė smurtÄ pastarojo atžvilgiu, smÅ«giuodami kojomis į galvÄ , pilvÄ ir krÅ«tinę, tuo padarydami pastarajam specialisto iÅ¡vada Nr. M 282/10(03) (t. 1, b.l. 34-36) nustatytus sužalojimus veido, galvos ir pakrÅ«tinio srityse, taip pat kairėje kojoje ir kairiame žaste. Å iuos nuteistųjų veiksmus teismas tinkamai įvertino baudžiamojo įstatymo požiÅ«riu. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtÄ pagrobė svetimÄ turtÄ .

Å iuo konkrečiu atveju bylos faktiniais duomenimis nustatyta, jog nuteistieji A. B. ir A. D. , veikdami kartu ir siekdami pagrobti Se. K. turtÄ , iÅ¡daužę namo, kuriame pastarasis gyveno, langÄ , įsibrovė į nukentėjusiojo gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kur jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , tačiau Se. K. pasiprieÅ¡inus, jam priklausančio ar kito tuose namuose buvusio turto A. B. ir A. D. pagrobti nepavyko, taigi, Å¡ios nusikalstamos veikos nuteistieji nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, todėl jų nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį.

BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas tyčia nužudė kitÄ Å¾mogų. Vadovaujantis teismų praktikÄ , tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ nėra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų. Jeigu smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir Å¡is mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kÅ«no sužalojimus padarę asmenys.

Jeigu nukentėjusiojo mirtį sukelia vienas ar keli padaryti sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtÄ naudojo keli asmenys, o smurto pobÅ«dis ir intensyvumas rodo tyčiÄ nužudyti arba neapibrėžtÄ tyčiÄ , kuri apima ir gyvybės atėmimÄ , tai pagal BK 129 straipsnį taip pat atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (kasacinės nutartys Nr. 2K-485/2008, 2K-196/2008, 2K-523/2009).

Tuo atveju, jei buvo žudoma turint tikslÄ nuslėpti bet kurį kitÄ padarytÄ nusikaltimÄ , veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ . IÅ¡ jau paminėtos specialisto iÅ¡vados matyti, kad nukentėjusysis Se. K. mirė nuo įvykio metu patirtos galvos traumos, kuri buvo padaryta vienu trauminiu poveikiu į deÅ¡inio momens-smilkinio sritį. Dėl Å¡io trauminio poveikio susidarė kraujosruva deÅ¡iniame smilkininiame raumenyje, iÅ¡siliejo kraujas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų deÅ¡inio pusrutulio momeninės dalies sferinio pavirÅ¡iaus dangalais, plyÅ¡o galvos smegenų dangalinė kraujagyslė, liejosi kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje suspausdamas galvos smegenis kaukolės smegeninėje ertmėje.

To pasekoje susidarė gyvybiÅ¡kai svarbių centrų srityje (smegenų kamiene) antrinės kraujosruvos ir Se. K. mirė. (t. 1, b.l. 34-36). Å iuo konkrečiu atveju nustatyti, kuris iÅ¡ nuteistųjų padarė šį mirtinÄ sužalojimÄ , nėra galimybės. Kita vertus, bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. ir A. D. smurtÄ nukentėjusiojo Se. K. atžvilgiu naudojo pakankamai intensyviai, sudavė pastarajam daugybinius smÅ«gius kumščiais ir kojomis į įvairias nukentėjusiojo kÅ«no vietas, tame tarpe – gyvybiÅ¡kai svarbias, t.y. galvÄ , pilvo sritį, padarydami nukentėjusiajam įvairaus sunkumo, įskaitant ir sunkius, sveikatos sutrikdymus, vienas iÅ¡ kurių baigėsi nukentėjusiojo mirtimi, kaip kad patys patvirtino, smurtÄ nutraukė tik tuomet, kai nukentėjusysis neteko sÄ monės, o tai rodo, jog pastarieji suprato, kad tokiais bendrais savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir juos tenkino bet kokios pasekmės, tame tarpe gyvybės atėmimas, todėl abu už kilusias pasekmes turi atsakyti.  Nors nuteistieji A.

B. ir A. D. neigia, jog nukentėjusįjį nužudė, siekdami nuslėpti nepavykusį plėšimÄ , tačiau tokia nuteistųjų versija prieÅ¡tarauja jau pirmiau aptartoms byloje nustatytoms aplinkybėms, o taip pat ir jų pačių parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kad nukentėjusysis Se. K. buvo muÅ¡amas dėl to, kad grasino iÅ¡kviesti policijÄ ir kad atpažino pas jį į namÄ Ä¯sibrovusį A. B. . Taigi, esant Å¡ioms aplinkybėms, pagrįsta apygardos teismo iÅ¡vada, jog nuteistieji nukentėjusįjį Se.

K. tyčia nužudė, siekdami paslėpti kitÄ nusikaltimÄ , ir tokie jų veiksmai atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punkte numatyto nusikaltimo sudėtį. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde neginčija apygardos teismo nustatytų aplinkybių, kad įvykio metu jis smurtavo nukentėjusiosios G. C. atžvilgiu, tačiau tvirtina, jog Å¡is nusikaltimas nebuvo iÅ¡samiai iÅ¡tirtas, kadangi atsakomybėn nepatrauktas A. T. , kuris įvykio metu sudavė nukentėjusiajai į galvÄ veidrodžiu lemiamÄ smÅ«gį.

Nuteistoji D. L. savo apeliaciniame skunde teigia, kad ji dėl G. C. nužudymo nuteista nepagrįstai, kadangi įvykio metu pastarosios atžvilgiu nesmurtavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Å¡iuos nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes tokį jų aiÅ¡kinimÄ paneigia byloje surinktų, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir apygardos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetas. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji J.

M. , apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad iÅ¡gertuvių pas V. P. metu ji buvo išėjusi į tualetÄ , o kai grįžo, pamatė, jog G. C. guli kambaryje ant grindų ir suprato, kad Å¡i buvo sumuÅ¡ta. Pradėjus domėtis, kas įvyko, jÄ užsipuolė D. L. , o A. D. sudavė smÅ«gį, nuo kurio ji nukrito. Jai nukritus A. D. jÄ toliau mušė, suduodamas smÅ«gius rankomis ir kojomis. Tuo pačiu metu ji matė, kad D. L. spardė kojomis Å¡alia jos gulinčiai G. C. į galvÄ ir įvairias kÅ«no vietas, sudavė ne mažiau penkių kartų, o G.

C. gulėjo rankomis užsidengusi veidÄ ir dejavo. Nustojusi muÅ¡ti G. C. , D. L. paėmė jÄ už plaukų ir iÅ¡tempė į laukÄ , kur jÄ vėl mušė rankomis ir kojomis, suduodama smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas (t. 2, b.l. 49-52). Å iuos savo parodymus nukentėjusioji J. M. patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, kur parodė kaip D. L. kojomis sudavė apie 5 smÅ«gius gulinčiai G. C. (t. 2, b.l. 53-67). Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ J. M. paneigė savo parodymus ir aiÅ¡kino, jog nematė, kad D.

L. bÅ«tų sudavusi smÅ«gius, ir kad ankstesnės apklausos metu ji apkalbėjo D. L. (t. 2, b.l. 77-78), tačiau bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ji vėl patvirtino mačiusi, kad G. C. atžvilgiu smurtavo ne tik A. D. , bet ir D. L. , nors ir nurodė, jog Å¡i sudavė tik kelis smÅ«gius G. C. į Å¡onÄ Â (t. 5, b.l. 53-54). Nuteistoji D. L. , ginčydama J. M. parodymų patikimumÄ , teisingai nurodo, kad pastaroji, aiÅ¡kindama apie įvykio aplinkybes, nebuvo nuosekli. Kita vertus, Å¡iÄ aplinkybę įvertino ir apygardos teismas, kuris pagrįstai vadovavosi tik tais nukentėjusiosios J.

M. parodymais, kurie pasitvirtino faktiniais bylos duomenimis. Apeliantė taip pat teigia, kad J. M. jÄ kaltinančius ir tikrovės neatitinkančius parodymus davė įtakota bylÄ tyrusios tyrėjos, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusioji tokias aplinkybes, kad įvykio metu jos ir G. C. atžvilgiu fizinį smurtÄ naudojo abu nuteistieji, t.y. A. D. ir D. L. , nurodė ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir iÅ¡ karto po įvykio apie tai, kas įvyko, pasakodama žuvusiosios motinai G. C. . Be to, pirmiau aptartus nukentėjusiosios J.

M. parodymus apie D. L. panaudotÄ smurtÄ G. C. atžvilgiu patvirtina kito įvykį mačiusio nuteistojo A. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad konflikto metu G. C. nukritus nuo A. D. jai suduotų smÅ«gių kumščiais ir veidrodžiu, pastarajai gulinčiai kojomis į galvÄ bei kitas kÅ«no vietas smÅ«giavo ne tik A. D. , bet ir D. L. (t. 2, b.l. 148-149, t. 2, b.l. 151-162, t. 5, b.l. 99-100). Pažymėtina tai, kad Å¡ios nukentėjusiosios J. M. ir nuteistojo A. T. nurodytos aplinkybės atitinka ir pačios nuteistosios D.

L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog kilusio konflikto metu ji sudavė G. C. ne mažiau keturių kartų (t. 3, b.l. 4-5). Taigi, pirmiau aptarti vieni kitus papildantys faktiniai duomenys paneigia nuteistosios D. L. apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, kad ji nukentėjusiosios G. C. atžvilgiu įvykio metu nesmurtavo. Nuteistoji D. L. teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu ji tokių parodymų, kad sudavė smūgius G. C. , nedavė, tačiau, kaip matyti iš byloje esančio 2010 m. birželio 8 d.

įtariamosios D. L. apklausos protokolo, pastaroji Å¡iame protokole savo paraÅ¡u patvirtino, jog šį dokumentÄ perskaitė ir jis suraÅ¡ytas teisingai. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. L. teisiama jau devintÄ kartÄ . Å i aplinkybė bei pastarosios elgesys proceso metu patvirtina, jog ji puikiai žino savo teises, todėl neįtikėtina, kad apklausos protokolÄ byloje, kurioje jai pareikÅ¡tas įtariamas dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymu, pasirašė neskaičiusi ir, neturėdama galimybės tinkamai su juo susipažinti, dėl to nepareiÅ¡kė jokių pastabų.

Pažymėtina ir tai, kad šioje D. L. apklausoje dalyvavo ir pastarosios gynėjas, kuris taip pat jokių pastabų dėl protokole užfiksuotų parodymų neatitikimo parodymams, kuriuos šios apklausos metu davė įtariamoji, ar įtariamosios susipažinimo su šio dokumento turiniu, nepareiškė. Nuteistoji teisminio nagrinėjimo metu ėmė teigti, kad apklausos metu nurodydama, jog sudavė keturis smūgius, ji kalbėjo ne apie G. C. , bet apie J. M. , tačiau, kaip matyti iš pirmiau aptarto įtariamosios apklausos protokolo, jame yra užfiksuoti tokie nuteistosios parodymai:

„aÅ¡ pati buvau įsivėlusi į muÅ¡tynes ir ne mažiau 4 kartų sudaviau smÅ«gius Gitanai, gal ir Lenai kokį kartÄ â€œ. Taigi, D. L. patvirtino, kad įvykio metu smurtavo tiek G. C. , tiek J. M. atžvilgiu, todėl daryti iÅ¡vadÄ , jog pastaroji, duodama parodymus, galėjo suklysti nurodydama asmenį, kurio atžvilgiu ji smurtavo, ar tyrėja suklydo fiksuodamas jos parodymus, taip pat nėra jokio pagrindo. Nuteistieji D. L. ir A. D. apeliaciniuose skunduose teisingai pažymi, kad nuteistasis A. T. , duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, nebuvo nuoseklus.

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, pastarasis pirmosios apklausos metu nurodė, jog apie G. C. nužudymÄ nieko negali pasakyti (t. 2, b.l. 147), kita vertus, vėlesnių apklausų metu pastarasis nuosekliai teigė, kad G. C. mušė A. D. ir D. L. , kuri gulinčiÄ nukentėjusiÄ jÄ spardė kojomis į galvÄ , rankas, kitas kÅ«no vietas (t. 2, b.l. 148-149, 151-162, 170-172, t. 5, b.l. 99-100), todėl apygardos teismas Å¡iuos jo parodymus, kurie atitiko kitus faktinius bylos duomenis, pagrįstai įvertino kaip patikimus.

Nors akistatos su D. L. taip pat su A. D. metu nuteistasis A. T. paneigė matęs D. L. smūgiuojant G. C. (t. 2, b.l. 163, 164), tačiau vėliau jis paaiškino, jog atliekant šiuos procesinius veiksmus jis išsigando D. L. ir A. D. , kadangi pastarųjų elgesys jį baugino, buvo išsakyti grasinimai jo atžvilgiu, be to jau iki šių veiksmų atlikimo jis žinojo apie V. D. grasinančius laiškus V. P. , bei apie D. L. pastangas per J. K. susižinoti jo paties telefono numerį, todėl akistatų metu davė tikrovės neatitinkančius parodymus (t. 2, b.l. 166).

Netikėti tokiu A. T. paaiškinimu nėra jokio pagrindo, nes jį patvirtina Klaipėdos apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjos E. L. 2010-09-02 tarnybinis pranešimas apie įžūlų A. D. elgesį procesinių veiksmų, tame tarpe akistatos su A. T. , atlikimo metu (t. 2, b.l. 165). Be to, byloje yra ir kitų duomenų, patvirtinančių, kad nuteistieji A. D. ir D. L. stengėsi įtakoti kitų įvykio dalyvių parodymus. Tai ikiteisminio tyrimo metu pateikti A.

D. V. P. raÅ¡yti laiÅ¡kai, kuriuose A. D. duoda suprasti V. P. ir A. T. , kad tuo atveju, jei pastarieji duos D. L. nepalankius parodymus, bus taip pat apkaltinti prisidėję prie žmogžudystės (t. 2, b.l. 119-122), liudytojos S. K. pateiktas D. L. raÅ¡ytas laiÅ¡kas, kuriame pastaroji praÅ¡o jos nueiti pas vienÄ asmenį, kurio adresÄ paraÅ¡ys vėliau, ir paveikti jį, kad Å¡is pakeistų jos atžvilgiu duodamus parodymus (t. 2, b.l. 88-89), bei liudytojo J. K. parodymai apie tai, kad D. L. skambino jam ir teiravosi A.

T. telefono numerio. Nors D. L. teigia, kad A. T. telefono teiravosi visai dėl kitų priežasčių, teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartus faktinius duomenis, tokį nuteistosios argumentÄ vertina kaip neatitinkantį tikrovės. Nuteistoji D. L. ir nuteistasis A. D. apeliaciniuose skunduose teigia, kad nukentėjusiosios G. C. atžvilgiu kartu su A. D. smurtavo ne D. L. , o A. T. , tačiau tokio jų aiÅ¡kinimo nepatvirtina jokie faktiniai bylos duomenys. Visų pirma, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, konfliktas įvykio metu kilo tarp A.

D. , D. L. ir J. M. bei G. C. , ko iš esmės neneigia ir patys apeliantai. Būtent A. D. ir D. L. įvykio metu buvo agresyviai nusiteikę, smurtavo tiek J. M. , tiek G. C. atžvilgiu, kai tuo tarpu A. T. šiame konflikte nedalyvavo, todėl neįtikinantis apeliantų aiškinimas, jog pastarasis nei iš šio, nei iš to pašoko nuo lovos ir pagriebęs veidrodį juo sudavė gulinčiai G. C. . Juolab, kad kaip matyti iš nuteistojo V. P. parodymų, veidrodis, kuriuo buvo suduota G. C. , stovėjo už spintelės, arčiausiai fotelio, kur išgertuvių metu sėdėjo A.

D. , todėl tik jis ir galėjo matyti tÄ veidrodį bei jį panaudoti (t. 2, b.l. 102-115). Taigi, esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas pagrįstai nuteistųjų D. L. ir A. D. aiÅ¡kinimÄ apie A. T. smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu įvertino kaip D. L. siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistųjų A. D. ir D. L. apeliacinių skundų argumentu, kad paminėtas veidrodis, kuriuo nuteistasis A. D. smÅ«giavo nukentėjusiai, galėtų bÅ«ti dar vienas įrodymas G.

C. nužudymo byloje. Kita vertus, ta aplinkybė, jog Å¡is daiktinis įrodymas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paimtas ir iÅ¡tirtas, nepaneigia nė vieno iÅ¡ Å¡ių dviejų nuteistųjų kaltės tyčia nužudžius G. C. , kuri nustatyta byloje surinktų kitų įrodymų visetu, juolab, kad, kaip jau minėta, nuteistieji žuvusiajai smÅ«giavo ne tik paminėtu veidrodžiu, bet rankomis ir kojomis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir, remdamasis jais, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistoji D.

L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, nes pastaroji, matydama nuteistojo A. D. smurtinius veiksmus G. C. atžvilgiu, suduodant nukentėjusiajai smÅ«gius kumščiais ir veidrodžiu į galvÄ , Å¡iems nusikalstamiems A. D. veiksmams aktyviai pritarė, pati imdama smurtauti nuo A. D. smÅ«gių nukritusios ir gulinčios ant grindų nukentėjusiosios G. C. atžvilgiu, kojomis spirdama pastarajai ne mažiau kaip keturis kartus į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, o A. D. , prisijungus D.

L. , tęsė savo smurtinius veiksmus, taip pat kojomis suduodamas nukentėjusiajai smÅ«gius į galvÄ ir kitas kÅ«no sritis. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. M 296/10(03) ir papildomos specialisto iÅ¡vados Nr. KM 9/10(03) matyti, kad įvykio metu bendrais nuteistųjų A. D. ir D. L. veiksmais nukentėjusiajai G. C. buvo padaryta visa eilė sužalojimų, kurie paaiÅ¡kinami ne mažiau kaip 28 smÅ«gių kietais bukais daiktais sudavimu, galvoje nustatyti sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip 7 smÅ«gių pasekoje.

G. C. mirė nuo įvykio metu patirto stipraus galvos sumuÅ¡imo pasekoje įvykusio kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡iniame pusrutulyje, suspaudusio galvos smegenis ir sukėlusio smegenų komÄ . Kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡iniame pusrutulyje, suspaudęs galvos smegenis, gavosi nuo suduotų smÅ«gių į galvÄ visumos. (t. 1, b.l. 176-180, 182-184). Taigi, esant Å¡ioms aplinkybėms, apygardos teismas pagrįstai nuteistÄ jÄ D. L. pripažino tyčinio G.

C. nužudymo bendravykdytoja ir jos nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nes mirtį lėmusių sužalojimų visuma nukentėjusiajai buvo padaryta bendrais A. D. ir D. L. veiksmais. Dėl kitų nuteistųjų A. B. , A. D. ir D. L. apeliacinių skundų argumentų. Nuteistasis A. D. teigia, kad jam nebuvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau nepateikia jokių argumentų dėl šio procesinio veiksmo atlikimo tikslingumo. Taip pat apeliantas pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu nedalyvavo teismo medicinos ekspertas, tačiau taip pat nenurodo, dėl kokių priežasčių pastarasis turėjo būti apklausiamas teisme.

Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad tiek paminėtos ekspertizės atlikimas, tiek vienos ar kitos srities eksperto dalyvavimas teisiamajame posėdyje nėra privalomas. Teismo psichiatrijos ekspertizė skiriama ir atliekama tuomet, kai byloje esantys duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl kaltininko galimybės veikos padarymo metu suvokti savo veiksmus arba juos valdyti, o byloje specialisto iÅ¡vadÄ pateikę specialistai ar ekspertai kviečiami tais atvejais, kai jų parodymai yra bÅ«tini byloje esančiai specialisto iÅ¡vadai paaiÅ¡kinti ar papildyti.

Šiuo konkrečiu atveju duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl nuteistojo A. D. galėjimo suvokti ir valdyti savo veiksmus nusikalstamų veikų padarymo metu, byloje nėra. Byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados yra pakankamai aiškios ir išsamios. Taigi, nuteistojo A. D. nurodytų procesinių veiksmų neatlikimas nesudaro pagrindo išvadai, kad bylos aplinkybės buvo ištirtos neišsamiai. Nuteistieji A. B. ir A. D. nepagrįstai teigia, kad teismo nuosprendyje supainiotos liudytojų pavardės ir jų parodymai, taip pat išdėstyti tokie jų pačių parodymai, kurių jie nedavė.

Kaip matyti iš skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio, jame išdėstyti abiejų nuteistųjų parodymai dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų, o taip pat liudytojų V. K. , S. K. , L. D. parodymai, kiek tai liečia 2010-05-29 A. B. ir A. D. įvykdytas nusikalstamas veikas, ir liudytojų J. K. , S. K. ir R. S. parodymai dėl G. C. nužudymo atitinka šių asmenų parodymus, užfiksuotus teisiamojo posėdžio protokole, taip pat ikiteisminio tyrimo metu surašytuose šių asmenų apklausų protokoluose.

Bylos duomenys patvirtina, kad visi nuteistieji BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikyti 2010-06-07 laikotarpyje nuo 15.40 val. iki 22 val. (t. 1, b.l. 121, t. 2, b.l. 130, 176, t. 3, b.l. 44, 153), kai tuo tarpu visų jų apklausos buvo vykdomos sekančiÄ dienÄ , t.y. 2010-06-08, ir nė vienas iÅ¡ nuteistųjų nepareiÅ¡kė, jog dėl savo bÅ«klės negali duoti parodymų (t. 1, b.l. 98, 102, t. 2, b.l. 97, 147, t. 3, b.l. 4-5, 95), taigi, nepagrįstas A. D. apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistieji pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje galėjo bÅ«ti apklausiami apsvaigę nuo alkoholio.

Taip pat byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad teisiamojo posėdžio metu bÅ«tų apklausiami neblaivÅ«s liudytojai. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog į teisiamÄ jį posėdį neblaivi buvo atvykusi liudytoja V. K. , tačiau tÄ dienÄ ji apklausiama nebuvo (t. 5, 53-55). Nuteistasis A. B. teisingai pažymi, jog teisminis Å¡ios bylos nagrinėjimas vyko pakankamai ilgai, tačiau, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, iÅ¡nagrinėti Å¡iÄ bylÄ operatyviau teismui kliudė objektyvios priežastys – proceso dalyvių neatvykimas, bylÄ nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkės, vieno iÅ¡ nuteistųjų gynėjų liga, teisėjų bei kitų proceso dalyvių užimtumas kitose bylose, duomenų, kad Å¡i byla buvo vilkinama, nėra.

Nuteistoji D. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad jos gynėjas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme netinkamai atliko savo pareigas ir palaikė kaltinimo pozicijÄ , tačiau iÅ¡ esmės nenurodo jokių konkrečių tai patvirtinančių aplinkybių, iÅ¡skyrus tai, kad Å¡is gynėjas nedalyvavo jai susipažįstant su baudžiamosios bylos medžiaga, tačiau Å¡i aplinkybė nereiÅ¡kia netinkamo gynėjo pareigų atlikimo, kadangi įstatymas nenumato privalomo gynėjo dalyvavimo įtariamajam susipažįstant su baudžiamosios bylos medžiaga.

Pažymėtina ir tai, kad klausimas dėl nuteistajai paskirto gynėjo buvo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, nuteistajai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė gintis per pasirinktÄ advokatÄ , tačiau Å¡ia teise nuteistoji nepasinaudojo, todėl pirmosios instancijos teisme jÄ gynė teismo paskirtas valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiantis gynėjas, kaip tai numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 8 dalis. Apeliaciniame skunde nuteistoji D. L. nurodo, kad byloje yra netikras jos paraÅ¡as, tačiau nenurodo dėl kurio savo paraÅ¡o ir kokiame dokumente ji abejoja.

Byloje yra duomenų, kad nuteistoji buvo iÅ¡kėlusi versijÄ , jog suklastotas jos paraÅ¡as praneÅ¡ime apie įtarimÄ . Dėl to Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«roje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio dėl dokumento klastojimo, tačiau Å¡ios nuteistosios nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai, atlikę tyrimÄ , konstatavo, jog byloje esančiame D. L. nurodytame praneÅ¡ime apie įtarimÄ D. L. vardu pasirašė D. L. (t. 5, b.l. 91-92).

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo nuteistiesiems A. B. , A. D. ir D. L. yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas apeliantams bausmes, šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jiems teisingas, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmes nuteistiesiems A. B. , A. D. ir D. L. , apygardos teismas atsižvelgė, kad A. B. ir A.

D. pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimÄ nuosavybei, numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 4 dalis), ir padarė labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punkte (BK 11 straipsnio 6 dalis), o A. D. – ir dar vienÄ labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 6 dalis), D. L. padarė labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 6 dalis). Teismas taip pat įvertino tai, kad visi trys nuteistieji anksčiau ne kartÄ teisti, tame tarpe už smurtinius nusikaltimus, nusikalto turėdami neiÅ¡nykusius ir nepanaikintus teistumus už tyčinius nusikaltimus, iki Å¡ių nusikaltimų padarymo niekur nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu, vedė asocialų gyvenimo bÅ«dÄ , kas patvirtina susiformavusias antivisuomenines pastarųjų nuostatas ir padidintÄ pavojingumÄ visuomenei.

Nuteistasis A. D. nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, įvykdė moters atžvilgiu, be to, praėjus vos kelioms dienoms nuo Se. K. tyčinio nužudymo, o tai rodo ypatingÄ Å¡io nuteistojo pavojingumÄ visuomenei. Nuteistųjų A. B. , A. D. ir D. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė veikdami bendrininkų grupe ir bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems, pagrįstai, vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pripažintiems pavojingais recidyvistais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės, didesnės už baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose nustatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį, nėra aiÅ¡kiai per griežtos.

Tokios bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, ir nėra teisinio pagrindo jas Å¡velninti. Nuteistasis A. B. teigia, jog apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino savo kaltę ir parašė nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ . Tačiau, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos ir kaip jau minėta Å¡iame teisėjų kolegijos nuosprendyje, pastarasis viso proceso metu prieÅ¡taringai aiÅ¡kino įvykio aplinkybes, neigė tikruosius jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo tikslus, klaidino teismÄ dėl nuteistojo A.

D. vaidmens Å¡ių nusikaltimų padaryme, todėl vertinti tokius jo parodymus kaip aplinkybę, apibÅ«dinančiÄ pastarojo neigiamÄ požiÅ«rį į padarytas nusikalstamas veikas, jo nuoÅ¡irdžiÄ atgailÄ ar siekį padėti nustatyti tiesÄ byloje, ir dėl to Å¡velninti jam skiriamÄ bausmę, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Nuteistasis A. B. teisingai nurodo, kad nebuvo nustatytas jo girtumo laipsnis įvykio metu. Kita vertus, tai nebuvo padaryta dėl objektyvių priežasčių, kadangi jis buvo sulaikytas ne įvykio naktį, o praėjus kuriam laikui nuo Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo.

Kita vertus, Å¡i aplinkybė nepaneigia apygardos teismo iÅ¡vados, kad A. B. nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi, kaip matyti tiek iÅ¡ jo paties, tiek kitų nuteistųjų A. D. , D. L. bei liudytojos S. K. parodymų, pastarieji kartu visÄ vakarÄ , iki A. B. su A. D. iÅ¡einant pas Se. K. , girtavo ir buvo apsvaigę nuo alkoholio, o nustatytų A. B. veiksmų pobÅ«dis akivaizdžiai liudija, jog Å¡is apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, todėl apygardos teismas pagrįstai Å¡iÄ aplinkybę pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Nuteistajam A. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tinkamai subendrintos tarpusavyje apėmimo bÅ«du, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), pagrįstai paskiriant A. B. galutinę Å¡eÅ¡iolikos metų laisvės atėmimo bausmę, Å¡velninti Å¡iÄ subendrintÄ bausmę taip pat nėra pagrindo. Subendrinant A. D. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ , 129 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes pagrįstai taikyti bausmių apėmimo ir jų dalinio sudėjimo bÅ«dai, nes, kaip jau minėta, yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punkte, ideali sutaptis.

Tačiau apygardos teismas, bendrindamas A. D. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apėmimo bÅ«du, neatsižvelgė į tai, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima Å¡velnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iÅ¡ paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Å iuo konkrečiu atveju nuteistajam A. D. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį paskirta ketverių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ paskirta Å¡eÅ¡iolikos metų laisvės atėmimo bausmė, todėl nustatydamas subendrintÄ laisvės atėmimo septyniolikai metų bausmę, apygardos teismas pažeidė minėtÄ BK 63 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , nes paskyrė subendrintÄ bausmę, virÅ¡ijančiÄ griežčiausiÄ iÅ¡ paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmę.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, apygardos nuosprendis A. D. paskirtų bausmių subendrinimo dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos subendrintos bausmės. A. D. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos bausmių apėmimo bÅ«du, paskiriant subendrintÄ Å¡eÅ¡iolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Å i bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrintina su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta trylikos metų laisvės atėmimo bausme, galutinę subendrintÄ bausmę nuteistajam A.

D. paskiriant laisvės atėmimÄ devyniolikai metų. Vadovaujantis BK 50 straipsnio 3 dalimi, pirmuosius 10 metų bausmę skirtina atlikti kalėjime, likusius – pataisos namuose. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a: Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendį A. D. atžvilgiu pakeisti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A.

D. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį paskirtÄ 4 (ketverių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ paskirtÄ 16 (Å¡eÅ¡iolikos) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 16 (Å¡eÅ¡iolikai) metų. Å iÄ bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinti su apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo 13 (trylikai) metų bausme ir galutinę subendrintÄ bausmę A.

D. paskirti laisvės atėmimÄ 19 (devyniolikai) metų. Vadovaujantis BK 50 straipsnio 3 dalimi, pirmuosius 10 (deÅ¡imt) metų bausmę paskirti atlikti kalėjime, likusius – pataisos namuose. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuteistųjų A. B. ir D. L. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                        SvajÅ«nas Knizleris Teisėjai                                                                                               Kęstutis Jucys Linas ŽukauskasÂ