f36c752b-5259-423f-9fb6-ce3b8a4d11d0 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-222-340/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41524-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.8.10; 2.5.2.6; 3.3.1.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų V. K., Jelenos Å iÅ¡kinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos priteisimo regreso tvarka, trečiasis asmuo V.

T..Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :I. Ginčo esmė ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 117 000 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka. Nurodė, kad 2011-02-11 apie 09.30 val. Vilniaus rajone, kelyje Vilnius – Å venčionys – Zarasai, trečiasis asmuo V. T., vairuodamas automobilį Saab 9000, v. n. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į kelio bÅ«klę ir meteorologines kelio sÄ lygas, nesugebėjo suvaldyti savo automobilio ir saugiai važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, dėl ko jo vairuojamas automobilis prarado judėjimo stabilumÄ , iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su prieÅ¡ais artėjančiu automobiliu Hyundai, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J.

B., ir automobiliu Audi A4, v.n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. E.. Dėl Å¡io eismo įvykio metu patirtų kÅ«no sužalojimu automobilio Saab keleivė D. K. mirė ligoninėje. VSDFV Vilniaus skyrius D. K. 2011-02-11 įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ pakeliui į darbÄ 2012-02-10 sprendimu Nr. 6-15-232 pripažino draudiminiu įvykiu. Vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų įstatymo nuostatomis, 2012-02-21 sprendimais Nr. 6-18-628, Nr. 6-18-629, Nr. 6-18-630 D. K. tėvams bei sutuoktiniui V. T. paskyrė 117 000 Lt (po 39 000 Lt kiekvienam) vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovas dėl 117 000 Lt žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2013-03-28 raÅ¡tu kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, kurioje buvo apdrausta eismo įvykio kaltininko eismo įvykio metu vairuoto automobilio valdytojo civilinė atsakomybė. Atsakovas 2013-04-11 raÅ¡tu atsisakė atlyginti nurodytÄ Å¾alÄ , kadangi kaltininkas ir kartu jo pareigų perėmėjas privalo atlyginti tik nukentėjusiojo patirtÄ Å¾alÄ , o ne Fondo biudžeto iÅ¡laidas, kurias sÄ lygoja socialinio draudimo institucijų įpareigojimų vykdymas.

IeÅ¡kovas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka ir mano, jog, vadovaujantis teisės aktais ir teismų praktika, turi teisę atgręžtinio reikalavimo tvarka susigrÄ Å¾inti visas iÅ¡mokėtas socialinio draudimo iÅ¡mokas dėl nelaimingo atsitikimo kalto asmens draudiko, todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė ieÅ¡kovui atlyginti dėl D. K. mirties iÅ¡mokėtÄ 117 000 Lt vienkartinę iÅ¡mokÄ apdraustajai mirus.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad tarp trečiojo asmens V. T. ir atsakovo buvo sudaryta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis.

Atsakovas 2013-10-02 mirusios D. K. tėvams O. K. ir R. K., kurie yra laikomi nukentėjusiaisiais, iÅ¡mokėjo po 4 316 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovo nuomone, sutartimi prisiimtÄ prievolę atlyginti eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ kaltininkas ir jo draudikas atlygino visiÅ¡kai. IeÅ¡kovo reikalavimas atlyginti 117 000 Lt turtinę žalÄ yra paremtas tik aplinkybėmis, susijusiomis su valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokos įstatyminiais paskyrimo pagrindais, jos apskaičiavimo bei iÅ¡mokėjimo faktu, o ne faktais, kurie pagrįstų realiÄ Å¾uvusiosios artimųjų turtinę žalÄ .

Nukentėjusieji pareiÅ¡kė, kad jokių pretenzijų neturi, o tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas negalėjo perimti tos subjektinės teisės, kurios nukentėjusieji savo noru atsisakė. Pažymėjo, jog siekdamas pagrįsti savo ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti ne žalÄ , padarytÄ valstybės biudžetui, o žuvusiosios artimųjų patirtÄ turtinę žalÄ . IeÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti suma yra socialinė valstybės parama, o ne turtinės žalos atlyginimas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai – priteisė ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 117 000 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka, taip pat valstybės naudai 3 340 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Vilniaus apygardos teismas 2014-11-25 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ panaikino ir bylÄ grÄ Å¾ino teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad tokia teismo iÅ¡vada nepatvirtinta byloje esančiais įrodymais, todėl jÄ nei patvirtinti, nei paneigti nėra galimybės. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas žalos dydžio klausimo nenagrinėjo visiÅ¡kai – teismas nenustatinėjo nei žuvusios autoįvykio metų D.

K. pajamų dydžio, nei jos šeimos narių negautų (prarastų) pajamų dydžio; byloje apskritai nėra jokių įrodymų, patvirtinančių žuvusios darbo užmokestį ir kitas pajamas, kas yra būtina, apskaičiuojant kiek pajamų prarado kiekvienas iš jos šeimos narių. Be to, teismas vadovavosi kasacine teismo praktika suformuota bylose, kuriuos savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi su aplinkybėmis nagrinėjamojoje byloje, būtent minėtose bylose aprašyti sveikatos sužalojimo atvejai, o nagrinėjamojoje byloje yra gyvybės atėmimo atvejis.

                         II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 22 590,36 EUR žalos atlyginimo; priteisė valstybės naudai iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 577,71 EUR žyminio mokesčio bei 10,70 EUR pašto išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad valstybinės socialinio draudimo įstaigai, iÅ¡mokėjusiai Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau- NADPLSDÄ®) nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , įgyvendinant regresinį reikalavimÄ Ä¯ pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ (toliau –TPVCAPDÄ®) atsakingÄ draudikÄ turi iÅ¡skirti, kuriÄ iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dalį sudaro turtinės žalos atlyginimas, o kuriÄ valstybės teikiama socialinė parama.

Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ paties apdraustojo draudžiamųjų pajamų yra iÅ¡skaičiuojama 9 procentų dydžio socialinio draudimo įmokų suma, nagrinėjamoje byloje žala turi bÅ«ti apskaičiuojama pagal D. K. draudžiamÄ sias pajamas, iÅ¡ kurių iÅ¡skaičiuotos privalomosios apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, t.y. pagal D. K. draudžiamųjų pajamų sumÄ , sumažintÄ 9 procentais. Teismas nustatė, kad remiantis pateiktu D. K. Å¡eimos narių patirtos žalos apskaičiavimu, jų patirtos žalos dydis nevirÅ¡ija VSDFV Vilniaus skyriaus jiems iÅ¡mokėtos vienkartinės draudimo iÅ¡mokos dalies (39 000,00 Lt), todėl visa VSDFV Vilniaus skyriaus paskirta vienkartinė draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus pagrįstai laikytina žalos atlyginimu.

Pasak teismo, atsakovas pagrįstai nurodo, kad pagal TPVCAPD įstatymo 3 str. 3 d. draudikas neturi teisės mokėti draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam asmeniui V. T., kuris yra 2011 m. vasario 11 d. eismo įvykio kaltininkas, todėl ieÅ¡kinys dalyje dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo 39 000 Lt, kuri buvo iÅ¡mokėta trečiajam asmeniui V. T., negali bÅ«ti tenkinamas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimÄ dalyje dėl 22 590,36 Eur ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti pilna apimtimi.

Nurodė Å¡iuos skundo argumentus:Pirmosios instancijos teismas netinkamai konstatavo ir apskaičiavo iÅ¡laikymo faktÄ ir dydį, t.y. apskritai nevertino ir nepasisakė, ar O. K. ir R. K. apskritai buvo iÅ¡laikomi D. K.. Teismas konstatavo, kad iki D. K. mirties jos tėvams buvo teikiama materialinė ir fizinė pagalba, tačiau teismas nevertino, ar yra pagrindas spręsti, jog žuvusiosios tėvai bÅ«tų kreipęsi į eismo įvykio kaltininkÄ dėl negautų pajamų atlyginimo;Pirmosios instancijos teismas nevertino faktinių aplinkybių visumos, vadovavosi iÅ¡imtinai formaliu negautų pajamų skaičiavimu.

Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai nepasisakė dėl esminių faktinių aplinkybių – V. T. byloje duodamas parodymus paaiÅ¡kino, kokiÄ paramÄ kartu su sutuoktine teikdavo tėvams – tai bÅ«davo maistas, indai, įrankiai, kompiuterinė įranga, nebenaudojami baldai ir pan. – apie 2 000 Lt per metus. Draudiko vertinimu, tai yra tikslus ir konkretus skaičius, pagal kurį apeliantas ir prašė apskaičiuoti padarytos turtinės žalos dydį. Be to, turtinės žalos atlyginimas negali bÅ«ti preziumuojamas ar prilyginamas neturtinei žalai.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašė atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

Nurodė, kad faktas, jog D. K. tėvai nereiÅ¡kė baudžiamojoje byloje civilinio ieÅ¡kinio, nereiÅ¡kia, kad jie dėl dukters žūties nepatyrė turtinės žalos. Atsakovas, atsižvelgdamas į aplinkybes, jog V. T. po D. K. mirties palaiko Å¡iltus santykius su jos tėvais ir teikia jiems pagalbÄ , nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog D. K. tėvams iÅ¡laikymas priklauso pilna apimtimi. IeÅ¡kovo nuomone, tokia pozicija yra nepagrįsta. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 str.), o bÅ«tent Å¡ie teisės taikymo (aiÅ¡kinimo) aspektai sudaro apeliacijos dalykÄ ; absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 185, 263 str.).IeÅ¡kovas kreipėsi dėl 117 000 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka; nurodė, kad 2011-02-11 autoįvykyje žuvo D.

K.. Vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų įstatymo nuostatomis, 2012-02-21 sprendimais Nr. 6-18-628, Nr. 6-18-629, Nr. 6-18-630 D. K. tėvams bei sutuoktiniui V. T. buvo paskirta 117 000 Lt (po 39 000 Lt kiekvienam) vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ ; regreso tvarka jÄ turi atlytinti autoavarijos kaltininko draudikas- atsakovas AB „Lietuvos draudimas“. Ginčijamu teismo sprendimu ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovui buvo priteista 22 590,36 Eur, t.y. buvo kompensuota žuvusiosios tėvams iÅ¡mokėta vienkartinės draudimo iÅ¡mokos dalis.Teismų praktika civilinėse bylose dėl NADPLSDÄ® nustatytų socialinio draudimo iÅ¡mokų, iÅ¡mokėtų nukentėjusiems asmenims, įskaitymo į jų patirtÄ turtinę žalÄ ; iÅ¡mokų ir žalos dydžių santykio yra suformuota;

NADPLSDÄ® 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad, apdraustajam mirus dėl draudžiamojo įvykio, jo Å¡eimos nariams lygiomis dalimis iÅ¡mokama vienkartinė draudimo iÅ¡moka ir mokama periodinė draudimo iÅ¡moka pagal Å¡io Ä®statymo 26 bei 27 straipsnius. Remiantis NADPLSDÄ® 26 straipsnio 1 dalimi, jeigu apdraustasis dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba Å«mios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirÅ¡ta, teisę į periodinę draudimo iÅ¡mokÄ turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti jo iÅ¡laikymÄ , taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) praėjus ne daugiau kaip 300 dienų po jo mirties.

CK 6.209 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį mokėjo žalÄ padaręs asmuo. Kai žalÄ padaręs asmuo buvo apsidraudęs savo civilinę atsakomybę už nukentėjusiems per eismo įvykį asmenims padarytÄ Å¾alÄ , draudikui atsiranda pareiga atlyginti per autoavarijÄ padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusių asmenų turtui, sveikatai, mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (TPVCAPDÄ® (įstatymo redakcija, galiojusi ieÅ¡kovui skiriant ir iÅ¡mokant periodines draudimo iÅ¡mokas) 2,3,16 straipsniai).

Pagal TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 10 dalį draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingÄ draudikÄ arba, jei tokio nėra, į žalÄ padariusį asmenį. IÅ¡mokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal TPVCAPDÄ®, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos. Pagal TPVCAPDÄ® 14 straipsnio 5 dalį žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios iÅ¡laidos bei iÅ¡laidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo.

Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nevirÅ¡ydamas Å¡io Ä®statymo straipsnyje nustatytų draudimo sumų (pagal ginčo santykiams taikytinÄ TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 1 dalį – 500 000 Eur dėl žalos asmeniui bei 100 000 Eur dėl žalos turtui), atsakingas draudikas arba Biuras moka iÅ¡mokÄ , jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 nutartis civilinėje byloje 3K-3-400-687/2015 ir joje nurodyta teismų praktika).Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija teismo sprendimo iÅ¡vadas nustatant faktÄ , ar žuvusiosios apdraustosios D.

K. tėvams (atsakovams O. K. ir R. K.) buvo reikalingas iÅ¡laikymas bei nustatant Å¡io iÅ¡laikymo dydį, kitus ieÅ¡kovo ir atsakovo teisinių santykių apsektus apeliantas neginčija, taip pat kelia tinkamo įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių procesinės teisės normų taikymo problemÄ . Apeliantas teigia, kad draudikas turi atlyginti nukentėjusiajam ar kitiems teisę į žalos atlyginimÄ turintiems asmenims tiek, kiek turėtų atlyginti pats žalÄ padaręs asmuo, kuriuo civilinė atsakomybė apdrausta, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusieji bÅ«tų kreipėsi dėl žalos atlyginimo; nuosprendyje konstatuota, kad civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas, nukentėjusieji su kaltininku susitaikė.

Žuvusios D. K. sutuoktinis V. T. paaiÅ¡kino, kad jis tęsia paramÄ tėvams, kaip ir buvo iki sutuoktinės žūties, iÅ¡laikymas galėjo sumažėti 1/3; taip pat nurodė, kad R. K. negalima bÅ«tų įvardinti nedarbingu ir paramos reikalaujančiu, jis iki Å¡iol yra dirbantys, jo pajamos yra didesnės, nei D. K. tenkanti jos darbo užmokesčio dalis. Liudytojas taip pat parodė, kad materialinė parama sutuoktinės tėvams per metus sudarė iki 2000 Lt. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino faktinių aplinkybių visumos, vadovavosi iÅ¡imtinai formaliu negautų pajamų paskaičiavimu, be pagrindo nesivadovavo liudytojo parodymais; draudiko įsitikinimu, D.

K. neteikė tėvams iÅ¡laikymo pilna apimtimi, todėl ieÅ¡kovas neįgijo teisės į regresinio reikalavimo patenkinimÄ .Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu 2011-02-11 O. K. buvo sulaukusi 66 m. ir 6 mėn., R. K. buvo sulaukęs 72 m ir 8 mėn.; abu žuvusiosios tėvai buvo sulaukę pensinio amžiaus, t.y. buvo nedarbingi dėl amžiaus. CK 6.284 straipsnio 1 dalis nustatyta prezumpcija, kad nedarbingiems (pensinio amžiaus) tėvams reikalingas iÅ¡laikymas.

Liudytojo V. T. nuomone, kad 72 metų R. R. K. negalima būtų įvardinti nedarbingu ir paramos reikalaujančiu, šios prezumpcijos nepakeičia – objektyviai žuvusiosios tėvas yra nedarbingi. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad nuostolių atlyginimas pinigais yra tik vienas iš negautų pajamų padengimo būdų. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad negautas asmens turtinio pobūdžio išlaikymas gali būti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto išlaikymo netekimas. Antai kasacinio teismo yra nurodyta, kad pagal CK 3.205 straipsnio 1 dalį pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis.

IÅ¡laikymas gali bÅ«ti teikiamas įvairiomis formomis, įskaitant iÅ¡laikymÄ natÅ«ra, kasdieniu rÅ«pesčiu ir pagalba buityje ar Å«kyje, kurios, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014 ir joje nurodyta teismų praktika). Å io kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo kontekste liudytojo V. T. jo ir jo sutuoktinės teikiamos per metus paramos įvertinimas 2000 Lt per metus yra subjektyvus ir teismo iÅ¡vadų dėl teiktinos paramos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ nepaneigia.

Liudytojas paaiÅ¡kino, kad ir toliau teikia paramÄ sutuoktinės tėvas, tačiau jos apimtis sumažėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai patvirtino, kad nedarbingiems O. K. ir ir R. K. buvo ir yra reikalinga parama; dukters paramos netekimas padarė jiems žalÄ . Faktas, kad tarp jų ir žento (avarijos kaltininko) iÅ¡liko geri žmogiÅ¡ki santykiai, kad jis ir toliau padeda sutuoktinės tėvams, negali bÅ«ti vertinamas kaip aplinkybė, paneigianti žalos padarymo faktÄ ir jų teisę jų į žalos atlyginimÄ .Apelianto argumentas, kad teismas, nustatydamas kiekvieno iÅ¡ tėvų netektų pajamų dydį, be pagrindo padalino abiems tėvams (tiek dirbančiam R.

K., tiek nedirbančiai O. K.) D. K. atlyginimo dalį lygiomis dalimis, atmestinas kaip nepagrįstas. Bylos duomenimis R. K. dirbo iki 2011 m. vasario mėnesio pabaigos; duomenų apie jo darbÄ ir papildomas pajamas už laikotarpį nuo 2011 m. vasario mėn. byloje nėra; pažymėtina, kad pažyma apie R. K. darbo pajamas buvo iÅ¡duota VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. gruodžio 22 d.. Taigi bylos medžiaga patvirtina, kad po dukros žūties R. K. neteko Å¡ių papildomų pajamų. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teisingai įvertino įrodymus, nepažeidė kasacinio teismo praktikos nuostatų, suformuotų analogiÅ¡kose bylose, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ teismo sprendimÄ pakeisti arba panaikinti, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas nusprendė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                            V.

K.                                                                         Jelena Šiškina                                                                         Tatjana Žukauskienė